PAŽYMA DĖL ASOCIACIJOS „X“ SKUNDO PRIEŠ LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJĄ IR KULTŪROS PAVELDO DEPARTAMENTĄ PRIE KULTŪROS MINISTERIJOS

Dokumento numeris 4D-2019/1-335
Data 2020-12-08
Kategorija Seimo kontrolierių pažymos
Dokumento pavadinimas PAŽYMA DĖL ASOCIACIJOS „X“ SKUNDO PRIEŠ LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJĄ IR KULTŪROS PAVELDO DEPARTAMENTĄ PRIE KULTŪROS MINISTERIJOS
Kontrolierius Augustinas Normantas
Atsisiųsti Atsisiųsti Atsisiųsti

SKUNDO ESMĖ
1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius gavo asociacijos „X“ (toliau vadinama ir
Pareiškėja; X), atstovaujamos Y, skundą dėl Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ir Kultūros
paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau vadinama ir – Kultūros paveldo
departamentas, Departamentas arba KPD) pareigūnų galimai biurokratiškų veiksmų (neveikimo)
nagrinėjant Pareiškėjos kreipimusis dėl <…> dvaro sodybos naikinimo.
2. Pareiškėjos skunde nurodyta:
2.1. „Asociacija „X“ (toliau – X), susirūpinusi dėl iškilusios grėsmės kultūros paveldui ir
siekdama jį apsaugoti, 2018-11-26 kreipėsi į atsakingas valstybės institucijas dėl nacionalinės
reikšmės kultūros paminklo – <…> dvaro sodybos žalojimo […]“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta);
2.2. „Adresatai į šį prašymą reagavo skirtingai […]. Valstybinė kultūros paveldo komisija
ėmėsi iš esmės nagrinėti šį klausimą, tuo tarpu Kultūros ministerijos ir jai pavaldaus Kultūros paveldo
departamento (toliau – KPD) atsakymai buvo neišsamūs, pasižymėjo atsirašinėjimu ir klaidinančiais
teiginiais […]“;
2.3. „Sulaukusi neinformatyvių atsakymų, X 2019-01-30 pakartotinai kreipėsi į institucijas,
atsakingas už kultūros paveldo apsaugą, prašydama ištirti ir įvertinti:
1. KPD veiklą 2014-10-08 tikrinant „Daugiabučio gyvenamojo namo <…>, Vilniuje,
prekybos paskirties patalpų kapitalinio remonto ir paskirties keitimo į paslaugų projektą“ ir jam
pritariant (reg. Nr. 576).
2. KPD veiklą 2018-12-31 raštu Nr. (11.13.)2-3276 „Dėl <…> dvaro sodybos tarnautojų
namo“ teikiant melagingą informaciją, taip, mūsų manymu, siekiant nuslėpti KPD Vilniaus skyriaus
padarytą pažeidimą, kurio pagrindu buvo pažeistos nacionalinės reikšmės – kompleksinio paminklo
<…> dvaro sodybos (un. k. <…>) ir nacionalinės reikšmės paminklo – <…> dvaro sodybos tarnautojų
namo (un. k. <…>) vertingosios savybės.
3. KPD kontrolės funkcijų nevykdymą ir taip šiuo konkrečiu atveju, mūsų manymu,
neužtikrinant Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (5 str. 2 d., 5 str. 9 d., 5 str. 10 d.
15 p., 16 p. ir 19 p.) bei Nekilnojamojo kultūros objektų stebėsenos pagal Lietuvos Respublikos
2
kultūros ministro 2005-06-30 įsakymu Nr. ĮV-318 patvirtintas Nekilnojamojo kultūros paveldo
objektu stebėsenos taisykles.
4. KPD ir kitų atsakingų institucijų veiklą ir funkcijų nevykdymą, neužtikrinant <…> dvaro
sodybos apsaugos, rengiant, derinant ir tvirtinant <…> dvaro sodybos architektūrinio draustinio
detalųjį planą.
5. Tolimesnę KPD galimybę įgyvendinti Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo
pagrindų įstatymo 4-ame skirsnyje įtvirtintą valstybės pareigą išsaugoti ir puoselėti nacionalinės
kultūros tapatumą, „saugant kultūros paveldą“ ir rūpybą vienu iš šešių nacionalinio saugumo objektų
– „aplinka ir kultūros paveldu“ (1-asis skirsnis)“;
2.4. „[…] 2019-01-30 rašte taip pat atkreipėme adresatų dėmesį į vis dar neatsakytus
klausimus, nurodėme, kad KPD atsakyme dangstėsi klaidinančiomis nuorodomis, pvz., atsakant į
iškeltą klausimą dėl nevykdomos kultūros paveldo objektų stebėsenos, nurodė į A agentūros (toliau
–A) puslapį, kuriame esą talpinama informacija apie Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje
esančio paveldo stebėseną. Iš tikrųjų šios agentūros veikla apsiriboja senamiesčiu, nėra susijusi su
<…> dvaro sodybos apsauga, todėl yra suprantama ir KPD tą žinojo, kad jokios šio objekto stebėsenos
A nevykdo ir jokios informacijos apie tai jos puslapyje nėra ir negalėjo būti“;
2.5. „Be to, 2019-01-30 rašte pateikėme papildomų argumentų, pagrindžiančių mūsų
susirūpinimą dėl palaipsnio nacionalinės reikšmės kultūros paminklo – <…> dvaro sodybos naikinimo
ir KPD neveiklumo, pabrėždami, kad šio priestato statyba ir bandymas ją įteisinti pažeidžiant
paminklo vertingąsias savybes yra ne vienetinis, o būdingas paveldo niokojimo
atvejis <…> dvaro sodybos teritorijoje, o atsakingų institucijų nereagavimas tik gilina šią problemą
[…]“;
2.6. „Kultūros ministerija, atsakinėdama į šį pakartotinį 2019-01-30 X raštą, išplėstą naujais
prašymais, iš esmės pakartojo dar 2018-12-31 KPD rašte išdėstytus teiginius, nors juos jau buvome
argumentuotai užginčiję kaip prieštaraujančius teisės aktams ir paveldosaugos principams, o patį
KPD raštą – kaip neatsakantį į mūsų prašymą. Deja, ministerija mūsų argumentus tiesiog apėjo, savo
atsakyme jų apskritai niekaip nepaliesdama. Liko „nepastebėti“ ir mūsų pateikti nauji faktai,
liudijantys daugybinius paveldo niokojimo atvejus šio nacionalinės reikšmės kultūros paminklo
teritorijoje. Tenka apibendrinti, kad į 2018-11-18 X rašte užduotus ir 2019-01-30 X rašte pakartotus
mūsų klausimus ir vėl nebuvo atsakyta, o nauji mūsų prašymai buvo visai ignoruoti […].“
3. Pareiškėjos skunde Seimo kontrolieriaus prašoma:
„[…] nustatyti ir įvertinti galimai neteisėtus atsakingų LR kultūros ministerijos pareigūnų
veiksmus ir taikyti Jūsų kompetencijai priskirtas poveikio priemones. […].“
TYRIMAS IR IŠVADOS
Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės
4. Iš Pareiškėjos kartu su skundu pateiktų dokumentų nustatyta:
4.1. Pareiškėja 2018 m. lapkričio 26 d. kreipimusi „Dėl nacionalinės reikšmės kultūros
paminklo – <…> dvaro sodybos žalojimo“, adresuotu Lietuvos Respublikos Seimo kultūros
komitetui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Lietuvos Respublikos valstybinei kultūros paveldo
komisijai, minėtųjų institucijų prašė:
„[…] pagal kompetenciją atlikti nurodytų Lietuvos Respublikos nacionalinės reikšmės
kultūros paminklo – <…> dvaro sodybos (un. k. <…>) tarnautojų namo (un. k. <…>) paveldo apsaugos
pažeidimo atvejo patikrinimą, ekspertinį paveldosauginį vertinimą, nustatyti kaltus fizinius ir
juridinius asmenis dėl atliktų veiksmų ir skubos tvarka inicijuoti padarinių šalinimą.
