PAŽYMA DĖL A, B, C ir D, E BEI F SKUNDO PRIEŠ NACIONALINĘ ŽEMĖS TARNYBĄ PRIE APLINKOS MINISTERIJOS

Dokumento numeris 4D-2023/1-665
Data 2023-10-12
Kategorija Seimo kontrolierių pažymos
Dokumento pavadinimas PAŽYMA DĖL A, B, C ir D, E BEI F SKUNDO PRIEŠ NACIONALINĘ ŽEMĖS TARNYBĄ PRIE APLINKOS MINISTERIJOS
Kontrolierius Erika Leonaitė
Atsisiųsti Atsisiųsti Atsisiųsti

SKUNDO ESMĖ

 

  1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė gavo A, B, C ir D, E bei F (toliau – Pareiškėjai) skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT arba Tarnyba) Kauno miesto skyriaus pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su Pareiškėjų 2023 m. balandžio 11 d. kreipimosi nagrinėjimu.

 

  1. Pareiškėjų skunde rašoma – „Registruotu paštu 2023-04-11 išsiuntėme motyvuotą prašymą […]. […] iki šios dienos nesame gavę jokio atsakymo iš NŽT į 2023-04-11 prašymą […].“

 

  1. Pareiškėjai Seimo kontrolierės prašo „atlikti tyrimą savo kompetencijos ribose.“

 

  1. Kartu su Pareiškėjų 2023 m. birželio 20 d. skundu Seimo kontrolierei pateiktame Pareiškėjų 2023 m. balandžio 11 d. kreipimesi „Dėl bylos kopijos pateikimo ir savavališkų statinių nugriovimo“ (toliau – 2023 m. balandžio 11 d. prašymas), adresuotame Tarnybos Kauno skyriui, nurodyta:

„2023-01-26 raštu Nr. 8SD-361-(14.8.125E.) mus informavote, jog patikrinimo metu nustatyta, kad šalia žemės sklypo <…>, Kaune, nesuteiktoje valstybinėje žemėje yra pastatytas garažas-statinys ir metaliniai vartai su tvora, kurie apriboja naudojimąsi praėjimu ir pravažiavimu nustatytu servitutu. Taip yra užimama ir naudojama 111,2 kv. m. valstybinės žemės. Dėl šio pažeidimo yra pradedama administracinio nusižengimo teisena.

Kadangi <…>, Kaune, namo savininkai ne visada leidžia pravažiuoti nustatytu servitutu pro minėtus vartus, ne kartą dėl to buvome priversti kviesti policiją, taip pažeidė mūsų teises patekti servitutu į savo <…>, Kaune esantį sklypą, todėl […] prašau mums pateikti vieną, sunumeruotą ir patvirtintą, visos administracinio nusižengimo bylos kopiją.

Taip pat prašome informuoti iki kada yra įpareigoti <…>, Kaune, savininkai nugriauti savavališkai valstybinėje žemėje pastatytą garažą ir tvorą su vartais.“.

 

  1. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašais (registro Nr. 18/8181, Nr. 44/2009363, Nr. 20/100443), Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapiu, viešai prieinama informacija tinklalapiuose www.planuojustatau.lt, <…>, www.booking.com, „Facebook“ tinklalapyje „G“ profilyje, „Google Street View“ žemėlapyje, nustatyta:

5.1. Žemės sklype (kadastro Nr. <…>) <…>, Kaune (toliau – Žemės sklypas), įregistruotas 0,0157 ha ploto kelio servitutas (tarnaujantis) (toliau – Kelio servitutas), įregistravimo pagrindas – 1996 m. rugpjūčio 30 d. apskrities valdytojo įsakymas Nr. 01-3803, šios teisės naudotojai – žemės sklypas (kadastro Nr. <…>)  <…>, Kaune, ir žemės sklypas (kadastro Nr. <…>) <…>, Kaune.

5.2. Pastate – gyvenamajame name <…>, Kaune, esančiose patalpose įrengtas apartamentų kompleksas (7 apartamentai), kurio svečiai naudojasi uždara automobilių stovėjimo aikštele, t. y. galimai yra vykdoma apgyvendinimo paslaugų teikimo veikla.

5.3. Įvažiavimas į žemės sklypą <…>, Kaune, yra iš K. Donelaičio g. pusės, per žemės sklypo <…>, Kaune, teritoriją. Ant metalinės tvoros, galimai ribojančios įvažiavimą Pareiškėjams, yra pakabinti ženklai „Privati teritorija“, „Įvažiuoti draudžiama“, „P tik G lankytojams“, „Automatiniai vartai“.

