PAŽYMA DĖL ASOCIACIJOS A PREZIDENTO X SKUNDO PRIEŠ LIETUVOS GYVENTOJŲ GENOCIDO IR REZISTENCIJOS TYRIMO CENTRĄ
Dokumento numeris | 4D-2023/1-1209 |
---|---|
Data | 2024-03-05 |
Kategorija | Seimo kontrolierių pažymos |
Dokumento pavadinimas | PAŽYMA DĖL ASOCIACIJOS A PREZIDENTO X SKUNDO PRIEŠ LIETUVOS GYVENTOJŲ GENOCIDO IR REZISTENCIJOS TYRIMO CENTRĄ |
Kontrolierius | Erika Leonaitė |
Atsisiųsti | Atsisiųsti Atsisiųsti |
SKUNDO ESMĖ
- Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė 2023 m. gruodžio 5 d. gavo asociacijos A (toliau tekste ir citatose – Asociacija) prezidento X (toliau tekste ir citatose – Pareiškėjas) skundą dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau tekste ir citatose – Centras) pareigūnų galimo piktnaudžiavimo ir biurokratizmo viešojo administravimo srityje (toliau – Skundas).
- Pareiškėjas Skunde rašo:
2.1. „2023 m. liepos 24 d. Asociacija raštu „Dėl Lietuvos partizanų žūties vietos nustatymo bei atminimo ženklo pastatymo“ kreipėsi į Centrą, adresuotu generaliniam direktoriui A. B., su prašymu atlikti išsamų istorinį archyvinį tyrimą bei partizanų žuvimo vietoje pastatyti atminimo ženklą Joniškio r., <…>.“ (šios ir kitų citatų kalba bei skyryba netaisyta).
2.2. „Nesulaukę į raštą atsakymo, 2023 m. rugsėjo 10 d. Asociacija Centrui elektroniniu laišku išsiuntė užklausą, su prašymu informuoti apie susiklosčiusią situaciją. Į šį kreipimąsi 2023 m. rugsėjo 11 d. atsakymą (elektroniniu laišku) gavome iš Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento, istorinių tyrimų programų skyriaus vyriausiojo istoriko G. V., o 2023 m. rugsėjo 20 d. dokumentą „Dėl Lietuvos partizanų žūties vietos nustatymo“ atsiuntė ir pats Centras. Tačiau, apie atminimo ženklo pastatymą Lietuvos partizanų žuvimo vietoje, nei el. laiške, nei dokumente nė žodžiu nėra užsimenama.“
2.3. „2023 m. rugsėjo 26 d. Asociacija raštu „Dėl atminimo ženklo pastatymo Lietuvos partizanų žūties vietoje“ pakartotinai kreipėsi į Centrą, tačiau iki šiol jokio atsakymo nesulaukėme.“
2.4. „Atkreiptinas dėmesys dar ir į tai, kad Centro internetinėje svetainėje (www.genocid.lt) skelbiama informacija: „Nuo 1995 m. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras vykdo ir koordinuoja rezistencinio judėjimo įamžinimą visoje Lietuvoje, taip pat inicijuoja ir skatina valstybines institucijas, visuomenines organizacijas ir suinteresuotus asmenis vykdyti įamžinimo darbus. Profesionalių menininkų sukurtais paminklais, atminimo ženklais ir atminimo lentomis yra įamžinami svarbiausi lietuvių rezistencijos 1944-1953 m. istorijos įvykiai istoriškai pagrįstose vietose. *Atminimo ženklai statomi partizanų žuvimo, užkasimo, gimtosiose sodybose ir kt. vietose, pagerbiami partizanų ryšininkai, partizanų rėmėjai. *1 atminimo ženklas įamžina daugiau nei 1 partizano žūtį.“. Tačiau, Centro veiksmais mūsų atžvilgiu, rodoma, kad visuomeninė iniciatyva yra nepageidaujama ir veikiau slopinama nei skatinama.“
- Skunde Seimo kontrolierės prašoma „[…] atlikti tarnybinį tyrimą ir įvertinti Centro veiksmais galimai pažeistą LR viešojo administravimo įstatymą, galimai piktnaudžiavimą ar funkcijų nevykdymą, galimai skirstymą į mažesnės reikšmės įamžinimo objektą periferijoje bei įpareigoti atsakyti į 2023-09-26 pateiktą raštą.“
TYRIMAS IR IŠVADOS
Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės
- Pareiškėjas su Skundu pateikė šiuos dokumentus, kuriuose nurodyta toliau pateikiama informacija:
4.1. Asociacijos 2023 m. liepos 24 d. rašte, adresuotame Centrui (pažymos 2.1 papunktis), nurodyta:
„1951 m. Joniškio r., <…> buvo nukautas <…> štabo organizacinio skyriaus viršininkas A. Š.- M. bei <…> partizanas J. G.-N.. Jų kūnai buvo išniekinti Joniškio mieste. Palaidojimo vieta nėra žinoma. Atsižvelgiant į tai, kad iki šiol tiksli šių Lietuvos partizanų žūties vieta nėra nustatyta bei nėra įamžinta, prašome Jūsų atlikti išsamų istorinį archyvinį tyrimą bei šių partizanų žuvimo vietoje pastatyti atminimo ženklą.“
4.2. Centro Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento Istorinių tyrimų programų skyriaus vyriausiojo istoriko G. V. 2023 m. rugsėjo 11 d. el. laiške (pažymos 2.2 papunktis) nurodyta:
„Atsiprašau, kad Jums ilgokai teko laukti informacijos, bet dėl užimtumo ir informacijos, kuri apie žuvusius partizanus skirtinguose šaltiniuose skiriasi, tikslių faktų nustatymas užsitęsė.
