SKUNDO ESMĖ

 

 

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Erika Leonaitė gavo Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (toliau – Pareiškėja arba Asociacija), kurios interesams atstovauja Asociacijos direktorius L. S. (toliau – ir Pareiškėjos atstovas), skundą dėl Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – VSTT arba Tarnyba) pareigūnų galimai biurokratiškų veiksmų (neveikimo) ir galimų piktnaudžiavimo atvejų planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PAV) procese, kai galimai nesilaikant teisės aktų nuostatų ir (ar) netinkamai jas taikant yra pažeidžiamos suinteresuotų asmenų, tarp jų ir Asociacijos narių, teisės ir teisėti interesai į tinkamai įgyvendinamas PAV ataskaitų derinimo procedūras (toliau – Skundas).

 

2. Pareiškėjos atstovas Skunde, be kita ko, nurodo:

2.1. „[…] Lietuvos vėjo elektrinių asociacija […] šiuo skundu reiškia susirūpinimą dėl VSTT galimo piktnaudžiavimo atvejų, sąmoningai vilkinamų procedūrų, teisės aktų reikalavimų nesilaikymo arba planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PAV) derinimai su objektyviai neįgyvendinamomis sąlygomis“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta).

2.2. „Dėl PAV ataskaitų derinimo procedūrų terminų praleidimo

[…] tiek įstatymo[1] lygmeniu įtvirtintame teisiniame reguliavime (PAVĮ), tiek ir poįstatyminiame teisiniame reguliavime (Tvarkos apraše[2]) yra numatyti imperatyvūs terminai, taikomi procedūroms, susijusioms su PAV ataskaitų nagrinėjimu, vertinimu bei pastabų pateikimu ir kurių besąlygiškai privalo laikytis visi be išimties PAV subjektai, įskaitant VSTT.

Nors įprastai VSTT pirmines pastabas PAV ataskaitai pateikia nepraleisdami PAVĮ ir Tvarkos apraše numatyto termino, tolesnis PAV ataskaitos vertinimas ir derinimas, kaip rodo atskirų ūkio subjektų praktika, vyksta, nesilaikant nustatytų terminų. […].“

2.3. „[…] Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šioje skundo dalyje, konstatuotina, kad neatsižvelgiant į teisės aktuose įtvirtintus imperatyvius terminus PAV ataskaitų nagrinėjimui ir vertinimui, VSTT sistemingai nesilaiko šių terminų, o atitinkamų terminų pradelsimai gali siekti net ir 30 darbo dienų. Tokiu būdu, yra šiurkščiai pažeidžiamos imperatyvios viešojo administravimo subjekto pareigos, tačiau ir suinteresuotų asmenų teisės ir interesai.“

2.4. „Dėl PAV ataskaitų nagrinėjimo eiliškumo nesilaikymo

Kitas ne ką mažiau reikšmingas aspektas, dėl kuriuo nuolat sulaukiama Asociacijos narių nusiskundimų – PAV ataskaitų vertinimo eiliškumas. Kaip antai, nors VSTT viešai skelbia, kad PAV ataskaitos vertinamos pagal jų gavimo momento eiliškumą, Asociacijos narių praktika rodo, jog šis teiginys ne visada atitinka tikrovę.“

2.5. „Rinkos dalyviams – Asociacijos nariams tarpusavyje keičiantis nekonfidencialia informacija apie vystomų projektų eigą, dažnu atveju paaiškėja, kad PAV ataskaitų nagrinėjimo prioritetai yra galimai nustatomi remiantis subjektyviais, VSTT viduje vienašališkai nustatytais principais ir kriterijais, o ne objektyviu gavimo datų eiliškumu. […] neatsižvelgiant į VSTT deklaruojamą taikytiną „pirmas atėjai – pirmas gavai“ principą, kai kurių subjektų VSTT vertinimui ir derinimui teikiamos PAV ataskaitos išnagrinėjamos per trumpesnius terminus nei kitų subjektų anksčiau pateiktos PAV ataskaitos.“

2.6. „[…] Tokios situacijos, nulemtos VSTT pozicijos nenuoseklumo, sąlygoja ne tik formalius viešojo administravimo principų bei galiojančio teisinio reguliavimo pažeidimus, tačiau ir ydingai iškraipo konkurenciją tarp ūkio subjektų, kurie vysto AEI gamybos ar kaupimo įrenginių projektus. Kaip žinia, ūkio subjektai elektros energetikos sektoriuje konkuruoja tarpusavyje dėl ribotų valstybės išteklių – elektros skirstomojo ir elektros perdavimo tinklo pralaidumų, o pats pralaidumų rezervavimo procesas vyksta Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – EEĮ), Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo bei juos detalizuojančių perdavimo ir skirstomojo tinklų operatorių pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašų nustatyta tvarka ir terminais.

Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą esminę reikšmę galimybei gauti ribotus skirstomojo arba perdavimo tinklo pralaidumus, kartu su tinklo pralaidumų rezervacijos prioritetu, turi suinteresuoto asmens atitinkamo elektros tinklo operatoriui teikiamo prašymo dėl pralaidumų rezervacijos momentas.

Kitaip tariant, jeigu suinteresuotumas prijungimu prie tam tikros elektros linijos ir/arba pralaidumų zonos yra didelis ir tinklo pralaidumai nebus pakankami visų šių asmenų planuojamų vystyti įrenginių prijungimui ir visi šie asmenys patenka į tą pačią pralaidumų rezervacijos prioriteto grupę, įprastai pranašumą prieš konkuruojančius rinkos dalyvius įgyja tas subjektas, kuris prašymą dėl pralaidumų rezervacijos operatoriui pateikia anksčiausiai. Taigi prijungimo prie elektros tinklų (pralaidumų rezervacijos) srityje taikomas iš esmės tas pats „pirmas atėjai – pirmas gavai“ principas, kurį viešai deklaruoja taikanti VSTT prašymų nagrinėjimo srityje.

Pažymėtina, kad vadovaujantis Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimo išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019-08-07 nutarimu Nr. 829, 19.1. punktu, suinteresuotas asmuo, teikdamas prašymą Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai […] dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimo, be kita ko, privalo pateikti „atsakingos institucijos galiojančios atrankos išvados, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, ar galiojančio sprendimo, kad veikla atitinka aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, gaisrinės saugos ir civilinės saugos teisės aktų reikalavimus […]“.

Be to, remiantis EEĮ 22 str. 9 d. 3 p., gamintojams, su tinklų operatoriumi sudariusiems ketinimų protokolą dėl elektros gamybos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų, tenka pareiga ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo ketinimų protokolo pasirašymo dienos Tarybai pateikti prašymą išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus.

Pateikto teisinio reguliavimo specifika bei ypatingai trumpi kreipimosi į Tarybą [pastaba: Valstybinė energetikos reguliavimo taryba] terminai nulemia, kad elektros gamybos įrenginių vystymu suinteresuoti subjektai privalo turėti VSTT pritarimą PAV ataskaitai dar iki kreipimosi dėl pralaidumų rezervacijos į atsakingą operatorių.

Tuo tarpu aukščiau šiame skundo skyriuje aprašytas VSTT veikimas teisei priešingu būdu savaime užprogramuoja ydingas situacijas, kuomet pasirengimą projekto vystymui vėliau pradėję subjektai dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių įgyja galimybę kreiptis į elektros tinklų operatorių anksčiau už subjektus, kurie analogiškus pasirengimo veiksmus pradėjo atlikti vėliau. Tokiu būdu, dirbtinai sukuriamos situacijos, kuomet tam tikri ūkio subjektai įgyja nepagrįsta pranašumą ir turi didesnę tikimybę gauti reikiamos apimties elektros tinklų pralaidumus.“

2.7. „Dėl PAV ataskaitoms teikiamų pastabų ir skirtingų vertinimo kriterijų taikymo

Kitas, ne mažiau reikšmingas ir atsakingų institucijų dėmesio reikalaujantis klausimas – PAV ataskaitoms teikiamų pastabų turinys bei jų pateikimo momentas.

Tvarkos aprašo 42 punkte numatyta, kad „Papildytą ir (ar) pataisytą PAV ataskaitą PAV subjektai išnagrinėja ir motyvuotas išvadas dėl jos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo pateikia PAV dokumentų rengėjui per 10 darbo dienų nuo šios ataskaitos gavimo nereikalaudami informacijos ir (ar) duomenų, kurių nenurodė pirmą kartą nagrinėdami PAV ataskaitą, tačiau galėjo pareikalauti“.

Asociacijos narių pateikiamų faktinių situacijų pavyzdžiai […] atskleidžia, kad aukščiau pateikta teisės norma VSTT yra sistemingai pažeidžiama ir praktikoje pastabos PAV ataskaitoms, kurios galėjo būti nurodytos po pirmojo PAV ataskaitos pateikimo, pirmą kartą pateikiamos tik pakartotiname procese, t. y. kai teikiamos pakoreguotos PAV ataskaitos.

Dar daugiau, Pareiškėja, išanalizavusi viešai prieinamą informaciją ir įvertinusi suplanuotų vystyti vėjo elektrinių PAV dokumentų turinį, daro pagrįstą išvadą, kad tos pačios kategorijos ūkinės veiklos subjektams taikomi visiškai skirtingi reikalavimai. […].“

2.8. „Dėl teisės normų taikymo, pažeidžiant lex retro non agit taisyklę

„[…] Įsakymo[3] 2 punkte numatyta, kad: „[…] aprašas netaikomas planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir planuojamos ūkinės veiklos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūroms, pradėtoms iki šio įsakymo įsigaliojimo“, o Įsakymo 3 punktas aiškiai ir nedviprasmiškai detalizuoja, kad Įsakymas ir, atitinkamai, juo tvirtinamas tvarkos aprašas įsigalioja nuo 2024-01-01.

Tai reiškia, kad visi ūkio subjektai, kurie į atsakingus viešojo administravimo subjektus dėl PAV ataskaitos derinimo kreipėsi iki Įsakymo įsigaliojimo momento, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad Įsakymu patvirtinto tvarkos aprašo reikalavimai jiems nebus taikomi.

Analogiška situacija ir su Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-14 įsakymu Nr. D1-281 patvirtintu Paukščių rūšių geros apsaugos būklės kriterijų sąrašo (toliau – Sąrašas) 13.7 papunkčiu, kuris įsigaliojo tik 2024-07-20, tačiau VSTT santykiuose su PAV ataskaitų rengėjais pradėtas taikyti iki jo įsigaliojimo.

Asociacija nustatė, kad VSTT, teikdama pastabas vėjo elektrinių PAV ataskaitoms, pateiktoms iki Įsakymo ir Sąrašo 13.7 papunkčio įsigaliojimo, neturėdama objektyvaus teisinio pagrindo nurodo atitinkamų PAV dokumentų rengėjams vadovautis Įsakymu patvirtinto aprašo nuostatomis ir Sąrašo 13.7 papunkčiu. […]

Vertinant tokius VSTT veiksmus, pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos teisėje galioja bendrasis teisės principas lex retro non agit, kuris reiškia, kad teisės aktų galia turi būti nukreipta tik į ateitį.

[…] Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šioje skundo dalyje, konstatuotina, kad VSTT yra linkusi nepaisyti ne tik jos veiklą tiesiogiai reglamentuojančių VAĮ normų ir principų, tačiau ir bendrųjų teisės principų, kaip kad lex retro non agit, bei pažeisdama minėtą principą, siekia taikyti naujai įsigaliojusias teisės normas įvykiams, kurie atsirado po atitinkamų teisės normų įsigaliojimo, net neatsižvelgiant į tai, kad pačiame teisės akte yra išaiškintas jo nuostatų galiojimas laike.“

2.9. „Dėl VSTT kompetencijos ribų peržengimo

Pareiškėja pabrėžia, jog be kitų vertinamų ir šiame skunde aprašytų pažeidimų, Asociacijos nariai praneša apie VSTT pažeidimus, susijusius su šiam subjektui priskirtos kompetencijos peržengimu. […]

Štai VSTT, išnagrinėjusi vieno iš Asociacijos narių pateiktą PAV ataskaitą, pažymėjo: „Tarnybos preliminariu vertinimu pagal Širvintų BP sprendinius 39 VE, kurių skaičius gali koreguotis atlikus analizę pagal naujausią Specialiojo plano GK brėžinį, statyba yra neleistina. Atsižvelgiant į tai nėra galimybių pritarti teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams prieštaraujančiai PŪV. Šios 39 VE toliau išvadoje nebus vertinamos ir analizuojamas jų galimas poveikis saugomoms teritorijos ir saugomoms rūšims“.

Susipažinus su pateikta VSTT pozicija, galima daryti išvadą, kad VSTT vertino planuojamą vystyti elektros energijos gamybos įrenginių projektą ne tik galimo poveikio aplinkai aspektu, tačiau ir per projekto atitikimo statybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų prizmę.

[…] tiek teritorijų planavimas savivaldybės lygmeniu, tiek ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimas, kuomet tikrinamas planuojamų statyti statinių ir su tuo susijusių sprendimų atitiktis statybą reglamentuojantiems teisės aktams patenka išimtinai į savivaldybių kompetenciją ir tik savivaldybės turi reikiamus įgalinimus šių funkcijų įgyvendinimui.

Savo ruožtu PAVĮ 4 str. yra pateiktas baigtinis sąrašas tikslų, kurių siekiama poveikio aplinkai vertinimo procedūromis. Pareiškėja visa apimtimi necituoja šio straipsnio nuostatų, tačiau pažymi, jog jų sisteminė ir lingvistinė analizė leidžia daryti išvadą, jog poveikio aplinkai vertinimas yra susijęs išimtinai su planuojamos ūkinės veiklos atitikimo aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, gaisrinės saugos ir civilinės saugos teisės aktų reikalavimams nustatymu.

Be to, PAVĮ 6 str. 1 d. yra pateikiamas baigtinis už poveikio aplinkai vertinimą atsakingo subjekto funkcijos ir kompetencijos sąrašas bei nustatoma, kad atsakingas subjektas, be kita ko „nagrinėja planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateiktą informaciją, pagal kurią nustatoma, ar privaloma atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą (toliau – atrankos informacija), poveikio aplinkai vertinimo subjektų, suinteresuotos visuomenės pasiūlymus dėl atrankos informacijos ir (ar) poveikio aplinkai vertinimo atlikimo ir priima atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo, nagrinėja, vertina ir tvirtina poveikio aplinkai vertinimo programas, nagrinėja ir vertina suinteresuotos visuomenės pasiūlymus ir šių pasiūlymų įvertinimą, poveikio aplinkai vertinimo ataskaitas (toliau – ataskaita), priima sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, informuoja visuomenę“.

Iš pateiktos aktualių teisės normų visumos matyti, kad VSTT, kaip už poveikio aplinkai vertinimą atsakingam subjektui, buvo suteikta tik aiškiai apibrėžta kompetencija planuojamos ūkinės veiklos atitikimo aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, gaisrinės saugos ir civilinės saugos teisės aktų vertinimą, tačiau ne kompetencija vertinti, ar tam tikro subjekto planuojama veikla ir su šia veikla susiję projektiniai – techniniai sprendiniai atitinka statybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir atsakingų subjektų paskelbtus teritorijų planavimo dokumentus.

Kitaip tariant, VSTT pagal jai įstatymų leidėjo suteiktus įgalinimus objektyviai neturi nei reikiamos kompetencijos, nei jokio teisinio ar faktinio pagrindo nepritarti suinteresuoto asmens pateiktai PAV ataskaitai dėl to, jog atitinkamo asmens planuojamos ūkinės veiklos apimtyje planuojamo statinio statyba yra tariamai neleistina. Šie aspektai bus vertinami kitiems atsakingiems subjektams svarstant statybą leidžiančio dokumento išdavimą ir nėra bei negali būti PAV ataskaitos vertinimo objektu, o VSTT veiksmai šioje skundo dalyje detalizuotais atvejais yra ne kas kita, kaip veikimas ultra vires.“

2.10. „[…] konstatuotina, kad VSTT pagal jai priskirtą kompetenciją, vertindama suinteresuotų asmenų PAV ataskaitas, šiurkščiai pažeidžia išdėstytų teisės aktų reikalavimus, o tokių pažeidimų pobūdis yra sistemingas ir pasikartojantis bei nepagrįstas jokiomis objektyviomis aplinkybėmis. Papildomai akcentuotina, kad toks neteisėtas VSTT veikimas ne tik, kaip minėta, iškreipia konkurenciją tarp ūkio subjektų, pažeidžia jų teises ir interesus, tačiau ir nepagrįstai užvilkina valstybei reikšmingų projektų vystymą, kas vertintina kaip viešojo intereso pažeidimas.

[…] jeigu vieno konkretaus viešojo administravimo subjekto priešingi teisei veiksmai nulemia vėlesnį suplanuotų projektų įgyvendinimą arba sukuria terpę vystytojų tarpusavio ginčams, dėl kurių nagrinėjimo projektų įgyvendinimas ženkliai užsitęsia arba apskritai pasidaro neįmanomas, tuomet kyla grėsmė viešajam interesui.“

 

3. Pareiškėjos atstovas Seimo kontrolierės prašo „[…] išsamiai ištirti šiame skunde ir jo prieduose išdėstytą informaciją, pripažinti jį pagrįstu ir priimti sprendimą – pateikti siūlymą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai imtis priemonių dėl jai pavaldaus subjekto – VSTT – visiško veiklos teisėtumo užtikrinimo vėjo elektrinių vystytojų atžvilgiu.“

 

TYRIMAS IR IŠVADOS

 

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

 

4. Iš Pareiškėjos atstovo kartu su Skundu pateiktų dokumentų taip pat nustatyta:

4.1. Skundo priede „Neteisėtų PAV subjekto (VSTT) veiksmų faktinių pavyzdžių aprašymas“ (toliau – Skundo priedas) Asociacija nurodė konkrečius atvejus, su kuriais susidūrė kai kurie Asociacijos nariai. Šie atvejai susiję su PAV ataskaitų derinimo procedūrų terminų praleidimu, PAV ataskaitų nagrinėjimo eiliškumo nesilaikymu, PAV ataskaitoms teikiamų pastabų ir skirtingų vertinimo kriterijų taikymu, teisės normų taikymu, Pareiškėjos nuomone, pažeidžiant lex retro non agit taisyklę bei VSTT kompetencijos ribų peržengimu. Skundo priede, be kita ko, nurodyta:

„1. Dėl PAV ataskaitų derinimo procedūrų terminų praleidimo

1.1. UAB „Biržų vėjas“ iki 37 vėjo elektrinių parko Parovėjos ir Nemunėlio Radviliškio sen., Biržų r. sav., Panevėžio apskr. teritorijoje statybos ir veiklos PAV ataskaita VSTT po pirminių pastabų pakartotinai teikta 2024-01-25, o VSTT savo pastabas pateikė tik 2024-03-12. Tokiu būdu, VSTT vėlavimas pateikti išvadą dėl PAV ataskaitos siekė 23 darbo dienas, t. y. nustatytas terminas buvo praleistas daugiau kaip dvigubai. Šiame papunktyje nurodytas aplinkybes patvirtina VSTT 2024-­03-12 raštas Nr. V3-848 „Dėl iki 37 vėjo elektrinių parko Parovėjos ir Nemunėlio Radviliškio sen., Biržų r. sav., Panevėžio apskr. teritorijoje statybos ir veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos“ […].

1.2. UAB „Biržų vėjas“ iki 73 vėjo elektrinių parko įrengimo ir eksploatavimo Biržų r. sav. Širvėnos ir Vabalninko sen. PAV ataskaita VSTT po pirminių pastabų pakartotinai teikta 2024-02-23, o VSTT savo pastabas pateikė tik 2024-03-12, nors turėjo pateikti ne vėliau, kaip iki 2024-03-06. Taigi šiuo atveju VSTT vėlavimas pateikti išvadą dėl PAV ataskaitos siekė 4 darbo dienas. Šiame papunktyje nurodytas aplinkybes patvirtina VSTT 2024-03-12 Išvada dėl pataisytos UAB „Biržų vėjas“ planuojamo iki 73 vėjo elektrinių parko įrengimo ir eksploatavimo Biržų r. sav. Širvėnos ir Vabalninko seniūnijose poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos ir poveikio aplinkai Nr. V3-849 […].

1.3. UAB „Žalia žemė“ iki 72 vėjo elektrinių parko statybos Alionių, Širvintų ir Žibalų sen., Širvintų r. sav. Vilniaus apskr. teritorijose PAV ataskaita VSTT po pirminių pastabų pakartotinai teikta 2024-­05-09, o VSTT savo pastabas pateikė tik 2024-06-18, nors turėjo pateikti ne vėliau, kaip iki 2024-­05-23. Tokiu būdu, VSTT vėlavimas pateikti išvadą dėl PAV ataskaitos siekė 18 darbo dienų. Šiame papunktyje nurodytas aplinkybes patvirtina VSTT 2024-06-18 raštas Nr. V3-1713 „Dėl UAB „Žalia žemė“ planuojamų iki 72 vėjo elektrinių parko Alionių, Širvintų ir Žibalų sen., Širvintų r. sav. Vilniaus apskr. teritorijose statybos ir veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos“ […].

[…] Be to, UAB „Sweco Lietuva“ po pirminių VSTT pastabų papildytą „UAB „Žalia žemė“ planuojamų iki 72 vėjo elektrinių parko Alionių, Širvintų ir Zibalų sen. Širvintų r. sav. Vilniaus apskr. teritorijose statybos PAV ataskaitą VSTT išvadai gauti pateikė 2024-09-09. Atitinkamai, VSTT išvada turėjo būti gauta ne vėliau, kaip iki 2024-09-23. Tuo tarpu VSTT išvada pateiktai PAV ataskaitai rengėjui buvo atsiųsta tik 2024-10-09, t. y. vėluojant 12 darbo dienų, ką patvirtina VSTT 2024-10-09 išvada dėl UAB „Žalia žemė“ planuojamų iki 72 vėjo elektrinių parko Alionių, Širvintų ir Žibalų sen., Širvintų r. sav. Vilniaus apskr. teritorijose statybos ir veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos ir poveikio aplinkai Nr. V3-2420 […].

1.4. UAB „Sunly Land“ iki 18 vėjo elektrinių parko įrengimo ir eksploatacijos Radviliškio r. sav. Sidabravo sen. PAV ataskaita VSTT pateikta derinti 2024-05-02, o VSTT savo išvadą pateikė tik 2024-06-27, nors turėjo pateikti ne vėliau, kaip iki 2024-05-23. Tokiu būdu, VSTT vėlavimas pateikti išvadą dėl PAV ataskaitos nagrinėjamu atveju siekė net 23 darbo dienas. Šiame papunktyje nurodytas aplinkybes patvirtina VSTT 2024-06-27 išvada dėl UAB „Sunly Land“ planuojamo iki 18 vėjo elektrinių parko įrengimo ir eksploatacijos Radviliškio r. sav. Sidabravo sen. poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos ir poveikio aplinkai Nr. V3-1764 […].

1.5. UAB „Aukštaitijos vėjas 2“ 2024-08-22 pateikė VSTT derinimui PAV ataskaitą dėl vėjo elektrinių parko įrengimo Pasvalio r. sav. Pušaloto sen. Kidžionių, Pabėrvalkių, Matkūnų, Jaciūnų, Pabojų ir Valmonių k. įrengimo ir eksploatavimo, tuo tarpu VSTT išvadą dėl pateiktos PAV ataskaitos pateikė tik 2024-09-20, nors turėjo pateikti ne vėliau, kaip iki 2024-09-12. Tokiu būdu, VSTT vėlavimas pateikti išvadą dėl PAV ataskaitos nagrinėjamu atveju sudarė 6 darbo dienas. Šiame papunktyje nurodytas aplinkybes patvirtina VSTT 2024-09-20 išvada dėl UAB „Aukštaitijos vėjas 2“ planuojamo vėjo elektrinių parko įrengimo Pasvalio rajono savivaldybės Pušaloto seniūnijos Kidžionių, Pabėrvalkių, Matkūnų, Jaciūnų, Pabojų ir Valmonių kaimų teritorijose poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos ir poveikio aplinkai Nr. V3-2298 […].

1.6. UAB „Nomine Consult“ papildytą UAB „Sunly Land“ iki 50 vėjo elektrinių parkas Panevėžio r. sav., Krekenavos seniūnijoje, Ramygalos seniūnijoje, Raguvos seniūnijoje, Vadoklių seniūnijoje PAV ataskaitą VSTT pateikė 2024-07-24. Savo ruožtu VSTT išvadą pateiktai PAV ataskaitai rengėjui atsiuntė 2024-10-01, nors turėjo pateikti 2024-08-13, t. y. šiuo atveju vėlavimas pateikti išvadą sudarė net 35 dienas. Šiame papunktyje nurodytas aplinkybes patvirtina VSTT 2024-10-01 išvada dėl UAB „Sunly Land“ iki 50 vėjo elektrinių parko įrengimo ir eksploatavimo Panevėžio r. sav. Krekenavos. Ramygalos, Raguvos ir Vadoklių sen. poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos ir poveikio aplinkai Nr. V3-2365 […].

