PAŽYMA DĖL X SKUNDO NR. 4D-2024/1-967 PRIEŠ ASMENS SU NEGALIA TEISIŲ APSAUGOS AGENTŪRĄ PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS

SKUNDO ESMĖ

 

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė gavo X (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau citatose ir tekste – Agentūra) biurokratizmo ir vilkinimo atlikti veiksmus (toliau – Skundas).

 

2. Pareiškėjo Skunde nurodyta:

2.1. 2023 m. sausio 27 d. skunde Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (buvo iki 2023 m. gruodžio 31 d.; toliau citatose ir tekste – Tarnyba) Vilniaus teritoriniam skyriui dėl priimto sprendimo peržiūrėjimo (toliau citatose ir tekste – 2023 m. skundas Tarnybai) „akcentavau, kad tuometinio Tarnybos Vilniaus V teritorinio skyriaus 2023-­01-05 darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. 4936 (Darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 97) man buvo nustatytas 70% netektas darbingumas nuo 2022-12-08 iki 2025-08-20, tiksliau iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos. Kadangi nesutikau su tuometiniu vertinimu ir jį apskundžiau, tuometinis Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, atlikęs pakartotinį darbingumo lygio vertinimą, 2023-02-22 pakeitė Vilniaus V teritorinio skyriaus sprendimą dalyje dėl termino ir 2023-02-22 darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. 253 (Darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 147) buvo nustatyta 70 % netektą darbingumą 1 metams, t. y. nuo 2023-02-22 iki 2024-02-21. Tiksliau tariant sutrumpino terminą, priimdami jį niekuo nepagrįsdami […] tuo auklėdami mane, kaip nepagrįstai besiskundžiančio asmens atžvilgiu.“

2.2. „[…] nesutikdamas su Alytaus teritorinio skyriaus 2024-04-17 priimtais sprendimais: […] Nr. STS -4117 „Dėl dalyvumo lygio“ […] pateikiau [2024 m. gegužės 31 d.] skundą Agentūrai“ (toliau citatose ir tekste – 2024 m. skundas Agentūrai).

Pareiškėjas iš Agentūros gavo 2024 m. liepos 3 d. tarpinį atsakymą (Nr. 5973), kuriame nurodyta, kad „vertinimo terminas pratęstas 10 darbo dienų“ (toliau – Tarpinis atsakymas).

„Tačiau praėjo pakankamai ilgas dviejų mėnesių laikotarpis ir Agentūra nesiteikia geranoriškai spręsti kilusio ginčo.“

2.3. „Antra vertus, norėjau sulaukti gauto Asmens su negalia pažymėjimo AP Nr. … ir išduoto bei galiojančio iki 2025-08-20 neįgaliojo pažymėjimo NP Nr. … teisinio įvertinimo“, kaip pažymėta 2024 m. skunde Agentūrai.

„Iš minėtų dokumentų akivaizdu, jog jie abudu turi vienodą teisinę galią ir nėra ne vienas iš jų pripažintas negaliojančiu. Viename iš jų nurodytas galiojimo terminas iki 2026-03-21 su dalyvumo lygiu 50 %, o neįgaliojo pažymėjimas NP Nr. … galioja iki 2025-08-29 su 30 % darbingumo lygiu. Iš to akivaizdu, jog valdininkas privalo žinoti reglamentuojančius galiojančius teisės norminius aktus. Logiškai mąstant, anksčiau išduoto neįgaliojo pažymėjimo NP Nr. … galiojimo iki 2025-08-­29 termine neturėtų būti atliekamas kitas dalyvumo lygio nustatymas.“

 

 

3. Pareiškėjas Seimo kontrolierės prašo „pripažinti skundą pagrįstu, bei nustatyti tiesiogiai bei netiesiogiai atsakingus asmenis dėl aukščiau nurodomų akivaizdžių Lietuvos Respublikos teisės aktų pažeidimų; nustačius, jog jų veiksmuose yra akivaizdus vilkinimas ar biurokratizmas, rekomenduoti taikyti kaltiems asmenims drausminio poveikio priemones; įpareigoti skundžiamą instituciją atlikti mano patirtos turtinės žalos, pasireiškiančios tenkančios pašalpos pagal nustatytą 70 % netektą darbingumą paskaičiavimą nuo 2024-02-21.“

 

TYRIMAS IR IŠVADOS

 

4. Kartu su Skundu pateiktame Agentūros 2024 m. liepos 2 d. Tarpiniame atsakyme (Agentūros Sprendimų kontrolės skyriaus 2024 m. liepos 3 d. pranešimas Nr. R-5973, išsiųstas Pareiškėjui elektroninio pašto adresu) nurodyta:

„Agentūros Sprendimų kontrolės skyriuje gauto Jūsų prašymo pagrindu yra atliekamas pakartotinis dalyvumo lygio vertinimas […]. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintu Dalyvumo lygio nustatymo kriterijų tvarkos aprašo 59 ir 63 punktais, Agentūra, gavusi visus reikiamus dokumentus, asmens dalyvumo lygį įvertina ir priima sprendimą per 20 darbo dienų. Jei dėl objektyvių priežasčių per šį terminą vertinimas negali būti atliktas, Agentūros direktorius ar jo įgaliotas asmuo gali vertinimo terminą pratęsti 10 darbo dienų. Informuojame Jus, jog vertinimo terminas pratęstas 10 darbo dienų.“

 