Iki šiol pavyko nustatyti: […].
Oficialus Centro atsakymas su nuorodomis į šaltinius Jums bus išsiųstas ne vėliau kaip š. m. rugsėjo 15 dieną, bet esmingai skirtis nuo šio atsakymo, Jums siunčiamo el. paštu, neturi skirtis.“
4.3. Centro 2023 m. rugsėjo 20 d. atsakyme Asociacijai į 2023 m. liepos 24 d. kreipimąsi (pažymos 2.2 papunktis) nurodyta:
„Atsakydami į Jūsų paklausimą dėl <…> žuvusių partizanų J.G.-N. […] ir A. Š.-M. informuojame Jus, kad atlikus istorinį-archyvinį tyrimą buvo rasti šie duomenys apie minėtus partizanus ir jų žūties aplinkybes:
[…].“
4.4. Asociacijos 2023 m. rugsėjo 26 d. rašte, adresuotame Centrui (pažymos 2.3 papunktis), nurodyta:
„Dėkojame už atliktą <…> žuvusių partizanų J. G.-N. ir A. Š.-M., toliau partizanų, istorinį-archyvinį tyrimą. Tačiau, norime atkreipti dėmesį, kad mūsų 2023-07-24 kreipimasis raštu į Jus buvo „Dėl Lietuvos partizanų žūties vietos nustatymo bei atminimo ženklo pastatymo“, su prašymu atlikti išsamų istorinį archyvinį tyrimą bei šių partizanų žuvimo vietoje pastatyti atminimo ženklą.
Jūsų atsiųstame Centro 2023-09-20 (registracijos Nr. 14 R-77) dokumente „Dėl Lietuvos Partizanų žūties vietos nustatymo“ apie atminimo ženklo pastatymą partizanų žūties vietoje nėra užsimenama ir lieka nelabai aišku, ar išvis bus imamasi kažkokių įpaminklinimo veiksmų. Kitaip tariant, atsakymo dėl atminimo ženklo pastatymo negavome. Todėl, pakartotinai siunčiame raštą, su prašymu pastatyti atminimo ženklą partizanų J. G.-N. ir A. Š.-M. žuvimo vietoje (jei tai įmanoma) ar bet kurioje <…> kaimo vietovėje (Joniškio r.) esančioje valstybinėje žemėje.“
- Siekdama išsiaiškinti pirmiau aprašytas aplinkybes, Seimo kontrolierė raštu kreipėsi į Centrą, prašydama pateikti informaciją ir ją pagrindžiančius dokumentus, reikalingus tyrimui atlikti.
- Centro 2024 m. vasario 26 d. rašte Nr. 10R-15 Seimo kontrolierei nurodyta ši informacija, patvirtinta atitinkamais dokumentais:
6.1. „[…] Centras norėtų paaiškinti, kad dėl didelės darbų gausos nesuspėjo Centro atsakymo 2023 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. 14R-77 […] į asociacijos A […] 2023 m. liepos 24 d. kreipimąsi „Dėl Lietuvos partizanų žūties vietos nustatymo bei atminimo ženklo pastatymo“ išsiųsti Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių […] (toliau – Prašymų nagrinėjimo taisyklės) 32 punkte nustatytu terminu. Dėl to Centras nuoširdžiai apgailestauja ir atsiprašo. Kartu norėtume informuoti, kad Centras imasi visų priemonių, jog ateityje tokie atvejai nepasikartotų ir būtų laikomasi minėto Prašymų nagrinėjimo taisyklių 32 punkto reikalavimų.
Šiuo aspektu norėtume papildomai paaiškinti, kad iš aptariamo Asociacijos 2023 m. liepos 24 d. rašto turinio yra matyti, jog Asociacija prašė pateikti informaciją ne tik apie šiame rašte nurodytų žuvusių partizanų tikslias pavardes, jų žūties datą, bet ir jų žūties aplinkybes, žuvusiųjų priklausymą konkrečiam partizanų daliniui ir kitą informaciją apie Joniškio krašto partizanus, t. y. prašė atlikti išsamų istorinį-archyvinį tyrimą. Tačiau tokios išsamios informacijos paieška archyvuose ir istorinio-archyvinio tyrimo atlikimas reikalauja daug didesnių laiko resursų, nei minėtose Prašymų nagrinėjimo taisyklėse yra nustatyti terminai, nes archyvuose reikalinga peržiūrėti daug archyvinių bylų ir kitų aktualių dokumentų, atlikti juose esančių duomenų išsamią analizę bei pateikti jų atitinkamą santrauką. Be to, atliekant tokią paiešką ir tyrimus, Centro Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento Istorinių tyrimų programų skyriaus, kuris ir atlieka tokią aptariamą veiklą, praktikoje dažnais atvejais ne iš karto pavyksta surasti prašymuose nurodytos pavardės ar kitų duomenų. Juolab kad ir visų asmenų, tiek fizinių, tiek juridinių, prašymai, kreipimaisi ir kiti užklausimai yra skirtingi, todėl ir atsakymų į juos parengimas yra skirtingas, niekada nebūna vienodas („trafaretinis“), vieniems atsakymams parengti reikalinga ir daugiau laiko resursų, ypač kai, kaip ir minėta, nepavyksta iš karto surasti archyvinėse bylose prašyme nurodytų asmenų duomenų arba prašoma atsakyti iš karto apie didelį kiekį asmenų, dalyvavusių rezistencijoje (pavyzdžiui, Istorinių tyrimų programų skyrius tokį atsakymą dėl daugiau kaip 60 asmenų duomenų paieškos ir tyrimo parengė atsakant į K. bendruomenės 2022 m. raštą).