2. Dėl PAV ataskaitų nagrinėjimo eiliškumo nesilaikymo

2.1. UAB „Nomine Consult“ papildytą UAB „Sunly Land“ iki 50 vėjo elektrinių parkas Panevėžio r. sav., Krekenavos seniūnijoje, Ramygalos seniūnijoje, Raguvos seniūnijoje, Vadoklių seniūnijoje PAV ataskaitą VSTT pateikė 2024-07-24. Savo ruožtu VSTT išvadą pateiktai PAV ataskaitai rengėjui atsiuntė 2024-10-01 […].

2.2. UAB „Ardynas“ 2024-08-13 ir papildomai 2024-08-22 pateikė VSTT UAB „Aukštaitijos vėjas 2“ planuojamo vėjo elektrinių parko įrengimas Pasvalio rajono savivaldybės Pušaloto seniūnijos Kidžionių, Pabėrvalkių, Matkūnų, Jaciūnų, Pabuojų ir Valmonių kaimų teritorijose PAV ataskaitą dėl kurios išvadą VSTT parengė 2024-09-20 […].

2.3. UAB „Sweco Lietuva“ po pirminių pastabų papildytą „UAB „Žalia žemė“ planuojamų iki 72 vėjo elektrinių parko Alionių, Širvintų ir Zibalų sen. Širvintų r. sav. Vilniaus apskr. teritorijose statyba ir veikla“ PAV ataskaitą VSTT išvadai gauti pateikė 2024-09-09. Tuo tarpu VSTT išvadą pateiktai PAV ataskaitai rengėjui atsiuntė 2024-10-09 […].

3. Dėl PAV ataskaitoms teikiamų pastabų ir skirtingų vertinimo kriterijų taikymo

3.1. VSTT 2024-10-09 rašte Nr. V3-2420 […] nurodo „Sprendžiant pagal technines charakteristikas, šiuo metu rinkoje esančių ir PAV ataskaitoje siūlomų naudoti paukščių apsaugai automatinių stabdymo sistemų veiksmingumas nėra pakankamas paukščiams nuo žūčių apsaugoti. Taip pat Nėra šių sistemų tyrimų realiomis sąlygomis VE parkuose, kurie įrodytų jų patikimumą apsaugant plėšriuosius paukščius ir juoduosius gandrus“. Tuo tarpu 2024-03-12 išvada Nr. VS-849 […] VSTT pritaria PAV ataskaitai ir leidžia „Įrengti paukščių išankstinio aptikimo-reagavimo sistemą (pvz.: IdentiFlight sistemą ar kt. analogiškus produktus. IdentiFlight sistema atvirose vietovėse turi būtų įrengiama nemažiau kaip iki 10 m aukštyje, arti miško teritorijų – ne mažiau kaip 25 m aukštyje)“. Tuo tarpu jau liepos mėn. VSTT pozicija pasikeičia iš esmės ir, pavyzdžiui, UAB „Ardynas“ pateiktame VSTT 2024-07 rašte „Dėl UAB „Aukštaitijos vėjas 2“ planuojamo vėjo elektrinių parko įrengimo Pasvalio rajono savivaldybės Pušaloto seniūnijos Kidžionių, Pabėrvalkių, Matkūnų, Jaciūnų, Pabojų ir Valmonių kaimų teritorijose poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos“ […] nurodoma: „Tarnyba nemano, kad automatinės paukščių identifikavimo ir VE stabdymo sistemos (toliau – ATS), pagal šiuo metu esančią informaciją yra pakankamai efektyvios reikšmingo neigiamo poveikio zonoje, kad apsaugotų VE poveikiui jautrius paukščius nuo žūčių“.

3.2. 2023-11-24 išvada Nr. V3-2251 VSTT patvirtintoje PAV ataskaitoje nurodoma: „PŪV organizatorius prisidės prie gamtosauginių ir gamtos išsaugojimo priemonių vidurio Lietuvoje iškeliant lizdines platformas, atkuriant veisimosi, maitinimosi buveines saugomoms rūšims. Bus iškeltos po 3 lizdines platformos mažajam ereliui rėksniui, juodajam pesliui ir rudajam pesliui specialiai ornitologų parinktose vietose“. 2024 m. liepos mėn. pateiktose pastabos nurodoma, kad „Dirbtinių lizdaviečių įrengimas už 3 km, nuo artimiausių planuojamų VE, mažai turės įtakos PŪV poveikį patirsiančioms PŪV teritorijoje perinčioms MER poroms“.

4. Dėl teisės normų taikymo, pažeidžiant lex retro non agit taisyklę

4.1. UAB „Ardynas“ adresuotame VSTT 2023-12 rašte „Dėl pranešimo apie Pasvalio r. Pušaloto sen. UAB „Aukštaitijos vėjas 2“ planuojamo vėjo elektrinių parko poveikio aplinkai vertinimo pradžią“ […], detalizuojant privalomus išlaikyti atstumus nuo vėjo elektrinės iki skirtingų paukščių lizdaviečių VSTT remiasi Įsakymo projektu, t. y. neįsigaliojusiu teisės aktu.

4.2. Situacija, analogiška aprašytai šio priedo 4.1. punkte, atsiskleidžia atlikus UAB „Nomine Consult“ adresuoto VSTT 2023-11-30 rašto „Dėl UAB „Sunly Land“ 51 vėjo elektrinės parko įrengimo ir eksploatavimo Panevėžio r. sav. Krekenavos seniūnijoje poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos“ Nr. V3-2294 […] analizę. Nurodytame VSTT rašte, apibrėžiant tariamai privalomus reikalavimus, taip pat vadovaujamasi neįsigaliojusio Įsakymo projekto nuostatomis.

4.3. Iš UAB „Sweco Lietuva“ ir UAB „Biržų vėjas“ adresuoto VSTT 2024-03-12 rašto Nr. V3-848 „Dėl iki 37 vėjo elektrinių parko Parovėjos ir Nemunėlio Radviliškio sen., Biržų r. sav., Panevėžio apskr. teritorijoje statybos ir veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos“ […] turinio matyti, kad UAB „Biržų vėjas“ planuojamos ūkinės veiklos PAV ataskaita buvo vertinama, be kita ko, vadovaujantis 2024-01-01 įsigaliojusiu Įsakymu.

4.4. UAB „Nomine Consult“ adresuotoje VSTT 2024-10-01 išvadoje dėl UAB „Sunly Land“ iki 50 vėjo elektrinių parko įrengimo ir eksploatavimo Panevėžio r. sav. Krekenavos. Ramygalos, Raguvos ir Vadoklių sen. poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos ir poveikio aplinkai Nr. V3-2365 […] remiamasi Sąrašo 13.7 papunkčiu, kuris įsigaliojo tik 2024-07-20, nors PAV ataskaita pradėta rengti ir pateikta derinimui VSTT dar iki atitinkamos teisės normos įsigaliojimo.

5. Dėl VSTT kompetencijos ribų peržengimo

[…] UAB „Sweco Lietuva“ adresuotame VSTT 2024-06-04 rašte Nr. V3-1591 „Dėl UAB „Žalia žemė“ planuojamų iki 72 vėjo elektrinių parko Alionių, Širvintų ir Žibalų sen., Širvintų r. sav. Vilniaus apskr. teritorijose statybos ir veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos“ […], be kita ko, nurodoma: „Tarnybos preliminariu vertinimu pagal Širvintų BP sprendinius 39 VE, kurių skaičius gali koreguotis atlikus analizę pagal naujausią Specialiojo plano GK brėžinį, statyba yra neleistina. Atsižvelgiant į tai nėra galimybių pritarti teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams prieštaraujančiai PŪV. Šios 39 VE toliau išvadoje nebus vertinamos ir analizuojamas jų galimas poveikis saugomoms teritorijos ir saugomoms rūšims“.

4.2. Tarnybos 2024 m. kovo 12 d. rašte Nr. V3-848, adresuotame UAB „Sweco Lietuva“ ir UAB „Biržų vėjas“, be kita ko, buvo nurodyta:

„[…] Tarnyba, gavusi pirmąjį Ataskaitos variantą, 2023-10-04 elektroniniu paštu informavo Ataskaitos rengėjus apie nustatytus ataskaitos trūkumus. Trūkumai buvo aptarinėjami su Ataskaitos rengėjais bei veiklos organizatoriais ir Ataskaita tikslinama darbo tvarka. Ataskaitos rengėjų prašymu oficialiai raštu pastabos Ataskaitai nebuvo teiktos. […].“

4.3. Tarnybos 2024 m. birželio 4 d. rašte Nr. V3-1591, adresuotame UAB „Sweco Lietuva“, be kita ko, buvo nurodyta:

„[…] Atkreipiame dėmesį, kad Tarnyba dalį pastabų pateikė 2024-06-04 raštu Nr. V3-1591 […]. Tarnyba negali atlikti Ataskaitos vertinimo pagal įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatytą kompetenciją, nes nepateikta išsami ir tinkama informacija, todėl, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, teikiame likusias pastabas dėl nustatytų ataskaitos trūkumų […]“.

[…] su esamais Tarnybos darbo krūviais ir pajėgumais, tokios apimties Ataskaitos (su priedais daugiau nei 4000 psl. apimties) nustatytais terminais negalime pilnai išnagrinėti ir visų pastabų dėl ataskaitos trūkumų pateikti nustatytu laiku. Dėl nurodytų priežasčių ir vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi Ataskaitos nagrinėjimo terminą pratęsiame 10 d. d. […].“

4.4. Remiantis Tarnybos raštų Asociacijos nariams turiniu, nustatyta, jog Tarnyboje nėra aiškios ir vieningos praktikos dėl Tarnybos raštuose asmenims pateikiamos informacijos apie Tarnybos raštų apskundimo galimybes ir tvarką.

Kai kuriuose Tarnybos raštuose Asociacijos nariams (2024 m. kovo 12 d. rašte Nr. V3-849, 2024 m. birželio 4 d. rašte Nr. V3-1591, 2024 m. birželio 18 d. rašte Nr. V3-1713, 2024 m. birželio 27 d. rašte Nr. V3-1764, 2024 m. rugsėjo 20 d. rašte Nr. V3-2298, 2024 m. spalio 10 d. rašte Nr. V3-2365, 2024 m. spalio 9 d. rašte Nr. V3-2420), nepriklausomai nuo to, ar juose buvo teikiamos Tarnybos pastabos ar išvados (tiek teigiamos, tiek neigiamos) dėl PAV ataskaitų, buvo nurodyta Tarnybos teiktų atsakymų apskundimo tvarka, paaiškinant, jog šie Tarnybos atsakymai gali būti skundžiami Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Regionų administraciniam teismui.

O Tarnybos raštuose Asociacijos nariams (2023 m. lapkričio 30 d. raštas Nr. V3-2294, 2024 m. kovo 12 d. raštas Nr. V3-848, 2024 m. liepos mėn. raštas [pastaba: dokumento metaduomenys nebuvo pateikti] UAB „Ardynas“), taip pat nepriklausomai nuo to, ar juose buvo teikiamos Tarnybos pastabos ar išvados dėl PAV ataskaitų, Tarnybos raštų apskundimo tvarka nenurodyta.

 

5. Dėl Pareiškėjo Skunde nurodytų aplinkybių Seimo kontrolierė su paklausimais kreipėsi į Tarnybą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją ir Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją:

5.1. Tarnybos, be kita ko, Seimo kontrolierė prašė: susipažinus su Skundo priedu, nurodyti Skundo priedo dalyje „Dėl PAV ataskaitų derinimo procedūrų terminų praleidimo“ nurodytų atvejų, kai buvo praleisti PAV dokumentų rengėjui pastabų bei išvadų pateikimo terminai, priežastis; informuoti, ar Skundo priedo dalyje „Dėl PAV ataskaitų derinimo procedūrų terminų praleidimo“ nurodytais atvejais buvo priimti sprendimai dėl prašymų nagrinėjimo termino pratęsimo, kaip tai numatyta Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje, bei apie tai informuoti PAV dokumentų rengėjai; jei ne – nurodyti to priežastis; nurodyti, per kokį Įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą (15 ar 20 darbo dienų nuo ataskaitos gavimo dienos) Tarnyba išnagrinėja (turi išnagrinėti) Asociacijos narių pateiktas ataskaitas, ir pateikti poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui motyvuotas išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai arba pastabas ir pasiūlymus; atsakymą pagrįsti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis; informuoti, kokio (kokių) Tarnybos struktūrinio (-ių) padalinio (-ių) darbuotojai (nurodant ir konkretų skaičių) įgyvendina PAV ataskaitų vertinimo procedūras; taip pat nurodyti, ar Tarnyboje yra diferencijuojamas vertintinų ataskaitų paskirstymas, kai tik tam tikriems Tarnybos darbuotojams yra priskirta dirbti su ataskaitomis dėl viršesniam viešajam interesui priskiriamos ir svarbia viešajam saugumui laikomos planuojamos ūkinės veiklos; nurodyti, ar PAV ataskaitų vertinimo procedūros terminų pažeidimai iš dalies yra sąlygoti žmogiškųjų išteklių trūkumo, kuris paminėtas Tarnybos rašte (pažymos 4.3 papunktis); jei žmogiškųjų išteklių problema yra esminis PAV ataskaitų vertinimo procedūros terminų pažeidimų pagrindas – nurodyti, ar Tarnyba bandė (jei taip, tai kaip) spręsti šią problemą, nurodant, ar apie esamą situaciją dėl darbuotojų trūkumo yra (buvo) informuota Aplinkos ministerija; nurodyti, kokių Tarnybos vidinių teisės aktų ir (ar) kitų teisės aktų nuostatose yra įtvirtinta Tarnybos darbuotojų pareiga institucijoje gautų PAV ataskaitų vertinimą atlikti eiliškumo tvarka ir nurodyti galimus tokio eiliškumo nesilaikymo atvejus (jei tokios išimtys yra numatytos); pateikti paaiškinimą dėl Skundo priedo dalyje „Dėl PAV ataskaitų nagrinėjimo eiliškumo nesilaikymo“ paminėtų atvejų, nurodant tokių atvejų atsiradimo priežastis; remiantis konkrečia Tarnybos atliktų PAV ataskaitų vertinimo proceso statistika, patvirtinti arba paneigti Pareiškėjos Skunde ir Skundo priede nurodytus teiginius dėl PAV ataskaitų nagrinėjimo eiliškumo nesilaikymo; informuoti, ar Tarnyboje yra vykdoma PAV ataskaitų nagrinėjimo eiliškumo kontrolė; jei taip – nurodyti, koks Tarnybos struktūrinis padalinys ar konkretus tarnautojas yra atsakingas už šio proceso priežiūrą; jei kontrolė minėtuoju aspektu Tarnyboje nėra vykdoma, atsižvelgiant į Asociacijos Skunde nurodytus argumentus ir nurodytas PAV ataskaitų nagrinėjimo eiliškumo nesilaikymo pasekmes, pateikti Tarnybos nuomonę dėl tokios kontrolės vykdymo pradėjimo būtinumo / poreikio nebuvimo; patvirtinti arba paneigti Pareiškėjos Skunde nurodytą teiginį, jog Tarnyba PAV ataskaitų nagrinėjimo procese sistemingai pažeidžia Tvarkos aprašo 42 punkte įtvirtintą nuostatą, draudžiančią informacijos ar duomenų, kurių nenurodė pirmą kartą nagrinėdama PAV ataskaitą, pareikalavimą; paaiškinti, kokių teisės aktų nuostatų pagrindu buvo įgyvendinama Tarnybos rašte (pažymos 4.2 papunktis) nurodyta PAV ataskaitos trūkumų derinimo procedūra, kai trūkumai buvo aptarinėjami su PAV dokumentų rengėjais bei veiklos organizatoriais žodžiu, PAV ataskaita tikslinama darbo tvarka, o oficialios Tarnybos pastabos PAV dokumentų rengėjams raštu net nebuvo siunčiamos; taip pat nurodyti, ar, Tarnybos nuomone, toks procesas nesąlygoja abejonių dėl PAV ataskaitų vertinimo proceso Tarnyboje skaidrumo atsiradimo; paaiškinti Tarnybos 2024 m. birželio 4 d. rašte Nr. V3-1591, adresuotame UAB „Sweco Lietuva“, nurodytas aplinkybes, taip pat nurodyti, kokių teisės aktų nuostatų pagrindu vykdoma dalinio (ne visų iš karto) ataskaitų trūkumų PAV dokumentų rengėjams teikimo praktika; paaiškinti Skundo priedo dalyje „Dėl PAV ataskaitoms teikiamų pastabų ir skirtingų vertinimo kriterijų taikymo“ nurodytų Tarnybos skirtingų pozicijų tais pačiais klausimais atsiradimo pagrindus ir priežastis; remiantis teisės aktų nuostatomis ir, jei Tarnybai žinoma, teismų praktika, patvirtinti arba paneigti Pareiškėjos Skunde nurodytą teiginį dėl Tarnybos veikloje pasitaikančio lex retro not agit taisyklės nepaisymo atvejų; atsižvelgiant į Skundo priedo dalyje „Dėl teisės normų taikymo, pažeidžiant lex retro not agit taisyklę“ ir Pareiškėjos nurodytas faktines aplinkybes bei išdėstytus teisinius argumentus, pateikti Tarnybos nuomonę dėl lex retro not agit taisyklės minėtais atvejais buvusio / nebuvusio pažeidimo; įvertinus Skundo priedo dalyje „Dėl VSTT kompetencijos ribų peržengimo“ nurodytą atvejį, pagrindžiant konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, patvirtinti arba paneigti Pareiškėjos Skunde nurodytus teiginius, jog Tarnybos veikloje esama atvejų, kai Tarnyba peržengė (peržengia) jai teisės aktuose apibrėžtos kompetencijos ribas; informuoti, ar Skundo priedo dalyje „Dėl VSTT kompetencijos ribų peržengimo“ nurodytu atveju PAV dokumentų rengėjas skundė Tarnybos 2024 m. birželio 4 d. raštą Nr. V3-1591; informuoti, ar dėl kitų Skundo priede Pareiškėjos nurodytų konkrečių atvejų vyksta teismo procesai, t. y. PAV dokumentų rengėjai yra kreipęsi į teismą, ginčydami Tarnybos priimtus sprendimus dėl pastabų teikimo ar Tarnybos išvadas dėl PAV ataskaitų; jei taip – nurodyti su konkrečiais atvejais susijusią pagrindinę informaciją (kada ir į kokį teismą kreiptasi, nurodant bylos numerį); jei Pareiškėjos Skunde nurodytos PAV ataskaitų vertinimo proceso problemos, Tarnybos nuomone, nėra susijusios su galiojančio teisinio reglamentavimo nepakankamumu ar netinkamumu, nurodyti būtinas priemones, kurių, Tarnybos nuomone, Tarnybai ar kitai atsakingai institucijai (nurodant, kokiai) ėmusis Pareiškėjos Skunde nurodytų problemų ateityje būtų išvengta; pateikti kitą, Tarnybos nuomone, svarbią informaciją, paaiškinimus ar dokumentus, susijusius su šio Pareiškėjos Skundo tyrimo objektu;

5.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, be kita ko, Seimo kontrolierė prašė: informuoti, ar institucijai iki Asociacijos Skundo pateikimo dienos jau buvo žinoma galimai teisės aktų reikalavimus neatitinkančios Tarnybos veiklos įgyvendinant poveikio aplinkai vertinimo ataskaitų derinimo procedūras problema; jei taip – nurodyti šią informaciją institucijai pateikusį subjektą (-us) ir jo (jų) nurodytų problemų aspektą, pateikiant su tuo susijusių esminių dokumentų kopijas; pateikti argumentuotą ministerijos nuomonę, kokios priežastys galimai sąlygoja Asociacijos Skunde nurodytų problemų egzistavimą; informuoti, ar buvo svarstoma (teikti konkretūs pasiūlymai, rengti teisės aktų projektai) dėl Planuojamo ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo ar Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. D1-885 patvirtinto Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo nuostatų keitimo ta apimtimi, kiek tai susiję su PAV ataskaitų dėl viršesniam viešajam interesui priskiriamos ir svarbia viešajam saugumui laikomos planuojamos ūkinės veiklos vertinimo procesu; pateikti argumentuotą ministerijos nuomonę, ar tam tikrų PAV ataskaitų dėl viršesniam viešajam interesui priskiriamos ir svarbia viešajam saugumui laikomos planuojamos ūkinės veiklos vertinimo procesas ir taip yra įgyvendinamas prioritetine tvarka ir jokių papildomų (tiek teisinio reglamentavimo, tiek administracinio pobūdžio) priemonių jo paspartinimui nereikia; nurodyti, ar, ministerijos nuomone, PAV ataskaitų dėl viršesniam viešajam interesui priskiriamos ir svarbia viešajam saugumui laikomos planuojamos ūkinės veiklos vertinimo procesui, kuris daugeliu atveju būna susijęs su labai didele dokumentų apimtimi, teisės aktuose poveikio aplinkai vertinimo subjektams nustatyti pastabų ir motyvuotų išvadų PAV dokumentų rengėjams pateikimo terminai yra pakankami ir realiai įgyvendintini; numanant, jog PAV ataskaitų vertinimo procedūros terminų pažeidimai Tarnyboje galimai yra sąlygoti žmogiškųjų išteklių trūkumo, nurodyti, ar Tarnyba apie darbuotojų trūkumą ir dėl to kylančius iššūkius PAV ataskaitų vertinimo procesų metu buvo informavusi Aplinkos ministeriją; jei taip – nurodyti su tuo susijusias faktines aplinkybes bei priemones, kurių buvo imtasi minėtojo Tarnybos kreipimosi pagrindu; nurodyti, ministerijos nuomone, veiksmingą (-us) Asociacijos Skunde nurodytų atvejų ir galimai naujai atsirasiančių analogiškų atvejų dėl PAV ataskaitų derinimo procedūrų terminų praleidimo užkardymo būdą (-us).

 

6. Atsakydama į Seimo kontrolierės paklausime iškeltus klausimus ir Pareiškėjos Skunde nurodytus argumentus Tarnyba pateikė paaiškinimus, kuriuose, be kita ko, nurodė:

6.1. „[…] Pastaraisiais metais (2023–2024 m.) labai išaugo atsinaujinančios energetikos, ypač – vėjo elektrinių (toliau – VE) paklausa ir šia veikla užsiimančių subjektų skaičius. Tarnyba iš esmės pritaria atsinaujinančios energetikos plėtrai ir mano, kad atsinaujinančios energetikos plėtra bendrąja prasme yra reikalinga ir turi teigiamą poveikį aplinkai, tačiau ji turi vykti atsakingai. Jos negalima vykdyti kitų valstybės vertingų išteklių, gamtos ir kultūros paveldo vertybių, kurie, kaip ir energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių, yra laikomi viešuoju interesu, sąskaita. […]

Reikšmingas neigiamas VE poveikis paukščiams, šikšnosparniams ir jų populiacijoms pripažįstamas pasauliniu mastu. Jis pasireiškia per buveinių sunaikinimą (statant VE ir reikalingą infrastruktūrą), tiesiogines žūtis, kuomet paukščiai ar šikšnosparniai yra nubloškiami VE menčių. […]

Vienas iš veiksmingiausių apsaugos būdų – tinkamos VE ar jų parkų vietos parinkimas išvengiant teritorijų, kuriose gali kilti pavojus paukščiams ir šikšnosparniams. Pagal šalyje galiojantį teisinį reglamentavimą teritorijos tinkamumas ūkinei veiklai preliminariai įvertinamas rengiant teritorijų planavimo dokumentus, o detaliai įvertinamas PŪV atrankos dėl PAV metu (toliau – Atranka) arba PAV metu. […] Tinkamos teritorijos parinkimas planavimo etape padeda išvengti energijos generacijos nuostolių, kuomet dėl reikšmingo neigiamo poveikio reikia taikyti VE veiklos ribojimus arba netgi sustabdyti VE veiklą, kad būtų išvengiama tolimesnių paukščių ir šikšnosparnių žūčių. Siekiant pagreitinti atsinaujinančių išteklių energetikos objektų plėtrą Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme (49 straipsnio 5 dalis) įtvirtinta, kad neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose atsinaujinančių išteklių energetikos objektų neprivaloma numatyti teritorijų planavimo dokumentuose. Įsigaliojus naujai tvarkai nemažai daliai VE vietos buvo parinktos be teritorijų planavimo dokumentų, kas reiškia – ir be pradinės vietų alternatyvų analizės, strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (toliau – SPAV) procedūros, kurios leidžia parinkti tinkamas VE plėtrai teritorijas, atmetant gamtiniu požiūriu jautriausias teritorijas. Todėl visas teritorijos gamtinio jautrumo ir tinkamumo analizės procesas persikėlė į PAV procedūrą, padarydamas ją ilga ir sudėtinga.