5. Seimo kontrolierė, atsižvelgusi į pirmiau nurodytas aplinkybes, kreipėsi į Agentūrą, prašydama pateikti informaciją (pagrindžiant teisės aktų nuostatomis ir dokumentų kopijomis): ar Agentūra pateikė atsakymą Pareiškėjui į jo skundą, jeigu taip – pateikti atsakymo kopiją su rašto išsiuntimą patvirtinančiais dokumentais, jeigu nepateikė – nurodyti motyvuotas priežastis ir pateikti atsakymą Pareiškėjui (Seimo kontrolierei pateikti atsakymo kopiją); dėl kokių priežasčių ir kokiu teisiniu pagrindu Pareiškėjui galimai nebuvo pateiktas atsakymas per teisės aktuose ir Tarpiniame atsakyme nurodytą terminą; ar sprendime, kuriuo sutrumpintas 70 % netekto darbingumo terminas iki vienerių metų, ar kitu raštu Pareiškėjui buvo paaiškinti kitokio, Pareiškėjo padėtį bloginančio, sprendimo motyvai, teisinis ir faktinis pagrindai, jeigu ne – pateikti Pareiškėjui motyvuotą paaiškinimą šiuo klausimu (Seimo kontrolierei pateikti pirmiau nurodyto sprendimo ir rašto Pareiškėjui kopijas); ar, Agentūros motyvuota nuomone, sprendimu, kuriuo sutrumpintas 70 % netekto darbingumo terminas iki vienerių metų, buvo tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo principai, pvz., draudimo keisti į blogąją pusę, išsamumo principų reikalavimai; ar Agentūra patikrino „Asmens su negalia pažymėjimo AP Nr. … ir išduoto bei galiojančio iki 2025-08-20 neįgaliojo pažymėjimo NP Nr. …“ teisinę galią ir galiojimą, ar galiojančiame pažymėjime teisingai nurodytas nustatyto Pareiškėjui dalyvumo dydis, bei apie tai informavo Pareiškėją, ar paaiškino Pareiškėjui, kokiu teisiniu pagrindu „anksčiau išduoto neįgaliojo pažymėjimo NP Nr. … galiojimo iki 2025-08-­29 termine“ buvo atliekamas kitas dalyvumo lygio nustatymas, jeigu ne – nurodyti priežastis ir pateikti Pareiškėjui motyvuotus paaiškinimus šiais klausimais (Seimo kontrolierei pateikti atsakymo kopiją); ar, Agentūros motyvuota nuomone, Pareiškėjas patyrė (patiria) žalą, pasireiškiančią dėl „tenkančios pašalpos pagal nustatytą 70 % netektą darbingumą paskaičiavimą nuo 2024-02-21“, ir kt.

 

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

 

6. Agentūra (įstaigos pavadinimas iki 2023 m. gruodžio 31 d. – Tarnyba) Seimo kontrolierei pateikė informaciją ir dokumentus, paaiškindama:

6.1. „[…] skirtingai nei […] [Seimo kontrolierės] kreipimesi pateikti Pareiškėjo Skundo argumentai (pateiktų citatų turinys) dėl 70 proc. netekto darbingumo ir jo termino aplinkybių, vertinant Pareiškėjo darbingumo lygį laikotarpiu 2023 m. nebuvo pažeista nustatyta darbingumo lygio vertinimo tvarka, priimtas individualus administracinis aktas buvo pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (darbingumo lygio galiojimo termino sutrumpinimas) buvo išsamiai motyvuotos. 2022 m. (techninio pobūdžio klaida ir turi būti 2023 m.) vasario 22 d. administracinės procedūros sprendime Nr. SS-273 „Dėl X darbingumo lygio“ (toliau citatose ir tekste – Tarnybos Kontrolės skyriaus 2023 m. sprendimas).

„Pastebėtina, kad remiantis iki 2023 m. gruodžio 31 d. galiojusiu Darbingumo lygio nustatyto tvarkos aprašo 41 punktu, tuo atveju, kai asmuo nesutinka su Tarnybos direktoriaus sprendimu, jis per 30 kalendorinių dienų po darbingumo lygio Tarnyboje peržiūrėjimo dienos turi teisę kreiptis į ikiteisminę ginčų nagrinėjimo instituciją – Ginčų komisiją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos [Ginčų komisija yra likviduojama nuo 2024 m. vasario 2 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2024 m vasario 1 d. įsakymu Nr. A1-96], kuri ginčus dėl darbingumo lygio nagrinėja ir sprendimus priima Socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. Tačiau Pareiškėjas jam teisės aktų suteikta teise nepasinaudojo ir priimto sprendimo per nurodytą terminą neapskundė.“

6.2. „Agentūra, vadovaujantis Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 7 dalimi, pažymi, kad nustatyto darbingumo lygio sąvoka tolygi dalyvumo lygio sąvokai.“

„[…] pasisakydami dėl draudimo keisti į blogąją pusę principo, norime pažymėti, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo, kad Sprendimų kontrolės skyrius atlikęs išsamų ir objektyvų pakartotinį dalyvumo lygio vertinimą, turi teisę nustatyti kitokį dalyvumo lygį (kartu keisti ir jo terminą), nei buvo nustatęs teritorinis skyrius. Atlikus pakartotinį dalyvumo lygio vertinimą ir nustatytų aplinkybių pagrindu, t. y. iš naujo objektyviai įvertinusi asmens sveikatos būklės pakitimus, priėmusi asmens padėtį bloginantį sprendimą, Agentūra (Sprendimų kontrolės skyrius) nepažeistų bendrojo non reformationis in peius (draudimas keisti į blogąją pusę) principo.“ Šiems teiginiams pagrįsti Agentūra nurodė 2018 m. kovo 27 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. I-282-463/2018, kuriame, be kita ko, konstatuota:

„Byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjai nustatyto darbingumo lygio […] teisėtumo ir pagrįstumo. […]. Iš skundo turinio ir teismo posėdyje pateiktų pareiškėjos atstovo advokato žodinių paaiškinimų matyti, kad nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kyla dėl pareiškėjai Tarnybos sprendimu sumažinto darbingumo lygio […].

