PAŽYMA DĖL KOLEKTYVINIO SKUNDO PRIEŠ KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ
Dokumento numeris | 4D-2020/2-481 |
---|---|
Data | 2020-07-10 |
Kategorija | Seimo Kontrolierių Pažyma |
Dokumento pavadinimas | PAŽYMA DĖL KOLEKTYVINIO SKUNDO PRIEŠ KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ |
Kontrolierius | Milda Vainiutė |
Atsisiųsti | Atsisiųsti Atsisiųsti |
SKUNDO ESMĖ
1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė 2020-04-10 gavo Klaipėdos rajono Priekulės muzikos mokyklos bendruomenės (toliau citatose ir tekste atitinkamai vadinama – Pareiškėjai) skundą „Dėl piktnaudžiavimo ir biurokratizmo priimant Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimą“ (2020-01-23 sprendimas Nr. T11-9 „Dėl sutikimo reorganizuoti biudžetinę įstaigą Klaipėdos r. Priekulės muzikos mokyklą“; toliau citatose ir tekste atitinkamai vadinama – Savivaldybė, Taryba, Sprendimas, Mokykla).
2. Pareiškėjai skunde nurodo Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmus (neveikimą), rengiant Sprendimo projektą, kuriais galimai buvo pažeistos Mokyklos bendruomenės teisės ir teisėti interesai:
2.1. „2019-10-22 Savivaldybės administracijos direktorius A. Bogdanovas savo įsakymu sudarė projekto vykdymo komandą. 2019-11-13 Švietimo skyriaus [toliau citatose ir tekste vadinama – Skyrius] vedėjas A. Petravičius [toliau citatose ir tekste vadinama – Vedėjas] Mokyklai parašė raštą apie galimus susitikimus su bendruomene, kurių metu specialistai pristatys tinklo pertvarkos pokyčius.
2019-11-18 Tarybai, merui B. Markauskui, Vedėjui įteikėme 394 seniūnijos gyventojų ir Mokyklos bendruomenės narių parašus išreiškiančius nepritarimą Mokyklos prijungimui“ (toliau citatose ir tekste vadinama – Prašymas) (šios ir kitų citatų kalba netaisyta).
„2019-11-27 su Mokyklos bendruomene susitiko meras, vicemerė V. Riaukienė, Vedėjas. Vieningai pripažino, kad kiek galimai bus sutaupyta ir kaip bus skiriamos lėšos Mokyklai po sujungimo, kaip keisis ugdymo planai, duomenų neturi. Pinigų nėra ir nebus.
2019-12-03 pateikėme raštą merui ir Tarybai su savo pasiūlymais dėl valdymo išlaidų mažinimo, paslaugų išplėtimo per projektinę veiklą, prašėme atlikti neformalaus ugdymo poreikio analizę“ (toliau citatose ir tekste vadinama – Prašymas-2).
„Negavę jokio atsakymo, telefonu sužinojome, jog niekas iš vadovų net ir nesiruošia jokių atsakymų teikti, pažadėjo pakviesti į Tarybos posėdį ir ten leisti pasisakyti“;
2.2. Pareiškėjų nuomone, Sprendimas prijungti Mokyklą prie Gargždų muzikos mokyklos buvo priimtas nesitariant su Mokyklos bendruomene:
2.2.1. Sprendimo projektas „neišdiskutuotas su bendruomene ir nėra pagrįstas ekonominiais skaičiavimais“;
2.2.2. Sprendimas „yra ydingas iš esmės, inicijuotas neteisėtai, pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo [toliau citatose ir tekste vadinama – VAĮ] 7 str., VSĮ 4, 5, 37, 40–41,
44 str., nesilaikant privalomos tvarkos. Nesuteikė Mokyklos bendruomenei jokių galimybių dalyvauti reorganizacijos procese, be jokios privalomos ugdymo poreikių ir finansinės analizės, ribojo informaciją, nesureagavo į jokius kreipimosi raštus […]“;
2.2.3. neatsižvelgta „į Mokyklų, vykdančių švietimo programas, veiklos taisykles, patvirtintas Vyriausybės (ten kalbama apie mokyklų tarybų būtiną pritarimą reorganizuojant mokyklas ir skatinant jaunų šeimų kūrimąsi regionuose). […] Pasak Vyriausybės, švietimo sistemos pokyčiai turi būti strategiškai apgalvoti, nuoseklūs ir kryptingi. Analitikų teigimu, prieš imdamasi drastiškų veiksmų, Vyriausybė (savivaldybės) turi labiau koncentruotis į tas švietimo problemas, kurias būtų galima išspręsti jau artimiausiu laiku ir ,,be kraujo“. „Skaudu, kad mūsų Mokyklos ateitis, pasirodo, visiškai nepriklauso nei nuo Mokyklos bendruomenės, nei nuo vietos gyventojų nuomonės. […]“;
2.2.4. „Savivaldybės pareigūnai vilkindami neteisingai nurodė Sprendimo apskundimo tvarką, todėl, prasidėjus karantinui, galvojame, kad Sprendimo apskundimo laiką, mums
pastoviai skundžiantis dėl pažeistų teisių, bus galima atstatyti“ (Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko pavaduotojo Klaipėdos apygardos skyriaus 2020-02-25 sprendime
Nr. 21R2-42(AG2-33/13-2020), be kita ko, pažymėta: „Sprendimas reorganizuoti biudžetinę įstaigą Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytu prijungimo būdu yra betarpiškai susijęs su civiliniais teisiniais santykiais ir jį priimdama Taryba veikė ne kaip viešąjį administravimą atliekanti institucija, bet kaip civilinių santykių subjektas (žr. pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2014-12-16 nutartis teismingumo byloje Nr. T-118/2014). Todėl sprendžiama, kad kilęs ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio, kurio nagrinėjimas priskirtas bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis)“);
2.3. laiku nepateikiant atsakymų į Pareiškėjų prašymus ir kt.: „Meras į mūsų Prašymą ir Prašymą-2 atsakė tik 2020-01-28 [toliau citatose ir tekste vadinama – Atsakymas], atseit, pavėlavote. Tada tik supratome, kad tai galimai buvo daroma tyčia vilkinant ir trukdant bendruomenei ginti savo interesus“;
2.4. „Kiti Savivaldybės darbuotojai paaiškino, kad Sprendimo projektu yra galimai suinteresuotas vienas iš Tarybos narių siekiantis užvaldyti senovišką mūsų Mokyklos pastatą, kurį, subjektą išregistravus iš Registrų centro, atsiranda galimybė kaip padalinį perkelti į kitas patalpas.“
3. Skunde prašoma Seimo kontrolierės: „atlikti patikrinimą“, „pareikalauti pakeisti“ Tarybos Sprendimą.“
TYRIMAS IR IŠVADOS
4. Seimo kontrolierė, atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, šio tyrimo pradžioje informavo Pareiškėjus, kad:
4.1. vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymu (toliau vadinama – SKĮ) 12 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje, 12 straipsnio 2 dalimi – „Seimo kontrolieriai netiria […] savivaldybių tarybų (kaip kolegialių institucijų) veiklos“, 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kuriuo vadovaudamasis Seimo kontrolierius priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą, apie tai informuodamas pareiškėją, jeigu skunde nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso Seimo kontrolieriaus kompetencijai), šiuo atveju Seimo kontrolierės kompetencijai nepriklauso nagrinėti skundo dalį, susijusią su Tarybos veikla priimant Sprendimą, Sprendimo pakeitimu, tačiau Seimo kontrolierė pagal kompetenciją nagrinės tą skundo dalį, kuri yra susijusi su Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmais (neveikimu) įgyvendinant vietos savivaldos ir kt. principų reikalavimus, nagrinėjant Pareiškėjų 2019 metų prašymus;
4.2. vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsniu,
„1. Savivaldybės tarybos priimtus teisės aktus gali sustabdyti, pakeisti ar panaikinti pati savivaldybės taryba“, „3. Savivaldybių institucijų [pvz., Tarybos] […] priimti administraciniai teisės aktai gali būti skundžiami teismui“.