3
[…] Taip pat pagal kompetenciją prašytume pateikti duomenis apie šio Lietuvos
Respublikos nacionalinės reikšmės kultūros paminklo <…> dvaro sodybos (un. k. <…>)
tarnautojų namo (un. k. <…>) stebėseną, jos rezultatus. […]“;
4.2. Kultūros paveldo departamentas 2018 m. gruodžio 31 d. rašte Nr. (11.13.)2-3276
Pareiškėjai, be kita ko, pateikė šią informaciją:
„[…] Pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų stebėsenos taisyklių, patvirtintų
Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005-06-30 įsakymu Nr. ĮV-318 (toliau – Taisyklės),
8 punktą, ne rečiau kaip kartą per penkerius metus kiekvieną valstybės ir savivaldybės saugomą
kultūros paveldo objektą apžiūri savivaldybių paveldosaugos padaliniai. Vilniaus miesto
savivaldybės teritorijoje esančių kultūros paveldo objektų stebėseną atlieka A agentūra, kuri
stebėsenos duomenis skelbia internetinėje svetainėje <…>. Vilniaus miesto savivaldybė stebėsenos
ataskaitų Departamentui, kaip nustato Taisyklių 13.3 punktas, nėra pateikusi“;
4.3. Kultūros ministerija 2019 m. sausio 14 d. rašte Nr. S2-107 Pareiškėjai paaiškino:
„[…] Kultūros paveldo departamento pateiktais duomenimis, <…> dvaro sodybos tarnautojų
namo (unikalus kodas Kultūros vertybių registre: <…>) (toliau – Tarnautojų namas) priestato (kuris
nėra šio kultūros paveldo objekto vertingoji savybė) kapitalinis remontas buvo atliktas turint Vilniaus
miesto savivaldybės administracijos 2014-10-15 išduotą statybą leidžiantį dokumentą. Kultūros
ministerijos žiniomis, minėtas priestatas buvo pastatytas ir pritaikytas maisto produktų parduotuvei
XX a. II pusėje bei registruotas Nekilnojamojo turto registre 1994-07-05 iki Tarnautojų namo įrašymo
į Kultūros vertybių registrą 1999-12-07. Todėl, Kultūros ministerijos nuomone, atsižvelgiant į
Lietuvos Respublikos Konstituciją, Civilinį kodeksą ir kitus teisės aktus, užtikrinančius teisėtus
nekilnojamojo turto savininkų interesus, Tarnautojų namo priestatas gali būti griaunamas tik šio
priestato savininkų iniciatyva arba jį Civilinio kodekso 4.93 straipsnyje nustatyta tvarka paėmus
visuomenės poreikiams. Taigi, kol šis priestatas nėra paimtas visuomenės poreikiams, jame galimi
statybos darbai, skirti užtikrinti jo tolimesnį naudojimą, t. y. paprastasis arba kapitalinis remontas.
Taip pat informuojame, kad Kultūros ministerija ir Kultūros paveldo departamentas
nedisponuoja <…> dvaro sodybos tarnautojų namo stebėsenos duomenimis, nes Vilniaus miesto
savivaldybės administracija šių duomenų nėra pateikusi Kultūros paveldo departamentui“;
4.4. Pareiškėja 2019 m. sausio 31 d. kreipimusi „Pakartotinai dėl <…> dvaro sodybos (un. k.
<…>) naikinimo“, adresuotu Lietuvos Respublikos Seimo kultūros komitetui, Lietuvos Respublikos
Vyriausybei ir Lietuvos Respublikos valstybinei kultūros paveldo komisijai, pakartotinai išdėstė savo
poziciją dėl <…> dvaro sodybos ir prašė institucijų ištirti bei įvertinti Pareiškėjos kreipimąsi tam
tikrais aspektais (šio rašto 2.3 punktas). Šis Pareiškėjos kreipimasis Lietuvos Respublikos valstybinės
kultūros paveldo komisijos 2019 m. vasario 15 d. raštu
Nr. V11-20(6.4.) buvo persiųstas nagrinėti Kultūros ministerijai;
4.5. Kultūros ministerija 2019 m. vasario 21 d. rašte Nr. S2-460 Pareiškėjai iš esmės
pakartojo 2019 m. sausio 14 d. rašte Nr. S2-107 savo išdėstytą poziciją bei papildomai nurodė:
„[…] Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ministerijos nuomone, tirti departamento neteisėtus
veiksmus ir funkcijų nevykdymą dėl <…> dvaro sodybos nėra pagrindo.“
5. Seimo kontrolierius dėl Pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių kreipėsi į Kultūros
ministeriją bei Kultūros paveldo departamentą, prašydamas pateikti skundžiamų institucijų
paaiškinimus dėl Pareiškėjos skunde nurodytos situacijos.
Savo paklausime Seimo kontrolierius prašė:
5.1. Kultūros ministerijos: nurodyti, ar, institucijos nuomone, nagrinėjant Pareiškėjos
2018 m. lapkričio 26 d. kreipimąsi buvo išsamiai atliktas <…> dvaro sodybos tarnautojų namo
paveldo apsaugos galimo pažeidimo atvejo patikrinimas; informuoti, ar, nagrinėjant Pareiškėjos 2018
m. lapkričio 26 d. kreipimąsi, buvo remtasi tik Kultūros paveldo departamento Kultūros ministerijai
pateikta informacija dėl <…> dvaro sodybos tarnautojų namui galimai padarytos žalos leidžiant atlikti
minėtojo paveldo objekto priestato kapitalinį remontą 2014 m., pateikiant argumentuotą institucijos
4
nuomonę dėl <…> dvaro sodybos tarnautojų namo paveldo apsaugos galimo pažeidimo atvejo
patikrinimo objektyvumo; informuoti, ar buvo imtasi konkrečių veiksmų (teikti tam tikri pavedimai
atsakingiems tarnautojams ar kt.) dėl paaiškėjusios ir Kultūros ministerijos 2019 m. sausio 14 d. rašte
Nr. S2-107 Pareiškėjui nurodytos faktinės aplinkybės, jog Vilniaus miesto savivaldybės
administracija nėra pateikusi Kultūros paveldo departamentui <…> dvaro sodybos tarnautojų namo
stebėsenos duomenų, nors tai padaryti įpareigoja teisės aktų nuostatos; paaiškinti, dėl kokių
priežasčių Kultūros ministerijos 2019 m. vasario 21 d. atsakymas Nr. S2-460 Pareiškėjui savo turiniu
buvo analogiškas Kultūros ministerijos 2019 m. sausio 14 d. atsakymui Nr. S2-107, nors Pareiškėjos
2019 m. sausio 31 d. kreipimesi buvo nurodyti nauji argumentai bei suformuluoti nauji prašymai
įvertinimui;
5.2. Kultūros paveldo departamentą: informuoti, ar nagrinėjant Pareiškėjos 2018 m.
lapkričio 26 d. kreipimąsi buvo atliekamas ekspertinis paveldosauginis vertinimas, kaip to savo
kreipimesi prašė Pareiškėja, neatlikimo atveju nurodant to priežastis ir teisinius pagrindus; patvirtinti
arba paneigti Pareiškėjos skunde nurodytą argumentą, kad A agentūra nevykdo Vilniaus miesto
savivaldybės teritorijoje esančio paveldo stebėsenos; nurodyti, kokių veiksmų buvo imtasi, kad
duomenys apie atliktą <…> dvaro sodybos (un. k. <…>) stebėseną būtų pateikti Kultūros paveldo
departamentui, kaip tai numato Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų stebėsenos taisyklių 8
punktas, o nesiėmus jokių veiksmų – nurodyti to priežastis ir teisinius pagrindus; paaiškinti, dėl kokių
priežasčių <…> dvaro sodybos (un. k. <…>) tarnautojų namo (un. k. <…>) stebėsenos duomenys nėra
visuomenei prieinami ir neskelbiami Kultūros paveldo departamento internetiniame puslapyje, kaip
tai įpareigoja Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų stebėsenos taisyklių 18 punktas; nurodyti
galimus (jei galimi) Kultūros paveldo departamento veiksmus dėl minėtųjų nekilnojamojo kultūros
paveldo objektų stebėsenos atlikimo, jei <…> dvaro sodybos (un. k. <…>) tarnautojų namo (un. k.
