PAŽYMA DĖL INICIATYVIŲ PILIEČIŲ GRUPĖS SKUNDO PRIEŠ LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJĄ

Dokumento numeris 4D-2022/1-304
Data 2022-08-19
Kategorija Seimo kontrolierių pažymos
Dokumento pavadinimas PAŽYMA DĖL INICIATYVIŲ PILIEČIŲ GRUPĖS SKUNDO PRIEŠ LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJĄ
Kontrolierius Erika Leonaitė
Atsisiųsti

SKUNDO ESMĖ

 

  1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė gavo X pateiktą Iniciatyvių piliečių grupės (toliau vadinama – Pareiškėjai) skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau vadinama – Ministerija) tarnautojų veiksmais (neveikimu) pažeistos teisės į tinkamą viešąjį administravimą.

 

  1. Pareiškėjai skunde nurodė:

2.1. Ministerija 2022 m. sausio 18 d. gavo iniciatyvių piliečių grupės raštą dėl netinkamai išnagrinėto 2021 m. rugpjūčio 24 d. kreipimosi, kuriame buvo teiktos pastabos dėl teisinio reglamentavimo, susijusio su statybų užbaigimo procesu, bei prašymas išnagrinėti pasiūlymus dėl teisės aktų nuostatų keitimo. Ministerijos atsakymas į raštą gautas tik 2022 m. kovo 14 d.

2.2. Ministerija nesilaiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų nuostatų.

 

  1. Pareiškėjai prašo Seimo kontrolierės „ištirti šį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo pažeidimą ir informuoti apie priimtus sprendimus“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta).

 

TYRIMAS IR IŠVADOS

 

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

 

  1. Iniciatyvių piliečių grupės 2021 m. rugpjūčio 24 d. kreipimesi (pavadintas reikalavimu), Ministerijoje gautame 2021 m. rugpjūčio 30 d., rašoma:

„Prašome peržiūrėti, išanalizuoti ar visuomenė turi naudos nuo šių mūsų požiūriu perteklinių reikalavimų, o jei jie naudingi tik draudimo kompanijoms ir geologams, kurių kainos vidutiniškai pakilo 3 kartus nuo 300 EUR iki 900 EUR, prašome skubiai juos keisti.

1) Nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojus reikalavimui pateikti inžinerinių geologinių geotechninių (toliau vadinama – IGG) tyrimų ataskaitą neypatingųjų statinių užbaigimo metu, iš esmės reikalaujama prie prašymo patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą pridėti dokumentą, kuris privalo būti neypatingojo statinio projekte. Prašome pakeisti teisės aktą/us, kad šis reikalavimas turi būti taikomas, atliekant statybos užbaigimo procedūrą, neypatingiems statiniams kuriems SLD išduotas po 2021 m. sausio 1 d. dienos, taip pat prašome patikrinti, ar buvo atliktas korupcinis vertinimas šiam teisės aktui;

2) Deklaracijos tvirtinamos vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 V skyriaus IV skirsnio nuostatomis. Minėto STR-o 93.16 numatyta, kad deklaracijos tvirtinimui pateikiamos statybos proceso dalyvių privalomuosius draudimus patvirtinančių dokumentų kopijos. Kartu su šių privalomųjų draudimo kopijomis turi būti pateikiamos jų apmokėjimą įrodančių dokumentų kopijos. Dažnu atveju labai sunku gauti projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo apmokėjimą patvirtinantį dokumentą. Taip pat manome, kad valstybės tarnautojai nėra privačių draudimo kompanijų buhalteriai, todėl neturi tikrinti, ar draudimo polisas yra apmokėtas, tai yra draudimo kompanijų ir jų klientų reikalas, ir negali valstybė naudoti savo žmogiškųjų resursų. Kai policijos pareigūnai sustabdžius automobilį patikrina, ar vairuotojas turi galiojantį vairuotojų privalomąjį civilinės atsakomybės draudimo polisą, nereikalauja iš vairuotojų apmokėjimų už draudimą, nes tai jau yra privačių draudimo bendrovių ir jų klientų reikalas. Atsižvelgus į tai prašome naikinti reikalavimą pateikti apmokėjimą patvirtinantį dokumentą, taip pat prašome atsakyti ar buvo atliktas šio reikalavimo atsiradimo korupcinis vertinimas, bei surinkti ir išanalizuoti, ir pateikti kokios žalos buvo išmokėtos už šiuos minimus draudimus, ar jis yra naudingas visuomenei ir mokesčių mokėtojams;

3) Pasitaiko atvejų, kad statybos metu nukrypstama nuo projekto. Taip atsitinka, kai statytojas susiduria su projektuotojų nenumatytomis aplinkybėmis arba kai statybininkai naudoja netikslius matavimo prietaisus ar nesureikšmina faktinių neatitikčių brėžiniams. Kartais statybos metu paaiškėja, kad šiek tiek pakeitus projektą, statinys labiau atitiktų statytojo poreikius ar gražiau atrodytų. Kai keičiami neesminiai statinio projekto sprendiniai, statinio vieta sklype, didinami ar mažinami statinio išorės matmenys, keičiamas pastato aukštis, nulinė altitudė galima paklaida iki 20 cm. Manome, kad paklaida turėtų būti iki 80 cm., jei tai nepažeidžia trečiųjų asmenų interesų ir neprieštarauja teritorijų planavimų dokumentams.

Manome, kad aukščiau minimi reikalavimai labai didina biurokratizmą ir nepatogumą mokesčių mokėtojams, bei kursto pyktį sistemai dėl reikalavimų galiojimo atbuline data, bei pailgina statybos užbaigimo procedūrą, o pykčio ir nusivylimo sistemai mūsų visuomenei šiandien mažiausiai reikia, todėl prašome Jūsų rimtai išanalizuoti pateiktus, mūsų manymu, perteklinius reikalavimus.

Pridedame Priedą Nr. 1 su asmenų, pasirašiusių šį prašymą, parašais.“

 

  1. Ministerijos 2021 m. spalio 6 d. rašte Nr. (14)-D8(E)-6268 Iniciatyvių piliečių grupei rašoma:

„Išnagrinėjome 2021 m. rugpjūčio 24 d. rašte keliamus klausimus. Informuojame, kad galiojantys įstatymai, Vyriausybės nutarimai, Ministerijos nuostatai […] nesuteikia įgaliojimų Ministerijai oficialiai aiškinti teisės aktų nuostatų ir jų taikymo praktikos, vertinti individualių faktinių aplinkybių ir situacijų. Atsižvelgdami į tai, teikiame Ministerijos specialistų nuomonę, kuri nėra oficialus teisės aktų aiškinimas, taip pat neprivaloma kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms.

Dėl 1 klausimo.

Nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – STR 1.05.01:2017) pakeitimai ir nuo šių metų pradžios pagal šio reglamento 93.20 papunktį neypatingojo statinio IGG tyrimų ataskaitą statytojas privalo pateikti kartu su prašymu patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą.

Pažymime, kad IGG tyrimų privalomumą nustato ne statybos užbaigimą reglamentuojantis STR 1.05.01:2017, o STR 1.04.02:2011 „Inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai“ (toliau – reglamentas), kuriame nustatyta, kad IGG tyrimai sudaro statybinių tyrimų dalį, o IGG tyrimų ataskaita yra privalomasis statinio projekto rengimo dokumentas […], šio reglamento 46 punkte nurodyta, kad rengiant ypatingųjų, neypatingųjų statinių statybos, rekonstravimo ir tvarkybos darbų projektus, taip pat kapitalinio remonto projektus, kai keičiamos pamatų konstrukcijos, IGG tyrimai privalomi. Atkreipiame dėmesį, kad reglamento 46 punkte išimčių nenumatyta. Paminėtos reglamento nuostatos galioja nuo 2011 m. gruodžio 29 d. ir niekada nesikeitė. Iki STR 1.04.02:2011 įsigaliojimo, tai yra laikotarpiu nuo 2003 m. gruodžio 24 d. iki 2011 m. gruodžio 28 d., galiojo STR 1.04.02:2004 nuostatos, pagal kurias IGG tyrimai taip pat buvo privalomasis statinio projekto rengimo dokumentas (11 punktas) ir projektiniai IGG tyrimai buvo privalomi naujo, atkuriamo ar rekonstruojamo statinio techniniam projektui rengti, taip pat projektuoti nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių tvarkymo statybos darbus (65 punktas).

Apibendrindami, manome, kad 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojus reikalavimui pateikti IGG tyrimų ataskaitą neypatingųjų statinių užbaigimo metu, iš esmės reikalaujama prie prašymo patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą pridėti dokumentą, kuris turi būti neypatingojo statinio projekte. Statybos užbaigimo procedūros vykdomos pagal tokius teisės aktų reikalavimus, kokie galioja jos atlikimo metu. STR 1.05.01:2017 nenumato išimčių, kada IGG tyrimų ataskaitos pateikti nereikia, todėl ši ataskaita turi būti pridėta tais atvejais, kai ji privaloma statinio projekto sudėtyje.

Atkreipiame dėmesį, kad statinio projektuotojas privalo pasirašyti statinio projektą, tuo prisiimdamas atsakomybę, kad statinio projektas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas, nes tokia prievolė jam nustatyta Statybos įstatyme […].

Papildomai informuojame, kad 2021 m. gegužės 20 d. patvirtintas Statybos įstatymo Nr. I-1240 2, 3, 8, 10, 12, 19, 22, 24, 27, 28, 33, 34, 39, 42, 46, 49, 53 straipsnių, 1 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 27 […], 52 […] straipsniais įstatymas Nr. XIV-340, kuriame nustatyta pareiga savivaldybių administracijoms tikrinant statinių projektus, tikrinti ,,ar statinio projekto bendrojoje dalyje yra statybos sklypo projektinių inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų ataskaita su tyrimų registravimo Žemės gelmių registre numeriu, ypatingųjų statinių projektų atveju – ir Lietuvos geologijos tarnybos rašto, kad ši ataskaita įvertinta ir priimta, kopija“ […], minėta nuostata įsigalios nuo 2021 m. lapkričio 1 d. Atitinkamai yra rengiamas ir STR 1.05.01:2017 pakeitimų projektas, detalizuojant Statybos įstatymo nuostatas, įskaitant ir dėl inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų. Pažymime, kad šiuo metu yra rengiama STR 1.04.02:2011 „Inžineriniai geologiniai (geotechniniai) tyrimai“ nauja redakcija.

Dėl 2 klausimo.

Dėl STR 1.05.01:2017 93.16 punkto, kuriame numatoma prievolė ,,[…] Kartu su šių privalomųjų draudimų kopijomis privalomai turi būti pateikiamos jų apmokėjimą įrodančių dokumentų kopijos […]“, atkreipiame dėmesį, kad kiekvienoje draudimo sutartyje yra nurodyta, kad draudimo sutartis negalios neapmokėjus. Apibendrindami, manome, kad reikalavimas pateikti apmokėjimą įrodantį dokumentą yra tikslingas, kadangi užtikrina prevenciją ir apsaugą statybos proceso dalyviams nuo galimų neigiamų statybos proceso padarinių.

Dėl 3 klausimo.

Atkreipiame dėmesį, kad STR 1.05.01:2017 yra Statybos įstatymo įgyvendinamasis teisės aktas, kuriame detalizuotos / paaiškintos Statybos įstatymo nuostatos. Statybos įstatyme reglamentuota, kad statinio projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta sklype, statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) ir įgyvendinami specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai yra esminiai statinio projekto sprendiniai […]. Pažymime, kad nuo 2021 m. lapkričio 1 d. įsigalios Statybos įstatymo redakcijos […] 27 straipsnio 33 dalies nuostatos, numatančios atvejus, kada nepažeidžiant teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, teritorijų planavimo dokumentų, statybą leidžiančių dokumentų, specialiųjų reikalavimų ir esminių statinio reikalavimų nereikia informuoti visuomenės ir nereikia gauti naujo statybą leidžiančio dokumento.

Informuojame, kad visi teisės aktų projektai yra vertinami vadovaujantis Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis […].

