aA PAŽYMA DĖL ADVOKATŲ PROFESINĖS BENDRIJOS „WIDEN“ ADVOKATO PADĖJĖJOS X SKUNDO NR. 5D-2025/2.1-1402 PRIEŠ NARKOTIKŲ, TABAKO IR ALKOHOLIO KONTROLĖS DEPARTAMENTĄ

SKUNDO ESMĖ

 

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė 2025 m. spalio 28 d. gavo Advokatų profesinės bendrijos WIDEN advokato padėjėjos X (toliau – Pareiškėja) skundą dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – Departamentas) pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su informacijos ir dokumentų nepateikimu teisės aktuose nustatyta tvarka bei neišsamaus atsakymo pateikimu (toliau – Skundas).

 

2. Skunde nurodoma:

2.1. Sveikatos apsaugos ministro 2018 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. V-1199 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ pakeitimo“ šie sąrašai buvo papildyti IV sąrašu „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, leidžiamos vartoti medicinos tikslams ir (ar) naudoti pramonės, nesusijusios su farmacijos produktais, tikslams“ (toliau – IV sąrašas), į šį sąrašą, be kita ko, nuo 2018 m. gruodžio 1 d. įtraukta medžiaga gama-butirolaktonas (Gamma­butyrolactone) (toliau – GBL). Šiame įsakyme nurodyta, kad į IV sąrašą medžiagos įrašomos Departamento siūlymu, remiantis Tarpžinybinės naujų psichoaktyvų efektą sukeliančių medžiagų rizikos vertinimo komisijos (toliau – Tarpžinybinė komisija) sprendimu. Departamento siūlymas ir Tarpžinybinės komisijos sprendimas nėra viešai skelbiami.

2.3. Sprendimas įrašyti GBL į IV sąrašą asmenims, besiverčiantiems su šia medžiaga susijusia veikla, sukėlė apsunkinimą veikti, todėl Pareiškėja 2025 m. rugsėjo 1 d. kreipėsi į Departamentą prašydama pateikti Departamento siūlymą ir Tarpžinybinės komisijos sprendimą susipažinimui (toliau – Prašymas). Prašyme buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1907/2006 (toliau – REACH Reglamentas) buvo reglamentuotas, tarp kitų medžiagų, ir GBL judėjimas vidaus rinkoje, gamyba, tiekimas rinkai ir naudojimas.

2.4. 2025 m. rugsėjo 23 d. Departamentas (Narkotikų ir prekursorių kontrolės skyriaus vedėja R. M.) pateikė atsakymą. Departamentas atsisakė pateikti Pareiškėjos prašomus dokumentus dėl būtinybės užtikrinti asmens duomenų apsaugos reikalavimus.

2.5. Į prašymą pateikti informaciją ir ją patvirtinančią dokumentaciją, kaip įtraukiant GBL į IV sąrašą buvo laikytasi REACH Reglamento 69–73 straipsniuose numatytos procedūros, o jei procedūra nebuvo įgyvendinta, atsakyti, kokiu pagrindu procedūra nebuvo atlikta, Departamentas atsakė, kad „teisės aktai Departamentui nesuteikia įgaliojimų aiškinti įstatymų ar kitų teisės aktų.“ (citatų kalba netaisyta).

2.6. Departamento atsakymas yra nemotyvuotas, neišsamus, jame, pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 7 punktą ir Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nenumatyta atsakymo apskundimo tvarka, taip užkertant kelią pareiškėjui pasinaudoti savo teise ir apskųsti atsakymą.

2.7. Papildomame 2025 m. gruodžio 3 d. (reg. Nr. P-2905) skunde nurodoma:

2.7.1. Pareiškėja 2025 m. spalio 28 d. raštu pakartotinai kreipėsi į Departamentą dėl informacijos pateikimo, tačiau „nei prašomi dokumentai, nei atsakymai į keliamus klausimus vis tiek nebuvo gauti“;

2.7.2. 2025 m. lapkričio 19 d. buvo gautas Departamento atsakymas į pakartotinį prašymą (toliau – Pakartotinis atsakymas), kuriame nurodoma, jog prašomi protokoliniai dokumentai nebus teikiami, o į klausimą, ar „įtraukiant gama-butirolaktoną (GBL) buvo laikytasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 69–73 straipsniuose nustatytos procedūros, taip pat dėl tai patvirtinančios dokumentacijos pateikimo ir dėl pagrindo, kodėl minėto reglamento 69–73 straipsniuose numatyta procedūra buvo ar nebuvo taikyta“, Departamento skyriaus vadovė nurodė, kad pagal Departamentui teisės aktais nustatytas veiklos sritis bei funkcijas, REACH nuostatų įgyvendinimas nėra priskirtas Departamento kompetencijai.

2.7.3. Pakartotiniame atsakyme nėra nurodoma, kokiu tiksliai teisės aktu ir jo nuostatomis vadovaujantis atsisakyta pateikti prašomus dokumentus.

2.7.4. Pakartotiniame atsakyme pateikiama nuoroda į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymą, o ne į Pakartotiniame prašyme nurodytus aktualius dokumentus, taip pat „TAR’e nėra prašomų pateikti dokumentų (jeigu visgi tokie yra, bet jie nerandami, neaišku, kodėl Departamentas negali jų nurodyti savo atsakymuose).“

 

3. Pareiškėja prašo ištirti ir pripažinti biurokratizmu Departamento „Narkotikų ir prekursorių kontrolės skyriaus vedėjos R. M. veiksmus, atliktus piktnaudžiaujant teisėmis ir pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.“

 

TYRIMO IŠVADOS

 

4. Seimo kontrolierė 2025 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. SE-2472 kreipėsi į Departamentą ir Sveikatos apsaugos ministeriją (toliau – Ministerija), prašydama paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes. Papildomai 2025 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. SE-2562 kreipėsi į Departamentą.

2025 m. gruodžio 11 d. Seimo kontrolierė gavo Departamento atsakymą Nr. 1D-2913 (2 priedas).

2026 m. sausio 2 d. Seimo kontrolierė gavo Ministerijos atsakymą Nr. 1D-3
(2 priedas).

2026 m. sausio 7 d. Seimo kontrolierė gavo Departamento papildomą atsakymą Nr. 1D-25 (2 priedas).

 

5. Tyrimui aktualus teisinis reguliavimas, įtvirtintas Viešojo administravimo įstatyme (toliau – VAĮ), Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatyme (toliau – Teisės gauti informaciją įstatymas), Sveikatos sistemos įstatyme (toliau – SSĮ), Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – Prašymų nagrinėjimo taisyklės), Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 244 (toliau – Nuostatai), pateikiamas pažymos 3 priede, aktuali Konstitucinio Teismo jurisprudencija ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika pateikiami 4 priede.

 

6. Pareiškėja skundžia Departamento pareigūnų veiksmus (neveikimą), nepateikus prašomos informacijos, nepaaiškinus priežasčių, dėl kurių informacija neteikiama, neišaiškinus atsakymų apskundimo tvarkos.

 

7. Skundo tyrimo metu, įvertinus nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, nustatyta:

7.1. Pareiškėja 2025 m. rugsėjo 1 d. ir 2025 m. spalio 28 d. pakartotinai (pažymos 1 priedas) kreipdamasi į Departamentą siekė, kad prašymai suteikti informaciją ir pateikti dokumentus būtų išnagrinėti Teisės gauti informaciją įstatymo ir VAĮ nustatyta tvarka, pagal prašymo turinį, taip pat tikėjosi, kad prašoma informacija ir dokumentai bus pateikti, o jeigu bus atsisakyta juos pateikti, bus nurodyti motyvai ir teisinis pagrindimas, kodėl priimtas toks sprendimas.

7.2. Apibendrinus šio Skundo tyrimui aktualų teisinį reglamentavimą (3 priedas), Konstitucinio Teismo jurisprudenciją ir LVAT praktiką (4 priedas) pažymėtina, kad priimant sprendimą dėl konkretaus prašymo (ar kitokio pobūdžio kreipimosi, nepriklausomai nuo tokio dokumento formos) turi būti veikiama paisant Konstitucijoje įtvirtinto principo, kuris atkartojamas ir VAĮ, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Asmuo, nepriklausomai nuo dokumento, kuriuo kreipiasi į viešojo administravimo subjektą, pobūdžio (skundas, pareiškimas, prašymas), turi teisę, kad toks kreipimasis būtų išnagrinėtas, į jį būtų atsakyta teisės aktų nustatyta tvarka.