<…>) stebėsena nėra atlikta.
6. Kultūros ministerija, atsakydama į Seimo kontrolieriaus teiktame paklausime iškeltus
klausimus, nurodė:
6.1. „[…] Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo
5 straipsnio 9 dalį atlikti konkrečias nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinio
administravimo funkcijas ir atsakyti už jų vykdymą yra įpareigotas Kultūros paveldo departamentas
prie Kultūros ministerijos (toliau – Departamentas). Departamentas atsakyme 2018-12-31 raštu
Nr. (11.13)2-3276 Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžiui informavo apie suteiktus leidimus,
nurodė, kokiu pagrindu buvo išduotas leidimas statinio kapitaliniam remontui atlikti, ir konstatavo,
kad žalos padarymo fakto kultūros vertybei nenustatė. Departamentas savo rašte konstatavo, kad
priestatas yra įrašytas į Nekilnojamojo turto registrą ir nėra <…> dvaro sodybos kompleksinės dalies
– tarnautojų namo (unikalus kodas kultūros vertybių registre – <…>) vertingoji savybė. Ministerija
savo rašte pabrėžė, kad Tarnautojų namo priestatas buvo registruotas Nekilnojamojo turto registre
(1994-07-05) prieš Tarnautojų namo įrašymą į Kultūros vertybių registrą (1999-12-07) bei nėra
minėto kultūros paveldo objekto vertingoji savybė, todėl priestatas gali būti griaunamas tik savininkų
iniciatyva. Ministerijos nuomone, Departamento pateikta informacija išsami, argumentuota ir
atsakanti į rašte keliamus klausimus“;
6.2. „[…] Informuojame, kad nagrinėjant Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio 2018 m.
lapkričio 26 d. raštą buvo remiamasi Registrų centro, Kultūros vertybių registro duomenimis bei
Kultūros paveldo departamento teikta informacija“;
6.3. „[…] Pagal kultūros ministro 2005-06-30 įsakymu Nr. ĮV-318 priimtas Nekilnojamojo
kultūros paveldo objektų stebėsenos taisykles nekilnojamojo kultūros paveldo objektų stebėsenai
metodiškai vadovauja, ją koordinuoja ir organizuoja Departamentas“;
6.4. „[…] Pastebime, kad 2019-01-31 Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio rašte esminių
ar iki tol nežinomų aplinkybių nagrinėjant <…> dvaro sodybos tarnautojų namui galimai padarytą
žalą nebuvo pateikta. Minėtame rašte pateikiami neargumentuoti teiginiai, kurių nagrinėdama raštą
5
ministerija nevertino. Minėtame Aplinkos ir paveldo sąjūdžio rašte teigiama, kad Departamentas
pritarė kapitalinio remonto darbams neįvertinęs, kad <…> sodybos tarnautojų namas formuoja tūrinę
erdvinę kompoziciją, tačiau iš pateiktų duomenų to konstatuoti neįmanoma. Patalpų paskirtis
minėtame rašte nustatoma remiantis Kultūros vertybių registre esančiomis nuotraukomis, nors ši
informacija pateikiama ir fiksuojama Registrų centro nekilnojamojo turto registre. Minėtame
Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio rašte teigiama, kad po pastato įteisinimo pietrytinis pastato
fasadas tapo vidine pastato siena, taip pažeidžiant net dvi vertingąsias savybes – pastato planinę
struktūrą ir pietrytinį fasadą, tačiau, vykdant kapitalinį patalpos remontą, pietrytinis pastato fasadas
nebuvo panaudotas kaip remontuojamos patalpos siena ir vertingosios savybės nebuvo pažeistos.
Ministerija laikosi nuomonės, kad Departamento veiksmai pritariant kapitalinio remonto darbams
buvo teisėti ir nesukelia pagrindo tirti Departamento veiklos ar funkcijų nevykdymo.“
7. Teikdamas atsakymą į Seimo kontrolieriaus paklausimą, Kultūros paveldo departamentas
paaiškino:
7.1. „[…] Informuojame, kad pagal Departamento teritorinių skyrių nuostatų, patvirtintų
Departamento direktoriaus 2015-05-25 įsakymu Nr. Į-121, 6.9 punktą Departamento teritorinis
skyrius sprendžia, ar valdytojų, ketinančių vykdyti kultūros paveldo tvarkybą, parengti projektiniai
pasiūlymai ar planuojami atlikti tvarkybos darbai atitinka paveldosaugos reikalavimus. Departamento
Vilniaus skyrius 2014-09-25 patikrino daugiabučio gyvenamojo namo <…> Vilniuje, prekybos
paskirties patalpų kapitalinio remonto ir paskirties keitimo į paslaugų projektinius pasiūlymus ir jiems
pritarė (reg. Nr. 282-PP), o 2014-10-08 patikrino techninį projektą ir jam pritarė (reg. Nr. 576).
Techninio projekto sudėtyje pateikta ir nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos
darbų projekto paveldosaugos (specialioji) ekspertizė, kurios išvados nurodė, jog projektas atitinka
nustatytus paveldosaugos reikalavimus, ir rekomendavo projektui pritarti. Papildomas ekspertinis
paveldosauginis vertinimas šiuo atveju (kaip iš esmės ir visais atvejais) nebuvo atliekamas.
Departamento nuomone, papildomas ekspertinis vertinimas tam tikrais atvejais būtų tikslingas, todėl
yra svarstomas metodinės tarybos ar komisijos kaip patariamojo organo prie Departamento sudarymo
klausimas, projektuojamų statybos / tvarkybos atitikimui paveldosaugos reikalavimams
nagrinėjimui“;
7.2. „[…] Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų stebėsenos taisyklių, patvirtintų Lietuvos
Respublikos kultūros ministro 2005-06-30 įsakymu Nr. ĮV-318, 8 punktas nustato, kad ne rečiau kaip
kartą per penkerius metus kiekvieną valstybės ir savivaldybės saugomą kultūros paveldo objektą
apžiūri ir fiksuoja jo būklę, kaupia su tuo susijusią informaciją ir teikia ją Departamento teritoriniams
skyriams savivaldybių paveldosaugos padaliniai. Pagal A agentūros (toliau – Agentūra) įstatų,
patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-01-23 sprendimu Nr. 1-361 (toliau – Įstatai),
11.12 punktą, A agentūra atlieka nekilnojamojo kultūros paveldo stebėseną. Įstatų 10.1 punktas
nustato, kad pagrindiniai Agentūros tikslai yra išsaugoti, stebėti, tvarkyti, konservuoti, restauruoti,
atnaujinti pasaulio kultūros paveldo objektą – Vilniaus senamiestį ir kitus saugomus Vilniaus miesto
nekilnojamojo kultūros paveldo objektus, išskyrus tuos, kurie yra Vilniaus miesto regioninių parkų
teritorijose. Nagrinėjamu atveju, nei Agentūra, nei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo apsaugos skyrius Departamento Vilniaus
skyriui nėra pateikęs <…> dvaro sodybos (unikalus kodas <…>) stebėsenos duomenų“;
7.3. „[…] Departamentas atskiru prašymu pateikti <…> dvaro sodybos (unikalus kodas <…>)
stebėsenos duomenų į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją nesikreipė. Pažymime, kad
atsižvelgiant į tai, jog savivaldybės labai vangiai vykdė nekilnojamojo kultūros paveldo
stebėsenos funkciją, o kai kurios savivaldybės jos iš viso nevykdė, Departamentas dar 2012 m.
yra kreipęsis į Vyriausybės atstovus, prašydamas įpareigoti savivaldybes tinkamai atlikti
pavestas funkcijas stebėsenos vykdymo srityje. Taip pat, dėl savivaldybių šios funkcijos
nevykdymo, 2012 m. pakeista Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų stebėsenos taisyklių
redakcija, paliekant savivaldybių paveldosaugos padaliniams vykdyti tik valstybės ir savivaldybės
6
saugomų kultūros paveldo objektų stebėseną, o visų Kultūros vertybių registre registruotų, tačiau
nepaskelbtų valstybės ar savivaldybės saugomais, objektų stebėseną pavesta vykdyti Departamentu.“;
7.4. „[…] Departamentas nėra gavęs <…> dvaro sodybos (unikalus kodas <…>)
stebėsenos duomenų, todėl nėra galimybės jos pateikti visuomenei ir paskelbti Departamento
internetiniame puslapyje“;
7.5. „[…] Departamentas turi teisę kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės
administraciją su prašymu atlikti kultūros paveldo objekto – <…> dvaro sodybos (unikalus
kodas <…>) stebėseną ir pateikti stebėsenos duomenis Departamento Vilniaus skyriui.
