SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė 2024 m. gruodžio 4 d. gavo A draugijos vyr. teisininko X, atstovaujančio Afganistano pilietei N. D., (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) pareigūnų veiksmų, susijusių su prašymo nagrinėjimu (toliau – Skundas).

2. Skunde, be kitų aplinkybių, nurodoma:

2.1. „Nusiunčiau į Migracijos departamentą užsienietės prašymą […]. Tačiau Migracijos departamentas atsisakė nagrinėti persiųstą prašymą.“ (Šios ir kitų citatų kalba netaisyta).

2.2. „Mano nuomone, Migracijos departamentas nepagrįstai atsisakė nagrinėti prašymą. […] Mano persiunčiamo prašymo asmenį galima identifikuoti (pavyzdžiui, per MIGRIS sistemą), taip pat ir mane galima identifikuoti […].

2.3. „Taigi Migracijos departamentas privalėjo atsižvelgti, kad kreipiasi būtent A draugijos atstovas vykdantis specialią įstatymo pavestą funkciją ir šį persiunčiamą prašymą išnagrinėti ir bendradarbiauti siekiant įgyvendinti šeimos susijungimą. Pažymėtina, kad užsienietės vaikams yra suteikti pabėgėlių statusai ir Migracijos departamentui tai yra žinoma.“

3. Pareiškėjas prašo ištirti Skunde nurodytas aplinkybes.

TYRIMAS IR IŠVADOS

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

4. Seimo kontrolierė 2024 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. 4D-2024/1-1342/3D-2449 kreipėsi į MD, prašydama paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes.

MD 2025 m. sausio 13 d. atsakymu Nr. 10K-227 Seimo kontrolierę informavo:

4.1. „2025 m. sausio 7 d. Pareiškėja per Lietuvos migracijos informacinę
sistemą (MIGRIS) užpildė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi (Nr. 2501-LLG-0635) tuo
pagrindu, kad Lietuvoje gyvena jos vaikai, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvoje. 2025-01-07
atlikta pateikto prašymo patikra ir Pareiškėja informuota, kad privalo registruotis vizitui išorės
paslaugų teikėjo padalinyje Tadžikistane (toliau – Tadžikistano IPT).“

4.2. „2024-12-02 A teisininko, elektroninėmis priemonėmis atsiųstas,
prašymas nebuvo nagrinėjamas, kadangi vadovaujantis Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų
aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m.
lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 933 redakcija) (toliau – Taisyklės) 13.3 papunkčiu prašymas turi būti
asmens pasirašytas, vadovaujantis 19 punktu Prašymas raštu, atsiųstas institucijai elektroninėmis
priemonėmis, turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu arba suformuotas elektroninėmis
priemonėmis, kurios leidžia užtikrinti teksto vientisumą ir nepakeičiamumą; vadovaujantis Klientų
aptarnavimo Migracijos departamente tvarkos aprašo, patvirtinto Migracijos direktoriaus 2021 m.
balandžio 30 d. įsakymu Nr. 3K-112 (toliau – Aprašas), 32 punktu kai klientas kreipiasi dėl asmens
duomenų teikimo ar kitos paslaugos, kuri pagal savo esmę gali būti suteikta tik nustatytos tapatybės
asmeniui, turi būti patvirtinta kliento tapatybė, 32.2. papunktyje numatyta, kad kliento tapatybė, kai
prašymas siunčiamas paštu, patvirtinama pridedant prašymą teikiančio asmens tapatybę
patvirtinančio dokumento kopiją (prašymas pateiktas elektroninėmis priemonėmis ir nepasirašytas
el. parašu).“

4.3. Užsienietė prašyme, kurį Migracijos departamentui siuntė Pareiškėjas, nurodė, kad yra „pateikusi MIGRIS prašymą išduoti man leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindais
[…], kuriame nurodyta, kad prašymas perduotas išorės paslaugų teikėjui (VSF
globai). Šiuo metu esu Tadžikistane ir kreipiausi iš anksto į išorės paslaugų teikėją su tikslu būti tikrai, kad neiškils problemų gaunant leidimą laikinai gyventi. Tačiau išorės paslaugų teikėjas Tadžikistane man pasakė, kad šiuo metu įvyko pakeitimai ir leidimai gyventi bus išduodami tik tiems, kurių pilietybė sutampa su išorės paslaugų teikėjo vieta (t. y. Tadžikistano piliečiams). […]
Tadžikistane galiu būti iki sausio 2 dienos, kol galioja man viza […]. Todėl susidarė
skubi situacija, kad išorės paslaugų teikėjas dėl klaidos man gali neišduoti leidimo gyventi bei privalėsiu
išvykti atgal į Afganistaną. Noriu atkreipti dėmesį, kad dabar Europos Sąjungoje yra pripažįstama, jog
moterų teisių pažeidimai ir suvaržymai Afganistane yra tokio mąsto, kad tai prilygsta persekiojimui
lyties pagrindui, taigi man yra nesaugu ten grįžti.