Prašymai dėl duomenų teikimo ir jų pakartotinio naudojimo teikiami ir nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka bei vadovaujantis Teisės gauti informaciją įstatyme nustatytais duomenų teikimo principais ir reikalavimais. Visi viešojo administravimo subjektai (šiuo atveju Departamentas) privalo teikti asmenims įstatymų nustatytą viešojo administravimo subjekto turimą informaciją, be kita ko, informaciją (duomenis) apie institucijos veiklą. Institucijos, teikdamos duomenis, įskaitant pakartotiniam naudojimui skirtuosius, vadovaujasi, be kita ko, duomenų išsamumo (pareiškėjui turi būti pateikti visi pagal teisės aktus teiktini jo prašymo turinį atitinkantys duomenys) ir duomenų tikslumo (pareiškėjui teikiami duomenys turi atitikti institucijos ar valstybės valdomo subjekto disponuojamus duomenis), pagalbos (pareiškėjams teikiama pagalba įgyvendinant teisę gauti duomenis) ir kitais duomenų teikimo principais. Vadovaujantis VAĮ 10 straipsnio 5 dalimi, remiantis LVAT praktika (4 priedas), Departamento atsakymuose Pareiškėjai, be kita ko, turėjo būti nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindai ir kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai. Gero administravimo principas reiškia, kad sprendime pateikiama informacija turi būti pakankama, kad dėl jos paaiškinimo nebereikėtų papildomai (pakartotinai) kreiptis.

7.3. Atsižvelgus į surinktą informaciją pažymėtina tai, kad Departamento 2025 m. rugsėjo 23 d. atsakymas (pažymos 1 priedas) nelaikytinas išsamiu ir motyvuotu:

7.3.1. Pareiškėjai nemotyvuotai atsisakyta pateikti prašomus dokumentus – Departamento siūlymą ir Tarpžinybinės naujų psichoaktyvų efektą sukeliančių medžiagų rizikos vertinimo komisijos (toliau – Komisija) sprendimą, kuriais remiantis GBL buvo įtrauktas į IV sąrašą. Pažymėtina, kad Skundo tyrimui Ministerija Seimo kontrolierei pateikė išsamią informaciją dėl GBL įtraukimo į IV sąrašą. Nustatyta, kad 2018 m. gegužės 17 d. buvo priimti Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo Nr. VIII-602 kai kurių straipsnių pakeitimai ir papildymai (pvz.: papildyta 6¹ straipsniu ir ketvirtuoju skirsniu), kuriuo įteisintas narkotinių ir psichotropinių medžiagų IV sąrašas. Paaiškinta, kad šio teisinio reguliavimo pakeitimų pagrindimas yra pateiktas aiškinamajame rašte dėl įstatymų projektų, registruotų Nr. XIIIP-1486 ir XIIIP-1487, kuris buvo skelbiamas viešai Teisės aktų informacinėje sistemoje ir su tuo galėjo susipažinti visi suinteresuoti asmenys. Įstatymas jo įgyvendinamuosius teisės aktus įpareigojo priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybę ar jos įgaliotą instituciją bei Departamentą. Ministerija dėl IV sąrašo tvirtinimo ir GBL į jį įtraukimo gavo 2018 m. birželio 28 d. Departamento raštą (siūlymą, teikimą) Nr. S-1855(4) „Dėl psichoaktyvų efektą sukeliančių medžiagų įtraukimo į sąrašus“ kartu su Komisijos 2018 m. birželio 13 d. posėdžio protokolu Nr. T6-3. Juos įvertinus buvo priimtas sveikatos apsaugos ministro 2018 m. lapkričio 2 d. įsakymas Nr. V-1199, įsigaliojęs nuo 2018 m. gruodžio 1 d. Ministerija taip pat nurodė, kad Departamento raštas (teikimas) ir Komisijos sprendimas buvo skelbiami kartu su Įsakymo projektu Nr. 18-8658 Teisės aktų informacinėje sistemoje https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/76d3462185c111e8aa33fe8f0fea665f?positionInSearchResults=2&searchModelUUID=e6c85b94-3c9f-4ee6-84db-d8176ffcdb5c. Taigi, su visais dokumentais galima susipažinti ir šiuo metu, todėl kritikuotini Departamento paaiškinimai dėl šios, su Departamento veikla susijusios ir viešai skelbiamos, informacijos nežinojimo ir nepateikimo Pareiškėjai. Be kita ko, minimas įsakymo projektas su lydimaisiais dokumentais buvo pateiktas derinti ir Departamentui, todėl atsisakymas pateikti viešai skelbiamą informaciją Pareiškėjai (arba nurodyti, kur prašomus dokumentus galima rasti) prieštarauja išsamumo, duomenų tikslumo, pagalbos gauti duomenis ir gero viešo administravimo principams.

Pažymėtina, kad Departamento argumentai neteikti prašomų Departamento siūlymo (teikimo) Ministerijai ir Komisijos sprendimo, kurių pagrindu GBL įtrauktas į IV sąrašą, dėl būtinumo apsaugoti Komisijos narių ir ekspertų asmens duomenis, t. y. jų turimą informaciją, ekspertinę ar asmeninę nuomonę ir pan., laikytini teisiškai nepagrįstais (pažymos 1 priedo 1.2 punktas, 2 priedo 2.2 punktas).

Kelia abejonių Seimo kontrolierei pateiktas paaiškinimas, kad Departamento pareigūnai vadovavosi jiems žinoma informacija, todėl nenurodė, kur galima rasti viešai skelbiamus dokumentus (pvz.: įsakymo projektą, Departamento teikimą ir Komisijos sprendimą). Vadovaujantis VAĮ įtvirtintu vieno langelio principu, prašymą ar skundą nagrinėja ir informaciją iš savo struktūrinių padalinių, pavaldžių subjektų, o prireikus – ir iš kitų viešojo administravimo subjektų, gauna pats prašymą ar skundą nagrinėjantis ir administracinį sprendimą priimantis viešojo administravimo subjektas (šiuo atveju Departamento pareigūnai), neįpareigodamas to atlikti prašymą ar skundą padavusio asmens. Be to, Teisės gauti informaciją įstatyme įtvirtintas pagalbos principas įpareigoja Departamentą imtis veiksmų padėti pareiškėjams įgyvendinti teisę gauti duomenis.

7.3.2. Atsakydamas į prašymą pateikti argumentus, kuriais remiantis GBL buvo įtrauktas į IV sąrašą, Departamentas nurodė tik tai, kas sudaro IV sąrašą pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 4 straipsnį ir tai, kad buvo nuspręsta GBL įtraukti į IV sąrašą (pažymos 1 priedas 1.2 punktas), tačiau konkrečių argumentų nepateikė. Detalesnius paaiškinimus Departamentas pateikė 2025 m. lapkričio 19 d. atsakymu. Ministerija šio tyrimo metu taip pat pateikė papildomus paaiškinimus dėl Departamento dalyvavimo rengiant sveikatos apsaugos ministro 2018 m. lapkričio 2 d. įsakymą Nr. V-1199, tačiau jie nepatvirtina Departamento argumentų (pažymos 2 priedas 3.2 punktas).

7.3.3. Atsakydamas į prašymą pateikti informaciją, kaip įtraukiant GBL buvo laikytasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 69–73 straipsniuose numatytos procedūros, i tai patvirtinančią dokumentaciją, o jeigu nebuvo laikytasi, nurodyti, kokiu pagrindu procedūra nebuvo atlikta, Departamentas nurodė, jog „teisės aktai Departamentui nesuteikia įgaliojimų aiškinti įstatymų ar kitų teisės aktų“, tačiau nenurodė, kokie teisės aktai draudžia atsakyti, ar buvo laikomasi reglamente nustatytos procedūros, taigi nenurodė teisinių ir faktinių tokio sprendimo (duomenų neteikimo) pagrindų, nepaaiškino, kuri institucija (pvz.: Ministerija) galėtų pateikti atsakymą dėl procedūrų, įtraukiant GBL į IV sąrašą, laikymosi ar nesilaikymo.

7.3.4. Departamento 2025 m. rugsėjo 23 d. rašte, kuriuo atsakoma į Pareiškėjos prašymą ir kuriuo išreiškiama Departamento valia neteikti prašomos informacijos, neišaiškinta atsakymo (administracinio sprendimo) apskundimo tvarka.

Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 7 punkte nurodyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta administracinio sprendimo apskundimo tvarka, kurioje turi būti nurodyta konkreti skundą nagrinėjanti institucija ar įstaiga, skundo padavimo terminas ir teisės aktas, reglamentuojantis apskundimo tvarką.

VAĮ 14 straipsnyje nurodyta, kad asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo institucijos priimtą administracinį sprendimą arba veiksmą (neveikimą), taip pat šios institucijos vilkinimą atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus. Toks skundas gali būti paduodamas šio įstatymo nustatyta tvarka tam pačiam viešojo administravimo subjektui arba aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, arba administraciniam teismui.

Taisyklių 47 punkte taip pat nurodyta, kad atsakyme į prašymą ar skundą arba institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis asmuo turi būti informuojamas apie tokio atsakymo ar pranešimo apskundimo tvarką, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsniu (pažymos 3 priedas 1.1 punktas), nurodant konkrečios institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-us) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas.

