PAŽYMA DĖL ASOCIACIJOS „X“ SKUNDO PRIEŠ VYRIAUSYBĖS ATSTOVŲ ĮSTAIGOS VYRIAUSYBĖS ATSTOVĄ VILNIAUS IR ALYTAUS APSKRITYSE

Dokumento numeris 4D-2023/1-427
Data 2023-05-25
Kategorija Seimo kontrolierių pažymos
Dokumento pavadinimas PAŽYMA DĖL ASOCIACIJOS „X“ SKUNDO PRIEŠ VYRIAUSYBĖS ATSTOVŲ ĮSTAIGOS VYRIAUSYBĖS ATSTOVĄ VILNIAUS IR ALYTAUS APSKRITYSE
Kontrolierius Erika Leonaitė
Atsisiųsti Atsisiųsti Atsisiųsti

SKUNDO ESMĖ

 

  1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė gavo asociacijos „X“ (toliau – Pareiškėja), kurios interesams atstovauja Y (toliau – Pareiškėjos atstovas), skundą dėl Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovo Vilniaus ir Alytaus apskrityse (toliau ir citatose – Vyriausybės atstovas) veiksmų (neveikimo) nagrinėjant Pareiškėjos prašymą dėl 2022 m. gegužės 3 d. Trakų rajono savivaldybės Kelių eismo saugumo komisijos sprendimo uždrausti motociklininkų eismą Trakų miesto centrinėje dalyje patikrinimo ir panaikinimo.

 

  1. Pareiškėjos atstovas skunde, be kita ko, nurodo:

2.1. „2022-05-03 Savivaldybės [Trakų rajono savivaldybės administracijos; toliau ir citatose – Savivaldybė] kelių eismo saugumo komisijos sprendimu Trakų miesto centrinėje dalyje, atkarpose Karaimų g. prie įvažiavimo į Apžvalgos g.; Vytauto g. ir Kranto g. sankirtoje; Trakų g. prie Trakų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, įrengti Kelių eismo taisyklėse (toliau vadinama – KET) numatyti draudžiamieji kelio ženklai Nr. 305 Motociklų eismas draudžiamas.“

2.2. Savivaldybės meras 2022 m. liepos 26 d. rašte Nr. MP3E-144 „Dėl informacijos ir dokumentų pateikimo“ nurodė, kad „[…] draudžiamieji ženklai Nr. 305 ,,Motociklų eismas draudžiamas“ Trakų miesto centrinėje dalyje įrengti remiantis 2022-05-03 Savivaldybės kelių eismo saugumo komisijos sprendimu, gavus 2022-04-19 UAB ,,A“ pasiūlymą ,,Dėl kelio ženklų ir eismo pakeitimų Trakų mieste“ trijose vietose: Karaimų g. prie įvažiavimo į Apžvalgos g.; Vytauto g. ir Kranto g. sankirtoje; Trakų g. prie Trakų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos. Rašte nurodoma, kad KET ženklai draudžiantys motociklų eismą, įrengti dėl motociklų parkavimo pažeidimų, dėl motociklų garsinės taršos bei saugumo, siekiant užtikrinti gyventojų ir svečių saugumą nuo motociklų eismo.“

2.3. Pareiškėja „[…] dėl 2022-05-03 Savivaldybės kelių eismo saugumo komisijos sprendimo uždrausti motociklininkų eismą Trakų miesto centrinėje dalyje patikrinimo ir panaikinimo kreipėsi į Vyriausybės atstovą prašydama: 1. patikrinti, ar […] 2022-05-03 Savivaldybės kelių eismo saugumo komisijos sprendimas draudžiamųjų ženklų Nr. 305 ,,Motociklų eismas draudžiamas“ pastatymui Trakų miesto centrinėje dalyje, neprieštarauja įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir kitiems su įstatymų įgyvendinimu susijusiems centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtiems teisės aktams; 2. pasiūlyti Savivaldybės administracijai panaikinti neteisėtą 2022-05-03 Savivaldybės kelių eismo saugumo komisijos sprendimą dėl draudžiamųjų ženklų Nr. 305 ,,Motociklų eismas draudžiamas“ pastatymo Trakų miesto centrinėje dalyje; 3. Savivaldybės administracijai atsisakant panaikinti neteisėtą 2022-05-03 Savivaldybės kelių eismo saugumo komisijos sprendimą dėl draudžiamųjų ženklų Nr. 305 ,,Motociklų eismas draudžiamas“ pastatymo Trakų miesto centrinėje dalyje: 3.1. vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu pareiškimu ištirti minimo norminio savivaldybės administracinio akto teisėtumą; 3.2. vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į administracinį teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas užtikrinant motociklininkų bendruomenės teises.“