Atsižvelgiant į šią sudėtingą situaciją, prašau Migracijos departamentą prie LR VRM skubiai
tarpininkauti su išorės paslaugų teikėju Tadžikistane ir informuoti jį, kad man, kaip pateikusiai
prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindais, gali būti išduotas leidimas
laikinai gyventi.“

4.4. „A teisininkas buvo informuotas, kad prašymas nebus registruojamas ir
nagrinėjamas, nes paklausimas nėra pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu. A
teisininko paprašyta atsiųsti oficialią užklausą, į kurią Migracijos departamento kompetentingi
specialistai, remdamiesi Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 13 d. nuostatomis, pateiks atsakymą
per 20 darbo dienų. Nurodyta, kad šią užklausą galima atsiųsti: elektroninėmis ryšio priemonėmis,
pasirašytą kvalifikuotu elektroniniu parašu el. paštu <…>; pasirašytą popieriuje,
pridedant asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją, įprastu paštu, adresu: Migracijos
departamentas, L. Sapiegos g. 1, LT-10312 Vilnius arba per E-pilietis platformą
https://www.epaslaugos.lt/portal/providers/146001?searchId=4b25f4f4-e377-4599-bb7b-2219ace9fb5c.“
4.5. „Migracijos departamentas neturi galimybės identifikuoti N. D., nes dar nesukurta
jos asmens byla ir nėra pateikti biometriniai duomenys, ji anksčiau nebuvo kreipusis į Migracijos
departamentą.“
4.6. „Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2024 m. sausio 22 d. įsakymo Nr.
1V-70 „Dėl Užsienio valstybių, kuriose užsienietis gali pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai
gyventi Lietuvos Respublikoje ar nacionalinę vizą per išorės paslaugų teikėją, sąrašo patvirtinimo“
nuostatas, užsieniečiai, pateikiantys prašymus išduoti leidimą laikinai gyventi pagal Lietuvos
Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 str. 1 d. 3 p., patenka į prioritetinę grupę
leidimams laikinai gyventi, t. y. gali pateikti prašymą bet kuriame išorės paslaugos teikėjo padalinyje
nepriklausomai nuo pilietybės. Taigi, pareiškėja gali prašymą išduoti leidimą gyventi pateikti
Tadžikistano IPT.“

4.7. „Pareiškėjos pateikti prašymai:

2024-04-25 MIGRIS užpildytas prašymas Nr. 2404-LLG-7317. 2024-04-29 atsižvelgiant į
tai, kad pateiktuose gimimo liudijimuose tėvo duomenys neatitinka su duomenimis, kurie pateikti
prašyme, prašymas atmestas;

2024-05-13 MIGRIS užpildytas prašymas Nr. 2405-LLG-3700. 2024-09-13 prašymas
atmestas, kadangi Pareiškėja neatvyko vizitui į Turkijos IPT;

2024-09-23 MIGRIS užpildytas prašymas Nr. 2409-LLG-7103. 2025-01-07 Pareiškėja
atšaukė prašymą;

2025-01-07 MIGRIS užpildytas prašymas Nr. 2501-LLG-0635. Pareiškėja privalo atvykti į
Tadžikistano IPT tolimesniam procesui.“

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

5. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 2 straipsnio „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ 1 dalis – „Biurokratizmas – tokia pareigūno veika, kai vietoj reikalų sprendimo iš esmės laikomasi nereikalingų ar išgalvotų formalumų, nepagrįstai atsisakoma spręsti pareigūno kompetencijai priklausančius klausimus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas bei kitaip blogai ar netinkamai valdoma (atsisakoma informuoti asmenį apie jo teises, sąmoningai pateikiamas klaidinantis ar netinkamas patarimas ir t. t.). Biurokratizmu taip pat laikomas toks pareigūnų darbas, kai nevykdomi arba blogai vykdomi įstatymai ar kiti teisės aktai.“

6. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau ir – VAĮ):