Kartu papildomai norėtume informuoti, kad apie tai, jog nagrinėjamu atveju Asociacijai, į jos elektroniniu paštu atsiųstą 2023 m. rugsėjo 11 d. užklausimą, tos pačios dienos Centro Istorinių tyrimų programų skyriaus darbuotojo elektroniniu laišku […] buvo pranešta apie užtrukusį tyrimą ir dėl to vėluojantį atsakymą. Aptariamą Centro elektroninį laišką Asociacija gavo, dėl to, Centro nuomone, tokios aplinkybės leidžia teigti, kad Asociacija ir Pareiškėjas […] buvo informuoti, jog atsakymas yra ruošiamas ir jis jiems bus atsiųstas, taip pat jie buvo informuoti ir apie šio atsakymo atsiuntimo preliminarią datą bei vėlavimo priežastis.“
6.2. „[…] dėl didelės darbų gausos ir žmogiškojo faktoriaus klaidos (dėl neatidumo) Centras Prašymų nagrinėjimo taisyklių 32 punkte nustatyta tvarka nepratęsė Asociacijos 2023 m. liepos 24 d. kreipimosi nagrinėjimo termino ir apie tai ši Asociacija nebuvo informuota. Tačiau, kaip ir minėta, Asociacija buvo informuota Centro 2023 m. rugsėjo 11 d. elektroniniu laišku apie ruošiamą Centro atsakymą, jo preliminarią atsiuntimo datą ir šio atsakymo vėlavimo priežastis. Taip pat, Centro 2023 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. 14R-77 Asociacijai buvo pateiktas išsamus atsakymas apie istorinio-archyvinio tyrimo rezultatus.“
6.3. „[…] Centro Memorialinio departamento Istorinės atminties įamžinimo skyrius, atsakingas už tokią įamžinimo veiklą, 2023 m. rugsėjo 25 d. parengė atsakymą į Asociacijos keliamą klausimą dėl įamžinimo, nurodydamas, jog Asociacijos prašymas dėl žuvusių partizanų atminimo įamžinimo yra įtrauktas į šio skyriaus 2024 m. veiklos planus dėl tipinių atminimo įamžinimo ženklų įrengimo. Tačiau, šis parengtas minėto skyriaus atsakymas atsakingų Centro darbuotojų dokumentų valdymo sistemoje „Kontora“ dėl žmogiškojo faktoriaus klaidos (dėl neatidumo) nebuvo tinkamai suderintas (vizuotas) ir dėl to šis atsakymas Asociacijai nebuvo išsiųstas. Darbuotojas, buvęs atsakingas už minėto parengto rašto savalaikį suderinimą (vizavimą), šiuo metu Centre tokių pareigų jau nebeužima, todėl, pašalinus visus nesklandumus bei patikslinus atitinkamus reikiamus duomenis anksčiau parengtame rašte, toks atsakymas Centro 2024 m. vasario 21 d. raštu Nr. 12R-23 […] Asociacijai yra išsiųstas. Centras dar kartą apgailestauja ir atsiprašo už šiuos nesklandumus. Tačiau, kaip ir minėta, į Asociacijos kreipimąsi dar 2023 m. rugsėjo mėn. buvo atsižvelgta, jame iškeltas klausimas dėl žuvusių asmenų atminimo įamžinimo buvo įtrauktas į minėto Centro skyriaus 2024 m. veiklos planus, kuriuose ir yra numatyta, kad Asociacijos kreipimesi nurodytų asmenų atminimo įamžinimo ženklus planuojama įrengti 2024 m. II-ame ketvirtyje. Centro nuomone, šios aplinkybės leidžia teigti, kad į Asociacijos kreipimesi iškeltus klausimus, nors ir pavėluotai bei apie tai neinformuojant pačios Asociacijos, yra išsamiai atsakyta ir jie yra išspręsti teigiamai.“
6.4. „[…] norėtume informuoti, kad Centras nėra gavęs […] Asociacijos 2023 m. rugsėjo 26 d. kreipimosi ir toks kreipimasis Centro dokumentų valdymo sistemoje „Kontora“ nėra užregistruotas (pridedami patvirtinimai).“
6.5. „Papildomai norėtume atkreipti dėmesį ir į tai, kad Centro, kaip valstybės biudžetinės įstaigos, veikla finansuojama iš valstybės biudžeto, o atskiroms valstybės programoms finansuoti Seimo ar Vyriausybės sprendimu skiriamos papildomos valstybės biudžeto lėšos (Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo (toliau – Įstatymas) 7 straipsnio 1, 2 dalys). Deja, dėl nuolatinio nepakankamo Centro veiklų finansavimo, visos veiklos turi būti planuojamos itin atsakingai, atsižvelgiant tiek į turimus žmogiškuosius išteklius, tiek ir į valstybės biudžeto skiriamus asignavimus. Kartu tai reiškia, kad planuojamų įrengti ir įrengiamų tipinių atminimo įamžinimo ženklų (toliau – ir atminimo ženklai) skaičius taip pat labai priklauso nuo prašomų įamžinti žuvusių asmenų žuvimo aplinkybių ištyrimo sudėtingumo, tokių įamžinamų asmenų skaičiaus bei tokiai veiklai skiriamo finansavimo.