Seimo kontrolierės vertinimu, Departamento, kaip valdžios institucijos, veiklai taikytinas bendrasis – gero administravimo principas, kurio esmė atskleidžiama Konstitucinio Teismo ir LVAT praktikoje ir kuris suponuoja pareigą institucijos (šiuo atveju – Departamento) priimtame sprendime (atsakyme) nurodyti tokią informaciją, iš kurios be papildomų informacijos šaltinių (įstatymų, poįstatyminių teisės aktų) ir laiko sąnaudų asmeniui, nepriklausomai nuo jo išsilavinimo, amžiaus, būtų aišku, kokiai institucijai, nurodant tikslų pavadinimą ir adresą, ir per kokį terminą gali būti paduotas skundas ar ieškinys, jeigu asmuo nesutinka su sprendimu.

Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį, kad administracinio sprendimo apskundimo tvarkos neišaiškinimas nedera su gero viešojo administravimo ir Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, bei gali suvaržyti asmens teisę kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją ar teismą.

Departamento pareigūnų veiksmai, neišaiškinus atsakymo apskundimo tvarkos, laikytini prieštaraujančiais VAĮ ir Taisyklių nuostatoms bei gero viešojo administravimo principui.

7.4. Pagal Teisės gauti informaciją įstatymo 18 straipsnio nuostatas, pareiškėjas turi teisę apskųsti valstybės valdomo subjekto veiksmus ar neveikimą, taip pat valstybės valdomo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai šiuo įstatymu priskirtus veiksmus tam pačiam valstybės valdomam subjektui (pažymos 3 priedas).

Pareiškėja 2025 m. spalio 28 d. pakartotinai skundu kreipėsi į Departamentą (pažymos 1 priedas). Skunde nurodė, kad Departamentas netinkamai atsakė į jos 2025 m. rugsėjo 1 d. prašymą, nepateikė prašomų dokumentų, nenurodė tokio atsisakymo (pateikti informaciją ir dokumentus) faktinių ir teisinių argumentų, taip pat Pareiškėja pakartotinai paprašė pateikti pirmiau prašytą informaciją.

Vadovaujantis VAĮ nuostatomis (pažymos 3 priedas), administracinė procedūra, tai viešojo administravimo subjekto (šiuo atveju Departamento) atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. Taigi, Departamento direktorius (ar kitas įgaliotas asmuo), įvertinęs pateiktame skunde nurodytas aplinkybes, turėjo priimti sprendimą dėl administracinės procedūros, siekdamas išsiaiškinti, ar Departamento specialistai tinkamai vykdė priskirtas funkcijas, susijusias su prašymo pateikti informaciją nagrinėjimu ir atsakymo pateikimu.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Departamento direktorius, ar kitas įgaliotas asmuo, gavęs Pareiškėjos skundą, kuriuo ji skundė Departamento pareigūnus netinkamai išnagrinėjus 2025 m. rugsėjo 1 d. prašymą ir nepateikus prašomos informacijos, sprendimo dėl administracinės procedūros pradėjimo / nepradėjimo nepriėmė, o tik apsiribojo 2025 m. lapkričio 19 d. atsakymo pateikimu, t. y. nebuvo atsižvelgta į kreipimosi turinį.

7.5. Vertinant Departamento 2025 m. lapkričio 19 d. atsakymą (pažymos 1 priedas), pažymėtina, jog šį papildomą atsakymą rengė ir pasirašė tie patys darbuotojai, kaip ir pirmąjį (2025 m. rugsėjo 23 d.) raštą, todėl pripažintina, kad buvo nesilaikyta VAĮ 23 straipsnyje nustatyto draudimo perduoti skundą nagrinėti asmeniui (padaliniui), kurio veikla yra skundžiamasi. Šiuo atsakymu vėl Pareiškėjai nepateikta prašoma informacija, nenurodyta, kur galima susipažinti su prašomais pateikti dokumentais. Kritikuotinas paaiškinimas, kad „prašomi dokumentai negali būti pateikti, kadangi yra teikiami tik teisės aktų nustatyta tvarka, pvz.: pagal teismo ar institucijų prašymą“, nes konkrečiai nenurodyta, kokiu tiksliai teisės aktu ir jo nuostatomis vadovaujantis atsisakyta pateikti prašomus dokumentus. Taigi, buvo pažeistas VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punkte numatytas reikalavimas administraciniame sprendime nurodyti administracinio sprendimo teisinį ir faktinį pagrindus ir kitas sprendimui įtakos turėjusias aplinkybes, t. y. pažeistas išsamumo principas.

Šiuo atsakymu aiškinama, kuo vadovaujantis Departamentui nesuteikta teisė įgyvendinti REACH Reglamento nuostatų. Tačiau tokiu atveju, vadovaujantis VAĮ 11 straipsnio nuostatomis (pažymos 3 priedas 1.1 punktas), Departamentas per 5 darbo dienas turėjo spręsti klausimą dėl prašymo (jo dalies) persiuntimo atsakyti kitai institucijai pagal kompetenciją ir apie tai informuoti Pareiškėją, o jeigu tokios institucijos nėra – ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos pranešti Pareiškėjai apie prašymo nenagrinėjimo priežastis. Departamentas šių veiksmų neatliko, todėl buvo pažeistos VAĮ 11 straipsnio nuostatos.

Pažymėtina, kad Ministerijos šio tyrimo metu pateikti paaiškinimai dėl REACH Reglamento procedūrų bei Departamento įgaliojimų nepatvirtina Departamento argumentų (2 priedo 3.6 punktas), o tai sudaro pagrindą spręsti, jog Departamento atsakymas neatitiko duomenų (informacijos) tikslumo principo.

 

8. VAĮ numatyta, kad viešojo administravimo institucijos turi vadovautis įstatymo viršenybės principu, kuris reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais, Departamento darbuotojai privalo žinoti Departamento kompetenciją.

Taigi, vadovaujantis šiais ir gero viešojo administravimo principais, visos viešojo administravimo institucijos turi pareigą imtis aktyvių veiksmų, padėti asmenims, teisingai tvarkyti reikalus per kiek įmanoma trumpesnį laiką, elgtis atidžiai, apdairiai ir rūpestingai, veikti teisės aktais priskirtos kompetencijos ribose ir nepažeisti teisės aktų nustatytų reikalavimų.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Departamentas pažeidė Teisės gauti informaciją įstatymo, VAĮ nuostatas, atsakymai Pareiškėjai pateikti pažeidus išsamumo, duomenų (informacijos, dokumentų) teikimo ir gero viešo administravimo principus. Skundas pripažintinas pagrįstu.

 

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS

 

9. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Seimo kontrolierė nusprendžia

advokatų profesinės bendrijos WIDEN advokato padėjėjos X skundą dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su Pareiškėjos prašymų nagrinėjimu, pripažinti pagrįstu.

 

 

 

 

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJOS

 

10. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14 ir 17 punktais, Seimo kontrolierė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriui rekomenduoja:

10.1. informuoti, kokių teisinių, organizacinių priemonių imtasi, kad ateityje asmenų prašymai, skundai (įskaitant prašymus pateikti informaciją ir dokumentus) būtų nagrinėjami pagal jų turinį, laikantis išsamumo, duomenų teikimo ir gero viešojo administravimo principų, Teisės gauti informaciją įstatymo ir VAĮ nuostatų reikalavimų.

10.2. atkreipti dėmesį į pateiktas išvadas, spręsti klausimą dėl administracinės procedūros pradėjimo ar nepradėjimo VAĮ nustatyta tvarka, informuoti apie priimtą sprendimą;

10.3. vadovaujantis Teisės gauti informaciją įstatymo ir VAĮ nuostatų reikalavimais bei išsamumo ir duomenų tikslumo principais pateikti Pareiškėjai atsakymą į jos 2025 m. rugsėjo 1 d. ir 2025 m. spalio 28 d. prašymus.

 

 

Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašoma informuoti Pareiškėją ir Seimo kontrolierę (rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus ir juos pagrindžiančius dokumentus Seimo kontrolierei pateikti per E. pristatymo informacinę sistemą ar el. p. [email protected]).

