SKUNDO ESMĖ

 

 

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė gavo Lietuvos architektų rūmų (toliau vadinama Pareiškėjas arba Rūmai), kurių interesams atstovauja Rūmų pirmininkas A. P. (toliau – Pareiškėjo atstovas), skundą dėl galimai netinkamų Klaipėdos miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) administracijos tarnautojų veiksmų (neveikimo), kai planuojamam statyti sporto paskirties pastatui, adresu Paryžiaus Komunos g. 5, Klaipėda, nebuvo (nėra) organizuojamas architektūrinis konkursas (toliau – Skundas).

 

2. Pareiškėjo atstovas Skunde nurodo:

2.1. Savivaldybės administracija, įgyvendindama STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ numatytą visuomenės informavimo procedūrą, 2024 m. birželio 21 d. institucijos tinklalapyje paviešino sporto paskirties pastato, planuojamo statyti adresu Paryžiaus Komunos g. 5, Klaipėda, statybos projekto projektinius pasiūlymus.

2.2. Rūmų Klaipėdos regioninė architektūros taryba 2024 m. liepos 11 d. raštu kreipėsi į Savivaldybės administraciją ir Klaipėdos miesto merą, prašydama pateikti informaciją, dėl kokių priežasčių planuojamam statyti sporto paskirties pastatui nėra organizuojamas architektūrinis konkursas, kaip tai numato Architektūros įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatos, o 2024 m. rugsėjo 12 d. krepimesi Klaipėdos regioninė architektūros taryba Savivaldybės administracijos ir Klaipėdos miesto mero papildomai prašė pateikti informaciją apie įvykusį architektūrinį konkursą statybos kartotiniam projektui dėl sporto paskirties pastato (ledo arenos) Jotvingių g. 1, Vilniuje.

2.3. Gavę Klaipėdos regioninės architektūros tarybos nario, nesutinkančio su Savivaldybės administracijos 2024 m. rugpjūčio 30 d. ir 2024 m. lapkričio 20 d. Klaipėdos regioninės architektūros tarybai pateiktais atsakymais, prašymą pateikti Rūmų nuomonę dėl privalomai turimo rengti architektūrinio konkurso siekiant išrikti sporto paskirties pastato, adresu Paryžiaus Komunos g. 5, Klaipėda, architektūrinę idėją, Rūmai kreipėsi į Seimo kontrolierę, nes mano, jog Savivaldybės administracija nesilaikė (netinkamai taikė) Architektūros įstatymo bei Savivaldybės tarybos 2022 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. T2-216 „Dėl architektūrinių konkursų organizavimo“ nuostatas.

 

3. Pareiškėjo atstovas kartu su Skundu Seimo kontrolierei pateikė ir kitą tyrimui reikšmingą informaciją bei dokumentus (1 priedas).

 

 

TYRIMO IŠVADOS

 

4. Dėl Pareiškėjo atstovo Skunde nurodytų aplinkybių Seimo kontrolierė Skundo tyrimo metu su paklausimu kreipėsi į Savivaldybę, o taip pat dėl kompetentingos institucijos nuomonės pateikimo su paklausimu kreipėsi į Aplinkos ministeriją (2 priedo 1 ir 4 punktai).

 

5. Savivaldybės administracija pateikė Seimo kontrolierei paaiškinimus bei dokumentus, susijusius su Pareiškėjo atstovo Skunde nurodytomis aplinkybėmis, o Aplinkos ministerija pateikė institucijos nuomonę kartotinio statinio projekto apibrėžties teisės aktuose klausimu (2 priedas).

 

6. Tyrimui aktualus teisinis reguliavimas, įtvirtintas Seimo kontrolierių įstatyme, Viešojo administravimo įstatyme, Architektūros įstatyme, Viešųjų pirkimų įstatyme, Statybos įstatyme, Vietos savivaldos įstatymo, Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo, Projekto konkurso organizavimo taisyklėse, Architektūrinių konkursų organizavimo nuostatuose, statybos techniniame reglamente STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2022 m. rugsėjo 15 d. sprendime Nr. T2-216 „Dėl architektūrinių konkursų organizavimo“ (toliau vadinama ir Sprendimu), taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama teismų praktika pateikiami pažymos 3, 4 prieduose.

 

7. Atsižvelgdama į Pareiškėjo atstovo Skunde nurodytą kreipimosi į Seimo kontrolierę tikslą (pažymos 2.3 papunktis), Seimo kontrolierė pažymi, jog šiuo tyrimu yra siekiama įvertinti Skunde nurodytas faktines aplinkybes dėl, Pareiškėjo atstovo nuomone, Savivaldybės administracijos tarnautojų nevykdytų ar netinkamai vykdytų teisės aktų, kas patenka į biurokratizmo sąvokos apibrėžtį (3 priedo 1.1 papunktis). Tačiau Seimo kontrolierė taip pat pabrėžia, jog, remiantis Seimo kontrolierių veiklos tikslu – ginti žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, užtikrinantį žmogaus teises ir laisves, prižiūrėti, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms (3 priedo 1.1 papunktis), šio tyrimo išvadose vertintinos ir tyrimo metu nustatytos aplinkybės dėl Savivaldybės administracijos netinkamų veiksmų (neveikimo), sąlygojusių Rūmų Klaipėdos regioninės architektūros tarybos teisių į gerą viešąjį administravimą pažeidimą.

Todėl remiantis Pareiškėjo atstovo Skundo turiniu bei tyrimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, Seimo kontrolierės atlikto tyrimo išvados bus pateikiamos išskiriant šias dalis:

7.1. dėl Savivaldybės administracijos tarnautojų veiksmais (neveikimu) Rūmų Klaipėdos regioninės architektūros tarybos teisių į gerą viešąjį administravimą pažeidimo;

7.2. dėl Savivaldybės administracijos tarnautojų veiksmų nevykdant teisės aktų nuostatų, įpareigojančių surengti architektūrinį konkursą.

 

 

Dėl Savivaldybės administracijos tarnautojų veiksmais (neveikimu) Rūmų Klaipėdos regioninės architektūros tarybos teisių į gerą viešąjį administravimą pažeidimo

 

8. Nors Pareiškėjo atstovo pateiktame Skunde Seimo kontrolierei nebuvo kvestionuojamas Savivaldybės administracijos tarnautojų veiksmų, teikiant atsakymus į Rūmų Klaipėdos regioninės architektūros tarybos kreipimusis, tinkamumas, tačiau Seimo kontrolierė, vadovaudamasi Seimo kontrolierių veiklos tikslu, įtvirtintu Seimo kontrolierių įstatymo 3 straipsnio 1 punkte, atkreipia dėmesį į šias aplinkybes, nes, Seimo kontrolierės vertinimu, jos atskleidžia buvusį netinkamą Savivaldybės administracijos elgesį, kai nagrinėjamu atveju nebuvo paisoma gero viešojo administravimo principo.
9. Pirmiausia paminėtina tai, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog abu Rūmų Klaipėdos regioninės architektūros tarybos kreipimaisi buvo adresuoti tiek Savivaldybės administracijai, tiek Klaipėdos miesto merui (1 priedo 1.3 ir 1.4 papunkčiai, 2.1 papunktis), ką patvirtino ir pati Savivaldybės administraciją (2 priedo 2.2 papunktis). Tačiau skundžiamos institucijos atsakymai Rūmų Klaipėdos regioninės architektūros tarybai buvo parengti bei pateikti tik Savivaldybės administracijos vardu (2 priedo 2.1 papunktis). Ši aplinkybė, Seimo kontrolierės vertinimu, yra svarbi tuo, jog kyla pagrįstos abejonės, ar Klaipėdos miesto meras, kuris, remiantis Vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 8 punkto nuostata (3 priedo 1.6 papunktis), yra įpareigotas kontroliuoti ir prižiūrėti savivaldybės viešojo administravimo institucijų, įstaigų ir įmonių vadovų veiklą, kaip jie įgyvendina įstatymus, Vyriausybės nutarimus ir savivaldybės tarybos sprendimus, buvo informuotas apie Rūmų Klaipėdos regioninės architektūros tarybos kreipimuose akcentuotą Savivaldybės administracijos veikloje galimai esamą Architektūros įstatymo nuostatų nevykdymo atvejį, o jei ir buvo informuotas – ar įvertino Rūmų Klaipėdos regioninės architektūros tarybos kreipimuose nurodytas aplinkybes, kurios iš esmės susijusios su Savivaldybės tarybos sprendimų (2022 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. T2-216 „Dėl architektūrinių konkursų organizavimo“ ir 2024 m. sausio 9 d. sprendimo Nr. T1-19 „Dėl pritarimo bendradarbiavimo sutarčiai“) vykdymu bei kokios pozicijos jis laikėsi šiuo klausimu. Nors paaiškinimuose Seimo kontrolierei Savivaldybės administracija teigė, jog net jeigu prašymas, kreipimasis ar skundas būna adresuotas Klaipėdos miesto merui, jo nagrinėjimą ir atsakymo pateikimą Klaipėdos miesto meras gali teisėtai pavesti Savivaldybės administracijai (2 priedo 2.1 papunktis), su kuo sutiktina remiantis Vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 2¹ dalimi (3 priedo 1.6 papunktis). Tačiau nagrinėjamu atveju tokio buvusio Klaipėdos miesto mero pavedimo fakto patvirtinimo (Savivaldybės administracijos dokumentų valdymo sistemos išrašų ar kt.) Savivaldybės administracija Seimo kontrolierei taip ir nepateikė, nors to ir buvo prašoma (2 priedo 1 punktas). Taigi, šių aplinkybių pagrindu tampa akivaizdu, kad Rūmų Klaipėdos regioninės architektūros tarybai, kuri tikslingai kreipėsi tiek į Savivaldybės administraciją, tiek į Klaipėdos miesto merą, turintį įgaliojimus kontroliuoti Savivaldybės administracijos direktoriaus veiklą, buvo nurodyta tik Savivaldybės administracijos nuomonė kreipimuose nurodyto klausimo atžvilgiu, o Klaipėdos miesto mero pozicija taip ir nebuvo išreikšta.
10. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmiau paminėta aplinkybė yra reikšminga ir tuo, jog yra susijusi su asmens, besikreipiančio į viešojo administravimo subjektą, galimybe skųsti tos viešojo administravimo institucijos sprendimus. Tad Rūmų Klaipėdos regioninės architektūros tarybai kreipusis tiek į Savivaldybės administraciją, tiek į Klaipėdos miesto merą, tačiau gavus tik Savivaldybės administracijos atsakymus, konstatuotina, kad Rūmų Klaipėdos regioninės architektūros tarybai buvo ne tik eliminuota galimybė žinoti Klaipėdos miesto mero poziciją pateiktu klausimu, bet ir suvaržyta teisė tinkamai pasinaudoti administracinio sprendimo apskundimo tvarka, numatyta Viešojo administravimo įstatyme (3 priedo 1.2 papunktis). Pastebėtina, kad Savivaldybės administracijos tiek 2024 m. rugpjūčio 30 d., tiek 2024 m. lapkričio 20 d. raštuose nebuvo nurodyta šių institucijos atsakymų apskundimo tvarka, nors tai įsakmiai įpareigoja Viešojo administravimo įstatymo nuostatos (3 priedo 1.2 papunktis).
11. Nors Viešojo administravimo įstatyme (3 priedo 1.2 papunktis) vienu iš viešojo administravimo principų yra nurodytas išsamumo principas, kuriuo savo veikloje privalo vadovautis viešojo administravimo subjektai, tačiau nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog Savivaldybės administracija, rengdama atsakymus į Rūmų Klaipėdos regioninės architektūros tarybos kreipimusis, šio principo nesilaikė.