5. Iš Pareiškėjų pateiktų dokumentų nustatyta:
5.1. Pareiškėjai kreipėsi:
5.1.1. 2020-03-22 prašymu – į Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybą, prašydami pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Sprendimo priėmimo aplinkybių;
5.1.2. 2020-03-23 prašymu – į Klaipėdos apygardos prokuratūrą, prašydami ginti viešąjį interesą ir kreiptis į teismą dėl Sprendimo panaikinimo;
5.1.3. 2020-03-24 – į Lietuvos Vyriausybės atstovą Klaipėdos apskrityje, prašydami „Mūsų pareiškime išdėstytų faktinių aplinkybių pagrindu pradėti tyrimą, pareikalauti Tarybos atšaukti Tarybos veiklos reglamentą ir procedūrinius reikalavimus pažeidžiantį ydingą Sprendimą, sustabdyti jo vykdymą, o atsisakius inicijuoti bylos iškėlimą teisme dėl Sprendimo panaikinimo“;
5.2. 2019-11-18 Prašyme pažymėta: „Mes, žemiau pasirašę Mokyklos bendruomenės, Priekulės seniūnijos gyventojai, nepritariame, kad Mokykla nuo 2020-09-01 būtų prijungta prie Gargždų muzikos mokyklos ir taptų jos filialu: […]“;
5.3. 2019-12-03 Prašyme-2, be kita ko, nurodyta:
5.3.1. „Mokykla turi galimybę ir nori puoselėti bei perduoti jaunimui Vydūno muzikinį paveldą, todėl prašo suteikti mokyklai Vydūno vardą. Tai leistų ne tik įamžinti asmenybės palikimą, bet ir suteiktų galimybę Mokyklai plėsti paslaugų spektrą“;
5.3.2. Mokyklos bendruomenė Mokyklos reorganizacijos projektui nepritaria ir, „atsižvelgdama į seniūnijos gyventojų pastabas ir siūlymus, nori steigti dailės ir dramos klases. Dalį šioms veikloms reikalingų lėšų Mokykla galėtų ir norėtų gauti vykdydama projektinę veiklą. Mokyklos bendruomenė aktyviai domisi projektų rengimo ir įgyvendinimo galimybėmis. Tačiau tam būtina išlaikyti Mokyklą kaip savarankišką neformalaus ugdymo įstaigą. Mokyklos dalyvavimas projektų rengime ir įgyvendinime didins seniūnijos vaikų užimtumą ir neformalųjį ugdymą. Vykdydama projektinę veiklą Mokykla norėtų prisidėti prie socialinės rizikos grupių (spec. poreikius turinčių vaikų, pagyvenusių žmonių) narių įtraukimo į bendruomenes veiklą per teikiamas muzikinio užimtumo paslaugas“;
5.3.3. „Priešingai nei miesto neformalaus ugdymo įstaigos, Mokykla susiduria su mokinių pavežėjimo po pamokų problema. […]. Didelė dalis mokinių atsisako muzikinio ugdymosi būtent dėl susisiekimo problemos, nes ne visi tėvai turi galimybę 2–3 kartus per savaitę ne tik atvežti, bet ir parvežti mokinius po pamokų. Tokiu būdu didėja atskirtis, nes meninio ugdymo paslaugos tampa prieinamos tik arti gyvenantiems vaikams. Socialinės atskirties mažinimas ir paslaugos prieinamumas yra dar vienas bendruomenes Mokyklai keliamas uždavinys“;
5.3.4. „Jei Mokyklai nepavyks išlaikyti savarankiškos ugdymo įstaigos statuso, Mokyklos bendruomenė reikalaus suvienodinti ugdymo planus Gargžduose ir Priekulės skyriuje. Bus reikalaujama grąžinti šias disciplinas […]. Taip pat bus prašoma pateikti metodines veiklos skyriuose finansavimui numatomų lėšų sąmatą. […]“;
5.3.5. „Prašome […] atlikti išsamią neformalaus ugdymo poreikio analizę ir, ja remiantis, atlikti tolimesnius reorganizacijos projekto įgyvendinimo etapus“;
5.4. 2020-01-28 Atsakyme (į Prašymą ir Prašymą-2) nurodyta:
„Mokyklos bendruomenės atstovai savo poziciją dėl Mokyklos reorganizavimo išsakė tiek Tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto [toliau citatose ir tekste vadinama – Komitetas], vykusio 2020-01-23, posėdyje, tiek Tarybos 2020-01-30 posėdyje. Dar kartą primename, kad Taryba, kaip savivaldybės biudžetinių įstaigų steigėja, sprendimais dėl švietimo įstaigų reorganizavimo, tarp jų, ir Mokyklos, siekia efektyviau naudoti Savivaldybės švietimo įstaigoms skiriamas lėšas optimizuojant jų valdymą, administravimą, buhalterinę apskaitą ir šias lėšas nukreipti į švietimo paslaugų kokybę. Taryba nemažina bei vykdomų neformaliojo švietimo įstaigose programų pasiūlos, nei lankančių mokinių skaičiaus. Taryba 2020-01-30 priėmė Sprendimą. Įvykdžius reorganizavimo procedūras, Mokykla nuo 2020-08-31 bus prijungta prie Gargždų muzikos mokyklos. Gargždų muzikos mokyklos, turinčios skyrius Endriejave, Veiviržėnuose, patirtis rodo, kad nebūtina įstaigai turėti atskiros biudžetinės įstaigos statusą, siekiant vaikams užtikrinti kokybišką ugdymo procesą, mokytojams sudaryti geras darbo sąlygas, o bendruomenei aktyviai dalyvauti tos gyvenvietės kultūriniame, visuomeniniame gyvenime. […].“
6. Seimo kontrolierė, atsižvelgusi į pirmiau nurodytas aplinkybes, kreipėsi į:
6.1. Savivaldybę, prašydama pateikti motyvuotus paaiškinimus, ar rengiant Sprendimo projektą buvo imtasi priemonių savivaldybės gyventojų dalyvavimo tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus principo reikalavimams užtikrinti, ar šiuo atveju Savivaldybė konsultavosi su visuomenės interesams šioje srityje atstovaujančiomis organizacijomis, gyventojais; ar Savivaldybės taryba yra patvirtinusi kriterijus, kuriais remiantis būtina prieš priimant sprendimus rengti apklausas; ar rengiant Sprendimo projektą buvo imtasi priemonių Savivaldybės veiklos skaidrumo, viešumo principo reikalavimų įgyvendinimui užtikrinti; ar Savivaldybė pateikė viešus ir motyvuotus atsakymus į Pareiškėjų pareikštą nuomonę apie Savivaldybės darbą, rengiant Sprendimo projektą, priėmus Sprendimą, jeigu taip – nurodyti, kokių konkrečių priemonių buvo imtasi; ar rengiant Sprendimo projektą buvo imtasi priemonių žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo ir gerbimo, viešojo administravimo objektyvumo bei proporcingumo principų reikalavimų įgyvendinimui užtikrinti, pvz., ar Savivaldybė siūlė Tarybai analogiškų sprendimų dėl kitų biudžetinių įstaigų reorganizavimo projektus; ar rengiant Sprendimo projektą buvo imtasi priemonių viešojo administravimo efektyvumo principo reikalavimų įgyvendinimui užtikrinti, ar Sprendimo projekto rengimas buvo grįstas ekonominiais skaičiavimais; apie tai, ar buvo atsižvelgta į „Mokyklų, vykdančių švietimo programas, veiklos taisykles, patvirtintas Vyriausybės“; ar Sprendimo projekte iš tiesų buvo neteisingai nurodyta Sprendimo apskundimo tvarka dėl galimybės kreiptis į administracinį teismą (pvz., atsižvelgiant į pažymos 2.2.4 papunktyje nurodytas aplinkybes); ar Savivaldybė nustatyta tvarka pratęsė Prašymo ir Prašymo-2 nagrinėjimo terminus, paaiškinti vėlavimo pateikti Atsakymą priežastis; ar Savivaldybė yra pateikusi atsakymą Mokyklai dėl Vydūno vardo suteikimo, kitų Prašyme nurodytų aplinkybių; dėl pažymos 2.4 punkte nurodytų aplinkybių ir kt.;
6.2. Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybą (toliau vadinama – STT) – prašydama pateikti informaciją apie tai, kokie sprendimai priimti dėl Pareiškėjų 2020-03-22 prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Sprendimo priėmimo aplinkybių;
6.3. Klaipėdos apygardos prokuratūrą (toliau vadinama – Prokuratūra) – prašydama pateikti informaciją apie tai, kokie sprendimai priimti dėl Pareiškėjų 2020-03-23 prašymo ginti viešąjį interesą ir kreiptis į teismą dėl Sprendimo panaikinimo;
6.4. Lietuvos Vyriausybės atstovą Klaipėdos ir Tauragės apskrityse (toliau vadinama – LRV atstovas) – prašydama pateikti informaciją apie tai, kokie sprendimai priimti dėl Pareiškėjų 2020-03-24 prašymo pradėti tyrimą, pareikalauti Tarybos atšaukti Tarybos veiklos reglamentą ir kt.
Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės
7. Iš Savivaldybės Seimo kontrolierei pateiktos informacijos, paaiškinimų bei dokumentų nustatyta:
7.1. „Klaipėdos rajono savivaldybės mokyklų pertvarkos ne kartą buvo diskutuojama švietimo įstaigų vadovų pasitarimuose, teikiama informacija apie planuojamus pokyčius Savivaldybės internetiniame puslapyje https://www.klaipedos-r.lt/index.php?1218596161, internetiniame portale https://mano-gargzdai.lt/component/k2/item/18863-taryba-pritare-mokykl-laukia-jungtuves, regiono spaudoje https://www.ve.lt/naujienos/visuomene/svietimas/klaipedos-rajono-svietimo-istaigu-laukia-reorganizacija-1769040/.
Mokykloje 2019-11-27 buvo organizuotas susitikimas su Mokyklos bendruomene, kuriame dalyvavo Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas, mero pavaduotoja Violeta Riaukienė, Vedėjas, kurie susirinkusiesiems, tarp kurių buvo ir Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas […], šios profesinės sąjungos Klaipėdos rajono susivienijimo pirmininkė […], išsamiai pristatė informaciją apie planuojamą Mokyklos reorganizavimą.
Mokyklos atstovai dalyvavo 2020-01-16 vykusiame Komiteto posėdyje ir 2020-01-23 vykusiame Tarybos posėdyje, kuriuose išsakė savo pageidavimus, pastabas dėl Mokyklos reorganizavimo“;
7.2. „Taryba nėra patvirtinusi kriterijų, kuriais remiantis būtina prieš priimant Tarybos sprendimus rengti apklausas. VAĮ 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog konsultavimosi būdus (suinteresuotų asmenų sueigos, apklausos, viešai skelbti susirinkimai, atstovų kvietimai, kiti nuomonių išaiškinimo būdai), jeigu įstatymų nenustatyta kitaip, pasirenka pats viešojo administravimo subjektas. Skyrius visų reorganizavimo procese dalyvaujančių įstaigų direktorius buvo informavęs apie savivaldybės specialistų, esant bendruomenių poreikiams, atvykimą į įstaigas ir įstaigų reorganizavimo tikslų, terminų, procedūrų pristatymo. […] toks susitikimas buvo organizuotas ir Mokykloje“;
7.3. „Savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-10-22 įsakymu Nr. AV-2232 buvo patvirtintas projekto „Klaipėdos rajono savivaldybės švietimo įstaigų tinklo optimizavimas“ [toliau citatose ir tekste vadinama – Projektas] planas ir minėto projekto vykdymo komanda […]. Projekto vykdymo komandos nariai Savivaldybėje buvo susitikę su visų 2020 m. reorganizuojamų ir dalyvaujančių reorganizavime įstaigų vadovais. Šių susitikimų metu buvo aptarti klausimai dėl įstaigų reorganizavimo procedūrų, darbuotojų etatų, ugdymo proceso mokiniams tęstinumo nuo 2020-09-01. Toks susitikimas buvo organizuotas ir su Mokyklos direktoriumi […] ir Gargždų muzikos mokyklos direktore […]. Minėtų mokyklų direktoriai informaciją apie planuojamus pokyčius teikė savo vadovaujamų įstaigų bendruomenėms“;
7.4. „Pagal Projekto planą 2020 metais reorganizuojama 10 Klaipėdos rajono savivaldybės švietimo įstaigų, tarp jų, ir Mokykla. Dar viena švietimo įstaiga – Gargždų sporto mokykla – reorganizuojama pagal kitą Savivaldybėje įgyvendinamą projektą. Tarybos 2020-04-30 posėdyje buvo priimti sprendimai dėl 11 savivaldybės švietimo įstaigų reorganizavimo: 3 bendrojo ugdymo mokyklų, 6 ikimokyklinio ugdymo ir 2 formalųjį švietimą papildančių mokyklų reorganizavimo“;
7.5. „Atliekant kiekvienos reorganizavimo procese dalyvaujančios įstaigos pareigybių skaičiaus analizę buvo vertinamas etatų skaičius reorganizuojamose įstaigose, jų poreikis po reorganizavimo. Šiame procese dalyvavo ir visų Savivaldybės reorganizuojamų švietimo įstaigų direktoriai. Reorganizuojant Mokyklą, prijungiant ją prie Gargždų muzikos mokyklos, sumažės šiose įstaigose trys etatai. Preliminarus lėšų darbo užmokesčiui mažėjimas metams – 41,8 tūkst. eurų (etatų, lėšų skaičiavimas pridedamas)“;
7.6. „Švietimo įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybės taryba neformaliojo švietimo mokyklas (biudžetines įstaigas) reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko savarankiškai.
Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-06-29 nutarimu Nr. 768 […] [toliau citatose ir tekste vadinama – Taisyklės], bei Mokyklos bendruomenės sprendimų dėl savivaldybės mokyklų tinklo kūrimo priėmimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011-07-05 įsakymu Nr. V-1212 [toliau citatose ir tekste vadinama – Aprašas] […], nustato tik su bendrojo ugdymo mokyklų tinklo kūrimu bei su tokių mokyklų bendruomenių sprendimų priėmimu susijusias tvarkas“;
7.7. „Tarybos sprendimų projektai Dokumentų valdymo sistemoje „Kontora“ registruojami nurodant ir jų apskundimo tvarką, todėl teiginys: „Savivaldybės pareigūnai vilkindami neteisingai nurodė Sprendimo apskundimo tvarką…“ yra visiškai nepagrįstas. Sprendimo projekte, nurodant Sprendimo apskundimo tvarką, buvo padaryta techninė klaida“.
Pastebėtina, kad, 2020-07-03 duomenimis, Savivaldybės interneto svetainėje
skelbiamas Sprendimas, kurio turinys ir apskundimo tvarka nurodyta pažymos 12.4
punkte (Sprendimo tekste jo apskundimo tvarkos nurodymas – apie galimybę Sprendimą apskųsti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriui – nepakeistas; https://teisineinformacija.lt/klaipedar/Default.aspx?Id=3&DocId=188400);
7.8. „Prieš 2019-11-27 vykusį susitikimą su Mokyklos bendruomene su Prašymu Savivaldybės darbuotojai buvo susipažinę, todėl susitikimo metu buvo diskutuojama ir Prašyme išdėstytais klausimais.
Tiek dėl Prašymo, tiek dėl Prašymo-2 nagrinėjimo terminai nebuvo pratęsti.