2 straipsnio „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ 10 dalis – „Prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus.“

3 straipsnis „Viešojo administravimo principai“ – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais“:

„[…] 4) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais;

5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį; […].“

10 straipsnio „Administracinių sprendimų priėmimas“ 4 dalis – „Viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Jeigu prašymas ar skundas gautas po darbo valandų, poilsio ar šventės dieną, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.“

11 straipsnio „Prašymų ir skundų administraciniam sprendimui priimti pateikimas ir nagrinėjimas“:

1 dalis – „Asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles.“

2 dalis – „Prašymas ar skundas gali būti pateiktas per E. pristatymo sistemą, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, paštu, kreipiantis asmeniškai arba per atstovą. Atstovo teisė atstovauti turi būti įrodoma rašytiniu sutikimu.“

3 dalis – „Prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu:

1) nėra galimybės prašymą ar skundą teikiantį asmenį identifikuoti arba patikrinti prašymo ar skundo autentiškumo; […].“

7. Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – Taisyklės):

24 punktas – „Prašymas ir skundas raštu turi būti:

[…]

24.5. pasirašytas prašymą pateikusio asmens arba jo atstovo. Kai teikiant prašymą naudojamos elektroninių ryšių priemonės, turi būti pateikta pasirašyto prašymo skaitmeninė kopija arba prašymas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, atitinkančiu Reglamente (ES) 910/2014 nustatytus reikalavimus, arba suformuotas tokiu būdu, kuris leidžia prašymą ar skundą teikiantį asmenį identifikuoti arba patikrinti prašymo ar skundo autentiškumą.“

32 punktas – „Prašymai ir skundai, išskyrus prašymus ir skundus, į kuriuos Taisyklių 18 punkte nustatyta tvarka galima atsakyti iš karto arba ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodytus terminus“.

42 punktas – „Į prašymą ar skundą paprastai atsakoma tokiu būdu, kokiu buvo pateiktas prašymas ar skundas.“

45 punktas – „Į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį:

45.1. į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti;

45.2. į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti;

45.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka. […]“.

8. Klientų aptarnavimo Migracijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tvarkos aprašo, patvirtinto Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2022 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. 3K-357 (toliau – Aprašas):

31 punktas – „Jeigu specialūs teisės aktai nenumato kitaip, kai klientas kreipiasi dėl asmens duomenų teikimo ar kitos paslaugos, kuri pagal savo esmę gali būti suteikta tik nustatytos tapatybės asmeniui, turi būti patvirtinta kliento tapatybė, kuri priklausomai nuo kreipimosi būdo, gali būti patvirtinta taip:

31.1.  kai prašymas teikiamas tiesiogiai atvykus į Migracijos departamentą – pateikiant galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;

31.2.  kai prašymas siunčiamas paštu – pridedant prašymą teikiančio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją;

31.3.  elektroninėmis priemonėmis teikiami prašymai turi būti pasirašyti galiojančiu kvalifikuotu elektroniniu parašu.“

32 punktas – „Į telefonu pateiktus prašymus, taip pat į elektroniniu paštu gautus prašymus, nepasirašytus kvalifikuotu elektroniniu parašu, atsakoma suteikiant bendro pobūdžio informaciją, kurioje nėra tiesiogiai pateikiami jokie Migracijos departamento tvarkomi konkretaus kliento duomenys ir kurioje esančių duomenų negalima susieti su jokiu konkrečiu klientu.

Jeigu prašymas pateiktas nesilaikant Aprašo 31 punkte numatytų reikalavimų ir juo prašoma pateikti su konkretaus kliento asmens duomenimis susijusią informaciją, prašymas per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo grąžinamas (arba, jeigu dokumentai pateikiami elektroninėmis priemonėmis, pateikiama toliau išdėstyta informacija) klientui, nurodant tokio prašymo grąžinimo priežastis, siūlant ištaisyti nustatytus trūkumus ir nustatant terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 5 darbo dienos, trūkumams ištaisyti, jeigu Migracijos departamento direktorius ar jo įgaliotas asmuo nenusprendžia kitaip. Kai per nustatytą terminą klientas nepateikia prašymo, atitinkančio Aprašo 31 punkto reikalavimus, toks prašymas laikomas nepaduotu.“

Lietuvos Respublikos teismų praktika

9. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2016 m. birželio 1 d. aprobuotame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant VAĮ normas, apibendrinime yra nurodęs:

„Kiekviena valstybės ar savivaldybės institucija, per kurią vykdomos valstybės funkcijos, kiekvienas valstybės tarnautojas turi paisyti teisėtumo reikalavimų (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Teisėtumo principas viešojo administravimo srityje reiškia, kad viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti teisės aktų reikalavimus ir kad jų priimti sprendimai būtų pagrįsti teisės normomis, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Norėdami priimti administracinį teisės aktą viešojo administravimo subjektai privalo turėti tinkamas priežastis, o ne pateikti bet kokias priežastis, kad patenkintų formalius reikalavimus (žr. 2014 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-706/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 27, 2014, 66–84 p.). Pažymėtina, kad pareiga vykdant viešojo administravimo veiklą laikytis teisėtumo principo apima tiek reikalavimą priimti administracinį sprendimą, kuris atitiktų tam teisiniam santykiui taikytiną konkrečią teisės normą (turinio požiūriu sprendimas turi būti pagrįstas tinkamu teisiniu pagrindu), tiek reikalavimą priimtame sprendime expressis verbis nurodyti teisinį pagrindą atitinkančią konkrečią teisės normą (2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-834/2013).“

10. LVAT 2012 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012:

„Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999-05-11, 2004-1243 nutarimai, 2004-11-05 išvada). Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-05-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A10-655/2005). VAĮ 1 straipsnyje, apibrėžiančiame aptariamo įstatymo paskirtį, nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; […]. VAĮ 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.)“.

Tyrimo išvados

11. Pareiškėjas nurodė, kad nusiuntė Migracijos departamentui užsienietės prašymą, tačiau Migracijos departamentas atsisakė nagrinėti persiųstą prašymą, nurodydamas, kad prašymas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu.

12. Skundo tyrimo metu nustatyta:

– Migracijos departamentas gavo šiuos užsienietės prašymus dėl leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo: 2024 m. balandžio 25 d. prašymą (atmestas dėl duomenų neatitikimo); 2024 m. gegužės 13 d. prašymą (atmestas, nes Pareiškėja neatvyko vizitui į Turkijos IPT); 2024 m. rugsėjo 23 d. prašymą (Pareiškėja 2025 m. sausio 7 d. jį atšaukė); 2025 m. sausio 7 d. prašymą (Pareiškėja privalėjo atvykti į Tadžikistano IPT tolimesniam procesui);

– Migracijos departamentas 2024 m. gruodžio 2 d. gavo A teisininko elektroninėmis priemonėmis atsiųstą užsienietės prašymo skaitmeninę kopiją, prašymas nebuvo užregistruotas, nurodant, kad jis nėra pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu;

– Migracijos departamentas A teisininką informavo, kad reikia atsiųsti oficialią užklausą, kurią galima pateikti elektroninėmis ryšio priemonėmis, pasirašytą kvalifikuotu elektroniniu parašu, arba pasirašytą popieriuje ir pridedant asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją, įprastu paštu, arba per E. pilietis platformą;

– Migracijos departamentas paaiškino, kad neturi galimybės identifikuoti užsienietės, dėl kurios kreipėsi Pareiškėjas, nes dar nesukurta jos asmens byla ir nėra pateikti jos biometriniai duomenys.

13. Migracijos departamentas yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kurios paskirtis – įgyvendinti valstybės politiką migracijos srityje, t. y. užtikrinti ir organizuoti Europos Sąjungos laisvo asmenų judėjimo principo, vizų, imigracijos, taip pat kitus užsieniečių teisinės padėties klausimus reglamentuojančių teisės aktų nuostatų įgyvendinimą, Lietuvos Respublikos pilietybės klausimų sprendimą, asmens tapatybę ir Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančių dokumentų išdavimą. Siekdamas jam nustatyto veiklos tikslo, Migracijos departamentas, be kitų jam teisės aktuose įtvirtintų funkcijų, nagrinėja asmenų prašymus, pranešimus ir skundus, priima sprendimus dėl juose keliamų klausimų. Nagrinėdamas asmenų prašymus ir skundus, Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, privalo laikytis įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, lygiateisiškumo, efektyvumo principų, be to, LVAT savo praktikoje pabrėžia, kad valstybės institucijos turi veikti apdairiai ir rūpestingai (2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013).