 

 

Seimo kontrolierė                                                 Erika Leonaitė

 

 

1 priedas

 

SKUNDE PATEIKTA INFORMACIJA

1. Pareiškėja pateikė:

1.1. 2025 m. rugsėjo 1 d. Prašymą Departamentui, kuriame be kitų jau minėtų aplinkybių buvo nurodyta:

1.1.1. „iš viešų dokumentų nėra galimybės susipažinti su argumentais, kuriais remiantis GBL buvo įtraukta į IV sąrašą. Tai reiškia, kad visuomenė neturi galimybės įvertinti nei institucijų atliktos analizės masto, nei vertinimo kriterijų, nei mokslinės ar statistinės bazės, kuria buvo pagrįstas toks sprendimas. Tokia situacija kelia abejonių dėl proceso skaidrumo, nes ribojamos galimybės visuomenei, suinteresuotiems asmenims ar mokslininkams patikrinti, ar sprendimas buvo priimtas proporcingai, pagrįstai ir atsižvelgiant į visus aktualius duomenis.“

1.1.2. Europos laisvosios prekybos asociacija (toliau – ELPA )„sprendime [2017 m. liepos 14 d. išnagrinėtoje byloje Nr. E-9/16] išaiškino, kad kai EEE valstybė priima nacionalinę priemonę, ji privalo inicijuoti apribojimų procedūrą pagal REACH Reglamento 69 straipsnio 4 dalį. EEE valstybė privalo šią prievolę įvykdyti nedelsdama. Jei ši prievolė nebus įgyvendinta laiku, ESA arba Europos Komisija gali inicijuoti pažeidimo procedūrą“, „GBL įtraukus į IV sąrašą ir įtvirtinus papildomus reikalavimus disponavimu šia medžiaga, kurios judėjimas vidaus rinkoje, gamyba, tiekimas rinkai ir naudojimas yra sureguliuoti REACH Reglamentu, turėjo būti inicijuota REACH Reglamento 69–73 straipsniuose numatyta procedūra.“

1.1.3. „Atsižvelgiant į minėtą bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 dalį ir Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 4 straipsnį, prašome:

1. Pateikti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento siūlymą ir Tarpžinybinės naujų psichoaktyvų efektą sukeliančių medžiagų rizikos vertinimo komisijos sprendimą, kuriais remiantis Gama-butirolaktonas buvo įtrauktas į IV sąrašą „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, leidžiamos vartoti medicinos tikslams ir (ar) naudoti pramonės, nesusijusios su farmacijos produktais, tikslams“;
2. Pateikti argumentus, kuriais remiantis Gama-butirolaktonas buvo įtrauktas į IV sąrašą „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, leidžiamos vartoti medicinos tikslams ir (ar) naudoti pramonės, nesusijusios su farmacijos produktais, tikslams“;
3. Pateikti informaciją, kaip įtraukiant Gama-butirolaktoną į IV sąrašą „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, leidžiamos vartoti medicinos tikslams ir (ar) naudoti pramonės, nesusijusios su farmacijos produktais, tikslams“ buvo laikytasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 69–73 straipsniuose numatytos procedūros, bei tai patvirtinančią dokumentaciją;
4. Jeigu įtraukiant Gama-butirolaktoną į IV sąrašą „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, leidžiamos vartoti medicinos tikslams ir (ar) naudoti pramonės, nesusijusios su farmacijos produktais, tikslams“, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 69–73 straipsniuose numatyta procedūra nebuvo įgyvendinta, pateikti informaciją, kokiu pagrindu procedūra nebuvo atlikta.“

 

1.2. 2025 m. rugsėjo 23 d. Departamento atsakymą, kuriame buvo nurodyta:

„Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (toliau – Departamentas), pagal kompetenciją, atsakydamas į Jūsų 2025-09-01 gautą raštą, informuoja, kad Departamentas negali pateikti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento siūlymo bei Tarpžinybinės naujų psichoaktyvių medžiagų rizikos vertinimo komisijos sprendimo, kuriais remiantis gama-butirolaktonas (GBL) buvo įtrauktas į ketvirtą sąrašą „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, leidžiamos vartoti medicinos tikslams ir (ar) naudoti pramonės, nesusijusios su farmacijos produktais, tikslams“ dėl būtinybės užtikrinti asmens duomenų apsaugos reikalavimus. Pažymime, kad Jūsų paklausime nurodyti dokumentai nebus teikiami.

Atsakydamas į kitus Jūsų paklausime pateiktus klausimus, t. y. dėl argumentų, kuriais remiantis gama-butirolaktonas (GBL) buvo įtrauktas į minėtąjį ketvirtą sąrašą, Departamentas pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 4 straipsnio nuostata ketvirtąjį sąrašą sudaro narkotinės ir psichotropinės medžiagos, kurios gali būti vartojamos sveikatos priežiūros tikslams ir (ar) naudojamos su farmacijos produktais nesusijusios pramonės tikslams, tačiau dėl žalingų padarinių, kai šiomis medžiagomis piktnaudžiaujama, pavojingos žmogaus sveikatai. Gama-butirolaktonas (GBL) yra įtrauktas į ketvirtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą 2018 m. lapkričio 1 d., įsigaliojusių Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo pakeitimų pagrindu, patvirtinus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“. Priimtą įstatymą ir kitus lydinčiuosius dokumentus galite rasti nuorodoje https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.CF3E2829B861/jHpIoNiCOT.

Dėl informacijos, kaip įtraukiant šią medžiagą buvo laikytasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 69–73 straipsniuose nustatytos procedūros, taip pat dėl tai patvirtinančios dokumentacijos pateikimo ir dėl pagrindo, kodėl minėto reglamento 69–73 straipsniuose numatyta procedūra buvo ar nebuvo taikyta, informuojame, kad teisės aktai Departamentui nesuteikia įgaliojimų aiškinti įstatymų ar kitų teisės aktų. Todėl šiame atsakyme pateikta Departamento pozicija negali būti vertinama kaip oficialus teisės aktų aiškinimas.“

1.3. 2025 m. spalio 28 d. pakartotinį prašymą Departamentui:

„2025 m. rugsėjo 1 d. buvo kreiptasi į Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą su Prašymu pateikti informaciją (toliau – Prašymas).

2025 m. rugsėjo 23 d. buvo gautas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Narkotikų ir prekursorių kontrolės skyriaus vedėjos R. M. atsakymas (toliau – Atsakymas), kuriuo nemotyvuotai, neva dėl būtinybės užtikrinti asmens duomenų apsaugos reikalavimus, atsisakyta pateikti Prašymu prašomus dokumentus. Atsakyme nenurodoma, kokie asmens duomenys gali būti oficialiuose, teisės aktą siūlančiuose keisti dokumentuose bei kodėl, jeigu minėtuose dokumentuose iš tiesų yra saugotinų asmens duomenų, prašomi dokumentai negalėtų būti pateikti nuasmeninti.

Atsisakymu taip pat neatsakyta į klausimą, kaip (ar) įtraukiant medžiagą Gama-butirolaktoną į IV sąrašą „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, leidžiamos vartoti medicinos tikslams ir (ar) naudoti pramonės, nesusijusios su farmacijos produktais, tikslams“ buvo laikytasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1907/2006 (REACH) 69–73 straipsniuose numatytos procedūros, pateikti tai patvirtinančią dokumentaciją, o jei procedūra nebuvo įgyvendinta, atsakyti, kokiu pagrindu procedūra nebuvo atlikta. Į šią Prašymo dalį buvo atsakyta, kad teisės aktai Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui nesuteikia įgaliojimų aiškinti įstatymų ar kitų teisės aktų. Pažymėtina, kad Prašymu Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas nebuvo prašomas aiškinti teisės aktų, bet buvo prašomas informuoti apie faktinę situaciją: ar buvo inicijuota Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1907/2006 (REACH) nustatyta procedūra.

Papildomai atkreipiamas dėmesys, kad Atsakyme pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 7 punktą ir Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nenumatyta Atsakymo apskundimo tvarka, taip neteisėtai užkertant kelią pareiškėjui pasinaudoti savo teise ir apskųsti Atsakymą.

Atsižvelgiant į tai, jog 2025 m. rugsėjo 23 d. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atsakymas į Prašymą buvo nemotyvuotas, nepagrįstas bei pažeidžiantis Lietuvos Respublikos viešajam administravimo subjektui keliamus reikalavimus, todėl neteisėtas, Prašymas pateikti informaciją teikiamas pakartotinai. [..].

Atsižvelgiant į minėtą bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnį ir Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 4 straipsnį, prašome:

1. Pateikti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento siūlymą ir Tarpžinybinės naujų psichoaktyvų efektą sukeliančių medžiagų rizikos vertinimo komisijos sprendimą, kuriais remiantis Gama-butirolaktonas buvo įtrauktas į IV sąrašą „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, leidžiamos vartoti medicinos tikslams ir (ar) naudoti pramonės, nesusijusios su farmacijos produktais, tikslams“;
2. Pateikti argumentus, kuriais remiantis Gama-butirolaktonas buvo įtrauktas į IV sąrašą „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, leidžiamos vartoti medicinos tikslams ir (ar) naudoti pramonės, nesusijusios su farmacijos produktais, tikslams“;
3. Pateikti informaciją, kaip įtraukiant Gama-butirolaktoną į IV sąrašą „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, leidžiamos vartoti medicinos tikslams ir (ar) naudoti pramonės, nesusijusios su farmacijos produktais, tikslams“ buvo laikytasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 69–73 straipsniuose numatytos procedūros, bei tai patvirtinančią dokumentaciją;
4. Jeigu įtraukiant Gama-butirolaktoną į IV sąrašą „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, leidžiamos vartoti medicinos tikslams ir (ar) naudoti pramonės, nesusijusios su farmacijos produktais, tikslams“, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 69–73 straipsniuose numatyta procedūra nebuvo įgyvendinta, pateikti informaciją, kokiu pagrindu procedūra nebuvo atlikta.“

1.4. Departamento 2025 m. lapkričio 19 d. atsakymas:

„Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (toliau – Departamentas), pagal kompetenciją, atsakydamas į Jūsų 2025-10-29 gautą raštą, informuoja, kad protokoliniai dokumentai ir analizė yra teikiami tik teisės aktų nustatyta tvarka, pvz., pagal teismo ar institucijų prašymą, taip užtikrinant skaidrumą ir atsekamumą, todėl pakartotinai informuojame, kad Jūsų paklausime nurodyti protokoliniai dokumentai Jums nebus teikiami.