Departamentas taip pat turi teisę savo iniciatyva atlikti šio kultūros paveldo objekto stebėseną. Tuo
pačiu norime atkreipti dėmesį, kad Departamentas nuolat vykdo kultūros paveldo objektų stebėseną,
kaip tai įpareigoja Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų stebėsenos taisyklės pagal Departamento
direktoriaus įsakymu sudaromus planus.“
8. Įvertinęs Pareiškėjos skunde išdėstytas faktines aplinkybes, Seimo kontrolierius
Pareiškėją informavo, jog atliekamo tyrimo metu Seimo kontrolierius negalės vertinti skundžiamų
institucijų sprendimų, susijusių su <…> dvaro sodybos tarnautojų namui, kaip nacionalinės reikšmės
paminklui, galimai padarytos žalos nenustatymu. Pareiškėjai taip pat buvo paaiškinta, kad, remiantis
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio 10 dalies 25 punktu (šios pažymos
11.4 punktas), Kultūros paveldo departamentas, be kitų jam priskirtų funkcijų, gali kreiptis į teismą
siekdamas apginti viešąjį interesą nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje, įstatymų
nustatyta tvarka pateikdamas ieškinius, prašymus ar skundus teismui, o Kultūros paveldo
departamento veiksmai, kuriais atsisakoma kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, remiantis
Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, numatančiu, jog
administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų
ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai
priskirtus veiksmus (šios pažymos 11.2 punktas), gali būti vertinami tik teismo tvarka.
9. Seimo kontrolieriaus atliekamo tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad 2012 m. sausio
19 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė sprendimą administracinėje byloje
Nr. I-1000-580/2012, kurioje pareiškėjas – tuometis Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje –
kreipėsi į teismą su skundu dėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės (toliau vadinama ir
Savivaldybė) administracijos (tretieji suinteresuotieji asmenys – Kultūros ministerija ir Kultūros
paveldo departamentas), prašydamas įpareigoti Savivaldybės administraciją vykdyti Nekilnojamojo
kultūros paveldo objektų stebėsenos taisyklių 8 punkto nuostatas – apžiūrėti Vilniaus miesto
savivaldybės teritorijoje esančius nekilnojamojo kultūros paveldo objektus (tuos, kurie iki šiol
nebuvo apžiūrėti ir kurių būklė nebuvo užfiksuota, ir tuos, kurie paskutinį kartą buvo apžiūrėti ir kurių
būklė buvo užfiksuota daugiau kaip prieš penkerius metus) ir užfiksuoti jų būklę, nekilnojamojo
kultūros paveldo objektų apžiūros ir būklės fiksavimo duomenis pateikti Kultūros paveldo
departamentui.
Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje savo skundo reikalavimus grindė tuo, jog „[…]
Kultūros ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. ĮV-318 patvirtintų Nekilnojamojo kultūros
paveldo objektų stebėsenos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 8 punkte nustatyta, kad savivaldybių
paveldosaugos padaliniai ne rečiau kaip kartą per penkerius metus […] apžiūri kiekvieną kultūros
paveldo objektą ir fiksuoja jo būklę, kaupia su tuo susijusią informaciją ir teikia ją Departamentui.
Nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės paveldosaugos padalinys neapžiūrėjo dalies
Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančių nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ir
neužfiksavo jų būklės, dalį objektų paskutinį kartą apžiūrėjo ir būklę užfiksavo daugiau kaip prieš
penkerius metus.“
Savivaldybės administracija savo nesutikimą su skundu grindė tuo, kad „[…] Stebėsenai
vykdyti Vilniuje reikalingos papildomos biudžeto išlaidos ir darbo sąnaudos, nes Vilniaus miesto
7
savivaldybės teritorijoje yra 2 501 kultūros paveldo objektas. Per vienerius metus turi būti apžiūrėti
apie 500 objektų, bei užpildyti reikalingi dokumentai. […] Nors stebėsena yra savivaldybėms priskirta
valstybės funkcija, papildomos biudžeto lėšos šioms išlaidoms kompensuoti nebuvo numatytos. Dėl
ribotų savivaldybės administracijos specialistų skaičiaus ir finansinių išteklių nėra galimybės didinti
stebėsenos darbo apimčių. […].“
Minėtuoju 2012 m. sausio 19 d. sprendimu Vilniaus apygardos administracinis teismas
Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje skundą tenkino ir įpareigojo Savivaldybės administraciją
vykdyti Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų stebėsenos taisyklių 8 punkto reikalavimus.
Savivaldybės administracijai apskundus Vilniaus apygardos administracinio teismo
sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1000-580/2012 apeliacine tvarka, Lietuvos vyriausiasis
administracinis teismas 2012 m. balandžio 10 d. nutartimi administracinėje byloje
Nr. A520
-2141/2012 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Minėtoje nutartyje
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, be kita ko, nurodė:
„[…] Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje yra nurodoma,
kad šios dalies 3 punkte numatytą kultūros paveldo objektų stebėseną savivaldybių paveldosaugos
padaliniai atlieka kaip savivaldybei priskirtą valstybės saugomų objektų apsaugos funkciją. […]
Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punktas prie savarankiškųjų savivaldybės funkcijų
priskiria kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų
tvarkymą ir apsaugą, savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsaugą, tvarkymą ir kūrimą,
inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įrašymo į
Nekilnojamojo turto registrą organizavimą ir stebėseną. Vietos savivaldos įstatyme stebėsenos
vykdymo funkcija buvo įrašyta priėmus 2007 m. birželio 28 d. įstatymą Nr. X-1245, įsigaliojusį nuo
2008 m. sausio 1 d. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs įstatymų nuostatas, pagrįstai nurodė,
kad nekilnojamųjų kultūros vertybių stebėsena yra savarankiškoji savivaldybės funkcija. […]
Nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai sudaro teisėtą pagrindą konstatuoti, jog atsakovas,
vykdydamas jam numatytą funkciją – nekilnojamųjų kultūros vertybių stebėseną, privalėjo
atlikti veiksmus, nurodytus Taisyklių 8 punkte, tačiau šiuos veiksmus atliko netinkamai […].
Įvertinus atsakovo byloje pateiktus įrodymus, susijusius su jam reikalingomis lėšomis tam, kad jis
tinkamai galėtų vykdyti Taisyklių 8 punktą, nėra pagrindo konstatuoti, kad objektyvios aplinkybės
sutrukdė atsakovui tinkamai ir laiku vykdyti Taisyklių 8 punktą. […].“
10. Atlikdamas tyrimą Seimo kontrolierius analizavo Savivaldybės administracijos ir
Kultūros paveldo departamento internetiniuose tinklalapiuose viešai skelbiamą informaciją dėl
atliekamos nekilnojamojo kultūros paveldo objektų stebėsenos ir nustatė, jog:
10.1. Savivaldybės administracijos internetiniame tinklalapyje www.vilnius.lt, skiltyje
„Kultūros paveldo apsauga→Kultūros paveldo objektų stebėsena“, nukreipiama į VšĮ A agentūros
internetinį tinklalapį <…>, kuriame nurodytas sąrašas kultūros paveldo objektų (pastatų) patikrinimo
aktų (iš viso 239 objektai). Pastebėtina, kad šiame sąraše <…> dvaro sodyba nėra įrašyta;
10.2. Kultūros paveldo departamento internetiniame tinklalapyje http://www.kpd.lt/, skiltyje
„Kultūros paveldo objektų stebėsena“, pateiktas „2016 metų departamento teritorinių skyrių kultūros
paveldo objektų stebėsenos planas“, kuriame tik nurodytas nekilnojamųjų kultūros objektų sąrašas,
nepateikiant jokios informacijos apie atliktą šių nekilnojamųjų kultūros vertybių stebėseną ir jos
rezultatus. Iš viso šiame sąraše nurodyti 2 137 objektai, iš kurių 451 objektas, esantis Vilniaus mieste.