Iš konstitucinio imperatyvo, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, kildinamas gero administravimo principas. Šis principas yra teisinės sistemos pamatinis principas, viešojo sektoriaus subjektai yra saistomi jo reikalavimų. Gero administravimo principas labai platus, be kita ko, reiškiantis, kad valdžios įstaigos turi pareigą imtis aktyvių veiksmų, padėti, reikalus tvarkyti teisingai, per kiek įmanoma trumpesnį laiką, elgtis atidžiai, apdairiai, rūpestingai ir pan. Tinkamas, atsakingas valdymas yra neatsiejamas nuo gero administravimo.

Nagrinėdamas asmenų prašymus ir skundus, Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, privalo laikytis įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, lygiateisiškumo, efektyvumo principų, be to, kaip ir kitos valstybės institucijos, turi veikti apdairiai ir rūpestingai.

14. Vadovaujantis VAĮ, prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Vyriausybė.

Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą atsakymus į prašymus viešojo administravimo subjektas parengia atsižvelgdamas į jo turinį, t. y. į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti; į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma priimant administracinį sprendimą ir su juo supažindinant prašymą pateikusį asmenį; į kitus prašymus atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys. Pažymėtina, kad atsakymus į gautus prašymus viešojo administravimo subjektas turi pateikti per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos.

Vadovaujantis Taisyklių 24 punktu, pareiškėjų pateikiami prašymai turi atitikti tam tikrus reikalavimus, vienas kurių – prašymas turi būti pasirašytas prašymą pateikusio asmens arba jo atstovo. Kai teikiant prašymą naudojamos elektroninių ryšių priemonės, turi būti pateikta pasirašyto prašymo skaitmeninė kopija arba prašymas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, atitinkančiu Reglamente (ES) 910/2014 nustatytus reikalavimus, arba suformuotas tokiu būdu, kuris leidžia prašymą ar skundą teikiantį asmenį identifikuoti arba patikrinti prašymo ar skundo autentiškumą.

Taigi, Taisyklių 24.5 papunktyje išdėstoma keletas būdų, kaip elektroninių ryšių priemonėmis galima pateikti kreipimąsi, tai yra, šiuo būdu besikreipiantys pareiškėjai turi pateikti pasirašyto prašymo skaitmeninę kopiją arba teikiamas prašymas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, arba pateikiamas prašymas turi būti suformuotas tokiu būdu, kuris leidžia prašymą ar skundą teikiantį asmenį identifikuoti arba patikrinti prašymo ar skundo autentiškumą.

Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad prašymas
ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo,
kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas,
jeigu nėra galimybės prašymą ar skundą teikiančio asmens identifikuoti arba patikrinti prašymo ar
skundo autentiškumo.

15. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas 2024 m. gruodžio 2 d. Migracijos departamentui elektroniniu paštu atsiuntė užsienietės pasirašyto prašymo skaitmeninę kopiją, prašymas nebuvo pasirašytas elektroniniu parašu. Migracijos departamentas tą pačią dieną Pareiškėją informavo, kad prašymas yra nepasirašytas elektroniniu parašu, todėl nebus registruojamas. Pareiškėjui buvo paaiškinta, kokiais būdais turi būti pateikta užklausa, kad prašymas būtų nagrinėjamas.

Būtina atkreipti dėmesį, kad Pareiškėjo Migracijos departamentui atsiųstas užsienietės prašymas buvo susijęs su jos prašymu kuo skubiau susisiekti su Tadžikistano atsakinga institucija dėl prašymo nagrinėjimo proceso, nes baigė galioti užsienietės viza ir ji nebeturės galimybės pateikti reikiamos informacijos per Tadžikistano migracijos tarnybą. Iš Seimo kontrolierei pateiktos informacijos matyti, kad 2025 m. sausio 7 d. užsienietė pateikė naują prašymą dėl leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo ir turėjo atvykti į Tadžikistano IPT tolimesniam prašymo nagrinėjimo procesui.

Pastebėtina, kad nors Migracijos departamento direktoriaus įsakymu patvirtinto Aprašo 32 punkte numatyta, kad į elektroniniu paštu gautus prašymus, nepasirašytus kvalifikuotu elektroniniu parašu, atsakoma suteikiant tik bendro pobūdžio informaciją, tačiau, vadovaujantis Taisyklių nuostatomis, elektroninių ryšių priemonėmis pateikta pasirašyto prašymo skaitmeninė kopija laikoma tinkamai pateiktu prašymu, kuris turi būti registruojamas ir nagrinėjamas.