2.4. „Vyriausybės atstovas naudodamas biurokratizmą ir savitai aiškindamas teisės normas, visuomeninių santykių ypatumą ir reguliavimą teikdamas, kad „<…> eismo priežiūrą vykdo specializuoti policijos padaliniai ir įgalioti policijos pareigūnai<…>“, „<…> teiginys apie galimai pažeidžiamą viešąjį interesą yra nemotyvuotas<…>“, nusprendė, kad „<…> Vyriausybės atstovas neturi pagrindo įgyvendinti savo įgaliojimų <…>“.

„Norime pažymėti, kad Vyriausybės atstovo veiksmuose nagrinėjant prašymą dėl 2022-05-03 Savivaldybės kelių eismo saugumo komisijos sprendimo uždrausti motociklininkų eismą Trakų miesto centrinėje dalyje patikrinimo ir panaikinimo pasireiškė tik biurokratizmas, kuriant didesnį neaiškumą ir painiavą, bet nesidomint ir nesiimant spręsti iškilusių klausimų.“

 

  1. Pareiškėjos atstovas Seimo kontrolierės prašo ištirti: „[…] ar Vyriausybės atstovo veiksmuose nagrinėjant prašymą dėl 2022-05-03 Savivaldybės kelių eismo saugumo komisijos sprendimo uždrausti motociklininkų eismą Trakų miesto centrinėje dalyje patikrinimo ir panaikinimo, nėra biurokratizmo.“

 

TYRIMAS IR IŠVADOS

 

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

 

 

  1. Seimo kontrolierė dėl informacijos ir ją patvirtinančių dokumentų gavimo kreipėsi į Vyriausybės atstovą.

 

  1. Vyriausybės atstovas Seimo kontrolierei nurodė:

5.1. Vyriausybės atstovų įstaigoje Pareiškėjos prašymas dėl 2022-05-03 Savivaldybės kelių eismo saugumo komisijos (toliau – Komisija) sprendimo uždrausti motociklininkų eismą Trakų miesto centrinėje dalyje patikrinimo ir panaikinimo (toliau ir citatose – Prašymas) gautas                2023-02-15. Vyriausybės atstovas atsakymą pateikė 2023-02-21 raštu Nr. S1-33(5.28Mr) „Dėl draudžiamųjų kelio ženklų įrengimo“ (toliau ir citatose – Raštas).

