SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė 2025 m. kovo 20 d. gavo advokatės X, atstovaujančios Y, (toliau – Pareiškėja) skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su prašymo priėmimu (toliau – Skundas).

2. Pareiškėja Skunde nurodo, kad:

2.1. „2024-11-25 vykdant Migracijos departamento […] 2021-12-04 sprendimą Nr. 21S45994 pareiškėjas (reng. past. Y) buvo išsiųstas į kilmės šalį […]. […]. 2025-03-03 pareiškėjo vardu elektroniniu paštu Migracijos departamentui nurodytu vieninteliu elektroniniu paštu [email protected] buvo išsiųstas motyvuotas prašymas panaikinti jo atžvilgiu priimtą sprendimą, kuris riboja pareiškėjo teisę susijungti su šeima. […]. 2025-03-18 pareiškėjo atstovės advokatės nurodytu elektroniniu paštu buvo pateiktas Migracijos departamento […] atsakymas, o tiksliau – atsisakymas svarstyti pateiktą prašymą, nes neva jis neatitinka teisės aktų reikalavimų. Atsakymo turinys parodo akivaizdų Migracijos departamento pareigūnų biurokratizmą ir piktnaudžiavimą teise, pažeidžiant pareiškėjo teisę turėti advokatą bei teisę kreiptis į valstybės instituciją, kad būtų peržiūrėtas jo atžvilgiu priimtas sprendimas. […] Migracijos departamentas […] formaliais pagrindais atsisakė spręsti pareiškėjo prašymą ir tokiu būdu nepagrįstai pratęsė pareiškėjo išsiskyrimo su žmona terminą“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta);

2.2. „Reikalavimas, kad asmuo pateiktų prašymą asmeniškai, apribojant teisę naudotis advokato paslaugomis šiuo atveju nėra pagrįstas ir motyvuotas, pažeidžia LR Advokatūros įstatymo 4 str. 1 d. nuostatą, jog advokato teisę teikti teisines paslaugas gali riboti tik įstatymai bei 2 d. nuostatą, jog kiekvienas asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę pasirinkti advokatą, kuris patartų, jam atstovautų ar gintų jo interesus. Tai, kad pareiškėjas pateikė prašymą ne asmeniškai tiesiogiai, o per savo advokatą, negali būti priežastimi nenagrinėti prašymo iš esmės, nes toks reikalavimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Migracijos departamentui […] pateikta atstovavimo sutartis yra nustatytos standartinės formos, taigi, pats tinkamo atstovavimo faktas šiuo atveju nėra ginčijamas, o advokatas turi teisę teikti atitinkamus prašymus savo kliento vardu“;

2.3. „Nesutiktina su Migracijos departamento pozicija, jog prašymas gali būti pateiktas tik per MIGRIS platformą. Kaip nurodyta aukščiau, pareiškėjas nemoka nei lietuvių nei anglų kalbų, šiuo metu randasi Irake, todėl asmeniškai naudotis MIGRIS sistema objektyviai neturi galimybių. Be to, nurodytos aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina, jog tokiu būdu yra ribojama asmens galimybė pateikti jam aktualų prašymą ir dirbtinai sudaromos formalios kliūtys pareiškėjui kreiptis į valstybės instituciją, jog ji spręstų jos kompetencijai priskirtą klausimą“.

3. Pareiškėja Seimo kontrolierės prašo ištirti Skundą.

TYRIMAS IR IŠVADOS

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

4. Seimo kontrolierė 2025 m. kovo 25 d. raštu Nr. SE-605 kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydama paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes.

Migracijos departamentas 2025 m. balandžio 23 d. raštu Nr. 10K-2625 Seimo kontrolierę informavo:

4.1. „Migracijos departamentas gavo X 2025 m. kovo 3 d. prašymą […], į kurį atsakė 2025 m. kovo 18 d. raštu Nr. 25SD5501 (2 priedas)“;

4.2. „X prašymą […] atsisakyta nagrinėti, nes jis pateiktas nesilaikant Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – Taisyklės)“;

4.3. „Minimas prašymas neatitiko Taisyklių 28.1. papunktyje nustatytų reikalavimų, kur nurodyta, jog motyvuotą prašymą užsienietis teikia per MIGRIS (Lietuvos migracijos informacinė sistema), o esant techniniams MIGRIS sutrikimams, dėl kurių negalima šio prašymo pateikti per MIGRIS – raštu. Atsižvelgus, kad prašymą pateikė ne pats užsienietis, taip pat į tai, kad jokie MIGRIS veiklos sutrikimai nebuvo fiksuojami, X 2025 m. kovo 18 d. Migracijos departamento raštu Nr. 25SD5501 informuota apie priežastis, dėl kurių jos prašymas nenagrinėjamas, kartu jai išaiškinta prašymų dėl draudimo atvykti panaikinimo pateikimo tvarka“;