[…] jeigu neturima duomenų apie vietovę iš SRIS [pastaba: saugomų rūšių informacinė sistema, kurios duomenų bazė yra tinklapyje https://sris.am.lt/], PŪV organizatorius privalo atlikti pakankamos trukmės lauko tyrimus tinkamais sezonais. VE jautrių plėšriųjų paukščių atveju PAV ataskaitose turi būti pateikiama informacija apie lizdavietes, maitinimosi vietas, migracijos kelius. Tačiau Tarnyba, vertindama PAV ataskaitas, susiduria su itin bloga jų kokybe, kuomet nėra nustatomos plėšriųjų paukščių lizdavietės, todėl tiesiog negali objektyviai įvertinti VE poveikio ir laiku pateikti išvadų, laikantis teisės aktų reikalavimų, dėl ko kyla ginčai. […]

Netinkamose vietose suplanuoti ir pastatyti VE parkai dėl jų sukeliamos VE poveikiui jautrių rūšių individų žūties ir buveinių sunaikinimo gali sukelti itin didelius neigiamus padarinius jautrių rūšių populiacijoms visos šalies mastu. 2023 m. spalio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2023/2413, kuria iš dalies keičiami Direktyva (ES) 2018/2001, Reglamentas (ES) 2018/1999 ir Direktyva 98/70/EB, kiek tai susiję su skatinimu naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją, ir panaikinama Tarybos direktyva (ES) 2015/652, ne kartą nurodoma, kad planuojant ar vykdant veiklas turi būti užtikrinamas biologinės įvairovės išsaugojimas. Todėl PAV procesas, kurio metu nustatoma ar PŪV nekels reikšmingo neigiamo poveikio biologinei įvairovei ir esant reikšmingo poveikio rizikai parenkamos tinkamiausios veiklos alternatyvos (įskaitant VE vietas) ir (ar) priemonės reikšmingam poveikiui išvengti, yra labai svarbus ir atsakingas procesas. […]

Būtina pažymėti ir tai, kad VE parkai yra viršesniam viešajam interesui priskiriama ir laikoma svarbia viešajam saugumui planuojama ūkinė veikla (kaip ji suprantama pagal PŪV PAV įstatymo 2 straipsnio 16 dalį), tačiau negalima pamiršti, kad įvairių gamtos objektų bei išteklių racionalus naudojimas ir apsauga taip pat yra viešasis interesas. […] viešasis interesas aplinkosaugos santykiuose yra Konstitucijos ir įstatymų saugomas visuomenės ar jos dalies interesas saugoti gamtinę aplinką nuo bet kokio žalingo ūkinės ar antropogeninės veiklos poveikio, išsaugoti ir atkurti gamtos išteklius ir taip užtikrinti visuomenės darnų vystymąsi, gyvenimo kokybę ir sveikatos apsaugą.“

6.2. „[…] Tarnybos specialistai, nagrinėjantys VE parkų PAV ataskaitas ir kitus PAV dokumentus (pranešimus apie PAV pradžią, PAV programas, atrankos dėl PAV dokumentus), tuo pačiu metu nagrinėja ir kitų ūkinių veiklų PAV ataskaitas, PŪV atrankos dėl PAV dokumentus, pranešimus apie PAV pradžią, PAV programas, strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitas (toliau – SPAV), atrankos dėl SPAV dokumentus, SPAV apimties nustatymo dokumentus, poveikio „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo dokumentus, VE parkų monitoringo programas ir monitoringo ataskaitas, nagrinėja ir teikia pasiūlymus PAV ir SPAV srities teisės aktams.

Pakeitus PAV įstatymą (2022-11-24 įstatymas Nr. XIV-1560) Tarnyba nuo 2023 m. sausio 1 d. tapo PAV subjektu, vertinančiu PŪV įgyvendinimo poveikį valstybės saugomoms teritorijoms, įskaitant Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijas; Vyriausybės tvirtinamame Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane apibrėžtoms ypač saugomo kraštovaizdžio teritorijoms ir ypač raiškiems kraštovaizdžio kompleksams; saugomų rūšių radavietėms ar augavietėms (iki tol pagal PAV įstatymą Tarnyba buvo atsakinga tik už poveikio Europos ekologinio tinklo „Natura 2000” teritorijoms vertinimą). Po šio pakeitimo Aplinkos apsaugos agentūra (toliau – AAA), būdama atsakingoji institucija (kaip ji suprantama pagal PŪV PAV įstatymo 2 straipsnio 1 dalį), pradėjo kviesti Tarnybą būti PAV subjektu visiems VE parkų projektams, kurie buvo pradėti iki šio įstatymo pakeitimo. Taip pat, kaip minėta, pastaraisiais metais stebimas VE parkų planavimo suintensyvėjimas, todėl  Tarnybos darbo krūvis PAV dokumentų nagrinėjimo srityje 2023–2024 m., palyginti su 2021–2022 m., išaugo daugiau kaip 4 kartus […].

VE parkai yra viršesniam viešajam interesui priskiriama ir laikoma svarbia viešajam saugumui planuojama ūkinė veikla […], todėl jiems taikomi sutrumpinti dokumentų nagrinėjimo terminai. PAV subjektams šie terminai yra: 15 darbo dienų nuo PAV ataskaitos gavimo jos išnagrinėjimui ir motyvuotos išvados arba pastabų ir pasiūlymų pateikimui ir 10 darbo dienų nuo papildytos ir (ar) pataisytos ataskaitos (jeigu PAV subjektas teikė pastabas, siūlymus dėl PAV ataskaitos) gavimo dienos motyvuotos išvados pateikimui (PŪV PAV įstatymo 11 straipsnio 5 ir 7 dalys). PAV ataskaitos – didelės apimties dokumentai: vien informacija apie biologinės įvairovės, saugomų teritorijų aspektus vidutiniškai užima apie 100 puslapių, o pati ataskaita su priedais – neretai ir kelis šimtus puslapių. Visą šią informaciją Tarnybos specialistams reikia išnagrinėti ir parengti motyvuotas pastabas ar išvadą per teisės aktais nustatytus labai trumpus terminus.

Taip pat pagal PŪV PAV įstatymo 11 straipsnio 8 dalį dėl PŪV, kurios priskirtos viršesniam viešajam interesui ir laikomos ir svarbiomis viešajam saugumui, PAV ataskaitų trūkumų PAV subjektai savo iniciatyva ar PAV dokumentų rengėjų prašymu turi organizuoti susitikimus PAV ataskaitų trūkumams aptarti. Pažymėtina, kad šie susitikimai turi būti suorganizuoti per aukščiau minėtas 15 darbo dienų iki oficialių pastabų dėl PAV ataskaitos pateikimo.

Akivaizdu, kad dėl daugiau kaip 4 kartus išaugusių krūvių, itin trumpų nagrinėjimo terminų, didelės apimties dokumentų Tarnyba neturi galimybės pastabų ar išvadų pateikti pagal PŪV PAV įstatyme numatytus, trumpesnius negu kitų rūšių PŪV PAV nustatytus (vietoje 15 darbų dienų – 20 darbo dienų) terminus.

Be to, Tarnybos specialistai, suprasdami VE parkų vystytojų PŪV viešąjį interesą, net ir itin nekokybiškų PAV atskaitų atvejais iš karto nerašė neigiamos išvados dėl PAV ataskaitos (nors tokią teisę ir turėjo), o konsultavo, teikė siūlymus PŪV organizatoriams ir PAV dokumentų rengėjams ieškant tinkamų PŪV alternatyvų ir reikšmingo poveikio išvengimo priemonių. Toks bendradarbiavimas paprastai būdavo neformalus, susirašinėjant elektroniniais laiškais ir organizuojant pasitarimus ir dėl to sąlygojami terminų praleidimai, dėl formalius pastaboms ar išvadoms pateikti skirtus terminus. To pavyzdys gali būti skundo priedo 1.1 papunktyje pateikto UAB „Biržų vėjas“ iki 37 VE parko Biržų r. sav. PAV atvejis. Nors PŪV PAV įstatyme pastabas dėl PAV ataskaitos trūkumų numatyta teikti tiktai vieną kartą – pirmą kartą pateikus PAV ataskaitą, PAV ataskaitos rengėjui jos el. paštu buvo teiktos net tris kartus (2023-10-04, 2023-12-03, 2024-01-15, aptartos pasitarimuose. Kadangi į paskutines Tarnybos 2024-01-15 el. paštu pateiktas pastabas dėl netinkamų priemonių reikšmingam poveikiui išvengti UAB „Sweco Lietuva“ 2024-01-25 raštu Nr. V1-72-24 pateiktoje PAV ataskaitoje vis tiek neatsižvelgė, Tarnybai neliko kitos išeities, kaip 2024-03-12 raštu Nr. V3-848 […] priimti neigiamą išvadą. Tačiau po PAV subjektų išvadų aptarimo AAA organizuotame pasitarime PŪV organizatorius sutiko atsižvelgti ir į likusias Tarnybos pastabas. Pagal jas pataisius PAV ataskaitą (šių pataisymų metu Tarnyba dar du kartus AAA prašymu tikrino PAV ataskaitą) Tarnyba 2024-10-03 raštu Nr. V3-2389 […] informavo tarnybinės pagalbos paprašiusią AAA, kad neprieštarauja teigiamo sprendimo dėl šio VE parko veiklos priėmimui. Tokiu būdu procesas užtruko daugiau kaip metus. Tačiau, jeigu PŪV organizatorius būtų iš karto sureagavęs į visas Tarnybos pateiktas motyvuotas pastabas bei į jas pilnai atsižvelgęs, teigiamą išvadą būtų gavęs jau 2023 m. gruodžio mėnesį. PAV procesas veiklos organizatoriui būtų gerokai sutrumpėjęs, o Tarnybai būtų tekęs mažesnis darbo krūvis. Deja, šios Tarnybos pastangos ir pagalba surandant tinkamą alternatyvą VE parko veiklai „Natura 2000“ paukščių apsaugai svarbios teritorijos Biržų giria artimoje aplinkoje buvo „įvertintos“ skundu dėl terminų nesilaikymo.

Tarnyba pastebi ir kitų PAV dokumentų rengėjų bei PŪV organizatorių panašų elgesį, kuomet į Tarnybos pastabas neatsižvelgiama arba tik dalinai atsižvelgiama pirmą kartą pateikiant pagal pastabas pakoreguotą PAV ataskaitą, tačiau pakartojus tas pačias pastabas, į jas jau atsižvelgiama pilnai arba tik dalinai. Taip iš pačių PAV organizatorių pusės ilginamas PAV procesas.

Apibendrinant galima teigti, kad pagrindinės priežastys, įtakojusios minimų terminų pažeidimą, yra pastaraisiais metais keleriopai išaugęs nagrinėjamų dokumentų kiekis, riboti žmogiškieji resursai, taip pat neretai nekokybiškai parengtos PAV ataskaitos, kurių vertinimui ir PŪV PAV dokumentų rengėjų (jų interesais) konsultacijoms Tarnybos darbuotojai, suprasdami ir VE parkų vystytojų PŪV viešąjį interesą, skiria daugiau, nei teisės aktais nustatyta, darbo laiko.“

6.3. „PAV ataskaitos vertinimas atliekamas vadovaujantis PŪV PAV įstatymo 11 straipsniu bei PAV dokumentų rengimo tvarkos aprašu. PŪV PAV įstatyme PAV ataskaitų nagrinėjimo termino pratęsimas PAV subjektams nenumatytas. Tarnyba, teikdama išvadą dėl PAV ataskaitos, nepriima administracinio sprendimo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo prasme. Jį priima AAA. Pastabų, siūlymų ar išvados dėl PAV ataskaitos teikimas yra tik procedūrinis veiksmas administraciniam sprendimui priimti. Todėl, Tarnybos vertinimu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnis („Administracinių sprendimų priėmimas“) netaikomas.“

6.4. „[…] vėjo jėgainių PŪV PAV priskiriama viršesniam viešajam interesui, todėl ataskaita pagal PŪV PAV įstatymo 11 str. 5 d. turi būti išnagrinėta ir motyvuota išvada arba pastabos dėl taisytinų/koreguotinų ataskaitos trūkumų pateikiama per 15 darbo dienų nuo ataskaitos gavimo dienos. Pataisytą ir (ar) papildytą ataskaitą išnagrinėti, įvertinti ir išvadą dėl jos pateikti būtina per 10 darbo dienų nuo papildytos ir (ar) pataisytos ataskaitos gavimo dienos (PŪV PAV įstatymo 11 str. 7 d.).“

6.5. „Šiuo metu Tarnyboje PAV dokumentus (PAV ataskaitos, PAV programos, pranešimai apie PAV pradžią, atrankos dėl PAV dokumentai, SPAV ataskaitos, SPAV apimties nustatymo dokumentai, atrankos dėl SPAV dokumentai, poveikio „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo dokumentai, monitoringo programos, monitoringo ataskaitos) nagrinėja 5 (įskaitant du naujai priimtus specialistus) Biologinės įvairovės skyriaus ir 2 Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus specialistai. PAV dokumentų vertinimas Tarnyboje skirstomas ne pagal šių projektų (ne)priskyrimą viršesniajam viešajam interesui, o pagal planuojamų veiklų pobūdį ir Tarnybos specialistų kompetencijas. Svarbu, tai, kad Tarnyba SPAV, PAV dokumentų nagrinėjimo procesus (Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos išvadų teikimas dėl planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo dokumentų) yra pasirengusi seniai (2020 m.), juos nuolatos tobulina. Kaip įrodymas pridedamas 2020 m. proceso (paslaugos) aprašymas […]. Tokio pobūdžio vidiniai dokumentai padeda optimizuoti darbus, palengvina funkcijų vykdymą naujiems darbuotojams.“

6.6. „[…] vėlavimo priežastys – daugiau kaip 4 kartus išaugęs PAV dokumentų skaičius, itin trumpi nagrinėjo terminai, didelės PAV ataskaitų apimtys. Žmogiškųjų išteklių trūkumas taip pat yra viena iš vėlavimą lemiančių priežasčių. Tarnyba, siekdama užtikrinti kuo efektyvesnį PAV procesą, kiek tai susiję su jos kaip PAV subjekto funkcijos atlikimu, peržiūri, optimizuoja vidinius procesus, perskirsto žmogiškuosius išteklius tikslui pasiekti.

Reikia pastebėti, kad tiek dėl natūralios darbuotojų kaitos, tiek dėl sudėtingų darbo sąlygų (itin didelio darbo krūvio, patiriamo neproporcingo spaudimo iš išorės) dalis personalo nutraukė darbo santykius su Tarnyba. Tarnyba dėjo ir deda pastangas pritraukti naujų specialistų, kurie dirbtų su PAV procesais. Deja, rinkoje nekonkurencingi valstybės tarnybos atlyginimai ir didelės atsakomybės reikalaujantis darbo pobūdis apsunkina darbuotojų paiešką. Per 2024 m. antrąjį pusmetį Tarnyba įsteigė naują Biologinės įvairovės skyriaus patarėjo pareigybę, skirtą kuruoti skyriaus darbą, susijusį su PAV klausimų nagrinėjimu, taip pat ieškojo (skelbė konkursus) naujų darbuotojų priėmimui. […] VE projektai yra vieni sudėtingiausių, kurie yra nagrinėjami Tarnyboje, todėl apmokyti naujus darbuotojus užtrunka daugiau laiko nei įprastai. Apie darbų krūvius Tarnybos vadovybė nuolat informuodavo Aplinkos ministerijos vadovybę darbo tvarka per pasitarimus.

Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Tarnybos, kaip vieno iš subjektų, dalyvaujančių PAV procese, įskaitant PAV ataskaitos vertinimą, sukaupta patirtis rodo, kad PAV įstatyme nustatytais terminais pateiktų dokumentų išnagrinėti kokybiškai nėra galimybės (prieš kelis metus terminai buvo sutrumpinti nuo 20 iki 15 darbo dienų, o jeigu dokumentas teikiamas pakartotinai – per 10 darbo dienų). Tarnyba, atsižvelgdama į tai, kad PAV ataskaitos yra didelės apimties dokumentai (600–1000 psl., iš kurių biologinės įvairovės dalis – iki 100 psl.), dažnai reikia išnagrinėti didelių VE parkų poveikį didžiulei teritorijai, kartais netelpančiai ir į vienos savivaldybės ribas, įvertinti suminį poveikį su jau pastatytais ir / ar jau patvirtintais kitais VE parkais, jų nagrinėjimas yra itin sudėtingas ir atsakingas procesas, kurio sutrumpintais terminais neįmanoma kokybiškai atlikti, 2024-08-20 raštu Nr. V3-2075 […] pasiūlė Aplinkos ministerijai inicijuoti teisės aktuose minimų terminų keitimą.

Kaip minėta, Aplinkos ministerijos 2024 m. atliktos konsultacijos dėl PAV proceso ataskaitoje pažymėta, kad visas bendravimas su PAV ataskaitos rengėjais bei projektų vystytojais (darbo tvarka pastabų pateikimas, jų aptarimas, derinimasis) vertinamas kaip papildomos pridėtinės vertės nekuriantis, tačiau, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais – privalomas žingsnis. Atsižvelgdama į tai, Tarnyba parengė ir 2024 m. gruodžio 19 d. patvirtino vidinį dokumentą – Viršesniam viešajam interesui priskiriamos ir svarbios viešajam saugumui laikomos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitų nagrinėjimo ir išvadų dėl jų rengimo proceso aprašymą (toliau – Proceso aprašymas) […], kuriuo siekiama sumažinti neformalių konsultacijų kiekį iki minimalaus skaičiaus, tačiau privalome atkreipti dėmesį, kad pagal Viešojo administravimo įstatymą Tarnybai vis tiek išlieka pareiga atsakyti į visus PAV ataskaitų rengėjų ar PŪV vystytojų paklausimus.“

6.7. „Tarnyboje visi prašymai ir paklausimai nagrinėjami Viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka, todėl jokių papildomų vidinių tvarkų Tarnyba nėra pasitvirtinusi, o dokumentai yra nagrinėjami eiliškumo tvarka. Pažymėtina, kad Tarnyba yra parengusi Rekomendacijas teikiant išvadas, rengiant išsamius atsakymus […]. Proceso aprašymu nustatyta, kad Biologinės įvairovės skyriaus patarėjas ir Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vedėjas PAV ataskaitos vertintojus paskiria atsižvelgiant į jų esamus darbo krūvius, gautų PAV ataskaitos apimtį ir ankstesnį dalyvavimą konkretaus PAV procese.“

6.8. „[…] Tarnybos darbuotojai užduotis gauna individualiai per DBSIS [pastaba: Dokumentų valdymo bendrąją informacinę sistema]. Užduotis dėl PAV ataskaitų vertinimo skirsto skyrių vedėjai ir / ar Biologinės įvairovės skyriaus patarėjas. Kuo vienodesnį atsakymų pateikimo greitį stengiamasi užtikrinti tolygiai paskirstant užduotis tarp tą pačią funkciją vykdančių darbuotojų. […] dviem Tarnybos specialistams tenka didesnis užduočių dėl VE parkų PAV ataskaitų vertinimo krūvis bei rengiamų atsakymų vėlavimas. Atsiradus galimybei, VE parkų PAV ataskaitų vertinimo užduotys perskirstomos ir kitiems darbuotojams. Svarbu pabrėžti, kad dėl skirtingų PAV ataskaitų apimčių, situacijų sudėtingumo, pačios ūkinės veiklos masto išnagrinėti tokį patį PAV ataskaitų skaičių trunka skirtingai. […]

Tarnybos darbuotojai stengiasi išlaikyti dokumentų nagrinėjimo tvarkos eiliškumą, pagal individuliai gaunamas užduotis per […] DBSIS. Pirmenybė paprastai teikiama anksčiausiai gautiems dokumentams, kai kuriais atvejais pirmenybė būdavo suteikiama AAA tarnybinės pagalbos suteikimui. 2024 m. rugsėjį, prasidėjus Aplinkos ministerijos organizuotiems susitikimams, skirtiems VE PAV dokumentų nagrinėjimo problemoms aptarti, kuriuose dalyvavo ir Asociacijos atstovai, bendru sutarimu buvo nuspręsta teikti pirmenybę PŪV PAV ataskaitų ir atrankos dėl PŪV PAV dokumentų nagrinėjimui, todėl susidarė gana didelis vėluojančių VE parkų paukščių ir šikšnosparnių monitoringo programų ir monitoringo ataskaitų skaičius.

PAV ataskaitos nėra lygiavertės apimties ir kokybės, todėl gali susidaryti įspūdis, kad vienos ataskaitos išnagrinėjamos greičiau nei kitos. Asociacija pateiktame skunde pripažįsta, kad įprastai Tarnyba pirmines pastabas PAV ataskaitoms pateikia nepraleisdama teisės aktuose nustatytų terminų. Atkreipiame dėmesį, kad bendras PŪV PAV ataskaitos derinimo terminas labai priklauso ir nuo pačių PAV ataskaitos rengėjų. Po pastabų pateikimo PAV ataskaitų rengėjui teisės aktuose nėra nustatytas terminas, per kiek laiko pagal gautas pastabas turi būti pakeista ar papildyta ataskaita. Neretai PAV ataskaitų rengėjai pakeistas ar pataisytas ataskaitas pateikia po kelių mėnesių ar net pusės metų, o į Tarnybos pateiktas pastabas ne visada būna atsižvelgiama. Taigi, iš minėtų aplinkybių matyti, jog Tarnyba nėra vienintelė, dėl kurios kaltės PAV ataskaitų nagrinėjimas ištęsiamas laike.“

6.9. „[…] atkreipiame dėmesį, kad […] pateiktame „Neteisėtų PAV subjekto (VSTT) veiksmų faktinių pavyzdžių aprašymo“ 2.1 pavyzdyje dėl UAB „Sunly Land“ iki 50 VE parko Panevėžio r. sav. PAV proceso, kurio PAV dokumentų rengėjas UAB „Nomine Consult“ ir pačiame skunde formuojama pozicija, kad Tarnyba nepagrįstai ilgai nagrinėjo PAV ataskaitą, nors PŪV organizatorius ir PAV dokumentų rengėjas patys nesudarė sąlygų greitam PAV procesui. Pateikiame PAV proceso įvykių chronologiją: pirmąją PAV ataskaitos versiją PAV dokumentų rengėjas Tarnybai pateikė 2023-10-17, Tarnyba atsakymą pateikė 2023-11-13 (Nr. V3-2113, […]), kuriame nurodė, kad PAV ataskaita yra itin blogos kokybės ir nurodė, kad Tarnyba nenagrinės jos kaip neišsamios ir netinkamos išsamiai įvertinti PŪV poveikį (nurodė kurias ataskaitos vietas reikia tikslinti / taisyti). Patikslinta PAV ataskaitos versija Tarnybai buvo pateikta tik 2024-04-08. Šioje ataskaitos versijoje buvo pateikti tik tyrimai, vykdyti iki pirmos ataskaitos pateikimo datos, todėl kyla klausimas, kodėl šie tyrimai nebuvo pateikti pirmą kartą. Tačiau PAV ataskaitoje buvo nustatyti trūkumai, todėl Tarnyba darbo tvarka el. paštu, kaip nurodyta PAV aprašo 43 p., pateikė pastabas PAV dokumentų rengėjams. Trečia PAV ataskaitos versija Tarnybai buvo pateikta 2024-07-12, tačiau esminių pakeitimų ataskaitoje Tarnyba nenustatė, todėl 2024-10-01 raštu Nr. V3-2365 […] pateikė neigiamą išvadą dėl PAV ataskaitos kokybės ir PŪV.“

6.10. „Tarnybos specialistai pakartotinai nagrinėjamiems PAV dokumentams nepateikia naujų pastabų. Kaip nurodėme ankstesniuose atsakymuose, dažnu atveju PAV ataskaitos yra blogos kokybės dėl nepakankamų tyrimų, todėl Tarnyba teikia pastabas dėl tyrimų patikslinimo / papildymo. Ataskaitas papildžius susidaro situacija, kuomet Tarnybai pateikiama visiškai nauja informacija, kuriai Tarnyba gali teikti pastabas. Atkreipiame dėmesį, kad Rašto priede pateiktame „Neteisėtų PAV subjekto (VSTT) veiksmų faktinių pavyzdžių aprašyme“ nėra pateikta jokių tariamą teisės aktų nesilaikymą pagrindžiančių pavyzdžių.“

6.11. „Tarnyba minimu atveju [pastaba: pažymos 4.3 papunktyje minimas atvejis] pastabas pateikė per du kartus dėl itin didelės PAV ataskaitos apimties, siekdama paspartinti PAV procesą, kad PAV dokumentų rengėjas galėtų kuo greičiau susipažinti su pastabomis ir į jas reaguoti. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, kad institucijos valia neprivalo būti išdėstyta viename teisės taikymo rašytiniame akte (LVAT 2011 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-2500/2011), Tarnyba mano, jog pastabų dėl vienos PAV ataskaitos teikimas dviem raštais, nėra neteisėtas.“

6.12. „Tarnyba pabrėžia, kad Skundo priedo dalyje „Dėl PAV ataskaitoms teikiamų pastabų ir skirtingų vertinimo kriterijų taikymo“ 3.1 papunktyje pateiktos situacijos nėra tapačios. PAV ataskaitoje, kuriai Tarnyba pritarė 2024-03-12 raštu Nr. V3-849 (UAB „Biržų vėjo“ 73 VE parkas, […]), automatinės paukščius atpažįstančios ir VE stabdančios sistemos bus naudojamos už paukščių lizdaviečių reikšmingo neigiamo poveikio zonų. PAV ataskaitos derinimo metu PŪV organizatorius atsisakė statyti VE, kurios pagal atliktų tyrimų duomenis buvo suplanuotos VE jautrių paukščių rūšių lizdaviečių ir tuokviečių reikšmingo neigiamo poveikio zonose. Tuo tarpu UAB „Žalia žemė“ ir UAB „Aukštaitijos vėjas 2“ atvejais VE yra planuojamos VE jautrių paukščių rūšių lizdaviečių apsaugos – reikšmingo neigiamo poveikio – zonose. Vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 15 str. ir PŪV PAV įstatymo 4 str., PŪV organizatorius privalo užtikrinti, kad PŪV nesukeltų reikšmingo neigiamo poveikio, todėl tai, ar planuojama VE patenka ar nepatenka į reikšmingo neigiamo poveikio zoną, yra esminis aspektas, nulemiantis poveikio įvertinimą ir taikytinas reikšmingo neigiamo poveikio mažinimo priemones.