5.2. Vyriausybės atstovas Rašte Pareiškėjai, be kita ko, nurodė:

„[…] vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 7 straipsnio 8 dalimi, Vyriausybės atstovas nenagrinėja fizinių ir juridinių asmenų skundų dėl savivaldybės administravimo subjektų neveikimo ar priimtų individualių teisės aktų, kurių apskundimo tvarką nustato Administracinių bylų teisenos įstatymas ar konkrečią sritį reglamentuojantys įstatymai. Be to, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, Vyriausybės atstovo kompetencija atliekant tam tikrų įstatymų laikymosi kontrolės savivaldybės institucijų lygmenyje funkcijas yra ribojama ir leidžiama tiek, kiek ji neperduota specialiam atitinkamo įstatymo laikymosi kontrolę atliekančiam viešojo administravimo subjektui.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad eismo priežiūrą vykdo specializuoti policijos padaliniai ir įgalioti policijos pareigūnai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vyriausybės atstovui nėra suteikti įgaliojimai kontroliuoti, kaip vykdomos pareigos dėl eismo saugumo užtikrinimo. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 9 dalies 5 punktą, policija užtikrindama eismo saugumą kontroliuoja, kaip fiziniai ir juridiniai asmenys vykdo įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas pareigas dėl eismo saugumo užtikrinimo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad dėl viešojo intereso gynimo teismas kiekvieną kartą turi ad hoc nustatinėti viešojo intereso buvimo faktą, atsižvelgdamas į visas konkrečios bylos aplinkybes, joje nagrinėtinų klausimų pobūdį ir reikšmę. Teismų praktikoje taip pat nustatyta, jog viešojo intereso gynimas negali būti tapatinamas vien tik su konkretaus asmens ar kelių konkrečių asmenų teisių ar interesų gynimu, jis turi būti susijęs su neindividualizuotu visos visuomenės, ar jos dalies ar tam tikrų asmenų grupių socialiai vertingų teisių bei interesų pažeidimo pašalinimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad ne kiekvienas teisės aktų reikalavimų pažeidimas pažeidžia ir viešąjį interesą, o tam, kad viešasis interesas būtų ginamas, nepakanka, kad tam tikri teisiniai santykiai pagal savo turinį patektų į viešojo intereso veikimo sritį, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, ar jis realiai buvo pažeistas, pavyzdžiui, ar visuomenė patyrė žalą ar kitokius neigiamus padarinius, ar viešasis interesas gali būti apgintas tik tuo būdu, kurį prašoma taikyti ginčo atveju, ar toks būdas yra efektyviausias, ar ginant viešąjį interesą kaip prioritetinį nenukentės kito asmens ar net daugelio asmenų teisėti interesai, ar toks viešojo intereso gynimas vienoje srityje nelems jo pažeidimo kitose srityse ir kt. (Žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-22 nutartį c. b. Nr. 3K-3- 40/2013). Jūsų Prašyme apsiribojama abstrakčiais teiginiais, kad įrengti draudžiamieji eismo reguliavimo ženklai pažeidžia lygiateisiškumo principą, motociklininkų bendruomenės teisėtus lūkesčius, teisinį tikrumą bei teisinį saugumą, nepateikiant jokių argumentų, kokią esminę žalą, neigiamus padarinius įrengus ginčijamus kelio ženklus patiria ar patirs visuomenė. Taigi teiginys apie galimai pažeidžiamą viešąjį interesą yra nemotyvuotas.

Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, informuojame, kad Vyriausybės atstovas neturi pagrindo įgyvendinti savo įgaliojimų. Dėl draudžiamųjų kelio ženklų įrengimo ir eksploatavimo teisėtumo bei pagrįstumo turite teisę kreiptis į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Taip pat atkreipiame dėmesį, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 1 bei 6 dalimis, administraciniam teismui ar administracinių ginčų komisijai skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys <…> kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Taigi dėl Sprendimo ir jo pagrindu priimtų Savivaldybės administravimo subjektų teisės aktų taip pat turite teisę savo pasirinkimu kreiptis į Lietuvos administracinių ginčų komisiją arba į Vilniaus apygardos administracinį teismą įstatymų nustatyta tvarka. Be to, informuojame, jog skundus dėl piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje tiria Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga (Gedimino pr. 56, Vilnius) Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo nustatyta tvarka.“

5.3. Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybės atstovas nevykdo kelių eismo priežiūros ir nėra kompetentingas subjektas sprendimams dėl kelių ženklinimo įrengimo ir eksploatavimo teisėtumo bei pagrįstumo vertinti, Pareiškėja raštu „[…] buvo informuota, į kokias kompetentingas institucijas savo pasirinkimu galėtų kreiptis“; „[…] buvo suteikta išsami informacija, kur ir kaip ji galėtų ginti galimai pažeistas savo teises.“