4.4. „Taisyklės nenumato galimybės užsieniečio atstovui pateikti prašymą išbraukti užsieniečio duomenis iš nacionalinio sąrašo. Prašymų išbraukti duomenis iš nacionalinio sąrašo tvarka nustatyta atsižvelgiant į šios procedūros specifiką: užsienietis, kuriam draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, įprastai nėra Lietuvoje, neturi galimybės autentifikuotis elektroniniu būdu. Todėl, […], užsienietis savo asmens tapatybę patvirtina prie teikiamo prašymo, be visa ko, pridėdamas galiojančio užsieniečio paso ar jį atitinkančio kelionės dokumento kopiją (kopijos tikrumas turi būti paliudytas dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos), nuotrauką, kurioje yra užfiksuotas su savo galiojančio užsieniečio paso ar jį atitinkančio kelionės dokumento asmens duomenų lapu ir kurioje aiškiai matomi visi šiame lape esantys įrašai ir asmens nuotrauka (ši nuotrauka nepridedama, jei prašymas teikiamas prie MIGRIS prisijungus per Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformą). Pagal esmę ir turinį aukščiau nurodytą tapatybės patvirtinimo būdą gali užtikrinti tik pats užsienietis. Kartu toks tapatybės patvirtinimo būdas leidžia bet kuriam užsieniečiui pateikti prašymą (net ir nesančiam Lietuvoje, neturinčiam elektroninio parašo priemonių ir kt.). Atsižvelgus į visa tai, kas išdėstyta, MIGRIS prašymo formoje dėl draudimo atvykti panaikinimo nėra galimybės pasirinkti kitą asmenį, kuris užpildys prašymą, t. y. tokį prašymą užsienietis turi pateikti asmeniškai“;

4.5. „Papildomai informuojame, kad Y 2025 m. balandžio 7 d. per MIGRIS pateikė prašymą Nr. 2504-DA-0020 dėl draudimo atvykti panaikinimo“.

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

5. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo (toliau – SKĮ) 2 straipsnio „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ 1 dalis – „Biurokratizmas – tokia pareigūno veika, kai vietoj reikalų sprendimo iš esmės laikomasi nereikalingų ar išgalvotų formalumų, nepagrįstai atsisakoma spręsti pareigūno kompetencijai priklausančius klausimus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas bei kitaip blogai ar netinkamai valdoma (atsisakoma informuoti asmenį apie jo teises, sąmoningai pateikiamas klaidinantis ar netinkamas patarimas ir t. t.). Biurokratizmu taip pat laikomas toks pareigūnų darbas, kai nevykdomi arba blogai vykdomi įstatymai ar kiti teisės aktai“.

6. 6. Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ĮUTP):

1 straipsnio „Įstatymo paskirtis ir taikymas“ 1 dalis – „Šis Įstatymas nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką“.

133 straipsnio „Draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką“ 7 dalis – „Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka“.

7. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ):

3 straipsnis „Viešojo administravimo principai“ – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: […]; 4) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; 5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį; […]; 9) objektyvumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs“.

10 straipsnio „Administracinių sprendimų priėmimas“ 4 dalis – „Viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos“.

8. 8. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – Advokatūros įstatymas) 4 straipsnis „Advokato veikla“ – „1. Advokato teisę teikti teisines paslaugas gali riboti tik įstatymai. 2. Kiekvienas asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę pasirinkti advokatą, kuris patartų, jam atstovautų ar gintų jo interesus“.

9. Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – Taisyklės):

3 punktas – „Sąrašas tvarkomas ir duomenys iš šio sąrašo C. SIS teikiami laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir taisyklių nuostatų“.

6 punktas – „Į sąrašą įrašomi šie užsieniečio duomenys: 6.1. vardas (-ai); 6.2. pavardė (-ės); 6.3. užsienio valstybės suteiktas asmens kodas (jeigu užsienietis turi valstybės, kurioje asmens kodas yra naudojamas, išduotą pasą arba jį atitinkantį kelionės dokumentą); 6.3¹. interesų Lietuvoje turinčio užsieniečio kodas (jeigu suteiktas); 6.4. gimimo data; 6.5. gimimo vieta; 6.6. lytis; 6.7. pilietybė (-ės); 6.8. nuolatinės gyvenamosios vietos užsienyje adresas (jeigu žinomas); 6.9. paso arba jį atitinkančio kelionės dokumento pavadinimas; 6.10. paso arba jį atitinkančio kelionės dokumento serija, numeris, išdavimo data, valstybė, išdavusi šį dokumentą, jo galiojimo laikas; 6.11. veido atvaizdas ir pirštų atspaudai, jeigu šie duomenys turimi (tapatybei patvirtinti)“.