Skundo priedo dalyje „Dėl PAV ataskaitoms teikiamų pastabų ir skirtingų vertinimo kriterijų taikymo“ 3.2 pateiktos situacijos taip pat nėra tapačios, esmingai skiriasi pateiktų priemonių formuluotės. UAB „Aukštaitijos vėjas 2“ atveju yra nurodyta, kad dirbtinės lizdavietės bus įrengiamos daugiau kaip 3 km atstumu nuo planuojamų VE (UAB „MB energija“ atveju tokios išlygos nėra nurodyta), taip pat šio parko ataskaitoje nebuvo nustatytos VE poveikiui jautrių rūšių lizdavietės, todėl nežinomas PŪV teritorijoje perinčių rūšių pasiskirstymas. Vadovaujantis logika, kad reikšmingo neigiamo poveikio mažinimo priemonės turėtų būti orientuotos į poveikį patirsiančius individus (šiuo atveju – į perinčias paukščių poras), priemonių parinkimas turėtų būti tikslingas. Atsižvelgiant į esančią konkurenciją tarp tos pačios rūšies individų, šiuo atveju perinčių porų (vidurūšinė konkurencija), yra išlaikomas atstumas tarp skirtingų porų lizdaviečių, o netinkamoje vietoje iškeltais dirbtiniais lizdais poveikį patirsiantys individai gali ir nepasinaudoti.“

6.13. „Tarnyba neigia, kad jos veikloje pasitaiko lex retro not agit taisyklės nepaisymo atvejų. […] Tarnyba neturi teisminių ginčių su VE parkų vystytojais ar kitais fiziniais ar juridiniais asmenimis dėl lex retro not agit taisyklės nepaisymo.

Tarnyba žino ir laikosi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. D1-406 (toliau – Įsakymas D1-406), kuriuo patvirtintas Detalių vėjo elektrinių reikšmingo neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams kriterijų, reikšmingo neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams prevencijos ir mažinimo priemonių taikymo ir tyrimų reikalavimų aprašas (toliau – VE aprašas) 2 punkte nurodytų apribojimų, kad VE aprašas netaikomas planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir planuojamos ūkinės veiklos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūroms, pradėtoms iki šio įsakymo įsigaliojimo. Pabrėžiame, kad Įsakyme D1-406 nurodyti apribojimai taikomi tik VE aprašui, tačiau netaikomi kitiems Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymais tvirtinamiems dokumentams.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 m. liepos 19 d. įsakymas Nr. D1-245 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 14 d. įsakymo Nr. D1-281 „Dėl paukščių apsaugai svarbių teritorijų nustatymo“ pakeitimo“ (toliau – Įsakymas D1-245), kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 14 d. įsakymas Nr. D1-281 „Dėl paukščių apsaugai svarbių teritorijų nustatymo“ (toliau – Įsakymas D1-281) įsigaliojo 2024 m. liepos 20 d. Nei pakeitimo Įsakyme D1-245, nei pradiniame Įsakyme D1-281 nėra nurodyta apie vėlesnį įsakymo įsigaliojimą, nenurodyta aplinkybių, kuriomis įsakymai turėtų būti netaikomi, todėl įsakymai turi būti taikomi nuo jų įsigaliojimo dienos. Įsakymo D1-406 2 punkte nustatytas apribojimas negali būti taikomas kitiems aplinkos ministro įsakymams, nes jame aiškiai nurodyta, kad apribojimas taikomas tik VE aprašui.

Tarnyba išvadą dėl Skundo priedo dalyje „Dėl PAV ataskaitoms teikiamų pastabų ir skirtingų vertinimo kriterijų taikymo“ 4.4 papunkčio pateikė 2024 m. spalio 1 d., t. y. jau įsigaliojus Įsakymui D1-245, todėl privalėjo taikyti įsakymu įtvirtintas nuostatas.

Skundo priedo dalyje „Dėl PAV ataskaitoms teikiamų pastabų ir skirtingų vertinimo kriterijų taikymo“ 4.3 papunktyje nurodyta, jog „iš turinio matyti, kad UAB „Biržų vėjas“ planuojamos ūkinės veiklos PAV ataskaita buvo vertinama, be kita ko, vadovaujantis 2024-01-01 įsigaliojusiu aprašu“. Vadovaujantis PAV dokumentų rengimo tvarkos aprašo 1 priedo 107 p. „įtaką biologinei įvairovei darantiems veiksniams, kurių rodiklių ribinės vertės nereglamentuotos teisės aktuose, vertinti naudojami kokybinio pobūdžio vertinimo (aprašomieji) metodai (pvz., pateikiami mokslinių tyrimų, stebėsenos, tam tikrų visuomenės grupių apklausos duomenys, analizės, ekspertų nuomonės, konkrečios teritorijos situacijos analizė ir pan.)“, todėl Tarnyba, vertindama PAV procesus, pradėtus iki 2024-01-01, juos vertina remdamasi Lietuvoje ar kitose šalyse parengtomis rekomendacijomis, moksline literatūra, kuriuose nurodyti VE jautrių rūšių ekologiniai buveinių, elgsenos, atviros erdvės naudojimo poreikiai. VE aprašo versija, galiojusi iki 2024-11-23, buvo paremta VE jautrių rūšių ekologiniais reikalavimais, todėl visiškai normalu, kad remiantis tais pačiais informacijos šaltiniais, reikšmingo neigiamo poveikio vertinimo kriterijai sutampa. 4.3 papunktyje nurodytoje Tarnybos išvadoje nesiremiama po PAV pradžios įsigaliojusio aprašo nuostatomis, o visų pirma atsižvelgiama į PAV ataskaitoje nustatytą 3 km reikšmingo poveikio zoną juodajam gandrui, projekto „Vėjo energetikos plėtra ir biologinei įvairovei svarbios teritorijos“ parengtoje Konfliktinių teritorijų nustatymo ir galimo vėjo elektrinių parkų neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams vertinimo metodinėje priemonėje konstatuotą juodųjų gandrų jautrumą VE poveikiui, juodųjų gandrų elgsenos stebėjimais. Ir tik po to paminima, kad analogiška 3 km reikšmingo poveikio zona nustatyta ir įsigaliojusiame apraše, parodant, kad tarp naudojamų šaltinių nėra prieštaravimo. Analogiška situacija minimame Tarnybos rašte ir su poveikio šikšnosparniams vertinimu: remiamasi šikšnosparnius tyrinėjančių ekspertų rekomendacijomis, tik nurodoma, kad jų pagrindu parengti analogiški reikšmingo poveikio šikšnosparniams detalūs kriterijai, įsigalioję nuo 2024 m. sausio 1 d. Manome, kad to negalima vertinti kaip neteisėto teisės akto taikymo.

Dėl Skundo priedo dalyje „Dėl PAV ataskaitoms teikiamų pastabų ir skirtingų vertinimo kriterijų taikymo“ 4.1. ir 4.2 papunkčiuose minimų Tarnybos raštų informuojame, kad Tarnyba savo parengtuose atsakymuose pirmiausia nurodo besiremianti projekto „Vėjo energetikos plėtra ir biologinei įvairovei svarbios teritorijos (VENBIS)“ veiklos Nr. 3.1.5. „Poveikio paukščiams ir šikšnosparniams monitoringo rezultatų galimo reikšmingumo atskiruose VE parkuose standartų parengimas“ metodinės priemonės rekomendacijomis. Antru punktu nurodo „Detalių vėjo elektrinių reikšmingo neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams kriterijų ir žalos paukščiams ir šikšnosparniams prevencijos ir pašalinimo priemonių taikymo ir tyrimų reikalavimų aprašo“ projektą, ne patį VE aprašą. Atkreipiame dėmesį, Tarnybos atsakymai buvo parengti iki VE aprašo įsigaliojimo, t. y. tuo pačiu ir apribojimų įsigaliojimo. Pabrėžiame, kad vadovaujantis PAV dokumentų rengimo tvarkos aprašo 1 priedo 107 p., vertinant PAV procese ūkines veiklas galima remtis ekspertų nuomone, t. y. vertinant vadovautis ir nepatvirtintais dokumentais: „107. Įtaką biologinei įvairovei darantiems veiksniams, kurių rodiklių ribinės vertės nereglamentuotos teisės aktuose, vertinti naudojami kokybinio pobūdžio vertinimo (aprašomieji) metodai (pvz., pateikiami mokslinių tyrimų, stebėsenos, tam tikrų visuomenės grupių apklausos duomenys, analizės, ekspertų nuomonės, konkrečios teritorijos situacijos analizė ir pan.)“ Pažymėtina, kad „Detalių vėjo elektrinių reikšmingo neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams kriterijų ir žalos paukščiams ir šikšnosparniams prevencijos ir pašalinimo priemonių taikymo ir tyrimų reikalavimų aprašo“ projektas taip pat laikytinas ekspertų nuomone, nes buvo parengtas gamtosaugos ekspertų, tarp kurių – ir Tarnybos specialistai bei ekspertai, dalyvavę projekto rengime. Ekologiniai VE jautrių rūšių poreikiai, buveinių dydžiai, atviros erdvės naudojimo mastas nepakitęs, todėl ekologiniais VE jautrių rūšių poreikiais paremtas PŪV vertinimas negali būti vertinamas kaip lex retro not agit taisyklės nesilaikymas.“

6.14. „PŪV PAV įstatymo 3 str. 6 d. nurodyta, kad „kai planuojama ūkinė veikla uždrausta įstatymais, tokios planuojamos ūkinės veiklos atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimas negali būti atliekami.“ Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 str. 3 d. nurodoma, kad „neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose (išskyrus teritorijas, kuriose, vadovaujantis galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, įstatymais, saugomų teritorijų nuostatais atitinkama statyba negalima), gavus žemės sklypo savininko sutikimą, nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo, galima statyti: […] 2) vėjo elektrines (tarp jų vėjo elektrines, kurios yra hibridinės elektrinės dalis)“. Taigi toks teisinis reglamentavimas aiškiai nurodo, kad jeigu teritorijų planavimo dokumentuose (šiuo atveju – Širvintų r. sav. bendrajame plane) nurodyta, kad VE statyba yra neleistina gamtinio karkaso teritorijose, tuomet tokiose teritorijose VE statyba negalima. PAV subjektui (šiuo atveju Tarnybai) pastebėjus neleistiną veiklą, privaloma nurodyti, kad veikla neleistina, o vadovaujantis PŪV PAV įstatymo 3 straipsnio 6 dalimi, visų PAV proceso dalyvių atsakomybė yra užtikrinti, kad būtų planuojama tik ūkinė veikla, kuri neuždrausta įstatymais.

Tarnyba išvadą dėl UAB „Žalia žemė“ planuojamos ūkinės veiklos pateikė 2024-10-09 raštu Nr. V3-2420 […]. Vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymo 27 straipsnio 4 dalies 17 punktu, nuo 2024 m. liepos 1 d. Tarnybai priskirta funkcija informuoti ir konsultuoti gamtinio karkaso planavimo ir veiklos jame leistinumo klausimais. Atsižvelgiant į tai, Tarnyba mano, jog ji neperžengė jai teisės aktais nustatytos kompetencijos ribų. […]

Tarnybos 2024 m. birželio 4 d. raštas Nr. V3-1591 nebuvo skųstas.“

6.15. „Teismo procesų dėl Asociacijos skunde nurodytų atvejų nėra.“

6.16. „Tarnybos nuomone, erdvė VE vystytojų nepasitenkinimui atsiranda iš ydingo teisinio reguliavimo […].

Šioje situacijoje svarbu pažymėti aplinkybę, kad kai 2024 m. lapkričio 22 d. buvo patvirtintas Aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-401 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. D1-406 „Dėl Detalių vėjo elektrinių reikšmingo neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams kriterijų, reikšmingo neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams prevencijos ir mažinimo priemonių taikymo ir tyrimų reikalavimų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“, įsigaliojęs 2024 m. lapkričio 23 d., Tarnyba susipažinusi su pakeitimais nedelsiant (2024-11-28) kreipėsi į Aplinkos ministeriją ir paprašė išaiškinti, kaip taikyti kai kurias šio įsakymo nuostatas, tačiau iki šiol atsakymo nėra gavusi.“

6.17. „Svarbu pažymėti, kad Asociacijos keliamos problemos susidarymui nemažą įtaką turėjo / turi ir AAA taikoma darbo praktika. AAA yra atsakinga institucija, kuri privalo priimti galutinį sprendimą dėl PŪV PAV ataskaitos, be kita ko remdamasi PAV subjektų išvadomis (PŪV PAV įstatymo 12 str. 1 d.). PAV dokumentų rengėjai pataisytą ir (ar) papildytą ataskaitą pagal PAV subjektų (taip pat ir Tarnybos) išvadas teikia AAA, o ji turėtų įvertinti, ar joje pašalinti PAV subjektų išvadose nurodyti trūkumai (PŪV PAV įstatymo 11 str.). Tačiau dėl AAA sprendimui priimti nustatytų trumpų terminų, dokumentų gausos ir galimai kitų priežasčių AAA pastaruoju metu nuolat kreipiasi į Tarnybą prašydama tarnybinės pagalbos, t. y. prašo skubos tvarka (paprastai per 5 darbo dienas) įvertinti, ar patikslintoje ataskaitoje pateikti duomenys ir atlikti pakeitimai nereikalauja Tarnybos išvados pakeitimo. Štai AAA tarnybinės pagalbos prašymai, teikti Tarnybai 2024 m.:

10 prašymų dėl VE parkų PAV ataskaitų ir po sprendimo priėmimo bandymų keisti numatytas sąlygas;

56 atvejai dėl monitoringo programų ir monitoringo ataskaitų (kai pagal ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų 35.2. p. Tarnybos kompetencija yra susijusi tik su saugomomis teritorijomis ir „Natura 2000“ teritorijomis, tad visa kita laikytina tarnybine pagalba);

8 atvejai dėl atrankos dokumentų, kai AAA prašo įvertinti, ar atsižvelgta į Tarnybos teiktas pastabas;

7 AAA tarnybinės pagalbos prašymai kitomis temomis; 5–10 prašymų dėl tarnybinės pagalbos dėl tręšimo planų.

Pažymėtina, kad šiuos skaičius reikėtų laikyti apytiksliais, nes dažniausiai AAA rašto pavadinime (ypač dėl VE parkų) nenurodo, kad tai „tarnybinė pagalba”. Kartais rašte minimi raktiniai žodžiai „skubos tvarka”.

[…] minėjome, kad AAA prašomai tarnybinei pagalbai iki šiol teikėme pirmenybę, tačiau reaguodami į susidariusią situaciją, siekdami užkirsti kelią įžvelgiamam AAA piktnaudžiavimui savo teisėmis bei tuo pačiu trumpindama PAV ataskaitų vertinimo ir išvadų teikimo terminus, Tarnyba darbuotojams parengė Rekomendacijas teikiant tarnybinę pagalbą, rengiant išsamius atsakymus […] bei, kaip minėta, 2024-12-19 pasitvirtino Viršesniam viešajam interesui priskiriamos ir svarbios viešajam saugumui laikomos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitų nagrinėjimo ir išvadų dėl jų rengimo proceso aprašymą […]. Pastarajame dokumente buvo nustatyta, jog PAV ataskaitų dokumentams pastabos teikiamos vieną kartą. Gavus pataisytą PAV ataskaitą visada rengiamos išvados. Tokiu būdu buvo apibrėžti Tarnybos specialistų veiksmai, jų seka užtikrinant minėtų teisės aktų įgyvendinimą.

Taip pat, be minėtų priemonių, į Tarnybos rizikų sąrašą 2024-08-28 buvo įtraukta Savalaikio PAV ataskaitos dėl VE statybos įvertinimo išvadų / pastabų teikimo neužtikrinimo rizika, kurios suvaldymui Tarnyba yra pasitvirtinusi valdymo priemones. Kadangi ši rizika dar nėra suvaldyta (numatytos rizikos valdymo priemonės dar nėra pilnai įgyvendintos), ji perkelta į Tarnybos direktoriaus 2025-01-31 įsakymu Nr. V-12 patvirtintą rizikų sąrašą […].“

6.18. „Tarnyba pastebi, kad neigiamo VE vystytojų dėmesio sulaukė (su iš esmės nepagrįstais kaltinimais, išskyrus kaltinimus dėl vėlavimo, kuris atsiranda dėl objektyvių priežasčių ir negali būti laikomas pažeidimu pagal Viešojo administravimo įstatymo 14 str.) tada, kuomet 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojusio PŪV PAV įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto e papunktyje buvo išplėstos Tarnybos kompetencijos sritys PAV procese ir Tarnyba tapo atsakinga ir už poveikio saugomoms rūšims visoje šalies teritorijoje vertinimą bei pradėjo analizuoti VE parkų planavimą saugomų ir VE jautrių rūšių buveinių atžvilgiu, kuris daugeliu atveju, Tarnybos vertinimu, yra neatsakingas ir, pradėjus eksploatuoti VE, keltų reikšmingą neigiamą poveikį biologinei įvairovei, kurio privalu išvengti paisant šio viešojo intereso bei vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 15 straipsniu ir PŪV PAV įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punktu.

Šiame rašte Tarnyba plečiamai nurodė priežastis, kurios sąlygoja, kad yra praleidžiami įstatyme nustatyti terminai, bet suprasdama jų svarbą ir reikšmę administracinių sprendimų priėmime, Tarnyba, kaip minėjome, tobulina nagrinėjimo procesus (parengtas Proceso aprašymas), parengė teisės aktų taikymą palengvinančias rekomendacijas, atliko žmogiškųjų išteklių perskirstymus specialiąsias funkcijas vykdančiuose skyriuose, gilina žinias vietiniu ir tarptautiniu lygmeniu, Tarnybos vadovai dalyvauja tarpinstituciniuose pasitarimuose, kur ieškoma sprendimų, kurie leistų suderinti viešuosius interesus ir išspręsti konfliktines situacijas.“

 

7. Iš kartu su pateiktais paaiškinimais Tarnybos pateiktų dokumentų taip pat nustatyta:

7.1. Tarnyba 2024 m. rugpjūčio 20 d. rašte Nr. V3-2075 Energetikos ministerijai (rašto kopija buvo adresuota ir Aplinkos ministerijai), kuriuo teikė Tarnybos pastabas dėl Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 3, 6, 7, 14¹, 15¹, 16, 28, 29, 39¹, 39³, 45, 46, 48, 49, 51, 55, 59 straipsnių, septintojo skirsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 39⁷, 48¹, 48², 58¹ straipsniais įstatymo projekto (toliau – AIEĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 2, 3, 8, 11, 12 straipsnių, 1, 2 ir 3 priedų pakeitimo įstatymo projekto (toliau – PŪVPAVĮ projektas) bei nurodė susipažinusi su Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 16, 17, 21¹, 22, 31, 48¹, 48² straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo septintuoju² skirsniu įstatymo projektu (toliau – EEĮ projektas), Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 13 ir 21 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektu (toliau – EĮ projektas), Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 2, 4, 5, 11, 13, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 23, 31, 32 ir 33 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 20¹ straipsniu įstatymo projektu (toliau – ADĮ projektu), Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 2, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2755 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – ADĮ projektas Nr. 2), be kita ko, dėl PŪVPAVĮ projekto buvo nurodžiusi:

„[…] Siūlome 11 straipsnio 5 dalyje ir kitose vietose atstatyti kitoms ūkinėms veikloms taikomą 20 darbo dienų subjekto išvados dėl poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PAV) ataskaitos teikimo terminą. Prieš keletą metų sutrumpintas iki 15 darbo dienų terminas praktiškai nepasiteisino, nes per jį neįmanoma išnagrinėti sudėtingas didelių vėjo elektrinių (toliau – VE) parkų PAV ataskaitas ir dar spėti pagal PŪVPAVĮ reikalavimus pateikti jų rengėjams darbines pastabas dėl ataskaitos trūkumų bei jas aptarti pasitarime. Dirbtinai sutrumpinus terminą PAV procesas nepagreitėjo, o susidarė situacija, kai Tarnybos išvados beveik dėl visų PAV ataskaitų vėluoja. Manome, kad nagrinėjant paprastai didelės apimties ir sudėtingas VE parkų PAV ataskaitas, tam, kad būtų išvengta aplinkai pavojingų klaidų, prioritetas turi būti teikiamas ne skubai, o darbo kokybei.“

7.2. Tarnyba 2024 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. V3-2662 „Dėl aplinkos ministro įsakymo taikymo“ kreipėsi į Aplinkos ministeriją (rašto kopija buvo teikta ir Aplinkos apsaugos agentūrai), kuriuo prašė išaiškinti aplinkos ministro 2024 m. lapkričio 22 d. įsakymo Nr. D1-401 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. D1-406 „Dėl Detalių vėjo elektrinių reikšmingo neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams kriterijų, reikšmingo neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams prevencijos ir mažinimo priemonių taikymo ir tyrimų reikalavimų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ kai kurių nuostatų taikymą. Minėtame institucijos rašte Tarnyba, be kita ko, pažymėjo:

„[…] Tarnyba pažymi, kad norint rasti tinkamą variantą, sprendimą, tuo labiau tokioje sudėtingoje situacijoje, kuomet kyla grėsmė saugomų ir šiuo metu nykstančių rūšių populiacijoms, būtina diskutuoti su visomis procese dalyvaujančiomis institucijomis. Tarnyba nebuvo kviesta į jokius pasitarimus, nors joje dirba ne vienas aukščiausios kvalifikacijos ornitologijos specialistas. Tarnyba prašo skubos tvarka suteikti tarnybinę pagalbą, išaiškinant, kaip turėtų būti teisingai taikomi tarpusavyje nesuderinti teisės aktai nagrinėjant PAV ataskaitas ir atsakyti į kitus rašte keliamus klausimus.“

7.3. Tarnybos direktoriaus 2024 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. B2-98 patvirtintame Viršesniam viešajam interesui priskiriamos ir svarbios viešajam saugumui laikomos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitų nagrinėjimo ir išvadų dėl jų rengimo proceso aprašyme (toliau – Proceso aprašymas) išsamiai aprašyti PAV ataskaitų registravimo ir nagrinėjimo, PAV ataskaitų rengėjų konsultavimo, taisant PAV ataskaitas, papildytų ir (ar) pataisytų PAV ataskaitų nagrinėjimo ir motyvuotų išvadų teikimo procesai, nustatant konkrečius Tarnybos struktūrinių padalinių ir jų tarnautojų veiksmus, atliekant PAV ataskaitų nagrinėjimą, bei terminus jiems įgyvendinti.