Skyriaus (pastaba: nuo 2020-05-01 Švietimo ir sporto skyriaus) Vedėjas savo iniciatyva skambino Mokyklos tarybos pirmininkei […] dėl Savivaldybei pateiktų Prašymų. Pokalbio metu diskutuota apie tai, kad išsamesnė situacija dėl Mokyklos reorganizavimo gali paaiškėti tik po Komiteto posėdžio, vyksiančio 2020 m. sausio mėn. Buvo sutarta, kad Vedėjas informuos gerb. […] [Mokyklos tarybos pirmininkę] apie vyksiantį Komiteto posėdį, kuriame ir bus svarstomi pateikti Prašymai. Tai ir buvo padaryta. Mokyklos atstovai dalyvavo tiek Komiteto, tiek ir Tarybos posėdyje (Komiteto 2020-01-16 posėdžio protokolas ir Tarybos 2020-01-23 posėdžio protokolas pridedami)“;
7.9. „Mokyklos direktorius […] ar kiti šios mokyklos atstovai iki 2019 m. rudens Savivaldybei nebuvo teikę jokių pageidavimų, kad šiai įstaigai būtų suteiktas Vydūno vardas. Manytina, kad 2019 metų pabaigoje atsiradusios iniciatyvos dėl Vydūno vardo suteikimo šiai Mokyklai susijusios su tuo metu jau prasidėjusiomis diskusijomis dėl Mokyklos reorganizavimo. 2019 m. gruodžio mėn. į Savivaldybę kreipėsi Lietuvos menų ir mokslo asociacijos „Vydūno šviesa“ prezidentas […] dėl Vydūno vardo suteikimo Mokyklai. Asociacijai buvo atsakyta (atsakymas pridedamas)“;
7.10. „Savivaldybė [2020-01-28] Atsakymą Mokyklos tarybos pirmininkei […] yra pateikusi“ (į 2019-11-18 Prašymą atsakyta per 47, į 2019-12-03 Prašymą-2 – per 36 darbo dienas);
7.11. „Savivaldybė iki šių mokslo metų nėra gavusi informacijos apie mokinių, lankančių Mokyklą, pavėžėjimo problemas. Skyriaus specialistų turima informacija, visos Klaipėdos rajono neformaliojo švietimo mokyklos mokinių ugdymo procesą stengiasi derinti prie mokyklų autobusų, specialiųjų reisų autobusų, maršrutinių autobusų važiavimo grafikų. Ribotos Savivaldybės finansinės galimybės neleidžia užtikrinti idealaus pavėžėjimo mokiniams, kurie lanko ir Mokyklą“;
7.12. „[…] nuo 2020-09-01 Gargždų muzikos mokyklos ugdymo plane numatytas mokiniams minimalus valandų skaičius bus vienodas visiems šią mokyklą lankantiems vaikams, tai yra Gargždų muzikos mokyklos Priekulės skyrių lankantiems vaikams taip pat. Informacija apie vienodą ugdymo planą visiems muzikos mokyklas lankantiems vaikams ne kartą buvo aptarta vykusiuose susitikimuose su Priekulės ir Gargždų muzikos mokyklų direktoriais. Šią informaciją Mokyklos tarybos pirmininkei […] ne kartą patvirtino Vedėjas“;
7.13. „Mokyklą lankantys mokiniai ir toliau bus ugdomi dabar ugdymo procesui naudojamose patalpose. Nėra jokių svarstymų dėl šių patalpų naudojimo kitoms reikmėms. Klaipėdos rajono savivaldybės 2020–2022 metų Strateginio veiklos plano „Žinių visuomenės plėtros programoje“ numatytos priemonės „Neformaliojo švietimo infrastruktūros tobulinimas“ įgyvendinimas leis sudaryti dar geresnes sąlygas šią įstaigą lankantiems vaikams.
Informuojame, kad Klaipėdos rajono savivaldybės vykdomo švietimo įstaigų tinklo optimizavimo pagrindinis tikslas — efektyvesnis savivaldybės ir valstybės biudžeto lėšų panaudojimas organizuojant švietimo įstaigų valdymą, administravimą.“
8. Iš STT Seimo kontrolierei pateiktos informacijos nustatyta:
„STT 2020-04-10 el. paštu gautas nepasirašytas Pareiškėjų pareiškimas dėl galimai padarytų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų. Atsižvelgus į šią aplinkybę, pareiškimas buvo nagrinėjamas vadovaujantis Asmenų, kurie kreipiasi į STT, pareiškimų nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto STT direktoriaus 2018-05-21 įsakymu Nr. 2-86 (su pakeitimais), nustatyta tvarka.
2020-04-22 paštu gavus analogiško turinio Pareiškėjų pasirašytą pareiškimą ir jo nagrinėjimo metu nustačius nusikalstamos veikos požymius, 2020-05-05 pareiškimas buvo perregistruotas Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008-08-11 įsakymu Nr. 1-110, numatyta tvarka.
Šiuo metu pareiškime nurodyta informacija yra tikslinama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ir apie priimtą sprendimą Jus informuosime.“
9. Iš Prokuratūros Seimo kontrolierei pateiktos informacijos nustatyta:
„Prokuratūroje yra 2020-04-17 gautas Pareiškėjų pareiškimas (reg. Nr. AP-10091) dėl Sprendimo.
Informuojame, jog išnagrinėjus pareiškimą priimtas 2020-05-18 nutarimas Nr. 4-CB2-32 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nutarime nurodoma, jog Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba tokios kompetentingos institucijos nėra.
Nustatyta, kad pareiškimu iš esmės keliamos abejonės dėl Tarybos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. LR vietos savivaldos įstatymo 55 straipsnyje įtvirtinta, jog kaip savivaldybės laikosi įstatymų, kaip vykdo Vyriausybės sprendimus Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo [toliau citatose ir tekste vadinama – SAPĮ] nustatyta tvarka prižiūri Vyriausybės skiriami valstybės pareigūnai – Vyriausybės atstovai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra pažymėjęs, kad valstybės institucijos privalo savarankiškai ir iniciatyviai veikti pagal joms priskirtas veiklos sritis ir veiklos rūšis, todėl prireikus privalo atstovauti ar ginti viešąjį interesą, reikšti ieškinius, pareiškimus, skundus teisme ar kitaip atstovauti valstybės interesams. Prokuroras tik nustatęs, jog valstybės institucijos neatlieka savo pareigų ar jas atlieka netinkamai, privalo ginti viešąjį interesą tam tikroje srityje. Atsižvelgiant į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, jog Vyriausybės atstovas Klaipėdos ir Tauragės apskrityse teisės aktų nustatyta, tvarka atliko tyrimą savo kompetencijos srityje ir nenustatė pažeidimų priimant Tarybai administracinius aktus, prokurorui nėra teisinio pagrindo inicijuoti teisminį procesą dėl administracinių aktų panaikinimo ar kitų viešojo intereso gynimo priemonių taikymo.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1994-02-14 nutarime konstatavo, kad Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo straipsnių normos, įtvirtinančios prokurorų įgaliojimus tikrinti valdymo aktų teisėtumą ir vykdyti prokurorinę priežiūrą civiliniame procese, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5, 109 ir 118 straipsniams. Konstitucijos 118 straipsnio dispozicijos pakeitimas, nustatant prokuroro teisę įstatymo numatytais atvejais ginti asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus, atitinkamai Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje viešojo intereso gynimo instituto nuostatų įtvirtinimas nesuponuoja prokuroro pareigos vykdyti bendrosios kompetencijos (anksčiau dar vadinta – bendroji prokurorinė priežiūra) funkcijas. Taigi pagal prokuroro procesinę veiklą bei kompetencijos ribas reglamentuojančius teisės aktus prokuroras neatlieka priežiūros viešojo administravimo procesuose, tuo labiau negali nurodyti institucijoms, kokį sprendimą šios privalo priimti, kokia tvarka ir kaip jį įgyvendinti.“
10. Iš LRV atstovo Seimo kontrolierei pateiktos informacijos bei dokumentų nustatyta, kad LRV atstovas išnagrinėjo Pareiškėjų 2020-03-24 prašymą ir 2020-05-12 pateikė jiems atsakymą Nr. (5.28)-S4-82, kuriame, be kita ko, pažymėjo:
10.1. „LRV atstovas 2020-04-17 gavo Jūsų 2020-03-24 pareiškimą „Dėl Sprendimo panaikinimo“ (registracijos data 2020-04-17, Nr. (S.28.)-G4-4-16) (toliau – kreipimasis), kuriame keliate Sprendimo teisėtumo klausimą bei prašote „pradėti tyrimą, pareikalauti Tarybos atšaukti Tarybos veiklos reglamentą ir procedūrinius reikalavimus pažeidžiantį ydingą Sprendimą, sustabdyti jo vykdymą, o atsisakius, inicijuoti bylos iškėlimą teisme dėl Sprendimo panaikinimo“. […]. Visų pirma akcentuotina tai, jog, vykdydamas savivaldybių administracinę priežiūrą, LRV atstovas vertino tiek Sprendimo projekto, tiek ir Sprendimo teisėtumą, tačiau pažeidimų, dėl kurių Vyriausybės atstovas turėtą pagrindą imtis jam įstatymu suteiktų įgaliojimų įgyvendinimo, nebuvo nustatyta. […] Taryba minėtą sprendimą priėmė jai suteiktos kompetencijos ribose. Teisę priimti tokio pobūdžio sprendimus Tarybai suteikia ir kitos Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos. […] savivaldybių tarybų įgaliojimai inicijuoti ir priimti sprendimus dėl neformaliojo ugdymo biudžetinių įstaigų, kurių savininkė yra Savivaldybė, reorganizavimo, yra įtvirtinti Konstitucijoje, VSĮ, BĮĮ, ŠĮ, todėl, darytina išvada, jog Taryba, priimdama Sprendimą, aukštesnės galios teisės aktų nepažeidė.“
10.2. „Kreipimesi nurodote, jog Sprendimas priimtas „pažeidžiant VAĮ 7 str. VSĮ 4, 5, 37, 4, 41 ir 44 straipsnių nuostatas bei neišdiskutuotas su visuomene“. […]. Kreipimesi į LRV atstovą nurodote, kad „2019-11-13 Vedėjas Mokyklai parašė raštą apie galimus susitikimus su bendruomene, kurių metu specialistai pristatys tinklo pertvarkos pokyčius. […] 2019-11-27 su Mokyklos bendruomene susitiko meras, vicemerė […], Vedėjas.“ Tokiu būdu, teigti, kad Taryba, prieš priimdama Sprendimą, nesikonsultavo su visuomene bei pažeidė VAĮ 7 straipsnio nuostatas, nėra pagrindo.