Dėl principo non reformatio in peius pažeidimo

„Tarnyba yra viešojo administravimo subjektas, kuri, be kita ko, yra įgaliota nustatyti darbingumo lygį ir specialiuosius poreikius. Todėl nors šiuo teismo sprendimu pareiškėjos skundas patenkintas, visgi teismas negali sutikti su pareiškėjos skundo argumentu, kad atliekant pakartotinį darbingumo lygio ir specialiųjų poreikių vertinimą ir priimant asmens padėtį bloginantį sprendimą yra pažeidžiamas non reformatio in peius principas. Įvertinusi Darbingumo lygio nustatymo tvarkos apraše ir Tvarkos apraše nustatytą tvarką, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Tarnyba, atlikusi išsamų ir objektyvų pakartotinį darbingumo vertinimą, turi teisę nustatyti kitokį darbingumo lygį, nei buvo nustatęs Tarnybos teritorinis skyrius. Todėl atlikusi pakartotinį darbingumo lygio vertinimą ir, pavyzdžiui, nustatytų aplinkybių pagrindu priėmusi asmens padėtį bloginantį sprendimą, Tarnyba nepažeistų bendrojo non reformatio in peius principo.“

Agentūra, remdamasi Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas) praktika, pažymėjo, kad „Agentūra (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – Tarnyba) nėra susaistyta ankstesnių vertinimų metu asmeniui nustatytų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) lygio procentų. Dalyvumo lygį reglamentuojantys teisės aktai tikslingai įtvirtina dalyvumo lygio terminus tam, kad pakartotinio vertinimo metu būtų galima iš naujo objektyviai įvertinti asmens sveikatos būklės pakitimus. Todėl kiekvieną kartą atlikdami pakartotinį dalyvumo lygio vertinimą Agentūros specialistai remiasi iš naujo pateiktais, vertinimo metu esamą asmens sveikatos būklę patvirtinančiais medicininiais dokumentais. Agentūra iš naujo atlikdama vertinimą, nėra saistoma ankstesnių vertinimų ir sprendimų dėl asmeniui nustatyto dalyvumo lygio ir objektyviai asmens sveikatos būklę vertina iš naujo pagal jai pateiktą informaciją (duomenimis). Anksčiau priimti sprendimai dėl dalyvumo lygio pakartotinai atliekamam vertinimui įtakos nedaro. Galiojantis teisinis reglamentavimas suponuoja galimą asmens dalyvumo lygio kitimą priklausomai nuo jo sveikatos būklės atitinkamame laikotarpyje.

Paaiškiname, kad Tarnybos 2023 m. sprendimas priimtas laikantis teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų ir taisyklių, įvertintos visos aplinkybės, sprendimas pagrįstas teisės aktais, asmens vertinimas buvo atliktas pagal byloje esančius dokumentus, sprendimas priimtas pagal kompetenciją, savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Sprendimų kontrolės skyrius atlikdamas pakartotinį vertinimą vykdė teisės aktais jam priskirtas funkcijas, veikė taip, kaip turėjo veikti viešojo administravimo subjektas, sprendimu nustatydamas asmens darbingumo lygį ir jo terminą laikėsi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos. Sprendžiant iš administracinės procedūros sprendimo Nr. SS-273 turinio konstatuotina, kad visi būtini sprendimo turinio elementai yra nurodyti. Juo labiau, kad Sprendimų kontrolės skyrius asmeniui, išsamiai paaiškino faktines aplinkybes, padariusias įtaką darbingumo lygio ir jo termino pasikeitimui.“

Agentūra, 2024 m. lapkričio 25 d. pateikdama papildomus paaiškinimus Seimo kontrolierei, kokiame Agentūros dokumente „Sprendimų kontrolės skyrius asmeniui, išsamiai paaiškino faktines aplinkybes, padariusias įtaką darbingumo lygio ir jo termino pasikeitimui“, pažymėjo, kad Tarnybos Kontrolės skyriaus 2023 m. sprendime, kuriuo pakeista Tarnybos Vilniaus V teritorinio skyriaus 2023 m. sausio 5 d. priimto sprendimo Nr. STS-121 „Dėl X darbingumo lygio“ (toliau citatose ir tekste – Tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. sprendimas) dalis dėl termino, „nurodytos faktinės aplinkybės dėl darbingumo lygio termino nustatymo.“ „Pastebėtina, kad darbingumo lygio galiojimo terminus reglamentavo Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnis (galiojanti redakcija iki 2023 m. gruodžio 31 d.), kuris numatė, kad darbingumo lygis maksimaliam terminui, t. y. iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos nustatomas tada, kai neprognozuojamas asmens sveikatos būklės ir profesinių funkcinių veiksnių pasikeitimas, darantis įtaką asmens darbingumo lygiui, ir (ar) asmens sveikatos sutrikimai yra nuolatinio, nekintamo pobūdžio, kadangi Tarnyba nedisponavo medicininiais dokumentais, liudijančiais nuolatinį ir nekintamą sveikatos funkcijos sutrikdymą. Teisė spręsti dėl darbingumo lygio termino nustatymo savo nuožiūra buvo Tarnybos kompetencija ir ja buvo pasinaudota teisėtai ir pagrįstai.“

Agentūra šiems jos teiginiams pagrįsti nurodė Vilniaus apygardos administracinis teismo 2019 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. I-933-821/2019, kuriame, be kita ko, konstatuota:

„Iš pareiškėjos skundo turinio matyti, kad ji iš esmės nesutinka su Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimu, kuriuo buvo pakeistas Tarnybos teritorinio skyriaus nustatytas terminas ([…] (iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos) ir nustatytas trumpesnis (1 metų) darbingumo lygio ir specialiojo transporto išlaidų kompensacijos poreikio galiojimo terminas (nuo […]). […]. Nagrinėjamu atveju pakartotinis pareiškėjos darbingumo lygio ir specialiųjų poreikių vertinimas buvo atliktas pagal periodinės neplaninės kontrolės procedūrą, vykdant Tarnybos direktoriaus 2017-12-01 pavedimą Nr. DP-10. Šis pavedimas priimtas atsižvelgiant į Antikorupcinės komisijos 2017-11-24 išvadą apie skundų nagrinėjimą Nr. IAK-17. Pavedime nurodyta patikslinti asmens neurologinę simptomatiką galimai pasikeitus sveikatos būklei. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus atliekamų teritorinių skyrių priimamų sprendimų patikrinimų tvarką nustato Tarnybos direktoriaus 2016-11-25 įsakymu Nr. V-77 patvirtintas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinių skyrių priimamų sprendimų periodinės kontrolės tvarkos aprašas (toliau – Kontrolės tvarkos aprašas), kurio 4.3 punktas nustato, jog periodinė neplaninė kontrolė atliekama Tarnybos direktoriaus pavedimu, kai kyla abejonių dėl priimtų sprendimų pagrįstumo ar teisėtumo, dėl paaiškėjusių svarbių sprendimui priimti aplinkybių, gautos informacijos, asmens […], pranešimo […], taip pat vertinimų praktikos vienodinimo tikslais. […]. Kaip jau buvo minėta Įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais. Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys į tai, kad atsakovė nėra sveikatos priežiūros įstaiga ir neatlieka asmenų išsamios medicininės apžiūros dėl sveikatos būklės ištyrimo. Tarnyba yra viešojo administravimo įstaiga, kurios funkcija – priimti sprendimą dėl asmens darbingumo lygio, vadovaujantis jai pateiktais dokumentais. […]. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, daro išvadą, kad ginčijami sprendimai ir aktas dėl pareiškėjos darbingumo lygio […] priimti laikantis teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų ir taisyklių, įvertintos visos aplinkybės, sprendimai pagrįsti teisės aktais, pareiškėjos pakartotinis darbingumo lygio […] vertinimas buvo atliktas pagal byloje esančius dokumentus, sprendimai priimti pagal kompetenciją, savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, t. y. Tarnyba atlikdama teritorinio skyriaus sprendimo kontrolę vykdė teisės aktais jai priskirtas funkcijas, veikė taip, kaip turėjo veikti viešojo administravimo subjektas, skundžiamu sprendimu nustatydama trumpesnį nei teritorinio skyriaus, t. y. (1 metų) darbingumo lygio […] galiojimo terminą, laikėsi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos […].“

6.3. „[…] skirtingai nei nurodo Pareiškėjas, Sprendimų kontrolės skyriui priėmus Tarnybos [Kontrolės skyriaus] 2023 m. sprendimą, Tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. sprendimas neteko galios ir išduotas neįgaliojo pažymėjimas NP Nr. … pripažintas negaliojančiu (informacija pridedama).

Paaiškiname, kad 2023 m. vasario 27 d. Sprendimų kontrolės skyriaus pranešime (lydraščio Nr. R-1410) buvo nurodyta, kad gauto skundo pagrindu yra atliktas pakartotinis vertinimas ir siunčiami išvardinti dokumentai (sprendimas Nr. STS-573 […]), teisės aktų numatyta tvarka. Asmuo taip pat informuotas apie dokumentinės nuotraukos poreikį, kadangi pastaroji reikalinga naujo neįgaliojo pažymėjimo išdavimo tikslu, tačiau Pareiškėjas jos nepateikė.“

6.4. „[…] patikrinus byloje esančius dokumentus yra žinoma, kad Pareiškėjo negalią 2024 m. kovo 22 d.–balandžio 17 d. vertino Agentūros Alytaus teritorinis skyrius, kuris 2024 m. balandžio 17  d. priėmė administracinius sprendimus Nr. STS-4117 „Dėl dalyvumo lygio“ ir Nr. STS-4118 „Dėl individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio“.

Agentūros Sprendimų kontrolės skyrius, remdamasis Pareiškėjo 2024 m. skundu Agentūrai (Agentūroje skundas gautas 2024 m. birželio 3 d.; registracijos Nr. SK-2889), atliko administracinę procedūrą ir 2024 m. rugpjūčio 23 d. priėmė administracinės procedūros sprendimus Nr. STS-2921 „Dėl dalyvumo lygio“ [toliau – Agentūros Kontrolės skyriaus 2024 m. sprendimas] ir Nr. STS-2931 „Dėl individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio“ (kuriais skundžiamus Alytaus teritorinio skyriaus 2024 m. balandžio 17 d. sprendimus paliko galioti nepakeistus). Administracinės procedūros sprendimai 2024 m. rugpjūčio 30 d. Pareiškėjui išsiųsti registruotu laišku (pranešimo (lydraščio) Nr. R-8625 [toliau – 2024 m. Agentūros atsakymas]) Skunde Agentūrai nurodytu adresu kurie, sprendžiant iš […] [Seimo kontrolierės] kreipimesi pateiktų Pareiškėjo citatų turinio, Pareiškėjui dar neįteikti (pranešimo kopija iš Lietuvos pašto pridedama). Pastarąjį faktą patvirtinta tai, kad registruotas laiškas grįžo atgal neįteiktas, nes Pareiškėjas (jo atstovas) jo neatsiėmė“ (tai patvirtina Lietuvos pašto pranešimo kopija kartu su informacija apie grįžusio registruoto pranešimo registraciją).

„2024 m. spalio 16 d. administracinės procedūros sprendimai buvo išsiųsti pakartotinai, siunta įteikta Pareiškėjui 2024 m. spalio 24 d.“

Agentūra paaiškino, kad „kitų žinomų Pareiškėjo gyvenamosios vietos adresų Agentūra neturi (siuntime į Agentūrą, prašyme nustatyti negalią ir Skunde Agentūrai nurodytas vienas ir tas pats gyvenamosios vietos adresas […]. Pats asmuo (jo atstovas) nepateikė prašymo pranešimus siųsti kitu adresu arba neišreiškė pageidavimo jų gauti kitu būdu (pavyzdžiui el. p.).“