28 punktas – „Duomenys apie užsienietį, kuriam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką įstatymo 133 straipsnio 1, 11, 2, 5 ar 6 dalyje nurodytu pagrindu, gali būti išbraukiami iš sąrašo arba sutrumpintas draudimo šiam užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikas sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priėmusios įstaigos sprendimu, jeigu sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priėmusiai įstaigai pateikiamas: 28.1. motyvuotas užsieniečio prašymas išbraukti duomenis apie jį iš sąrašo ar sutrumpinti draudimo jam atvykti į Lietuvos Respubliką laiką. Šis prašymas atitinkamai Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai teikiamas per MIGRIS, o esant techniniams MIGRIS sutrikimams, dėl kurių negalima šio prašymo pateikti per MIGRIS – raštu (paštu ar elektroninėmis priemonėmis, pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu). Prašyme turi būti nurodyti taisyklių 6.1–6.10 papunkčiuose nurodyti užsieniečio duomenys, užsieniečio elektroninio pašto adresas ir telefono ryšio numeris, kartu pridedant galiojančio užsieniečio paso ar jį atitinkančio kelionės dokumento kopiją (kopijos tikrumas turi būti paliudytas dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos), nuotrauką, kurioje užsienietis yra užfiksuotas su savo galiojančio užsieniečio paso ar jį atitinkančio kelionės dokumento asmens duomenų lapu ir kurioje aiškiai matomi visi šiame lape esantys įrašai ir asmens nuotrauka, prašyme nurodytas aplinkybes pagrindžiančių dokumentų kopijas (jeigu turimos). Kai prašymas teikiamas užsieniečiui prie MIGRIS prisijungus per Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformą arba raštu, šiame papunktyje nurodyta nuotrauka nepridedama“;

31 punktas – „Sprendimas išbraukti duomenis apie užsienietį iš sąrašo ar sutrumpinti draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką terminą priimamas per 20 darbo dienų nuo taisyklių 28 punkte nurodyto prašymo (pasiūlymo) gavimo Migracijos departamente ar Valstybės sienos apsaugos tarnyboje dienos, o taisyklių 29 punkte nurodytu atveju ‒ užsienio reikalų ministro motyvuoto pasiūlymo pateikimo vidaus reikalų ministrui dienos. Duomenys iš sąrašo išbraukiami ar įrašomas kitas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas Migracijos departamento sprendimo išbraukti duomenis apie užsienietį iš sąrašo ar sprendimo sutrumpinti draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką terminą priėmimo dieną arba ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo vidaus reikalų ministro ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos priimto sprendimo išbraukti iš sąrašo duomenis apie užsienietį ar sutrumpinti draudimo tokiam užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką terminą gavimo Migracijos departamente dienos“.

Tyrimo išvados

10. Skunde rašoma, kad Migracijos departamentas nepagrįstai atsisakė priimti Pareiškėjos prašymą dėl jos kliento duomenų išbraukimo iš nacionalinio sąrašo ir pateikė teisės aktų reikalavimų neatitinkantį 2025 m. kovo 18 d. atsakymą.

11. ĮUTP, kuris reglamentuoja užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką, nustatyta, kad užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Taisyklių 28.1 papunktyje yra nustatyta, kad duomenys apie užsienietį gali būti išbraukiami iš nacionalinio sąrašo, jei kompetentingai įstaigai (šiuo atveju Migracijos departamentui) yra pateikiamas motyvuotas užsieniečio prašymas. Šis prašymas Migracijos departamentui teikiamas per MIGRIS, o esant techniniams MIGRIS sutrikimams, dėl kurių negalima šio prašymo pateikti per MIGRIS – raštu (paštu ar elektroninėmis priemonėmis, pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu). Prašyme turi būti nurodyti Taisyklių 6.1–6.10 papunkčiuose (šios pažymos 7 punktas) nurodyti užsieniečio duomenys, užsieniečio elektroninio pašto adresas ir telefono ryšio numeris, kartu pridedant galiojančio užsieniečio paso ar jį atitinkančio kelionės dokumento kopiją (kopijos tikrumas turi būti paliudytas dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos), nuotrauką, kurioje užsienietis yra užfiksuotas su savo galiojančio užsieniečio paso ar jį atitinkančio kelionės dokumento asmens duomenų lapu ir kurioje aiškiai matomi visi šiame lape esantys įrašai ir asmens nuotrauka, prašyme nurodytas aplinkybes pagrindžiančių dokumentų kopijas (jeigu turimos).