Šis atsakymas per vieną mėnesį nuo jo gavimo gali būti skundžiamas Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos administracinių ginčų komisijai (Vilniaus g. 27, LT-01402 Vilnius) ar Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Žygimantų g. 2, LT-01102 Vilnius).

 

  1. Iniciatyvių piliečių grupės 2022 m. sausio 18 d. kreipimesi, Ministerijoje gautame 2022 m. sausio 19 d. (reg. Nr. D7-687) rašoma:

„Prašome dar kartą peržiūrėti, išanalizuoti mūsų pateiktas pastabas ir siūlymus. Atsakyti išsamiai į pateiktus klausimus, o ne naudoti biurokratinio atsirašinėjimo metodą.

  1. Nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojus reikalavimui pateikti IGG tyrimų ataskaitą neypatingųjų statinių užbaigimo metu, iš esmės reikalaujama prie prašymo patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą pridėti dokumentą, kuris privalo būti neypatingojo statinio projekte. Prašome pakeisti teisės aktą / us, kad šis reikalavimas turi būti taikomas, atliekant statybos užbaigimo procedūrą neypatingiems statiniams, kuriems SLD išduotas po 2021 m. sausio 1 d., taip pat prašome patikrinti, ar buvo atliktas korupcinis vertinimas šiam teisės aktui.

Dėl 1 p. Dėl Geologinių tyrimų: Jokio skirtumo, ar bus pakeistas, ar ne minėtas reikalavimas (apskritai nesuprantama, kam toks kvailas STR 1.05.01:2017 93.20 p. buvo įrašytas, nes iš jo turinio galima suprasti, kad ypatingam statiniui – išvis nereikia pateikti IGG tyrimų (nurodyta tik neypatingam pateikti)), nes tiek užbaigimo procedūrose, tiek nebaigtos statybos įforminimo procedūrose numatyta pateikti pilną projektą, tiek techninį, tiek darbo (t. y. su visomis privalomomis dalimis, o viena iš privalomųjų dalių – geologiniai tyrimai). Ši privalomoji dalis įrašyta STR „Statinio projektavimas….“ nuo 2003-iųjų metų ir tęsiasi iki šiol. Vadinasi, net jokio 93.20 p. nebereikėjo. Problema yra ta, kad iki 2019 metų niekas netikrino, ar projekte yra tie tyrimai, ar ne. Problema išliko ir po 2019 metų, nes išduodamos SLD, savivaldybės pagal STR 1.05.01:2017 1.22 punktą, patikrina „ar statinio projekto bendrojoje dalyje yra statybos sklypo projektinių inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų ataskaita su tyrimų registravimo numeriu Žemės gelmių registre“, o kadangi pagal tą patį reglamentą nustatyta, jog konstrukcinės dalies, išduodant SLD, pateikti neprivaloma (o „Statinio projektavimas“ reglamente, kažkodėl nurodyta, kad šie IGG tyrimai neypatingam statiniui privalo būti tik konstrukcijų dalyje (kurios pateikti, išduodant SLD, neprivalu) – tai vadinasi, kaip niekas netikrino, ar tie tyrimai yra neypatingo statinio projekto sudėtyje, ar ne, taip niekas ir netikrina (išduodant SLD). O užbaigiant statybą, kai statytojas sužino, kad pastačius statinį, paklojus trinkeles, sutvarkius aplinką, reikia tyrimų – jį ištinka šokas. Geologai džiaugiasi. Užsakymų daugybė. Ką su atliktais tyrimais veikti, nebeaišku, nes pastatas pastatytas.

Pasiūlymas AM:

– Pakeisti reglamentavimą taip, kad ir neypatingam statiniui išduodant SLD, būtų nustatyta prievolė tikrinti, ar projekto sudėtyje yra IGG (atitaisyti STR „Statinio projektavimas“, kad IGG būtų visų statinių bendrojoje dalyje, o ne tik ypatingų, arba išduodant SLD, pateikti ir konstrukcijų dalį, nes vis tiek ir techniniame projekte, viena iš sudedamųjų dalių – k-jų dalis);

– Suteikti projektuotojui teisę, atsižvelgiant į statinio sudėtingumą, aukštingumą, atliktus aplinkinių teritorijų gruntų tyrimus, topografines nuotraukas ar pan., įvertinti ir nustatyti neypatingo statinio projektavimui privalomumą atlikti geologinius tyrimus;

– Nustatyti, kad atliekant statinių užbaigimo procedūras, projekto sudėtyje IGG tyrimų pateikimo ar nepateikimo tikrinimas būtų privalomas tik statiniams, kuriems išduodant SLD buvo tikrinama, ar projekto sudėtyje yra IGG (t. y. ypatingiems statiniams nuo 2019, neypatingiems – nuo tada, kada įsigalios šių tyrimų tikrinimo privalomumas (pakeitus aukščiau nurodytas reglamentavimų nuostatas);

– Nustatyti aiškią atliktų tyrimų registravimo tvarką. Dabar nėra aišku, kas registruojama – tyrimai ar ataskaita (pateikta turi būti – „93.20. neypatingojo statinio statybos sklypo projektinių inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų ataskaita su tyrimų registravimo numeriu Žemės gelmių registre“). Ataskaitoje nėra aišku, kuris Nr. tikrintinas, nes yra 2 rūšių registravimo Nr. toje pačioje ataskaitoje pradžioje vienoks ir pabaigoje kitoks. Taip pat nėra aišku, nuo kada neypatingiems statiniams atlikta geologija turėjo būti registruojama. Pradžioje (2003 m. ar 2004 m.), įsigaliojus registravimo tvarkai buvo nurodyta, kad registruojami tik trečiąją geotechninę kategoriją atitinkantys projektiniai IGG tyrimai. Dabar kaip ir visi. Kyla klausimas, nuo kada registruojami Statybos projektams rengti atlikti tyrimai, atitinkantys I ar II kategoriją?

  1. Deklaracijos tvirtinamos, vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 V skyriaus IV skirsnio nuostatomis. Minėto STR 93.16 numatyta, kad deklaracijos tvirtinimui pateikiamos statybos proceso dalyvių privalomuosius draudimus patvirtinančių dokumentų kopijos. Kartu su šių privalomųjų draudimo kopijomis turi būti pateikiamos jų apmokėjimą įrodančių dokumentų kopijos. Dažnu atvejų labai sunku gauti projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo apmokėjimą patvirtinantį dokumentą. Taip pat manome, kad valstybės tarnautojai nėra privačių draudimo kompanijų buhalteriai, todėl neturi tikrinti, ar draudimo polisas yra apmokėtas, tai yra draudimo kompanijų ir jų klientų reikalas, ir negali valstybė naudoti savo žmogiškųjų resursų, kaip policijos pareigūnai, sustabdę automobilį patikrinantys, ar vairuotojas turi galiojantį vairuotojų privalomąjį civilinės atsakomybės draudimo polisą, bet nereikalaujantys iš vairuotojų apmokėjimų už draudimą, nes tai jau yra privačių draudimo [kompanijų] ir jų klientų reikalas. Atsižvelgdami į tai, prašome naikinti reikalavimą pateikti apmokėjimą patvirtinantį mokėjimą, taip pat prašome atsakyti, ar buvo atliktas šio reikalavimo atsiradimo korupcinis vertinimas. Bei surinkti ir išanalizuoti, ir pateikti [informaciją], kokios žalos buvo išmokėtos už šiuos minimus draudimus, ar jis yra naudingas visuomenei ir mokesčių mokėtojams? Svarbus klausimas liko neatsakytas! Gerbiamieji, kas tai – vieša paslaptis, ar slapti duomenys? Kas už to stovi, ir kam tai naudinga? Kam šis projektas neša ekonominę naudą? Klausimų daugiau nei atsakymų.

Dėl 2 p. Dėl draudimų kvitų:

Turėtų AM pripažinti klaidą ir skubiai ją ištaisyti. Užbaigimo procedūrose (STR 1.05.01:2017 93.16 p.) reikalaujama pateikti projektuotojo, rangovo ir techninio prižiūrėtojo draudimo įmokos kvitus (ir nėra numatyta jokių išimčių). Kaip žinia, dalyviai privalėjo draustis nuo jų draudimo taisyklių įsigaliojimo momento – rangovai ir projektuotojai nuo 2002 metų, techniniai prižiūrėtojai nuo 2012 metų. Reglamento kūrėjai tikriausiai neįsivaizduoja, kaip atrodo statytojas (kokia jo būsena), kai paaiškinama, kad jo statinys galės būti pripažintas užbaigtu, kai jis pateiks beveik 20-ies metų senumo kvitus, ir dar ne savo mokėtus, bet kažkokios įmonės, kurios gal jau ir seniai nebėra (o kad ir yra, tai įsitikę, kad nepuls ieškoti kažkokių kvitų statytojui ir kuriam dažniausiai nei projektavo, nei atliko kokius darbus, nes statinys, kaip dažniausiai būna, kelis kartus parduotas, ar kitaip perleistas kitam statytojui).

Pasiūlymas AM:

– Skubiai ištaisyti STR 1.05.01:2017 numatytą SLD išdavimo tvarką, numatant, kad išduodant SLD, būtų pridėtas projektuotojo ne tik draudimo polisas, bet ir jo apmokėjimo kvitas. Tuomet statytojui nereikėtų ir po daugelio metų ieškoti projektuotojų, maldauti jų, kad jie iš kažkur suieškotų seniai, seniai apmokėtų polisų kvitus;

– Numatyti užbaigimo ar nebaigtos statybos įregistravimo procedūrose tikrinti kvitų pateikimo privalomumą tik po to, kai įsigalios aukščiau siūlomos nuostatos, arba laikinai numatyti kažkokį metų ar dviejų „atgalinį“ laikotarpį (bet ne versti statytoją ieškoti kažkieno daugelio metų senumo kvitų).

  1. Pasitaiko atvejų, kad statybos metu nukrypstama nuo projekto. Taip atsitinka, kai statytojas susiduria su projektuotojų nenumatytomis aplinkybėmis arba kai statybininkai naudoja netikslius matavimo prietaisus ar nesureikšmina faktines neatitiktis brėžiniams. Kartais statybos metu paaiškėja, kad šiek tiek pakeitus projektą statinys labiau atitiktų statytojo poreikius ar gražiau atrodytų. Kai keičiami neesminiai statinio projekto sprendiniai, statinio vieta sklype, didinami ar mažinami statinio išorės matmenys, keičiamas pastato aukštis, nulinė altitudė galima paklaida iki 20 cm. Manome, kad paklaida turėtų būti iki 80 cm., jei tai nepažeidžia trečiųjų asmenų interesų ir neprieštarauja teritorijų planavimų dokumentams.

Dėl 3 p. Dėl nuokrypių:

Manytina, kad turėtų būti labiau reglamentuotina žemės paviršiaus altitudės skirtumo reikšmė (kad ir prie namo), o ne statinio plotis, ilgis. Žinoma, pločio ir ilgio leistini nuokrypiai galėtų būti padidinti, nes, kad ir labiau apšiltinus statinį-tie 20 cm labai jau greitai viršinami. Taip pat turėtų labiau reglamentuotina statinio aukščio absoliutinė altitudė. Sakykim neviršinat 8,5 m aukščio statiniui numatytos projekte absoliutinės altitudės-būtų galima leistiną nuokrypį didinti. Manome, kad žemės paviršiaus altitudės skirtumas (nors ir nėra tokio rodiklio 79.2 p). galėtų būti 20 cm (dėl vandens patekimo į gretimą sklypą). O kiti – aukščio, ilgio, pločio, kai nepažeidžiami kiti (teritorijos planavimo, atstumo iki kaimyninio sklypo išlaikymo ir pan.) reikalavimai – galėtų būti iki 1 m (jei tai nesusiję su naujų k-jų įrengimu). 1 m argumentas toks, kad jau dabar STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 79.3 p. numatyta net nekoreguojant projekto, pastatą  „stumdyti“ 1 m atstumu.