6.5. „[…] Tarnyba buvo reorganizuojama ir nuo 2024 m. sausio 1 d. jos teises ir pareigas perėmė Agentūra, kuriai pradėjus naują veiklą nuo 2024 m. sausio 2 d. buvo keičiama ir jos dokumentų valdymo bendroji informacinė sistema (DBSIS) ir iki šiol vis dar susiduriama su techniniais trukdžiais, taip pat nuo 2024 m. sausio 1 d. pasikeitė negalios nustatymo sistema (dabar daugiau žmonių gali būti įvertinti pagal dalyvumo lygį arba gali būti atliekamas turėtų darbingumo lygio procentų ar specialiųjų poreikių lygio prilyginamas dalyvumo lygiui) ir padidėjo klientų skaičiaus, ko pasėkoje, ženkliai išaugo gaunamų skundų ir kitų užklausų skaičius 2024 m. įvykus negalios reformai, todėl dėl didelio darbuotojų darbo krūvio, kai kurie negalios nustatymo ar skundų nagrinėjimo procesai užtrunka ilgiau nei įprastai.“

Nagrinėjamu atveju „administracinės procedūros sprendimas priimtas 2024 m. rugpjūčio 23 d., t. y. praleidus teisės aktuose nurodytą bendrą 20 darbo dienų ir vertinimo termino pratęsimo 10 darbo dienų terminą. Dalyvumo lygio ir (ar) individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio vertinimas turi būti atliktas per 20 darbo dienų nuo visų reikalingų dokumentų Agentūroje gavimo dienos, tačiau dėl susiklosčiusių objektyvių priežasčių administracinės procedūros sprendimo priėmimo terminas buvo pratęstas 10 darbo dienų. Apie administracinės procedūros termino pratęsimą asmuo buvo informuotas Tarpiniu atsakymu. Tačiau skundo nagrinėjimo procesas užtruko ilgiau nei įprastai ir per šį terminą nebuvo priimtas administracinės procedūros sprendimas.“

Agentūros nuomone, „Agentūros teisės aktais nustatytos pareigos per nustatytą terminą išnagrinėti Pareiškėjo skundą neišlaikymas (nesilaikymas) traktuotinas kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas – Pareiškėjo teisių apimtis nesikeitė, t. y. vienkartiniu veiksmu nepadaryta esminės žalos – asmeniui neatsirado daugiau teisių ir (ar) pareigų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo [toliau citatose ir tekste – LVAT] praktikoje nurodoma, kad tuo atveju, kai pareiškėjo skundo nagrinėjimo procedūra užtruko per ilgai ir šiuo aspektu neatitiko teisės aktų reikalavimų, tačiau toks procedūros pažeidimas nelaikytinas esminiu, apribojusiu objektyvių visų ginčui reikšmingų aplinkybių įvertinimą, dėl kurio turėtų būti panaikintas sprendimas (žr. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. eA-27-822/2019).

Be kita ko, Lietuvos administracinių ginčų komisijos formuojamoje praktikoje nurodoma, kad viešojo administravimo subjektui, t. y. Agentūrai, Viešojo administravimo įstatyme nustatytas terminas administraciniam sprendimui priimti yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu pačio administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui. Viešojo administravimo įstatyme, Dalyvumo lygio nustatymo tvarkos apraše ir Individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarkos apraše nustatyto termino, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus, t. y. tiesiogiai nesukuria neigiamų pasekmių, tik prailgina administracinę procedūrą, su sąlyga, jei nesuėjęs senaties terminas šioms procedūroms vykdyti.

LVAT praktika, kurioje pasisakyta, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti (pvz., 2015 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-858-624/2015; 2015 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-980-756/2015).“

Agentūros nuomone, „atsižvelgiant į byloje nustatytas teisines ir faktines aplinkybes, Viešojo administravimo įstatyme nustatyto termino administraciniam sprendimui priimti nesilaikymas vertintinas kaip neesminis ir nesudarantis savarankiško ir pakankamo pagrindo konstatuoti Agentūros neveikimą, nes Sprendimų kontrolės skyrius Pareiškėjo skundą išnagrinėjo ir priėmė sprendimą.“

6.6. Agentūros Seimo kontrolierei pateiktuose dokumentuose pažymėta:

6.6.1. Pareiškėjo 2023 m. skunde Tarnybai nurodyta:

„[…] išanalizavęs skundžiamos institucijos Vilniaus V teritorinis skyriaus 2023-01-05 sprendimą Nr. STS-121 „Dėl X darbingumo lygio“ pastebėtini reglamentuoto LR SAM 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 iš dalies darbingumo lygio nustatymo tvarkos neatitikimai. Būtent Nr. STS-121 „Dėl X darbingumo lygio“ nėra įrašyta 46.3.1. ir 46.3.2. kadangi […] [duomenys neskelbtini]. Mano supratimu turėtų būti įrašyta 83.5 p. nuostatos. Todėl bazinis nedarbingumo lygis būtų ženkliai mažesnis, negu nustatytas – 30 procentų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad mano pirminis prašymas dėl darbingumo lygio nustatymo, adresuotas Tarnybai buvo dar 2022-10-05, o pateikus šeimos daktarei siunčiamus dokumentus, manęs buvo paprašyta perrašyti ir pakeisti datą, kas buvo padaryta 2022-12-07 d. Todėl esu tos nuomonės, kad neįgalumo lygio nustatymo terminas turėtų būti nustatytas nuo 2022-10-05 d. […]. Todėl pagrįstai manau, kad skundžiamos instancijos vadovas nevisapusiškai ir objektyviai ištyrė svarbias aplinkybes, netinkamai taikė materialinės teisės normas, reguliuojančias dėl darbingumo lygio nustatymo, todėl Jūsų prašytina panaikinti Vilniaus V teritorinis skyriaus 2023-01-05 sprendimą Nr. STS-121 „Dėl X darbingumo lygio“ […]. Esant teisiniam pagrindui ir Jūsų kompetencijai priimti naujus sprendimus arba grąžinti teritoriniam skyriui medžiagą atlikti naują tyrimą.“