 

TYRIMAS IR IŠVADOS

 

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

 

  1. Dėl Pareiškėjų skunde nurodytų aplinkybių Seimo kontrolierė kreipėsi į Tarnybą. Tarnyba pateikė paaiškinimus:

6.1. „Pareiškėjų 2023 m. balandžio 11 d. prašymas „Dėl bylos kopijos pateikimo ir savavališkų statinių nugriovimo (<…>, Kaune) Nacionalinėje žemės tarnyboje buvo užregistruotas 2023 m. balandžio 13 d., šio prašymo registracijos Nr. 8FP-857.“

„Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius į 2023 m. balandžio 11 d. prašymą atsakymą pateikė 2023 m. liepos 31 d. raštu Nr. 8SD-3895-(14.8.125 E.) [toliau – NŽT Kauno miesto skyriaus 2023 m. liepos 31 d. raštas]. […].“

„Atsakymas Pareiškėjams nebuvo pateiktas laikantis įstatyme nustatyto nagrinėjimo termino, Pareiškėjai taip pat nebuvo informuoti apie nagrinėjimo termino pratęsimą. […] raštas dėl intensyvaus darbo krūvio bei darbuotojų trūkumo nebuvo pateiktas įstatymo nustatytais terminais.“

6.2. „Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose šiuo metu nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1160-1172/2023 „Dėl servitutų panaikinimo“, pagal kurią ieškovai […] [A. G. ir P. G.] prašo panaikinti 1996-08-30 Apskrities valdytojo įsakymu Nr. 01-3803 Žemės sklype (tarnaujantis daiktas) nustatytą kelio servitutą, 0,0157 ha ploto pravažiavimą, plane pažymėtą S1, dviem žemės sklypams – žemės sklypui, kadastro Nr. <…>, kurio adresas <…>, Kaunas ir žemės sklypui, kadastro Nr. <…>, <…>,  Kaunas (viešpataujantis daiktas) bei panaikinti 2015-09-28 Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus (toliau – Skyrius) sprendimu Nr. 8SK-955-(14.8.100.) Žemės sklype (tarnaujantis daiktas) nustatytą kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėms, naudotis pėsčiųjų taku, 0,0157 ha ploto, plane pažymėtas S1, Žemės sklypui Nr.2 (viešpataujantis daiktas), kurio kadastro Nr. <…>, <…>, Kaunas.

Minėtoje byloje atsakovai […] [Pareiškėjai bei M. S. ir A. S., vardai ir pavardės Seimo kontrolierei žinomi] priešieškiniu teismo prašo įpareigoti […] [A. G. ir P. G.] ne vėliau kaip per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti žemės sklype, kadastro Nr. <…> Kauno m. k. v., unikalus Nr. <…>, adresu <…>, Kaune, esančius UAB „H“ parengtoje Servituto schemoje M1:500 užfiksuotus objektus, trukdančius servituto turėtojams naudotis nustatyto kelio servituto suteikiančiomis teisėmis, kurie patenka į kelio servituto ribas, nustatytas 1996 m. rugpjūčio 30 d. Apskrities valdytojo įsakymu Nr. 01-3803, užfiksuotas 1995 m. gruodžio 12 d. ir 2021 m. gegužės 25 d. parengtuose žemės sklypo <…> ribų planuose, t. y. pašalinti UAB „H“ parengtoje Servituto schemoje M1:500 užfiksuotus automatinius vartus, 4 vnt. metalinių kuolų, 2 vienetus betoninių kuolų, želdinius, gėlių vazonus ir tvoros dalį nuo taško 18a (<…>) iki taško 18d (<…>).

Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 punkte numatyta, kad, jeigu prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad skundą dėl to paties klausimo pradėjo nagrinėti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija ar teismas.

Įvertinus minėtas aplinkybes, tai yra, kol nebus įsiteisėjusios teismo nutarties dėl tų pačių aplinkybių, Kauno miesto skyriaus vedėjas negali priimti sprendimo dėl pakartotinio valstybinės žemės sklypo patikrinimo atlikimo, kurio pagrindu, nepašalinus pažeidimo, Tarnybos teritorinio skyriaus vedėjui būtų suteikta teisė priimti sprendimą dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnyje numatyto pažeidimo bei inicijuoti teisminį procesą dėl šių objektų nugriovimo.

Be to pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniame teisme taip pat buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. eA-303-602/2023, kurioje buvo sprendžiama dėl 2021-06-23 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2021-06-23 nutarimo Nr. 2D-10493, kuriuo […] [A. G. ir P. G.] buvo įpareigoti nugriauti stoginę. Nutarimas buvo įvykdytas. Minėtą nutarimą A apskundė teismui, prašydama panaikinti nutarimo dalį dėl garažo ir tvoros, teigdama, jog minėti statiniai yra neteisėti ir turi būti nugriauti. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021-12-14 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-7890- 402/2021 pareiškėjos A skundą atmetė. A pateikė apeliacinį skundą, kuris buvo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-303- 602/2023. 2023 m. kovo 29 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė nutartį A apeliacinį skundą atmesti.“

 

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

 

  1. Lietuvos Respublikos įstatymai

7.1. Seimo kontrolierių įstatymo 3 straipsnis – „Seimo kontrolierių veiklos tikslai: 1) ginti žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, užtikrinantį žmogaus teises ir laisves, prižiūrėti, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms; […].“