Didinant šį rodiklį, reikalingas naujas SLD. Taigi, galima būtų suvienodinti tai ir kituose rodikliuose. Nereikėtų lakstyti statytojui pas projektuotoją ir koreguoti tai vieną, tai kitą dalį projekto statybos eigoje.

Jei vėl iš esmės nieko nebus daroma, būsime priversti kreiptis į Prezidentūrą, Seimą ir Ministrę pirmininkę, taip pajungsime žiniasklaidą, su konkrečiais pavydžiais ir VTPSI atmetimais.“

 

  1. Ministerijos 2022 m. kovo 14 d. rašte Nr. (14)-D8(E)-1369 Iniciatyvių piliečių grupei (kopiją teikiant Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (toliau vadinama – VTPSI)) rašoma:

„Išnagrinėjome Iniciatyvių piliečių grupės 2022 m. sausio 18 d. rašte (toliau vadinama – raštas) keliamus klausimus. Informuojame, kad galiojantys įstatymai, Vyriausybės nutarimai, AM nuostatai […] nesuteikia įgaliojimų AM oficialiai aiškinti teisės aktų nuostatų ir jų taikymo praktikos, vertinti individualių faktinių aplinkybių ir situacijų. Atsižvelgdami į tai, teikiame AM specialistų nuomonę, kuri nėra oficialus teisės aktų aiškinimas, taip pat neprivaloma kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms. Kadangi į 2021 m. rugpjūčio 24 d. raštą atsakėme 2021 m. spalio 6 d. raštu Nr. (14)-D8(E)-6268, o šiame rašte užduodate tuos pačius klausimus, teikiame tik papildomą informaciją nuo 2021 m. rugsėjo iki 2022 m. kovo apie teisės aktų pakeitimus.

Dėl 1 klausimo.

2021 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Statybos įstatymo Nr. I-1240 2, 3, 8, 10, 12, 19, 22, 24, 27, 28, 33, 34, 39, 42, 46, 49, 53 straipsnių, 1 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 27 […], 52 […] straipsniais įstatymas Nr. XIV-340, kuriame nustatyta pareiga savivaldybių administracijoms tikrinant statinių projektus, tikrinti ,,ar statinio projekto bendrojoje dalyje yra statybos sklypo projektinių inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų ataskaita su tyrimų registravimo Žemės gelmių registre numeriu, ypatingųjų statinių projektų atveju – ir Lietuvos geologijos tarnybos rašto, kad ši ataskaita įvertinta ir priimta, kopija“ […],

2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo STR 1.04.02:2011 „Inžineriniai geologiniai (geotechniniai) tyrimai“ […] nauja redakcija, kuriame nustatyta, kad IGG tyrimai sudaro statybinių tyrimų dalį, o IGG tyrimų ataskaita yra privalomasis statinio projekto rengimo dokumentas […], šio reglamento 39 punkte nurodyta, kad ,,projektiniai IGG tyrimai privalomi vykdant naują statybą, rekonstruojant ir (ar) statant ypatinguosius, neypatinguosius statinius, atliekant kultūros paveldo tvarkomuosius statybos darbus. Kapitalinio remonto projektams projektiniai IGG tyrimai privalomi, kai keičiamos pamatų konstrukcijos arba pamatų apkrovos. Statant ar rekonstruojant nesudėtinguosius statinius, projektiniai IGG tyrimai privalomi, kai nustatoma, kad sklype vyrauja sudėtingos arba vidutinės (Reglamento 1 priedas) inžinerinės geologinės sąlygos.“ […].

Šiuo metu rengiami STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ pakeitimo projektas (toliau – STR 1.05.01:2017), kuriame 93.20 papunktis išbraukiamas ir STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ pakeitimų projektas, detalizuojant Statybos įstatymo nuostatas, įskaitant ir projektinių IGG tyrimų privalomumą statybos projekto bendrojoje dalyje.

Pakeitimo projektus planuojame pateikti derinti Teisės aktų informacinėje sistemoje (toliau – TAIS) suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei šių metų kovo mėn. pradžioje. Pastabas ir pasiūlymus dėl TAIS paskelbto teisės akto projekto galite pateikti dviem būdais: autorizuotiems vartotojams, juos tiesiogiai įkeldamas į Teisės aktų informacinę sistemą, arba pateikti per e-seimas.lrs.lt (nuoroda, kuri paaiškins pastabų ir pasiūlymų pateikimo procesą: https://www.lrs.lt/sip/getFile3?p_fid=37095).

Dėl 2 klausimo.

Atkreipiame dėmesį, nuo 2017 m. įsigaliojus Statybų įstatymo nuostatoms dėl privalomo statybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimų, geriau apsaugomi tiek patys statytojai, tiek rangovų ir kitų asmenų interesai. Lietuvos banko patvirtintose „Statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse“ […], nustatyta „Draudėjui iki draudimo liudijime nurodyto termino nesumokėjus visos draudimo įmokos ar visos pirmos jos dalies, jei šalys susitarė, kad draudimo įmoka yra mokama dalimis, draudimo sutartis laikoma neįsigaliojusia nuo jos sudarymo dienos.“ (taisyklių 19 punktas).

Apibendrindami, manome, kad reikalavimas pateikti apmokėjimą įrodantį dokumentą, yra tikslingas, kadangi užtikrina prevenciją ir apsaugą statybos proceso dalyvius nuo galimų neigiamų statybos proceso padarinių, atsiradusių, dėl pvz. statytojo ar rangovo bankroto.

Papildomai informuojame, kad Lietuvos bankas, kaip finansų rinkos priežiūros institucija, renka ir viešai skelbia tam tikrą statistinę informaciją, susijusią su draudimo veikla, įskaitant ir informaciją apie Lietuvoje veikiančius įvairių sričių privalomuosius draudimus iš Lietuvoje įsteigtų draudimo įmonių bei kitose Europos Sąjungos valstybėse įsteigtų draudimo įmonių, turinčių filialus Lietuvoje (nuoroda į Lietuvos banko puslapį apie įmokas draudimo įmonėms ir jų išmokas https://www.lb.lt/lt/draudikai-veiklos-rodikliai#ex-1-4).

Dėl 3 klausimo.

2021 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Statybos įstatymo […] 27 straipsnio 33 dalies nuostatos, numatančios atvejus, kada nepažeidžiant teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, teritorijų planavimo dokumentų, statybą leidžiančių dokumentų, specialiųjų reikalavimų ir esminių statinio reikalavimų nereikia informuoti visuomenės ir nereikia gauti naujo statybą leidžiančio dokumento. Papildomai informuojame, kad šiuo metu rengiamame STR 1.05.01:2017 pakeitimų projekte 79 punktas išbraukiamas.

Pažymėtina, kad kol tikslinami šiame rašte minėti STR, reiktų vadovautis 2021 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusio Statybos įstatymo nuostatomis.“

 

  1. Ministerijos 2022 m. gegužės 26 d. rašte Nr. (14)-D8(E)-2868 Seimo kontrolierei rašoma:

„[…] Informuojame, kad Ministerijos vieningoje dokumentų valdymo informacinėje sistemoje (toliau – VDVIS) 2022 m. sausio 18 d. raštas registruotas 2022 m. sausio 19 d., paskirtas nagrinėti Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupei (toliau – STPPG). STPPG Statybos normavimo klausimams vyresnysis patarėjas 2022 m. sausio 26 d. paskyrė vyr. specialistei J. J., įvykdymo terminas 2022 m. vasario 18 d. Pažymėtina, kad tuo pačiu metu vyr. specialistei J. J. buvo pavesta parengti STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – STR 1.05.01:2017) įsakymo pakeitimą, į kurį turėjo būti perkeltos Statybos įstatymo nuostatos ir įsigalioti 2022 m. gegužės 1 d., o minėto įsakymo pakeitimas parengtas iki balandžio mėn. pradžios. Kadangi prioritetas, buvo parengti STR 1.05.01:2017 įsakymo pakeitimo projektą (paskelbtas Teisės aktų informacinėje sistemoje TAIS 2022 m. kovo 8 d. Nr. 21­31211(2) […]), kartu buvo atliekami ir kiti darbai, t. y. rengiamas atsakymas į Pareiškėjų 2022 m. sausio 18 d. raštą. Atsakymą vyr. specialistė J. J. parengė ir į VDVIS įkėlė 2022 m. kovo 3 d., pateiktas 2022 m. kovo 4 d. Aplinkos viceministrui D. K. pasirašyti, 2022 m. kovo 10 d. viceministras pasirašė, 2022 m. kovo 14 d. Nr. (14)-D8(E)-1369 (toliau – AM raštas Nr. 2) (pridedama) užregistruotas ir išsiųstas Pareiškėjams. […].“

 

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

 

  1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos

5 straipsnis

„Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.“

 

  1. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo:

-1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas

„1. Šis įstatymas nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; ūkio subjektų veiklos priežiūros pagrindines nuostatas; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje.

  1. Šio įstatymo antrojo ir trečiojo skyrių nuostatos viešojo administravimo subjektams, atliekantiems funkcijas pagal kituose įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytą tvarką, taikomos tiek, kiek jų veiklos priimant administracinius sprendimus, teikiant administracines paslaugas, priimant ir nagrinėjant prašymus ar skundus nenustato kiti tokią veiklą reglamentuojantys įstatymai, Europos Sąjungos teisės aktai ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. […];

– 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

„1. Administracinė paslauga – šio įstatymo nurodyta viešojo administravimo veikla, susijusi su dokumentų išdavimu ar informacijos teikimu.

  1. Administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą.
  2. Administracinės procedūros sprendimas – administracinis sprendimas, kurio priėmimu baigiama administracinė procedūra.

[…]

  1. Administracinis sprendimas – teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei.

[…]

  1. Prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus.

[…]

  1. Skundas – asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti.

[…]

  1. Viešasis administravimas – teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas.“

– 3 straipsnis. Viešojo administravimo principai

„Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais:

[…]

3) efektyvumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas ir įgyvendindamas sprendimus, jam skirtus išteklius naudoja kuo mažesnėmis sąnaudomis ir siekia geriausio rezultato;

4) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais;

5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį;

[…]

7) naujovių ir atvirumo permainoms. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas turi ieškoti naujų ir veiksmingų būdų, kaip geriau spręsti problemas, iškylančias vykdant viešąjį administravimą, taip pat nuolat tobulinti savo veiklą taikydamas pažangiausius metodus, modelius, technologijas, priemones ar gerosios patirties pavyzdžius;

[…]

9) objektyvumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs;

[…]

11) skaidrumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjekto veikla turi būti vieša, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus; […]“;

– 10 straipsnis. Administracinių sprendimų priėmimas

„1. Administracinius sprendimus priimti turi teisę tik viešojo administravimo subjektai, turintys šio įstatymo nustatyta tvarka jiems suteiktus įgaliojimus.

  1. Privalomus reikalavimus asmenims nustato tik teisės aktų pagrindu priimti administraciniai sprendimai.
  2. Viešojo administravimo subjektai administracinius sprendimus gali priimti savo iniciatyva arba gavę asmenų prašymus ar skundus.
  3. Viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. […] Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys“;

– 11 straipsnis. Prašymų ir skundų administraciniam sprendimui priimti pateikimas ir nagrinėjimas

„1. Asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles.

  1. Prašymas ar skundas gali būti pateiktas per E. pristatymo sistemą, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, paštu, kreipiantis asmeniškai arba per atstovą. Atstovo teisė atstovauti turi būti įrodoma rašytiniu sutikimu.
  2. Prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu:

1) nėra galimybės prašymą ar skundą teikiantį asmenį identifikuoti arba patikrinti prašymo ar skundo autentiškumo;

2) jis grindžiamas akivaizdžiai tikrovės neatitinkančiais faktais arba jeigu jo turinys nekonkretus ir nesuprantamas ir dėl to viešojo administravimo subjektas negali tokio prašymo ar skundo išnagrinėti;

3) paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą;

4) paaiškėja, kad skundą dėl to paties klausimo pradėjo nagrinėti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija ar teismas;

5) nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo asmeniui dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai;

6) prašymas ar skundas viešojo administravimo subjektui pateiktas ne pagal kompetenciją.

