aA PAŽYMA DĖL X SKUNDO NR. 5D-2025/2.1-678 PRIEŠ LIETUVOS KALĖJIMŲ TARNYBOS ŠIAULIŲ KALĖJIMĄ

SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė 2025 m. birželio 4 d. gavo X (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – LKT) Šiaulių kalėjimo pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su prašymo nagrinėjimu (toliau – Skundas).

 

2. Pareiškėjas Skunde nurodo:

2.1. 2025 m. birželio 4 d. Pareiškėjas gavo Šiaulių kalėjimo administracijos atsakymą į prašymą. Susipažinęs su atsakymu Pareiškėjas sužinojo, kad Šiaulių kalėjimo administracija jo prašymo netenkino, informacijos nesuteikė bei pasiūlė pačiam kreiptis į kito kalėjimo administraciją, kuri gali suteikti prašomą informaciją.

2.2. Pareiškėjas mano, kad jo prašymas buvo išnagrinėtas netinkamai ir buvo neužtikrinta jo teisė gauti informaciją.

3. Pareiškėjas prašė ištirti Skunde nurodytas aplinkybes.

 

TYRIMAS IR IŠVADOS

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

4. Pareiškėjas kartu su Skundu pateikė ir LKT Šiaulių kalėjimo 2025 m. birželio 3 d. rašto, kuriuo atsakoma į Pareiškėjo prašymą, kopiją.

LKT Šiaulių kalėjimo rašte nurodyta:

„Išnagrinėtas Jūsų 2025 m. gegužės 11 d. prašymas Nr. NPS-24-4255 rašytas Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo (toliau – Šiaulių kalėjimas) viršininkui. Šiuo prašymu Jūs prašote pateikti informaciją kiek kartų Jūs buvote lankomas Šiaulių kalėjime laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 18 d. iki 2025 m. gegužės 5 d., bei kurie asmenys Jus lankė.

Atsakydami į Jūsų prašymą informuojame, kad šiuo metu Jūs atliekate bausmę Vilniaus kalėjime. Šiuo metu Jūsų pasimatymų apskaitos kortelė taip pat yra Vilniaus kalėjime, todėl siūlome Jums pateikti prašymą Įstaigai, kurioje šiuo metu esate, kadangi Šiaulių kalėjime neturime prieigos prie Jūsų pasimatymų apskaitos kortelės, ir negalime pateikti Jus dominančių duomenų.

Šį atsakymą turite teisę skųsti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 100 str. nustatyta tvarka, t. y. per vieną mėnesį Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui.“

 

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

 

5. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau ir – VAĮ):

3 straipsnis „Viešojo administravimo principai“ – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais“:

„[…] 4) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais;

5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį;

[…]

13) vieno langelio. Šis principas reiškia, kad asmeniui informacija suteikiama, prašymas ar skundas priimamas ir atsakymas į juos pateikiamas vienoje darbo vietoje. Prašymą ar skundą nagrinėja ir informaciją iš savo administracijos padalinių, pavaldžių subjektų, prireikus – ir iš kitų viešojo administravimo subjektų gauna pats prašymą ar skundą nagrinėjantis ir administracinį sprendimą priimantis viešojo administravimo subjektas, neįpareigodamas tai atlikti prašymą ar skundą padavusio asmens.“

11 straipsnio „Prašymų ir skundų administraciniam sprendimui priimti pateikimas ir nagrinėjimas“:

1 dalis – „Asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles.“

3 dalis – „Prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu: […] 6) prašymas ar skundas viešojo administravimo subjektui pateiktas ne pagal kompetenciją.“

4 dalis – „Jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme ar skunde išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl prašyme ar skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui. Jeigu nėra kito viešojo administravimo subjekto, kuriam galėtų būti perduotas nagrinėti pagal kompetenciją prašymas ar skundas, viešojo administravimo subjektas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos apie tai praneša asmeniui, paaiškindamas jo prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis.“

 

6. Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – Taisyklės):

42 punktas – „Į prašymą ar skundą paprastai atsakoma tokiu būdu, kokiu buvo pateiktas prašymas ar skundas.“

45 punktas – „Į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį:

45.1. į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti;

45.2. į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti;

45.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka. […]“.

 

Lietuvos Respublikos teismų praktika

 

7. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau ir – LVAT), be kita ko, yra konstatavęs:

„[…]. Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą […]. Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-655/2005). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 1 straipsnyje, apibrėžiančiame aptariamo įstatymo paskirtį, nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, […], taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje. […]. […] kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.)“ (2012 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012).