Be to, pažymėtina ir tai, jog, vadovaujantis VSĮ 40 straipsnio l dalimi, apklausos paskelbimo iniciatyvos teisė priklauso ne tik savivaldybės tarybai, merui ar seniūnui, bet ir savivaldybės gyventojams. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad gyventojai apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę įgyvendina ne mažiau kaip 5 procentų siūlomos, apklausos teritorijos gyventojų, turinčių teisę rinkti savivaldybės tarybą. […]. Tokiu būdu, suinteresuota bendruomenė, siekdama spręsti jai aktualų Mokyklos reorganizacijos klausimą, taip pat turėjo teisinę galimybę pasinaudoti minėtomis VSĮ nuostatomis bei vietos gyventojų apklausą inicijuoti savarankiškai.“
10.3. „Savo kreipimesi, be kita ko, nurodote, jog „Tarybos nariai neatsižvelgė į Taisykles (ten kalbama apie mokyklų tarybų būtiną pritarimą reorganizuojant mokyklas ir skatinant jaunų šeimų kūrimąsi regionuose)“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Taisyklės bei Aprašas reglamentuoja tik su bendrojo ugdymo mokyklų tinklo kūrimu bei su tokių mokyklų bendruomenių sprendimų priėmimu susijusias tvarkas. […]. Tokiu būdu, reorganizuojant, likviduojant ar pertvarkant neformaliojo švietimo įtaigas, aukščiau paminėtuose teisės aktuose nustatyti reikalavimai netaikytini. […].“
10.4. „Jeigu manote, kad minėtas Sprendimas pažeidžia Jūsų teises ar teisėtus interesus, turite teisę jį apskųsti sprendime nurodyta tvarka (per tris mėnesius Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams (Klaipėdos g. 1, Gargždai) Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka). […].“
Tyrimui reikšmingos Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai
11. Įstatymai:
11.1. Vietos savivaldos įstatyme (VSĮ) nustatyta:
11.1.1. 4 straipsnis – „Pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos savivalda, yra: […] 6) savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo. Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus; […] 9) savivaldybės gyventojų dalyvavimo tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus. Savivaldybės institucijos sudaro sąlygas savivaldybės gyventojams tiesiogiai dalyvauti rengiant ir svarstant sprendimų projektus, organizuojant apklausas, susirinkimus, sueigas, viešą peticijų nagrinėjamą, skatina kitas pilietinės iniciatyvos formas. Savivaldybės institucijos diegia savivaldos principus švietimo, kultūros ir kitose įstaigose, remia asociacijų iniciatyvas, susijusias su viešųjų savivaldybės reikalų tvarkymu; 10) veiklos skaidrumo. Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla turi būti aiški ir suprantama savivaldybės gyventojams, kurie tuo domisi, jiems sudaromos sąlygos gauti paaiškinimus, kas ir kodėl daroma; […] 12) reagavimo į savivaldybės gyventojų nuomonę. Savivaldybės gyventojai ar jų atstovai turi teisę […] gauti viešus ir motyvuotus atsakymus į pareikštą nuomonę apie savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų ar atskirų valstybės tarnautojų darbą; 13) žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo ir gerbimo. Savivaldybės institucijų ar valstybės tarnautojų priimami sprendimai turi nepažeisti žmogaus orumo, jo teisių ir laisvių, lygių galimybių; […] 15) viešumo. Savivaldybė savo interneto svetainėje teikia ir nuolat atnaujina šio įstatymo numatytą informaciją […].“
11.1.2. 5 straipsnis – 1. Savivaldybių funkcijos pagal sprendimų priėmimo laisvę skirstomos į: 1) savarankiškąsias. Šias funkcijas savivaldybės atlieka pagal Konstitucijos ir įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus bendruomenei ir šios interesais. Įgyvendindamos šias funkcijas, savivaldybės turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už savarankiškųjų funkcijų atlikimą. Įgyvendinant šias funkcijas, savivaldybių veiklą saisto įstatymų nustatyti reikalavimai ir tvarka, kuri, kai tai numatyta įstatymuose, nustatoma ir kituose teisės aktuose; […].“
11.1.3. 6 straipsnis – vienos iš savivaldybių savarankiškų funkcijų yra: „4) biudžetinių įstaigų steigimas ir išlaikymas […]“, „8) ikimokyklinio ugdymo, vaikų ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo organizavimas, vaikų ir jaunimo užimtumo organizavimas.“
11.1.4. 16 straipsnis – „2. Išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija: […] 21) biudžetinių […] steigimas, reorganizavimas, likvidavimas ir jų priežiūra, savivaldybės mokymo ir auklėjimo (toliau – švietimo) įstaigų vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų teisės aktų nustatyta tvarka, dalyvavimas steigiant, reorganizuojant ir likviduojant viešuosius ir privačius juridinius
asmenis; […].“
11.15. 30 straipsnis – „2. Savivaldybės administracija: […] 6) rengia savivaldybės institucijų sprendimų ir potvarkių projektus; […].“
11.1.6. 37 straipsnis – „1. Apklausai gali būti teikiami klausimai, kuriuos savivaldybė sprendžia atlikdama savarankiškąsias funkcijas. Savivaldybės taryba sprendimu gali nustatyti kriterijus, kuriais remiantis būtina prieš priimant sprendimus rengti apklausas. […].“
11.1.7. 40 straipsnis – „1. Apklausos paskelbimo iniciatyvos teisė priklauso savivaldybės gyventojams, savivaldybės tarybai, merui ir seniūnui. […].“
11.1.8. 44 straipsnis – „Apklausą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.“
11.2. Švietimo įstatymo (ŠĮ) 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta: „2. Savivaldybės taryba neformaliojo švietimo mokyklas (biudžetines įstaigas) reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko savarankiškai, bendrojo ugdymo mokyklas (biudžetines įstaigas), profesinio mokymo įstaigas (biudžetines įstaigas) – vadovaudamasi Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, […]. Savivaldybės neformaliojo švietimo mokyklos (viešosios įstaigos) reorganizuojamos, likviduojamos ar pertvarkomos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) sprendimu, […].“
11.3. Viešojo administravimo įstatyme (VAĮ) nustatyta:
11.3.1. 3 straipsnis – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: 1) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; 2) objektyvumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs; 3) proporcingumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus; […] 6) efektyvumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas ir įgyvendindamas sprendimus, jam skirtus išteklius naudoja ekonomiškai, rezultatų siekia kuo mažesnėmis sąnaudomis; […] 9) lygiateisiškumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinius sprendimus, turi atsižvelgti į tai, kad įstatymui visi asmenys lygūs, ir negali varžyti jų teisių ar teikti jiems privilegijų dėl jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės ir turtinės padėties, išsilavinimo, religinių ar politinių pažiūrų, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių; 13) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį.“
11.3.2. 7 straipsnis – „1. Viešojo administravimo subjektai dėl administracinių sprendimų, susijusių su bendrais teisėtais visuomenės interesais, turi konsultuotis su visuomenės interesams tam tikroje srityje atstovaujančiomis organizacijomis (asociacijų, profesinių sąjungų, kitų nevyriausybinių organizacijų atstovais), o įstatymų numatytais atvejais – ir su gyventojais ar jų grupėmis. 2. Konsultavimosi būdus (suinteresuotų asmenų sueigos, apklausos, viešai skelbti susirinkimai, atstovų kvietimai, kiti nuomonių išaiškinimo būdai), jeigu įstatymų nenustatyta kitaip, pasirenka pats viešojo administravimo subjektas. 3. Informacija apie konsultavimosi būdą, jo dalyvius ir rezultatus turi būti skelbiama administracinio sprendimo projektą parengusio viešojo administravimo subjekto tinklalapyje.“
11.3.3. 14 straipsnis – „1. Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Vyriausybė. […].“
11.3.4. 35 straipsnis – „1. Administracinės procedūros sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas, gavęs asmens, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, ar kito asmens motyvuotą informaciją apie skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitas technines klaidas, imasi reikalingų priemonių klaidoms ištaisyti. 2. Jeigu klaida gali turėti esminės įtakos sprendimo vykdymui, viešojo administravimo subjektas, priėmęs administracinės procedūros sprendimą, sustabdo sprendimo vykdymą iki klaidų ištaisymo. 3. Asmeniui, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, ir viešojo administravimo subjektui, kurio veiksmai buvo skundžiami, per 3 darbo dienas nuo klaidų ištaisymo dienos įteikiamas ar išsiunčiamas pataisytas dokumentas (administracinės procedūros sprendimas).“