Kaip spręstina iš Savivaldybės administracijos 2024 m. rugpjūčio 30 d. ir 2024 m. lapkričio 20 d. raštų turinio (1 priedo 1.3, 2.2 papunkčiai), Rūmų Klaipėdos regioninės architektūros taryba, siekusi išsiaiškinti teisinius Architektūros įstatymo 13 straipsnio 1 dalies bei Sprendimo 1.1. papunkčio nuostatų netaikymo sporto paskirties pastato, adresu Paryžiaus Komunos g. 5, Klaipėda, planavimo / projektavimo atveju, Savivaldybės administracijos 2024 m. rugpjūčio 30 d. raštu buvo tik formaliai informuota, jog šiuo atveju taikytina Spendimo 2.3 papunktyje įtvirtinta nuostata dėl kartotinių projektų, o atsakant į Rūmų Klaipėdos regioninės architektūros tarybos 2024 m. rugsėjo 11 d. prašymą pateikti informaciją apie buvusį kartotinio projekto architektūrinį konkursą, 2024 m. lapkričio 20 d. rašte Savivaldybės administracija tik išdėstė abstrakčią informaciją dėl vykusio tarptautinio atviro konkurso, nenurodant konkrečių tai patvirtinančių aplinkybių ar nuorodų į platesnę informaciją.

12. Išsamumo principo tinkamas / netinkamas įgyvendinimas dažnais atvejais yra susijęs su operatyvumo principo ir teisės aktuose nustatytų terminų laikymusi. Tačiau tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, jog nagrinėjamu atveju minėtieji principai nesietini. Taip teigtina remiantis tuo, jog Savivaldybės administracija atsakymus Rūmų Klaipėdos regioninės architektūros tarybai pateikė ne tik neišsamius, bet abiem atvejais tai buvo padaryta ir reikšmingai praleidus Viešojo administravimo įstatyme nustatytą terminą (1 priedo 2.1 papunktis, 3 priedo 1.2 papunktis). Pastebėtina, jog Savivaldybės administracija kaip tokių vėlavusių atsakymų Rūmų Klaipėdos regioninės architektūros tarybai pateikimo priežastis nurodė buvusį poreikį surinkti ir suderinti teikiamą informaciją tarp keleto Savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių, kas, anot Savivaldybės administracijos, sąlygojo užsitęsusį atsakymų pateikimo procesą (2 priedo 2.3 papunktis).

Atsižvelgdama į tai, Seimo kontrolierė pabrėžia, jog Savivaldybės administracijos teiginiai dėl praleistų terminų atsakymams pateikti nelaikytini svariais, nes Savivaldybės administracijos 2024 m. rugpjūčio 30 d. ir 2024 m. lapkričio 20 d. raštuose pateiktos informacijos surinkimas ir pateikimas, akivaizdu, nepareikalavo Savivaldybės administracijos tarnautojų didelių laiko sąnaudų. Akcentuotina ir tai, kad Savivaldybės administracijos paaiškinimuose nurodyti vidiniai derinimai teikiamai informacijai surinkti, kurie, be kita ko, nebuvo patvirtinti jokiais pateikiamais įrodymais (2 priedo 2.3 papunktis), nelaikytini buvę pateisinančia priežastimi teisės aktuose nustatytiems terminams praleisti. Kaip yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuojamoje administracinių bylų praktikoje, sprendimo priėmimui viešojo administravimo subjektui yra nustatomi tokie procedūriniai terminai, kurie yra skirti užtikrinti, jog administracinis procesas nebūtų pernelyg užtęsiamas, o viešojo administravimo subjektai įvykdytų jiems pavestą kompetenciją (4 priedo 4 punktas). Taigi, tarpiniai procesai, kurie būna įgyvendinami viešojo administravimo institucijoje rengiant administracinius sprendimus, be tam tikrų išimtinių atvejų turi būti atlikti per teisės aktuose nustatytus terminus, nepriklausomai nuo jų apimties ar atsirandančio poreikio vidiniam instituciniam sprendimo derinimui.

13. Remiantis pirmiau pateiktomis išvadomis, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju buvusi situacija, kai Rūmų Klaipėdos regioninės architektūros tarybai nebuvo pateikta Klaipėdos miesto mero pozicija Rūmų Klaipėdos regioninės architektūros tarybos 2004 m. liepos 11 d. ir 2024 m. rugsėjo 5 d. kreipimuose išdėstytais klausimais neatitikimo gero viešojo administravimo principo, o Savivaldybės administracijos veiksmai nagrinėjant minėtuosius kreipimusis turėjo proceso vilkinimo požymių. Tai sąlygojo Rūmų Klaipėdos regioninės architektūros tarybos teisės į gerą viešąjį administravimą pažeidimą, todėl ši Skundo dalis pripažįstama pagrįsta.

 

Dėl Savivaldybės administracijos tarnautojų veiksmų nevykdant teisės aktų nuostatų, įpareigojančių surengti architektūrinį konkursą

 

14. Išanalizavusi Pareiškėjo atstovo Skunde nurodytas faktines aplinkybes ir pateiktus dokumentus (1 priedas), taip pat tyrimo metu surinktą informaciją (2 priedas) bei remdamasi aktualiu teisiniu reguliavimu bei teismų praktika (3 ir 4 priedai), Seimo kontrolierė padarė šias išvadas:

14.1. Pareiškėjo atstovo Skunde nurodytos faktinės aplinkybės yra vertintinos dviem esminiais aspektais: 1) dėl Savivaldybės buvusios (esamos) pareigos rengti architektūrinį konkursą sporto paskirties pastato (ledo arenos), adresu Paryžiaus Komunos g. 5, Klaipėda (toliau vadinama ir Pastatu), projektavimui, 2) dėl sporto paskirties pastato (ledo arenos), adresu Jotvingių g. 1, Vilniuje, projekto priskyrimo kartotiniams projektams.

Vertinant Pareiškėjo atstovo Skunde nurodytus argumentus dėl Pastato projektui būtino architektūrinio konkurso skelbimo (1 priedo 1.5, 1.8 papunkčiai), pirmiausia atsižvelgtina į šiuo metu galiojančio teisinio reglamentavimo dėl architektūrinių konkursų privalomų rengimo atvejų ypatumus ir tai, kaip į juos buvo atsižvelgta / neatsižvelgta nagrinėjamu atveju.

14.2. Akcentuotina, kad architektūriniu, urbanistiniu, valstybiniu ar viešojo intereso požiūriu reikšmingų objektų planavimo ar projektavimo atvejais Architektūros įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatos apibrėžia privalomus architektūrinių konkursų rengimo atvejus, o pareigą konkretizuoti šiuos reikšmingus objektus, atsižvelgiant į Architektūros įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą sąrašą, įstatymų leidėjas priskyrė savivaldybių taryboms (3 priedo 1.3 papunktis). Taigi, Architektūros įstatymo ir konkrečios savivaldybės tarybos patvirtinto sprendimo dėl architektūrinių konkursų organizavimo nuostatos numato objektus (jų esminius požymius), kuriems architektūriniai konkursai yra privalomi, o išsami šių konkursų organizavimo tvarka reglamentuota Lietuvos architektų rūmų tarybos 2023 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. T23-12-2 patvirtintuose Architektūrinių konkursų organizavimo nuostatuose (3 priedo 2.2 papunktis). Būtent šie paminėtieji teisės aktai yra esminiai sprendžiant dėl esamo poreikio (būtinybės) projektuojamam objektui rengti architektūrinį konkursą, todėl, Seimo kontrolierės vertinimu, ir Pareiškėjo atstovo Skunde nurodytu atveju Savivaldybės administracija, gavusi Rūmų Klaipėdos regioninės architektūros tarybos 2004 m. liepos 11 d. ir 2024 m. rugsėjo 5 d. kreipimusis, kuriuose buvo kvestionuojami Savivaldybės veiksmai (sprendimai) dėl nesurengto architektūrinio konkurso Pastato projektui, privalėjo įvertinti visas faktines atvejo aplinkybes pirmiau paminėtų teisės aktų kontekste, o ne tik vadovautis Sprendimo 2.3 papunktyje numatyta išimtimi (3 priedo 2.4 papunktis).

14.3. Seimo kontrolierė pažymi, kad sutiktina su Pareiškėjo atstovo Skunde nurodytais argumentais (1 priedo 1.5 papunktis) dėl pagrindų, patvirtinančių Savivaldybės turėtą pareigą nagrinėjamu atveju taikyti būtent Sprendimo 1.1 papunkčio nuostatą (3 priedo 2.4 papunktis), nes tai lemia (lėmė) projektuojamo Pastato paskirtis (sporto), projektuojamo Pastato dydis (planuojamas 10 000 kv. m. plotas) bei Pastato projekto statybos finansavimo šaltinis (Savivaldybės lėšos). Pastebėtina, kad šiuos pagrindus Rūmų Klaipėdos regioninės architektūros taryba akcentavo savo 2004 m. liepos 11 d. kreipimesi į Savivaldybės administraciją bei Klaipėdos miesto merą, tačiau Savivaldybės administracija 2024 m. rugpjūčio 30 d. atsakyme Rūmų Klaipėdos regioninės architektūros tarybai to nevertino ir dėl to nepasisakė.

14.4. Svarbu pažymėti, kad Seimo kontrolierei teiktuose paaiškinimuose Savivaldybės administracija teigė, jog Sprendimo 1.1 papunkčio nuostata dėl architektūrinio konkurso rengimo nagrinėjamu atveju netaikytina, nes Pastato projektas rengiamas ne Savivaldybės lėšomis (2 priedo 2.7 papunktis), neatsižvelgdama į tai, kad Sprendimo 1.1 papunktyje yra numatyta sąlyga dėl Savivaldybės biudžeto lėšomis finansuojamų objektų, o ne pastatų projektų. Taigi, Savivaldybės administracijai pačiai pripažinus, jog būtent Savivaldybė bus Pastato statytoja (2 priedo 2.5, 2.6 papunkčiai), ką taip pat patvirtina ir tarp Savivaldybės bei asociacijos „Hockey Lietuva“ pasirašyta bendradarbiavimo sutartis (1 priedo 2.3 papunktis) (toliau vadinama ir Bendradarbiavimo sutartimi), ir nepasisakius dėl kitų Sprendimo 1.1 papunktyje įtvirtintų pagrindų, kurie akivaizdžiai taikytini nagrinėjamu atveju, seka išvada, jog Savivaldybės administracijos pozicija dėl nagrinėtinu atveju išimtinai taikytinos Sprendimo 2.3 papunktyje įtvirtintos nuostatos, Seimo kontrolierės vertinimu, nelaikytina teisiškai pagrįsta.

Minėtąją išvadą patvirtina ir tai, kad Savivaldybės taryba, nustatydama architektūrinių konkursų organizavimo pagrindus, Sprendimo 2 punkte numatė galimas išimtis, kai architektūriniai konkursai tam tikrais atvejais gali būti nerengiami (3 priedo 2.4 papunktis). Tačiau Seimo kontrolierė akcentuoja, jog nors tam tikros išimtys teisiniame reguliavime būna nustatomos siekiant proceso operatyvumo, teisinio lankstumo ar kitų tikslų, tačiau tokių išimčių nustatymo pagrindai visais atvejais privalo būti teisiškai pagrįsti. Be to, teisės aktuose numatytos išimtys gali būti taikomos tik tais atvejais, kai nėra nustatyta bendrų, visuotinai taikytinų pagrindų. Atsižvelgdama į tai ir vertindama Pareiškėjo atstovo Skunde nurodytą situaciją, Seimo kontrolierė mano, jog Sprendimo 2.3 papunktyje įtvirtinta išimtis dėl kartotiniams projektams netaikomo reikalavimo rengti architektūrinį konkursą gali būti taikoma tik tuo atveju, kai nėra kitų imperatyvių pagrindų architektūriniams konkursams organizuoti, kurie nustatyti Sprendimo 1 punkte.

14.5. Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog Specialiųjų tyrimų tarnyba yra atlikusi Architektūros įstatymo bei Savivaldybės Sprendimo antikorupcinį vertinimą (2 priedo 6 punktas), kurio išvadoje, be kita ko, konstatavo, kad, Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, Architektūros įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostata turi būti taikoma imperatyviai, t. y. nenumatant išimčių ar išlygų ir nesuteikiant savivaldybės tarybai įgaliojimų nustatyti tokias išimtis, dėl kurių Architektūros įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytiems objektams, atitinkantiems šio straipsnio 2 dalyje nurodytus požymius, architektūriniai konkursai galėtų būti nerengiami. Minėtoje antikorupcinio vertinimo išvadoje Specialiųjų tyrimų tarnyba taip pat akcentavo, jog savivaldybės, tarp kurių buvo paminėta ir Klaipėdos miesto savivaldybė, yra itin plačiai reglamentavusios atvejus, kai architektūriniai konkursai gali būti apskritai neorganizuojami, nors Architektūros įstatyme tokių galimybių nėra numatyta.