Atsižvelgiant į Pareiškėjos Skunde akcentuotus atvejus, pažymėtina, kad:

7.3.1. Proceso aprašyme, be kita ko, yra įtvirtinta, jog PAV ataskaitų vertintojus paskiria DBSIS, o atitinkamo skyriaus vertintojai paskiriami atsižvelgiant į 1) jų esamus darbo krūvius, 2) PAV ataskaitos apimtį, 3) ankstesnį dalyvavimą konkretaus PAV procese;

7.3.2. taip pat Proceso aprašyme numatyta, kad, vertindamas PŪV PAV ataskaitą, vertintojas privalo vadovautis kontroliniais klausimais, kurie suformuluoti ir įtvirtinti atskirame Proceso aprašymo priede;

7.3.3. dėl PAV ataskaitos trūkumų aptarimo Tarnybos organizuojamame susitikime Proceso aprašyme yra nurodyta, jog PAV ataskaitos trūkumų aptarimas turi būti įforminamas protokolu arba daromas garso įrašas;

7.3.4. Proceso aprašymo dalyje dėl papildytos ir (ar) pataisytos PAV ataskaitos nagrinėjimo ir motyvuotos išvados teikimo įtvirtinta, kad pakartotinai teikti pastabas, reikalauti papildomos informacijos ir (ar) duomenų negalima, jeigu tai buvo galima padaryti pirmą kartą nagrinėjant PAV ataskaitą.

 

8. Aplinkos ministerija, atsakydama į Seimo kontrolierės pateiktus klausimus, be kita ko, nurodė:

8.1. „Dar iki Asociacijos skundo gavimo Aplinkos ministerija inicijavo kas 2 savaites vykusius susitikimus su pavaldžiomis institucijomis (jų tarpe ir Valstybine saugomų teritorijų tarnyba), taip pat Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (toliau – LAIEK) atstovu, kurių metu buvo vertinama planuojamos ūkinės veiklos (toliau – PAV) ataskaitų vertinimo pažanga, taip pat išsakomos kylančios problemos. Patvirtinus naująją Vyriausybę, susitikimai vėl atnaujinti. Įvertinusi padidėjusį PAV procedūrų kiekį vystant atsinaujinančių išteklių energetikos projektus, Aplinkos ministerija pastaraisiais metais skyrė Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai (toliau – VSTT) papildomą finansavimą, todėl buvo įsteigti papildomi etatai. Ieškoma ir kitų sprendimų, padėsiančių sustiprinti pavaldžių institucijų gebėjimus ir užtikrinti tinkamą teisės aktų nuostatų įgyvendinimą ir išvengti nepagrįstų vėlavimų.“

8.2. „Aplinkos ministerijai iki Asociacijos skundo pateikimo dienos buvo žinoma galimai teisės aktų reikalavimų neatitinkančios VSTT veiklos įgyvendinant poveikio aplinkai vertinimo ataskaitų derinimo procedūras problema. Ją tuometinei vadovybei neoficialiai identifikavo LAIEK atstovai.“

8.3. „Problema dėl PAV ataskaitų derinimo procedūrų terminų praleidimo kyla dėl padidėjusio PAV procedūrų kiekio vystant atsinaujinančių išteklių energetikos projektus, projektų apimties ir žmogiškųjų išteklių trūkumo, tačiau, kaip minėta, išeičių šiai problemai spręsti ieškoma. Kaip vieną problemų VSTT mini nekokybiškai parengtas PAV ataskaitas, kurias tenka nagrinėti pakartotinai.

PAV ataskaitų nagrinėjimo eiliškumo nesilaikoma galimai dėl skirtingos projektų apimties, jų įgyvendinimo vietos, papildomos informacijos ar pakartotinio nagrinėjimo poreikio.

Konkrečių VSTT sprendimų vertinant PAV ataskaitas Aplinkos ministerija komentuoti ar įtakoti negali. Aplinkos ministerijos kompetencija, veiklos tikslai ir funkcijos apibrėžti Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 patvirtintuose Aplinkos ministerijos nuostatuose. Vadovaujantis šių nuostatų 7.1 papunkčiu, ministerija formuoja valstybės politiką aplinkos apsaugos ir taršos prevencijos srityse, o vadovaujantis 8.1 papunkčiu, – rengia Lietuvos Respublikos Seimo priimamų teisės aktų, Vyriausybės nutarimų, sprendimų, rezoliucijų, kitų teisės aktų projektus, organizuoja ir (arba) koordinuoja priimtų teisės aktų įgyvendinimą. […]

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Aplinkos ministerija pagal kompetenciją neturi įgaliojimų priimti sprendimus dėl konkrečių situacijų ar konkrečių planuojamos ūkinės veiklos objektų, vertinti VSTT pastabas, išvadas ar priimtus sprendimus.“

8.4. „Informuojame, kad dėl viršesniam viešajam interesui priskiriamos ir svarbia viešajam saugumui laikomos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso paspartinimo, šiuo metu Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas Energetikos ministerijos parengtas ir su Aplinkos ministerija suderintas Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo, Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo ir Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimų paketas, kuriuo siekiama tobulinti teisinį atsinaujinančių energijos išteklių plėtros reglamentavimą ir užtikrinti Europos Parlamento ir Tarybos 2023 m. spalio 18 d. direktyvos (ES) 2023/2413, kuria iš dalies keičiami Direktyva (ES) 2018/2001, Reglamentas (ES) 2018/1999 ir Direktyva 98/70/EB, kiek tai susiję su skatinimu naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją, ir panaikinama Tarybos direktyva (ES) 2015/652, nuostatų perkėlimą į nacionalinę teisę. Įstatymų pakeitimuose nustatomi ir maksimalūs leidimų išdavimo procedūrų terminai ir numatomas paspartintos atsinaujinančių išteklių energijos plėtros zonų įsteigimas visoje Lietuvos teritorijoje. Šiose zonose planuojamiems atsinaujinančių išteklių energijos projektams bus atliekamos supaprastintos aplinkosauginės procedūros, maksimaliai sutrumpinti leidimų išdavimo terminai ir jų plėtra bus galima neatliekant poveikio aplinkai vertinimo.“

8.5. „Dėl teisės aktuose PAV subjektams nustatytų pastabų ir motyvuotų išvadų pateikimo terminų, Aplinkos ministerija kreipėsi į poveikio aplinkai vertinimo atsakingąją instituciją – Aplinkos apsaugos agentūrą (toliau – Agentūra), kuri koordinuoja poveikio aplinkai vertinimo procesą, nagrinėja poveikio aplinkai vertinimo subjektų pasiūlymus dėl poveikio aplinkai vertinimo atlikimo, poveikio aplinkai vertinimo ataskaitas, remdamasi poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadomis priima sprendimus dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ir atlieka kitas atsakingos institucijos funkcijas. Remdamasi praktine patirtimi ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjų pasisakymais, Agentūra mano, kad teisės aktuose nustatyti pastabų ir motyvuotų išvadų pateikimo terminai yra pakankami ir įgyvendinami, subjektai įprastai pateikia išvadas laiku, o kartais pasitaikantys vėlavimai būna labai trumpi ir neįtakoja PAV proceso trukmės. Deja, ši nuomonė netaikoma VSTT atveju – Agentūra mato, kad Tarnyba dažniausiai nepateikia savo išvadų ar pasiūlymų per nustatytus laikotarpius ir vėluoja iki 17 darbo dienų.“

8.6. „VSTT yra informavusi Aplinkos ministeriją apie žmogiškųjų išteklių trūkumą, todėl institucijai 2024 metais skirtas papildomas 250 tūkst. eurų finansavimas šiems ištekliams stiprinti įvairiose srityse.“

8.7. „PAV ataskaitas vertinančių VSTT specialistų gausinimas, kokybiškas jų apmokymas ir reguliarus kylančių iššūkių aptarimas su Aplinkos ministerijos vadovybe turėtų ateityje duoti rezultatų greitinant PAV ataskaitų derinimo procedūras.“

 

9. Energetikos ministerija Seimo kontrolierei teiktuose paaiškinimuose, be kita ko, nurodė:

9.1. „[…] Energetikos ministerija informuoja, kad yra gavusi Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos 2024 m. gruodžio 3 d. raštą Nr. (1D-3219)-2D-4139 (toliau – LRPK raštas), adresuotą Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai ir pateiktą susipažinti, be kitų institucijų, ir Energetikos ministerijai. LRPK rašto priede pateiktas Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos 2024 m. lapkričio 19 d. laiškas „Dėl šalies energetinės nepriklausomybės proveržio naikinimo ir daugiau nei 4 mlrd. eurų investicijų stabdymo“ (toliau – LAIEK laiškas). LRPK raštu Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos prašoma įvertinti galimybę LAIEK laiške keliamus klausimus įtraukti į planuojamos pertekliniam reguliavimui ir biurokratizmui mažinti specialiosios komisijos prie Vyriausybės darbotvarkę. Pažymėtina, kad LAIEK laiške reiškiamas susirūpinimas dėl Tarnybos, Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – AAA), valstybinių bendrovių „Via Lietuva“ ir „LTG Infra“ tarnautojų ir darbuotojų galimai neteisėtų tęstinių veiksmų, stabdančių daugiau nei 4 mlrd. eurų privataus ir valstybinio kapitalo investicijas į atsinaujinančių išteklių Lietuvoje plėtrą.“

9.2. „Energetikos ministerija negali atsakyti […] kokios priežastys galimai sąlygoja skunde nurodytų problemų egzistavimą, ar tam tikrų PAV ataskaitų dėl viršesniam viešajam interesui priskiriamos ir svarbia viešajam saugumui laikomos planuojamos ūkinės veiklos vertinimo procesas yra įgyvendinamas prioritetine tvarka, ar teisės aktuose PAV subjektams nustatyti pastabų ir motyvuotų išvadų PAV dokumentų rengėjams pateikimo terminai yra pakankami ir realiai įgyvendintini, ar Tarnyba apie potencialų darbuotojų trūkumą ir dėl to kylančius iššūkius PAV ataskaitų vertinimo procesų metu buvo informavusi Aplinkos ministeriją bei kokie yra veiksmingi skunde nurodytų atvejų ir galimai naujai atsirasiančių analogiškų atvejų dėl PAV ataskaitų derinimo procedūrų terminų praleidimo užkardymo būdai, kadangi šie klausimai tiesiogiai susiję su Tarnybos arba Aplinkos ministerijos atliekamomis funkcijomis, kurių įgyvendinimo Energetikos ministerija nekoordinuoja.“

9.3. „[…] Energetikos ministerija pažymi, kad 2022 m. balandžio 13 d. Vyriausybės nutarimu Lietuvos Respublikos Seimui kartu su kitais įstatymų projektais buvo pateiktas ir PŪVPAV įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Po svarstymų Seime 2022 m. birželio 23 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 2, 3, 10, 11 straipsnių ir 1, 2 priedų pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1172, kuriuo buvo sutrumpinti PAV ataskaitos, kai ji yra rengiama dėl viršesniam viešajam interesui priskiriamos ir svarbia viešajam saugumui laikomos planuojamos ūkinės veiklos, vertinimo, derinimo ir sprendimų priėmimo dėl veiklos galimybių terminai. Pagrindinis šių pakeitimų tikslas – sutrumpinti PAV dokumentų nagrinėjimo ir sprendimų dėl veiklos galimybių priėmimo procedūrą dėl viršesniam viešajam interesui priskiriamos ir svarbia viešajam saugumui laikomos planuojamos ūkinės veiklos.“

9.4. „[…] Energetikos ministerija papildomai atkreipia dėmesį, kad atsinaujinančių išteklių plėtra yra prioritetinė Lietuvos ekonomikos ir energetikos kryptis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme įtvirtintais tikslais siekiama užtikrinti, kad ne mažiau kaip 100 proc. elektros energijos 2030 m. būtų suvartojama iš atsinaujinančių energijos išteklių, taip pat, vadovaujantis Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. XV-54 „Dėl Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ 585 punkte nustatytais ambicingesniais tikslais šį procentą bus siekiama pasiekti dar 2028 m., todėl didelis dėmesys skiriamas elektros energetikos sektoriaus dekarbonizavimui, elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos pajėgumų plėtrai ir elektros importo mažinimui. Spartesnį atsinaujinančių energijos išteklių diegimą skatina ir Europos Sąjungos iniciatyvos, kuriomis rekomenduojama taikyti spartesnes ir palankesnes procedūras leidimų išdavimui. Atsižvelgiant į tai, Energetikos ministerija nuolat stengiasi paprastinti administracinį reguliavimą ir mažinti administracinę naštą rinkos dalyviams. Tai atsispindi ir šiuo metu inicijuotame Energetikos ministerijos įstatymų pakeitimo projekte [pastaba: turimas omenyje Lietuvos Respublikos Vyriausybės projektas „Dėl Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 3, 6, 7, 14¹, 15¹, 16, 28, 29, 39¹, 39³, 45, 46, 48, 49, 51, 55, 59 straipsnių, septintojo skirsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 39⁷, 48¹, 48², 58¹ straipsniais įstatymo projekto ir su juo susijusių įstatymų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“].“

 

10. Tyrimo metu taip pat buvo nustatytos šios tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės:

10.1. Energetikos ministerija parengė ir 2024 m. spalio 11 d. lydraščiu Nr. 3-1424 „Dėl įstatymų projektų pakartotinio teikimo“ Lietuvos Respublikos Vyriausybei svarstymui teikė Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 3, 5, 6, 7, 11, 12, 13¹, 14, 14¹, 15¹, 16, 19, 20, 20¹, 20², 22, 22¹, 23, 28, 29, 30, 31, 37, 38, 39¹, 39³, 39⁵, 39⁶, 45, 46, 48, 49, 51, 55, 57, 59, 60, 63, 64, 65 straipsnių, septintojo skirsnio pavadinimo, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11 , 39⁷, 48¹, 48², 58¹ straipsniais įstatymo projektą (toliau – AIEĮ projektas), Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 16, 17, 21¹, 22, 31, 39, 48, 48¹, 48², 48³, 52¹, 73², 75² straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo septintuoju skirsniu įstatymo projektą (toliau – EEĮ projektą, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 13, 13¹, 33 ir 37 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektą (toliau – EĮ projektas), Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 1, 2, 5, 11, 13, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 23, 31, 32, 33 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 20¹ straipsniu įstatymo projektą (toliau – ADĮ projektas), Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 2, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2755 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (toliau – ADĮ projektas Nr. 2 ir Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 2, 3, 8, 11, 12 straipsnių, 1, 2 ir 3 priedų pakeitimo įstatymo projektą (toliau – PŪVPAVĮ projektas) (toliau kartu – Įstatymų projektai), o Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į nurodytų įstatymų projektų tikslus ir siekdama laiku perkelti 2023 m. spalio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2023/2413, kuria iš dalies keičiami Direktyva (ES) 2018/2001, Reglamentas (ES) 2018/1999 ir Direktyva 98/70/EB, kiek tai susiję su skatinimu naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją, ir panaikinama Tarybos direktyva (ES) 2015/652, nuostatas, įsigaliosiančias 2025 m. gegužės 1 d., siekdama paskatinti ir paspartinti atsinaujinančių išteklių energijos plėtrą Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemoje ir mažinti energetinę priklausomybę nuo kitų valstybių, 2024 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 876 „Dėl Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 3, 5, 6, 7, 11, 12, 13¹, 14, 14¹, 15¹, 16, 19, 20, 20¹, 20², 22, 22¹, 23, 28, 29, 30, 31, 37, 38, 39¹, 39³, 39⁵, 39⁶, 45, 46, 48, 49, 51, 55, 57, 59, 60, 63, 64, 65 straipsnių, septintojo skirsnio pavadinimo, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 1¹, 39⁷, 48¹, 48², 58¹ straipsniais įstatymo projekto ir su juo susijusių įstatymų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ prašė Lietuvos Respublikos Seimą įstatymų projektus svarstyti skubos tvarka.

10.2. Lietuvos Respublikos Seimui nesvarsčius Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 876 „Dėl Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 3, 5, 6, 7, 11, 12, 13¹, 14, 14¹, 15¹, 16, 19, 20, 20¹, 20², 22, 22¹, 23, 28, 29, 30, 31, 37, 38, 39¹, 39³, 39⁵, 39⁶, 45, 46, 48, 49, 51, 55, 57, 59, 60, 63, 64, 65 straipsnių, septintojo skirsnio pavadinimo, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 1¹, 39⁷, 48¹, 48², 58¹ straipsniais įstatymo projekto ir su juo susijusių įstatymų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ teiktų Įstatymų projektų, Energetikos ministerija 2025 m. gegužės 14 d. lydraščiu Nr. 3-713 teikė Lietuvos Respublikos Vyriausybei pakartotinai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektą „Dėl Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 3, 5, 6, 7, 11, 12, 13¹, 14, 14¹, 15¹, 16, 19, 20, 20¹, 20², 22, 22¹, 23, 28, 29, 30, 31, 37, 38, 39¹, 39³, 39⁵, 39⁶, 45, 46, 48, 49, 51, 55, 57, 59, 60, 63, 64, 65 straipsnių, septintojo skirsnio pavadinimo, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 1¹, 39⁷, 48¹, 48², 58¹ straipsniais įstatymo projekto Nr. XIVP-4238, Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 1, 2, 5, 11, 13, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 23, 31, 32, 33 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 20¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-4241, Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 2, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2755 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-4242, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 16, 17, 21¹, 22, 31, 39, 48, 48¹, 48², 48³, 52¹, 73², 75² straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo septintuoju² skirsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-4239, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 13, 13¹, 33 ir 37 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-4240, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 2, 3, 8, 11, 12 straipsnių, 1, 2 ir 3 priedų pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-4243“, kuriam Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė ir priėmė 2025 m. gegužės 14 d. nutarimą Nr. 299[4].

Pažymėtina, kad Energetikos ministerijos 2025 m. gegužės 14 d. lydraštyje Nr. 3-713 Lietuvos Respublikos Vyriausybei, be kita ko, buvo akcentuojama, jog „[…] Įstatymų projektus būtina priimti kuo skubiau siekiant tinkamai perkelti Europos Parlamento ir Tarybos 2023 m. spalio 18 d. direktyvą (ES) 2023/2413, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2018/2001, Reglamentas (ES) 2018/1999 ir Direktyva 98/70/EB, kiek tai susiję su skatinimu naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją, ir panaikinama Tarybos direktyva (ES) 2015/652 (toliau – Direktyva) nuostatas į nacionalinę teisę ir užtikrinti, kad nuostatos įsigaliotų laiku, t. y. ne vėliau kaip 7 mėnesiai iki Direktyvoje nurodytos jos perkėlimo datos. Nepriėmus Įstatymų projektų, kyla rizika, kad Įstatymų projektai neįsigalios laiku, institucijos nespės pasiruošti naujam reglamentavimui, Europos Komisija turės pagrindą pradėti pažeidimų bylą dėl neperkeltų Direktyvos nuostatų. Vadovaujantis Direktyva, ji turi įsigalioti ne vėliau kaip 2025 m. gegužės 21 d., o Direktyvos 16, 16b, 16c, 16d, 16e ir 16f straipsniai turėjo įsigalioti ne vėliau kaip 2024 m. liepos 1 d. Įstatymų projektų, kuriais perkeliama Direktyva, numatoma priėmimo data negali būti vėlesnė kaip mėnuo iki Direktyvoje nurodytos įgyvendinimo datos.“

10.3. Šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime įregistruotame Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 3, 5, 6, 7, 11, 12, 13¹, 14, 14¹, 15¹, 16, 19, 20, 20¹, 20², 22, 22¹, 23, 28, 29, 30, 31, 37, 38, 39¹, 39³, 39⁵, 39⁶, 45, 46, 48, 49, 51, 55, 57, 59, 60, 63, 64, 65 straipsnių, septintojo skirsnio pavadinimo, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 1¹, 39⁷, 48¹, 48², 58¹ straipsniais įstatymo projektu Nr. XIVP-4238 yra siekiama papildyti Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą 48¹ straipsniu „Atsinaujinančių išteklių energijos panaudojimo energijai gaminti galimybių žemėlapis“ bei 48² straipsniu „Paspartintos atsinaujinančių išteklių energijos plėtros zonos“. Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo papildymas šiomis naujomis teisės aktų nuostatomis Seimo kontrolierės atliekamo tyrimo kontekste reikšmingas tuo, jog minėtuose Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo straipsnių pagrindu yra siekiama, kad būtų rengiami sausumos vėjo ir (ar) saulės šviesos energijos elektrinių, perdavimo ir (ar) skirstomųjų tinklų ir (ar) energijos kaupimo įrenginių paspartintos atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros zonų planai (toliau – Paspartintos plėtros zonų planas (-ai)) ir atliekamas jų strateginio pasekmių aplinkai vertinimas. Rengiant Paspartintos plėtros zonų planą turės būti atsižvelgiama į planavimo dokumentuose numatytus atsinaujinančios energetikos plėtros tikslus. Jame turės būti nustatomos teritorijos, kuriose vėjo elektrinių ir (ar) saulės šviesos energijos elektrinių, perdavimo ir (ar) skirstomųjų tinklų bei energijos kaupimo įrenginių plėtra nedarys reikšmingo poveikio aplinkai, neturės reikšmingo poveikio Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ ir kitoms saugomoms teritorijoms, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane apibrėžtoms ypač saugomo kraštovaizdžio teritorijoms ir ypač raiškiems kraštovaizdžio kompleksams, taip pat reikalavimai šių objektų plėtrai bei šių objektų plėtros pasekmių aplinkai mažinimo priemonės.

Kaip yra nurodyta Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 3, 5, 6, 7, 11, 12, 13¹, 14, 14¹, 15¹, 16, 19, 20, 20¹, 20², 22, 22¹, 23, 28, 29, 30, 31, 37, 38, 39¹, 39³, 39⁵, 39⁶, 45, 46, 48, 49, 51, 55, 57, 59, 60, 63, 64, 65 straipsnių, septintojo skirsnio pavadinimo, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 1¹, 39⁷, 48¹, 48², 58¹ straipsniais įstatymo projekto ir su juo susijusių įstatymų projektų aiškinamajame rašte, „[…] Atsižvelgiant į Direktyvos[5] 15b straipsnio 2 dalies nuostatas, turi būti atliktas Paspartintos plėtros zonų plano SPAV. Rengiant SPAV apimties nustatymo dokumentą turėtų būti atsižvelgiama į nustatytus reikalavimus dėl poveikio paukščiams, kraštovaizdžiui vertinimo, o rengiant SPAV turėtų būtų vertinami ne konkretūs vėjo elektrinių modeliai, o galimi parametrai. SPAV vertinimo metu būtų identifikuojamas vėjo ir (ar) saulės šviesos energijos elektrinių bei joms reikalingos tinklų ir kaupimo infrastruktūros plėtros poveikis aplinkai ir nustatomos plėtros taisyklės ir poveikio mažinimo priemonės, tarp kurių gali būti ir privalomos bendros poveikio mažinimo priemonės, tokios kaip vėjo elektrinių stabdymas tam tikru laikotarpiu, detektorių ar kitos įrangos įdiegimas. Tai suteiks aiškumo vystytojams, kokių taisyklių reikės laikytis ir kokias poveikio mažinimo priemones taikyti. Tokiu būdu būtų sudaroma galimybė patvirtintuose Paspartintos plėtros zonų planuose numatytas vėjo elektrines ir (ar) saulės šviesos energijos elektrines bei joms reikalingą infrastruktūrą plėtoti neatliekant ilgai trunkančio išsamaus PAV tais atvejais, kai numatomų plėtoti elektrinių ir tinklų poveikis neviršytų elektrinių, vertintų SPAV metu, poveikio.“

 

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

 

11. Lietuvos Respublikos įstatymai

11.1. Seimo kontrolierių įstatymo:

2 straipsnio „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“:

1 dalis – „Biurokratizmas – tokia pareigūno veika, kai vietoj reikalų sprendimo iš esmės laikomasi nereikalingų ar išgalvotų formalumų, nepagrįstai atsisakoma spręsti pareigūno kompetencijai priklausančius klausimus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas bei kitaip blogai ar netinkamai valdoma (atsisakoma informuoti asmenį apie jo teises, sąmoningai pateikiamas klaidinantis ar netinkamas patarimas ir t. t.). Biurokratizmu taip pat laikomas toks pareigūnų darbas, kai nevykdomi arba blogai vykdomi įstatymai ar kiti teisės aktai. […].

4 dalis – „Piktnaudžiavimas – tokie pareigūno veiksmai ar neveikimas, kai jam suteikti įgaliojimai naudojami ne pagal įstatymus bei kitus teisės aktus arba savanaudiškais tikslais ar dėl kitokių asmeninių paskatų (naudojimosi tarnybine padėtimi, keršto, pavydo, karjerizmo, neteisėtų paslaugų teikimo ir t. t.), taip pat tokie pareigūno veiksmai, kai viršijami suteikti įgaliojimai ar savavaliaujama.“

3 straipsnis „Seimo kontrolierių veiklos tikslai“ – „Seimo kontrolierių veiklos tikslai:

1) ginti žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, užtikrinantį žmogaus teises ir laisves, prižiūrėti, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms;“.