Pastebėtina, kad šiame sąraše <…> dvaro sodyba nėra įrašyta.
Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos
11. Lietuvos Respublikos įstatymai
11.1. Seimo kontrolierių įstatymo:
„2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
8
1. Biurokratizmas – tokia pareigūno veika, kai vietoj reikalų sprendimo iš esmės laikomasi
nereikalingų ar išgalvotų formalumų, nepagrįstai atsisakoma spręsti pareigūno kompetencijai
priklausančius klausimus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas bei kitaip blogai ar
netinkamai valdoma (atsisakoma informuoti asmenį apie jo teises, sąmoningai pateikiamas
klaidinantis ar netinkamas patarimas ir t. t.). Biurokratizmu taip pat laikomas toks pareigūnų
darbas, kai nevykdomi arba blogai vykdomi įstatymai ar kiti teisės aktai.
[…]
3 straipsnis. Seimo kontrolierių veiklos tikslai
Seimo kontrolierių veiklos tikslai:
1) ginti žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, užtikrinantį žmogaus teises ir laisves,
prižiūrėti, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms;
[…]
17 straipsnis. Atsisakymas nagrinėti skundą
1. Seimo kontrolierius ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos priima
sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą, apie tai informuodamas pareiškėją, jeigu:
[…]
3) skunde nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso Seimo kontrolieriaus kompetencijai;
[…]
4. Jeigu skundo tyrimo metu paaiškėja šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, skundo
tyrimas nutraukiamas.
[….]
19 straipsnis. Seimo kontrolieriaus teisės
1. Seimo kontrolierius, vykdydamas savo pareigas, turi teisę: […]
21) netirdamas Seimo kontrolieriaus kompetencijai nepriskirto skundo iš esmės, gali teikti
siūlymus ar pastabas atitinkamoms institucijoms ir įstaigoms dėl viešojo administravimo gerinimo,
kad nebūtų pažeidinėjamos žmogaus teisės ir laisvės.“
11.2. Administracinių bylų teisenos įstatymo:
„3 straipsnis. Ginčai dėl teisės
1. Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus;
[…]
5 straipsnis. Teisė kreiptis į teismą
1.Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą,
kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
[…]
17 straipsnis. Bylos, priskirtos administracinių teismų kompetencijai
1. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl:
1) valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo)
teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (toliau –
vilkinimas atlikti veiksmus); […].“
11.3. Vietos savivaldos įstatymo:
„6 straipsnis. Savarankiškosios savivaldybių funkcijos
Savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos:
[…]
26) kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų
teritorijų tvarkymas ir apsauga, savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga,
tvarkymas ir kūrimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių
matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimas ir stebėsena; […].“
9
11.4. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (aktuali akto redakcija, galiojanti
nuo 2020 m. balandžio 1 d.):
„5 straipsnis. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinis administravimas
[…]
2. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinį administravimą organizuoja ir už jį
atsako kultūros ministras. Kultūros ministras įgalioja ministerijos padalinius ir prie ministerijos
įsteigtas įstaigas, kitas biudžetines įstaigas, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Kultūros
ministerija, atlikti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos funkcijas.
[…]
10. Departamentas:
[…]
5) organizuoja ir koordinuoja nekilnojamojo kultūros paveldo inventorizavimą,
atskleidimą ir stebėseną;
[…]
18) tikrina, kaip vykdomas šis įstatymas ir kiti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą
reglamentuojantys teisės aktai, kontroliuoja, ar nepažeidžiami šie teisės aktai;
[…]
25) kreipiasi į teismą siekdamas apginti viešąjį interesą nekilnojamojo kultūros paveldo
apsaugos srityje, įstatymų nustatyta tvarka teikia ieškinius, prašymus, skundus teismui, teritorijų
planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai teikia duomenis apie fizinius asmenis,
turinčius nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo vadovo
kvalifikacijos atestatą ir įtariamus pažeidus šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus
rengiant teritorijų planavimo dokumentus ar vadovaujant jų rengimui;
[…]
6 straipsnis. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos administravimas savivaldybėse
[…]
3. Savivaldybių paveldosaugos padaliniai, atlikdami savivaldybei priskirtas valstybės
saugomų objektų apsaugos funkcijas:
[…]
3) tikrina kultūros paveldo objektų būklę, kaupia informaciją ir teikia ją
Departamentui kultūros ministro patvirtinta stebėsenos tvarka; […].“
12. Kiti teisės aktai
12.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 13 nutarimu Nr. 1469 (aktuali akto
redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.) patvirtintuose Lietuvos Respublikos kultūros
ministerijos nuostatuose numatyta:
„8. Kultūros ministerijos veiklos tikslai yra:
[…]
8.2. formuoti valstybės politiką kultūros paveldo, […] srityse ir organizuoti, koordinuoti ir
kontroliuoti jos įgyvendinimą;
[…]
10. Kultūros ministerija, siekdama Nuostatų 8.2 papunktyje nurodyto veiklos tikslo:
10.1. rengia įstatymų, Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų projektus kultūros paveldo […]
srityse;
[…]
18. Kultūros ministerija, siekdama jai nustatytų veiklos tikslų ir atlikdama jos kompetencijai
priskirtas funkcijas, turi teisę:
18.1. teisės aktų nustatyta tvarka gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, taip
pat kitų įstaigų, įmonių ir organizacijų informaciją ir pasiūlymus Kultūros ministerijos kompetencijai
priskirtais klausimais, kviestis kultūros ir meno ekspertus šiems klausimams nagrinėti;
10
18.2. sudaryti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, taip pat kitų įstaigų, įmonių
ir organizacijų atstovų darbo grupes teisės aktų projektams rengti; […].“
12.2. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. ĮV-318
(aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2014 m. lapkričio 11 d.) patvirtintose Nekilnojamojo kultūros
paveldo objektų stebėsenos taisyklėse (toliau vadinama – Stebėsenos taisyklės) numatyta:
„5. Taisyklėmis turi vadovautis Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos
(toliau – Departamentas) ir savivaldybių administracijų padaliniai ar valstybės tarnautojai, atsakingi
už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą (toliau – savivaldybės paveldosaugos padalinys).
6. Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų stebėsenai metodiškai vadovauja, ją
koordinuoja ir organizuoja Departamentas.
[…]
8. Departamento teritoriniai padaliniai, […] ne rečiau kaip kartą per penkerius metus apžiūri
kiekvieną Kultūros vertybių registre registruotą kultūros paveldo objektą, kuris nėra paskelbtas
valstybės arba savivaldybės saugomu, fiksuoja jo būklę, kaupia su tuo susijusią informaciją ir teikia
ją Departamentui.
Savivaldybių paveldosaugos padaliniai, vadovaudamiesi Būklės fiksavimo ir tyrimo
atlikimo taisyklėmis ir Būklės tikrinimo taisyklėmis, ne rečiau kaip kartą per penkerius metus
apžiūri kiekvieną valstybės ir savivaldybės saugomą kultūros paveldo objektą ir fiksuoja jo
būklę, kaupia su tuo susijusią informaciją ir teikia ją Departamento teritoriniams padaliniams.