11.4. Seimo kontrolierių įstatyme (SKĮ) nustatyta:
11.4.1. 2 straipsnis – „1. Biurokratizmas – tokia pareigūno veika, kai vietoj reikalų sprendimo iš esmės laikomasi nereikalingų ar išgalvotų formalumų, nepagrįstai atsisakoma spręsti pareigūno kompetencijai priklausančius klausimus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas bei kitaip blogai ar netinkamai valdoma (atsisakoma informuoti asmenį apie jo teises, sąmoningai pateikiamas klaidinantis ar netinkamas patarimas ir t. t.). Biurokratizmu taip pat laikomas toks pareigūnų darbas, kai nevykdomi arba blogai vykdomi įstatymai ar kiti teisės aktai. […]. 4. Piktnaudžiavimas – tokie pareigūno veiksmai ar neveikimas, kai jam suteikti įgaliojimai naudojami ne pagal įstatymus bei kitus teisės aktus arba savanaudiškais tikslais ar dėl kitokių asmeninių paskatų (naudojimosi tarnybine padėtimi, keršto, pavydo, karjerizmo, neteisėtų paslaugų teikimo ir t. t.), taip pat tokie pareigūno veiksmai, kai viršijami suteikti įgaliojimai ar savavaliaujama.“
11.4.2. 5 straipsnis – „Seimo kontrolierius – Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimo) skiriamas valstybės pareigūnas, ginantis žmogaus teises ir laisves, tiriantis pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo bei siekiantis gerinti viešąjį administravimą.“
12. Kiti teisės aktai
12.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-06-29 nutarimu Nr. 768 patvirtintose Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių (Taisyklės) 1 punkte nustatyta: „Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklės […] nustato bendrojo ugdymo mokyklų […] tinklo kūrimo tikslą ir esmines nuostatas, bendrojo ugdymo mokyklų paskirtį ir jų vykdomų programų įvairovę, bendruosius ir specialiuosius mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, kriterijus, […] Mokyklų tinklo pertvarkos bendrųjų planų rengimą ir įgyvendinimą.“
12.2. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011-07-05 įsakymu Nr. V-1212 patvirtintose Mokyklos bendruomenės sprendimų dėl savivaldybės mokyklų tinklo kūrimo priėmimo tvarkos aprašo (Aprašas) 4 punkte nustatyta: „4. Priimdama sprendimus mokyklos bendruomenė vadovaujasi Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-06-29 nutarimu Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ […], ir aprašu.“
12.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintose Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse (toliau vadinama – Prašymų nagrinėjimo tvarka) nustatyta:
12.3.1. „25. Prašymai, išskyrus prašymus […] turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos. […].“
12.3.2. „26. Jeigu prašymo nagrinėjimas susijęs su komisijos sudarymu, posėdžio sušaukimu ar kitais atvejais, dėl kurių atsakymo pateikimas asmeniui gali užtrukti ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo prašymo ir visų reikiamų dokumentų gavimo institucijoje dienos, institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę pratęsti šį terminą dar iki 20 darbo dienų. Pratęsus Taisyklių 25 punkte nustatytą prašymo nagrinėjimo terminą, institucija per 2 darbo dienas nuo institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens tokio sprendimo priėmimo dienos išsiunčia asmeniui pranešimą raštu ir nurodo prašymo nagrinėjimo pratęsimo priežastis.“
12.3.3. „35. Atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį: […] 35.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 35.4. į kitus prašymus – atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys.“
12.4. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2020-01-23 sprendime Nr. T11-9 (Sprendimas) nustatyta:
„Klaipėdos rajono savivaldybes taryba […] n u s p r e n d ž i a: 1. Sutikti, kad nuo 2020-08-31 Klaipėdos rajono savivaldybes biudžetinė įstaiga Klaipėdos r. Priekulės muzikos mokykla […] butų reorganizuojama jungimo būdu ir prijungta prie Klaipėdos rajono savivaldybės biudžetinės įstaigos Gargždų muzikos mokyklos […]. 2. Nustatyti, kad: 2.1. Reorganizavimo tikslas – optimizuoti Klaipėdos rajono savivaldybės biudžetinių švietimo įstaigų tinklą, jo valdymą ir veiklą, racionaliai ir tikslingai naudoti materialinius, finansinius ir specialistų išteklius; 2.2. Reorganizavimo būdas – prijungimas; […]. 2.5. Po reorganizavimo veiksianti biudžetinė įstaiga – Klaipėdos rajono savivaldybės biudžetinė įstaiga Gargždų muzikos mokykla […], kuri perims visas reorganizuojamos biudžetines įstaigos […] [Mokyklos] teises ir pareigas; […].
Šis sprendimas per vieną mėnesį nuo jo įteikimo ar pranešimo suinteresuotai šaliai apie viešojo administravimo subjekto veiksmus (atsisakymą atlikti veiksmus) dienos gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriui […] arba Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams […] Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
Tyrimui reikšminga teismų praktika
13. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika – 2004-12-13 nutarimas: „Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybės pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai. Savivaldybių savarankiškumas ir veiklos laisvė pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją – konstituciniai principai (Konstitucinio Teismo 2002-12-24 nutarimas). Konstitucijos nuostata, kad savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai, vertintina kaip šių vietos bendruomenių dalyvavimo valdant šias teritorijas garantija (Konstitucinio Teismo 2001-06-28, 2002-12-24 nutarimai). Kartu pažymėtina, jog Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai, negalima atsieti nuo toje pačioje dalyje įtvirtintos nuostatos, kad savivaldybių veikimo laisvė ir savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos (Konstitucinio Teismo 2000-06-13, 2002-12-24 nutarimai).“
14. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) praktika:
14.1. 2013-30-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-l833/2013 – „kiekviena savivaldybė, kai nėra imperatyvių teisės aktų reikalavimų priimti konkrečius sprendimus, turi diskrecijos teisę pasirinkti, kokiu būdu įgyvendinti savo kompetenciją, nustatytą įstatymuose.“
14.2. 2013-04-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-196/2013 – „savo veiklos teritorijoje, užtikrindama savarankiškosios funkcijos vykdymą, savivaldybė privalo nustatyti atitinkamą teisinį režimą bei imtis konkrečių priemonių šiam tikslui pasiekti.“
14.3. 2014-05-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-610/2014 – „[…] viešojo administravimo subjektas, bet kokiu būdu gavęs informaciją apie galbūt padarytus pažeidimus, pagal savo kompetenciją turi patikrinti tokią informaciją, ją įvertinti ir reaguoti į ją nuostatų bei kitų teisės aktų nustatytu būdu. Tačiau tai nereiškia, kad VAĮ, kitų šiam ginčui aktualių teisės aktų taikymo požiūriu atsakovas privalo veikti taip, kaip to prašo besikreipiantys į juos asmenys […].“
14.4. 2016-02-22 nutartis 2016-02-22 administracinėje byloje Nr. A-1150-520/2016 – „[…] atsakovas savo kompetencijos ribose įvykdė pareigą ir pateikė pareiškėjui tinkamą atsakymą, o tai, kad pareiškėjo netenkina skundžiamame atsakyme išdėstytos faktinės aplinkybės ir argumentai, nėra pagrindas pripažinti, jog pats atsakymas yra nemotyvuotas ir neteisėtas bei neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatų. […].“
Tyrimo išvados
15. Apibendrinus Pareiškėjų skunde Seimo kontrolierei nurodytas aplinkybes (pažymos
2 paragrafas) ir Seimo kontrolierės šio tyrimo pradžioje padarytas išvadas (pažymos 4 paragrafas) konstatuotina, kad šio skundo tyrimo metu bus vertinama Savivaldybės pareigūnų veikla (neveikimas) įgyvendinant vietos savivaldos ir kt. principų reikalavimus (pagal šias Pareiškėjų nurodytas aplinkybes: Sprendimas „neišdiskutuotas su bendruomene“, „pažeidžiant VAĮ 7 str., VSĮ 4, 5, 37, 40–41, 44 str.“, „nesilaikant privalomos tvarkos“, „Nesuteikė Mokyklos bendruomenei jokių galimybių dalyvauti reorganizacijos procese“, „ribojo informaciją“, neatsižvelgė į Taisykles, Aprašą, galimai yra asmuo, „siekiantis užvaldyti senovišką mūsų Mokyklos pastatą“, Sprendimas nėra pagrįstas ekonominiais skaičiavimais“, „nesureagavo į jokius kreipimosi raštus“, „neteisingai nurodė Sprendimo apskundimo tvarką“), nagrinėjant Pareiškėjų 2019 metų prašymus, susijusius su Sprendimo priėmimo organizavimu (pagal šias Pareiškėjų nurodytas aplinkybes: „net ir nesiruošia jokių atsakymų teikti“, laiku nepateikė atsakymų į Pareiškėjų prašymus).