Be to, einamaisiais metais gauti piliečių, visuomeninių organizacijų ar valstybinių įstaigų prašymai paprastai yra patenkinami tik sekančiais metais, nes minėtas Istorinės atminties įamžinimo skyrius tokią veiklą vykdo pagal iš anksto patvirtintą einamųjų metų tipinių atminimo įamžinimo ženklų įrengimo planą. Papildomai norėtume paaiškinti ir tai, kad aptariama įamžinimo veikla vykdoma vadovaujantis ir Centro Tarybos 2011 m. balandžio 8 d. posėdyje protokolu Nr. 63R-04 […] patvirtintais įamžinimo prioritetais, išanalizuojant tokios veiklos galimybės: ar pareiškėjų prašymuose nurodytos aplinkybės atitinka patvirtintus atminimo įamžinimo prioritetus, kokios einamųjų metų Centro finansinės galimybės, į kurias atsižvelgiant, yra sprendžiamos laiko galimybės planuoti ženklų įrengimą, juos įrengti ir pan. Šių prašymų autoriai taip pat informuojami apie skyriaus planus bei galimybes įrengti prašomą atminimo įamžinimo ženklą. Atsižvelgiant į aptartas Centro galimybes, per vienerius metus yra įrengiama apie 15 tokių atminimo ženklų. Galima pažymėti ir tai, kad praktikoje yra buvę atvejų, kai atlikus išsamius istorinius-archyvinius tyrimus ir pasirengiama įrengti tokius ženklus, nėra gaunami sutikimai valstybės institucijų (pavyzdžiui, AB B ar kt.) ar privačių asmenų, kurių nuosavybės teritorijoje norima įrengti atminimo ženklą. Tokiais atvejais ieškoma kita vieta, vėl tariamasi su atsakingais asmenimis (seniūnais ir kt.), vietos bendruomenėmis, atliekami kiti reikalingi parengiamieji darbai, tačiau tokiais atvejais konkretaus atminimo ženklo įrengimas užtrunka ir paprastai yra perkeliamas dar į kitus metus. […]“.
6.6. „[…] papildomai galėtume pažymėti ir tai, kad minėtu Centro Tarybos posėdžio 2011 m. balandžio 8 d. protokolu yra patvirtinti įamžinimo prioritetai, kuriais vadovaujantis Tipiniai atminimo ženklai yra statomi istoriškai pagrįstose vietose (partizanų žuvimo, užkasimo (jei palaikai neperkelti į kapines) vietose, partizanų gimtosiose sodybose ar kitur); pirmiausia amžinami neįamžinti partizanai; atminimo ženklai statomi šalia jau įamžintos vietos tik tuo atveju, jei tie paminklai yra labai blogos būklės (supuvę mediniai kryžiai, neiškaltos žuvusių partizanų pavardės ir kt.); pirmenybė teikiama partizanams bei jų rėmėjams, kuriems suteiktas kario savanorio arba laisvės kovų dalyvio statusas; taip pat įvertinama istorinių įvykių svarba ir sukaktys; akcentuojamos kautynės, o ne išsibarstę po vieną ar du prie skirtingų kaimų tose pačiose kautynėse žuvę partizanai. Šiuo protokolu yra patvirtinti ir kiti Atminimo įamžinimo prioritetai, kuriais vadovaujantis vykdomas miestų ar miestelių aikštėse netipinis atminimo įamžinimas: Atminimo lentos įrengiamos ant buvusių SSRS NKVD (Vidaus reikalų liaudies komisariato) – MGB (Valstybės saugumo ministerijos) pastatų, kalintiems ir kankintiems kovotojams už Lietuvos laisvę atminti ir ant mokyklų pastatų, mokytojams bei mokiniams, išėjusiems partizanauti ir žuvusiems kovos lauke, ant geležinkelio stočių pastatų, iš kurių buvo vykdomi masiniai gyventojų trėmimai; remiantis istoriškumo kriterijais projektuojami ženklai reikšmingiems XX a. istoriniams įvykiams, sukaktims įamžinti; dėl įamžinimo kapinių teritorijoje dalinio finansavimo galima kreiptis ir į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo, aukų rėmimo ir atminimo įamžinimo fondą.“