6.6.2. Tarnybos Kontrolės skyriaus 2023 m. sprendime nurodyta:

Tarnybos „Sprendimų kontrolės skyriaus vedėjui, priėmė nagrinėti X skundą peržiūrėti Tarnybos Vilniaus V teritorinio skyriaus 2023-01-05 sprendimą ir atlikti pakartotinį darbingumo lygio vertinimą. […]. Kriterijų aprašo 11 punktas reglamentuoja, kad apskaičiuojant asmens darbingumo lygį, nustatyti bazinio darbingumo procentai dauginami iš asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti koeficiento. Nagrinėjamu atveju Tarnybos teritoriniame skyriuje užpildyto veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyno balų suma yra 36. Vadovaujantis Kriterijų aprašo 10.3 papunkčiu, kai klausimyno balų suma yra 23–67 balų, ji prilyginama koeficientui 1. Todėl šiuo atveju taikytas minėtas įtakos koeficientas – sudauginus ir suapvalinus nustatytas 30 proc. darbingumo lygis (DL = 31,5 proc. x 1). […]. Atsižvelgiant į Pareiškėjui diagnozuotų sveikatos funkcinių sutrikimų pobūdį (asmeniui darbingumo lygis nustatomas pirmą kartą […] [duomenys neskelbtini], pabaigus gydymą, prognozuojamas asmens sveikatos būklės pasikeitimas) vadovaujantis Įstatymo 20 straipsnio 8 dalies 2 punktu ir Aprašo 34 punktu (darbingumo lygio nustatymo termino pradžia yra sprendimo Tarnyboje priėmimo diena) darbingumo lygio terminas nustatomas nuo 2023-02-22 iki 2024-02-21. […]. Pažymėtina, kad Tarnybos teritoriniai skyriai ir Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, vertindami darbingumo lygį, vadovaujasi gydymo įstaigos pateiktu siuntimu, prie jo pridėtais medicininiais dokumentais, pagrindžiančiais asmeniui diagnozuotą sveikatos funkcijos sutrikimą. Tarnyba nėra gydymo įstaiga, todėl negali asmenims diagnozuoti susirgimų, keisti gydančių specialistų nustatytų diagnozių ar spręsti kitokius, su gydymo procesu susijusius klausimus. Už siuntimo į Tarnybą teisingumą atsako asmenį gydantis gydytojas, už konkrečios konsultacijos teisingumą atsako ją suteikęs gydytojas specialistas.

Nepaisant nustatyto darbingumo lygio termino, pasikeitus sveikatos būklei asmuo turi teisę kreiptis į gydantį gydytoją dėl naujo siuntimo į Tarnybą ir medicininių dokumentų parengimo, kurie turėtų būti pateikti Tarnybos teritoriniam skyriui dėl pakartotinio darbingumo lygio vertinimo. […].

Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius nusprendžia: 1. pakeisti Tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. sprendimą dalyje dėl termino: Pareiškėjui nustatyti 30 proc. darbingumo lygį dėl priežasties „ligos arba būklės“ nuo 2023-02-22 iki 2024-02-21 […]. Jeigu asmuo […] nesutinka su Tarnybos direktoriaus sprendimu dėl pakartotinio darbingumo lygio vertinimo, šis sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo dokumentų, […] gavimo dienos […] gali būti skundžiamas Ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos […], kuri ginčus dėl Tarnybos priimtų sprendimų nagrinėja ir sprendimus priima socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.“

6.6.3. „Informacija dėl Neįgaliojo pažymėjimo paskelbimo negaliojančiu“ – „Agentūros „išduotų dokumentų, paskelbtų negaliojančiais po 2015 m. kovo 9 d., paieška“ – „NP – Neįgaliojo pažymėjimas … [numeris] 2023-01-05 [išdavimo data] 2023-02-23“ (paskelbimo negaliojančiu data).

6.6.4. Pareiškėjo 2024 m. skunde Agentūrai (nurodytas ne tik Pareiškėjo gyvenamosios vietos adresas Vilniuje, bet ir el. pašto adresai, skundas pateiktas elektroniniu paštu) nurodyta:

„Skundžiamos institucijos Alytaus teritorinis skyrius 2024-04-17 priėmė sprendimus: Nr. STS-4116 „Dėl lengvojo automobilio ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikio“; Nr. STS-4117 „Dėl dalyvumo lygio“ ir Nr. STS-4118 „Dėl individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio“. Išanalizavus minėto Alytaus teritorinio skyriaus vedėjo priimtus sprendimus darytina išvada, kad sprendimas dėl dalyvumo lygio vertinimas bei individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio vertinimas yra pasirinktas supaprastintas ir apsiribojama trumpu diagnozių aprašymu paimtu iš E. sveikata sistemos. Anaiptol nėra atsižvelgta, kad […] [duomenys neskelbtini]. Todėl bazinis nedarbingumo lygis būtų ženkliai didesnis, negu nustatytas – 5.

Skundžiamos institucijos valdininkas, priimdamas išvardintus sprendimus […] neselektyviai atliko jų vertinimą, tačiau neatsižvelgė Į pateiktus šeimos daktarės […] siunčiamus ir pridedamus dokumentus. […] Todėl absoliučiai nėra pagrįstas skundžiamos institucijos individualios pagalbos poreikio vertinimas 63 balais. Be to, drįstų priminti, kad tuometinės Tarnybos Vilniaus V teritorinis skyrius 2023-01-05 darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. 4936 (Darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 97) man buvo nustatytas 70 % netektas darbingumas nuo 2022-12-08 iki 2025-08-20, tiksliau iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos. Kadangi nesutikau su tuometiniu vertinimu ir jį apskundžiau, tuometinis Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, atlikęs pakartotinį darbingumo lygio vertinimą, 2023-02-22 pakeitė Vilniaus V teritorinio skyriaus sprendimą dalyje dėl termino ir 2023-02-22 darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. 253 (Darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 147) buvo nustatyta 70 % netektą darbingumą 1 metams, t. y. nuo 2023-02-22 iki 2024-02-21. Tiksliau tariant sumažino terminą, priimdami subjektyvų sprendimą mano, kaip nepagrįstai besiskundžiančiu asmeniu.