9. […] Kultūros paveldo objekto apžiūros metu užfiksuota jo fizinė būklė įforminama
kultūros paveldo objekto būklės patikrinimo aktu dviem egzemplioriais, iš kurių vieną egzempliorių
Departamento teritorinis padalinys pateikia Departamentui, o savivaldybės paveldosaugos padalinys
– Departamento teritoriniam padaliniui.
[…]
18. Nekilnojamojo kultūros paveldo stebėsenos duomenys yra vieši. Jie skelbiami
visuomenei Departamento ir savivaldybių internetiniuose puslapiuose.“
12.3. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. sausio 23 d. sprendimu Nr. 1-361
patvirtintuose VšĮ A agentūros įstatuose numatyta:
„5. Agentūra priskirta Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento
reguliavimo sričiai.
[…]
10.1. išsaugoti, stebėti, tvarkyti, konservuoti, restauruoti, atnaujinti pasaulio kultūros
paveldo objektą – Vilniaus senamiestį (toliau – senamiestis) bei kitus saugomus Vilniaus miesto
nekilnojamojo kultūros paveldo objektus, išskyrus tuos, kurie yra Vilniaus miesto regioninių
parkų teritorijose, vadovaujantis UNESCO kultūros ir gamtos pasaulio paveldo konvencija, kitomis
tarptautinėmis konvencijomis, Vilniaus miesto strateginiu ir bendruoju planais, kitais su senamiesčiu
ir kultūros paveldo vertybių apsauga susijusiais teisės aktais ir miesto planavimo dokumentais;
[…]
10.6. inicijuoti ir vykdyti kultūros paveldo tyrimus, tvarkybos darbų priežiūrą, stebėseną ir
duomenų kaupimą;
[…]
11.12. tikrina kultūros paveldo objektų būklę ir tvarkybos darbus juose, atlieka
nekilnojamojo kultūros paveldo būklės stebėseną, kaupia ir sistemina informaciją apie šių
duomenų pasikeitimus, sudaro atitinkamas duomenų bazes; […].“
13. Teismų praktika
13.1. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d. nutarime (byla
Nr. 10/02) nurodyta:
11
„[…] Konstitucijos 42 straipsnio 1 dalyje yra expressis verbis įtvirtintas kultūros laisvės
principas, o 2 dalyje – valstybės konstitucinė priedermė remti kultūrą, saugoti kultūros paminklus bei
vertybes. […] Kultūros vertybės perduodamos ateities kartoms, jos yra Tautos ir valstybės išlikimo
bei tęstinumo pamatas, taigi jos yra ginamos ir saugomos Konstitucijos. Kultūra yra nacionalinė
vertybė, turinti visuotinę reikšmę. Konstitucija valstybę įpareigoja užtikrinti kultūros laisvę, remti
kultūrą, saugoti kultūros paminklus bei vertybes. Kultūros laisvės užtikrinimas, kultūros valstybinis
rėmimas, kultūros paminklų bei vertybių apsauga yra viešasis interesas […].“
13.2. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. spalio 23 d. nutarime (byla
Nr. 36/2000) nurodyta:
„[…] Konstitucijos 25 straipsnyje nustatyta: „[…] Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti
ir skleisti informaciją bei idėjas.“ […] Konstitucinė laisvė nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti
informaciją bei idėjas yra vienas iš atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės, demokratinės
valstybės pagrindų. Ši laisvė – svarbi įvairių Konstitucijoje įtvirtintų asmens teisių ir laisvių
įgyvendinimo prielaida, kadangi asmuo gali visavertiškai įgyvendinti daugelį savo konstitucinių
teisių ir laisvių tik turėdamas laisvę nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją. Konstitucija
garantuoja ir saugo visuomenės interesą būti informuotai.“
Tyrimo išvados
14. Atsižvelgiant į Pareiškėjos skundo turinį bei į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, tyrimo
išvados bus pateikiamos išskiriant šias dalis:
14.1. dėl Kultūros ministerijos ir Kultūros paveldo departamento tarnautojų galimai
netinkamo Pareiškėjos kreipimuose nurodytų aplinkybių įvertinimo;
14.2. dėl teisės aktų nuostatų nevykdymo.
Dėl Kultūros ministerijos ir Kultūros paveldo departamento tarnautojų
galimai netinkamo Pareiškėjos kreipimuose nurodytų aplinkybių įvertinimo
15. Vertinant Pareiškėjos skunde Seimo kontrolieriui nurodytas aplinkybes išskirtina tai, kad
Pareiškėjos kreipimaisi į skundžiamas institucijas (pažymos 2.1, 2.3 punktai) buvo susiję su,
Pareiškėjos įsitikinimu, galimai buvusiu (esamu) <…> dvaro sodybos ir <…> dvaro sodybos
tarnautojų namo, kaip nacionalinės reikšmės kultūros paminklų, apsaugos pažeidimo atveju. Kaip
tokio pažeidimo pagrindus Pareiškėja nurodė Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriaus 2014
m. spalio 8 d. netinkamai atliktą „Daugiabučio gyvenamojo namo <…>, Vilniuje, prekybos paskirties
patalpų kapitalinio remonto ir paskirties keitimo į paslaugų projekto“ tikrinimą, kuris, Pareiškėjos
nuomone, lėmė minėtųjų kultūros vertybių vertingųjų savybių pažeidimą ir žalos kultūros vertybei
atsiradimą. Būtent šio aspekto, kaip teigia Pareiškėja, tinkamas neįvertinimas skundžiamų institucijų
atsakymuose (pažymos 2.6, 4.1, 4.2, 4.3 punktai) ir lėmė Pareiškėjos skundo Seimo kontrolieriui
pateikimą.
Pirmiausia pažymėtina tai, jog tiek minėtuose Pareiškėjos kreipimosi į Kultūros ministeriją
bei į Kultūros paveldo departamentą raštuose, tiek skundžiamų institucijų atsakymuose yra pateikiami
vertinamojo pobūdžio argumentai dėl esamų <…> dvaro sodybos tarnautojų namo vertingųjų savybių
ir galimai buvusio jų pažeidimo. Pabrėžtina, kad, anot Pareiškėjos, <…> dvaro sodybos tarnautojų
namo priestato kapitalinio remonto ir jo paskirties keitimo projektas iš viso neturėjo būti skundžiamos
institucijos derinamas, t. y. jam neturėjo būti pritarta. Vis dėlto, abiejų skundžiamų institucijų
nuomone, minėtojo statinio kapitaliniam remontui išduotas leidimas buvo teisėtas ir žalos <…> dvaro
sodybos tarnautojų namui, kaip kultūros vertybei, nepadarė (pažymos 6.1, 6.4 ir 7.1 punktai). Tuo
12
remiantis, seka išvada, kad tarp Pareiškėjos ir skundžiamų institucijų kilo ginčas dėl daugiabučio
gyvenamojo namo, <…>, Vilniuje, prekybos paskirties patalpų kapitalinio remonto ir paskirties
keitimo į paslaugų projektui Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriaus 2014 m. spalio 8 d.
išduoto suderinimo dokumento teisėtumo ir pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, akcentuotina, jog,
remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis (pažymos 11.2 punktas), tokių ginčų
sprendimas yra priskirtas administraciniams teismams, o Seimo kontrolierius jam Seimo kontrolierių
įstatymo nustatytos kompetencijos ribose tokių ginčų vertinti negali.
Atsižvelgiant į pirmiau aprašytas aplinkybes ir šio tyrimo pradžioje Seimo kontrolieriaus
Pareiškėjai nurodytus pagrindus (pažymos 8 punktas) bei remiantis Seimo kontrolierių įstatymo 17
straipsnio 1 dalies 3 punktu bei 4 dalimi (pažymos 11.1 punktas), konstatuotina, jog šios Pareiškėjos
skundo dalies tyrimas nutrauktinas.