Pažymėtina, kad Seimo kontrolierė, vertindama, ar Savivaldybės pareigūnų veikloje nėra biurokratizmo (pvz., sprendimų priėmimų vilkinimas, atsisakoma atlikti pareigas, nesuteikiama informacija, nevykdomi ar blogai vykdomi įstatymai ir kt.) bei piktnaudžiavimo (pvz., ar veikiama pagal suteiktus įgaliojimus ir pan.; pažymos 11.4.1 papunktis), nevertina Savivaldybės pareigūnų veiklos politinio ir ekonominio tikslingumo požiūriu.
16. Vadovaujantis:
16.1. VSĮ (pažymos 11.1 punktas), ŠĮ (pažymos 11.2 punktas), VAĮ (pažymos 11.3 punktas), Taisyklėmis (pažymos 12.1 punktas) bei Aprašu (pažymos 12.2 punktas), teismų praktika (pažymos 13 ir 14 paragrafai):
16.1.1. vienos iš Savivaldybės savarankiškųjų funkcijų yra biudžetinių įstaigų steigimas, vaikų neformaliojo švietimo organizavimas. Savivaldybė savarankiškąsias funkcijas atlieka pagal Konstitucijos ir įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus bendruomenei ir šios interesais, ji turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę, įgyvendinant šias funkcijas, Savivaldybės veiklą saisto įstatymų nustatyti reikalavimai ir tvarka. Tai, kad Savivaldybė pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai, vertintina kaip šių vietos bendruomenių dalyvavimo valdant šias teritorijas garantija.
Seimo kontrolierė, nevertindama Savivaldybės pareigūnų veiklos politinio ir ekonominio tikslingumo požiūriu, taip pat nėra įgaliota vertinti Savivaldybės pasirinktų Mokyklos reorganizavimo tikslingumo, efektyvumo;
16.1.2. biudžetinių įstaigų reorganizavimas yra išimtinė Tarybos kompetencija, Taryba neformaliojo švietimo mokyklas (biudžetines įstaigas) reorganizuoja, pertvarko savarankiškai. Savivaldybė, kai nėra imperatyvių teisės aktų reikalavimų priimti konkrečius sprendimus, turi diskrecijos teisę pasirinkti, kokiu būdu įgyvendinti savo kompetenciją, nustatytą įstatymuose;
16.1.3. Taisyklės ir Aprašas netaikomi reorganizuojant neformaliojo švietimo mokyklas (biudžetines įstaigas), taigi, ir šiuo atveju reorganizuojant Mokyklą;
16.1.4. Savivaldybė rengia Tarybos sprendimų (taip pat ir Sprendimo) projektus;
16.1.5. Mokyklos reorganizavimo klausimas galėjo būti teikiamas apklausai, apklausą dėl Mokyklos reorganizavimo tikslingumo ir pan. turėjo teisę inicijuoti ir suinteresuota bendruomenė;
16.1.6. apklausa yra tik vienas iš galimų konsultavimosi su visuomene būdų (kiti būdai: viešai skelbti susirinkimai, atstovų kvietimai, suinteresuotų asmenų sueigos ir pan.), kuriuos pasirenka pati Savivaldybė, todėl Seimo kontrolierė neturi įgaliojimų vertinti, ar Savivaldybė pasirinko tinkamus konsultavimosi su visuomene metodus. Informacija apie konsultavimosi būdą, jo dalyvius ir rezultatus turi būti skelbiama Savivaldybės tinklalapyje;
16.1.7. Taryba sprendimu gali nustatyti kriterijus, kuriais remiantis būtų būtina prieš priimant sprendimus rengti apklausas. Savivaldybė savo veiklos teritorijoje, užtikrindama savarankiškosios funkcijos vykdymą, privalo nustatyti atitinkamą teisinį režimą bei imtis konkrečių priemonių šiam tikslui pasiekti.
Nesant tarybos nustatytų apklausos vykdymo kriterijų Seimo kontrolierė neturi galimybės vertinti, ar Savivaldybė nagrinėjamu atveju pagrįstai neatliko apklausos;
16.1.8. Savivaldybės pareigūnai organizuodami Sprendimo priėmimą, turėjo vadovautis:
16.1.8.1. viešojo administravimo principais: įstatymo viršenybės, t. y., Savivaldybės veikla turi atitikti VAĮ išdėstytus teisinius pagrindus, parengtas Sprendimo projektas turėjo būti pagrįstas įstatymais; objektyvumo, t. y., Sprendimo priėmimo organizavimas turėjo būti nešališki ir objektyvūs; efektyvumo, t. y., Savivaldybė, organizuodama Sprendimo priėmimą, rezultatų turėjo siekti kuo mažesnėmis sąnaudomis; lygiateisiškumo, t. y., nagrinėjamu atveju turėjo būti atsižvelgta į tai, kad įstatymui visi asmenys lygūs, ir negalima varžyti jų teisių ar teikti jiems privilegijų dėl jų socialinės padėties, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių;
16.1.8.2. vietos savivaldos pagrindiniais principais: savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo, t. y., Sprendimo projektas turėjo atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus; savivaldybės gyventojų dalyvavimo tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus, t. y., Savivaldybė nagrinėjamu atveju turėjo sudaryti sąlygas savivaldybės gyventojams tiesiogiai dalyvauti rengiant ir svarstant Sprendimo projektą, organizuojant susirinkimus ir kt.; veiklos skaidrumo, t. y., Savivaldybės veikla, rengiant Sprendimo projektą, turėjo būti aiški ir suprantama savivaldybės gyventojams, kurie tuo domisi (pvz., Sprendimo projekte turėjo būti tinkamai nurodyta Sprendimo apskundimo tvarka), jiems turėjo būti sudaromos sąlygos gauti paaiškinimus, kas ir kodėl daroma; reagavimo į savivaldybės gyventojų nuomonę, t. y., savivaldybės gyventojai ar jų atstovai turėjo teisę gauti viešus ir motyvuotus atsakymus į pareikštą nuomonę apie Savivaldybės darbą; žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo ir gerbimo, t. y., Sprendimo projektas turėjo nepažeisti žmogaus orumo, jo teisių ir laisvių, lygių galimybių;
16.1.9. atsižvelgiant į VAĮ nustatytą klaidų ištaisymo procedūrą, Savivaldybė, gavusi informaciją apie galimą techninę klaidą dėl Sprendimo apskundimo tvarkos Sprendime nurodymo (pvz., Seimo kontrolierės kreipimąsi dėl informacijos Pareiškėjų skundo tyrimui pateikimo; pažymos 6.1 paragrafas), turėjo imtis reikalingų priemonių klaidoms ištaisyti ir informuoti Pareiškėjus bei Seimo kontrolierę apie klaidos ištaisymą;
16.2. VAĮ (pažymos 11.3 punktas), Prašymų nagrinėjimo taisyklėmis (pažymos 12.3 punktas) ir teismų praktika (pažymos 14 paragrafas):
16.2.1. Savivaldybė turėjo:
16.2.1.1. išnagrinėti Prašymą ir Prašymą-2 pagal jų turinį (šiuo atveju turėjo būti nurodytos atsisakymo patenkinti Pareiškėjų prašymą nereorganizuoti Mokyklos priežastys bei pateikti paaiškinimai dėl kitų prašymuose nurodytų aplinkybių) ir laikydamasi išsamumo principo reikalavimų, t. y., į prašymus atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydama visas jų nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindama prašymų turinį;
16.2.1.2. išnagrinėti Prašymą ir Prašymą-2 per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos arba, esant teisės aktuose nustatytoms aplinkybėms, nustatyta tvarka pratęsti prašymų nagrinėjimo terminą dar iki 20 darbo dienų (t. y., maksimalus prašymų išnagrinėjimo terminas – 40 darbo dienų);
16.2.2. Savivaldybė, gavusi informaciją apie galbūt padarytus pažeidimus (šiuo atveju dėl Pareiškėjų prašymuose nurodytų aplinkybių: Vydūno vardo nesuteikimo, mokinių pavėžėjimo problemų, ugdymo Gargžduose ir Priekulės skyriuje planų suvienodinimo, neformalaus ugdymo poreikio analizės neatlikimo ir kt.), pagal savo kompetenciją turėjo patikrinti tokią informaciją, ją įvertinti ir reaguoti į ją teisės aktų nustatytu būdu, tačiau tai nereiškia, kad Savivaldybė privalo veikti taip, kaip to prašo Pareiškėjai;
16.2.3. Savivaldybei įvykdžius pareigą ir pateikus Pareiškėjams Atsakymą, tai, kad Pareiškėjų netenkina skundžiamame Atsakyme išdėstytos faktinės aplinkybės ir argumentai, nėra pagrindas pripažinti, jog pats Atsakymas yra nemotyvuotas ir neteisėtas bei neatitinkantis VAĮ nuostatų.