Svarbu pažymėti ir tai, kad šiuo tiriamu atveju užsienietės prašymą pateikė A teisininkas, o ši organizacija yra aktyvi tarpininkė, padedanti ir atstovaujanti užsieniečiams Migracijos departamente, be to, tai jau buvo ne pirmas užsienietės Migracijos departamentui pateiktas prašymas ir jos individuali situacija jau buvo žinoma (turėjo būti žinoma), todėl reikalavimas pateikti naują prašymą, ypač, kai situacija buvo susijusi su skubaus tarpininkavimo prašymu, laikytinas neatitinkančiu objektyvumo, proporcingumo principų, taip pat prieštaraujančiu valstybės institucijos pozityviajai pareigai veikti apdairiai ir rūpestingai.

16. Vertinant Migracijos departamento Seimo kontrolierei pateiktą informaciją, atkreiptinas dėmesys, kad kiekviena valstybės ar savivaldybės institucija, per kurią vykdomos valstybės funkcijos, kiekvienas valstybės tarnautojas turi paisyti teisėtumo reikalavimų. Pažymėtina, kad pareiga vykdant viešojo administravimo veiklą laikytis teisėtumo principo apima tiek reikalavimą priimti administracinį sprendimą, kuris atitiktų tam teisiniam santykiui taikytiną konkrečią teisės normą (turinio požiūriu sprendimas turi būti pagrįstas tinkamu teisiniu pagrindu), tiek reikalavimą priimtame sprendime expressis verbis nurodyti teisinį pagrindą atitinkančią konkrečią teisės normą.

Migracijos departamentas, motyvuodamas savo reikalavimą pateikti būtent kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašytą prašymą, vadovavosi jau keletą metų negaliojančia Taisyklių redakcija, todėl atkreiptinas Migracijos departamento direktorės dėmesys, kad visi sprendimai turi būti priimami vadovaujantis galiojančiomis teisės aktų nuostatomis, o toks atsakymo pagrindimas neatitinka teisėtumo ir gero viešojo administravimo principų.

17. Vienas iš Seimo kontrolierių veiklos tikslų – viešojo administravimo gerinimas ir biurokratizmo apraiškų mažinimas. Vadovaujantis Seimo kontrolierių įstatymu, biurokratizmas – tokia pareigūno veika, kai vietoj reikalų sprendimo iš esmės laikomasi nereikalingų ar išgalvotų formalumų, nepagrįstai atsisakoma spręsti pareigūno kompetencijai priklausančius klausimus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas bei kitaip blogai ar netinkamai valdoma. Biurokratizmu taip pat laikomas toks pareigūnų darbas, kai nevykdomi arba blogai vykdomi įstatymai ar kiti teisės aktai.

Pažymėtina, kad šioje pažymoje aptarti Migracijos departamento pareigūnų veiksmai – reikalavimas pateikti kvalifikuotu parašu pasirašytą prašymą, nors jau buvo atsiųstas teisės aktų reikalavimus atitinkantis prašymas, individualios užsienietės situacijos neįvertinimas, negaliojančio teisės akto nuostatų taikymas, vertinami kaip biurokratizmas ir laikytini prieštaraujančiais gero administravimo principams.

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Migracijos departamentas, reikalaudamas pateikti elektroniniu kvalifikuotu parašu pasirašytą prašymą, nesilaikė Viešojo administravimo įstatymo ir Taisyklių nuostatų, nesivadovavo gero administravimo principu, neveikė apdairiai bei rūpestingai, tokie veiksmai vertinami kaip biurokratizmas, todėl Skundas pripažįstamas pagrįstu.

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS

19. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia A draugijos vyr. teisininko X atstovaujančio Afganistano pilietei N. D., skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų veiksmų, susijusių su prašymo nagrinėjimu, pripažinti pagrįstu.

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJOS

20. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktorei rekomenduoja imtis priemonių, kad:

20.1. institucijos darbas būtų organizuojamas taip, jog pareiškėjų prašymų priėmimo ir nagrinėjimo procedūros vyktų laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir nebūtų kuriamos papildomos biurokratinės kliūtys, trukdančios įgyvendinti pareiškėjų teisę kreiptis su prašymais ir skundais;

20.2. Migracijos departamentas laikytųsi teisėtumo principo ir savo veikloje vadovautųsi tik galiojančių teisės aktų nuostatomis.

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašoma informuoti Pareiškėją ir Seimo kontrolierę (rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus ir juos pagrindžiančius dokumentus Seimo kontrolierei pateikti per E. pristatymo informacinę sistemą ar el. p.  [email protected]).

Seimo kontrolierė                                                                                                                Erika Leonaitė