11.1. Migracijos departamento pareigūnai Seimo kontrolierei paaiškino, kad, jų nuomone, aplinkybė, jog Taisyklėse nėra tiesiogiai nustatyta galimybė užsieniečio advokatui pateikti prašymą dėl jo atstovaujamojo duomenų išbraukimo iš nacionalinio sąrašo, lemia tai, kad tokį prašymą užsienietis gali pateikti tik asmeniškai.

Seimo kontrolierė nesutinka su tokia Migracijos departamento pozicija ir vertina, kad toks teisinio reglamentavimo interpretavimas nepagrįstai riboja asmens teisę turėti advokatą.

Advokatūros įstatyme yra įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę pasirinkti advokatą, kuris patartų, jam atstovautų ar gintų jo interesus.

Atkreiptinas Migracijos departamento dėmesys, kad Taisyklių 3 punkte yra nustatyta, jog Taisyklės yra taikomos laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir taisyklių nuostatų. Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad Taisyklėse nustatytas teisinis reglamentavimas turi būti aiškinamas laikantis ir Advokatūros įstatymo nuostatų, t. y., vien tai, kad Taisyklėse nėra tiesiogiai įtvirtinta galimybė užsieniečio advokatui pateikti prašymą dėl jo atstovaujamojo duomenų išbraukimo iš nacionalinio sąrašo, negali paneigti aukštesnės galios teisės akte – Advokatūros įstatyme įtvirtintos asmens teisės į advokatą, o kartu ir jo galimybės pateikti pirmiau nurodytą prašymą.

11.2. Migracijos departamento pareigūnai Seimo kontrolierei nurodė ir tai, kad atsižvelgiant į Taisyklėse nustatytą teisinį reglamentavimą, MIGRIS sistemoje nėra techninių sprendimų, kurie leistų advokatui pateikti minėtą prašymą už savo atstovaujamąjį (šios pažymos 4.4 papunktis).

Pažymėtina, kad viešojo administravimo subjektas yra saistomas gero viešojo administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo) principas reiškia viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant viešąjį administravimą, t. y. elgtis rūpestingai ir atidžiai, padėti asmenims įgyvendinti savo teises, tinkamai veikiant pagal Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus. Taip pat pažymėtina ir tai, kad viešojo administravimo subjektai (šiuo atveju – Migracijos departamentas) savo veikloje turi vadovautis, be kita ko, ir viešojo administravimo principais, tarp kurių yra ir naujovių ir atvirumo permainoms principas. Šis principas įpareigoja viešojo administravimo subjektus ieškoti naujų ir veiksmingų būdų, kaip geriau spręsti problemas, iškylančias vykdant viešąjį administravimą, taip pat nuolat tobulinti savo veiklą taikant pažangiausius metodus, modelius, technologijas, priemones ar gerosios patirties pavyzdžius. Tai suponuoja Migracijos departamento pareigą ieškoti techninių ir kitokių sprendimų, kurie padėtų sudaryti sąlygas asmenims naudotis turimomis teisėmis bendraujant ir sprendžiant problemas, susijusias su Migracijos departamento vykdomomis funkcijomis.

Migracijos klausimai ir su jais susijusios procedūros yra pakankamai sudėtingos, asmeniui numatančios įvairius įsipareigojimus ir reikalavimus, todėl viešojo administravimo subjektas (šiuo atveju – Migracijos departamentas) turi būti aktyvus ir padėti asmenims (šiuo atveju – Pareiškėjai ir jos klientui) tinkamai įgyvendinti savo teises, suteikiant visokeriopą pagalbą.

Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad Migracijos departamento pareigūnai, pastebėję, kad MIGRIS sistemoje nėra techninių sprendimų, kurie leistų užsieniečio advokatui pateikti prašymą dėl jo atstovaujamojo duomenų išbraukimo iš nacionalinio sąrašo, turėjo imtis priemonių, jog jie būtų sukurti, arba ieškoti kitų būdų, kaip užtikrinti užsieniečio advokato teisę pateikti prašymą dėl jo atstovaujamojo duomenų išbraukimo iš nacionalinio sąrašo, o ne atsisakyti priimti kitomis priemonėmis, t. y., ne per MIGRIS sistemą, pateiktą pirmiau nurodytą prašymą.