17. Nagrinėjamu atveju Savivaldybės pareigūnai:
17.1. rengdami Sprendimo projektą, šio tyrimo metu gautais duomenimis nepažeidė VAĮ 7 straipsnio, VSĮ 5, 37, 40–41, 44 straipsnių reikalavimų, taip pat ir VAĮ 3 straipsnyje ir VSĮ 4 straipsnyje nustatytų lygiateisiškumo, savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo, reagavimo į savivaldybės gyventojų nuomonę, savivaldybės gyventojų dalyvavimo tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus ir kitų principų reikalavimų, nes:
17.1.1. vykdė savarankiškąją Savivaldybės funkciją – organizuoti neformalųjį švietimą, reorganizuojant Mokyklą, pagrįstai savarankiškai sprendė, kokį konsultavimosi su visuomene būdą dėl Mokyklos reorganizavimo pasirinkti, pasirinko kitus nei apklausa būdus („Mokykloje
2019-11-27 buvo organizuotas susitikimas su Mokyklos bendruomene“, „Mokyklos atstovai dalyvavo 2020-01-16 vykusiame Komiteto posėdyje ir 2020-01-23 vykusiame Tarybos posėdyje“, „Projekto vykdymo komandos nariai susitiko su Mokyklos direktoriumi ir Gargždų muzikos mokyklos direktore, „Minėtų mokyklų direktoriai informaciją apie planuojamus pokyčius teikė savo vadovaujamų įstaigų bendruomenėms“; pažymos 2.1, 7.1 ir 7.3 punktai);
17.1.2. atliko kiekvienos reorganizavimo procese dalyvaujančios įstaigos pareigybių skaičiaus analizę (pažymos 7.5 punktas) siekdami efektyvesnio Savivaldybės ir valstybės biudžeto lėšų panaudojimo organizuojant švietimo įstaigų valdymą, administravimą, reorganizavo ne tik Mokyklą, bet ir kitas švietimo įstaigas (pažymos 7.4 punktas), pagrįstai netaikė Taisyklių ir Aprašo reikalavimų (pažymos 7.6 punktas), Savivaldybės interneto svetainėje ir kitose visuomenės informavimo priemonėse teikė informaciją apie planuojamą priimti Sprendimą (pažymos 7.1 punktas);
17.2. tačiau neužtikrino savivaldybių veiklos skaidrumo principo reikalavimų dėl savivaldybės veiklos aiškumo tinkamo įgyvendinimo, nes iki šio tyrimo pabaigos nesiėmė priemonių, kad būtų panaikinta viešai skelbiamo Sprendimo (kurio projektą jie rengė) tekste esanti techninė klaida, nepagrįstai nurodant, kad Sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriui (pažymos 7.7, 10.4, 12.4 punktai; pastebėtina, kad ši klaida turėjo įtakos Pareiškėjų teisių apskųsti Sprendimą įgyvendinimui; pažymos 2.2.4 papunktis);
17.3. nagrinėdami Prašymą ir Prašymą-2 nepagrįstai nesilaikė Prašymų nagrinėjimo taisyklėse nustatyto 20 darbo dienų prašymų nagrinėjimo termino, Prašymą išnagrinėjo pažeisdami netgi maksimalų 40 darbo dienų prašymų nagrinėjimo terminą, nepratęsė šių prašymų nagrinėjimo terminų teisės aktuose nustatyta tvarka (pažymos 7.8 ir 7.10 punktai) (šio tyrimo metu pateikė papildomus paaiškinimus pagal Prašyme-2 bei skunde Seimo kontrolierei nurodytas aplinkybes; pažymos 7.9, 7.11–7.13 punktai).
18. Apibendrinus pirmiau pateiktas išvadas (pažymos 17 paragrafas), konstatuotina, kad Savivaldybė pažeidė Pareiškėjų teisę į gerą viešąjį administravimą (pažymos 17.2 ir 17.3 punktai), todėl vadovaujantis SKĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu Pareiškėjų skundas pripažintinas pagrįstu pagal pažymos 17.2 ir 17.3 punktų išvadas.
19. Kartu Seimo kontrolierė atkreipia:
19.1. Savivaldybės pareigūnų dėmesį į tai, kad, siekiant užtikrinti Savivaldybės veiklos principų tinkamą įgyvendinimą bei Savivaldybės pareigą nustatyti atitinkamą savarankiškųjų funkcijų įgyvendinimo teisinį režimą, būtų tikslinga pasiūlyti Tarybai įgyvendinti VSĮ 37 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl kriterijų, kuriais remiantis būtina prieš priimant sprendimus rengti apklausas, nustatymo;
19.2. Pareiškėjų dėmesį į tai, kad šio tyrimo metu STT Seimo kontrolierei pranešė, jog2020-04-22 gauto Pareiškėjų, pareiškimo nagrinėjimo metu nustačius nusikalstamos veikos požymių, informacija toliau tikslinama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka (pažymos 8 paragrafas).
SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS
20. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio
1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia Klaipėdos rajono Priekulės muzikos mokyklos bendruomenės skundą dėl Klaipėdos rajono savivaldybės pareigūnų veiklos (neveikimo) pripažinti pagrįstu.
SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS
21. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio
1 dalies 6, 8, 14 ir 17 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė rekomenduoja:
21.1. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriui:
21.1.1. informuoti, kokių vidaus administravimo priemonių buvo imtasi, kad ateityje asmenų prašymai būtų nagrinėjami laikantis išsamumo principo reikalavimų bei teisės aktuose nustatytų nagrinėjimo terminų;
21.1.2. imtis priemonių savivaldybių veiklos skaidrumo ir kitų principų tinkamam įgyvendinimui užtikrinti:
1) nustatyta tvarka ištaisyti techninę klaidą Tarybos 2020-01-23 sprendimo Nr. T11-9 tekste;
2) inicijuoti Tarybos sprendimo įgyvendinant VSĮ 37 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl kriterijų, kuriais remiantis būtina prieš priimant sprendimus rengti apklausas, nustatymo priėmimą;
21.2. Specialiųjų tyrimų tarnybai – informuoti Seimo kontrolierę apie priimtus sprendimus dėl Pareiškėjų 2020-04-22 gauto pareiškimo nagrinėjimo rezultatų.
Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašytume pranešti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y., ne vėliau kaip per 30 dienų nuo rekomendacijos gavimo dienos.
Seimo kontrolierė Milda Vainiutė