  1. Jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme ar skunde išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl prašyme ar skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui. Jeigu nėra kito viešojo administravimo subjekto, kuriam galėtų būti perduotas nagrinėti pagal kompetenciją prašymas ar skundas, viešojo administravimo subjektas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos apie tai praneša asmeniui, paaiškindamas jo prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis“;

23 straipsnis. Administracinės procedūros pradžia

„1. Administracinę procedūrą pradeda viešojo administravimo subjekto vadovas arba jo įgaliotas pareigūnas, valstybės tarnautojas, kitas įstatymų nustatytą specialų statusą turintis fizinis asmuo, darbuotojas arba viešojo administravimo subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sudaryta komisija rašytiniu pavedimu per 3 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos.

  1. Draudžiama persiųsti (perduoti) skundą nagrinėti pareigūnui, valstybės tarnautojui, kitam įstatymų nustatytą specialų statusą turinčiam fiziniam asmeniui ar darbuotojui, o kai skundas dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų ar neveikimo paduodamas aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, – viešojo administravimo subjektui ar jo administracijos padaliniui, kurių veiksmai yra skundžiami. […].“

 

  1. Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo:

– 1 straipsnis. Įstatymo tikslas ir paskirtis

„1. Šio įstatymo tikslas – nustatyti asmenų teisės gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių, viešųjų įstaigų ar šių subjektų asociacijų, regionų plėtros tarybų informaciją apie jų veiklą bei šių institucijų ir kitų juridinių asmenų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte duomenis, kuriais jie disponuoja ir (ar) kuriuos jie tvarko vykdydami viešojo administravimo įgaliojimus, suteiktus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, kituose įstatymuose nustatytas funkcijas, įskaitant viešųjų paslaugų teikimo funkcijas (toliau – viešoji funkcija), ir kuriuos būtų galima pakartotinai naudoti komerciniams arba nekomerciniams tikslams, įgyvendinimo priemones ir tvarką.

  1. Šis įstatymas nustato:

1) valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių, viešųjų įstaigų ir šių subjektų asociacijų, regionų plėtros tarybų ir kitų juridinių asmenų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte, pareigą teikti duomenis, įskaitant pakartotiniam naudojimui skirtus duomenis, taip pat duomenų teikimo principus ir sąlygas, atvejus, kai draudžiama suteikti išimtines teises pakartotinai naudoti duomenis; […]“;

– 3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

„[…]

  1. Duomenys – užfiksuota informacija apie institucijos ar valstybės valdomo subjekto veiklą ar jos dalis, neatsižvelgiant į jos pateikimo būdą, formą (raštu arba elektronine forma ar kaip garso, vaizdo ar garso ir vaizdo įrašas) ir laikmeną, įskaitant registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktus duomenis ir (arba) jų kopijas, valstybės informacinės sistemos duomenis.

[…]

  1. Duomenų teikimas – duomenų atskleidimas perduodant ar kitu būdu padarant juos prieinamus konkrečiam pareiškėjui ar jo atstovui jų prašymu.

[…]

  1. Informacija – žinios, kuriomis disponuoja institucija, atlikdama viešąsias funkcijas. […].“

– 4 straipsnis. Institucijos ir valstybės valdomo subjekto pareiga teikti duomenis, įskaitant pakartotiniam naudojimui skirtus duomenis

„1. Institucijos ir valstybės valdomi subjektai privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams duomenis, įskaitant pakartotiniam naudojimui skirtus duomenis, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus“;

– 6 straipsnis. Duomenų, įskaitant pakartotiniam naudojimui skirtus duomenis, teikimo principai

„1. Institucija ir valstybės valdomas subjektas, teikdami duomenis, įskaitant pakartotiniam naudojimui skirtus duomenis, vadovaujasi šiais principais:

1) duomenų išsamumo – pareiškėjui turi būti pateikti visi pagal teisės aktus teiktini jo prašymo turinį atitinkantys duomenys;

2) duomenų tikslumo – pareiškėjui teikiami duomenys turi atitikti institucijos ar valstybės valdomo subjekto disponuojamus duomenis;

3) teisėtumo – institucijos ir valstybės valdomo subjekto veiksmai teikiant duomenis grindžiami šiuo ir kitais įstatymais ar kitais norminiais teisės aktais;

4) objektyvumo – institucijos ir valstybės valdomo subjekto darbuotojai, teikdami duomenis, turi būti nešališki ir objektyvūs;

5) pagalbos – pareiškėjams teikiama pagalba įgyvendinant teisę gauti duomenis;

6) duomenų prieinamumo – sudaromos palankios sąlygos pareiškėjams naudoti duomenis neatsižvelgiant į jų veiklos tikslus ir teisinę formą, o prireikus nustatomos tik būtiniausios teisinės, techninės ir (arba) finansinės duomenų teikimo pareiškėjams sąlygos; […]“;

– 13 straipsnis. Informacijos ir duomenų teikimas

„1. Prašymai dėl duomenų teikimo ir jų pakartotinio naudojimo teikiami ir nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.“

 

  1. Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo:

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

„1. Šis įstatymas nustato teisėkūros principus, teisėkūros stadijas, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų teisėkūroje dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas“;

3 straipsnis. Teisėkūros principai

„1. Teisėkūros principai išreiškia tam tikrus imperatyvius reikalavimus, keliamus teisėkūroje dalyvaujantiems subjektams, siekiant sukurti vientisą, nuoseklią, darnią ir veiksmingą teisės sistemą.

  1. Teisėkūroje vadovaujamasi šiais principais:

[…]

6) aiškumo, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas;

7) sistemiškumo, reiškiančiu, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams, įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina.“

 

  1. Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo nuostatos, galiojusios iki 2022 m. sausio 1 d.:

– 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

„Šis Įstatymas nustato pagrindinius korupcijos prevencijos principus, tikslus ir uždavinius valstybės tarnyboje ir privačiame sektoriuje, korupcijos prevencijos priemones ir jų teisinius pagrindus, korupcijos prevencijos subjektus bei jų teises ir pareigas korupcijos prevencijos srityje“;

– 2 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos

„1. Korupcijos prevencija – korupcijos priežasčių, sąlygų atskleidimas ir šalinimas sudarant bei įgyvendinant atitinkamų priemonių sistemą, taip pat poveikis asmenims siekiant atgrasinti nuo korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymo.

  1. Korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos – kyšininkavimas, prekyba poveikiu, papirkimas, kitos nusikalstamos veikos, jeigu jos padarytos viešojo administravimo sektoriuje arba teikiant viešąsias paslaugas siekiant sau ar kitiems asmenims naudos: piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais, dokumentų ar matavimo priemonių suklastojimas, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas, tarnybos paslapties atskleidimas, komercinės paslapties atskleidimas, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas, kišimasis į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą ar kitos nusikalstamos veikos, kai tokių veikų padarymu siekiama ar reikalaujama kyšio, papirkimo arba nuslėpti ar užmaskuoti kyšininkavimą ar papirkimą“;

– 8 straipsnis. Teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas

„1. Teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su:

[…]

16) […] statyba; […].“

 

  1. Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo nuostatos, įsigaliojusios nuo 2022 m. sausio 1 d.:

– 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas

„Šis įstatymas nustato pagrindinius korupcijos prevencijos ir nacionalinio saugumo stiprinimo mažinant korupcijos keliamas grėsmes principus, tikslus ir uždavinius viešajame ir privačiame sektoriuose, korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemones ir jų teisinius pagrindus, korupcijos prevencijos subjektus bei jų teises ir pareigas korupcijos prevencijos srityje“;

– 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

„[…]

  1. Korupcija – piktnaudžiavimas įgaliojimais siekiant naudos sau ar kitam asmeniui viešajame ar privačiame sektoriuje.

[…]

  1. Teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas – esamo ir (ar) numatomo teisinio reguliavimo vertinimas antikorupciniu požiūriu ir teisinio reguliavimo trūkumų, galinčių sudaryti prielaidas korupcijai, nustatymas“;

8 straipsnis. Teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas

„1. Viešojo administravimo subjektas, rengiantis norminio teisės akto projektą, Vyriausybės nustatyta tvarka atlieka šio teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu teisės aktu numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su:

[…]

12) […] statyba; […].“

 

  1. Teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 243, nuostatos, galiojusios iki 2022 m. sausio 8 d.:

„1. Teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato valstybės ar savivaldybių įstaigų, kurios yra teisės aktų projektų rengėjos, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojai), Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais atliekamo norminių teisės aktų projektų (toliau – teisės aktų projektai) antikorupcinio vertinimo tvarką.

[…]

  1. Taisyklėse vartojamos sąvokos:

3.1. Teisės aktų projektų antikorupcinis vertinimas – teisės aktų projektų vertinimas, siekiant nustatyti jais numatomo teisinio reguliavimo trūkumus, dėl kurių gali susidaryti sąlygos korupcijai pasireikšti.

3.2. Teisės akto projekto tiesioginis rengėjas – teisės akto projektą tiesiogiai parengęs subjektas: darbuotojas, darbuotojai ar darbo grupė.

3.3. Teisės akto projekto vertintojas antikorupciniu požiūriu (toliau – teisės akto projekto vertintojas) – valstybės ar savivaldybės įstaigos darbuotojas, padalinys, kuriam įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens yra pavesta vykdyti teisės aktų projektų antikorupcinį vertinimą.

[…]

  1. Valstybės ar savivaldybės įstaigoje teisės aktų projektų antikorupcinį vertinimą atlieka teisės akto projekto vertintojas. Teisės akto projekto vertintojui negali būti pavedama atlikti jo rengto teisės akto projekto antikorupcinio vertinimo.
  2. Teisės akto projekto vertintojas, atlikdamas teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, analizuoja jo turinį, vertina jį pagal teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo pažymoje, kurios forma pateikta priede, nurodytus antikorupcinio vertinimo kriterijus (toliau – kriterijai), prognozuoja, kaip teisės akto projekto nuostatos gali sudaryti sąlygas atsirasti ar plisti korupcijai.

[…]

  1. Atlikęs teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą ir nustatęs teisės akto projekto trūkumų antikorupciniu požiūriu, teisės akto projekto vertintojas užpildo teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo pažymą ir pateikia ją teisės akto projekto tiesioginiam rengėjui.

[…]

  1. Atlikus teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą ir nenustačius teisės akto projekto trūkumų antikorupciniu požiūriu, teisės akto projekto vertintojas užpildo teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo pažymą ir kartu su teisės akto projektu pateikia ją įstaigos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui, priimančiam sprendimą dėl teisės akto projekto tobulinimo, priėmimo, siuntimo derinti ar pateikimo teisės aktą priimančiam subjektui.

[…]

  1. Teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo pažyma pridedama kaip lydimasis teisės akto projekto dokumentas ir paskelbiama Teisės aktų informacinėje sistemoje. […].“

 

  1. Teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 243, nuostatos, įsigaliojusios 2022 m. sausio 8 d.:

„1. Teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo (toliau – Įstatymas) 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais viešojo administravimo subjekto atliekamo norminių teisės aktų projektų (toliau – teisės akto projektas) antikorupcinio vertinimo tvarką.

[…]

  1. Viešojo administravimo subjekto rengiamo teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą atlieka Įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nurodytas darbuotojas (toliau – vertintojas). Vertintojui negali būti pavedama atlikti jo rengto teisės akto projekto antikorupcinio vertinimo.
  2. Teisės akto projektas antikorupciniam vertinimui atlikti pateikiamas, kai teisės akto projektą rengiantis viešojo administravimo subjektas suderina jį su kitais reikiamais to subjekto administracijos padaliniais ir darbuotojais, pavaldžiomis įstaigomis (įstaigomis prie ministerijos ir kitomis ministrui pavestose valdymo srityse veikiančiomis įstaigomis ir įmonėmis).
  3. Vertintojui pateikiamas teisės akto projektas ir teisės akto projekto lydimieji dokumentai.
  4. Vertintojas, atlikdamas teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, analizuoja teisės akto projekto turinį, vertina teisės akto projekto lydimuosiuose dokumentuose pateiktą informaciją, pagal teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo pažymoje (toliau – pažyma), kurios forma pateikta Taisyklių priede, nustatytus antikorupcinio vertinimo kriterijus (toliau – kriterijai) vertina teisės akto projektą, numato, ar teisės akto projekto nuostatos gali sudaryti sąlygas atsirasti ar plisti korupcijai.