„Atsakydamas dėl Pareiškėjos Prašymo kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu pareiškimu ištirti norminio savivaldybės administracinio akto teisėtumą, Vyriausybės atstovas atkreipė dėmesį, jog Pareiškėja skundžia individualų administracinį aktą ir tą aiškiai pati įvardina […].“

„Pasisakydamas dėl Pareiškėjos Prašymo kreiptis į administracinį teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas užtikrinant motociklininkų bendruomenės teises, Vyriausybės atstovas Pareiškėjai paaiškino, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad dėl viešojo intereso gynimo teismas kiekvieną kartą turi ad hoc nustatinėti viešojo intereso buvimo faktą, atsižvelgdamas į visas konkrečios bylos aplinkybes, joje nagrinėtinų klausimų pobūdį ir reikšmę. […] viešojo intereso gynimas negali būti tapatinamas vien tik su konkretaus asmens ar kelių konkrečių asmenų teisių ar interesų gynimu, jis turi būti susijęs su neindividualizuotu visos visuomenės, ar jos dalies ar tam tikrų asmenų grupių socialiai vertingų teisių bei interesų pažeidimo pašalinimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad ne kiekvienas teisės aktų reikalavimų pažeidimas pažeidžia ir viešąjį interesą, o tam, kad viešasis interesas būtų ginamas, nepakanka, kad tam tikri teisiniai santykiai pagal savo turinį patektų į viešojo intereso veikimo sritį, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, ar jis realiai buvo pažeistas, pavyzdžiui, ar visuomenė patyrė žalą ar kitokius neigiamus padarinius, ar viešasis interesas gali būti apgintas tik tuo būdu, kurį prašoma taikyti ginčo atveju, ar toks būdas yra efektyviausias, ar ginant viešąjį interesą kaip prioritetinį nenukentės kito asmens ar net daugelio asmenų teisėti interesai, ar toks viešojo intereso gynimas vienoje srityje nelems jo pažeidimo kitose srityse ir kt. […]. Vyriausybės atstovas atkreipė dėmesį, jog Prašyme apsiribojama abstrakčiais teiginiais, kad įrengti draudžiamieji eismo reguliavimo ženklai pažeidžia lygiateisiškumo principą, motociklininkų bendruomenės teisėtus lūkesčius, teisinį tikrumą bei teisinį saugumą, nepateikiant jokių argumentų, kokią esminę žalą, neigiamus padarinius įrengus ginčijamus kelio ženklus patiria ar patirs visuomenė, todėl teiginys apie galimai pažeidžiamą viešąjį interesą vertintinas kaip nemotyvuotas.“

5.4. „Pareiškėjai buvo išaiškinta pateikto atsakymo apskundimo tvarka, nurodant, kad Pareiškėja per vieną mėnesį nuo atsakymo gavimo dienos savo pasirinkimu jį gali apskųsti Lietuvos administracinių ginčų komisijai (Vilniaus g. 27, Vilnius) arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Žygimantų g. 2, Vilnius).“

 

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

 

 

  1. Lietuvos Respublikos įstatymai

6.1. Seimo kontrolierių įstatymo 12 straipsnis – „1. Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje.“

6.2. Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 7 straipsnis – „8. Vyriausybės atstovas nenagrinėja fizinių ir juridinių asmenų skundų dėl savivaldybės administravimo subjektų neveikimo ar priimtų individualių teisės aktų, kurių apskundimo tvarką nustato Administracinių bylų teisenos įstatymas ar konkrečią sritį reglamentuojantys įstatymai.“

6.3. Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnis – „1. Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus.“

6.4. Viešojo administravimo įstatymo:

6.4.1. 3 straipsnis – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: […]; 5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį; […].“

6.4.2. 10 straipsnis – „4. Viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. […]. 5. Administraciniame sprendime turi būti nurodyta: […]; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką […].“

 

  1. Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“:

7.1. 32 punktas – „Prašymai ir skundai […] turi būti išnagrinėjami per Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodytus terminus.“

7.2. 47 punktas – „Atsakyme į prašymą ar skundą arba institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis asmuo turi būti informuojamas apie tokio atsakymo ar pranešimo apskundimo tvarką, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsniu, nurodant konkrečios institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-us) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas.“