 

7.2. Viešojo administravimo įstatymo:

2 straipsnio 10 dalis – „Prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus. […].“

3 straipsnis – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: […]; 3) efektyvumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas ir įgyvendindamas sprendimus, jam skirtus išteklius naudoja kuo mažesnėmis sąnaudomis ir siekia geriausio rezultato; […].“

10 straipsnio 4 dalis – „4. Viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Jeigu prašymas ar skundas gautas po darbo valandų, poilsio ar šventės dieną, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.“

 

Tyrimui reikšminga teismų praktika

 

  1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika:

8.1. „Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą (LVAT 2015 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir atidžiai, veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. […] (LVAT 2013 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-708/2013, 2014 m. kovo 25 d. nutartis administracinė­je byloje Nr. A756-997/2014).

8.2. „Mokslinėje literatūroje apibrėžiamo „gero administravimo“, „gero valdymo“, „atsakingo valdymo“ principo esmę sudaro viešosios administracijos veiklos atvirumas ir skaidrumas, teisingas ir per protingą terminą administracinių procedūrų įgyvendinimas ir kitos taisyklės, kurių tikslas yra asmens teisių ir laisvių, taip pat teisėtų interesų laikymosi užtikrinimas įgyvendinant viešojo valdymo (administravimo) veiklą“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-141-492/2018).

 

Tyrimo išvados

 

  1. Remiantis Pareiškėjų skunde nurodyta ir tyrimo metu surinkta informacija (pažymos 2, 4–6 punktai), teisiniu reglamentavimu ir aktualia teismų praktika, pacituotais šios pažymos 7–8 punktuose, susijusiais su Tarnybos Kauno miesto skyriaus pareigūnų veiksmais (neveikimu), nagrinėjant Pareiškėjų 2023 m. balandžio 11 d. prašymą, konstatuotina:

9.1. 2023 m. balandžio 11 d. prašymu buvo prašoma pateikti informaciją ir dokumentus, susijusius su Tarnybos Kauno miesto skyriaus pareigūnų veiksmais, atliekant žemės naudojimo valstybinę kontrolę (pažymos 4 punktas).

9.2. NŽT Kauno miesto skyrius, nagrinėdamas pareiškėjų kreipimusis, veikia kaip viešojo administravimo subjektas, todėl jo veikla turi atitikti gero administravimo principo imperatyvus. Geras administravimas yra grindžiamas teisės principais, kurių paisyti privalo kiekvienas pareigūnas, vykdydamas jam patikėtas valstybės funkcijas. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas efektyvumo principas, įpareigojantis viešojo administravimo subjektą sprendimą priimti ir naudoti jam skirtus išteklius kuo mažesnėmis sąnaudomis, nagrinėjamu atveju – kuo mažesnėmis laiko sąnaudomis (pažymos 7.2 papunktis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl kito – gero administravimo principo, pažymėjo, kad gero administravimo principo turinys apima Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus viešojo administravimo principus bei kad jo esmę sudaro institucijų pareiga padėti, veikti aktyviai bei per protingą terminą įgyvendinti procedūras (pažymos 8.1–8.2 papunkčiai).

9.3. NŽT Kauno miesto skyriaus 2023 m. liepos 31 d. atsakymas į 2023 m. balandžio 11 d. prašymą buvo pateiktas Pareiškėjams po jų skundo pateikimo Seimo kontrolieriui, praėjus daugiau kaip 3 mėnesiams nuo šio prašymo gavimo NŽT Kauno miesto skyriuje (pažymos 6.1 papunktis), taip nesilaikant Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies, įpareigojančios išnagrinėti prašymą per 20 darbo dienų nuo jo gavimo institucijoje dienos (pažymos 7.2 papunktis), Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto efektyvumo principo bei gero administravimo principo (pažymos 8.1–8.2 papunkčiai) imperatyvų. Todėl konstatuotinas Pareiškėjų teisės į gerą viešąjį administravimą pažeidimo atvejis ir jų skundas pripažintinas pagrįstu.

 

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia Pareiškėjų skundą dėl Tarnybos Kauno miesto skyriaus pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su Pareiškėjų 2023 m. balandžio 11 d. prašymo nagrinėjimu, pripažinti pagrįstu.

 

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJOS

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14 ir 17 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė rekomenduoja Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriui – atkreipti dėmesį į šio tyrimo metu nustatytą ir konstatuotą Pareiškėjų teisės į gerą viešąjį administravimą pažeidimo atvejį, jį aptarti su Pareiškėjų 2023 m. balandžio 11 d. prašymą nagrinėjusiais NŽT Kauno miesto skyriaus pareigūnais bei įpareigoti juos ateityje tinkamai įgyvendinti gero administravimo principą.

 

Primenama, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

 

 

Seimo kontrolierė                                                                                                            Erika Leonaitė