Atsakydamas į kitus Jūsų paklausime pateiktus klausimus, t. y. dėl argumentų, kuriais remiantis gama-butirolaktonas (GBL) buvo įtrauktas į ketvirtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą, Departamentas pakartotinai pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 4 straipsnio nuostata ketvirtąjį sąrašą sudaro narkotinės ir psichotropinės medžiagos, kurios gali būti vartojamos sveikatos priežiūros tikslams ir (ar) naudojamos su farmacijos produktais nesusijusios pramonės tikslams, tačiau dėl žalingų padarinių, kai šiomis medžiagomis piktnaudžiaujama, pavojingos žmogaus sveikatai. Gama-butirolaktonas (GBL) yra įtrauktas į ketvirtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą 2018 m. lapkričio 1 d., įsigaliojusių Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo pakeitimų pagrindu, patvirtinus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“. Priimtą įstatymą ir kitus lydinčiuosius dokumentus galite rasti https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.CF3E2829B861/jHpIoNiCOT nuorodoje. Visi dokumentai su motyvuojančiomis preambulėmis taip pat skelbiami Teisės aktų registre (TAR).Dėl informacijos, kaip įtraukiant gama-butirolaktoną (GBL) buvo laikytasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 69–73 straipsniuose nustatytos procedūros, taip pat dėl tai patvirtinančios dokumentacijos pateikimo ir dėl pagrindo, kodėl minėto reglamento 69–73 straipsniuose numatyta procedūra buvo ar nebuvo taikyta, pakartotinai informuojame, kad pagal Departamentui teisės aktais nustatytas veiklos sritis bei funkcijas, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 nuostatų įgyvendinimas nėra priskirtas Departamento kompetencijai.

Šiame atsakyme pateikta Departamento pozicija negali būti vertinama kaip oficialus teisės aktų aiškinimas.

Šis atsakymas, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsniu per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos pasirinktinai gali būti skundžiamas Departamento direktoriui (Šv. Stepono g. 27A, LT-01315 Vilnius) arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos administracinių ginčų komisijai (Vilniaus g. 27, LT-01402 Vilnius) ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Žygimantų g. 2, LT-01102 Vilnius).“

 

 

 

2 priedas

 

TYRIMO METU GAUTA INFORMACIJA

 

1. Seimo kontrolierė 2025 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. SE-2472 kreipėsi į Departamentą ir Sveikatos apsaugos ministeriją (toliau – Ministerija), prašydama paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes. Papildomai 2025 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. SE-2562 kreipėsi į Departamentą.

 

2. 2025 m. gruodžio 11 d. Seimo kontrolierė gavo Departamento atsakymą Nr. 1D-2913:

2.1. „Prašoma informacija nebuvo pateikta, vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (BDAR) bendraisiais principais ir teisėtumo reikalavimais.“

2.2. „Tarpžinybinės psichoaktyvų efektą sukeliančių medžiagų rizikos vertinimo komisijos (toliau – Komisija) narių turima informacija ir ekspertinė nuomonė apima tiek institucijų atstovų asmeninę ekspertinę nuomonę, tiek tarpinio pobūdžio analitinę informaciją ir laikytina asmens duomenimis, o Komisijos protokolas yra vidaus darbo dokumentas, nėra galutinis administracinis sprendimas ir nėra skirtas viešam naudojimui. Protokole yra fiksuojama institucijų atstovų vidinės diskusijos, nuomonės, faktai, tarpinio pobūdžio sprendimai, galimas medžiagų naudojimas nelegaliais svaiginimosi tikslais, platinimo subjektai, išreikštos pozicijos dėl kontrolės priemonių taikymo medžiagoms ir kiti galimai jautrūs duomenys, kurie nėra viešinami. Pažymėtina, kad Komisijos protokoluose esanti informacija laikytina netiektina ir vertinama kaip nebaigtų sprendimų parengiamoji medžiaga. Šios informacijos atskleidimas galėtų nepagrįstai pažeisti konkrečių ekspertų privatumą, sukelti papildomą reputacinę ar profesinę riziką, apriboti institucijų ir ekspertų laisvę diskutuoti, išsakyti kritines ar preliminarias pastabas bei objektyviai vertinti rizikas.“

2.3. „Departamentas savo veikloje, susijusioje su gama-butirolaktonu (toliau – GBL), vadovaujasi Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatomis. Tuo tarpu pagal Departamentui teisės aktais nustatytas veiklos sritis bei funkcijas, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 (toliau – REACH Reglamentas) nuostatų įgyvendinimas nėra priskirtas Departamento kompetencijai (žr. Atsakymą S-1476).

Pažymime, kad rengiant Įstatymo ir Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5, keitimus, susijusius su GBL rinkos ribojimo priemonių pritaikymu, buvo aktyviai bendradarbiaujama su visomis suinteresuotomis Lietuvos institucijomis, tame tarpe ir Aplinkos apsaugos agentūra, kuri yra pagrindinė koordinuojanti institucija Lietuvoje, įgyvendinanti REACH Reglamentą.“

2.4. „Pareiškėja prašė paaiškinti REACH Reglamento nuostatas. Vadovaujantis, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 70¹ straipsniu ir Departamento nuostatais, Departamentas dalyvauja formuojant valstybės politiką narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės srityse ir organizuoja jos įgyvendinimą, tačiau nėra įgaliotas aiškinti įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatų.“

2.5. „2018-06-28 Departamentas raštu Nr. S-1855(4) teikė siūlymą LR Sveikatos apsaugos ministerijai įtraukti GBL į IV Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą. Atkreiptinas dėmesys, kad pagrindiniai narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės principai yra nustatyti 1961 m. Jungtinių Tautų Organizacijos Bendrojoje narkotinių medžiagų konvencijoje ir 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijoje. Konvencijos nedraudžia valstybėms taikyti griežtesnį kontrolės režimą narkotinėms, psichotropinėms medžiagoms arba imtis visų, valstybės manymu, būtinų specialių kontrolės priemonių.

Svarbu pažymėti, kad GBL yra naudojama kai kuriose chemijos pramonės šakose, tačiau yra vartojama ir svaiginimosi tikslais. GBL kelia grėsmę visuomenės sveikatai, ypač dėl tuo metu buvusio lengvo GBL prieinamumo ir jo poveikio žmogaus organizmui. GBL pasižymi stipriu poveikiu žmogaus centrinei nervų sistemai ir savo simptomais ir poveikio eiga nesiskiria nuo jau kontroliuojamos psichotropinės medžiagos natrio oksibutirato (toliau – GHB). GBL, patekęs į žmogaus organizmą, lengvai be jokių papildomų priemonių, hidrolizuojasi į psichotropinę medžiagą GHB, kuri yra kontroliuojama pagal 1971 metų Jungtinių Tautų organizacijos psichotropinių medžiagų konvenciją ir yra įtraukta į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus.“

2.6. „Atsižvelgiant į tai, kad 2018 m. chemijos pramonėje teisėtoje savo veikloje GBL naudojo vienas Lietuvoje registruotas ūkio subjektas, 2018 m. gegužės 17 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtu Įstatymu Nr. XIII-1161 buvo papildytos Įstatymo nuostatos, reglamentuojančios narkotinių ir psichotropinių medžiagų klasifikavimo pagrindus. Nustatytas papildomas narkotinių ir psichotropinių medžiagų klasifikavimo kriterijus „naudojimas su farmacijos produktais nesusijusios pramonės tikslams“ ir įteisintas narkotinių ir psichotropinių medžiagų IV sąrašas, į kurį turėtų būti įrašomos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, kurios gali būti vartojamos sveikatos priežiūros tikslams ir (ar) naudojamos su farmacijos produktais nesusijusios pramonės tikslams, tačiau dėl žalingų padarinių, kai šiomis medžiagomis piktnaudžiaujama, pavojingos žmogaus sveikatai.“

2.7. „Taigi, GBL buvo įtrauktas į IV narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą, kuris leidžia įmonėms savo veikloje toliau naudoti GBL legaliais tikslais (legalioje apyvartoje) (atitikus Įstatymo nustatytus reikalavimus), tačiau dėl žalingo poveikio sveikatai, kai šia medžiaga piktnaudžiaujama, fiziniams asmenims apribojama galimybė ją įsigyti.“

2.8. „Pažymėtina, kad Lietuva buvo tapusi šios medžiagos tranzitine šalimi, nes tuo metu Lietuvoje šiai medžiagai nebuvo nustatyta jokių rinkos ribojimo priemonių ir jos siuntimai paštu įgavo didelį mastą. Daugiausiai GBL įsigydavo fiziniai asmenys, kurie šią medžiagą galimai vartojo svaiginimosi tikslais bei platino kitiems vartotojams.