11.3. Vienas iš Seimo kontrolierių veiklos tikslų – viešojo administravimo gerinimas ir siekis mažinti biurokratizmo apraiškas. Vadovaujantis SKĮ, biurokratizmas – tokia pareigūno veika, kai vietoj reikalų sprendimo iš esmės laikomasi nereikalingų ar išgalvotų formalumų, nepagrįstai atsisakoma spręsti pareigūno kompetencijai priklausančius klausimus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas bei kitaip blogai ar netinkamai valdoma. Biurokratizmu taip pat laikomas toks pareigūnų darbas, kai nevykdomi arba blogai vykdomi įstatymai ar kiti teisės aktai.

Pažymėtina, kad šioje pažymoje aptarti Migracijos departamento pareigūnų veiksmai – neteisėtai ribojant asmens teisę turėti advokatą, nesielgiant pakankamai rūpestingai ir nesistengiant rasti sprendimų, kurie leistų užsieniečio advokatui pateikti prašymą, susijusį su jo kliento teisių gynimu, vertinami kaip biurokratizmas bei laikytini prieštaraujančiais Advokatūros įstatymo nuostatoms ir gero viešojo administravimo principui.

12. Viešojo administravimo subjektas (nagrinėjamu atveju – Migracijos departamentas), be specialiųjų teisės nuostatų, savo veikloje privalo laikytis viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų, tarp jų įstatymo viršenybės, išsamumo ir objektyvumo principų, kurie reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. Atsakymą į gautą prašymą (skundą) jis turi pateikti per 20 darbo dienų nuo prašymo (skundo) gavimo institucijoje (šios pažymos 7 punktas). Paminėtina, kad Taisyklėse yra įtvirtintas tapatus sprendimo dėl užsieniečio duomenų išbraukimo iš nacionalinio sąrašo priėmimo terminas (šios pažymos 9 punktas).

Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Migracijos departamentas gavo Pareiškėjos 2025 m. kovo 3 d. prašymą dėl jos kliento duomenų išbraukimo iš nacionalinio sąrašo. Į šį prašymą per teisės aktuose nustatytą terminą buvo atsakyta Migracijos departamento 2025 m. kovo 18 d. raštu, kuriame nurodomas sprendimas atsisakyti priimti Pareiškėjos prašymą, paaiškinant, kad jis yra pateiktas nesilaikant Taisyklių 28.1 papunktyje įtvirtintos tvarkos, pagal kurią pirmiau nurodytą prašymą gali pateikti tik pats užsienietis.

Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjai pateiktame Migracijos departamento 2025 m. kovo 18 d. atsakyme išdėstyta pozicija nesiderina su Advokatūros įstatymo nuostatomis ir prieštarauja gero viešojo administravimo principui (pažymos 11 punktas), darytina išvada, kad jis yra formalus ir neatitinka teisės aktų reikalavimų.

13. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad skundas dėl Migracijos departamento pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su prašymo priėmimu, yra pagrįstas.

Kadangi Y 2025 m. balandžio 7 d. per MIGRIS pateikė prašymą Nr. 2504-DA-0020 dėl jo duomenų išbraukimo iš nacionalinio sąrašo ir jis buvo priimtas, Seimo kontrolierės rekomendacija priimti Pareiškėjos 2025 m. kovo 3 d. prašymą neteiktina, tačiau Migracijos departamentui rekomenduotina imtis priemonių, kad ateityje būtų sudaryta galimybė užsieniečių advokatams atstovauti savo klientams Taisyklėse reglamentuojamuose teisiniuose santykiuose, kuriuose nėra būtinas užsieniečio dalyvavimas (pavyzdžiui atvejais, nesusijusiais su dokumentų išdavimu).

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS

14. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia advokatės X, atstovaujančios Y, skundą dėl Migracijos departamento pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su prašymo priėmimu, pripažinti pagrįstu.

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJA

15. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Migracijos departamento direktorei rekomenduoja imtis priemonių, kad ateityje būtų sudaryta galimybė užsieniečių advokatams atstovauti savo klientams Taisyklėse reglamentuojamuose teisiniuose santykiuose, kuriuose nėra būtinas užsieniečio dalyvavimas (pavyzdžiui atvejais, nesusijusiais su dokumentų išdavimu).

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašoma informuoti Pareiškėją ir Seimo kontrolierę (rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus ir juos pagrindžiančius dokumentus Seimo kontrolierei pateikti per E. pristatymo informacinę sistemą ar el. p. [email protected]).

Seimo kontrolierė                                                                                                     Erika Leonaitė