Taigi, tiek paminėtos Specialiųjų tyrimų tarnybos išvados, tiek šio tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina esant susidariusią situaciją, kai dėl nepakankamai aiškaus architektūrinių konkursų privalomo organizavimo teisinio reglamentavimo ir netinkamo šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatų taikymo, kas konstatuotina buvus ir nagrinėjamu atveju, yra galimos situacijos, užkertančios kelią architektūriniu, urbanistiniu, valstybiniu ar viešojo intereso požiūriu reikšmingiems objektams išrinkti geriausią statinio architektūrinę idėją.

14.6. Kitas svarbus šio tyrimo aspektas yra susijęs su aplinkybėmis dėl Savivaldybės administracijos Rūmų Klaipėdos regioninės architektūros tarybai išdėstytos pozicijos, jog Sprendimo 1 punkte nurodytos nuostatos dėl architektūrinių konkursų rengimo nagrinėjamu atveju nėra taikytinos (2 priedo 2.7 papunktis). Tokia Savivaldybės administracijos pozicija yra paremta argumentu, jog pagal Bendradarbiavimo sutarties (1 priedo 2.3 papunktis, 2 priedo 2.3 ir 2.7 papunkčiai) nuostatas rengiamas Pastato projektas yra laikytinas kartotiniu, nes rengiamas sporto paskirties pastato (ledo arenos), adresu Jotvingių g. 1, Vilniuje, projekto sprendinių pagrindu.

Seimo kontrolierė pažymi, kad šio Savivaldybės administracijos argumento, skundžiamos institucijos pozicijos bei jos pagrindu Savivaldybės administracijos vykdytų veiksmų įvertinimui nagrinėjamu atveju yra svarbi kartotinių projektų ir tipinių projektų sąvokų, o taip pat atvirojo konkurso ir architektūrinio konkurso sąvokų apibrėžtis ir skirtumai. Paminėtųjų sąvokų esminių skirtumų atskleidimas leidžia nustatyti Savivaldybės administracijos buvusių veiksmų nagrinėjamu atveju (ne)tinkamumą, nes būtent kartotinio projekto ir architektūrinio konkurso sąvokų tinkamas / netinkamas aiškinimas įtakojo Pareiškėjo atstovo Skunde Savivaldybės administracijos skundžiamus veiksmus.

14.7. Analizuojant faktinę aplinkybę, kai Savivaldybės administracija 2024 m. lapkričio 20 d. rašte Rūmų Klaipėdos regioninės architektūros tarybai, o taip pat paaiškinimuose Seimo kontrolierei nurodė, jog sporto paskirties pastato (ledo arenos), adresu Jotvingių g. 1, Vilniuje, projektas buvo atrinktas tarptautinio atviro konkurso metu (1 priedo 2.4 papunktis, 2 priedo 2.7 papunktis), svarbu paminėti Viešųjų pirkimų įstatyme 76 straipsnio (3 priedo 1.4 papunktis) bei Projekto konkurso organizavimo taisyklių (3 priedo 2.1 papunktis) nuostatas, kuriomis įgyvendinamas Architektūros 13 straipsnio 3 dalyje nustatytas įpareigojimas vykdyti projektų konkursus statinio architektūrinei idėjai išreikšti (3 priedo 1.3 papunktis). Su teiginiu, kad būtent projekto konkurso būdu organizuotas konkursas yra prilyginamas architektūriniam konkursai, sutiko ir Savivaldybės administracija savo teiktuose paaiškinimuose Seimo kontrolierei (2 priedo 2.4 papunktis). Iš to seka, kad netinkamai aiškindama tiek atvirojo konkurso, kuris yra vienas iš viešųjų pirkimų būdų, tiek architektūrinio konkurso sąvokas Savivaldybės administracija savo 2024 m. lapkričio 20 d. rašte Rūmų Klaipėdos regioninės architektūros tarybai nepagrįstai teigė, kad sporto paskirties pastato (ledo arenos), adresu Jotvingių g. 1, Vilniuje, projektas priskirtinas kartotiniams projektams, kuriems jau buvo rengtas architektūrinis konkursas. Tuo pagrindu paneigiamas ir kitas Savivaldybės administracijos nurodyto teiginio dėl minėtojo pastato (ledo arenos) projekto įvertinimo Lietuvos architektų sąjungos Vilniaus skyriaus Architektūros ir urbanistikos ekspertų taryboje (2 priedo 2.7 papunktis) reikšmingumas, juolab, kad Projekto konkurso organizavimo taisyklės ir Architektūrinių konkursų organizavimo nuostatai (3 priedo 2.1 ir 2.2 papunkčiai) nustato visiškai kitokią architektūrinio konkurso metu pateiktų projektų vertinimo tvarką.

14.8. Dėl kartotinio projekto sąvokos, įtvirtintos Sprendimo 2.3 papunktyje, bei jos aiškinimo nagrinėjamu atveju, akcentuotina, kad Savivaldybės administracija Seimo kontrolierei nenurodė, kokiais atvejais ir kokius kriterijus atitinkantys statinių projektai, Savivaldybės nuomone, laikytini kartotiniais, nors tokio paaiškinimo iš Savivaldybės administracijos buvo prašoma (2 priedo 1 punktas).

Atkreiptinas dėmesys, jog Sprendimo projekto aiškinamajame rašte, kuriame akcentuojama, jog Sprendimas parengtas vadovaujantis Civiliniu kodeksu bei Architektūros įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi (2 priedo 3 punktas), nėra pateikiama nei paties kartotinio projekto sąvokos aiškinimo, nei nuorodų į konkretų teisės aktą, kuriame ši sąvoka būtų įtvirtinta. Tai, kad kartotinio projekto sąvoka šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose nėra reglamentuota, akcentavo ir Aplinkos ministerija (2 priedo 5 punktas).

Pastebėtina, kad tiek Pareiškėjo atstovo Skunde Seimo kontrolierei (1 priedo 1.7 papunktis), tiek Savivaldybės administracijos pateiktuose aiškinimuose (2 priedo 2.7 papunktis) kartotinio projekto sąvoka aiškinama neatsiejamai nuo Statybos įstatyme ir statybos techniniame reglamente STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (3 priedo 2.3 papunktis) pateiktų tipinio statinio projekto sąvokų. Tačiau Seimo kontrolierė pažymi, jog, atsižvelgiant į Aplinkos ministerijos išreikštą nuomonę dėl galiojančiuose teisės aktuose nesamo konkretaus kartotinio projekto apibrėžimo ir nesamų nustatytų kriterijų, galinčių identifikuoti kartotinio projekto esminius požymius (2 priedo 5 punktas), konstatuotina, kad nėra teisinio pagrindo tapatinti kartotinio statinio projekto bei tipinio statinio projekto sąvokas. Todėl nagrinėjamu atveju negalima vertinti faktinių aplinkybių, kiek jos susijusios su Pastato projekto pripažinimu / nepripažinimu esant kartotiniu projektu.

Seimo kontrolierės vertinimu, būtent dėl nesamos teisės aktuose įtvirtintos kartotinio projekto sąvokos atsiranda skirtingi šios sąvokos interpretavimai, o tai, kaip akcentavo ir Specialiųjų tyrimų tarnyba antikorupcinio vertinimo išvadoje (2 priedo 6 punktas), sudaro galimybes išvengti architektūrinių konkursų organizavimo, kas eliminuoja galimybes objektyviai išrinkti geriausią statinio architektūrinę idėją, pritaikytą konkrečiai vietovei, atsižvelgiant į jos specifiką ir aplinkos poreikius.

Atsižvelgdama į tai, bei remdamasi teisiniam reguliavimui keliamu aiškumo reikalavimu, apibrėžtu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje (4 priedo 1 punktas), Seimo kontrolierė konstatuoja, kad netoleruotina situacija, kai neaiški ir skirtingai interpretuojama Sprendimo 2.3 papunktyje įtvirtinta nuostata yra taikoma neatsižvelgiant į Architektūros įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įsakmiai nustatytą pareigą rengti architektūrinius konkursus, kas pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodytą teisės aktų hierarchiją ir ja pagrįstą teisės normų taikymo tvarką (4 priedo 2 punktas). Todėl, Seimo kontrolierės vertinimu, susidariusi situacija turi būti nedelsiant koreguojama, o tai sąlygoja Savivaldybės tarybos pareigą spręsti dėl Sprendimo 2.3 papunktyje įtvirtintos nuostatos pakeitimo ar panaikinimo.

14.9. Be pirmiau paminėtų aplinkybių, Seimo kontrolierė nori atkreipti dėmesį į galiojančią ir Pastato projektavimo procesą įtakojančią Bendradarbiavimo sutartį, patvirtintą Savivaldybės tarybos 2024 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. T1-19 „Dėl pritarimo bendradarbiavimo sutarčiai“ (1 priedo 2.3 papunktis), kuri, remiantis pirmiau paminėtomis išvadomis dėl Sprendimo 2.3 papunktyje įtvirtintos nuostatos prieštaravimo Architektūros įstatymo 13 straipsnio nuostatoms, yra įgyvendinama galimai neteisėto Savivaldybės tarybos Sprendimo pagrindu. Kaip minėta, Sprendimo 2.3 papunktyje įtvirtinta nuostata dėl kartotiniams projektams netaikomo reikalavimo rengti architektūrinius konkursus užkerta kelią objektyviais kriterijais paremtos geriausios statinio architektūrinės idėjos išrinkimui, o tai lemia viešojo intereso pažeidimo atvejus. Atsižvelgdama į tai, o taip pat vadovaudamasi Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo nuostatomis (3 priedo 1.7 papunktis), numatančiomis Vyriausybės atstovui priskirtą funkciją vertinti tokius atvejus, Seimo kontrolierė mano, jog Vyriausybės atstovas turėtų įvertinti Bendradarbiavimo sutarties sudarymo ir galiojimo aplinkybes galimai pažeidžiamo viešojo intereso aspektu bei, esant pagrindui, imtis priemonių inicijuojant viešojo intereso gynimo procesą bendrosios kompetencijos teisme.

 

15. Atsižvelgusi į pirmiau nurodytas išvadas, Seimo kontrolierė konstatuoja, jog Skunde nurodytos aplinkybės dėl Savivaldybės administracijos tarnautojų veiksmų, nevykdant teisės aktų nuostatų, įpareigojančių surengti architektūrinį konkursą, tyrimo metu buvo patvirtintos ir tuo pagrindu konstatuotinas Savivaldybės administracijos veikloje buvęs formalizmo principo, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimuose (4 priedo 3 punktas), pažeidimo atvejis. Tuo remiantis, ši Skundo dalis pripažįstama pagrįsta.

 

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAI

 

16. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia

Lietuvos architektų rūmų skundo dalį dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos tarnautojų veiksmais (neveikimu) Lietuvos architektų rūmų Klaipėdos regioninės architektūros tarybos teisių į gerą viešąjį administravimą pažeidimo pripažinti pagrįsta.

 

17. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia

Lietuvos architektų rūmų skundo dalį dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos tarnautojų veiksmų, kai nebuvo vykdomos teisės aktų nuostatos, įpareigojančios surengti architektūrinį konkursą, pripažinti pagrįsta.

 

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJOS

 

18. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktu, Seimo kontrolierė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui rekomenduoja

atsižvelgiant į šios pažymos 8-13 punktuose konstatuotą Lietuvos architektų rūmų Klaipėdos regioninės architektūros tarybos teisės į gerą viešąjį administravimą pažeidimo atvejį, su Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos tarnautojais, nagrinėjusiais šioje pažymoje paminėtus Lietuvos architektų rūmų Klaipėdos regioninės architektūros tarybos kreipimusis, aptarti pažymoje pateiktas Seimo kontrolierės išvadas ir imtis vidaus administravimo veiklą gerinančių priemonių, siekiant išvengti panašių atvejų pasikartojimo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijoje ateityje, be kita ko, užtikrinant, kad atsakymai pareiškėjams būtų pateikiami laiku ir laikantis išsamumo principo.