Atsižvelgiant į tai, kad GHB yra kontroliuojama psichotropinė medžiaga ir jos įsigijimui yra nustatyti griežti apribojimai, o GBL tuo metu buvo plačiai platinama tiek didmeninėje, tiek mažmeninėje prekyboje be jokių apribojimų, kaip svaiginimuisi skirta medžiaga, buvo siūloma pritaikyti rinkos ribojimo priemones GBL. Pažymėtina, kad Sveikatos apsaugos ministro įsakymo projektas buvo notifikuotas Europos Komisijoje.“

 

3. 2026 m. sausio 2 d. Seimo kontrolierė gavo Ministerijos atsakymą Nr. 1D-3:

3.1. „2018 m. gegužės 17 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo Nr. VIII-602 1, 2, 3, 4, 103 straipsnių pakeitimo, 211 straipsnio pernumeravimo ir pakeitimo bei Įstatymo papildymo 61 straipsniu ir ketvirtuoju¹ skirsniu įstatymas Nr. XIII-1161[1] (toliau – Įstatymas), kuriuo įteisintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų IV sąrašas. Šio teisinio reguliavimo pakeitimų pagrindimas yra pateiktas aiškinamajame rašte dėl įstatymų projektų, registruotų Nr. XIIIP-1486 ir XIIIP-1487^[2], kuris buvo skelbiamas viešai Teisės aktų informacinėje sistemoje (toliau – aiškinamasis raštas).“

3.2. „aiškinamajame rašte yra įvardinta, kad IV sąrašo sudarymas yra reikalingas todėl, kad tuo metu buvusi I–III narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų sistema „nenumato tų atvejų, kuomet tam tikros cheminės medžiagos, kurios pasižymi psichotropiniu poveikiu ir kuriomis piktnaudžiaujama, yra teisėtai naudojamos chemijos pramonės srityse, neskirtose sveikatos priežiūrai“. Paaiškinama, kad įtraukus tokios paskirties medžiagas į esamus sąrašus (t. y. I–III sąrašą) „neliktų galimybės jų panaudojimui pramonėje“ ir kad tai „prieštarautų laisvo prekių judėjimo principui Europos Sąjungoje“. Atsižvelgiant į tai, buvo pasiūlyta nustatyti naują kriterijų – naudojimą ne su farmacijos produktais susijusioje pramonėje – ir sudaryti IV sąrašą medžiagoms, kurios „gali būti naudojamos sveikatos priežiūros ir (ar) su farmacijos produktais nesusijusios pramonės tikslams, tačiau dėl žalingų padarinių, kai šiomis medžiagomis piktnaudžiaujama, pavojingos žmogaus sveikatai“.

Aiškinamajame rašte nurodoma, kad GBL ir 1,4-BD yra tipiški tokio reguliavimo poreikio pavyzdžiai, nes jos „naudojamos kai kuriose chemijos pramonės šakose“, bet kartu „jau kurį laiką stebimos, kaip vartojamos svaiginimuisi ir sunkius sveikatos sutrikimus sukeliančios medžiagos“. Patekusios į organizmą, jos „lengvai <…> hidrolizuojasi į aktyvų metabolitą psichotropinę medžiagą gama-hidroksibutiratą (GHB)“, kuri jau yra griežtai kontroliuojama. Kadangi GBL ir 1,4-BD, būdamos teisėtai prieinamos ir tapusios faktiškai GHB pakaitalu, todėl buvo siūloma jas „efektyviau kontroliuoti dėl jų keliamo poveikio sveikatai ir piktnaudžiavimo jomis“, paliekant galimybę teisėtai naudoti pramonėje.

Pažymime, kad Įstatymas jo įgyvendinamuosius teisės aktus įpareigojo priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybę ar jos įgaliotą instituciją bei Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą (toliau – NTAKD). Ministerija dėl IV sąrašo tvirtinimo ir GBL į jį įtraukimo gavo 2018 m. birželio 28 d. NTAKD raštą Nr. S-1855(4) „Dėl psichoaktyvų efektą sukeliančių medžiagų įtraukimo į sąrašus“ kartu su Tarpžinybinės psichoaktyvų efektą sukeliančių medžiagų rizikos vertinimo komisijos (toliau – Tarpžinybinė komisija) 2018 m. birželio 13 d. posėdžio protokolu Nr. T6-3. Šiuo pagrindu ir buvo priimamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. lapkričio 2 d. įsakymas Nr. V-1199 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. 5 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ pakeitimo“^[3], kuris įsigaliojo 2018 m. gruodžio 1 d. (toliau – Įsakymas).“

3.3. „NTAKD siūlymas buvo tikslinti Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus įtraukiant į IV sąrašą individualia tvarka GBL ir 1,4-BD, kurios gali būti vartojamos sveikatos priežiūros tikslams ir (ar) naudojamos su farmacijos produktais nesusijusios pramonės tikslams, taip pat tikslinti ir papildyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. V-239 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ nustatant GBL nedidelį, didelį ir labai didelį kiekius atitinkamai – 2 g, 30 g, 150 g, ir 1,4-BD nedidelį, didelį ir labai didelį kiekius atitinkamai – 2 g, 30 g, 150 g. NTAKD teikė siūlymą paruoštą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo projektą teikti notifikuoti Europos Komisijai, vadovaujantis 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/1535^[4]. Tarpžinybinės komisijos 2018 m. birželio 13 d. posėdžio protokole Nr. T6-3 nurodyta, kad Tarpžinybinė komisija nutarė „pritarti, kad GBL bei 1,4 BD būtų įtrauktos į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų IV sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5“.“

3.4. „minėtas NTAKD raštas ir Tarpžinybinės komisijos sprendimas buvo skelbiami kartu su Įsakymo projektu Nr. 18-8658^[5] (toliau – Įsakymo projektas). Šį Įsakymo projektą ministerija 2018 m. liepos 12 d. raštu Nr. (1.1.9-25)10-5295 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymų projektų derinimo“ teikė derinti Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Europos teisės departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui, Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos. Pastabas dėl projekto galėjo teikti ir kiti suinteresuoti asmenys. Pažymėtina, kad Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos savo išvadoje^[6] nurodė, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projektų atitikties Europos Sąjungos teisei neturi. […] Įsakymo projektas buvo notifikuotas Europos Komisijoje^[7] (notifikavimo Nr. 2018/0381/LT). Išsami nuomonė dėl Įsakymo projekto nustatytu terminu nebuvo pateikta, todėl teisės aktas galėjo būti priimtas.“

3.5. „paaiškiname, kad 2018 m. birželio 28 d. NTAKD raštas Nr. S-1855(4) „Dėl psichoaktyvų efektą sukeliančių medžiagų įtraukimo į sąrašus“ ir Tarpžinybinės komisijos 2018 m. birželio 13 d. posėdžio protokolas Nr. T6-3 (išskyrus balsavimo lentelę, kurioje buvo fiksuojama, kaip kiekvienas posėdyje dalyvavęs Tarpžinybinės komisijos narys balsavo dėl GBL ir 1,4-BD įtraukimo į IV sąrašą) buvo paskelbti viešai ir pilna apimtimi skelbiant Įsakymo projektą.“

3.6. „atkreipiame dėmesį, kad 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH)^[8] 68 straipsnyje nustatyta, kad 69–73 straipsniuose nurodyta procedūra taikoma, kai apribojimus siekiama pritaikyti Bendrijos mastu keičiant XVII priedą, jei gaminant, naudojant ar tiekiant rinkai chemines medžiagas kyla nepriimtina rizika žmonių sveikatai ar aplinkai.

Be to, šio teisės akto 128 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsižvelgiant į 2 dalį, valstybės narės negali uždrausti, apriboti ar kliudyti gaminti, importuoti, tiekti rinkai arba naudoti cheminę medžiagą – atskirą ar esančią preparato ar gaminio sudėtyje, kuriai taikomas šis reglamentas, jei ji atitinka šio reglamento reikalavimus ir tam tikrais atvejais Bendrijos teisės aktus, priimtus šiam reglamentui įgyvendinti, o 2 dalyje – kad nė viena šio reglamento nuostata nekliudo valstybėms narėms taikyti esamas ar nustatyti naujas nacionalines taisykles, skirtas apsaugoti darbuotojus, žmonių sveikatą ir aplinką, taikomas tais atvejais, kai šiuo reglamentu nėra suderinti cheminės medžiagos gamybos, tiekimo rinkai ar naudojimo reikalavimai.