[…]

  1. Atlikęs teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, vertintojas parengia pažymą ir pateikia ją darbuotojui, darbuotojams ar darbo grupei, kuriems viešojo administravimo subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens pavesta parengti teisės akto projektą (toliau – teisės akto projekto tiesioginis rengėjas).

[…]

  1. Vertintojo ir teisės akto projekto tiesioginio rengėjo pasirašyta pažyma (vertintojui nenustačius teisės akto projekto trūkumų, galinčių sudaryti prielaidas korupcijai, pažyma pasirašoma tik vertintojo) kartu su teisės akto projektu pateikiama viešojo administravimo subjekto vadovui ar jo įgaliotam asmeniui, kuris priima sprendimą dėl teisės akto projekto tobulinimo, priėmimo, siuntimo derinti ar pateikimo kitam teisės aktą priimančiam subjektui.
  2. Jeigu teisės akto projektas teikiamas derinti suinteresuotoms institucijoms arba kitiems teisės aktą priimantiems subjektams, pažyma turi būti vizuota teisės akto projektą teikiančio viešojo administravimo subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens.
  3. Pažyma pridedama kaip teisės akto projekto lydimasis dokumentas ir paskelbiama Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje. […].“

 

  1. Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, nuostatos, galiojusios Pareiškėjų 2021 m. rugpjūčio 24 d. kreipimosi gavimo Ministerijoje metu:

„1. Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja prašymų ir skundų nagrinėjimą ir asmenų aptarnavimą viešojo administravimo subjektuose (toliau – institucijos). Nagrinėjant prašymus ir skundus, Taisyklių nuostatos taikomos tiek, kiek tų klausimų nereglamentuoja specialieji įstatymai, tiesiogiai taikomi Europos Sąjungos teisės aktai, ratifikuotos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ar jų pagrindu priimti teisės aktai.

  1. Taisyklėse vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos pašto įstatyme, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (OL 2014 L 257, p. 73).

[…]

  1. Jeigu prašymo nagrinėjimas susijęs su komisijos sudarymu, posėdžio sušaukimu ar kitais atvejais, dėl kurių atsakymo pateikimas asmeniui gali užtrukti ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo prašymo ir visų reikiamų dokumentų gavimo institucijoje dienos, institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę pratęsti šį terminą dar iki 20 darbo dienų. Pratęsus Taisyklių 25 punkte nustatytą prašymo nagrinėjimo terminą, institucija per 2 darbo dienas nuo institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens tokio sprendimo priėmimo dienos išsiunčia asmeniui pranešimą raštu ir nurodo prašymo nagrinėjimo pratęsimo priežastis.

[…]

  1. Atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį:

35.1. į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys;

35.2. į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys;

35.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys;

35.4. į kitus prašymus atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys.

[…]

  1. Atsakyme, kuriame nurodomos atsisakymo suteikti prašomą administracinę paslaugą, informaciją, priimti administracinį sprendimą priežastys, arba institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis asmuo ar jo atstovas turi būti informuojamas apie tokio atsakymo apskundimo tvarką, nurodant institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-aus) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas. Persiunčiant prašymą ar skundą nagrinėti kitai kompetentingai institucijai ir informuojant apie tai asmenį ar jo atstovą, pranešime asmeniui nurodyti minėtos apskundimo tvarkos nereikia. […].“

 

  1. Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, nuostatos, įsigaliojusios 2021 m. gruodžio 7 d.:

„1. Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja prašymų ir skundų nagrinėjimą ir asmenų aptarnavimą viešojo administravimo subjektuose, taip pat subjektuose, kurie teikia viešąsias paslaugas ir nagrinėja prašymus ir skundus dėl šių viešųjų paslaugų (toliau – institucijos).

  1. Nagrinėjant asmenų prašymus ir skundus ir aptarnaujant asmenis institucijose Taisyklių nuostatos taikomos tiek, kiek tų teisinių santykių nereglamentuoja įstatymai, tiesiogiai taikomi Europos Sąjungos teisės aktai, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ar jų pagrindu priimti teisės aktai.

[…]

  1. Prašymai ir skundai gali būti nenagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais, taip pat kituose įstatymuose nustatytais pagrindais.
  2. Prašymai ir skundai, išskyrus Taisyklių 18 punkte nurodytus prašymus ar skundus, tvarkomi ir apskaitomi atitinkamame institucijos dokumentų registre, laikantis Lietuvos vyriausiojo archyvaro priimtų teisės aktų, reglamentuojančių dokumentų valdymą, reikalavimų.
  3. Priėmus prašymą ar skundą asmeniui kreipiantis asmeniškai, asmens pageidavimu įteikiama, o jeigu prašymas ar skundas gautas per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą, kitomis institucijos naudojamomis elektroninių ryšių priemonėmis, paštu – asmens pageidavimu per 3 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo institucijoje dienos naudojant asmens nurodytą kontaktinę informaciją išsiunčiama pažyma (informacija) apie priimtus dokumentus.

[…]

  1. Prašymai ir skundai, išskyrus prašymus ir skundus, į kuriuos Taisyklių 18 punkte nustatyta tvarka galima atsakyti iš karto arba ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodytus terminus.

[…]

  1. Prašymus ar skundus institucijos nagrinėja ir į juos atsako pagal teisės aktais joms nustatytą kompetenciją.

[…]

  1. Atsakyme, kuriame nurodomos atsisakymo suteikti prašomą administracinę paslaugą, informaciją, priimti administracinį sprendimą priežastys, arba institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis asmuo ar jo atstovas turi būti informuojamas apie tokio atsakymo apskundimo tvarką, nurodant institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-aus) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas.

[…]

  1. Į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį:

45.1. į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti;

45.2. į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti;

45.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka.

45.4. į prašymą, nenurodytą Taisyklių 45.1–45.3 papunkčiuose, atsakoma laisva forma.

[…]

  1. Atsakyme į prašymą ar skundą arba institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis asmuo turi būti informuojamas apie tokio atsakymo ar pranešimo apskundimo tvarką, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsniu, nurodant konkrečios institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-us) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas. […].“

 

  1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138, reikalavimai:

„7. Svarbiausieji Ministerijos veiklos tikslai yra:

[…]

7.2. formuoti valstybės politiką […] statybos ir jos priežiūros, […] srityse ir organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą;

[…]

7.6. užtikrinti teritorinę sanglaudą, skatinti teritorijų planavimo, urbanistikos, architektūros ir statybos pažangą;

[…]

  1. Ministerijos administracijos padalinių vadovai yra asmeniškai atsakingi už padaliniams pavestų funkcijų vykdymą, darbo organizavimą, taip pat už ministro, viceministrų, Ministerijos kanclerio pavedimų vykdymą. […].“

 

  1. Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 (su pakeitimais), nuostatos, galiojusios Pareiškėjų 2021 m. rugpjūčio 24 d. kreipimosi gavimo Ministerijoje metu:

„1. Statybos techniniame reglamente STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – Reglamentas) detalizuojamos Statybos įstatymo [8.3] 27 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūras, statybos užbaigimo tvarką, nurodytą Statybos įstatymo [8.3] 28 straipsnyje, nustatyta statybos sustabdymo, savavališkos statybos sustabdymo ir jos padarinių šalinimo, statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo tvarka.

  1. Reglamento nuostatos taikomos išduodant statybą leidžiančius dokumentus statybai Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe.

[…]

79.3. Jei statinio projekto sprendiniai skiriasi nuo faktinių, komisija bendru sutarimu sprendžia, ar šie nukrypimai yra esminiai ir ar jie daro įtaką statinio atitikčiai esminiams statinių reikalavimams. Aktas pasirašomas komisijos nariams bendru sutarimu nusprendus, kad nukrypimainuo statinio projekto  sprendinių yra neesminiai. Prie neesminių faktinių nukrypimų nuo statinio projekto sprendinių priskiriami šie nukrypimai:

79.1. inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų matmenų – iki 5 proc.;

79.2. pastatų ir inžinerinių statinių aukščio – iki 0,2 m, o hidrotechnikos statinių, skirtų reguliuoti vandens lygį ir (ar) praleisti perteklinį vandens debitą arba skirtų apsaugai nuo potvynių – iki 0,02 m; kitų matmenų – iki 0,2 m, išskyrus atvejus, kai dėl šių nukrypimų pažeidžiami norminiai atstumai nuo statinių iki žemės sklypo ribų ir nėra besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų arba pažeidžiami norminiai atstumai iki kitų statinių ir nėra tokių statinių savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų;

79.3. pastatų ir inžinerinių statinių vietos žemės sklype (teritorijoje) ar atstumų nuo statinių iki žemės sklypo ribų – iki 1 m, išskyrus atvejus, kai dėl šių nukrypimų pažeidžiami norminiai atstumai nuo statinių iki žemės sklypo ribų ir nėra besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų arba norminiai atstumai iki kitų statinių ir nėra tokių statinių savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų;

79.4. kiti trečiųjų asmenų teisių ir pagrįstų interesų nepažeidžiantys nukrypimai – su sąlyga, kad, norint užbaigtame tame pačiame statinyje atlikti statybos darbus, būtinus šiems nukrypimams ištaisyti, nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento.

[…]

  1. Nuotoliniu būdu pateiktas prašymas patvirtinti deklaraciją IS „Infostatyba“ užregistruojamas automatiškai, tą pačią dieną apie tai informuojant statytoją. Tiesiogiai pateiktas prašymas Inspekcijos DVIS užregistruojamas ne vėliau kaip kitą darbo dieną. Su prašymu patvirtinti deklaraciją bendruoju atveju pateikiami šie dokumentai:

[…]

93.16. statybos proceso dalyvių privalomuosius draudimus patvirtinančių dokumentų kopijos, t. y. statinio projektuotojo, statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovo (jei paslaugų tiekimo sutartis su statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovu pasirašyta po 2016 m. gruodžio 31 d.), statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės, statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ir kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės (jei statybos darbai pradėti po 2016 m. gruodžio 31 d., jei statybos darbai pradėti iki 2016 m. gruodžio 31 d. – rangovo civilinės atsakomybės) privalomųjų draudimo liudijimų (polisų), atitinkančių Lietuvos Respublikos teisės aktus, kopijos (jei privalu draustis pagal Statybos įstatymą [8.3]). Kartu su šių privalomųjų draudimų kopijomis privalomai turi būti pateikiamos jų apmokėjimą įrodančių dokumentų kopijos; […].“

 

  1. Statybos techninio reglamento STR 1.04.02:2011 „Inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-1053 (su pakeitimais), nuostatos, galiojusios Iniciatyvių piliečių grupės 2021 m. rugpjūčio 24 d. kreipimosi gavimo Ministerijoje metu:

„1. Statybos techninis reglamentas STR 1.04.02: 2011 (toliau – Reglamentas) nustato reikalavimus, kurių reikia laikytis atliekant visų rūšių inžinerinius geologinius ir geotechninius žemės gelmių tyrimus teritorijų planavimui, planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimui ir statybai.