 

19. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktu, Seimo kontrolierė Klaipėdos miesto savivaldybės merui rekomenduoja

atsižvelgiant į šios pažymos 8-13 punktuose konstatuotą Lietuvos architektų rūmų Klaipėdos regioninės architektūros tarybos teisės į gerą viešąjį administravimą pažeidimo atvejį, imtis priemonių užtikrinant, kad į Klaipėdos miesto merui adresuotus pareiškėjų kreipimusis būtų pateikiami paties Klaipėdos miesto mero pasirašyti ir Klaipėdos miesto mero poziciją išdėstantys atsakymai arba būtų užtikrinta, kad apie Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai duotą pavedimą parengti pareiškėjui atsakymą Klaipėdos miesto mero vardu būtų aiškiai nurodoma atsakyme besikreipiančiam asmeniui.

 

20. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 8 punktu, Seimo kontrolierė Klaipėdos miesto savivaldybės merui rekomenduoja

atsižvelgiant į pažymos 14.1 – 14.8 papunkčiuose pateiktas išvadas, artimiausiame Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdyje supažindinti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą su Seimo kontrolierės atlikto tyrimo dalies dėl Savivaldybės administracijos tarnautojų veiksmų, kai nebuvo vykdomos teisės aktų nuostatos, įpareigojančios surengti architektūrinį konkursą, išvadomis bei teikti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai svarstyti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2022 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. T2-216 „Dėl architektūrinių konkursų organizavimo“ 2.3 papunktyje įtvirtintos nuostatos dėl kartotinių projektų sąvokos patikslinimo ar jos panaikinimo.

 

21. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 8 punktu, Seimo kontrolierė Vyriausybės atstovui Klaipėdos ir Tauragės apskrityse rekomenduoja

atsižvelgiant į tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes (1 priedo 2.3 papunktis) bei pažymos 14.9 papunktyje nurodytas išvadas, įvertinti, ar Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2024 m. sausio 9 d. sprendimo Nr. T1-19 „Dėl pritarimo bendradarbiavimo sutarčiai“ pagrindu 2024 m. sausio 4 d. tarp Klaipėdos miesto savivaldybės ir asociacijos „Hockey Lietuva“ pasirašyta bendradarbiavimo sutartis Nr. J9-14 nepažeidžia viešojo intereso, nes šios sutarties sudarymas buvo paremtas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2022 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. T2-216 „Dėl architektūrinių konkursų organizavimo“ 2.3 papunktyje įtvirtintos nuostatos, kuri galimai neatitinka Architektūros įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatų, taikymu.

 

22. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 7 punktu, Seimo kontrolierė Vyriausybės atstovui Klaipėdos ir Tauragės apskrityse rekomenduoja

atsižvelgiant į šios pažymos 20 punkte Klaipėdos miesto merui teiktą rekomendaciją ir jos svarstymo pagrindu Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos priimtą sprendimą, spręsti dėl esamo poreikio imtis Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 7 straipsnyje Vyriausybės atstovo kompetencijai priskirtų priemonių taikymo.

 

Primenama, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašoma informuoti Seimo kontrolierę (rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus ir juos pagrindžiančius dokumentus Seimo kontrolierei prašoma pateikti el. p. [email protected] arba per E. pristatymo informacinę sistemą).

 

 

 

Seimo kontrolierė                                                       Jolita Miliuvienė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

      1 priedas

 

SKUNDE PATEIKTA INFORMACIJA

 

1. Seimo kontrolierei pateiktame Pareiškėjo atstovo Skunde nurodyta:

1.1. „Lietuvos architektų rūmai (toliau – Rūmai) gavo Klaipėdos regioninės architektūros tarybos nario T. S. [pastaba: asmens duomenys neskelbtini] prašymą […] pateikti Rūmų nuomonę ar išrenkant Sporto paskirties pastato adresu Paryžiaus Komunos g. 5, Klaipėda, architektūrinę idėją nebuvo pažeistas Lietuvos Respublikos architektūros įstatymas ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2022-09-15 sprendimas Nr. T2-216 „Dėl architektūrinių konkursų organizavimo“ (toliau – Sprendimas).“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta);

1.2. „Vadovaujantis Architektūros įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi architektūriniu, urbanistiniu, valstybiniu ar viešojo intereso požiūriu reikšmingų objektų planavimo ar projektavimo atvejais turi būti rengiami architektūriniai konkursai, skirti geriausiai statinio architektūrinei idėjai, pateikiamai projektiniuose pasiūlymuose, ir (ar) urbanistinei idėjai, pateikiamai teritorijos vystymo koncepcijoje, išreikšti. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šiais objektais, gavus regioninės architektūros tarybos rekomendaciją, savivaldybės tarybos sprendimu pripažįstami: […] 3) statiniai (išskyrus požeminius statinius, kuriuose žmonės negyvena ir nuolat nedirba) miestų ir miestelių senamiesčiuose ar jų istorinėse dalyse, registruotuose Kultūros vertybių registre, ar centrinėse miestų dalyse, taip pat statiniai, kurių atsiradimas darys poveikį miesto ar miestelio istoriškai susiklosčiusiai urbanistinei erdvinei struktūrai ir aplinkos formavimui; […].

Įgyvendindama pastarąjį įstatymo reikalavimą Klaipėdos miesto savivaldybės taryba priėmė Sprendimą, kuriame įvardino konkrečius architektūrinių konkursų objektus identifikuojančius požymius, kuriuos nustačius, turi būti organizuojamas architektūrinis konkursas.“;

1.3. „2024-06-21 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – KMSA) tinklalapyje buvo paviešinti (atliekant Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – STR 1.04.04:2017) numatytą visuomenės informavimo procedūrą) Sporto paskirties pastato adresu Paryžiaus Komunos g. 5, Klaipėda statybos projekto projektiniai pasiūlymai. 2024-07-11 Klaipėdos regioninė architektūros taryba (toliau – Klaipėdos RAT) raštu kreipėsi į KMSA su prašymu pateikti informaciją kodėl planuojamam statyti Sporto paskirties pastatui nėra organizuojamas architektūrinis konkursas.

2024-08-30 atsakymu KMSA nurodė, kad architektūrinis konkursas nebuvo rengtas, vadovaujantis Sprendimo 2.3 papunktyje numatyta išimtimi.“

1.4. „Nesutikdama su šiuo atsakymu 2024-09-12 Klaipėdos RAT pakartotinai kreipėsi į KMSA prašydama pateikti informaciją dėl architektūrinio konkurso organizavimo, į ką 2024-11-20 KMSA atsakė papildomai nurodydama, kad projektas nėra finansuojamas valstybės ar savivaldybės lėšomis.

2025-05-05 prašyme adresuotame Rūmams Klaipėdos RAT narys T. S. nesutiko su šiais KMSA argumentais ir pažymėjo, kad planuojamas statyti Sporto paskirties pastatas viršija Sprendimo 1.1 papunktyje savivaldybės tarybos nustatytą identifikuojantį kriterijų – ploto ribinį dydį bei šiuo papunkčiu valstybės ar savivaldybių lėšų panaudojimas nėra susietas tik su objekto projektavimu, bet apima būtent visus objekto įgyvendinimo kaštus […].“

1.5. „Pažymime, kad susipažinę su viešai skelbiamais duomenimis, Rūmai iš esmės pritaria Pareiškėjo [pastaba: Klaipėdos RAT narys T. S.] pateiktam vertinimui, kad Klaipėdos miesto savivaldybė neorganizuodama architektūrinio (projekto) konkurso pažeidė Architektūros įstatymo 13 straipsnį ir Sprendimo 1.1 papunktį ir žemiau pateikiame Rūmų vertinimą dėl KMSA 2024-08-30 ir 2024-11-20 atsakymuose nurodytų priežasčių, kuriomis grindžiamas sprendimas neorganizuoti architektūrinio konkurso:

Sprendimo 1.1 punktu Klaipėdos miesto savivaldybės taryba nustatė, kad visi valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšomis finansuojami didesni kaip 6000 kv. m. bendrojo ploto (išskyrus požeminius statinius ar požeminę pastato dalį, kuriuose žmonės negyvena ir nuolat nedirba) administracinės, kultūros, mokslo, gydymo, sporto ir specialiosios paskirties objektai yra reikšmingi ir jiems turi būti organizuojamas architektūrinis konkursas. T. y. savivaldybės tarybos sprendimu yra išskirtos 3 būtinosios sąlygos prievolei organizuoti architektūrinį konkursą atsirasti:

1.1. objekto finansavimas valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšomis;

1.2. objekto bendrasis plotas viršija 6000 kv. m.;

1.3. objektas yra atitinkamos visuomeninės paskirties – mokslo, gydymo, sporto ir t. t.

Atsižvelgiant į viešai skelbiamus duomenis, nagrinėjamas objektas – planuojamas statyti Sporto paskirties pastatas adresu Paryžiaus Komunos g. 5, Klaipėda – atitinka visas 3 aukščiau nurodytas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytas ir Sprendimo 1.1 punkte išdėstytas sąlygas:

1.1. 2024-01-09 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-19 „Dėl pritarimo bendradarbiavimo sutarčiai“ patvirtintos Bendradarbiavimo sutarties, tarp Asociacijos „Hockey Lietuva“ ir Klaipėdos miesto savivaldybės, B pastraipoje nustatyta kad asociacija finansuoja tik techninio projekto parengimą, tuo tarpu projekto įgyvendinimą, t. y. paties objekto statybą ir vystymą, vadovaujantis sutarties 5 punktu, įsipareigoja finansuoti Klaipėdos miesto savivaldybė, kuri viešinamuose projektiniuose pasiūlymuose yra nurodyta statytoju.

Pažymime, kad projekto parengimas sudaro tik kelis procentus objekto įgyvendinimo kainos ir Sprendimu finansavimo šaltinis (valstybės ar biudžeto lėšos) nėra susiejamas tik su projektavimo rangos kaštų padengimu, o būtent su paties objekto sukūrimu – projekto įgyvendinimu. Akivaizdu, kad projekto parengimas nekeičia Klaipėdos miesto savivaldybės, kaip statytojo, pareigų ir Bendradarbiavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų – finansuoti Sporto paskirties pastato statybą viešosiomis – savivaldybės – lėšomis.

1.2. Vadovaujantis 2024-06-21 paviešintų projektinių pasiūlymų sprendiniais […] nagrinėjamo Sporto paskirties pastato adresu Paryžiaus Komunos g. 5, Klaipėda, bendrasis plotas siekia 10 000 kv. m., kas akivaizdžiai viršija pačios Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytą ir Sprendimo 1.1 punkte įvardinta 6000 kv. m. ploto ribą.

1.3. Projektuojamo statinio naudojimo paskirtis (sporto) aiškiai nurodoma projektiniuose pasiūlymuose ir pati KMSA šio požymio buvimo taip pat neneigia.“

1.6. „KMSA 2024-08-30 ir 2024-11-20 atsakymuose adresuotuose Klaipėdos RAT teigia, kad yra taikoma Sprendimo 2.3 papunktyje numatyta išimtis, jog architektūriniai konkursai gali būti neorganizuojami kartotiniams projektams, kuriems jau buvo rengti architektūriniai konkursai. Pažymime, kad Rūmai nesutinka su šiuo KMSA vertinimu dėl žemiau išdėstytų priežasčių:

Architektūros įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Viešųjų pirkimų įstatyme apibrėžtos perkančiosios organizacijos, pirkdamos teritorijų planavimo ar statinio projektavimo paslaugas, turi vykdyti projektų konkursus, skirtus statinio architektūrinei idėjai ar urbanistinei idėjai išreikšti, vadovaudamosi Viešųjų pirkimų įstatymu. T. y. įstatymu architektūriniam konkursui yra prilyginami tik Viešųjų pirkimų įstatymo 76 straipsnyje reglamentuojami projekto konkursai ir Sprendimo 2.3 papunktis nurodo jog kartotinis projektas turi būti išrinktas būtent architektūrinio konkurso būdu (perkančiosioms organizacijoms, apibrėžtoms Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje – vykdant būtent projekto konkursą).