12 straipsnio „Seimo kontrolierių tiriami skundai“

1 dalis – „Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje.“

 

11.2. Viešojo administravimo įstatymo:

2 straipsnio „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“

5 dalis – „Administracinis sprendimas – teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei.“

10 straipsnio „Administracinių sprendimų priėmimas“:

2 dalis – „Privalomus reikalavimus asmenims nustato tik teisės aktų pagrindu priimti administraciniai sprendimai.“

4 dalis – „Viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. […] Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.“

12 straipsnio „Administraciniam sprendimui priimti reikalingos informacijos gavimas ir tarnybinė pagalba“:

4 dalis – „Viešojo administravimo subjektas motyvuotai gali prašyti kito viešojo administravimo subjekto pateikti dokumentus, informaciją ar nuomonę pagal kompetenciją, kurių reikia administraciniam sprendimui priimti, arba tarnybinės pagalbos.“

5 dalis – „Tarnybinė pagalba neteikiama, jeigu:

1) viešojo administravimo subjektas, į kurį kreipiamasi, neturi prašomų dokumentų, informacijos ar kompetencijos;

2) tarnybinės pagalbos suteikimas iš viešojo administravimo subjekto, į kurį kreipiamasi, pareikalautų nepagrįstai didelių sąnaudų;

3) tarnybinė pagalba yra susijusi su informacija, kurią teikti draudžia įstatymai.“

8 dalis – „Viešojo administravimo subjektas, į kurį kreipiamasi tarnybinės pagalbos, privalo ją suteikti, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje išvardytus atvejus. Tarnybinė pagalba suteikiama ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo kreipimosi dėl tarnybinės pagalbos suteikimo gavimo dienos.“

 

11.3. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – PŪVPAV įstatymas):

2 straipsnio „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“:

8 dalis – „Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas – planuojamos ūkinės veiklos galimo poveikio aplinkai nustatymo, apibūdinimo ir išvadų teikimo procesas, kuris apima: […]

4) atsakingosios institucijos atliekamą poveikio aplinkai vertinimo dokumentų nagrinėjimą ir įvertinimą, suinteresuotos visuomenės pasiūlymų nagrinėjimą ir įvertinimą, poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus pateiktos papildomos informacijos nagrinėjimą ir įvertinimą, atsižvelgiant į poveikio aplinkai vertinio subjektų išvadas dėl poveikio aplinkai vertinimo programos, poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, į tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo, jeigu toks atliktas, rezultatus;“

11 dalis – „Poveikio aplinkai vertinimo subjektas – valstybės institucija arba savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius, nagrinėjantys ir vertinantys poveikio aplinkai vertinimo dokumentus, pagal kompetenciją teikiantys išvadas ir dalyvaujantys planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procese.“

3 straipsnio „Poveikio aplinkai vertinimas ir atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo“

6 dalis – „Kai planuojama ūkinė veikla uždrausta įstatymais, tokios planuojamos ūkinės veiklos atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimas negali būti atliekami.“

4 straipsnio „Poveikio aplinkai vertinimo ir atrankos tikslai“

1 dalis – „Poveikio aplinkai vertinimo tikslai:

1) nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamos ūkinės veiklos poveikį šiems aplinkos elementams: dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, ypatingą dėmesį skiriant Europos Bendrijos svarbos rūšims ir natūralioms buveinėms, taip pat kitoms pagal Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą saugomoms rūšims, materialinėms vertybėms, nekilnojamosioms kultūros vertybėms ir šių elementų tarpusavio sąveikai;“.

5 straipsnio „Atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesų dalyviai“

1 dalis – „Atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesų dalyviai yra:

1) atsakingoji institucija;

2) poveikio aplinkai vertinimo subjektai: […]

1. e) aplinkos ministro įgaliotos saugomų teritorijų institucijos, kai planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali daryti poveikį valstybės saugomoms teritorijoms, įskaitant Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijas; Vyriausybės tvirtinamame Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane apibrėžtoms ypač saugomo kraštovaizdžio teritorijoms ir ypač raiškiems kraštovaizdžio kompleksams; saugomų rūšių radavietėms ar augavietėms;“.

6 straipsnio „Atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesų dalyvių funkcijos ir teisės“

8 dalis –„Atsakingoji institucija, nagrinėdama pagal jos motyvuotus reikalavimus pataisytus ir (ar) papildytus atrankos informacijos ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentus, poveikio aplinkai vertinimo subjektai, nagrinėdami pagal jų motyvuotus reikalavimus pataisytus ir (ar) papildytus poveikio aplinkai vertinimo dokumentus, negali reikalauti informacijos ir (ar) duomenų, kurių nenurodė pirmą kartą nagrinėdami atrankos informaciją ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentus, tačiau galėjo jų pareikalauti.“

11 straipsnio „Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita“:

5 dalis – „Poveikio aplinkai vertinimo subjektai išnagrinėja ataskaitą, įvertina ataskaitą, suinteresuotos visuomenės pasiūlymus ir suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą ir pagal šio įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nurodytą kompetenciją pateikia poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui motyvuotas išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai arba pastabas ir pasiūlymus šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka per 20 darbo dienų nuo ataskaitos gavimo dienos, o dėl ataskaitos dėl viršesniam viešajam interesui priskiriamos ir svarbia viešajam saugumui laikomos planuojamos ūkinės veiklos – per 15 darbo dienų nuo ataskaitos gavimo dienos. Motyvuotose išvadose poveikio aplinkai vertinimo subjektai turi nurodyti: teisės aktų reikalavimais pagrįstus motyvus dėl pritarimo ar nepritarimo planuojamai ūkinei veiklai; kokiai (-ioms) konkrečiai (-ioms) alternatyvai (-oms) pritaria ar nepritaria, jeigu ataskaitoje buvo nagrinėtos alternatyvos; konkrečių teisės aktų reikalavimais pagrįstas sąlygas, kurios turi būti įgyvendintos iki veiklos vykdymo pradžios ir (ar) ūkinės veiklos vykdymo ir (ar) ūkinės veiklos užbaigimo metu, ir pateikti pagrįstą nuomonę dėl vertinimo metodų, rezultatų, ataskaitos kokybės ir siūlomų priemonių numatomam reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, jį kompensuoti ar atkurti tai, kas pažeista. Išvados dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai formą nustato aplinkos ministras.“

7 dalis – „Poveikio aplinkai vertinimo subjektai turi teisę pateikti motyvuotus reikalavimus, kad poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas papildytų ir (ar) pataisytų ataskaitą. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas turi papildyti ar pataisyti ataskaitą ir pakartotinai pateikti ją pastabas ir (ar) pasiūlymus pateikusiems poveikio aplinkai vertinimo subjektams. Šie papildytą ir (ar) pataisytą ataskaitą išnagrinėja, įvertina ir per 10 darbo dienų nuo papildytos ir (ar) pataisytos ataskaitos gavimo dienos pateikia motyvuotas išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui.“

8 dalis – „Poveikio aplinkai vertinimo subjektas, nustatęs ataskaitos dėl viršesniam viešajam interesui priskiriamos ir svarbia viešajam saugumui laikomos planuojamos ūkinės veiklos trūkumus, prieš pateikdamas motyvuotus reikalavimus, kad poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas papildytų ar pataisytų ataskaitą, ne vėliau kaip iki šio straipsnio 5 dalyje nustatyto termino pabaigos aplinkos ministro nustatyta tvarka informuoja apie nustatytus trūkumus ir savo iniciatyva arba poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo prašymu organizuoja susitikimą nustatytiems ataskaitos trūkumams aptarti.“

16 straipsnio „Atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesų dalyvių teisė kreiptis į teismą“

3 dalis – „Atsakingosios institucijos sprendimai ar veiksmai (neveikimas), susiję su sprendimų priėmimu, gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“

 

11.4. Teisėkūros pagrindų įstatymo:

3 straipsnio „Teisėkūros principai“

2 dalis – „Teisėkūroje vadovaujamasi šiais principais: […]

5) efektyvumo, reiškiančiu, kad rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės, turi būti skelbiami ir įvertinami dėl teisinio reguliavimo gauti pasiūlymai, o teisėkūros veiksmai atliekami per protingus terminus; […]“

 

12. Kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai

12.1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. D1-281 „Dėl Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos nuostatų (toliau – Nuostatai):

8 punktas – „Tarnybos veiklos tikslas – užtikrinti saugomų teritorijų politikos priemonių įgyvendinimą saugomose teritorijose, biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsaugos, kraštovaizdžio ir ekosistemų atkūrimo priemonių įgyvendinimą Lietuvos Respublikos teritorijoje.“

9 punktas – „Tarnyba, siekdama 8 punkte nurodyto tikslo: […]

9.17. teikia išvadas planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo dokumentams, ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentus, vertina planų, programų ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio „Natura 2000“ tinklo teritorijoms reikšmingumą, vertina priemones antropogeniniam poveikiui kompensuoti, kraštovaizdžiui išsaugoti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.“

10 punktas – „Tarnyba atlieka ir kitas funkcijas: […]

10.4. teikia pasiūlymus Aplinkos ministerijai dėl teisės aktų tobulinimo, pastabas ir pasiūlymus dėl kitų valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų rengiamų teisės aktų projektų;“

11 punktas – „Tarnyba, siekdama jai nustatytų tikslų ir vykdydama jos kompetencijai priskirtas funkcijas, turi teisę:

11.1. teisės aktų nustatyta tvarka gauti iš Aplinkos ministerijos įstaigų prie ministerijos, kitų ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų įstaigų, kitų valstybės ir savivaldos institucijų ir įstaigų informaciją, reikalingą Tarnybos funkcijoms atlikti;“.

 

12.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. D1-885 „Dėl Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašų patvirtinimo“ patvirtinto Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūrų vykdymo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas):

38 punktas – „Pasibaigus visuomenės supažindinimo su PAV ataskaita procedūroms, PAV dokumentų rengėjas teikia PAV ataskaitą, įskaitant suinteresuotos visuomenės pasiūlymus dėl jos ir atliekamo PAV ir šių pasiūlymų įvertinimą, PAV subjektams nagrinėti. PAV ataskaita PAV subjektams teikiama el. paštu ar kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, tiesiogiai ar per kontaktinį centrą, nurodytą Paslaugų įstatyme.“

40 punktas – „PAV subjektai išnagrinėja PAV ataskaitą, suinteresuotos visuomenės pasiūlymus ir jų įvertinimą ir pagal kompetenciją per 20 darbo dienų nuo PAV ataskaitos gavimo dienos, o dėl PAV ataskaitos dėl viršesniam viešajam interesui priskiriamos ir svarbia viešajam saugumui laikomos planuojamos ūkinės veiklos – per 15 darbo dienų nuo PAV ataskaitos gavimo dienos, PAV dokumentų rengėjui pateikia raštu motyvuotas Tvarkos aprašo 2 priede nustatytos formos išvadas dėl PAV ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai arba pastabas ir pasiūlymus, surašytas ant PAV subjekto blanko. Jei PAV programa nebuvo rengiama ir PAV ataskaita pateikiama savivaldybės tarybai, šios savivaldybės vykdomoji institucija teikdama išvadą dėl PAV ataskaitos, apie tai, kad ji pateikta savivaldybės tarybai, informuoja PAV dokumentų rengėją ir Agentūrą.“

41 punktas – „PAV dokumentų rengėjas, jeigu PAV subjektai pateikė reikalavimus papildyti ar pataisyti PAV ataskaitą, pagal šiuos reikalavimus papildo ir (ar) pataiso PAV ataskaitą ir ją pakartotinai pateikia pastabas ir (ar) pasiūlymus pateikusiems PAV subjektams.“

42 punktas – „Papildytą ir (ar) pataisytą PAV ataskaitą PAV subjektai išnagrinėja ir motyvuotas išvadas dėl jos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo pateikia PAV dokumentų rengėjui per 10 darbo dienų nuo šios ataskaitos gavimo nereikalaudami informacijos ir (ar) duomenų, kurių nenurodė pirmą kartą nagrinėdami PAV ataskaitą, tačiau galėjo pareikalauti.“

43 punktas – „PAV subjektas, nustatęs PAV ataskaitos dėl viršesniam viešajam interesui priskiriamos ir svarbia viešajam saugumui laikomos planuojamos ūkinės veiklos trūkumų, apie juos prieš pateikdamas motyvuotus reikalavimus PAV dokumentų rengėjui papildyti ar pataisyti PAV ataskaitą ne vėliau kaip iki Tvarkos aprašo 40 punkte nustatyto termino pabaigos elektroniniu paštu informuoja PAV dokumentų rengėją. PAV subjektas savo iniciatyva arba PAV dokumentų rengėjo prašymu organizuoja susitikimą su PAV dokumentų rengėju, pagal poreikį – ir su planuojamos ūkinės veiklos organizatoriumi. Susitikimą galima organizuoti ir nuotoliniu būdu. Susitikimo metu aptariami PAV ataskaitos trūkumai ir galimi jų taisymo būdai. PAV ataskaitos trūkumų aptarimo procedūra įforminama protokolu. Jeigu PAV dokumentų rengėjas pasitarime negali dalyvauti, jis per 1 darbo dieną nuo kvietimo gavimo, bet ne vėliau kaip iki susitikimo dienos informuoja PAV subjektą, kad nedalyvaus, tada susitikimas atidedamas.“

 

Tyrimui reikšminga teismų praktika

 

13. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas (byla Nr. 51/01-26/02-19/03-22/03-26/03-27/03):

„Konstitucinio teisinės valstybės principo esmė – teisės viešpatavimas. Konstitucinis teisės viešpatavimo imperatyvas reiškia, kad valdžios laisvę riboja teisė, kuriai privalo paklusti visi teisinių santykių subjektai, neišskiriant nė teisėkūros subjektų. […]

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniu teisinės valstybės principu turi būti vadovaujamasi ir kuriant teisę, ir ją įgyvendinant (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas).[…]

Neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Teisinio saugumo principas – vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, reiškiantis valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Valstybė privalo vykdyti savo įsipareigojimus asmeniui.

[…] Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams: […] leidžiant teisės aktus turi būti paisoma teisėkūros procedūrinių reikalavimų, taip pat ir tų, kuriuos yra nusistatęs pats teisėkūros subjektas; ir kt.

[…] Pagal Konstituciją turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad būtų užtikrintos visų institucijų, vykdančių viešąjį administravimą ir / arba teikiančių viešąsias paslaugas ir šitaip garantuojančių viešąjį interesą, sisteminės sąsajos ir tarpusavio sąveika, apimanti inter alia jų kompetencijos racionalų santykį, veiksmingumą, profesionalumą, jose dirbančių asmenų žinių, įgūdžių ir patirties perimamumą, taip pat tokį veiklos vykdant valstybės funkcijas ir garantuojant viešąjį interesą tęstinumą.

[…] Konstitucinė nuostata, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, konstitucinis atviros visuomenės imperatyvas, konstitucinė valstybės tarnybos samprata suponuoja tai, kad valstybės tarnyba turi būti atvira, prieinama žmonėms, kurių reikalus ji tvarko. Minėta, kad valstybės, kaip visos visuomenės organizacijos, paskirtis, taigi ir valstybės tarnybos paskirtis, – užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti viešąjį interesą.

Valstybės tarnybos sistemos, valdžios įstaigų darbas turi būti organizuotas taip, kad į valdžios įstaigas, valstybės tarnautojus kreipęsi žmonės nepatirtų savivalės, piktnaudžiavimo, biurokratizmo, kad jų reikalai būtų nagrinėjami ir sprendžiami nevilkinant. Valstybės tarnybos prieinamumo žmonėms reikalavimas sietinas ir su valstybės tarnybos, kaip sistemos, darna (taigi ir su būtinumu užtikrinti valstybės tarnybos sistemos vieningumą).“

 

14. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁸⁵⁸-1193/2012:

„[…] tik po minėtų PAV subjektų motyvuotų išvadų pateikimo prasideda atsakingos institucijos atliekamas PAV ataskaitos nagrinėjimas, t. y. baigiamoji planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso stadija, o PAV procedūra užbaigiama atsakingai […] priėmus sprendimą pritarti arba nepritarti PAV ataskaitai ir planuojamos ūkinės veiklos galimybei, būtent kuris ir sukelia realias teisines pasekmes. Pabrėžtina, kad PAV subjektų atliekamo PAV ataskaitų vertinimo tikslas – patikrinti, ar ataskaitoje išsamiai išnagrinėti PAV subjektų kompetencijai priklausantys ir programoje numatyti klausimai. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog PAV subjektų atliekamas PAV ataskaitos vertinimas bei išvadų pateikimas yra tik viena iš PAV proceso etapų sudedamųjų (tarpinių) dalių ir PAV subjektų PAV įstatymo pagrindu atlikti veiksmai bei priimtos išvados realiai jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia.

Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011 m.).“

 

15. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A⁶⁰²-1189/2013:

„[…] viešojo administravimo subjektui nustatomi procedūriniai terminai sprendimo priėmimui, tokie terminai yra skirti užtikrinti, kad administracinis procesas nebūtų pernelyg užtęsiamas, o viešojo administravimo subjektai įvykdytų jiems pavestą kompetenciją.“

16. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2895-442/2021:

„[…] Siekiant teisinių santykių stabilumo, administracinių bylų teisenoje taikomas principas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja). Pagal šį teisės principą – teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A²⁶¹-1960/2012). Tai teisės norminiams aktams keliamas reikalavimas, kad juose įtvirtintos teisės normos negali būti taikomos juridiniams faktams ir teisinėms pasekmėms, atsiradusioms dar iki šio akto įsigaliojimo. Šiuo principu siekiama užtikrinti teisinio reguliavimo bei asmenų teisinio statuso aiškumą, stabilumą. Subjektai turi žinoti, kokio elgesio iš jų yra tikimasi, reikalaujama, ir turi būti tikri, kad už teisės aktus atitinkantį elgesį jiems nebus taikomos teisinės poveikio priemonės vėliau pasikeitusio teisinio reguliavimo pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A⁵⁵²-1508/2012).“

 

17. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1335-556/2019:

„[…] konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja reikalavimą, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus, siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytų, tikslų.

[…] Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra akcentavęs būtinybę viešojo administravimo subjektams laikytis įstatymo viršenybės (teisėtumo) principo, nurodydamas, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu (turi remtis įstatymu ir atitikti jo reikalavimus), viešojo administravimo subjektų veikla turi būti vykdoma tik jiems priskirtos kompetencijos ribose, o bet kokie viešojo administravimo subjektų veiksmai ar sprendimai, priimti viršijant nustatytą kompetenciją (lot. ultra vires), pripažįstami neteisėtais (žr., pvz., 2006 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. I⁴⁴⁴-2/2006; 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I⁴⁴⁴-4/2008; 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A⁷⁵⁶-1486/2010 ir kt.). […];“.

 

18. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁸²²-194/2010:

„Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – Poveikio aplinkai vertinimo įstatymas) 4 straipsnio nuostatos numato poveikio aplinkai vertinimo tikslus: nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai, gyvūnijai ir augalijai, dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, materialinėms vertybėms ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms bei šių aplinkos komponentų tarpusavio sąveikai (1 dalies 1 punktas); sumažinti planuojamos ūkinės veiklos neigiamą poveikį visuomenės sveikatai ir kitiems šio straipsnio 1 punkte išvardytiems aplinkos komponentams arba šio poveikio išvengti (1 dalies 2 punktas); nustatyti, ar planuojama ūkinė veikla, įvertinus jos pobūdį ir poveikį aplinkai, leistina pasirinktoje vietoje (1 dalies 3 punktas). Pagal Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 straipsnio 7 dalį poveikis aplinkai – tai numatomas aplinkos pokytis, kurio priežastis yra planuojama ūkinė veikla. Atsižvelgiant į aukščiau minėtą, darytina išvada, kad poveikio aplinkai vertinimo tikslai yra įvertinti galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai, sumažinti planuojamos ūkinės veiklos neigiamą poveikį ir nustatyti, ar planuojama ūkinė veikla, įvertinus jos pobūdį ir poveikį aplinkai, leistina pasirinktoje vietoje. Tačiau tais atvejais, kai įstatymu yra draudžiama tam tikra statyba ir draudimas nesiejamas su tam tikru šios statybos poveikiu aplinkai, poveikio aplinkai vertinimas iš esmės nėra privalomas. Atsižvelgiant į aukščiau minėtą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatos nereikalauja vykdyti poveikio aplinkai vertinimo proceso tokiu atveju, kai remiantis įstatymų nuostatomis konkreti planuojama veikla – nepriklausomai nuo jos konkretaus poveikio aplinkai – apskritai nėra leistina pasirinktoje vietoje.“

 

Tyrimo išvados

 

19. Atsižvelgdama į Pareiškėjos kreipimosi tikslą, kuris atsiskleidžia Skunde suformuluotame prašyme (pažymos 3 punktas), Seimo kontrolierė pažymi, kad šiuo tyrimu yra siekiama ne tik įvertinti Pareiškėjos Skunde nurodytas faktines aplinkybes dėl, Pareiškėjos nuomone, netinkamų Tarnybos veiksmų (neveikimo) PAV ataskaitų vertinimo procese bei nustatyti tokių susiklostančių atvejų priežastis, tačiau ir išsiaiškinti galimas priemones, galinčias pakeisti Pareiškėjos skundžiamą situaciją.

Todėl remiantis Pareiškėjos Skundo turiniu bei tyrimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, Seimo kontrolierės atlikto tyrimo išvados bus pateikiamos išskiriant šias dalis:

19.1. dėl PAV ataskaitų derinimo procedūrų terminų praleidimo;

19.2. dėl PAV ataskaitų nagrinėjimo eiliškumo nesilaikymo;

19.3. dėl PAV ataskaitoms teikiamų pastabų;

19.4. dėl PAV ataskaitoms taikomų skirtingų vertinimo kriterijų;

19.5. dėl teisės normų taikymo pažeidžiant lex retro non agit principą;

19.6. dėl Tarnybos kompetencijos ribų peržengimo;

19.7. dėl papildomų priemonių poreikio siekiant pakeisti susidariusią Pareiškėjai aktualią situaciją.

 

Dėl PAV ataskaitų derinimo procedūrų terminų praleidimo

 

20. Vienu iš Pareiškėjos skundžiamų Tarnybos veiklos aspektų PAV ataskaitų vertinimo procese nurodomi Tarnybos darbuotojų veiksmai (neveikimas), kai nesilaikoma PAV ataskaitų derinimo procese teisės aktų nustatytų terminų (pažymos 2.2 papunktis, 4.1 papunkčio 1 dalis). Skųsdamas tokį Tarnybos neveikimą Pareiškėjos atstovas akcentavo ne tik formalų teisės aktuose nustatytų terminų pažeidimą, tačiau ir to pasekmę – suinteresuotų asmenų (nagrinėjamu atveju – Asociacijos narių) teisių ir teisėtų interesų neužtikrinimą (pažymos 2.3 papunktis).

Atsižvelgdama į tai Seimo kontrolierė akcentuoja, kad, kaip ir nagrinėjamu, taip ir daugeliu kitų atvejų, pareiškėjų lūkesčiai kreipiantis į viešojo administravimo instituciją yra susiję tiek su išsamiu, tiek ir su operatyviu jų kreipimųsi išnagrinėjimu ir proceso nevilkinimu, nes tik taip užtikrinamas teisinio tikrumo principas (pažymos 13 punktas). Todėl nepriklausomai nuo aplinkybių ir priežasčių, susiklostančių viešojo administravimo subjekto veikloje, institucija nėra atleidžiama nuo pareigos siekti kuo greičiau, o svarbiausia – teisės aktuose nustatytais terminais, išnagrinėti pareiškėjų kreipimusis bei pateikti jiems atsakymus. Tai taikytina ir konkrečiais Pareiškėjos Skunde nurodytais atvejais.

Kaip savo praktikoje yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, viešojo administravimo subjektui yra nustatomi procedūriniai terminai sprendimui priimti ir jie yra skirti užtikrinti, jog administracinis procesas nebūtų pernelyg užtęsiamas, o viešojo administravimo subjektai įvykdytų jiems pavestą kompetenciją (pažymos 15 punktas). Tad viešojo administravimo institucijos įvykdyta pareiga laikytis teisės aktuose nustatytų terminų užtikrina administracinio proceso operatyvumą, o šios pareigos neįgyvendinimas, be kita ko, sąlygoja ir pačios institucijos funkcijų nerealizavimą per teisės aktuose nustatytą terminą.