  1. Inžinerinius geologinius ir geotechninius tyrimus (toliau – IGG tyrimai) sudaro geologinių, hidrogeologinių, geofizinių, geomechaninių ir geodinaminių žemės gelmių savybių tyrimų statybai visuma.
  2. Reglamentas nustato IGG tyrimų pagrindinius principus ir šių darbų atlikimo tvarką bei iš žemės gelmių paimtų uolienų, gruntų ir požeminio vandens mėginių ir bandinių tyrimų statybai tvarką.
  3. Reglamentas taikomas IGG tyrimams, kurie atliekami:

4.1. urbanistinei plėtrai ir infrastruktūros objektams skirtų teritorijų bei žemės sklypų statinių statybai inžinerinėms geologinėms sąlygoms įvertinti;

4.2. pagrįsti statinio statybą;

4.3. rengti statinio projekto konstrukcinę dalį – statinio pamatų ar atraminių konstrukcijų geotechninius sprendinius;

4.4. rengti statybos darbų technologijos projektą;

4.5. vertinti geologinių procesų ir reiškinių poveikį statiniams, kultūros paveldui ir aplinkai;

4.6. atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą;

4.7. rengti statinio projekto aplinkos apsaugos dalį;

4.8. statinių avarijoms (konstrukcijų griūtims) tirti;

4.9. statinio ekspertizės reikmėms

[…]

  1. Projektiniai IGG tyrimai privalomi statybos, rekonstravimo ir tvarkybos darbų projektams, taip pat kapitalinio remonto projektams, kai keičiamos pamatų konstrukcijos, rengti [14.1]. Projektiniai IGG tyrimai rekomenduojami atlikti ir statinio statybos pagrindimui, projektiniams pasiūlymams, statinio statybos būdui parinkti ir galimybių studijai bei konkursinei dokumentacijai. [14.15; 14.16]. […].“

 

  1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. D1-275, nuostatos, įsigaliojusios 2022 m. sausio 1 d:

„1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos darbo reglamentas (toliau – Reglamentas) nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Ministerija) darbo organizavimo, vykdant jai pavestus uždavinius ir funkcijas, tvarką.

  1. Ministerija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, Ministerijos nuostatais, šiuo Reglamentu ir kitais teisės aktais.
  2. Ministerija savo veiklą grindžia teisėtumo, teisingumo, įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, tarnybinio bendradarbiavimo ir kitais Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytais principais.

[…]

  1. Asmenų prašymai ir skundai Ministerijoje priimami ir nagrinėjami vadovaujantis Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis.
  2. Asmenų skundai nagrinėjami pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatytą administracinę procedūrą. […].“

 

  1. Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298:
  2. Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose (toliau – Rekomendacijos) nustatomi teisės aktų projektų rengimo teisės technikos (formos, struktūros, turinio, teisės terminijos ir kt.) reikalavimai.
  3. Rengiant teisės aktų projektus vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymu,

[…]

  1. Teisės aktų projektai turi atitikti Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus teisėkūros principus, kitus šiame įstatyme ir Rekomendacijose nustatytus įstatymo ir kito teisės akto formos, struktūros, turinio, teisės terminijos bei kitus teisės technikos reikalavimus ir bendrinės lietuvių kalbos normas.
  2. Teisės aktai rengiami taip, kad būtų aiškūs, lengvai suprantami ir nedviprasmiški, paprasti, glausti, tikslūs.
  3. Teisės akto turinys turi atitikti jo paskirtį, rūšį, tekstas dėstomas glaustai, logiškai ir aiškiai, be prieštaravimų. Teisės akto straipsnio ar punkto tekstas nekartojamas kituose straipsniuose ar punktuose.
  4. Norminiuose teisės aktuose nuostatos turėtų būti dėstomos tokia tvarka: bendrosios nuostatos tekste dėstomos anksčiau nei specialiosios, neterminuotos nuostatos dėstomos anksčiau nei terminuotos, taikymo ar įgyvendinimo nuostatos dėstomos paskiausiai. […].“

 

Tyrimui reikšminga teismų praktika

 

  1. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime byloje
    Nr. 51/01-26/02-19/03-22/03-26/03-27/03 konstatavo:

„[…] Valstybės tarnyba turi veikti paklusdama tik Konstitucijai ir teisei. Kiekviena valstybės ar savivaldybės institucija, per kurią vykdomos valstybės funkcijos, kiekvienas valstybės tarnautojas turi paisyti teisėtumo reikalavimų. Valstybės tarnautojai turi nepiktnaudžiauti jiems nustatytomis galiomis, nepažeisti teisės aktų reikalavimų. Konstitucinis Teismas 2000 m. birželio 30 d. nutarime konstatavo, kad valstybės institucijos, pareigūnai turi saugoti, ginti žmogaus teises ir laisves; ypač svarbu, kad, vykdydami jiems patikėtas funkcijas, jie patys nepažeistų žmogaus teisių ir laisvių […].

[…] Konstitucinis Teismas 2004 m. liepos 1 d. nutarime ir 2004 m. lapkričio 5 d. išvadoje konstatavo, kad Konstitucijoje yra įtvirtintas atsakingo valdymo principas. Valdžios atsakomybė visuomenei – teisinės valstybės principas, kuris įtvirtintas Konstitucijoje nustačius, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms […].“

 

  1. LVAT 2013 m. vasario 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS520-274/2013 konstatavo:

„Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-268/2012). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisinį procesą, ji yra būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Pabrėžtina, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, negali būti nepagrįstai apsunkinamas jos įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas).“

 

  1. LVAT praktika, kurioje išaiškinta, kad Viešojo administravimo įstatymas 8 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodyta akto apskundimo tvarka, nustato pareigą individualų administracinį aktą priimančiam viešojo administravimo subjektui sprendime nurodyti tokius duomenis, iš kurių be papildomų informacijos šaltinių (įstatymų, poįstatyminių teisės aktų) ir laiko sąnaudų pareiškėjui, nepriklausomai nuo jo išsilavinimo, amžiaus, būtų visiškai aišku kokiai institucijai (institucijos pavadinimas, adresas) ir per kokį terminą (nurodant ar terminas skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo, ar nuo individualaus akto gavimo dienos) gali būti paduotas skundas. Administracinio akto apskundimo tvarkos neišaiškinimas tinkamai nesiderina su geru viešuoju administravimu bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, gali suvaržyti asmens teisę kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją ar teismą (žr. LVAT nutartis: 2008 m. rugpjūčio 7 d. Nr. AS146-423/2008, 2010 m. kovo 26 d. Nr. AS556-161/2010, 2010 m. kovo 26 d. Nr. AS143-178/2010, 2012 m. rugsėjo 21 d. Nr. AS492-440/2012, taip pat LVAT praktikos, taikant išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarką reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimą (I dalį), paskelbtą LVAT biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“, Nr. 19, p. 490–491).

 

Tyrimo išvados

 

  1. Atsižvelgiant į tyrimo metu gautą informaciją, atkreiptinas dėmesys į šiuos aspektus:

27.1. Pareiškėjai kreipėsi į Seimo kontrolierę dėl Ministerijos pareigūnų veiksmų, gavus kreipimąsi dėl praktikoje konkrečių teisės aktų nuostatų sukeliamų problemų. Pareiškėjai teikė pasiūlymus dėl galiojančio teisinio reglamentavimo keitimo, prašė spręsti teisės aktų nuostatų keitimo klausimus ir suteikti konkrečią informaciją.

27.2. Iniciatyvių piliečių grupė 2021 m. rugpjūčio 24 d. kreipėsi į Ministeriją (žr. pažymos 4 punktą), prašydama:

– peržiūrėti nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojusį reikalavimą neypatingų statinių statybos užbaigimo metu pateikti IGG tyrimų ataskaitą; prašė keisti teisės aktą, šį reikalavimą nustatant tik tiems statiniams, kuriems statybą leidžiantys dokumentai išduoti po 2021 m. sausio 1 d.;

– patikrinti, ar buvo atliktas teisės akto, numatančio pirmiau nurodytą reikalavimą, antikorupcinis vertinimas;

– naikinti statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 V skyriaus IV skirsnio 93.16 punkto nuostatą, nustatančią reikalavimą deklaracijos apie statybos užbaigimą tvirtinimui pateikti projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo apmokėjimą patvirtinančių dokumentų kopijas su jų apmokėjimą įrodančių dokumentų kopijomis (paaiškino, kad praktikoje dažnai susiduriama su sunkumais, siekiant gauti projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo apmokėjimą patvirtinančius dokumentus). Taip pat kėlė klausimą, ar valstybės tarnautojai turi teisę tikrinti tarp privačių asmenų (privačių draudimo bendrovių ir jų klientų) sudarytų sandorių sąlygų įgyvendinimą;

– atsakyti, ar buvo atliktas statybos techninio reglamento STR 1.05.02:2017 V skyriaus IV skirsnio 93.16 punkto nuostatų antikorupcinis vertinimas;

– surinkti ir išanalizuoti, pateikti duomenis, kokios žalos buvo išmokėtos už nurodytus draudimus, ar nurodytas draudimas yra reikalingas visuomenei ir mokesčių mokėtojams;

– didinti leistinų paklaidų, kai keičiami neesminiai statinio projekto sprendiniai, statinio vieta sklype, didinami ar mažinami statinio išorės matmenys, keičiamas pastato aukštis, nulinė altitudė, reikšmes.

27.3. Ministerija 2021 m. spalio 6 d. rašte Iniciatyvinių piliečių grupei (žr. pažymos 5 punktą):

– patvirtino, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo STR 1.05.01:2017 93.20 papunktyje statytojams nustatytas reikalavimas kartu su prašymu patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą pateikti neypatingo statinio IGG tyrimų ataskaitą;

– paneigė Iniciatyvinių piliečių grupės kreipimęsi nurodytą teiginį, kad reikalavimas pateikti IGG tyrimų ataskaitas atsirado nuo 2021 m. sausio 1 d., paaiškindama, kad ne statybos užbaigimą reglamentuojantis statybų techninis reglamentas STR 1.05.01:2017 nustato IGG tyrimų privalomumą, o kitas statybų techninis reglamentas STR 1.04.02:2011, pagal kurio nuostatas IGG tyrimai sudaro statybinių tyrimų dalį, o IGG tyrimų ataskaita yra privalomasis statinio projekto rengimo dokumentas;

– papildomai informavo apie Statybos įstatymo papildymo įstatymą (2021 m. gegužės 20 d.), kuriame savivaldybių administracijoms nustatyta pareiga tikrinant statinių projektus, tikrinti, ar statinio projekto bendrojoje dalyje yra statybos sklypo projektinių IGG tyrimų ataskaita su tyrimų registravimo Žemės gelmių registre numeriu; ypatingųjų statinių projektų atveju – ir Lietuvos geologijos tarnybos rašto, kad ši ataskaita įvertinta ir priimta, kopija;

– informavo apie rengiamą statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 pakeitimų projektą;

– išsakė poziciją, kad reikalavimas pateikti statybos proceso dalyvių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo apmokėjimą įrodančių dokumentų kopijas yra tikslingas, nes užtikrina prevenciją ir apsaugą statybos proceso dalyviams nuo galimų neigiamų statybos proceso padarinių;

– dėl Iniciatyvinių piliečių grupės siūlymo keisti leistinų paklaidų dydžius atkreipė dėmesį į tai, kad statybos techniniame reglamente STR 1.05.01:2017 detalizuotos Statybos įstatymo nuostatos. Ministerija atkreipė dėmesį į tai, kad pagal Statybos įstatymo reikalavimus, statinio projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta sklype, statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.), yra esminiai statinio projekto sprendiniai. Taip pat pažymėjo, kad nuo 2021 m. lapkričio 1 d. įsigalios Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalies nuostatos, numatančios atvejus, kada nepažeidžiant teisės aktų, nereikalinga informuoti visuomenę ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą;

– informavo, kad visi teisės aktų projektai yra vertinami vadovaujantis Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis;

– nurodė Ministerijos 2021 m. spalio 6 d. atsakymo apskundimo galimybę ir tvarką.