KMSA atsakymuose nurodomas Sporto paskirties pastato (ledo arenos) Jotvingių g. 1, Vilniuje, projektas, kurį planuojama panaudoti, buvo įgytas atviro konkurso būdu. Atviro konkurso procedūra reglamentuojama Viešųjų pirkimų įstatymo 59 straipsniu ir yra viena iš viešojo pirkimo procedūrų, kuri, vadovaujantis Architektūros įstatymo 13 straipsnio reguliavimu, nėra prilyginama architektūriniam konkursui ir kuriai netaikomi Projekto konkurso organizavimo taisyklėse nustatyti reikalavimai. T. y. Jotvingių g. 1, Vilniuje, projektas nebuvo atrinktas architektūrinio konkurso būdu, dėl ko nėra išpildoma Sprendimo 2.3 papunktyje nurodyta šios išimties taikymo sąlyga dėl kartotinio projekto išrinkimo.“

1.7. „Papildomai atkreipiame dėmesį ir į STR 1.04.04:2017 7.3.1 papunktį, kuriame įtvirtinta, kad tipinis statinio projektas (sąvoka atitinka Sprendime vartojamą kartotinio projekto sąvoką) yra rengiamas vadovaujantis tipinio statinio technine užduotimi. Sporto paskirties pastato (ledo arenos) Jotvingių g. 1, Vilniuje, projektavimo (techninėje užduotyje) nebuvo suformuluoto reikalavimo parengti kartotinį (tipinį) projektą ir projektas buvo rengiamas kaip individualus su konkrečiai nurodyta statybos vieta ir reikalavimais vienetiniam statiniui […]. Vėliau atvirą konkursą laimėjusio projektuotojo parengtuose projektiniuose pasiūlymuose taip pat nėra jokių nuorodų, kad projektas būtų buvęs rengiamas kaip kartotinis (tipinis) ar projektiniuose pasiūlymuose suformuluoti STR 1.04.04:2017 7.3.1 papunktyje nurodyti būtinieji tipinio projekto požymiai. T. y. akivaizdu, kad atviras konkursas ir vėliau parengtas projektas Sporto paskirties pastatui (ledo arenai) adresu Jotvingių g. 1, Vilniuje, buvo susietas su konkrečia vieta ir orientuotas ne į kartotinių sprendinių parengimą, o skirtas būtent individualiam objektui pastatyti, todėl negali būti laikomas kartotiniu (tipiniu) galiojančio teisinio reguliavimo ir Sprendimo taikymo prasme.“

1.8. „[…]  pažymime, kad Rūmų vertinimu, objektas adresu Paryžiaus Komunos g. 5, Klaipėda, išpildo Architektūros įstatymo 13 straipsnio 2 dalies ir Sprendimo 1.1 papunktyje nurodytas sąlygas architektūriniam konkursui organizuoti ir priešingai, nei teigiama KMSA atsakymuose, objektyviai negali būti identifikuoti požymiai, reikalingi Sprendimo 2.3 papunktyje numatytai išlygai, leidžiančiai neorganizuoti architektūrinio konkurso, taikyti.“

1.9. „Pabrėžiame, kad Rūmai visais atžvilgiais palaiko Sporto paskirties pastato, Paryžiaus Komunos g. 5, Klaipėda, statybą ir nagrinėjamos teritorijos vystymo iniciatyvą, tačiau pabrėžia, kad tai turi būti atliekama laikantis teisės aktų reikalavimų ir pirmiausia pačios Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytos tvarkos ir taisyklių. Architektūrinis (projekto) konkursas yra viena iš geriausių priemonių siekiant architektūros kokybės kriterijų, įtvirtintų Architektūros įstatymo 11 straipsnyje, įgyvendinimo. Šia procedūra sukuriamos sąlygos pasirinkti iš didelio kiekio dalyvių pateiktų architektūrinės idėjos pasiūlymų, todėl tai yra vienas iš efektyviausių būdų kurti unikalią, inovatyvią ir architektūriniu atžvilgiu patrauklią aplinką ir miesto erdvę. Nagrinėjamu atveju, Klaipėdos miesto centrinėje dalyje projektuojamas visuomeninės paskirties pastatas yra neabejotinai viešojo intereso požiūriu reikšmingas objektas, kuris turi būti projektuojamas individualiai, atsižvelgiant į jį supančią urbanistinę aplinką ir negali būti tiesiog panaudojami projektiniai sprendiniai parinkti iš kitos aplinkos ir konteksto.“

 

2. Pareiškėjo atstovas kartu su Skundu pateikė Skunde nurodytas aplinkybes patvirtinančius dokumentus, iš kurių, be kita ko, nustatyta:

2.1. Rūmų Klaipėdos regioninės architektūros taryba su prašymais pateikti informaciją, susijusią su planuojamo / projektuojamo sporto paskirties pastato, adresu Paryžiaus Komunos g. 5, Klaipėda, prievole rengti architektūrinį konkursą šiam projektui 2004 m. liepos 11 d. ir 2024 m. rugsėjo 5 d. kreipėsi į Savivaldybės merą bei Savivaldybės administraciją. Savivaldybės administracija 2024 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. (4.39E)-R2-2462 atsakė į Rūmų Klaipėdos regioninės architektūros tarybos 2004 m. liepos 11 d. kreipimąsi, o į 2024 m. rugsėjo 5 d. kreipimąsi Savivaldybės administracija atsakymą pateikė 2024 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. (4.39E)-R2-3284.

2.2. Savivaldybės administracijos 2024 m. lapkričio 20 d. rašte Nr. (4.39E)-R2-3284 „Dėl prašymo“ Rūmų Klaipėdos regioninės architektūros tarybai, be kita ko, buvo nurodyta, jog „[…] Ledo arenos (sporto paskirties pastato) Jotvingių g. Vilniuje projektavimui 2020 m. spalio mėn. buvo paskelbtas tarptautinis atviras konkursas. Šiame tarptautiniame konkurse buvo gauti 6 pasiūlymai. Projektas buvo svarstytas 2021 m. rugpjūčio 26 d. Lietuvos architektų sąjungos Vilniaus skyriaus architektūros ir urbanistikos ekspertų taryboje. […]“

2.3. Savivaldybės taryba 2024 m. sausio 9 d. priėmė sprendimą Nr. T1-19 „Dėl pritarimo bendradarbiavimo sutarčiai“, kuriame, remiantis Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 18 punktu ir Klaipėdos miesto savivaldybės vardu sudaromų sutarčių pasirašymo tvarkos aprašo, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. T2-115 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės vardu sudaromų sutarčių pasirašymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 2.3 papunkčiu, Savivaldybės taryba nusprendė pritarti Bendradarbiavimo sutarties, sudaromos tarp Klaipėdos miesto savivaldybės ir asociacijos „Hockey Lietuva“, projektui.

Paminėtosios Savivaldybės ir asociacijos „Hockey Lietuva“ Bendradarbiavimo sutarties preambulėje nurodyta, jog Bendradarbiavimo sutarties tikslas yra „[…] Asociacijos pastangomis ir lėšomis parengti ledo arenos su dvejomis ledo aikštėmis, akmenslydžio sale ir reikiamomis pagalbinėmis ir kitomis patalpomis ir statiniais (toliau – Ledo arena) techninį projektą (toliau – Projektas) ir šį Projektą perduoti neatlygintinai Savivaldybei jo išvystymui ir tolimesniam valdymui.“

Taip pat Bendradarbiavimo sutarties 2 punkte įtvirtinta, jog „[…] Šalys susitaria, kad Projektui išduodamas statybą leidžiantis dokumentas bus išduotas Savivaldybės vardu ir statytoju pagal Projektą bei jam išduotą statybą leidžiantį dokumentą bus Savivaldybė.“

2.4. Pareiškėjo atstovo Skunde nurodytas argumentas, jog sporto paskirties pastato (ledo arenos) Jotvingių g. 1, Vilniuje, projektas buvo įsigytas atviro konkurso būdu, buvo grindžiamas Centriniame viešųjų pirkimų portale skelbta informacija (https://cvpp.eviesiejipirkimai.lt/Notice/Details/2020-612195), iš kurios nustatyta, kad minėtojo pirkimo objektu buvo sporto paskirties pastato (7.14) (ledo arenos) Jotvingių g. 1, Vilniuje, statybos projekto parengimo, statybą leidžiančio dokumento gavimo ir statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugos, o dalyje, nurodančioje procedūros tipą, nurodyta, jog tai atviras konkursas.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2 priedas

 

TYRIMO METU GAUTA INFORMACIJA

 

1. Dėl Pareiškėjo atstovo Skunde nurodytų aplinkybių, Seimo kontrolierė su paklausimu kreipėsi į Savivaldybės administraciją, be kita ko, institucijos prašydama: pateikti Savivaldybės tarybos 2022 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. T2-216 „Dėl architektūrinių konkursų organizavimo“ (toliau vadinama Sprendimu) aiškinamojo rašto (jei toks buvo rengtas) kopiją; informuoti, dėl kokių priežasčių į Rūmų Klaipėdos regioninės architektūros tarybos kreipimusis, kurie buvo adresuoti tiek Savivaldybės merui, tiek Savivaldybės administracijai, nebuvo pateikti Savivaldybės mero atsakymai; pateikti dokumentų (Savivaldybės administracijos dokumentų valdymo sistemos išrašai ar kt.), galinčių patvirtinti faktą, jog Savivaldybės meras buvo informuotas apie Rūmų Klaipėdos regioninės architektūros tarybos kreipimusis, kopijas; nurodyti dėl kokių priežasčių Savivaldybės administracijos atsakymai į Rūmų Klaipėdos regioninės architektūros tarybos kreipimusis buvo pateikti pažeidus teisės aktuose nustatytą 20 darbo dienų terminą tokiems prašymams išnagrinėti, nors, kaip teigtina remiantis Savivaldybės atsakymų turinio apimtimi, išsamios situacijos analizės bei daug laiko užimančio informacijos rinkimo institucijos atsakymams parengti nereikėjo; informuoti, kieno (Savivaldybės ar asociacijos „Hockey Lietuva“) iniciatyva buvo sudaryta bendradarbiavimo sutartis; jei minėtoji bendradarbiavimo sutartis buvo sudaryta Savivaldybės iniciatyva, nurodyti, kokiu pagrindu ir dėl kokių priežasčių buvo nuspręsta bendradarbiauti būtent su asociacija „Hockey Lietuva“; patvirtinti arba argumentuotai paneigti Pareiškėjo atstovo Skunde nurodytą teiginį, jog Architektūros įstatymu architektūriniam konkursui yra prilyginami tik Viešųjų pirkimų įstatymo 76 straipsnyje reglamentuojami projekto konkursai; nurodyti, ar teisingas Pareiškėjo atstovo Skunde nurodytas teiginys, jog sporto paskirties pastato statybos, bet ne pastato projekto, finansavimą užtikrins Savivaldybė, o asociacija „Hockey Lietuva“ finansuoja tik sporto paskirties pastato projekto parengimą; patvirtinti arba paneigti tą faktą, kad sporto paskirties pastato, adresu Paryžiaus Komunos g. 5, Klaipėda, statytoju bus Savivaldybė, kaip tai buvo numatyta Bendradarbiavimo sutartyje; patvirtinti arba argumentuotai paneigti Pareiškėjo atstovo Skunde nurodytą teiginį dėl ledo arenos (sporto paskirties pastato) Jotvingių g. 1, Vilniuje, projekto neatitikimo tipinio projekto apibrėžimui bei pateikti paaiškinimą, kokiais atvejais ir kokius kriterijus atitinkantys statinių projektai, Savivaldybės nuomone, laikytini kartotiniais; pateikti teisės aktų nuostatomis pagrįstą Savivaldybės nuomonę, ar Savivaldybės tarybos Sprendimo 2.3 punkte numatyta galimybė nesivadovauti sprendimu kartotiniams projektams, kuriems buvo rengtas architektūrinis konkursas, leidžia nevykdyti architektūrinių konkursų, jei kartotiniai projektai buvo rengti ne Klaipėdos miestui ir įsigyti ne pačios Savivaldybės lėšomis; atsižvelgiant į Architektūros įstatymo 13 straipsnio nuostatą, įtvirtinančią, jog architektūriniu, urbanistiniu, valstybiniu ar viešojo intereso požiūriu reikšmingų objektų planavimo ar projektavimo atvejais turi būti rengiami architektūriniai konkursai, nes tik tokiu būdu išreiškiamos geriausia statinio architektūrinė idėja ir (ar) urbanistinė idėja, pateikti argumentuotą Savivaldybės nuomonę, ar sporto paskirties pastato, adresu Paryžiaus Komunos g. 5, Klaipėda, projektavimo atveju buvo atrasta geriausios Klaipėdos miestui tinkanti statinio architektūrinė bei urbanistinė idėjos; pateikti Savivaldybės administracijos turimą informaciją ir dokumentų kopijas, susijusius su Savivaldybės administracijos 2024 m. lapkričio 20 d. rašte Nr. (4.39E)-R2-3284 paminėtu ledo arenos, Jotvingių g. 1, Vilnius, projekto tarptautiniu konkursu ir jo svarstymu Lietuvos architektų sąjungos Vilniaus skyriaus Architektūros ir urbanistikos ekspertų taryboje; nurodyti, ar, Savivaldybės nuomone, Lietuvos architektų sąjungos Vilniaus skyriaus Architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba yra būtent tas subjektas, kurio ekspertine nuomone turėtų būti remiamasi sprendžiant dėl geriausios statinio architektūrinės idėjos bei urbanistinės idėjos, tinkančių konkrečiam Klaipėdos mieste ketinamam statyti pastatui.