Remiantis Pareiškėjos Skunde nurodytomis aplinkybėmis dėl PAV ataskaitų derinimo procedūrų metu Tarnybos praleistų terminų šiam procesui įgyvendinti (pažymos 2.2 papunktis, 4.1 papunkčio 1 dalis), pripažintina, jog Tarnyba nurodytais atvejais pastabas ir (ar) išvadas dėl PAV ataskaitų pateikė vėluodama. To neneigia savo paaiškinimuose ir pati Tarnyba (pažymos 6.6 papunktis) bei pripažįsta pareigą įvertinti PAV ataskaitas dėl viršesniam viešajam interesui priskiriamos ir svarbia viešajam saugumui laikomos planuojamos ūkinės veiklos per 15 darbo dienų nuo jų gavimo (pažymos 6.2, 6.3, 6.4. papunkčiai). Taip pat Tarnyba Seimo kontrolierei nurodė priežastis, kurios, anot skundžiamos institucijos, lėmė susidariusią Pareiškėjos skundžiamą situaciją, t. y. žmogiškųjų išteklių trūkumas, dažnai labai didelės apimties bei sudėtingumo PAV ataskaitos dėl viršesniam viešajam interesui priskiriamos ir svarbia viešajam saugumui laikomos planuojamos ūkinės veiklos, per trumpi teisės aktuose nustatyti terminai PAV ataskaitų vertinimui, nekokybiškai parengtos PAV ataskaitos (pažymos 4.2, 6.1, 6.2, 6.6, 6.8, 6.18 papunkčiai). Pažymėtina, kad Aplinkos ministerija taip pat akcentavo, institucijos nuomone, Tarnybos veikloje papildomos vertės nekuriančio, tačiau, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, privalomo žingsnio – darbo tvarka pastabų pateikimo, jų aptarimo, derinimo, susitikimų su PAV dokumentų rengėjais organizavimo – įgyvendinimo būtinumą ir tai sąlygojančias papildomas Tarnybos darbuotojų laiko sąnaudas (pažymos 6.6 papunktis).

Seimo kontrolierė pastebi, kad iš Tarnybos pateiktų paaiškinimų ir kartu su jais pridėtų dokumentų matyti, jog Tarnyba nuolat ieškojo tinkamų priemonių institucijos veiklos optimizavimui. Tyrimo metu nustatyta, jog Tarnyba, suprasdama vėjo elektrinių parkų vystytojų planuojamos ūkinės veiklos viešąjį interesą ir esamą poreikį kuo operatyviau atlikti PAV dokumentų vertinimo procesą, net ir itin nekokybiškų PAV ataskaitų atvejais iš karto neteikdavo neigiamos Tarnybos, kaip PAV subjekto, išvados, tačiau savo iniciatyva vykdė konsultacijas bei teikė siūlymus PAV dokumentų rengėjams. Nustatytos faktinės aplinkybės taip pat patvirtino, kad Tarnybos veikloje buvo siekiama užtikrinti, kad PAV ataskaitų vertinimo procesas vyktų pagal teisės aktų nustatytą tvarką ir terminus, t. y. ieškota naujų kvalifikuotų darbuotojų, atsisakyta neformalaus bendravimo bei susirašinėjimo elektroniniais laiškais, dalyvauta Aplinkos ministerijos organizuotuose susitikimuose, skirtuose vėjo elektrinių PAV dokumentų nagrinėjimo problemoms aptarti ir kt. (pažymos 6.5–6.8, 6.11, 6.18 papunkčiai). Tad, remdamasi minėtomis faktinėmis aplinkybėmis, Seimo kontrolierė daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju negalima konstatuoti Tarnybos tyčinio neveikimo apraiškų ar biurokratizmo, kaip jis apibrėžiamas Seimo kontrolierių įstatyme (pažymos 11.1 papunktis), požymių. Tačiau tuo pačiu yra akivaizdu, jog dabartinės priemonės, kiek jų buvo imtasi, dėl Tarnybos siekio PAV ataskaitas visada įvertinti teisės aktų nustatytais terminais, yra nepakankamos ir turi būti ieškoma papildomų instrumentų susidariusiai situacijai spręsti.

21. Seimo kontrolierė taip pat pabrėžia, kad analizuojant šią Pareiškėjos Skundo dalį, būtina akcentuoti PAV ataskaitų nagrinėjimo proceso specifiškumą, lyginant jį su kitais suinteresuotų asmenų (pareiškėjų) kreipimųsi (prašymų, skundų) į viešojo administravimo institucijas nagrinėjimo procesu, reglamentuotu Viešojo administravimo įstatyme bei Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse.

Pirmiausia pažymėtina, kad poveikio aplinkai vertinimo procesui išsamiai reglamentuoti ir PŪVPAV įstatymo 11 straipsnio nuostatoms (pažymos 11.3 papunktis) įgyvendinti yra patvirtinta speciali PAV procedūrų vykdymo tvarka, t. y. Tvarkos aprašas. Jame nustatyti ir specialūs terminai PAV ataskaitų nagrinėjimo procesui įgyvendinti (pažymos 12.2 papunktis). Kitaip nei Viešojo administravimo įstatyme nustatytas 20 darbo dienų terminas institucijos sprendimui priimti (pažymos 11.2 papunktis), PŪVPAV įstatyme bei Tvarkos apraše numatytas trumpesnis – 15 darbo dienų – terminas, taikomas PAV ataskaitai dėl viršesniam viešajam interesui priskiriamos ir svarbia viešajam saugumui laikomos planuojamos ūkinės veiklos įvertinti, kas ir yra svarbu nagrinėjamu atveju.

Be nustatytų skirtingų procedūrų įgyvendinimo terminų, pirmiau minėtuose procesuose skiriasi ir galimybės dėl termino sprendimui priimti pratęsimo. Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje yra aptarta viešojo administravimo subjekto galimybė pratęsti terminą administraciniam sprendimui priimti (pažymos 11.2 papunktis). Tuo metu PŪVPAV įstatyme ar Tvarkos apraše galimybė PAV ataskaitų vertinimo procesą pratęsti nenumatyta. Su tuo sutiko ir pati Tarnyba savo teiktuose paaiškinimuose Seimo kontrolierei (pažymos 6.3 papunktis). Tačiau priešingai nei teigė savo paaiškinimuose, Tarnyba praktikoje ne visada to paisė. Tai patvirtina ir šios pažymos 4.3 papunktyje nurodytas atvejis, kai PAV ataskaitos nagrinėjimo terminą Tarnyba pratęsė 10 darbo dienų. Seimo kontrolierė pastebi, jog, tikėtina, toks sprendimas buvo priimtas Tarnybai ieškant išeities, kaip nagrinėti itin didelės apimties PAV ataskaitą, nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų terminų. Vis dėlto konstatuotina, kad Tarnyba netinkamai taikė Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, o toks pratęsimas neturėjo teisinio pagrindo. Dėl to paminėti Tarnybos veiksmai laikytini netinkamais.

22. Kitas labai svarbus aspektas, lemiantis PAV ataskaitų nagrinėjimo proceso specifiką, yra tai, kad šio proceso metu PAV subjekto priimtų išvadų gavėju yra ne suinteresuotas asmuo, kaip yra viešojo administravimo subjektui priėmus administracinį sprendimą, o Aplinkos apsaugos agentūra (toliau – Agentūra).

Taigi, remiantis Tvarkos aprašo 38 punkte nustatyta tvarka, PAV dokumentų rengėjas kreipiasi į Tarnybą tiesiogiai, kaip į PAV subjektą. Tokia tvarka suponuoja, kad Tarnybos pastabos ir išvados dėl PAV ataskaitos yra faktiškai pateikiamos (adresuojamos) tiesiogiai PAV dokumentų rengėjui. Vis dėlto akcentuotina, jog Tarnybos, kaip PAV subjekto, pagal kompetenciją nagrinėjusio ir vertinusio poveikio aplinkai vertinimo dokumentus, teikiamų išvadų tikslinis gavėjas yra PAV proceso atsakingoji institucija – Agentūra. Kitaip nei Tarnybos pastabos, kurios teikiamos PAV dokumentų rengėjui nustačius galimus ištaisyti PAV ataskaitos trūkumus ir yra skirtos pataisymams inicijuoti, Tarnybos išvados dėl PAV ataskaitos yra laikytinos ekspertine nuomone. Jos teikiamos atsakingajai institucijai – sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai priimančiam viešojo administravimo subjektui – pagal Tarnybos kompetenciją, kaip apibrėžta PŪVPAV įstatyme (5 str. 1 d. 2 p. e papunktis, pažymos 11.3 papunktis) bei Tarnybos Nuostatuose (pažymos 12.1 papunktis). Iš to išeina, jog Tarnybos raštai, kuriais PAV procese PAV dokumentų rengėjai yra informuojami tiek apie Tarnybos nustatytus PAV ataskaitos trūkumus (pateikiama pastabų forma), tiek apie Tarnybos priimtas išvadas dėl PAV ataskaitos, yra vienas iš PAV proceso etapų formaliųjų sprendimų, teikiamų PAV subjektui. Vis dėlto šie raštai nelaikytini administraciniais sprendimais, kaip apibrėžta Viešojo administravimo įstatyme (pažymos 11.2 papunktis). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu (pažymos 14 punktas), Tarnybos raštuose Agentūrai pateiktos išvados nesukelia savarankiškų materialinių teisinių pasekmių PAV dokumentų rengėjui ar planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui, nes, kaip minėta, galutinį (realias teisines pasekmes sukeliantį) sprendimą PAV ataskaitų vertinimo procese priima Agentūra. Vadinasi, Tarnybos, kaip PAV subjekto, išvados, teikiamos Agentūrai dėl PAV ataskaitos, nėra laikytinos savarankiškais administraciniais sprendimais. Remiantis PŪVPAV įstatymo 16 straipsnio 3 dalies nuostata (pažymos 11.3 papunktis), Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka PAV procese gali būti skundžiami tik atsakingosios institucijos sprendimai ar veiksmai (neveikimas), kurie susiję su sprendimų priėmimu.

Nors savo Skunde Pareiškėja tiesiogiai neskundė Tarnybos veiksmų, susijusių su pirmiau aptartu PAV proceso ypatumu, šios išvados nagrinėjamu atveju aktualios, nes tyrimo metu buvo nustatyta, kad skundžiamoje institucijoje nėra vieningos praktikos dėl informacijos, pateikiamos Tarnybos raštuose, apie Tarnybos raštų apskundimo galimybes bei tvarką (pažymos 4.4 papunktis).

Atsižvelgdama į tai, Seimo kontrolierė pabrėžia, kad Tarnybos veikloje atliekant ne PAV ataskaitų vertinimą, o atsakant į kitokio pobūdžio pareiškėjų kreipimusis ir dėl jų priimant administracinius sprendimus, Viešojo administravimo įstatymo nuostatos privalo būti taikomos. Tad priklausomai nuo to, kokius atsakymus (sprendimus) Tarnyba rengia pareiškėjams, privalu teisingai nurodyti tokių atsakymų (sprendimų) apskundimo galimybes bei tvarką, neklaidinant į Tarnybą besikreipiančių asmenų.

23. Nagrinėjamo atvejo kontekste taip pat svarbu pažymėti, kad įstatymų leidėjas, akcentuodamas viršesniam viešajam interesui priskiriamos ir viešajam saugumui svarbios planuojamos ūkinės veiklos reikšmę bei operatyvumo būtinybę tokiais atvejais, PŪVPAV įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatė specialią tvarką, kurią privalu taikyti vertinant PAV ataskaitas dėl viršesniam viešajam interesui priskiriamos ir svarbia viešajam saugumui laikomos planuojamos ūkinės veiklos. Šių atvejų vertinimo išskirtinumas yra tas, jog yra numatyta Tarnybos pareiga organizuoti susitikimus PAV ataskaitoje nustatytiems trūkumams aptarti. Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį, kad šiuo metu galiojančio Tvarkos aprašo 43 punkte, detalizuojančiame PŪVPAV įstatymo 11 straipsnio 8 dalį (pažymos 11.3 papunktis), numatyta tvarka dėl Tarnybos ir PAV dokumentų rengėjų organizuotinų susitikimų PAV ataskaitos trūkumams aptarti tam tikrais atvejais yra sunkiai įgyvendinama laikantis nustatytų terminų.

PŪVPAV įstatymo 11 straipsnio 8 dalis ir Tvarkos aprašo 43 punkto dalis numato, jog PAV subjekto nustatyti PAV ataskaitos trūkumai ir galimi jų taisymo būdai privalo būti aptarti PAV subjekto ir PAV dokumentų rengėjo susitikime, kuris turi būti organizuojamas PAV subjekto iniciatyva arba PAV dokumentų rengėjo prašymu. Tai reiškia, kad tam, jog Tarnybos ir PAV dokumentų rengėjo susitikimas galėtų įvykti, tais atvejais, kai susitikimą inicijuoja Tarnyba, būtina ne tik Tarnybos iniciatyva, bet ir PAV dokumentų rengėjo sutikimas dalyvauti tokiame susitikime. Todėl konkretus tokio susitikimo laikas priklauso ne tik nuo Tarnybos, kuri Tvarkos aprašo 40 punkto pagrindu yra įsakmiai įpareigota išnagrinėti PAV ataskaitą per nustatytą terminą, valios. Tai, Seimo kontrolierės vertinimu, gali lemti situacijas, kai 15 darbo dienų terminas PAV ataskaitai išnagrinėti būtų praleistas ne dėl Tarnybos kaltės, o dėl PAV dokumentų rengėjo neveiklumo. Vis dėlto, pagal PŪVPAV įstatymo ir Tvarkos aprašo nuostatas, toks termino pažeidimas vis tik formaliai būtų vertinamas kaip Tarnybos netinkami veiksmai (neveikimas).

24. Remdamasi tuo, kas pirmiau paminėta, Seimo kontrolierė konstatuoja, jog tyrimo metu surinktos medžiagos pagrindu Tarnybos veikloje, įgyvendinant PAV dokumentų vertinimo procesą, vilkinimo požymių nenustatyta, tačiau Pareiškėjos atstovo Skunde nurodyta informacija dėl Tarnybos netinkamų veiksmų (neveikimo), kai buvo nesilaikoma PAV ataskaitų derinimo procedūros terminų, laikytina pasitvirtinusia. Atsižvelgiant į tai, ši Pareiškėjos Skundo dalis pripažįstama pagrįsta.

 

Dėl PAV ataskaitų nagrinėjimo eiliškumo nesilaikymo

 

25. Pareiškėjos atstovo Skunde (pažymos 2.4–2.6, 4 punkto 2.1–2.3 papunkčiai) nurodomi atvejai, kai, Pareiškėjos nuomone, Tarnyba savo veikloje nesilaiko eiliškumo PAV ataskaitų nagrinėjimo procese. Pareiškėjos įsitikinimu, Skunde paminėti Asociacijos narių atvejai parodo, jog Tarnyba, nagrinėdama PAV ataskaitas, vadovaujasi viduje vienašališkai nustatytais principais bei kriterijais, o ne objektyviu gautų PAV ataskaitų eiliškumu.

Vertindama šias skundžiamas aplinkybes, Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį, kad šis aspektas yra susijęs su jau minėtu PAV ataskaitų vertinimo proceso specifiškumu. Būtent dėl to, jog dėl PAV ataskaitos išvadų PAV ataskaitų dokumentų rengėjai kreipiasi į Tarnybą su skirtingos apimties, sudėtingumo bei kokybės PAV ataskaitomis, tai sąlygoja būtinybę Tarnybai teikti pastabas ir (ar) organizuoti susitikimus nustatytiems trūkumams aptarti. Šie veiksniai neabejotinai daro įtaką PAV ataskaitų vertinimo proceso eigai.

Tarnyba dėl šių Pareiškėjos skundžiamų aplinkybių savo paaiškinimuose pažymėjo, kad PAV ataskaitų nagrinėjimas užtrunka ne tik dėl Tarnybos, tačiau kai kuriais atvejais ir dėl PAV ataskaitų dokumentų rengėjų veiksmų, kai po Tarnybos teiktų pastabų pataisytos PAV ataskaitos grąžinamos po ilgo laiko, kai į Tarnybos pateiktas pastabas neatsižvelgiama ir PAV ataskaitos nėra tinkamai pakoreguojamos (pažymos 6.8, 6.9, 6.10 papunkčiai).

Remiantis Tarnybos argumentais sutiktina, kad Tarnyba negali daryti įtakos visoms aplinkybėms, lemiančioms nuoseklų PAV ataskaitų vertinimo proceso įgyvendinimą. Pripažintina, kad PAV ataskaitų dokumentų rengėjų tinkamas pasiruošimas šiam procesui taip pat yra labai svarbus PAV ataskaitų dokumentų rengėjų norimam tikslui – gauti Tarnybos teigiamą PAV ataskaitos išvadą – pasiekti.

Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, akcentuotina, kad PAV ataskaitų nagrinėjimo eiliškumas, kaip jis suprantamas ir aiškinamas Pareiškėjos Skunde, t. y. pirmas pateikei, pirmas gavai Tarnybos išvadą, nėra galimas remiantis vien tuo, jog tai susiję su objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksniais šiame procese. Kaip minėta, PAV dokumentų rengėjų Tarnybos įvertinimui teikiamos skirtingos apimties bei sudėtingumo PAV ataskaitos, tad jos reikalauja ir nevienodų Tarnybos darbuotojų laiko sąnaudų bei skirtingų vertintojų kompetencijos, kas lemia ir skirtingą gaunamą rezultatą laiko kontekste. Todėl siekiant tinkamo Tarnybos, kaip PAV subjekto, funkcijų įgyvendinimo bei objektyvaus PAV ataskaitų dokumentų įvertinimo, vadovautis tik PAV ataskaitos gavimo datos Tarnyboje kriterijumi ir laikytis PAV ataskaitų nagrinėjimo eiliškumo remiantis tik juo, Seimo kontrolierės vertinimu, negalima. Tai, kad parengta Tarnybos išvada dėl mažos apimties ir / ar kokybiškai parengtos PAV ataskaitos negalėtų būti pateikta tol, kol nebus baigta vertinti anksčiau gauta didelės apimties ir (ar) galimai nekokybiškai parengta PAV ataskaita, būtų nelogiška ir lemtų dirbtinį išvados pateikimo vilkinimą. Todėl tai tik dar kartą patvirtina, kad siekiant kuo operatyvesnio PAV ataskaitos vertinimo proceso įgyvendinimo būtinas ir PAV ataskaitų dokumentų rengėjų atsakingas požiūris į vertinimui teikiamų PAV ataskaitų kokybę.

Pažymėtina, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog Tarnybos direktorius patvirtino Proceso aprašymą, kuriame išsamiai aprašyti PAV ataskaitų registravimo ir nagrinėjimo, PAV ataskaitų rengėjų konsultavimo, taisant PAV ataskaitas, papildytų ir (ar) pataisytų PAV ataskaitų nagrinėjimo ir motyvuotų išvadų teikimo procesai (pažymos 6.7, 7.3 papunkčiai). Tai, Seimo kontrolierės vertinimu, ne tik papildomai optimizuos PAV ataskaitų vertinimo procesą, bet ir suteiks daugiau aiškumo bei formalumo minėtajam procesui – leis eliminuoti PAV ataskaitų dokumentų rengėjų abejones dėl proceso skaidrumo ir dėl PAV ataskaitų nagrinėjimo eiliškumo.

Remiantis pirmiau nustatytomis aplinkybėmis ir prieitomis išvadomis, konstatuotina, jog Pareiškėjos atstovo Skunde nurodytais atvejais Tarnybos darbuotojų veiksmų dėl PAV ataskaitų vertinimo eiliškumo nesilaikymo nenustatyta, todėl ši Pareiškėjos Skundo dalis atmetama kaip nepagrįsta.

 

Dėl PAV ataskaitoms teikiamų pastabų

 

26. Analizuodama Pareiškėjos Skunde nurodytus argumentus dėl, Pareiškėjos nuomone, Tarnybos PAV ataskaitoms teikiamų pastabų, kurių pagrindu iš PAV ataskaitų dokumentų rengėjų reikalaujama informacijos ar duomenų, kurių nebuvo paprašyta pirmą kartą nagrinėjant PAV ataskaitas (pažymos 2.7 papunktis), Seimo kontrolierė pastebi, kad šis Pareiškėjos teiginys neparemtas jokiais kartu su Skundu pateiktais dokumentais ir konkrečiomis nurodytomis aplinkybėmis, nors Pareiškėjos Skunde taip pat teigiama, jog Tvarkos aprašo 42 punkto nuostatos dėl papildomų pastabų teikimo ribojimo (pažymos 12.2 papunktis) pažeidimai Tarnybos praktikoje yra sisteminiai.

Tarnyba pasisakydama dėl šio Pareiškėjos Skundo teiginio Seimo kontrolierei nurodė, kad Tarnyba teikia pastabas dėl tyrimų patikslinimo (papildymo), o papildžius PAV ataskaitas (Tarnybai gavus visiškai naują informaciją), Tarnyba gali teikti pastabas dėl naujai nurodytų aplinkybių (pažymos 6.10 papunktis). Atsižvelgus į tai, kad PŪVPAV įstatymo 6 straipsnio 8 dalyje (pažymos 11.3 papunktis) yra įtvirtintas draudimas PAV subjektams reikalauti informacijos ir (ar) duomenų, kurių nenurodė pirmą kartą nagrinėdami atrankos informaciją ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentus, seka išvada, jog papildomos informacijos reikalavimo draudimas sietinas tik su PAV subjekto jau įvertinta informacija bei išanalizuotais dokumentais. Tačiau PAV dokumentų rengėjui PAV ataskaitą papildžius naujais duomenimis, nors ir susijusiais su pirminiais pateiktais dokumentais ar informacija, tai nelaikytina naujų duomenų reikalavimu. Seimo kontrolierės vertinimu, Tarnybos teikti paaiškinimai atitinka PŪVPAV įstatyme ir Tvarkos apraše įtvirtintose nuostatose numatytus PAV subjektų PAV ataskaitų dokumentų rengėjams galimų teikti pastabų atvejus, todėl konstatuoti Tarnybos netinkamą veikimą ir Tvarkos aprašo 42 punkto pažeidimą nėra pagrindo.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Seimo kontrolierė konstatuoja, jog šios Pareiškėjos Skundo dalyje nurodytos aplinkybės dėl PAV ataskaitoms nepagrįstai teikiamų naujų Tarnybos pastabų nepasitvirtino.

 

Dėl PAV ataskaitoms taikomų skirtingų vertinimo kriterijų

 

27. Dėl Tarnybos galimai taikomų skirtingų vertinimo kriterijų nagrinėjant PAV ataskaitas pažymėtina tai, jog Seimo kontrolieriai atlieka viešojo administravimo subjektų veiklos viešojo administravimo srityje juridinį vertinimą (pažymos 11.1 papunktis), tačiau neatlieka institucijų sprendimų ir veiksmų (neveikimo) vertinimo, reikalaujančio specialios srities žinių (ekonominių, techninių, aplinkosaugos ar kt.). Būtent dėl to Pareiškėjos Skunde nurodytuose atvejuose, kai neva Tarnyba skirtingai traktuoja panašiose, bet, manytina, ne analogiškose situacijose taikytinų priemonių poreikį (pažymos 4 punkto 3.1, 3.2 papunkčiai), Seimo kontrolierė negali vertinti Tarnybos 2023 m. lapkričio 24 d. rašte Nr. V3-2251 bei 2024 m. spalio 9 d. rašte Nr. V3-2420 pateiktų išvadų pagrįstumo. Pažymėtina, kad Tarnyba paaiškinimuose Seimo kontrolierei pateikė savo argumentus dėl tam tikrų teisės aktų nuostatų bei tam tikrų priemonių privalomo taikymo (netaikymo) Pareiškėjos paminėtais atvejais (pažymos 6.12 punktas), nurodydama būtent tokį institucijos padarytų išvadų pagrindimą.

Įvertinusi pirmiau paminėtas aplinkybes ir teisinius pagrindus bei vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 4 dalimi, Seimo kontrolierė daro išvadą, jog šios Pareiškėjos Skunde nurodytos aplinkybės įstatymų nustatyta tvarka gali būti vertinamos teisme, ginčijant galutinį atsakingos institucijos priimtą sprendimą dėl PAV ataskaitos, kaip tai numatyta PŪVPAV įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje (pažymos 11.3 papunktis). Tuo remiantis, šios Pareiškėjos Skundo dalies tyrimas nutraukiamas.