27.4. Pareiškėjai 2022 m. sausio 18 d. raštu (žr. pažymos 6 punktą) kreipėsi į Ministeriją dėl netinkamo atsakymo į 2021 m. rugpjūčio 24 d. kreipimąsi. Pareiškėjai 2022 m. sausio 18 d. rašte:

– nurodė, kad ankstesnis kreipimasis buvo išnagrinėtas netinkamai, biurokratiškai atsirašant, bei prašė Ministerijos pakartotinai peržiūrėti anksčiau pateiktas pastabas ir pasiūlymus dėl teisės aktų, reglamentuojančių statybos užbaigimą, keitimo;

– prašė atsakyti, ar buvo atliktas statybos techninio reglamento STR 1.05.02:2017 V skyriaus IV skirsnio 93.20 punkto nuostatų antikorupcinis vertinimas;

– detaliau informavo Ministeriją apie praktikoje egzistuojančią problemą – iki 2019 metų niekas netikrino, ar projekte yra IGG tyrimai. Problema išliko ir po 2019 metų, nes savivaldybės, išduodamos statybą leidžiančius dokumentus, pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 1.22 punktą patikrina, ar statinio projekto bendrojoje dalyje yra statybos sklypo projektinių IGG tyrimų ataskaita su tyrimų registravimo numeriu, o pagal tą statybos techninį reglamentą nustatyta, jog konstrukcinės dalies, išduodant statybą leidžiantį dokumentą, pateikti neprivaloma. Statinio projektavimo reglamente kažkodėl nurodyta, kad IGG tyrimas neypatingam statiniui privalo būti tik konstrukcijų dalyje, kurios pateikti, išduodant  statybą leidžiantį dokumentą, neprivalu), todėl  niekas ir netikrino, ar IGG tyrimai yra neypatingo statinio projekto sudėtyje, ar ne. Tuo tarpu statybos užbaigimo stadijoje statytojas sužino, kad reikalingi IGG tyrimai, t. y. kai statinys, jau pastatytas ir aplinka sutvarkyta. Pareiškėjai klausė, koks yra IGG tyrimų reikalavimo statybos užbaigimo tvirtinimo stadijoje tikslas;

– siūlė keisti teisinį reglamentavimą, kad neypatingam statiniui išduodant statybą leidžiantį dokumentą būtų nustatyta prievolė tikrinti, ar statinio projekto sudėtyje yra IGG, kad IGG būtų visų statinių bendrojoje dalyje (o ne tik ypatingų statinių), arba išduodant statybą leidžiantį dokumentą, būtų reikalaujama pateikti ir konstrukcijų dokumentus;

– siūlė suteikti projektuotojui laisvę įvertinti ir nustatyti neypatingo statinio projektavimui privalomumą atlikti IGG tyrimus;

– siūlė nustatyti, kad atliekant statinių užbaigimo procedūras, projekto sudėtyje IGG tyrimų (ne)pateikimo tikrinimas būtų privalomas tik statiniams, kuriems išduodant statybą leidžiantį dokumentą buvo tikrinama, ar projekto sudėtyje yra IGG (t. y. ypatingų statinių atveju – 2019 m., neypatingų statinių atveju – nuo tada, kada įsigalios šių tyrimų tikrinimo privalomumas (pakeitus aukščiau nurodytas teisės aktų nuostatas);

– siūlė nustatyti aiškią atliktų tyrimų registravimo tvarką, nes pagal galiojančias nuostatas neaišku, kas registruojama – tyrimai ar ataskaita (93.20 punktas); neaišku, nuo kada neypatingiems statiniams atlikta geologija turėjo būti registruojama – 2003 m. įsigaliojus reglamentavimo tvarkai buvo nurodyta registruoti tik trečiąją geotechninę kategoriją atitinkančius projektinius IGG tyrimus, todėl kilo klausimas, nuo kada registruojami statybos projektams rengti atlikti tyrimai, atitinkantys I arba II kategoriją;

– detaliau paaiškino praktikoje kartais neįmanomus atvejus surasti projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo apmokėjimą patvirtinančius dokumentus;

– prašė naikinti statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 V skyriaus IV skirsnio 93.16 punkto nuostatą, nustatančią reikalavimą deklaracijos apie statybos užbaigimą tvirtinimui pateikti projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo apmokėjimą patvirtinančių dokumentų kopijas su jų apmokėjimą įrodančių dokumentų kopijomis. Pakartotas ir klausimas, ar valstybės tarnautojai turi teisę tikrinti tarp privačių asmenų (privačių draudimo bendrovių ir jų klientų) sudarytų sandorių sąlygų įgyvendinimą;

– reikalavo pripažinti klaidą, skubiai ištaisant statybos techninio reglamento STR 1.05.02:2017 V skyriaus IV skirsnio 93.16 punktą, kurios pagrindu reikalaujama surasti ir pateikti beveik 20 metų senumo kvitus, apmokėtus galbūt net įmonės, kurios jau nebėra;

– siūlė ištaisyti STR 1.05.01:2017 nustatytą statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarką, numatant reikalavimą statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu pateikti ne tik draudimo liudijimą, bet ir šio draudimo apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, tokiu būdu eliminuojant statytojo pareigą po daugelio metų ieškoti šių dokumentų;

– siūlė numatyti užbaigimo ar nebaigtos statybos įregistravimo procedūrose tikrinti kvitų pateikimo privalomumą, tik įsigaliojus pirmiau pasiūlytam pakeitimui;

– pateikė nuomonę dėl poreikio reglamentuoti žemės paviršiaus altitudės skirtumo reikšmę.

27.5. Į Pareiškėjų 2022 m. sausio 18 d. kreipimąsi (žr. pažymos 6 punktą) atsakyta Ministerijos 2022 m. kovo 14 d. raštu (žr. pažymos 7 punktą), kuriame:

– nurodyta, kad į 2021 m. rugpjūčio 24 d. raštą atsakyta 2021 m. spalio 6 d. raštu;

– pažymėta, kad užduodami tie patys klausimai, todėl teikiama tik papildoma informacija apie teisės aktų pakeitimus nuo 2021 m. rugsėjo mėn. iki 2022 m. kovo mėn.;

– pateikta informacija apie nuo 2021 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusį Statybos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą, kur numatyta pareiga savivaldybių administracijoms tikrinant statinių projektus, tikrinti, ar statinio projekto bendrojoje dalyje yra statybos sklypo projektinių IGG tyrimų ataskaita su tyrimo registravimo Žemės gelmių registre numeriu, ypatingų statinių projektų atveju – ir Lietuvos geologijos tarnybos rašto, kad ši ataskaita įvertinta ir priimta, kopija;

– pranešta apie nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojusią statybos techninio reglamento  STR 1.04.02:2011 naują redakciją, pagal kurią IGG tyrimai sudaro statybinių tyrimų dalį, o IGG tyrimų ataskaita yra privalomasis statinio projekto rengimo dokumentas. STR 39 punkte nustatyta – projektiniai IGG tyrimai privalomi, vykdant naują statybą, rekonstruojant ir (ar) statant ypatinguosius, neypatinguosius statinius. Kapitalinio remonto  projektams IGG tyrimai privalomi, kai keičiamos pamatų konstrukcijos arba pamatų apkrovimas statant ar rekonstruojant nesudėtingus statinius, projektiniai IGG tyrimai privalomi, kai nustatoma, kad sklype vyrauja sudėtingos arba vidutinės inžinerinės geologinės sąlygos;

– pranešta apie rengiamus statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 pakeitimus (93.20 punkto išbraukimą);

– pranešta  apie planuojamą pateikimą derinimui 2022 m. kovo mėn., nurodant pastabų ir pasiūlymų dėl TAIS paskelbto teisės akto projekto teikti būdus;

– pakartota Ministerijos pozicija, kad reikalavimas pateikti draudimo apmokėjimą patvirtinantį dokumentą yra tikslingas, kaip užtikrinantis prevenciją ir apsaugą statybos proceso dalyvių nuo galimų neigiamų statybos proceso padarinių, atsiradusių pavyzdžiui dėl statytojo ar rangovo bankroto;

– pažymėta, kad Lietuvos banko patvirtintose privalomojo draudimo taisyklėse įmokos nesumokėjimas yra nustatytas kaip draudimo sutarties negaliojimo pagrindas;

– pranešta apie Lietuvos banko renkamą ir skelbiamą statistinę informaciją, susijusią su draudimo veikla, įskaitant ir informaciją apie Lietuvoje veikiančius įvairių sričių privalomuosius draudimus iš Lietuvoje įsteigtų draudimo įmonių (pateikiant nuorodą į internetinį puslapį);

– informuota apie nuo 2021 m. lapkričio 1 d. įsigaliosiančias Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalies nuostatas, numatančias atvejus, kai nepažeidžiant teisės aktų normatyvinių statybos dokumentų, teritorijų planavimo dokumentų, statybą leidžiančių dokumentų, specialiųjų reikalavimų ir esminių statybos reikalavimų, nereikia informuoti visuomenės ir nereikia gauti naujo statybą leidžiančio dokumento;

– informuota apie naujai rengiamame STR 1.05.01:2017 pakeitimų projekte planuojamą 79 punkto išbraukimą.

27.6. Pareiškėjų 2022 m. sausio 18 d. kreipimasis vertintinas ir kaip skundas (žr. pažymos 10 punktą) dėl Ministerijos tarnautojų veiksmais (neveikimu), rengiant atsakymą į Iniciatyvinės piliečių grupės 2021 m. rugpjūčio 24 d. kreipimąsi (žr. pažymos 4 punktą), pažeistos teisės į tinkamą viešąjį administravimą ir teisės gauti informaciją, ir kaip prašymas pakeisti teisės aktų nuostatas (žr. pažymos 18 punktą), ir kaip prašymas suteikti informaciją (žr. pažymos 11 punktą).

27.7. Vienas pagrindinių principų, kuriais grindžiama viešojo administravimo subjektų veikla, yra įstatymo viršenybės, teisėtumo principas, reiškiantis, kad viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus (žr. pažymos 10 punktą). Pagal teisinį reglamentavimą, kiekvienam viešojo administravimo subjektui yra nustatyta pareiga priimti prašymus ir skundus bei juos nagrinėti pagal įgaliojimus. Prašymų ir skundų nagrinėjimo tvarka ir terminai reglamentuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintose Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse (žr. pažymos 17-18 punktus). Nagrinėjant prašymus ir skundus, Taisyklių nuostatos taikomos tiek, kiek tų klausimų nereglamentuoja specialieji įstatymai.

27.8. Ministerijos tarnautojų veiksmai, gavus Pareiškėjų 2022 m. sausio 18 d. kreipimąsi, buvo netinkami:

27.8.1. Nors Ministerijoje 2022 m. sausio 19 d. gautame Pareiškėjų 2022 m. sausio 18 d. kreipimesi buvo nurodyta, jog Ministerijos 2021 m. spalio 6 d. atsakymas parengtas netinkamai, tyrimo metu nebuvo gauta duomenų apie administracinės procedūros inicijavimą ir atlikimą, nesilaikant Viešojo administravimo įstatymo imperatyvaus reikalavimo gavus asmens skundą inicijuoti administracinę procedūrą.

Pagal Viešojo administravimo įstatymą viešojo administravimo subjekto  atliekami privalomi veiksmai, nagrinėjant skundą apie viešojo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais  sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą vadinama administracine procedūra (žr. pažymos 20 punktą);

27.8.2. Nagrinėjamu atveju nesilaikyta ir Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyto draudimo persiųsti (perduoti) skundą nagrinėti pareigūnui, valstybės tarnautojui,  kurių veiksmai yra skundžiami (žr. pažymos 10 punktą);

27.8.3. Nors iš Ministerijos 2022 m. kovo 14 d. rašto (žr. pažymos 7 punktą) turinio galima suprasti, kad Pareiškėjų 2022 m. sausio 18 d. kreipimesi nurodyti klausimai nebus nagrinėjami, pažymint, kad užduodami tie patys klausimai, kurie buvo nurodyti 2021 m. rugpjūčio 24 d. kreipimęsi, t. y. iš esmės ignoruotas Pareiškėjų skundas dėl netinkamo atsakymo į pirmąjį kreipimąsi, rašte tai aiškiai nenurodyta.