 

2. Atsakydama į Seimo kontrolierės paklausimą dėl Pareiškėjo atstovo Skunde nurodytų aplinkybių, Savivaldybės administracija 2025 m. rugsėjo 24 d. rašte Nr. (4.137E)-R2-2831, pasirašytame administracijos direktoriaus A. Ž.A, pateikė paaiškinimus, kuriuose, be kita ko, nurodė:

2.1. „[…] Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (toliau – Savivaldybės administracija) 2024 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. (4.39E)-R2-2462 atsakė į Lietuvos architektų rūmų Klaipėdos regioninės architektūros tarybos 2024 m. liepos 11 d. kreipimąsi, o į 2024 m. rugsėjo 11 d. kreipimąsi Savivaldybės administracija atsakymą pateikė 2024 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. (4.39E)-R2-3284.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas nustato savivaldybės administracijos funkcijas ir mero bei administracijos direktoriaus kompetencijas. Vietos savivaldos įstatymo 34 straipsnyje įtvirtinta, kad administracijos direktorius vadovauja savivaldybės administracijai ir organizuoja jos darbą. Meras – savivaldybės vykdomoji institucija (savivaldybės vadovas), turinti savivaldybės valdžios ir viešojo administravimo įgaliojimus, atsakinga už įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir savivaldybės tarybos sprendimų tiesioginį įgyvendinimą. Meras vadovauja savivaldybei ir koordinuoja savivaldybės administracijos veiklą, bet savivaldybės administracijos kasdieninį darbą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius.

Savivaldybė – tai ne tik Meras, kaip savivaldybės vadovas, bet visa viešojo administravimo institucija, kurios darbas organizuojamas pagal kompetencijos principą. Meras gali pavesti savivaldybės administracijai nagrinėti gautus prašymus, kreipimusis ar skundus, nes jis nevykdo visų administracinių procedūrų asmeniškai, tai priskirtina savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijoms.

Pažymėtina, kad Vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 8 punktas, nustatantis mero pareigą kontroliuoti ir prižiūrėti savivaldybės įstaigų veiklą, apibrėžia bendrą politinio (strateginio) lygmens priežiūros funkciją, leidžiančią merui užtikrinti bendrą šių įstaigų veiklos politikos formavimą ir vertinimą, teikti siūlymus ar sprendimus savivaldybės tarybai.

Pagal Vietos savivaldos įstatymą savivaldybės administracija įgyvendina savivaldybės funkcijas, o administracijos direktorius vadovauja administracijai ir organizuoja jos darbą, taip pat užtikrina prašymų, kreipimųsi ir skundų nagrinėjimą.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, laikomės pozicijos, jog net jeigu prašymas, kreipimasis ar skundas adresuotas Merui, jo nagrinėjimą ir atsakymo pateikimą teisėtai Meras gali pavesti savivaldybės administracijai.“

2.2. „[…] Patvirtiname, kad tiek Klaipėdos miesto savivaldybės meras, tiek Savivaldybės administracija gavo Lietuvos architektų rūmų Klaipėdos regioninės architektūros tarybos siųstus kreipimusis.“

2.3. „[…] Informuojame, kad atsakymų pateikimo termino pažeidimą nulėmė objektyvios aplinkybės, susijusios su vidinės informacijos surinkimu ir derinimu. Nagrinėjamą klausimą kuruoja keli Savivaldybės administracijos struktūriniai padaliniai. Dėl skirtingo darbo krūvio bei užimtumo kiekvieno jų žinioje esanti informacija į bendrą atsakymo parengimą buvo pateikta nevienodu laiku, kas turėjo tiesioginės įtakos galutiniam atsakymo pateikimo terminui.

Nors, vertinant galutinio atsakymo apimtį, gali susidaryti įspūdis, kad informacijos parengimui buvo nebūtina atlikti detalios analizės ar didelės apimties duomenų paieškos, praktikoje atsakymų rengimas reikalavo vidinių derinimų, papildomo situacijos vertinimo bei užtikrinimo, kad pateikta informacija būtų tiksli, išsami ir atitiktų galiojančius teisės aktus.

Apgailestaujame dėl susidariusios situacijos ir užtikriname, kad nuolat siekiama tobulinti vidinius procesus, kad ateityje panašūs atvejai nepasikartotų, o atsakymai būtų pateikiami per teisės aktuose nustatytus terminus.“

2.3. „[…] Asociacija „Hockey Lietuva“ pateikė siūlymą dėl bendradarbiavimo, kuris, įvertinus bendrų tikslų suderinamumą ir abipusiai naudingos partnerystės perspektyvą, buvo priimtas palankiai. Siekiant įforminti bendradarbiavimo ketinimus ir apibrėžti įsipareigojimus, tarp šalių 2024 m. sausio 4 d. sudaryta Bendradarbiavimo sutartis Nr. J9-14 (toliau – Bendradarbiavimo sutartis).“

2.4. dėl Seimo kontrolierės paklausime Savivaldybės administracijai nurodyto prašymo patvirtinti arba argumentuotai paneigti Pareiškėjo Skunde nurodytą teiginį, jog Architektūros įstatymu architektūriniam konkursui yra prilyginami tik Viešųjų pirkimų įstatymo 76 straipsnyje reglamentuojami projekto konkursai, Savivaldybės administracija nurodė pritarianti šiam teiginiui.

2.5. „[…] Vadovaujantis Bendradarbiavimo sutarties nuostatomis asociacija „Hockey Lietuva“ įsipareigojo savo lėšomis parengti Ledo arenos – sporto paskirties pastato, adresu Paryžiaus Komunos g. 5, Klaipėda (toliau – Ledo arena), projektą, o Klaipėdos miesto savivaldybė (toliau – Savivaldybė) – dėti pastangas projektą įgyvendinti.“

2.6. „[…] Vadovaujantis Bendradarbiavimo sutarties nuostatomis rengiamame Ledo arenos projekte bei jam išduotame statybą leidžiančiame dokumente statytoju bus nurodoma Savivaldybė.“

2.7. „[…] Statybos įstatymo 2 straipsnio 107 dalyje pateiktas tipinis statinio projekto apibrėžimas – tai statybos techniniuose reglamentuose nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami kartotinių statinių sprendiniai, visuma. Sistemiškai vertinant Statybos įstatymo ir kitų statybos teisės aktų nuostatas, teigtina, kad kartotinis projektas – tai anksčiau parengto statinio projekto pakartotinis panaudojimas, iš esmės nekeičiat esminių architektūrinių, konstrukcinių ir (ar) inžinerinių sprendinių, pritaikant projektą kitai vietai ar statybvietei. Kartotinis projektas gali būti taikomas tipiniams statiniams, kai projektiniai sprendiniai yra ekonomiškai naudingi ir techniškai pagrįsti taikyti daugiau nei vienoje vietoje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi Sprendimu nustatė Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje projektuojamus objektus, kurių architektūrinėms idėjoms įvertinti privaloma skelbti architektūrinius konkursus. Sprendimu nustatyta pareiga rengti architektūrinį konkursą dėl: valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšomis finansuojamų didesnių kaip 6000 kv. m. bendrojo ploto (išskyrus požeminius statinius ar požeminę pastato dalį, kuriuose žmonės negyvena ir nuolat nedirba) administracinės, kultūros, mokslo, gydymo, sporto ir specialiosios paskirties objektų (1.1. punktas); aukštybinių pastatų (1.2. punktas); viešųjų erdvių – miesto aikščių, parkų (1.3. punktas); statinių teritorijų planavimo dokumentuose numatytais atvejais (1.4. punktas); miesto plėtrai ir savitumo išsaugojimui reikšmingų jo teritorijos dalių erdvinio vystymo urbanistinių idėjų, pateikiamų teritorijos vystymo koncepcijoje, išreiškimo, kai valstybės ar savivaldybės institucijų iniciatyva rengiami nauji teritorijų planavimo dokumentai (1.5. punktas).

Savivaldybė ir asociacija „Hockey Lietuva” prieš pradėdamos bendradarbiauti, 2023 m. rugsėjo 13 d. pasirašė ketinimų protokolą dėl Ledo arenos techninio projekto, parengto Sporto paskirties pastato (ledo arenos) Jotvingių g. 1, Vilniuje projekto sprendinių pagrindu, perdavimo Savivaldybei.

Asociacija „Hockey Lietuva” informavo, jog Sporto paskirties pastato (ledo arenos) Jotvingių g. 1, Vilniuje projektavimui 2020 m. spalio mėn. buvo paskelbtas tarptautinis atviras konkursas. Šiame tarptautiniame konkurse buvo gauti 6 pasiūlymai. Projektas buvo svarstytas 2021 m. rugpjūčio 26 d. Lietuvos architektų sąjungos Vilniaus skyriaus architektūros ir urbanistikos ekspertų taryboje. Tarybos nariai pritarė Sporto paskirties pastato (ledo arenos) Jotvingių g. 1, Vilniuje projektavimui, buvo nurodyta, kad pastatas racionalus, jo architektūrinė išraiška atitinka paskirtį.

Savivaldybė įvertinusi Sprendimo reikalavimus bei aplinkybę, jog Ledo arenos projektas pagal Bendradarbiavimo sutarties nuostatas rengiamas ne savivaldybės lėšomis, yra kartotinis, laikosi pozicijos, jog Sprendimo nuostatos dėl architektūrinių konkursų rengimo šiuo atveju nėra taikytinos.“

 

3. Kartu su paaiškinimais Savivaldybės administracija pateikė Sprendimo projekto aiškinamąjį raštą, iš kurio nustatyta, jog Sprendimo projektas buvo parengtas vadovaujantis Civiliniu kodeksu bei Architektūros įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, o prie laukiamų rezultatų patvirtinus Sprendimo projektą buvo nurodyta, kad tokiu būdu bus patikslinti objektai, kurių architektūrinėms idėjoms įvertinti privaloma skelbti architektūrinius konkursus.

Pabrėžtina, kad Sprendimo projekto aiškinamajame rašte nieko nenurodyta dėl numatomų išimčių, kai Sprendimo nuostatos nėra taikytinos, o taip pat nėra apibrėžta ar paaiškinta dėl kartotinių projektų sąvokos.