 

Tyrimo išvados

 

8. Pareiškėjas nurodė, kad kreipėsi į Šiaulių kalėjimo administraciją dėl informacijos pateikimo, tačiau sulaukė atsakymo, kad prašoma informacija suteikta nebus, nes jis išvyko į kitą kalėjimą ir jis pats turi kreiptis į kito kalėjimo administraciją dėl informacijos gavimo.

 

9. Iš Šiaulių kalėjimo atsakymo Pareiškėjui matyti, kad nuteistasis prašė pateikti informaciją, kiek kartų ir kokie asmenys jį lankė Šiaulių kalėjime nuo 2023 m. rugsėjo 18 d. iki 2025 m. gegužės 5 d. Šiaulių kalėjimo atsakyme nurodyta, kad Pareiškėjas bausmę šiuo metu atlieka Vilniaus kalėjime ir pasimatymų apskaitos kortelė taip pat yra Vilniaus kalėjime, todėl Šiaulių kalėjimo administracija negali pateikti prašomų duomenų. Pareiškėjui buvo pasiūlyta pačiam kreiptis į bausmės atlikimo vietos administraciją.

 

10. Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintas vieno langelio principas. Šis principas reiškia, kad asmeniui informacija suteikiama, prašymas ar skundas priimamas ir atsakymas į juos pateikiamas vienoje darbo vietoje. Prašymą ar skundą nagrinėja ir informaciją iš savo administracijos padalinių, pavaldžių subjektų, prireikus – ir iš kitų viešojo administravimo subjektų gauna pats prašymą ar skundą nagrinėjantis ir administracinį sprendimą priimantis viešojo administravimo subjektas, neįpareigodamas tai atlikti prašymą ar skundą padavusio asmens.

Šiaulių kalėjimo atsakyme Pareiškėjui paaiškinama, kad dėl pageidaujamos informacijos gavimo jis turėtų pats kreiptis į Vilniaus kalėjimo pareigūnus, nes reikiami duomenys yra būtent šiame kalėjime. Būtina pabrėžti, kad Šiaulių kalėjimas ir Vilniaus kalėjimas yra LKT padaliniai, kuriuose dirba LKT direktoriui pavaldūs pareigūnai, todėl, vadovaujantis vieno langelio principu, Šiaulių kalėjimas turėjo persiųsti Pareiškėjo prašymą Vilniaus kalėjimo administracijai, o ne įpareigoti tai padaryti prašymą teikusį asmenį.

Seimo kontrolierė pažymi, kad kiekviena valstybės įstaiga (institucija) (nagrinėjamu
atveju – Šiaulių kalėjimas) yra saistoma bendrųjų konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Gero administravimo principas labai platus, be kita ko, reiškiantis, kad valdžios įstaigos turi pareigą imtis aktyvių veiksmų, padėti, reikalus tvarkyti teisingai, per kiek įmanoma trumpesnį laiką, elgtis atidžiai, apdairiai, rūpestingai ir pan.

Įvertinus Pareiškėjui pateiktą atsakymą, darytina išvada, kad Šiaulių kalėjimo administracija nesivadovavo Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintu vieno langelio principu ir nepersiųsdama prašymo kito kalėjimo administracijai nepagrįstai administracinę naštą perkėlė besikreipiančiam asmeniui.

 

11. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad LKT Šiaulių kalėjimo administracija, nagrinėdama Pareiškėjo prašymą ir nesuteikdama jo prašomos informacijos bei pasiūlydama pačiam Pareiškėjui kreiptis į kito kalėjimo pareigūnus, nesivadovavo vieno langelio ir gero viešojo administravimo principais, todėl Skundas pripažįstamas pagrįstu.

 

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS

12. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X skundą dėl Šiaulių kalėjimo pareigūnų veiksmų, susijusių su prašymo nagrinėjimu, pripažinti pagrįstu.

 

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJA

13. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė LKT direktoriui rekomenduoja imtis priemonių užtikrinti, kad ateityje LKT pareigūnai, nagrinėdami asmenų prašymus ir skundus, laikytųsi teisės aktuose įtvirtinto vieno langelio principo, prašymuose išdėstytus klausimus spręstų efektyviai ir operatyviai.

 

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašoma informuoti Pareiškėją ir Seimo kontrolierę (rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus ir juos pagrindžiančius dokumentus Seimo kontrolierei pateikti per E. pristatymo informacinę sistemą ar el. p. [email protected]).

 

 

Seimo kontrolierė                                                                                               Erika Leonaitė