Įstatymų leidėjas įpareigoja viešojo administravimo subjektus asmenų pateiktus prašymus nagrinėti pagal kompetenciją, o atsakymus į prašymus parengti, atsižvelgiant į jų turinį (žr. pažymos  17-18 punktus). Išsamumo principas, kuriuo savo veikloje privalo vadovautis viešojo administravimo subjektai, reikalauja į asmens prašymą atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodant visas prašymo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis remtasi, vertinant prašymo turinį (žr. pažymos 10 punktą). Viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi būti pagrįsti teisės aktų reikalavimais.

Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (žr. pažymos 18 punktą) 29 punkte nustatyta, kad prašymai ir skundai gali būti nenagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais, taip pat kituose įstatymuose nustatytais pagrindais.

Ministerijos 2022 m. kovo 14 d. rašte nenurodžius prašymo, skundo nenagrinėjimo teisinio pagrindo, pažeistos Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies nuostatos (žr. pažymos 10 punktą);

27.8.4. Pagal Pareiškėjų kreipimosi gavimo Ministerijoje metu galiojusias Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo (žr. pažymos 11 punktą) nuostatas, į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją turėjo būti atsakyta, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka (žr. pažymos 10 punktą), t. y. atsakyti per 20 darbo dienų, pateikiant nustatyta tvarka prašomą informaciją, o priėmus sprendimą nenagrinėti prašymo (skundo), vadovaujantis Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (žr. pažymos 18 punktą) 47 punkto nuostatomis, nurodyti prašymo nenagrinėjimo priežastis, nurodant tokio sprendimo ginčijimo galimybę ir tvarką. Informacija yra žinios, kuriomis disponuoja institucija, vykdydama viešąsias funkcijas. Nors įstatyme reglamentuota prašymų pateikti duomenis nagrinėjimo procedūra, pažymėtina, kad duomenimis vadinama institucijos veikloje užfiksuota informacija ar jos dalis, nepaisant jos pateikimo būdo, formos ir laikmenos. Duomenų pateikimu vadinamas duomenų atskleidimas perduodant ar kitu būdu padarant juos prieinamus konkrečiam pareiškėjui ar jo atstovui jų prašymu;

27.8.5. Ministerijos atsakymas 2022 m. kovo 14 d. raštu į Pareiškėjų 2022 m. sausio 18 d. kreipimąsi pateiktas, pažeidžiant Viešojo administravimo įstatyme prašymo (skundo) nagrinėjimui nustatytą 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos terminą (žr. pažymos 10 punktą). Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.

Tyrimo metu nebuvo gauta duomenų, patvirtinančių Pareiškėjų informavimą apie prašymo (skundo) nagrinėjimo termino pratęsimą. Šiuo atveju buvo pažeistas Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytas pareiškėjų informavimo apie prašymo (skundo) nagrinėjimo termino pratęsimą raštu nustatytu terminu reikalavimas;

27.8.6. Ministerijos atsakymas, kad visi teisės aktų projektai vertinami korupciniu pobūdžiu (žr. pažymos 5 punktą ir 27.3 papunktį) yra tik bendro pobūdžio teiginys, kuris negali būti laikomas tinkamu atsakymu į Pareiškėjų kreipimesi pateiktus prašymus informuoti, ar buvo atliktas konkrečios teisės akto nuostatos korupcinis vertinimas.

Korupcijos prevencijos principai, tikslai, uždaviniai valstybės tarnyboje, korupcijos prevencijos priemonės ir jų teisiniai pagrindai reglamentuoti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme (žr. pažymos 13-14 punktus). Esamo ir (ar) numatomo teisinio reguliavimo vertinimas antikorupciniu požiūriu ir teisinio reguliavimo trūkumų, galinčių sudaryti prielaidas korupcijai, nustatymas yra teisės aktų ir jų projektų antikorupcinis vertinimas (žr. pažymos 14 punktą).

Įstatymų leidėjas yra nustatęs, kad tuo atveju, kai teisės aktu numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su statyba, viešojo administravimo subjektas, rengiantis norminio teisės akto projektą, Vyriausybės nustatyta tvarka atlieka šio teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą.

Teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo taisyklėse nustatyta, kad atlikęs vertinimą ir nenustatęs teisės akto projekto trūkumų antikorupciniu požiūriu, teisės akto projekto vertintojas  užpildo teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo pažymą ir kartu su teisės akto projektu pateikia ją įstaigos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui, priimančiam sprendimą dėl teisės akto projekto tobulinimo, priėmimo, siuntimo derinti ar pateikimo teisės aktą priimančiam subjektui. Teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo pažyma pridedama kaip lydimasis teisės akto projekto dokumentas ir paskelbiama Teisės aktų informacinėje sistemoje (žr. pažymos 15-16 punktus).

Viešojo administravimo subjektams privalomas objektyvumo principas (žr. pažymos 10 punktus) įpareigoja oficialius viešojo administravimo subjekto veiksmus pagrįsti faktiniais duomenimis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad visais atvejais institucijos teiginys apie atliktą teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą turėtų būti pagrįstas objektyviais duomenimis, t. y. arba pateikiant šios informacijos prašančiam asmeniui atitinkamą dokumentą, arba nurodant, kokiu būdu galima susipažinti su konkretaus teisės akto antikorupcinio vertinimo pažyma;

27.8.7. Nors tyrimo metu nebuvo gauta duomenų, patvirtinančių, kad Pareiškėjams būtų buvusi suteikta kreipimesi nurodyta visa informacija ir atlikti nurodyti veiksmai, aiškiai nurodant, kokia dalis prašytos informacijos nebus suteikta ir kokie veiksmai nebus atlikti, rašte nenurodyta nei atsakymo apskundimo galimybė, nei tvarka (žr. pažymos 18 punktą). Šios informacijos nesuteikimas galėjo apriboti Pareiškėjų teisę į teisminę gynybą (žr. pažymos 25-26 punktus).

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį (žr. pažymos 10 punktą), asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. O šių Taisyklių 47 punkte (žr. pažymos 18 punktą) viešojo administravimo subjektui nustatyta pareiga asmenį ar jo atstovą informuoti apie atsakymo apskundimo galimybę ir tvarką, nurodant institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-us) ir adresą (-us), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-us) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas.

 

  1. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra pabrėžęs atsakingo valdymo principą (žr. pažymos 24 punktą), kuris yra įtvirtintas Konstitucijoje (žr. pažymos 9 punktą), numatant, jog valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.

Teisinis reguliavimas privalo būti aiškus, efektyvus (žr. pažymos 12 punktą), t. y. realiai įgyvendinamas praktikoje.

Ministerija yra atsakinga už valstybės politikos statybos ir jos priežiūros srityje formavimą, organizavimą, koordinavimą ir jos įgyvendinimo kontroliavimą (žr. pažymos 19 punktą).

Institucijoje, atsakingoje už valstybės politikos statybos ir jos priežiūros srityje formavimą,  gavus asmenų pastabas ir pasiūlymus dėl teisinio reglamentavimo praktikoje keliamų problemų, vadovaujantis atsakingo valdymo ir efektyvumo, atvirumo ir bendradarbiavimo principais, turėtų būti geranoriškai išanalizuojama susidariusi situacija, įsigilinama ir, pasitvirtinus asmenų pateiktai informacijai, ieškoma būdų, kaip turėtų būti sprendžiamos praktikoje kylančios problemos, suteikiant išsamią informaciją pareiškėjams.

Tuo tarpu nagrinėjamu atveju praktinė situacija rodo, kad gavus Pareiškėjų kreipimąsi dėl praktikoje kylančių sunkumų, kai reikalaujama 20 metų senumo dokumentų, nesilaikant įstatymo negaliojimo atgal principo, į dalį klausimų pateikiant tik blanketines nuorodas į teisės aktus, nepateikiant aiškaus atsakymo į konkretų klausimą, pažeidžiama asmenų teisė gauti informaciją ir teisė į tinkamą viešąjį administravimą.

Iš Ministerijos atsakymo neaišku, ar atsižvelgta į Pareiškėjų 2021 m. rugpjūčio 24 d. kreipimesi išdėstytus siūlymus dėl teisinio reglamentavimo keitimo, kurie prašymai buvo patenkinti, kurie buvo – atmesti. Neaišku, ar buvo, yra, ar bus imtasi veiksmų dėl Pareiškėjų skunde nurodytų praktikoje kylančių sunkumų, bandant įgyvendinti teisės aktų reikalavimą dėl projektuotojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo apmokėjimą patvirtinančių dokumentų  pateikimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pagrįstai gali būti keliamas klausimas, ar nereaguojant į suinteresuotų asmenų pastabas ir pasiūlymus dėl praktinio teisės aktų reikalavimų vykdymo, yra skatinama ateityje teikti Ministerijai siūlymus dėl teisinio reglamentavimo tobulinimo, užmegzti valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės ryšį, pasitikėjimą valstybinėmis institucijomis, užtikrinant atsakingo valdymo, efektyvumo, atvirumo ir bendradarbiavimo principų įgyvendinimą.

 

  1. Apibendrinant, darytina išvada, kad nėra pagrindo teigti, jog Ministerijoje 2022 m. sausio 19 d. gavus Pareiškėjų 2022 m. sausio 18 d. kreipimąsi (žr. pažymos 6 punktus), rengiant atsakymą į jį buvo laikytasi teisės aktų reikalavimų (žr. pažymos 28 punktą). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad buvo pažeisti teisėtumo ir atsakingo valdymo principai (žr. pažymos 9 ir 24 punktus), Pareiškėjų teisė į tinkamą viešąjį administravimą (žr. pažymos 10 punktą) ir teisė gauti informaciją (žr. pažymos 11 punktą), todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Iniciatyvių piliečių grupės skundas  pripažintinas pagrįstu.

 

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS

 

  1. 30. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia:

Iniciatyvių piliečių grupės skundą dėl Ministerijos tarnautojų veiksmais (neveikimu) pažeistos teisės gauti informaciją ir teisės į tinkamą viešąjį administravimą pripažinti pagrįstu.

 

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJOS

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14 ir 17 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė rekomenduoja:

 

31.1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministrui:

31.1.1. atkreipti dėmesį į tai, kad Ministerijos atsakymas 2022 m. kovo 14 d. raštu į 2022 m. sausio 18 d. Pareiškėjų kreipimąsi pateiktas, pažeidžiant draudimą perduoti skundą nagrinėti pareigūnui, valstybės tarnautojui, kitam įstatymų nustatytą specialų statusą turinčiam fiziniam asmeniui ar darbuotojui, kurių veiksmai yra skundžiami (Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 2 dalis), prašymo (skundo) nagrinėjimo terminą (Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis), reikalavimą nurodyti teisinį prašymo (skundo) nenagrinėjimo pagrindą (Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalis), nepateikiant prašytos informacijos apie antikorupcinį teisės akto vertinimą, nenurodant sprendimo apskundimo galimybės ir tvarkos (pažeidžiant Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 47 punktą), neužtikrinant viešojo administravimo subjektams privalomų atsakingo valdymo, teisėtumo, efektyvumo ir išsamumo principų (žr. pažymos 9, 10 ir 24 punktus) įgyvendinimo;

31.1.2. užtikrinti šioje pažymoje konstatuoto pažeidimo (žr. pažymos 27-29 punktus) pašalinimą, raštu pateikiant Iniciatyvių piliečių grupei teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą į Ministerijoje 2022 m. sausio 19 d. gautą 2022 m. sausio 18 d. kreipimąsi (žr. pažymos  6 punktą).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įgyvendinant šią rekomendaciją, turi būti laikomasi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyto draudimo perduoti skundą nagrinėti pareigūnui, valstybės tarnautojui, kitam įstatymų nustatytą specialų statusą turinčiam fiziniam asmeniui ar darbuotojui, kurių veiksmai yra skundžiami (žr. pažymos 10 punktą);

31.1.3. užtikrinti, kad Ministerijoje gauti asmenų kreipimaisi būtų nagrinėjami, įgyvendinant atsakingo valdymo, teisėtumo, efektyvumo, išsamumo principus, asmenų teisę gauti informaciją ir teisę į tinkamą viešąjį administravimą.

 

Primename, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

 

 

Seimo kontrolierė                                                                                                            Erika Leonaitė