 

4. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų Aplinkos ministerijos nuostatų 7.9 papunkčiu, kuriame įtvirtinta, jog vienu iš Aplinkos ministerijos veiklos tikslų yra formuoti valstybės politiką statybos ir jos priežiūros, urbanistikos ir architektūros srityje, Seimo kontrolierė kreipėsi į Aplinkos ministeriją, institucijos prašydama: pateikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis pagrįstą paaiškinimą, kokiais atvejais ir kokius kriterijus atitinkantys statinių projektai, Aplinkos ministerijos nuomone, laikytini kartotiniais; pateikti Aplinkos ministerijos nuomonę, kurie teiginiai (Rūmų Skunde nurodytas teiginys dėl ledo arenos (sporto paskirties pastato) Jotvingių g. 1, Vilniuje, projekto neatitikimo tipinio projekto apibrėžimui ar Savivaldybės administracijos nurodytas aiškinimas, jog Ledo arenos projektas Jotvingių g. 1, Vilniuje, laikytinas kartotiniu) galiojančių teisės aktų nuostatomis laikytini teisingais; atsižvelgiant į Architektūros įstatymo 13 straipsnio nuostatą, įtvirtinančią, jog architektūriniu, urbanistiniu, valstybiniu ar viešojo intereso požiūriu reikšmingų objektų planavimo ar projektavimo atvejais turi būti rengiami architektūriniai konkursai, nes tik tokiu būdu išreiškiamos geriausia statinio architektūrinė idėja ir (ar) urbanistinė idėja, pateikti argumentuotą Aplinkos ministerijos nuomonę, ar kartotinis projektas, kuriam jau buvo rengtas architektūrinis konkursas, gali būti taikomas objektui, kuris konkrečioje vietovėje laikytinas reikšmingu tiek architektūriniu, tiek urbanistiniu, tiek valstybiniu ar viešojo intereso požiūriu, nerengiant naujo architektūrinio konkurso konkrečiai vietovei pritaikyto statinio projekto parinkimui.

 

5. Atsižvelgdama į Seimo kontrolierės prašymą, Aplinkos ministerija 2025 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. D8(E-4806) pateikė Aplinkos ministerijos nuomonę, be kita ko, nurodydama:

„[…] Lietuvos Respublikos statybos įstatyme apibrėžta tipinio statinio projekto sąvoka: „Tipinis statinio projektas – statybos techniniuose reglamentuose nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami kartotinių statinių sprendiniai, visuma“ (Įstatymo 2 str. 107 dalis). Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nustato tipinio statinio projekto rengimo tvarką. Statinių projektai, kurie galėtų būti laikytini kartotiniais, nėra apibrėžti galiojančiuose teisės aktuose, taip pat nenustatyti kriterijai, pagal kuriuos statinio projektai galėtų būti priskirti kartotiniams. Atsižvelgdama į tai, Aplinkos ministerija nuomonės dėl kartotinio statinio projekto sąvokos taikymo pateikti negali, nes tokia sąvoka galiojančiuose teisės aktuose nėra reglamentuota. Taip pat, pateikti nuomonės, ar tipinis statinio projektas galėtų būti laikytinas kartotiniu statinio projektu, Aplinkos ministerija negali, nes tokiam aiškinimui neturi teisinio pagrindo.

Pažymėtina, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2022-09-15 sprendimo Nr. T2-216 „Dėl architektūrinių konkursų organizavimo“ (toliau – Sprendimas) 2.3 papunktyje, kuriuo naudojamasi kaip išimtimi, vartojama kartotinio projekto sąvoka, kuri nėra apibrėžta galiojančiuose teisės aktuose. Aplinkos ministerijos nuomone, Sprendimą reikėtų tikslinti, jo nuostatas suderinti su galiojančiomis teisės normomis arba pateikti vartojamos sąvokos išaiškinimą. Atlikus tokius veiksmus, būtų užtikrintas vienodas teisės normų supratimas ir aiškumas jas taikant. Atsižvelgdama į tai, Aplinkos ministerija negali pateikti argumentuotos (teisės aktais pagrįstos) nuomonės, ar kartotinis projektas, kuriam jau buvo rengtas architektūrinis konkursas, gali būti taikomas objektui, kuris konkrečioje vietovėje laikytinas reikšmingu tiek architektūriniu, tiek urbanistiniu, tiek valstybiniu ar viešojo intereso požiūriu, nerengiant naujo architektūrinio konkurso konkrečiai vietovei pritaikytam statinio projektui parinkti.

Jeigu teritorija, kurioje planuojama statyti, savivaldybės tarybos sprendimu pripažinta reikšminga architektūriniu, urbanistiniu požiūriu, tai Aplinkos ministerijos nuomone, siekiant architektūros kokybės ir darnos su esama urbanistine struktūra, reikėtų vertinti numatomo statyti objekto atitiktį Architektūros įstatyme nustatytiems architektūros kokybės kriterijams, vadovaujantis aplinkos ministro patvirtinta Architektūros kokybės vertinimo metodika ir (ar) savivaldybės tarybos patvirtintomis šios metodikos taikymo gairėmis.“

 

6. Seimo kontrolierei analizuojant esamą padėtį dėl kitose savivaldybėse galimai susiklostančių analogiškų situacijų, tyrimo metu buvo nustatyta, jog Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba yra atlikusi Architektūros įstatymo bei Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestų ir Klaipėdos rajono savivaldybių priimtų teisės aktų, reglamentuojančių architektūrinių konkursų organizavimą [pastaba: Klaipėdos miesto atveju turimas omenyje Rūmų Skunde minimas Sprendimas), antikorupcinį vertinimą bei tuo pagrindusi 2025 m. spalio 2 d. surašiusi antikorupcinio vertinimo išvadą (reg. Nr. 4-01-9089).

Paminėtoje Specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinio vertinimo išvadoje, be kita ko, nurodyta:

„[…] Atlikus antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad kai kurios Įstatymo [pastaba: Architektūros įstatymas] nuostatos yra netaikomos ar yra taikomos netinkamai, o kai kurios minėtų savivaldybių teisės aktų nuostatos sudaro galimybes jas taikyti nevienareikšmiškai, dėl ko sukuriamos sąlygos galimai neobjektyviems ar neskaidriems sprendimams ar veiksmams pasireikšti, siekiant išvengti architektūrinių konkursų organizavimo. […]

1.1. Kai kurios Įstatymo nuostatos dėl architektūrinių konkursų organizavimo yra pernelyg abstrakčios, todėl sukuria sąlygas jas nepagrįstai interpretuoti bei taikyti skirtingai arba netaikyti apskritai.

Įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostata taikytina imperatyviai, t. y. nenumatant išimčių ar išlygų, taip pat nesuteikiant savivaldybės tarybai įgaliojimų nustatyti išimtis, dėl kurių Architektūros įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytiems objektams, atitinkantiems šio straipsnio 2 dalyje nurodytus požymius, architektūriniai konkursai galėtų būti nerengiami.

Tačiau išanalizavus savivaldybių teisės aktus, reglamentuojančius architektūrinių konkursų organizavimą, nustatyta, kad praktikoje savivaldybės itin plačiai interpretuoja Įstatymo nuostatas dėl architektūrinių konkursų organizavimo būtinumo bei labai skirtingai reglamentuoja atvejus, kai tokie konkursai (ne)privalomi. Pavyzdžiui: […]

1. c) Klaipėdos miesto savivaldybė numatė prievolę organizuoti architektūrinius konkursus projektuojant naujus ar rekonstruojant valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšomis finansuojamus didesnius kaip 6000 kv. m. bendrojo ploto <…> administracinės, kultūros, mokslo, gydymo, sporto ir specialiosios paskirties objektus; aukštybinius pastatus; viešąsias erdves – miesto aikštes, parkus (Klaipėdos miesto sprendimo 1.1–1.3 papunkčiai); […]

Be to, savivaldybės itin plačiai reglamentavo atvejus, kai architektūriniai konkursai gali būti apskritai neorganizuojami, nors Įstatymas tokios galimybės nenumato. Pavyzdžiui: […]

Klaipėdos miesto savivaldybė numatė, kad šios savivaldybės teisės akto nuostatos dėl konkursų organizavimo netaikomos, kai pradėtas statinio projektavimo procesas; pradėtas statinio projekto parengimo viešasis pirkimas; kartotiniams projektams, kuriems jau buvo rengtas architektūrinis konkursas (2.1 – 2.3 papunkčiai).

[…] savivaldybių teisės aktuose įtvirtinta nemažai išimčių dėl privalomų architektūrinių konkursų (ne)organizavimo, nors Įstatymas jų nenumato, kaip ir jokių kitų alternatyvų. Siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo bei vienareikšmiško, skaidraus ir korupcijai atsparaus taikymo, siūlome:

– Aplinkos ministerijai svarstyti galimybę tobulinti ir tikslinti atitinkamas Įstatymo nuostatas dėl architektūrinių konkursų organizavimo, eliminuojant bet kokias galimybes jas interpretuoti, taikyti skirtingai arba netaikyti apskritai; […]“

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

            3 priedas

 

TYRIMUI REIKŠMINGOS TEISĖS AKTŲ NUOSTATOS

 

1. Lietuvos Respublikos įstatymai

1.1. Seimo kontrolierių įstatymo:

2 straipsnio „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ 1 dalis – „Biurokratizmas– tokia pareigūno veika, kai vietoj reikalų sprendimo iš esmės laikomasi nereikalingų ar išgalvotų formalumų, nepagrįstai atsisakoma spręsti pareigūno kompetencijai priklausančius klausimus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas bei kitaip blogai ar netinkamai valdoma (atsisakoma informuoti asmenį apie jo teises, sąmoningai pateikiamas klaidinantis ar netinkamas patarimas ir t. t.). Biurokratizmu taip pat laikomas toks pareigūnų darbas, kai nevykdomi arba blogai vykdomi įstatymai ar kiti teisės aktai.“

3 straipsnis „Seimo kontrolierių veiklos tikslai“ – „Seimo kontrolierių veiklos tikslai:

1) ginti žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, užtikrinantį žmogaus teises ir laisves, prižiūrėti, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms;“

 

1.2. Viešojo administravimo įstatymo:

3 straipsnis „Viešojo administravimo principai“ – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: […]

5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį;“

10 straipsnio ‚Administracinių sprendimų priėmimas“

4 dalis – „Viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Jeigu prašymas ar skundas gautas po darbo valandų, poilsio ar šventės dieną, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.“

5 dalis – „Administraciniame sprendime turi būti nurodyta: […]

7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką;“

14 straipsnis „Administracinio sprendimo apskundimas“ – „Asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą ar kitokį viešojo administravimo subjekto atsakymą į asmens prašymą ar skundą arba veiksmą (neveikimą), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus šio įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo administracinio sprendimo ar atsakymo įteikimo (paskelbimo) asmeniui šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka dienos ar veiksmo (neveikimo) arba vilkinimo paaiškėjimo asmeniui dienos tam pačiam viešojo administravimo subjektui arba aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, arba administraciniam teismui.“

 

1.3. Architektūros įstatymo:

13 straipsnio „Architektūriniai konkursai ir teritorijų planavimo ir statinio projektavimo paslaugos“

1 dalis – „Architektūriniu, urbanistiniu, valstybiniu ar viešojo intereso požiūriu reikšmingų objektų planavimo ar projektavimo atvejais turi būti rengiami architektūriniai konkursai (toliau – konkursas), skirti geriausiai statinio architektūrinei idėjai, pateikiamai projektiniuose pasiūlymuose, ir (ar) urbanistinei idėjai, pateikiamai teritorijos vystymo koncepcijoje, išreikšti. Konkursai rengiami vadovaujantis šio įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų įstatymų, kuriuose numatytas reikalavimas tokius konkursus rengti, nuostatomis. Konkursų tikslas – siekti šių objektų architektūros kokybės, optimalaus kokybės ir kainos santykio.“

2 dalis – „Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais objektais, gavus regioninės architektūros tarybos rekomendaciją, savivaldybės tarybos sprendimu pripažįstami: […]

3) statiniai (išskyrus požeminius statinius, kuriuose žmonės negyvena ir nuolat nedirba) miestų ir miestelių senamiesčiuose ar jų istorinėse dalyse, registruotuose Kultūros vertybių registre, ar centrinėse miestų dalyse, taip pat statiniai, kurių atsiradimas darys poveikį miesto ar miestelio istoriškai susiklosčiusiai urbanistinei erdvinei struktūrai ir aplinkos formavimui; […]“

3 dalis – „Šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems objektams planuoti ar projektuoti Viešųjų pirkimų įstatyme apibrėžtos perkančiosios organizacijos, pirkdamos teritorijų planavimo ar statinio projektavimo paslaugas, turi vykdyti projektų konkursus, skirtus statinio architektūrinei idėjai ar urbanistinei idėjai išreikšti, vadovaudamosi Viešųjų pirkimų įstatymu.“