Papildomai pranešame, kad dėl GBL keliamos rizikos visuomenės sveikatai ir GBL ribojimo priemonių, leidžiant įsigyti, platinti ir naudoti šią medžiagą tik pramoniniais tikslais bei moksliniams tyrimams, ministerija 2017 m. liepos 20 d. raštu Nr. (1.1.20-411)10-6097 „Dėl pasiūlymo dėl laikinųjų priemonių cheminės medžiagos γ-butirolaktono tiekimo rinkai ir naudojimo apribojimo taikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje“ kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą (toliau – Agentūra). 2017 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. (14)-A4-8596 „Dėl pasiūlymo dėl laikinųjų priemonių cheminės medžiagos γ-butirolaktono tiekimo rinkai ir naudojimo apribojimo taikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje“ buvo gautas Agentūros išaiškinimas, kad „apsinuodijimai naudojant GBL svaiginimuisi niekaip nesusijęs su rizikos valdymu dėl GBL naudojimo pagal medžiagos registruotojų nustatytus naudojimo būdus, todėl SAM pateiktos informacijos nepakanka įrodyti ir pagrįsti, kad būtina imtis rizikos žmonių sveikatai valdymo priemonių Bendrijos mastu pagal REACH reglamentą“. Taip pat, Agentūra pateiktame atsakyme pažymėjo, kad „GBL apribojimas nėra aktualus Bendrijos mastu pagal REACH reglamentą, nes daugelyje valstybių narių GBL jau kontroliuojamas per narkotinių ir psichoaktyvių medžiagų naudojimą, jų ribojimą reglamentuojančius teisės aktus“, bei šiuo pagrindu pateikė siūlymą remtis kitų valstybių narių gerąja praktika. IV sąrašo reguliavimas leidžia GBL teisėtą naudojimą sveikatos priežiūros ir pramonės tikslais, ribojimo priemonės yra siejamos išimtinai su piktnaudžiavimo rizika ir siekiu apsaugoti visuomenės sveikatą nuo neteisėto vartojimo. Toks reguliavimas atitinka REACH reglamento 128 straipsnio 2 dalyje numatytas taikymo sąlygas.“

3.7. „informuojame, kad dėl kontrolės priemonių taikymo GBL ir 1,4-BD ministerija yra teikusi atsakymus Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos Respublikos ambasadai Turkijos Respublikoje, kuriuose teikta informacija apie šių medžiagų reguliavimo galimybes.“

 

4. 2026 m. sausio 7 d. Seimo kontrolierė gavo Departamento papildomą atsakymą Nr. 1D-25:

„Departamento veiklą reglamentuojantys teisės aktai – Sveikatos sistemos įstatymas^[9] bei Departamento nuostatai^[10], patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 244, nepriskiria REACH Reglamento Departamento kompetencijai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vyriausybės 2007 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 687 „Dėl 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 Dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančio Europos cheminių medžiagų agentūrą, ir 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1272/2008 Dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo įgyvendinimo“ 1 punktu^[11], Aplinkos apsaugos agentūra buvo paskirta Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija vykdyti REACH reglamente nacionalinėms kompetentingoms institucijoms nustatytas užduotis.

Departamentas nepersiuntė Pareiškėjos prašymo Aplinkos apsaugos agentūrai, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, nes Pareiškėja savo prašymą siuntė ne tik Departamentui, bet taip pat ir el. paštu <…>. Aplinkos apsaugos agentūros REACH-CLP pagalbos tarnybai. Papildomai informuojame, kad Aplinkos apsaugos agentūra gavo Advokato padėjėjos X 2025-09-01 prašymą „Pateikti informaciją“, kuris Aplinkos apsaugos agentūros Teisės skyriaus 2025-09-08 raštu Nr.(14)-A4E- 9039 buvo persiųstas Departamentui.

Departamento 2025-11-19 rašte Nr. S-1476 nebuvo pakankamai tiksliai nurodyta kur galima rasti viešai skelbiamus Pareiškėjos prašomus dokumentus, o pateikta nuoroda į Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymą todėl, kad atsakymo rengimo metu Departamento specialistai vadovavosi jiems žinoma informacija.

Skyriaus vedėjai pasirašo parengtus atsakymus į prašymus dėl informacijos, vadovaudamiesi Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento darbo reglamento, patvirtinto Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės direktoriaus 2025 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. T1-63, 25.1 papunkčiu, nustatančiu, kad skyrių vedėjai pasirašo parengtus atsakymus į prašymus dėl informacijos ar konsultacijos suteikimo.“

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3 priedas

 

TYRIMUI REIKŠMINGOS TEISĖS AKTŲ NUOSTATOS

 

1. 1. Nacionalinės teisės aktai:

1.1. Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ):

2 straipsnio „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“:

2 dalis – „Administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą.“

3 dalis – „Administracinės procedūros sprendimas – administracinis sprendimas, kurio priėmimu baigiama administracinė procedūra.“

3 straipsnis „Viešojo administravimo principai“ – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: 1) atsakomybės už priimtus sprendimus. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, vykdydamas administracinį reglamentavimą ar priimdamas administracinius sprendimus, turi prisiimti atsakomybę už administracinio reglamentavimo ar priimtų administracinių sprendimų sukeltus padarinius; […] 3) efektyvumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas ir įgyvendindamas sprendimus, jam skirtus išteklius naudoja kuo mažesnėmis sąnaudomis ir siekia geriausio rezultato; […] 5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį; […].“

7 straipsnio „Veikla, kurią privalo vykdyti visi viešojo administravimo subjektai“ 1 dalis: „Visi viešojo administravimo subjektai: 1) teikia asmenims įstatymų nustatytą viešojo administravimo subjekto turimą informaciją; […].“

10 straipsnio „Administracinių sprendimų priėmimas“:

5 dalis – „Administraciniame sprendime turi būti nurodyta:

1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas;

2) administracinio sprendimo data;

3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris;

4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos;

5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės;

6) administracinio sprendimo motyvai;

7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką;

8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.“

11 straipsnio „Prašymų ir skundų administraciniam sprendimui priimti pateikimas ir nagrinėjimas“

1 dalis – „Asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles.“

4 dalis – „Jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme ar skunde išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl prašyme ar skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui. Jeigu nėra kito viešojo administravimo subjekto, kuriam galėtų būti perduotas nagrinėti pagal kompetenciją prašymas ar skundas, viešojo administravimo subjektas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos apie tai praneša asmeniui, paaiškindamas jo prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis.“

14 straipsnis „Administracinio sprendimo apskundimas“ – „Asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą ar kitokį viešojo administravimo subjekto atsakymą į asmens prašymą ar skundą arba veiksmą (neveikimą), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus šio įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo administracinio sprendimo ar atsakymo įteikimo (paskelbimo) asmeniui šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka dienos ar veiksmo (neveikimo) arba vilkinimo paaiškėjimo asmeniui dienos tam pačiam viešojo administravimo subjektui arba aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, arba administraciniam teismui.“

23 straipsnio „Administracinės procedūros pradžia“:

1 dalis – „Administracinę procedūrą pradeda viešojo administravimo subjekto vadovas arba jo įgaliotas pareigūnas, valstybės tarnautojas, kitas įstatymų nustatytą specialų statusą turintis fizinis asmuo, darbuotojas arba viešojo administravimo subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sudaryta komisija rašytiniu pavedimu per 3 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos.“

2 dalis – „Draudžiama persiųsti (perduoti) skundą nagrinėti pareigūnui, valstybės tarnautojui, kitam įstatymų nustatytą specialų statusą turinčiam fiziniam asmeniui ar darbuotojui, o kai skundas dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų ar neveikimo paduodamas aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, – viešojo administravimo subjektui ar jo struktūriniam padaliniui, kurių veiksmai yra skundžiami.“

 

1.2. Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo:

6 straipsnio „Duomenų, įskaitant pakartotiniam naudojimui skirtus duomenis, teikimo principai“:

1 dalis – „Institucija ir valstybės valdomas subjektas, teikdami duomenis, įskaitant pakartotiniam naudojimui skirtus duomenis, vadovaujasi šiais principais: 1) duomenų išsamumo – pareiškėjui turi būti pateikti visi pagal teisės aktus teiktini jo prašymo turinį atitinkantys duomenys; 2) duomenų tikslumo – pareiškėjui teikiami duomenys turi atitikti institucijos ar valstybės valdomo subjekto disponuojamus duomenis; 3) teisėtumo – institucijos ir valstybės valdomo subjekto veiksmai teikiant duomenis grindžiami šiuo ir kitais įstatymais ar kitais norminiais teisės aktais; 4) objektyvumo – institucijos ir valstybės valdomo subjekto darbuotojai, teikdami duomenis, turi būti nešališki ir objektyvūs; 5) pagalbos – pareiškėjams teikiama pagalba įgyvendinant teisę gauti duomenis; 6) duomenų prieinamumo – sudaromos palankios sąlygos pareiškėjams naudoti duomenis neatsižvelgiant į jų veiklos tikslus ir teisinę formą, o prireikus nustatomos tik būtiniausios teisinės, techninės ir (arba) finansinės duomenų teikimo pareiškėjams sąlygos; […].“

13 straipsnio „Informacijos ir duomenų teikimas“ 1 dalis – „Prašymai dėl duomenų teikimo ir jų pakartotinio naudojimo teikiami ir nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.“

18 straipsnio „Pareiškėjo teisė apskųsti institucijos ar valstybės valdomo subjekto veiksmus“

„Pareiškėjo teisės gali būti ginamos šiais būdais:

1) pareiškėjas turi teisę apskųsti institucijos veiksmus, neveikimą ar administracinį sprendimą, taip pat institucijos vilkinimą atlikti jos kompetencijai šiuo įstatymu priskirtus veiksmus Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka;

2) pareiškėjas turi teisę apskųsti valstybės valdomo subjekto veiksmus ar neveikimą, taip pat valstybės valdomo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai šiuo įstatymu priskirtus veiksmus tam pačiam valstybės valdomam subjektui arba bendrosios kompetencijos teismui.“

 

1.3. Sveikatos sistemos įstatymo 70¹ straipsnio „Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas“:

1 dalis – „Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas yra Vyriausybės įstaiga. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą steigia ir jo nuostatus tvirtina Vyriausybė. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas veikia pagal Vyriausybės nustatyta tvarka parengtus strateginį ir metinį veiklos planus. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento strateginį veiklos planą tvirtina socialinės apsaugos ir darbo, sveikatos apsaugos, švietimo ir mokslo bei vidaus reikalų ministrai bendru įsakymu, o metinį veiklos planą – Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento vadovas, suderinęs su atitinkamų valdymo sričių ministrais. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas yra juridinis asmuo. Jo veikla finansuojama iš valstybės biudžeto.“

2 dalis – „Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas:

1) dalyvauja formuojant valstybės politiką narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės srityse ir organizuoja jos įgyvendinimą;

2) teisės aktų nustatyta tvarka atlieka institucijų, įgyvendinančių narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių), tabako ir alkoholio valstybinę kontrolę, veiksmų priežiūros ir koordinavimo funkcijas;

3) teisės aktų nustatyta tvarka atlieka veiklos, susijusios su narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais), narkotinių ir psichotropinių medžiagų, tabako ir alkoholio vartojimu, stebėseną;

4) rengia valstybines alkoholio, tabako, narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programas, koordinuoja ir kontroliuoja jų įgyvendinimą;

5) organizuoja ir koordinuoja naujų psichoaktyviųjų medžiagų rizikos vertinimą;

6) teisės aktų nustatyta tvarka atlieka tabako ir alkoholio gamybos bei didmeninės prekybos licencijavimo, veiklos, susijusios su narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais), licencijavimo, vietos registravimo, importo ir eksporto leidimų išdavimo funkcijas;

7) prižiūri, kaip ūkio subjektai laikosi Narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įstatymo, Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo, Alkoholio kontrolės įstatymo, Pluoštinių kanapių įstatymo;

8) teisės aktų nustatyta tvarka atlieka Europos narkotikų ir narkomanijos informacinio tinklo nacionalinio centro funkcijas;

9) atlieka kitas įstatymų, Departamento nuostatų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.“

 

1.4. Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – Prašymų nagrinėjimo taisyklės):

45 punktas – „Į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį:

45.1. į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti;

45.2. į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti;

45.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka. […]“.

47 punktas – „Atsakyme į prašymą ar skundą arba institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis asmuo turi būti informuojamas apie tokio atsakymo ar pranešimo apskundimo tvarką, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsniu, nurodant konkrečios institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-us) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas.“

 

1.5. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 244:

9 punktas – „Departamentas, siekdamas veiklos tikslo, vykdo šias funkcijas: 9.1. teikia Vyriausybei ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai pasiūlymus dėl teisės aktų narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų (prekursorių), neapdoroto tabako, tabako gaminių, su tabako gaminiais susijusių gaminių ir alkoholio produktų priežiūros, licencijavimo ir (ar) vartojimo prevencijos srityse projektų rengimo; […]; 9.6. rengia ir derina Lietuvos Respublikos pozicijas Europos Sąjungos institucijose ir jų darbo organuose nagrinėjamais klausimais dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų (prekursorių), neapdoroto tabako, tabako gaminių, su tabako gaminiais susijusių gaminių ir alkoholio produktų, taip pat teikia siūlymus, pastabas dėl kitų valstybės institucijų rengiamų Lietuvos Respublikos pozicijų; […]; 9.19. vykdo veiklų, susijusių su narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo padarinių, į oficialų sąrašą neįtrauktų medžiagų bei naujų psichoaktyviųjų medžiagų apyvartos stebėseną ir alkoholio daromos ekonominės žalos sveikatai ir ūkiui stebėseną bei tabako gaminių, su tabako gaminiais susijusių gaminių vartojimo, jų daromos žalos sveikatai ir ūkiui stebėseną;

13 punktas – „Departamentui vadovauja direktorius, kurį į pareigas priima ir iš jų atleidžia Vyriausybė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Departamento direktorius yra atskaitingas Vyriausybei ir sveikatos apsaugos ministrui.“

 

 

 

 

4 priedas

 

TYRIMUI REIKŠMINGA TEISMŲ PRAKTIKA

1. Konstitucinio Teismo praktika:

2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas: „Valstybės tarnybos sistemos, valdžios įstaigų darbas turi būti organizuotas taip, kad į valdžios įstaigas, valstybės tarnautojus kreipęsi žmonės nepatirtų savivalės, piktnaudžiavimo, biurokratizmo, kad jų reikalai būtų nagrinėjami ir sprendžiami nevilkinant. […].“

2024 m. spalio 30 d. nutarimas: „Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas – universalus principas, kuriuo grindžiama visa Lietuvos teisės sistema ir pati Konstitucija; jo turinys atsiskleidžia įvairiose Konstitucijos nuostatose; tai itin talpus konstitucinis principas, apimantis daug tarpusavyje susijusių imperatyvų; juo turi būti vadovaujamasi ir kuriant teisę, ir ją įgyvendinant. […].

 

2. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika:

„[…]. Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą […]. Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-655/2005). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 1 straipsnyje, apibrėžiančiame aptariamo įstatymo paskirtį, nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, […], taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje. […] kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.)“ (2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012).

 

„Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas, jog
individualiame administraciniame akte turi būti nurodyta akto apskundimo tvarka, nustato pareigą individualų administracinį aktą priimančiam viešojo administravimo subjektui sprendime nurodyti tokius duomenis, iš kurių be papildomų informacijos šaltinių (įstatymų, poįstatyminių teisės aktų) ir laiko sąnaudų pareiškėjui, nepriklausomai nuo jo išsilavinimo, amžiaus, būtų visiškai aišku, kokiai institucijai (institucijos pavadinimas, adresas) ir per kokį terminą (nurodant ar terminas skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo, ar nuo individualaus akto gavimo dienos) gali būti paduotas skundas. Administracinio akto apskundimo tvarkos neišaiškinimas tinkamai nesiderina su geru viešuoju administravimu bei Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, gali suvaržyti asmens teisę kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją ar teismą.“ (2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-592/2012; 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-440/2012; 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-753/2013; 2015 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-587-438/2015).

 

„Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas iki 2021 m. liepos 17 d. galiojusios Teisės gauti informaciją įstatymo redakcijoje įtvirtinto šio principo taikymą, yra nurodęs, jog valstybės ir savivaldybių institucija ar įstaiga turi pateikti tik tokią informaciją, kuria ji disponuoja pagal savo kompetenciją. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, institucijos ir įstaigos, atsakydamos į asmens prašymą pateikti informaciją, turi pateikti visą teiktiną jų disponuojamą informaciją. Įstatymas nustato institucijos ar įstaigos pareigą prašančiam asmeniui pateikti turimo, o ne asmens norimo gauti, turinio informaciją (taip pat ir informacijos kiekio prasme) (LVAT 2015 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1090-624/2015, 2021 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1600-552/2021 ir kt.). Skundžiamo atsakymo, kuriuo pateikiama informacija, teisėtumas ir pagrįstumas turi būti vertinamas suteiktos informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo aspektais (2012 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS662-538/2012). Spręsdamas dėl informacijos išsamumo principo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad išsamumą apsprendžia pateikto prašymo turinys, t. y. teikiama informacija turi atitikti prašymo turinį (2012 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-97/2012).“ (nutartis administracinėje byloje Nr. A-889-821/2025).

 

„[…]. VAĮ […] nuostatos įpareigoja viešojo administravimo subjektus priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas […].“ (2013 m. birželio 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-940/2013).

 

[1] XIII-1161 Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo Nr. VIII-602 1, 2, …

[2] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/8240aca0df4a11e782d4fd2c44cc67af?jfwid=10n3gbalnh

[3] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/4b09b1a1de9511e8995fb8ded8eb97ff?jfwid=10n3gbaku7

[4] Direktyva – 2015/1535 – EN – EUR-Lex

[5] Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. 5 „Dėl narko…

[6] NR-583 Išvada dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymų „Dėl Lietuvos Respublikos sve…

[7] Notification Detail | TRIS – European Commission

[8] Reglamentas – 1907/2006 – EN – REACH – EUR-Lex.

^[9] Sveikatos sistemos įstatymas.

^[10] Departamento nuostatai.

^[11] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. liepos 11 d. nutarimas Nr. 687⁵ „Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento darbo reglamentas“.