 

 

Tyrimo išvados

 

 

  1. Apibendrinus skundo tyrimo metu gautą informaciją, teisės aktų nuostatas, pacituotas pažymos 6, 7 punktuose, susijusias su Vyriausybės atstovo veiksmais (neveikimu) nagrinėjant Pareiškėjos Prašymą, konstatuotina:

8.1. Vyriausybės atstovų įstaigoje 2023-02-15 gautas ir užregistruotas Pareiškėjos Prašymas dėl Savivaldybės Komisijos sprendimo uždrausti motociklininkų eismą Trakų miesto centrinėje dalyje patikrinimo ir panaikinimo. Atsakymą į Pareiškėjos Prašymą Vyriausybės atstovas pateikė 2022-02-21 Raštu (pažymos 5.1 papunktis).

Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 32 punktas reglamentuoja, kad prašymai ir skundai turi būti išnagrinėjami per Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodytus terminus (pažymos 7.1 papunktis). Pagal Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos (pažymos 6.4.2 papunktis).

Apibendrinus tai, kas pirmiau išdėstyta, darytina išvada, kad Vyriausybės atstovas Pareiškėjos Prašymą išnagrinėjo ir atsakymą pateikė per Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą prašymų (skundų) nagrinėjimo terminą, nes atsakymą į Pareiškėjos Prašymą, Vyriausybės atstovų įstaigoje gautą ir užregistruotą 2023-02-15, pateikė per 3 darbo dienas, t. y. 2023-02-21 Raštu.

8.2. Vyriausybės atstovas Rašte nurodė, jog pateiktas atsakymas per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos ikiteisminio ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos administracinių ginčų komisijai (nurodė kontaktus) arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka Vilniaus apygardos administraciniam teismui (nurodė kontaktus) (pažymos 5.4 papunktis).

Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 7 punkte reglamentuojama, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką (pažymos 6.4.2 papunktis). Pagal Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 47 punktą, atsakyme į prašymą ar skundą arba institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis asmuo turi būti informuojamas apie tokio atsakymo ar pranešimo apskundimo tvarką, nurodant konkrečios institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-us) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas (pažymos 7.2 papunktis).

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vyriausybės atstovas Rašte nurodė išsamią pateikto atsakymo apskundimo tvarką (nurodė teisės aktus, reglamentuojančius apskundimo tvarką, institucijas (jų kontaktus), kurioms gali būti paduoti skundai, bei skundo padavimo terminą), kaip tai reglamentuoja pirmiau cituotų teisės aktų nuostatos.

8.3. Pareiškėja Prašyme Vyriausybės atstovo prašė: patikrinti, ar Savivaldybės Komisijos sprendimas neprieštarauja įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir kt. teisės aktams; pasiūlyti Savivaldybės administracijai panaikinti neteisėtą Savivaldybės Komisijos sprendimą; Savivaldybės administracijai atsisakant panaikinti neteisėtą Savivaldybės Komisijos sprendimą kreiptis į administracinį teismą: su abstrakčiu pareiškimu ištirti minimo norminio Savivaldybės administracinio akto teisėtumą; su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas užtikrinant motociklininkų bendruomenės teises (pažymos 2.3 papunktis).

8.4. Vyriausybės atstovas Raštu Pareiškėją informavo (pagrįsdamas teisės aktų nuostatomis, teismų praktika):

8.4.1. Vyriausybės atstovas nenagrinėja fizinių ir juridinių asmenų skundų dėl savivaldybės administravimo subjektų neveikimo ar priimtų individualių teisės aktų, kurių apskundimo tvarką nustato Administracinių bylų teisenos įstatymas ar konkrečią sritį reglamentuojantys įstatymai; Vyriausybės atstovo kompetencija atliekant tam tikrų įstatymų laikymosi kontrolės savivaldybės institucijų lygmenyje funkcijas yra ribojama ir leidžiama tiek, kiek ji neperduota specialiam atitinkamo įstatymo laikymosi kontrolę atliekančiam viešojo administravimo subjektui; Vyriausybės atstovui nėra suteikti įgaliojimai kontroliuoti, kaip vykdomos pareigos dėl eismo saugumo užtikrinimo; eismo priežiūrą vykdo specializuoti policijos padaliniai ir įgalioti policijos pareigūnai; policija, užtikrindama eismo saugumą, kontroliuoja, kaip fiziniai ir juridiniai asmenys vykdo įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas pareigas dėl eismo saugumo užtikrinimo.