4 dalis – „Šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems objektams projektuoti subjektai, kurie neatitinka Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytos perkančiosios organizacijos apibrėžties, siekdami įsigyti statinio projektą, turi vykdyti konkursus, skirtus statinio architektūrinei idėjai išreikšti. Šių konkursų organizavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos architektų rūmai, suderinę su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.“

 

1.4. Viešųjų pirkimų įstatymo:

76 straipsnio „Projekto konkurso vykdymas“ 1 dalis – „Šis skirsnis taikomas projekto konkursui, kai:

1) jis organizuojamas kaip dalis procedūros, kuria siekiama sudaryti paslaugų pirkimo sutartį, ir (arba)

2) dalyviams skiriami prizai ar atlygis. […]“

5 dalis – „Projekto konkursas organizuojamas vadovaujantis šio skirsnio, šio įstatymo I skyriaus, išskyrus 19 straipsnį, 31, 33, 34 straipsnių nuostatomis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintomis projekto konkurso organizavimo taisyklėmis.“

 

1.5. Statybos įstatymo:

2 straipsnio „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ 107 dalis – „Tipinis statinio projektas – statybos techniniuose reglamentuose nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami kartotinių statinių sprendiniai, visuma.“

 

1.6. Vietos savivaldos įstatymo:

27 straipsnio „Mero įgaliojimai“ 2 dalis – „Meras: […]

8) kontroliuoja ir prižiūri savivaldybės viešojo administravimo institucijų, įstaigų ir įmonių vadovų veiklą, kaip jie įgyvendina įstatymus, Vyriausybės nutarimus ir savivaldybės tarybos sprendimus; […]“

2¹ dalis – „Meras įgaliojimams vykdyti gali pasitelkti savivaldybės administraciją.“

4 dalis – „Šio straipsnio 2 dalies 12, 13, 28, 29 ir 30 punktuose nustatytas funkcijas meras, merą pavaduojantis vicemeras arba laikinai mero pareigas einantis savivaldybės tarybos narys turi teisę įgalioti atlikti savivaldybės administracijos direktorių.“

 

1.7. Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo:

7 straipsnio „Vyriausybės atstovo įgaliojimai“ 3 dalis – „Nustatęs, kad, remiantis savivaldybės administravimo subjekto teisės aktu, galimai neatitinkančiu Konstitucijos ir įstatymų, yra sudarytas sandoris savivaldybės vardu ir tas sandoris galimai pažeidžia viešąjį interesą, taip pat kai yra kitų įstatymų numatytų sandorių negaliojimo pagrindų, Vyriausybės atstovas bendrosios kompetencijos teismui pareiškia ieškinį dėl viešojo intereso gynimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.“

 

2. Kiti teisės aktai

2.1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. D1-671 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų Projekto konkurso organizavimo taisyklių:

5 punktas – „Projekto konkursas – procedūra, kai perkančiajai organizacijai ar perkančiajam subjektui suteikiama galimybė įsigyti pateiktą ir perkančiosios organizacijos (arba įgaliotosios organizacijos) ar perkančiojo subjekto (arba įgaliotojo subjekto, arba įgaliotosios organizacijos) sudarytos vertinimo komisijos (toliau – vertinimo komisija) išrinktą planą ar projektą (paprastai teritorijų planavimo, architektūros, inžinerijos, duomenų apdorojimo, finansų inžinerijos). Projekto konkurso dalyviams gali būti skiriami prizai ar piniginės premijos.“

24 punktas – „Projekto konkurso dokumentuose turi būti nurodyta: […]

24.23. Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo (toliau – Architektūros įstatymas) 13 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais organizuojant architektūrinius konkursus, jeigu perkamos statinio projektavimo paslaugos, numatomos lėšos šio statinio meno kūriniams sukurti ir (ar) įsigyti. […]

24.24. Architektūros įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais organizuojant architektūrinius konkursus, vertinimo komisijos narių profesinė kvalifikacija ir veiklos sritis;

24.25. Architektūros įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais organizuojant architektūrinius konkursus, informacija apie viešą projektų parodą ir (arba) projektų paskelbimą nurodytose komunikacijos priemonėse skaitmeniniu formatu; […]“

71 punktas – „Projekto konkursui pateiktiems projektams įvertinti gali būti rengiamas viešas aptarimas, kuriame juos analizuoja vertinimo komisijos pakviesti ekspertai. Šio aptarimo išvados įforminamos protokolu. Vertinimo komisijos nariai viešame aptarime savo nuomonės nepareiškia.“

71¹ punktas – „Architektūros įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais organizuojant architektūrinius konkursus, iki vertinimo komisijos posėdžio (kuriame nagrinėjami, vertinami ir lyginami pateikti projektai pagal projekto konkurso dokumentuose nustatytus vertinimo kriterijus) turi būti rengiama vieša projekto konkursui pateiktų projektų paroda ir (arba) projektai skelbiami projekto konkurso dokumentuose nurodytose perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto komunikacijos priemonėse skaitmeniniu formatu. Projektų parodos trukmė arba viešinimas komunikacijos priemonėse turi vykti ne trumpiau kaip 5 (penkias) darbo dienas.“

 

2.2. Lietuvos architektų rūmų tarybos 2023 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. T23-12-2 „Dėl architektūrinių konkursų organizavimo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Architektūrinių konkursų organizavimo nuostatų:

1 punktas – „Architektūrinių konkursų organizavimo nuostatai (toliau – Nuostatai) reglamentuoja architektūrinių konkursų (toliau – konkursų), nurodytų Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo (toliau – Architektūros įstatymo) 13 straipsnio 1 dalyje, organizavimo tvarką, konkursą organizuojančių subjektų ir jo dalyvių teises, pareigas ir atsakomybę bei konkurso sąlygų parengimo tvarką. […]“

9 punktas – „Konkursas organizuojamas ir konkurso sąlygos rengiamos atsižvelgiant į 9 (devynis) konkursų organizavimo principus: […]

9.3. Vertinimo komisijos nepriklausomumo:

9.3.1. Vertinimo komisiją sudaro tik fiziniai asmenys, kurie atitinka nešališkumo reikalavimus. Ne mažiau kaip pusę vertinimo komisijos narių turi sudaryti atestuoti architektai, ir (ar) asmenys turintys mokslo laipsnį ar pedagoginį vardą architektūros srityje. Vadovaujantis Architektūros įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 3 punktu kaip vertinimo komisijos narys kviečiamas ir atitinkamos savivaldybės vyriausiasis architektas;“

14 punktas – „Konkurso organizatorius konkursą gali vykdyti trimis būdais:

14.1. Atviras architektūrinis konkursas;

14.2. Ribotas architektūrinis konkursas;

14.3. Kviestinis architektūrinis konkursas.“

 

2.3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D-738 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“:

7 punktas – „Projektas rengiamas vadovaujantis: […]

7.3. tipinio statinio projekto [5.1] rengimo dokumentais:

7.3.1. tipinio statinio projekto technine užduotimi. Techninėje užduotyje nurodoma, kad bendruoju atveju tipiniame statinio projekte turi būti šie sprendiniai: gyvenamosios ar negyvenamosios paskirties pastatų tipas [5.23] (toliau – pastatų tipas), kuriam planuojama parengti tipinį statinio projektą; efektyvaus energijos vartojimo problemų nustatymas (energinio naudingumo įvertinimas [5.37]); pastatų tipo ir (ar) jo bendrųjų inžinerinių sistemų energinį efektyvumą didinančios ir (ar) iš atsinaujinančių energijos išteklių gaunamos energijos naudojimą užtikrinančios ir kitos atnaujinimo (modernizavimo) priemonės (daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimui (modernizavimui) skirtuose tipiniuose statinių projektuose privaloma nurodyti valstybės remiamas atnaujinimo (modernizavimo) priemones [5.37]); planuojama pasiekti energinio naudingumo klasė ir skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudų sumažinimas [5.37]; ne mažiau kaip trys variantai projektinių sprendinių pastatų atitvarų apšiltinimui taikomų konstrukcinių elementų (išorinių termoizoliacinių sistemų); ne mažiau kaip trys variantai projektinių sprendinių pastatų fasadų apdailos (gaminių, medžiagų) pasirinkimui.“

 

2.4. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2022 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. T2-216 „Dėl architektūrinių konkursų organizavimo“:

„Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi ir siekdama reglamentuoti architektūros srities visuomeninius santykius, išsaugoti sukurtą ir kurti tinkamos kokybės su krašto savitumu ir kultūra darnią, viešuosius interesus atspindinčią, išliekamąją vertę turinčią aplinką, Klaipėdos miesto savivaldybės taryba nusprendžia:

1. Pripažinti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje projektuojamais objektais, kurių architektūrinėms idėjoms įvertinti privaloma skelbti architektūrinius konkursus (naujai projektuojamus ar rekonstruojamus (atitinkamai keičiant statinio išorės matmenis juos didinant)):

1.1. valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšomis finansuojamus didesnius kaip 6000 kv. m. bendrojo ploto (išskyrus požeminius statinius ar požeminę pastato dalį, kuriuose žmonės negyvena ir nuolat nedirba) administracinės, kultūros, mokslo, gydymo, sporto ir specialiosios paskirties objektus; […]

2. Nustatyti, kad šis sprendimas netaikomas, kai iki sprendimo įsigaliojimo:

2.1. pradėtas statinio projektavimo procesas;

2.2. pradėtas statinio projekto parengimo viešasis pirkimas;

2.3. kartotiniams projektams, kuriems jau buvo rengtas architektūrinis konkursas.“

 

 

4 priedas

 

TYRIMUI REIKŠMINGA TEISMŲ PRAKTIKA

 

1. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2025 m. birželio 6 d. nutarimas Nr. KT30-N7/2025 (byla Nr. 8/2024):

„Vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų yra teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo imperatyvas, kuris suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (inter alia 2003 m. gegužės 30 d., 2016 m. gruodžio 7 d., 2019 m. birželio 7 d. nutarimai); teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna (inter alia 2004 m. gruodžio 13 d., 2017 m. vasario 24 d., 2020 m. birželio 12 d. nutarimai); iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla teisinio reguliavimo aiškumo ir apibrėžtumo imperatyvai (inter alia 2016 m. gruodžio 7 d., 2020 m. birželio 12 d. nutarimai).“

 

2. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 29 d. nutarimas (byla Nr. 3/97):

„[…] Poįstatyminiai aktai, […] paprastai skiriami įstatymams įgyvendinti, todėl jie leidžiami remiantis galiojančiais įstatymais ir negali jiems prieštarauti. Taigi visi teisės aktai turi būti teisėti: įstatymai negali prieštarauti Konstitucijai, o poįstatyminiai teisės aktai – Konstitucijai ir įstatymams. […]

Konstitucinis Teismas 1994 m. sausio 19 d. nutarime yra konstatavęs: „Įstatymas yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Seimo statuto nustatyta tvarka išleistas pirminis teisinis aktas, išreiškiantis įstatymo leidėjo valią ir turintis aukščiausiąją teisinę galią. […] Visi kiti teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais ir negali jiems prieštarauti, t. y. turi būti poįstatyminiai. Poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka kompetentingo organo priimtas teisės aktas. Poįstatyminis aktas paprastai yra valdymo aktas. Juo realizuojamos įstatymo normos, tačiau toks teisės aktas negali pakeisti paties įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios savo galia konkuruotų su įstatymo normomis. Jis yra įstatymo normų taikymo aktas nepriklausomai nuo to, ar tas aktas yra vienkartinio (ad hoc), ar nuolatinio galiojimo.“

 

3. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-290-602/2017:

„[…] Viešojo administravimo subjektų veiklai būdingas formalizmo principas, nes jų veikla turi atitikti nustatytas procedūras. Tokių procedūrų nustatymas yra susijęs ir su teisėtumo principo įgyvendinimu, nes viešojo administravimo institucijos turi veikti taip, kaip nustatyta jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1179/2012).“

 

4. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A⁶⁰²-1189/2013:

„[…] viešojo administravimo subjektui nustatomi procedūriniai terminai sprendimo priėmimui, tokie terminai yra skirti užtikrinti, kad administracinis procesas nebūtų pernelyg užtęsiamas, o viešojo administravimo subjektai įvykdytų jiems pavestą kompetenciją.“