 

Dėl teisės normų taikymo pažeidžiant lex retro non agit principą

 

28. Pareiškėjos atstovui Skunde teigiant, kad Tarnyba savo veikloje nesilaikė lex retro non agit principo (pažymos 2.8 papunktis), Tarnyba neigia lex retro non agit principo pažeidimą Pareiškėjos nurodytais atvejais (pažymos 4.1 papunkčio 4 dalis).

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu (pažymos 16 punktas), paminėtina, kad bendrasis teisės principas lex retro non agit reiškia, jog teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, ir juose įtvirtintos teisės normos negali būti taikomos juridiniams faktams ir teisinėms pasekmėms, atsiradusioms dar iki šio akto įsigaliojimo. Šiuo principu siekiama užtikrinti teisinio reguliavimo bei asmenų teisinio statuso aiškumą, stabilumą. Seimo kontrolierė patvirtina, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo laikytis šio principo, o asmeniui taikant teisės aktų reikalavimus, kurie nebuvo nustatyti materialinių teisinių santykių atsiradimo metu, tai vertintina kaip lex retro non agit principo pažeidimas. Tačiau akcentuotina, jog tokie atvejai, kai kvetionuojamas principo lex retro non agit nesilaikymas, yra ginčas dėl teisės, o jo vertinimas nepriskirtas Seimo kontrolierių kompetencijai.

Svarbus aspektas, kuris aktualus nagrinėjamu atveju, yra tai, kad, kaip jau buvo minėta remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu (pažymos 14 punktas), PAV subjektų atliekamas PAV ataskaitos vertinimas bei išvadų pateikimas yra tik viena iš PAV proceso etapų sudedamųjų (tarpinių) dalių ir PAV subjektų PAV įstatymo pagrindu atlikti veiksmai bei priimtos išvados realiai jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Taigi, tuo remiantis, pačios Tarnybos išvados, kaip tarpinio akto, nesukeliančio teisinių pasekmių, teisėtumas ir pagrįstumas gali būti skundžiamas teismui skundžiant galutinį Agentūros sprendimą. Administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei taip įvertinti jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Iš to išeina, kad jei tokia Tarnybos išvada yra paremtas Agentūros sprendimas dėl PAV ataskaitos ir jis suinteresuotam asmeniui sukelia neigiamas pasekmes, toks galimai buvęs Tarnybos retroaktyvaus taikymo pažeidimas galėtų būti ginčijamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka teisme.

Atsižvelgdama į pirmiau pateiktas išvadas ir vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 6 punktu bei 4 dalimi, Seimo kontrolierė nevertina šioje Pareiškėjos Skundo dalyje nurodytų aplinkybių, o šios Skundo dalies tyrimą nutraukia.

 

Dėl Tarnybos kompetencijos ribų peržengimo

 

29. Kitas Pareiškėjos Skunde skundžiamas Tarnybos veiklos aspektas yra susijęs su, Pareiškėjos įsitikinimu, Tarnybos kompetencijos ribų viršijimu. Iš Pareiškėjos Skunde išdėstytų argumentų (pažymos 2.9 papunktis) bei nurodyto atvejo (pažymos 4.1 papunkčio 5 punktas) darytina išvada, jog, Pareiškėjos nuomone, Tarnyba viršijo institucijai teisės aktais suteiktus įgaliojimus, t. y. veikė ultra vires.

Viešojoje teisėje galioja principas „galima tai, kas leista“, reiškiantis, jog viešojo administravimo subjektai gali veikti tik pagal jiems konkrečiai suteiktus įgaliojimus, o veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra vires) laikomas neteisėtu. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, veikimas ultra vires traktuotinas tokiais atvejais, kai nustatoma, jog atlikdamas tam tikrus veiksmus ar priimdamas atitinkamą teisės aktą viešojo administravimo subjektas veikė viršydamas savo kompetencijos ribas (pažymos 17 punktas). Viešojo administravimo subjekto veikimas ultra vires susijęs su Seimo kontrolierių įstatyme įtvirtinta piktnaudžiavimo sąvoka (pažymos 11.1 papunktis), pagal kurią įgaliojimų viršijimas taip pat suprantamas kaip įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų įgaliojimų ribų peržengimas.

Vertindama Pareiškėjos Skunde nurodytus argumentus dėl Tarnybos galimo kompetencijos ribų peržengimo Pareiškėjos nurodytu atveju (pažymos 4.1 papunkčio 5 punktas), Seimo kontrolierė pastebi, jog Pareiškėja savo įsitikinimą dėl nurodytu atveju Tarnybos veikimo ultra vires grindžia baigtiniu PŪVPAV įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintu poveikio aplinkai vertinimo tikslų sąrašu bei PŪVPAV įstatymo 6 straipsnyje aiškiai apibrėžtomis PAV subjektų funkcijomis tam tikrose srityse. Tai, Pareiškėjos nuomone, eliminuoja Tarnybos galimybę nagrinėjant PAV ataskaitą vertinti galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius bei jais remtis (pažymos 2.9 papunktis). Tačiau Seimo kontrolierė pabrėžia, kad, kaip pagrįstai savo paaiškinimuose nurodė Tarnyba (pažymos 6.14 papunktis), PŪVPAV įstatymo nuostatos įsakmiai numato, jog, kai planuojama ūkinė veikla yra uždrausta įstatymais, tokios planuojamos ūkinės veiklos atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimas negali būti atliekami (pažymos 11.3 papunktis). Tai patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kuria remiantis darytina išvada, jog tais atvejais, kai įstatymu yra draudžiama tam tikra statyba ir draudimas nesiejamas su tam tikru šios statybos poveikiu aplinkai, poveikio aplinkai vertinimas iš esmės nėra privalomas (pažymos 18 punktas). Tai, Seimo kontrolierės vertinimu, patvirtina, kad Pareiškėjos nurodytu atveju Tarnyba pagrįstai rėmėsi Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 3 dalies nuostata, numatančia galimybes neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose statyti vėjo elektrines, išskyrus teritorijas, kuriose vadovaujantis galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais atitinkama statyba negalima. Tuo remiantis, darytina išvada, kad Tarnyba, vertindama PAV ataskaitą (pažymos 4.1 papunkčio 5 punktas), galėjo ir turėjo vadovautis teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais.

Atsižvelgiant į pirmiau padarytą išvadą bei remiantis tuo, jog Pareiškėjos Skunde dėl galimo Tarnybos kompetencijos viršijimo Pareiškėja nenurodė daugiau galimai buvusių Tarnybos veikimo ultra vires atvejų, Seimo kontrolierė konstatuoja, jog Pareiškėjos skundžiamu atveju (pažymos 4.1 papunkčio 5 punktas) Tarnybos veikloje nebuvo piktnaudžiavimo požymių, todėl šioje Skundo dalyje nurodytos aplinkybės laikytinos nepasitvirtinusiomis.

 

Dėl papildomų priemonių poreikio siekiant pakeisti susidariusią Pareiškėjai aktualią situaciją

 

30. Išanalizavusi visus Pareiškėjos Skunde nurodytus atvejus, dėl kurių Pareiškėja Seimo kontrolierei skundė Tarnybos veiksmus (neveikimą), Seimo kontrolierė akcentuoja, kad, remiantis tyrimo metu surinktos informacijos visuma, darytina išvada, jog Pareiškėjos Skunde nurodyta situacija dėl dažnai pasitaikančių nesklandžiai vykstančių PAV ataskaitų derinimo procesų yra sisteminė problema, nulemta ne tik dėl Tarnybos, kaip vieno iš PAV subjekto, vėluojančių įgyvendinti procesų, bet ir nesamo pakankamai efektyvaus teisinio reguliavimo bei tinkamo tarpinstitucinio bendradarbiavimo.
31. Kaip savo Skunde pabrėžė Pareiškėja, Asociacijos narių plėtojama vėjo elektrinių įrengimo veikla, kuri priskiriama viršesniam viešajam interesui planuojamai ūkinei veiklai, savo tikslais yra ypač svarbi valstybės viešojo intereso užtikrinimui. Seimo kontrolierė taip pat konstatuoja, jog Asociacijos narių įgyvendinami vėjo elektrinių projektai neabejotinai reikšmingi Lietuvos valstybei, nes juos įgyvendinant yra didinamas šalies energetinis savarankiškumas, stiprinamas valstybės saugumas, užtikrinamas tvaresnis išteklių naudojimas bei prisidedama prie visuomenės ekonominio bei socialinio vystymosi, kas atitinka esminius viešojo intereso tikslus. Būtent siekiant užtikrinti tinkamą viešojo intereso įgyvendinimą, valstybės institucijos pagal savo kompetenciją privalo imtis visų teisės aktuose numatytų priemonių. Seimo kontrolierės vertinimu, nagrinėjamu atveju, kai išryškėja tam tikros problemos viršesniam viešajam interesui priskiriamos planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo procese, susidariusi situacija turi būti vertinama ne tik per galiojančių teisės aktų tinkamo vykdymo užtikrinimą, tačiau įvertinamas ir paties galiojančio teisinio reguliavimo energetikos srityje tinkamumas.

Tai akcentuojama remiantis tuo, jog iš Energetikos ministerijos Seimo kontrolierei teiktų paaiškinimų (pažymos 9.1 papunktis) tyrimo metu buvo nustatyta, kad ne tik Asociacija, bet ir kitos energetinių projektų vystytojams atstovaujančios organizacijos yra suinteresuotos operatyvesniu kai kurių viešojo administravimo institucijų, tarp kurių buvo minima ir Tarnyba, poveikio aplinkai vertinimo procesų įgyvendinimu. Kaip vieną iš galimų minėtojo proceso optimizavimo priemonių Energetikos ministerija nurodė jos inicijuotus atsinaujinančių išteklių plėtros teisinio reguliavimo pakeitimus (pažymos 9.4 papunktis), kurie, Energetikos ministerijos nuomone, turėtų sumažinti administracinę naštą rinkos dalyviams. Šis tikslas bus pasiektas Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo, Elektros energetikos įstatymo, Alternatyviųjų degalų įstatymo ir PŪVPAV įstatymo pakeitimų paketą, kuris šiuo metu yra pateiktas Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti.

32. Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį, kad tyrimo metu analizuojant konkrečias Pareiškėjos Skundo aplinkybes nebuvo atskleistos tam tikros faktinės aplinkybės, kurios, Seimo kontrolierės vertinimu, buvo viena iš galimų Pareiškėjos skundžiamos Tarnybos veikloje susiklosčiusios situacijos dėl PAV ataskaitų derinimo procedūrų terminų praleidimo priežasčių. Turima omenyje Tarnybos paaiškinimuose Seimo kontrolierei akcentuotą Agentūrai teiktą tarnybinę pagalbą (pažymos 6.17 papunktis).

Seimo kontrolierė pabrėžia tarpinstitucinio bendradarbiavimo svarbą ir ypač nagrinėjamu atveju, kai Tarnybos tarnybinė pagalba Agentūrai, kaip atsakingajai institucijai PAV procese, ypač reikšminga tinkamai įvertinant PAV ataskaitose numatomą aplinkos pokytį saugomoms teritorijoms bei saugomoms rūšių radavietėms ar augavietėms dėl suinteresuotų subjektų planuojamos ūkinės veiklos. Tačiau tuo pačiu Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį, kad šio tyrimo metu paaiškėjusios aplinkybės parodo esamą dviejų konstitucinių vertybių – valstybės institucijų pareigos tinkamai tarnauti žmonėms (nagrinėjamu atveju tai taikytina plačiąja prasme) bei tarpinstitucinio bendradarbiavimo – priešpriešą. Pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo nuostatose, apibrėžiančiose tarnybinės pagalbos teikimą (pažymos 11.2 papunktis), yra numatyta, jog tarnybinės pagalbos prašantis viešojo administravimo subjektas yra atsakingas už prašymo pagrįstumą ir teisėtumą, o viešojo administravimo subjektas, į kurį kreipiamasi tarnybinės pagalbos, privalo ją suteikti. Tai reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, į kurį yra kreipiamasi tarnybinės pagalbos, negali kvestionuoti tokios tarnybinės pagalbos pagrįstumo ar reikalingumo, o atsisakyti teikti tarnybinę pagalbą gali tik tam tikrais išimtiniais atvejais, numatytais Viešojo administravimo įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje. Taigi, vertinant Tarnybos paaiškinimuose Seimo kontrolierei nurodytas aplinkybes, susijusias su šiuo aspektu (pažymos 6.17 papunktis), darytina išvada, jog Tarnyba pagrįstai skiria reikšmingą dėmesį Agentūros prašomai suteikti tarnybinei pagalbai, nes tai galiausiai nulemia išsamių ir teisiškai pagrįstų Agentūros, kaip PAV procese atsakingosios institucijos, išvadų pateikimą. Tačiau, kita vertus, negalima sutikti, jog tarpinstitucinei pagalbai prioritetas gali būti teikiamas planuojamos ūkinės veiklos organizatorių ar PAV ataskaitų dokumentų rengėjų teisių ir interesų sąskaita.

Taigi, Tarnybos veiksmai, kai buvo siekiama operatyviai suteikti tarnybinę pagalbą Agentūrai, buvo pagrįsti Viešojo administravimo įstatymo nuostatos dėl tarnybinės pagalbos kitam viešojo administravimo subjektui teikimo įgyvendinimu. Tačiau, kaip teigtina remiantis tyrimo metu nustatyta informacija, minėtosios pareigos vykdymas Tarnybos veikloje tam tikra apimtimi sąlygojo kitų teisės aktų (PŪVPAV įstatymo, Tvarkos aprašo) nuostatų pažeidimus, kai buvo praleisti minėtuose teisės aktuose nustatyti pastabų ir išvadų dėl PAV ataskaitos pateikimo PAV ataskaitos dokumentų rengėjams pateikimo terminai.

Taip pat pastebėtina, kad, remiantis Tarnybos nurodytais duomenimis (pažymos 6.17 papunktis), Agentūra prašymus dėl tarnybinės pagalbos Tarnybai teikia ne tam tikrais išimtinais atvejais, o veikiau – sistemiškai, ir tai lemia tam tikras abejones dėl tokių Agentūros prašymų pagrįstumo. Tokia susiklosčiusi praktika, Seimo kontrolierės vertinimu, yra nepateisinama ir turi būti keičiama, nes dėl to Tarnybos darbuotojams atsiranda papildomo darbo krūvio, o tai, kaip minėta pirmiau, sąlygoja planuojamos ūkinės veiklos organizatorių ar PAV ataskaitų dokumentų rengėjų teisių bei interesų pažeidimą, kai Tarnyba dėl to vėluoja išnagrinėti PAV ataskaitas teisės aktuose nustatytais terminais.

33. Analizuojant institucijų tarnybinės pagalbos prašymo bei jos teikimo privalomumo aspektą nagrinėjamu atveju, taip pat paminėtina Tarnybos Seimo kontrolierei teiktuose paaiškinimuose nurodyta informacija, patvirtinta Pažymos 7.2 papunktyje nurodytomis aplinkybėmis, dėl Tarnybos kreipimosi į Aplinkos ministeriją prašant skubios tarnybinės pagalbos išaiškinant aplinkos ministro 2024 m. lapkričio 22 d. įsakymo Nr. D1-401 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. D1-406 „Dėl Detalių vėjo elektrinių reikšmingo neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams kriterijų, reikšmingo neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams prevencijos ir mažinimo priemonių taikymo ir tyrimų reikalavimų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ tam tikrų nuostatų taikymo aspektus. Į tai atkreipti dėmesį yra svarbu dėl to, kad Aplinkos ministerijos Tarnybai nesuteikta tarnybinė pagalba (pažymos 6.16 papunktis) ne tik buvo tarpinstitucinės tarnybinės pagalbos teikimo principo pažeidimo atvejis, tačiau ir sąlygojo Tarnybos pastabų ir išvadų, teiktų kai kuriems Asociacijos nariams, kvestionavimą dėl netinkamo minėtojo aplinkos ministro 2024 m. lapkričio 22 d. įsakymo Nr. D1-401 nuostatų taikymo (pažymos 2.8, 4.1–4.4 papunkčiai). Todėl Seimo kontrolierė pabrėžia, kad viešojo administravimo institucijų bendradarbiavimas, paremtas tarnybinės pagalbos principu, yra svarbus ir būtinas, nes gali lemti tarnybinės pagalbos prašiusio, tačiau jos negavusio, viešojo administravimo subjekto netinkamus veiksmus ar sprendimus, kurie, būdami negautos tarnybinės pagalbos išdava, gali pažeisti tam tikrų suinteresuotų asmenų (pareiškėjų) teises ir teisėtus interesus. Tad sutiktina, jog Aplinkos ministerija nėra institucija, įgaliota aiškinti teisės aktų nuostatų, ir visais atvejais į Aplinkos ministeriją besikreipiantiems subjektams pateikiama tik institucijos nuomonė tam tikru klausimu, tačiau pabrėžtina, kad institucijos kompetentinga nuomonė tam tikrais atvejais ir laikytina ta tarnybine pagalba, kaip ji suprantama Viešojo administravimo įstatymo nuostatose (pažymos 11.2 papunktis).
34. Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, Seimo kontrolierė akcentuoja, jog tarnybinė pagalba yra konstitucinio bendradarbiavimo principo išraiška, kuri kaip pareiga yra įtvirtinta Viešojo administravimo įstatyme, todėl būtinais atvejais ji gali būti prašoma bei privalo būti suteikta. Tačiau, priešingai nei dabar yra susiklosčiusi Tarnybos tarnybinės pagalbos teikimo Agentūrai praktika, Tarnyba Agentūrai tarnybinę pagalbą turėtų teikti tik išskirtiniais, aiškiai apibrėžtais atvejais, kurių kriterijai turėtų būti aptarti abiejų institucijų bei Aplinkos ministerijos, kaip Tarnybos bei Agentūros tam tikras veiklas koordinuojančios bei politiką aplinkosaugos srityje formuojančios institucijos, susitikime. Teiktinos tarnybinės pagalbos atvejų skaičiaus sumažėjimas, Seimo kontrolierės nuomone, turėtų sumažintų dabartinį Tarnybos darbuotojų darbo krūvį bei, manytina, leistų Tarnybai efektyviau įgyvendinti PAV ataskaitų vertinimo procesą.

Remdamasi pirmiau padarytomis išvadomis, Seimo kontrolierė konstatuoja, jog šioje tyrimo dalyje aptartos aplinkybės pripažįstamos pasitvirtinusiomis.

 

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAI

 

35. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia

Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos Skundo dalį dėl Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos tarnautojų veiksmų pažeidus poveikio aplinkai vertinimo ataskaitų derinimo procedūrų terminus pripažinti pagrįsta.

 

36. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia

Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos Skundo dalį dėl Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos tarnautojų veiksmų nesilaikant poveikio aplinkai vertinimo nagrinėjimo eiliškumo atmesti.

 

37. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia

Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos Skundo dalį dėl Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos tarnautojų veiksmų PAV ataskaitoms teikiant naujas pastabas atmesti.

38. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia

Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos Skundo dalies dėl Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos tarnautojų veiksmų PAV ataskaitoms taikant skirtingus vertinimo kriterijus tyrimą nutraukti.

 

39. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia

Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos Skundo dalies dėl Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos tarnautojų veiksmų pažeidus teisės normų taikymo lex retro non agit principą tyrimą nutraukti.

 

40. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia

Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos Skundo dalį dėl Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos kompetencijos ribų peržengimo atmesti.

 

41. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia

tyrimo dalį dėl papildomų priemonių poreikio siekiant pakeisti susidariusią Pareiškėjai aktualią situaciją pripažinti pagrįsta.

 

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJOS

 

42. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 8, 14, 17 punktais, Seimo kontrolierė Lietuvos Respublikos aplinkos ministrui rekomenduoja:

42.1. atkreipti dėmesį į šio tyrimo metu nustatytą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nesuteiktos tarnybinės pagalbos Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos atvejį (pažymos 33 punktas) ir įpareigoti atsakingus Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos tarnautojus pateikti Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuomonę Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. lapkričio 28 d. rašto Nr. V3-2662 „Dėl aplinkos ministro įsakymo taikymo“ klausimais;

42.2. atsižvelgiant į pažymos 23 punkte pateiktas išvadas, spręsti dėl poreikio tobulinti Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. D1-885 „Dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašų patvirtinimo“ patvirtinto Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūrų vykdymo tvarkos aprašo nuostatas, siekiant pašalinti šiuo metu egzistuojančius teisinio reguliavimo trūkumus, kurie tam tikrais atvejais sukuria Tarnybai atsakomybę už PAV dokumentų vertinimo procese nustatytų terminų pažeidimus, atsirandančius dėl nuo institucijos nepriklausančių veiksnių, ir tokiu būdu užtikrinti skaidrų, efektyvų bei teisiškai apibrėžtą PAV dokumentų vertinimo procesą;

42.3. remiantis pažymos 32 punkte nustatytomis aplinkybėmis bei pateiktomis išvadomis, inicijuoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūros bei (esant poreikiui) kitų atsakingų institucijų atstovų susitikimą, siekiant aptarti pažymoje paminėtą situaciją dėl Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos veiklą apsunkinančios tarnybinės pagalbos teikimo ir susitarti dėl aiškesnių kreipimųsi dėl tarpinstitucinės pagalbos teikimo atvejų.

 

43. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14, 17 punktais, Seimo kontrolierė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorei rekomenduoja:

43.1. remiantis šios pažymos 20-22 punktuose pateiktomis išvadomis imtis priemonių, jog Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos darbuotojai laikytųsi teisės aktuose įtvirtintų poveikio aplinkai vertinimo ataskaitų vertinimo proceso terminų;

43.2. atsižvelgiant į pažymos 22 punkte nustatytas aplinkybes, spręsti klausimą dėl tvarkos, nustatančios aiškią atsakymų pareiškėjams į jų kreipimusis (tiek nagrinėtinų Viešojo administravimo įstatyme nustatytos tvarkos pagrindu, tiek Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo bei Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūrų vykdymo tvarkos aprašo nuostatų pagrindu) apskundimo tvarką, priėmimo.

 

Primenama, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

 

Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašoma informuoti Pareiškėją (Pareiškėjos atstovą) ir Seimo kontrolierę (rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus ir juos pagrindžiančius dokumentus Seimo kontrolierei pateikti per E. pristatymo informacinę sistemą ar el. p. [email protected]).

 

 

 

 

Seimo kontrolierė                                                Erika Leonaitė

[1] Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – PAVĮ) 11 str. 5 d.

[2] Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. D1-885 „Dėl Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašų patvirtinimo“ patvirtinto Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūrų vykdymo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 40 ir 42 punktai.

[3] Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-406 patvirtintas Detalių vėjo elektrinių reikšmingo neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams kriterijų, reikšmingo neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams prevencijos ir mažinimo priemonių taikymo ir tyrimų reikalavimų aprašas (toliau – Įsakymas).

 

[4] „Dėl Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 3, 5, 6, 7, 11, 12, 13¹, 14, 14¹, 15¹, 16, 19, 20, 20¹, 20², 22, 22¹, 23, 28, 29, 30, 31, 37, 38, 39¹, 39³, 39⁵, 39⁶, 45, 46, 48, 49, 51, 55, 57, 59, 60, 63, 64, 65 straipsnių, septintojo skirsnio pavadinimo, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 1¹, 39⁷, 48¹, 48², 58¹ straipsniais įstatymo projekto ir su juo susijusių įstatymų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ teiktų Įstatymų projektų, Energetikos ministerija 2025 m. gegužės 14 d. lydraščiu Nr. 3-713 teikė Lietuvos Respublikos Vyriausybei pakartotinai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektą „Dėl Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 3, 5, 6, 7, 11, 12, 13¹, 14, 14¹, 15¹, 16, 19, 20, 20¹, 20², 22, 22¹, 23, 28, 29, 30, 31, 37, 38, 39¹, 39³, 39⁵, 39⁶, 45, 46, 48, 49, 51, 55, 57, 59, 60, 63, 64, 65 straipsnių, septintojo skirsnio pavadinimo, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 1¹, 39⁷, 48¹, 48², 58¹ straipsniais įstatymo projekto Nr. XIVP-4238, Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 1, 2, 5, 11, 13, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 23, 31, 32, 33 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 20¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-4241, Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 2, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2755 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-4242, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 16, 17, 21¹, 22, 31, 39, 48, 48¹, 48², 48³, 52¹, 73², 75² straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo septintuoju² skirsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-4239, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 13, 13¹, 33 ir 37 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-4240, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 2, 3, 8, 11, 12 straipsnių, 1, 2 ir 3 priedų pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-4243“.

[5] Europos Parlamento ir Tarybos 2023 m. spalio 18 d. direktyva (ES) 2023/2413, kuria iš dalies keičiami Direktyva (ES) 2018/2001, Reglamentas (ES) 2018/1999 ir Direktyva 98/70/EB, kiek tai susiję su skatinimu naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją, ir panaikinama Tarybos direktyva (ES) 2015/652.