6.7. „Centro Istorinių tyrimų programų skyrius (kurio tik viena iš jam nustatytų funkcijų yra rinkti, tirti, analizuoti, apibendrinti istorinę-archyvinę medžiagą apie pasipriešinimą okupaciniams režimams, pogrindinių organizacijų veiklą, partizanų judėjimą, laisvės kovų dalyvius ir apie tai teikti informaciją juridiniams bei fiziniams asmenims) 2023 m. atliko 37 istorinius-archyvinius tyrimus, parengė tiek pat istorinių-archyvinių pažymų ir 25 atsakymus juridiniams ir fiziniams asmenims; 2022 m. buvo atlikti 26 istoriniai-archyviniai tyrimai, parengta tiek pat pažymų ir 28 išsamūs atsakymai fiziniams ir juridiniams asmenims. Šiuos tyrimus, priklausomai nuo jų tematikos, atlieka bei pažymas rengia 5–6 minėto Centro skyriaus darbuotojai – profesionalūs istorikai, kurie taip pat vykdo ir kitas jų pareigybėse nustatytas funkcijas. Kitame minėtame Centro Istorinės atminties įamžinimo skyriuje (kurio, taip pat tik viena iš jam nustatytų funkcijų yra inicijuoti, organizuoti, skatinti, remti ir koordinuoti memorialinių kompleksų ir paminklų statybą, atminimo ženklų sukūrimą bei įrengimą vietose, susijusiose su Lietuvos gyventojų genocidu, okupacinių režimų įvykdytais nusikaltimais, laisvės kovomis ir kovotojais, pasipriešinimo okupaciniams režimams procesais ir dalyviais Lietuvos Respublikos teritorijoje ir užsienio valstybėse) 2022 m. buvo gauti 22 pareiškėjų prašymai įrengti tipinius atminimo įamžinimo ženklus, kurių įrengimui buvo skirta 22 000 Eur ir įrengta 10 tokių ženklų už 15 800 Eur; 2023 m. buvo gauti 23 prašymai, šiems aptariamiems ženklams įrengti buvo skirta 23 000 Eur ir įrengta 15 tokių ženklų už 28 500 Eur. Šiais metais (2024 m.) yra planuojama įrengti 16 tokių atminimo ženklų ir tam numatyta skirti 40 000 Eur (suma skirta didesnė padidėjus aptariamų ženklų įrengimo kainoms). Šią aptariamą veiklą vykdyti yra pavesta 2 skyriaus darbuotojams, kurie taip pat vykdo ir kitas jų pareigybėse nustatytas funkcijas. Centras iki 2024 m. visoje Lietuvoje įrengė daugiau kaip 400 tokių tipinių atminimo įamžinimo ženklų.
Šiuo aspektu norėtume pažymėti ir tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas priėmė 2024 m. vasario 15 d. rezoliuciją Nr. XIV-2474 […], kuria Seimas ragina […] skirti ypatingą dėmesį kiekvieno Lietuvos partizano palaikų paieškai, juos garbingai perlaidoti ir įamžinti jų atminimą, […] rekomenduoja rūpintis Lietuvos laisvės kovų, su jomis susijusių asmenybių ir istorinių įvykių įamžinimu ir atminimu (materialiomis ir nematerialiomis formomis), restauruojant, prižiūrint pastatytus paminklus, įrengtus atminimo ženklus ir informacinius stendus […]. Todėl Centras labai tikisi, kad, siekiant tinkamai įgyvendinti šias paminėtas įstatymų leidėjo akcentuotas aplinkybes, kurios atsispindi ir Centro veiklą reglamentuojančio Įstatymo 4 straipsnio, 5 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 4 punktų nuostatose, bus skiriamas didesnis ir realiai pakankamas finansavimas, leisiantis Centrui tinkamai vykdyti Įstatymo nuostatomis jam nustatytas funkcijas.“
6.8. Centras Seimo kontrolierės prašo: „Asociacijos prezidento X skundo tyrimą nutraukti, nes į […] skunde iškeltus klausimus (dėl istorinio-archyvinio tyrimo ir žuvusių partizanų atminimo įamžinimo) jau yra išsamiai atsakyta ir prašymas dėl įamžinimo yra planuojamas įgyvendinti 2024 m. II-ame ketvirtyje.“
- Skundo tyrimo metu 2024 m. vasario 27 d. telefonu aiškinantis tyrimui reikšmingas aplinkybes su Centro darbuotoju, buvo gauta informacija, kad Centro darbuotojams, atliekant istorinius-archyvinius tyrimus pagal juridinių ar fizinių asmenų prašymus, dažnai nepakanka teisės aktuose įtvirtinto 20 darbo dienų termino išsamiam atsakymui pateikti. Dažniausios tai lemiančios priežastys yra negausus išsamius istorinius-archyvinius tyrimus atliekančių Centro darbuotojų skaičius, pačių šių tyrimų sudėtingumas, didesnės laiko sąnaudos, ieškant reikalingos informacijos ir duomenų.
Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos
- Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo:
12 straipsnis. Seimo kontrolierių tiriami skundai – „1. Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje.
[…].“
22 straipsnis. Seimo kontrolieriaus sprendimai – „1. Seimo kontrolierius, atlikęs tyrimą, priima sprendimą:
1) pripažinti skundą pagrįstu;
2) atmesti skundą;
3) nutraukti skundo tyrimą.
[…]
- Skundo tyrimas nutraukiamas, jei tyrimo metu išnyksta skundžiamos aplinkybės arba, tarpininkaujant Seimo kontrolieriui, skunde keliamos problemos išsprendžiamos gera valia, taip pat kitais šio įstatymo nustatytais atvejais.“
- Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo:
10 straipsnis. Administracinių sprendimų priėmimas – „[…]
- Viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Jeigu prašymas ar skundas gautas po darbo valandų, poilsio ar šventės dieną, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.
[…].“
11 straipsnis. Prašymų ir skundų administraciniam sprendimui priimti pateikimas ir nagrinėjimas – „1. Asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles.
[…].“
- Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo:
2 straipsnis. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras – „1. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau – Centras) yra valstybės įstaiga, tirianti visas genocido bei kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų apraiškas, 1920–1939 m. Vilniaus krašte okupacinio režimo vykdytą politiką bei pasipriešinimo jai procesus, Lietuvos gyventojų persekiojimą okupacijų metais, taip pat ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, 1990–1991 m. SSRS vykdytą agresiją ir jos padarinius atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, inicijuojanti genocido organizatorių ir vykdytojų veiksmų teisinį įvertinimą. Centras koordinuoja kitų institucijų atliekamus šiame įstatyme apibrėžtos srities tyrimo darbus.
[…].“
4 straipsnis. Centro uždaviniai – „Centro uždaviniai – istorinės tiesos ir teisingumo atkūrimas, okupacinių režimų 1939–1990 m. vykdyto Lietuvos gyventojų fizinio bei dvasinio genocido ir pasipriešinimo šiems režimams tyrimas, laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimo įamžinimas, okupacijos padarinių teisinio įvertinimo inicijavimas. Centras taip pat tiria 1920–1939 m. Vilniaus krašte okupacinio režimo vykdytą politiką bei pasipriešinimo jai procesus, 1990–1991 m. SSRS vykdytą agresiją ir jos padarinius atkūrus Lietuvos nepriklausomybę.“
5 straipsnis. Centro funkcijos – „Centras, įgyvendindamas jam pavestus uždavinius, atlieka šias funkcijas:
1) vykdo apibrėžtų sričių ir laikotarpių tyrimus:
[…]
2) vykdo laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimo įamžinimą:
[…]
- c) inicijuoja, skatina ir remia memorialinių kompleksų, paminklų statybos, atminimo ženklų, meno kūrinių, monografijų kūrimo projektus ir skelbia viešus konkursus jiems įgyvendinti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir užsienyje, prieš tai suderinęs veiksmus su atitinkama užsienio valstybe;
[…].“
- Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. VIII-505:
6 punktas – „Centras atlieka šias funkcijas:
[…]
8) tiria archyvinę medžiagą ir teikia informaciją juridiniams bei fiziniams asmenims apie okupacijų laikotarpiu žuvusius, dingusius be žinios, persekiotus, nukentėjusius nuo 1939–1990 metų okupacijų Lietuvos gyventojus ir karius savanorius bei laisvės kovų dalyvius;
9) inicijuoja, skatina ir remia memorialinių kompleksų, paminklų statybos, atminimo ženklų, kino filmų, monografijų kūrimo projektus ir skelbia viešus konkursus jiems įgyvendinti;
[…].“
- Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875:
32 punktas – „Prašymai ir skundai […] turi būti išnagrinėjami per Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodytus terminus.“
45 punktas – „Į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį: […].“
Tyrimo išvados
- Pagal Viešojo administravimo įstatymo ir Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių nuostatas (pažymos 9 ir 12 punktai), viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys. Taip pat į prašymą viešojo administravimo subjektas turi atsakyti atsižvelgdamas į jo turinį.
Kaip nustatyta tyrimo metu, šių reikalavimų, nagrinėjant Asociacijos 2023 m. liepos 24 d. prašymą Centrui „atlikti išsamų istorinį archyvinį tyrimą bei partizanų žuvimo vietoje pastatyti atminimo ženklą“, nebuvo laikytasi. Centro atsakymas dėl atlikto išsamaus istorinio-archyvinio tyrimo Asociacijai pateiktas 2023 m. rugsėjo 20 d. raštu (pažymos 2.2 ir 6.1 papunkčiai), t. y. vėliau nei per 20 darbo dienų, o duomenų, kad terminas buvo pratęstas, apie tai tinkamai ir laiku informuojant Pareiškėją, nebuvo gauta.