8.4.2. Viešojo intereso gynimas negali būti tapatinamas vien tik su konkretaus asmens ar kelių konkrečių asmenų teisių ar interesų gynimu, jis turi būti susijęs su neindividualizuotu visos visuomenės, ar jos dalies ar tam tikrų asmenų grupių socialiai vertingų teisių bei interesų pažeidimo pašalinimu ir kt.; Prašyme apsiribojama abstrakčiais teiginiais, kad įrengti draudžiamieji eismo reguliavimo ženklai pažeidžia lygiateisiškumo principą, motociklininkų bendruomenės teisėtus lūkesčius, teisinį tikrumą bei teisinį saugumą, nepateikiant jokių argumentų, kokią esminę žalą, neigiamus padarinius įrengus ginčijamus kelio ženklus patiria ar patirs visuomenė;

8.4.3. Pareiškėja skundžia individualų administracinį aktą.

8.4.4. Nurodė, kur ir kaip Pareiškėja galėtų ginti galimai pažeistas savo teises (pvz.: dėl draudžiamųjų kelio ženklų įrengimo ir eksploatavimo teisėtumo bei pagrįstumo turi teisę kreiptis į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą; dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus –  į Vilniaus apygardos administracinį teismą arba į Lietuvos administracinių ginčų komisiją) ir kt.

Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi išsamumo principu, reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį (pažymos 6.4.1 papunktis).

Įvertinus Pareiškėjos Prašymo turinį ir Vyriausybės atstovo Rašto turinį darytina išvada, kad Vyriausybės atstovas, nagrinėdamas Pareiškėjos Prašymą, vadovavosi Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintu išsamumo principu, nes pagrįsdamas teisės aktų nuostatomis, teismų praktika informavo Pareiškėją, dėl kokių priežasčių Prašyme keliamo klausimo nagrinėjimas dėl Savivaldybės Komisijos sprendimo panaikinimo nepriskirtas Vyriausybės atstovo kompetencijai, bei paaiškino, kur ir kaip Pareiškėja gali ginti galimai pažeistas teises; paaiškino dėl Pareiškėjos Prašyme suformuluotų prašymų kreiptis į administracinį teismą dėl viešojo intereso gynimo bei dėl individualaus administracinio teisės akto teisėtumo; nurodė, jog eismo priežiūrą vykdo specializuoti policijos padaliniai ir įgalioti policijos pareigūnai bei kad policija, užtikrindama eismo saugumą, kontroliuoja, kaip fiziniai ir juridiniai asmenys vykdo įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas pareigas dėl eismo saugumo užtikrinimo.

 

  1. Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybės atstovas Pareiškėjos Prašymą išnagrinėjo per teisės aktuose nustatytą terminą (pažymos 8.1 papunktis), į tai, kad Raštu suteikė išsamią informaciją, paaiškino, kur ir kaip Pareiškėja gali ginti galimai pažeistas teises (pažymos 8.3 papunktis), į tai, kad Rašte nurodė išsamią pateikto atsakymo apskundimo tvarką (pažymos 8.2 papunktis), skundas dėl Vyriausybės atstovo veiksmų (neveikimo) nagrinėjant Pareiškėjos Prašymą atmestinas.

 

 

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia asociacijos „X“, kurios interesams atstovauja Y, skundą dėl Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovo Vilniaus ir Alytaus apskrityse veiksmų (neveikimo) nagrinėjant Pareiškėjos Prašymą atmesti.

 

 

Seimo kontrolierė                                                                                                            Erika Leonaitė