16. Vadovaudamasis Seimo kontrolierių įstatyme įtvirtintu veiklos tikslu ginti žmogaus teisę
į gerą viešąjį administravimą ir Seimo kontrolieriaus teise teikti siūlymus ar pastabas atitinkamoms
institucijoms ir įstaigoms dėl viešojo administravimo gerinimo (pažymos 11.1 punktas), Seimo
kontrolierius atkreipia dėmesį, kad, kaip jau buvo nurodyta šio tyrimo metu, tiek Pareiškėja savo
kreipimosi raštuose, tiek skundžiamos institucijos teiktuose atsakymuose Pareiškėjai pozicijas grindė
savo nuomone, žiniomis bei iš to kylančiais argumentais dėl galimo žalos <…> dvaro sodybai ir <…>
dvaro sodybos tarnautojų namui padarymo / nepadarymo. Todėl, Seimo kontrolieriaus nuomone,
priešingų įsitikinimų panaikinimo pagrindas nagrinėjamoje situacijoje galėjo būti ekspertinio
paveldosauginio vertinimo atlikimas, ko savo 2018 m. lapkričio 26 d. kreipimesi prašė ir Pareiškėja
(pažymos 4.1 punktas). Iš Kultūros paveldo departamento Seimo kontrolieriui pateiktų paaiškinimų
nustatyta, jog skundžiama institucija pripažįsta ekspertinio paveldosauginio vertinimo naudą tam
tikrais atvejais, tačiau nurodė tik esamą siekį sudaryti tokį vertinimą atliekantį subjektą (pažymos 7.1
punktas).
Pažymėtina, kad Seimo kontrolieriaus atliekamo tyrimo pagal Pareiškėjos skundą metu
nebuvo nustatyta, kad toks Kultūros paveldo departamento patariamasis subjektas būtų buvęs
sudarytas (sukurtas arba paskirtas).
Įvertinęs tai, Seimo kontrolierius mano, jog dėl pirmiau nustatytų faktų tikslinga Kultūros
paveldo departamentui teikti su tuo susijusią Seimo kontrolieriaus rekomendaciją.
Dėl teisės aktų nuostatų nevykdymo
17. Viena esminių Pareiškėjos skunde Seimo kontrolieriui nurodytų aplinkybių yra susijusi
su galimu Kultūros ministerijos ir Kultūros paveldo departamento neveikimu, neatliekant
nekilnojamojo kultūros paveldo stebėsenos kontrolės (pažymos 2.3, 2.4 punktai).
Analizuojant nagrinėjamo atvejo faktines aplinkybes, seka išvada, jog kreipdamasi į
skundžiamas institucijas Pareiškė siekė gauti duomenis apie atliktą <…> dvaro sodybos, kaip
nekilnojamojo kultūros paveldo objekto, stebėseną, kurios atlikimas Vietos savivaldos įstatymo
6 straipsnio 26 punkto pagrindu yra priskirtas savivaldybėms kaip savarankiškoji savivaldybių
funkcija (pažymos 11.3 punktas), o, remiantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo
5 straipsnio 10 dalies 5 punktu, jos organizavimo ir koordinavimo funkcija priskirta Kultūros paveldo
departamentui (pažymos 11.4 punktas). Pabrėžtina ir tai, kad, kaip numato Stebėsenos taisyklių 18
punkte įtvirtinta nuostata, nekilnojamojo kultūros paveldo stebėsenos duomenys yra vieši (pažymos
12.2 punktas), t. y. už nekilnojamojo kultūros paveldo stebėsenos procesą atsakingos institucijos
(Kultūros paveldo departamentas ir savivaldybių administracijos) privalo užtikrinti šių duomenų
skelbimą minėtųjų institucijų internetiniuose tinklalapiuose. Tai patvirtina, kad Pareiškėjos siekis
gauti ir susipažinti su <…> dvaro sodybos stebėsenos ataskaita buvo visiškai pagrįstas, tačiau,
13
remiantis tyrimo metu surinkta informacija, tampa akivaizdu, jog šis Pareiškėjos išreikštas prašymas
nebuvo patenkintas nei Pareiškėjos kreipimųsi į skundžiamas institucijas metu, nei vėlesniu
laikotarpiu.
Pastebėtina, kad dėl fakto, jog Savivaldybės administracija nėra pateikusi Kultūros paveldo
departamentui <…> dvaro sodybos ir <…> dvaro sodybos tarnautojų namo stebėsenos duomenų, kurį
savo paklausimuose skundžiamoms institucijoms akcentavo Seimo kontrolierius (pažymos 5.1, 5.2
punktai), Kultūros ministerija tik nurodė, jog nekilnojamojo kultūros paveldo stebėsenos
koordinavimo ir organizavimo funkcija priskirta Kultūros paveldo departamentui (pažymos 6.3
punktas). Tuo metu Kultūros paveldo departamentas teigė, kad informaciją apie kultūros paveldo
objektų stebėseną Departamento teritoriniams padaliniams teikia savivaldybių paveldosaugos
padaliniai.
Be to, Kultūros paveldo departamentas nurodė, kad Vilniaus mieste nekilnojamojo kultūros
paveldo stebėseną atlieka VšĮ A agentūra, tačiau nei ji, nei tuometis Savivaldybės administracijos
Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo apsaugos skyrius [pastaba: šiuo metu Vyriausiojo
miesto architekto skyriaus Kultūros paveldo apsaugos poskyris] nebuvo pateikęs Kultūros paveldo
departamento Vilniaus skyriui <…> dvaro sodybos (unikalus kodas <…>) stebėsenos duomenų
(pažymos 7.2 punktas).
Iš Kultūros paveldo departamento paaiškinimo seka, jog ne tik kad nėra vykdoma <…> dvaro
sodybos (kaip nustatyta tyrimo metu), bet ir kitų Vilniaus mieste esančių nekilnojamojo kultūros
paveldo objektų stebėsena (pažymos 10.1, 10.2 punktai). Akcentuotina tai, kad šios funkcijos
įgyvendinimą Savivaldybės administracija priskyrė VšĮ A agentūrai, kuri, remiantis jos patvirtintais
Įstatais (pažymos 12.3 punktas), yra įgaliota atlikti tik Vilniaus senamiesčio bei kitų saugomų
Vilniaus miesto nekilnojamojo kultūros paveldo objektų stebėseną, išskyrus tuos objektus, kurie yra
Vilniaus miesto regioninių parkų teritorijose, vadovaujantis UNESCO kultūros ir gamtos pasaulio
paveldo konvencija, kitomis tarptautinėmis konvencijomis, Vilniaus miesto strateginiu ir bendruoju
planais, kitais su senamiesčiu ir kultūros paveldo vertybių apsauga susijusiais teisės aktais ir miesto
planavimo dokumentais. Iš to seka, kad <…> dvaro sodybos, kaip ir daugelio kitų Vilniaus kultūros
paveldo objektų, kurie nepatenka į VšĮ A agentūrai priskirtą kultūros paveldo objektų kuravimo
sąrašą, stebėsena nėra įgyvendinama ir jokia kita institucija šios funkcijos realiai nevykdo.
Šį faktą teisingai pastebėjo ir Pareiškėja savo kreipimosi į skundžiamas institucijas raštuose
(pažymos 2.3, 2.4 punktai), tačiau skundžiamos institucijos į tai pažvelgė formaliai, nesigilindamos
į esamos problemos esmę, o Kultūros paveldo departamentas Pareiškėją dėl galimo susipažinimo su
<…> dvaro sodybos stebėsenos duomenimis netgi klaidingai nukreipė į VšĮ A agentūros tinklalapį
(pažymos 4.2 punktas). Seimo kontrolierius taip pat pastebi, kad Kultūros paveldo departamentas
paaiškinimuose Seimo kontrolieriui pripažino (pažymos 7.4 punktas) dėl negautos informacijos iš
Savivaldybės administracijos negalintis savo institucijos internetiniame tinklalapyje visuomenei
paskelbti <…> dvaro sodybos (bet, kaip paaiškėjo, ir kitų Vilniaus miesto kultūros paveldo objektų
(pažymos 10.2 punktas) stebėsenos duomenų. Tai tik dar kartą patvirtina, kad nei Savivaldybės
administracija, nei VšĮ A agentūra iki šiol nėra atlikusios <…> dvaro sodybos stebėsenos, o
visuomenė neturi galimybės susipažinti su visų Vilniaus mieste esančių nekilnojamojo kultūros
paveldo objektų stebėsenos duomenimis, nors tokia visuomenės teisė yra įtvirtinta Stebėsenos
taisyklių nuostatose (pažymos 12.2 punktas).