Svarbu tai, kad šiuo minimu Centro atsakymu nėra atsakyta į Pareiškėjo prašymą dėl atminimo ženklo pastatymo Lietuvos partizanų žūties vietoje ir tai yra esminė Pareiškėjo Skunde keliama problema. Kadangi pagal teisės aktus viešojo administravimo subjektas į kreipimąsi turi atsakyti atsižvelgdamas į jo turinį ir šiuo konkrečiu atveju į Asociacijos rašte išdėstytus du prašymus, tad nesant atsakymo į vieną iš jų (dėl atminimo ženklo pastatymo), laikytina, kad Centro 2023 m. rugsėjo 20 d. atsakymas yra tarpinis, atsakant dėl vieno prašymo (atlikto išsamaus istorinio-archyvinio tyrimo), tačiau ne galutinis. Pareiškėjui 2023 m. rugsėjo 20 d. atsakyme turėjo būti paaiškinta, kokia situacija yra dėl antrojo Asociacijos prašymo (dėl atminimo ženklo pastatymo), pavyzdžiui, kada ketinama priimti sprendimą dėl šio prašymo bei pateikti atsakymą ir pan. Kadangi tai nebuvo padaryta, natūralu, kad Pareiškėjui liko neaišku, kokia situacija dėl antrojo Asociacijos prašymo, koks sprendimas priimtas, kada ketinama į prašymą atsakyti ir ar išvis ketinama į jį atsakyti. Dėl šios priežasties Asociacija 2023 m. rugsėjo 26 d. raštu pakartotinai kreipėsi į Centrą dėl atminimo ženklo pastatymo Lietuvos partizanų žūties vietoje, tačiau, kaip nurodyta Skunde, jokio atsakymo nesulaukė (pažymos 2.3 ir 4.4 papunkčiai). Tyrimo metu Centras Seimo kontrolierei pateikė paaiškinimą, kad „Centras nėra gavęs […] Asociacijos 2023 m. rugsėjo 26 d. kreipimosi ir toks kreipimasis Centro dokumentų valdymo sistemoje „Kontora“ nėra užregistruotas“ (pažymos 6.4 papunktis). Pažymėtina, kad tokiu atveju nėra galimybės objektyviai nustatyti, ar Asociacijos kreipimasis Centre iš tikrųjų buvo gautas. Tačiau bet kuriuo atveju, kaip jau ir rašyta pirmiau, Asociacijai turėjo būti pateiktas atsakymas dėl atminimo ženklo pastatymo Lietuvos partizanų žūties vietoje.
Seimo kontrolierei tyrimo metu buvo pateikta informacija, kad atsakingas Centro darbuotojas „2023 m. rugsėjo 25 d. parengė atsakymą į Asociacijos keliamą klausimą dėl įamžinimo, nurodydamas, jog Asociacijos prašymas dėl žuvusių partizanų atminimo įamžinimo yra įtrauktas į šio skyriaus 2024 m. veiklos planus dėl tipinių atminimo įamžinimo ženklų įrengimo. Tačiau, šis parengtas minėto skyriaus atsakymas atsakingų Centro darbuotojų dokumentų valdymo sistemoje „Kontora“ dėl žmogiškojo faktoriaus klaidos (dėl neatidumo) nebuvo tinkamai suderintas (vizuotas) ir dėl to šis atsakymas Asociacijai nebuvo išsiųstas“ (pažymos 6.3 papunktis). Taip pat Centras informavo, kad „darbuotojas, buvęs atsakingas už minėto parengto rašto savalaikį suderinimą (vizavimą), šiuo metu Centre tokių pareigų jau nebeužima, todėl, pašalinus visus nesklandumus bei patikslinus atitinkamus reikiamus duomenis anksčiau parengtame rašte, toks atsakymas Centro 2024 m. vasario 21 d. raštu Nr. 12R-23 […] Asociacijai yra išsiųstas“. Centro nuomone, „į Asociacijos kreipimesi iškeltus klausimus, nors ir pavėluotai bei apie tai neinformuojant pačios Asociacijos, yra išsamiai atsakyta ir jie yra išspręsti teigiamai.“
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Pareiškėjas nuo 2023 m. liepos 24 d. kreipimosi į Centrą iki pat 2024 m. vasario 21 d. Centro atsakymo pateikimo neturėjo jokios informacijos dėl atminimo ženklo pastatymo Lietuvos partizanų žūties vietoje. Taigi Pareiškėjo teisė į tinkamą viešąjį administravimą buvo pažeista. Tačiau visgi esminė Pareiškėjo keliama problema tyrimo metu tarpininkaujant Seimo kontrolierei Centro buvo išspręsta gera valia – į Asociacijos prašymą dėl atminimo ženklo pastatymo Lietuvos partizanų žūties vietoje atsakyta, jis patenkintas ir jame „nurodytų asmenų atminimo įamžinimo ženklus planuojama įrengti 2024 m. II-ame ketvirtyje“. Vadovaujantis Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio nuostatomis (pažymos 8
punktas), jeigu tyrimo metu išnyksta skundžiamos aplinkybės arba, tarpininkaujant Seimo
kontrolieriui, skunde keliamos problemos išsprendžiamos gera valia, skundo tyrimas nutraukiamas.
Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas ir į tai, kad Pareiškėjo keliama problema, nors ir stipriai pavėluotai, bet yra išspręsta, Seimo kontrolierė priima sprendimą nutraukti Skundo tyrimą.