Antra vertus, išanalizavęs skundžiamos institucijos Alytaus teritorinio skyriaus 2024-04-17 sprendimą Nr. DPS-850 „Dėl darbo pobūdžio ir sąlygų“ nėra sutiktina, kad […] [duomenys neskelbtini].

Trečia vertus, noriu sulaukti gauto Asmens su negalia pažymėjimo AP Nr. … ir išduoto bei galiojančio iki 2025-08-20 neįgaliojo pažymėjimo NP Nr. … teisinio įvertinimo. Iš minėtų dokumentų akivaizdu, jog jie abudu turi vienodą teisinę galią ir nėra ne vienas iš jų pripažintas negaliojančiu. Viename iš jų nurodytas galiojimo terminas iki 2026-03-21 su dalyvumo lygiu 50 %, o neįgaliojo pažymėjimas NP Nr. … galioja iki 2025-08-29 su 30 % darbingumo lygiu. Iš to akivaizdu, jog valdininkas privalo žinoti reglamentuojančius galiojančius teisės norminius aktus. Tokiu atveju, anksčiau išduoto neįgaliojo pažymėjimo NP Nr. … galiojimo iki 2025-08-29 terminu neturėtų būti atliekamas kitas dalyvumo lygio nustatymas.

Todėl pagrįstai manau, kad skundžiamos instancijos vadovas nevisapusiškai ir objektyviai ištyrė svarbias aplinkybes, netinkamai taikė materialinės teisės normas, reguliuojančias dėl darbingumo lygio nustatymo, todėl Jūsų prašytina panaikinti Agentūros Alytaus teritorinio skyriaus 2024-04-17 priimtus sprendimus: Nr. STS-4116 „Dėl lengvojo automobilio ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikio“; Nr. STS-4117 „Dėl dalyvumo lygio“ ir Nr. STS-4118 „Dėl individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio“. Esant teisiniam pagrindui ir Jūsų kompetencijai priimti naujus sprendimus arba grąžinti teritoriniam skyriui medžiagą atlikti naują tyrimą.“

6.6.5. 2024 m. rugpjūčio 23 d. Agentūros Kontrolės skyriaus 2024 m. sprendime nurodyta:

„[…]. Vadovaujantis Dalyvumo lygio aprašo 27.11. papunkčiu, nustatomas 50 procentų dalyvumo lygis ir 50 procentų netekto dalyvumo lygis. […]. Dalyvumo lygio terminas nustatomas nuo 2024-02-22 iki 2026-03-21. Dalyvumo lygis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo [iki 2024-01-01 buvo vadinamas Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu; toliau citatose ir tekste – Įstatymas] 19 straipsnio 6 dalies 3 punktu, nustatomas 24 mėn. terminui (kai prognozuojami aplinkos veiksnių įtakos ir (ar) asmens organizmo funkcijų sutrikimų pasikeitimai, galintys daryti įtaką asmens dalyvumo lygio pasikeitimui per artimiausius 24 mėn. terminui mėn.), kadangi paliktas galioti Alytaus teritorinio skyriaus sprendimas 2024 m. balandžio mėn. 17 d. Nr. STS-4117 sprendimas dėl dalyvumo lygio.

Dalyvumo lygio terminas nustatytas vadovaujantis 47.3 p. (atlikus pakartotinį dalyvumo lygio vertinimą, nustatomas mažesnis asmens dalyvumo lygis, todėl termino pradžia yra teritorinio skyriaus sprendime nurodyta dalyvumo lygio termino pradžia).

Sprendimas priimtas 2024-08-23 dalyvumo lygio vertinimo akto Nr. 2608 pagrindu.

Pasikeitus sveikatos būklei, asmuo turi teisę kreiptis į gydantį gydytoją dėl naujo siuntimo į Agentūrą ir medicininių dokumentų parengimo, kurie turėtų būti pateikti Agentūros teritoriniam skyriui pakartotiniam dalyvumo lygio (neįgalumo, individualios pagalbos) – dalyvumo vertinimui atlikti.

Asmenys, nesutinkantys su šiuo Agentūros sprendimu, turi teisę per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo ar įteikimo asmeniui dienos sprendimą apskųsti Lietuvos administracinių ginčų komisijai, esančiai Vilniaus g. 27, Vilniuje, Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka.“

6.6.6. 2024 m. Agentūros atsakyme nurodyta:

„Agentūros Sprendimų kontrolės skyrius atliko pakartotinį vertinimą. Siunčiame toliau išvardintus dokumentus. PRIDEDAMA: 1. Sprendimas Nr. STS-292. 2. Sprendimas Nr. STS-2931.“

 

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

 

7. 7. Lietuvos Respublikos teisės aktai

7.1. Konstitucijos:

5 straipsnio 3 dalis – „[…] Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.“

52 straipsnis – „Valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais.“

7.2. Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (galiojo iki 2024 m. sausio 1 d.):

18 straipsnio „Neįgalumo lygį, darbingumo lygį, specialiųjų poreikių lygį, specialųjį nuolatinės slaugos poreikį, specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį, specialųjį lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikį nustatanti įstaiga“:

1 dalis – „Neįgalumo lygį, darbingumo lygį […] nustato Tarnyba.“

2 dalis – „Tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo priima sprendimus dėl: […] 2) darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino […].“

20 straipsnio „Darbingumo lygio nustatymas“:

1 dalis – „Darbingumo lygis nustatomas asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus.“