Remdamasis Kultūros paveldo departamento nurodyta informacija dėl Savivaldybės
administracijos vengimo vykdyti nekilnojamojo kultūros paveldo objektų stebėsenos funkciją
(pažymos 7.3 punktas) ir Seimo kontrolieriaus atliekamo tyrimo metu nustatytais duomenimis dėl
2012 metais vykusio teisminio proceso siekiant įpareigoti Savivaldybės administraciją tinkamai
vykdyti nekilnojamojo kultūros paveldo objektų Vilniaus mieste stebėseną (pažymos 9 punktas),
Seimo kontrolierius pabrėžia, kad visiškai nesuprantama ir nepateisinama laikytina situacija, kai tiek
Kultūros ministerijai, tiek Kultūros paveldo departamentui yra žinomas daugelį metų vykstantis teisės
aktų nuostatų dėl nekilnojamojo kultūros paveldo stebėsenos nevykdymo (tinkamo nevykdymo)
14
atvejis, tačiau nė viena su nekilnojamojo kultūros paveldo stebėsenos proceso įgyvendinimu ir (ar)
kontrole susijusi institucija nesiima jokių priemonių šią problemą spręsti.
Kaip yra nurodoma Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, kultūra
yra nacionalinė vertybė, turinti visuotinę reikšmę, todėl valstybė turi konstitucinę pareigą saugoti
kultūros vertybes, nes kultūros paminklų ir vertybių apsauga, kaip ir kultūros laisvės užtikrinimas bei
kultūros valstybinis rėmimas, yra viešas interesas (pažymos 13.1 punktas). Nagrinėjamu atveju
akcentuotina ir tai, kad, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimu, Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtinta konstitucinė laisvė nekliudomai ieškoti, gauti ir
skleisti informaciją yra vienas iš atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės, demokratinės
valstybės pagrindų. Konstitucija garantuoja ir saugo visuomenės interesą būti informuotai, nes tik
turit laisvę nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją asmuo gali visavertiškai įgyvendinti
daugelį savo konstitucinių teisių ir laisvių (pažymos 13.2 punktas).
Pirmiau paminėtų aksiomų pagrindu vertinant susiklosčiusią padėtį dėl nekilnojamojo
kultūros paveldo objektų, esančių Vilniaus mieste, stebėsenos nevykdymo (tinkamo nevykdymo),
Seimo kontrolierius akcentuoja, jog teisingas ir tinkamas teisės aktų įgyvendinimo užtikrinimas yra
konstitucinė vertybė, kuri reikšminga visai visuomenei. Paminėtinas ir Lietuvos Respublikos
Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, kuris reikalauja, kad būtų užtikrintos žmogaus
teisės ir laisvės, o visos valstybės valdžią įgyvendinančios bei kitos valstybės institucijos veiktų
išimtinai remdamosi tik teise ir jai paklusdamos.
Tačiau nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad skundžiamos institucijos savo neveikimu,
tinkamai nekontroliuojant Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ir Stebėsenos taisyklių
nuostatų (pažymos 11.4 ir 12.2 punktas) įgyvendinimo ir neužtikrinant nekilnojamojo kultūros
paveldo stebėsenos proceso vykdymo, pažeidė ir vis dar pažeidžia visai visuomenei reikšmingas
konstitucines vertybes. Remiantis Seimo kontrolierių įstatyme įtvirtinta biurokratizmo sąvoka
(pažymos 11.1 punktas), biurokratizmu laikomas ir toks pareigūnų darbas, kai nevykdomi arba blogai
vykdomi įstatymai ar kiti teisės aktai. Būtent taip, Seimo kontrolieriaus įsitikinimu, vertintinas
Pareiškėjos skundžiamų institucijų tarnautojų neveikimas nagrinėjamu atveju.
Seimo kontrolieriaus įsitikinimu, Kultūros ministerija, kaip valstybės politiką kultūros
paveldo srityje organizuojanti, koordinuojanti ir kontroliuojanti institucija ir turinti įgaliojimus rengti
įstatymų, Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų projektus kultūros paveldo srityje (pažymos 12.1
punktas), o taip pat kultūros ministras, kaip nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinį
administravimą organizuojantis ir už jį atsakingas pareigūnas (pažymos 11.4 punktas), privalo
nedelsiant imtis veiksmų, kad susidariusi ydinga teisės aktų nevykdymo situacija būtų kuo greičiau
panaikinta. Seimo kontrolieriaus nuomone, tai galėtų būti įgyvendinta tiek surandant veiksmingas
priemones tinkamam dabar galiojančių teisės aktų nuostatų dėl vykdytinos nekilnojamojo kultūros
paveldo objektų stebėsenos įgyvendinimui, tiek nustatant naują veiksmingą teisinį reguliavimą, kuris
teisės aktuose numatytų pakankamas prielaidas, kad būtų efektyviai įgyvendinamas nekilnojamojo
kultūros paveldo stebėsenos procesas.
18. Remiantis tuo kas pirmiau išdėstyta, Seimo kontrolierius konstatuoja, jog Pareiškėjos
skunde nurodytos faktinės aplinkybės dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ir
Stebėsenos taisyklių nuostatų nevykdymo tyrimo metu pasitvirtino, todėl Pareiškėjos skundo dalis
dėl teisės aktų nuostatų nevykdymo pripažįstama pagrįsta.
SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAI
19. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio
1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia:
15
asociacijos „X“ skundo dalies dėl Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ir Kultūros
paveldo departamento prie Kultūros ministerijos tarnautojų galimai netinkamo Pareiškėjos
kreipimuose nurodytų aplinkybių įvertinimo tyrimą nutraukti.
20. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio
1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia:
asociacijos „X“ skundo dalį dėl teisės aktų nuostatų nevykdymo pripažinti pagrįsta.
SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS
21. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio
1 dalies 8 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius rekomenduoja Lietuvos Respublikos
Vyriausybei pavesti Lietuvos Respublikos kultūros ministrui:
21.1. įvertinti šios pažymos 17 punkte konstatuotą esamą situaciją dėl Kultūros paveldo
departamento prie Kultūros ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nevykdomų
teisės aktų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų stebėsenos procese, aptarti šią situaciją su visomis
už nekilnojamojo kultūros paveldo objektų stebėsenos organizavimą ir kontrolę atsakingomis
institucijomis bei nedelsiant imtis veiksmų užtikrinti kultūros paveldo objektų stebėsenos proceso
įgyvendinimą Vilniaus mieste;
21.2. apsvarstyti ir, nustačius poreikį, parengti Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos
įstatymo ir (arba) Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymu
Nr. ĮV-318 patvirtintų Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų stebėsenos taisyklių pakeitimų
projektus, siekiant nustatyti efektyvų ir realiai įgyvendinamą teisinį reglamentavimą, nustatantį
kultūros paveldo objektų stebėsenos proceso tinkamą sureguliavimą.
22. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio
1 dalies 21 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius rekomenduoja Kultūros paveldo
departamento prie Kultūros ministerijos direktoriui – remiantis šios pažymos 16 punkte
pateiktomis išvadomis, apsvarstyti klausimą dėl viešojo administravimo subjekto (metodinės tarybos,
komisijos ar kt.), kaip atliekančio ekspertinį paveldosauginį vertinimą ir esančio patariamąja šalimi
Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, įsteigimo tikslingumo ir apie šio klausimo
svarstymo rezultatus informuoti Seimo kontrolierių.
Primename, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje
nustatyta, jog informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti
pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo
kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo
(rekomendacijos) gavimo dienos.
Seimo kontrolierius Augustinas Normantas