- Kaip jau rašyta pirmiau, Centras (viešojo administravimo subjektas) administracinį sprendimą dėl asmens prašymo (kreipimosi) turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo (kreipimosi) gavimo dienos, turėdamas galimybę jį pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų, apie tai per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą informuodamas asmenį.
Akivaizdu, kad terminai suteikia stabilumo bei aiškumo teisiniuose santykiuose. Asmenys, besikreipiantys į viešojo administravimo subjektą, pagrįstai tikisi, kad jų prašymai ne tik bus išsamiai išnagrinėti, jiems bus pateikti motyvuoti atsakymai (sprendimai), bet ir tai, kad atsakymai jiems bus pateikiami per teisės aktuose nustatytus terminus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad: „viešojo administravimo subjektui nustatomi procedūriniai terminai sprendimo priėmimui, tokie terminai yra skirti užtikrinti, kad administracinis procesas nebūtų pernelyg užtęsiamas, o viešojo administravimo subjektai įvykdytų jiems pavestą kompetenciją. Minėtų terminų pažeidimas […] neatleidžia viešojo administravimo subjektą nuo pareigos priimti administracinį sprendimą […]“ (2013 m. spalio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-1189-13/2013); „Įstatyme nustatyto termino, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus, t. y. tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesą“ (2012 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje A602-1192/2012).
14.1. Tyrimo metu Centras Seimo kontrolierę informavo, kad „Centras imasi visų priemonių, jog ateityje tokie atvejai nepasikartotų ir būtų laikomasi […] Prašymų nagrinėjimo taisyklių 32 punkto reikalavimų“ (pažymos 6.1 papunktis). Taigi, Seimo kontrolierės nuomone, tikslinga kreiptis į Centro generalinį direktorių, prašant pateikti išsamią informaciją, kaip ketinama praktiškai įgyvendinti (kokių konkrečių priemonių imtis), kad būtų užtikrintas geras viešasis administravimas Centre ir būtų laikomasi Viešojo administravimo įstatymo bei Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių nuostatose įtvirtintų terminų Centro darbuotojams nagrinėjant asmenų kreipimusis.
14.2. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tyrimo metu Centras pateikė papildomą informaciją (paaiškinimus) (pažymos 6 ir 7 punktai), iš kurios matyti, jog Centrui pagal juridinių ar fizinių asmenų prašymus atlikti išsamius archyvinius-istorinius tyrimus „išsamios informacijos paieška archyvuose ir istorinio-archyvinio tyrimo atlikimas reikalauja daug didesnių laiko resursų“ nei Viešojo administravimo įstatymo ir Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse nustatyti terminai. Kaip to priežastis Centras nurodo, kad „archyvuose reikalinga peržiūrėti daug archyvinių bylų ir kitų aktualių dokumentų, atlikti juose esančių duomenų išsamią analizę bei pateikti jų atitinkamą santrauką“, „praktikoje dažnais atvejais ne iš karto pavyksta surasti prašymuose nurodytos pavardės ar kitų duomenų“ arba „prašoma atsakyti iš karto apie didelį kiekį asmenų, dalyvavusių rezistencijoje“ ir pan. Be to, Centro pateiktais duomenimis, nėra gausūs ir turimi žmogiškieji ištekliai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima daryti prielaidą, kad praktikoje Centro darbuotojai, pagal juridinių ar fizinių asmenų prašymus atlikdami išsamius archyvinius-istorinius tyrimus, dėl objektyvių jau pirmiau aprašytų priežasčių visgi užtrunka ilgiau nei teisės aktuose nustatyti bendrieji terminai, todėl nesant specialiojo teisinio reguliavimo, Seimo kontrolierei kyla pagrįsta abejonė dėl gero viešojo administravimo užtikrinimo tokiais sudėtingesniais kreipimųsi nagrinėjimų Centre atvejais.
Taigi, Seimo kontrolierės nuomone, tikslinga kreiptis į Centro generalinį direktorių, prašant pateikti informaciją, ar ketinama imtis priemonių, jei ketinama, tai kokių (pavyzdžiui, teisinio reglamentavimo pakeitimai, be kita ko, įvertinus Viešojo administravimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies nuostatas ir kt.), tuo atveju, jeigu praktikoje, kaip pats Centras ir nurodė, jo darbuotojams nagrinėjant juridinių ar fizinių asmenų prašymus atlikti išsamius archyvinius-istorinius tyrimus, visgi iš tikrųjų dažnai sunku dėl objektyvių priežasčių išlaikyti Viešojo administravimo įstatymo ir Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių nuostatose įtvirtintus bendruosius terminus.
SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS
- Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia Skundo tyrimą nutraukti.
SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJOS
- Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 ir 17 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generaliniam direktoriui rekomenduoja užtikrinti, kad šioje pažymoje konstatuoti pažeidimai (šios pažymos 13 punktas) ateityje nesikartotų ir:
16.1. informuoti, kokių konkrečių teisinių, organizacinių priemonių imtasi, kad teikiant atsakymus asmenims būtų laikomasi Centro veiklai nustatytų terminų;
16.2. Centro teikiami atsakymai asmenims būtų išsamūs ir atitiktų kreipimųsi turinį.
Primenama, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.
Seimo kontrolierė Erika Leonaitė