4 dalis – „Darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės.“

6 dalis – „Darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais. […].“

8 dalis – „Darbingumo lygis gali būti nustatomas tokiais terminais: 1) 6 mėnesiams, kai darbingumo lygis vertinamas pirmą kartą ir prognozuojamas asmens sveikatos būklės ir profesinių, funkcinių veiksnių pasikeitimas, darantis įtaką asmens darbingumo lygiui, per artimiausius 6 mėnesius; 2) vieniems metams, kai darbingumo lygis vertinamas pirmą kartą ir (ar) prognozuojamas asmens sveikatos būklės ir profesinių, funkcinių veiksnių pasikeitimas, darantis įtaką asmens darbingumo lygiui, per artimiausius 12 mėnesių; […] 5) iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos, kai neprognozuojamas asmens sveikatos būklės ir profesinių funkcinių veiksnių pasikeitimas, darantis įtaką asmens darbingumo lygiui, ir (ar) asmens sveikatos sutrikimai yra nuolatinio, nekintamo pobūdžio; 6) neterminuotai, kai darbingumo lygis nustatomas dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar dėl profesinės ligos.“

9 dalis – „Darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras kartu su sveikatos apsaugos ministru.“

23 straipsnio „Ginčų dėl Tarnybos priimtų sprendimų nagrinėjimas“ 1 dalis – „Ginčus tarp asmens, pensiją ar išmoką mokančios institucijos ir Tarnybos nagrinėja ir sprendžia Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos […].“

7.3. Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo (Įstatymas):

3 straipsnis „Pagrindiniai asmens su negalia teisių apsaugos įgyvendinimo principai“ – „Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys, užtikrindami ir (ar) įgyvendindami asmens su negalia teises, vadovaujasi šiais principais: 1) pagarbos asmens su negalia prigimtiniam orumui, savarankiškumui, įskaitant laisvę rinktis, ir nepriklausomumui pripažinimo – gerbiami asmens su negalia skirtumai ir pripažįstami jo, kaip žmonių įvairovės ir žmonijos dalies, orumas, vertė, lygios ir neatimamos teisės, kaip laisvės ir teisingumo pagrindas; 2) lygiateisiškumo – asmuo su negalia […] turi tokias pačias teises kaip ir kiti visuomenės nariai, jam sudaromos tokios pačios […] dalyvavimo visuomenės, politiniame ir bendruomenės gyvenime sąlygos ir (ar) galimybės kaip ir kitiems visuomenės nariams. Tik tais atvejais, kai asmeniui su negalia sudarytos tokios pačios kaip ir kitiems visuomenės nariams sąlygos ir (ar) galimybės yra neveiksmingos, asmeniui su negalia numatomos palankesnės sąlygos ir (ar) didesnės galimybės visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti visuomenės gyvenime, palyginti su kitais asmenimis; […] 5) individualizavimo ir prieinamumo – individualiųjų pagalbos poreikių tenkinimas organizuojamas planuojant ir (ar) įgyvendinant asmeniui su negalia skirtas priemones, atsižvelgiant į asmens su negalia poreikius ir asmenines savybes […] kuo arčiau asmens su negalia gyvenamosios vietos […]; 8) negalios kompensavimo – dėl negalios atsiradę individualieji pagalbos poreikiai asmeniui su negalia kompensuojami teisės aktuose numatytomis finansinės pagalbos priemonėmis ir kitomis pagalbos ir (ar) paramos formomis, atsižvelgiant į individualiojo pagalbos, skatinančios asmens dalyvumą, poreikio mastą; […].“

15 straipsnio „Agentūros kompetencija ir teisės asmens su negalia teisių apsaugos politikos valdymo srityje“:

1 dalis – „Agentūra ir (ar) jos struktūriniai padaliniai, dalyvaudami formuojant ir įgyvendinant asmens su negalia teisių apsaugos politiką: 1) organizuoja asmens su negalia teisių apsaugos užtikrinimą […]; 4) teikia ministrams pagal jiems priskirtas valdymo sritis pasiūlymus dėl asmens su negalia teisių apsaugos teisinio reguliavimo tobulinimo; […] 6) Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priima sprendimus dėl asmens su negalia: […] b) dalyvumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino, netekto dalyvumo procentų (100 procentų dalyvumo lygio ir asmeniui nustatyto dalyvumo lygio procentų skirtumo); […] 7) rengia ir tvirtina asmens su negalia pažymėjimo išdavimo ir keitimo tvarkos aprašą, pažymėjimo formą, organizuoja šio pažymėjimo pagaminimą ir išdavimą; […].“

3 dalis – „Agentūros priimti sprendimai yra privalomi ir gali būti skundžiami privaloma ikiteismine tvarka Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka ir (ar) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“

19 straipsnio „Dalyvumo lygio nustatymas ir terminai“:

3 dalis – „Dalyvumo lygis nustatomas kompleksiškai įvertinus aplinkos veiksnių įtaką asmens savarankiškumui, galimybes veiksmingai dalyvauti visuomenės gyvenime bei asmens organizmo funkcijų sutrikimus po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės priemonės ir atsižvelgiant į individualiojo pagalbos poreikio mastą“.

6 dalis – „Dalyvumo lygis gali būti nustatomas tokiais terminais: 1) 6 mėnesiams, kai prognozuojami aplinkos veiksnių įtakos ir (ar) asmens organizmo funkcijų sutrikimų pasikeitimai, galintys daryti įtaką asmens dalyvumo lygio pasikeitimui per artimiausius 6 mėnesius; 2) 12 mėnesių, kai prognozuojami aplinkos veiksnių įtakos ir (ar) asmens organizmo funkcijų sutrikimų pasikeitimai, galintys daryti įtaką asmens dalyvumo lygio pasikeitimui per artimiausius 12 mėnesių; 3) 24 mėnesiams, kai prognozuojami aplinkos veiksnių įtakos ir (ar) asmens organizmo funkcijų sutrikimų pasikeitimai, galintys daryti įtaką asmens dalyvumo lygio pasikeitimui per artimiausius 24 mėnesius; 4) neterminuotai, kai neprognozuojami aplinkos veiksnių įtakos ir (ar) asmens organizmo funkcijų sutrikimų pasikeitimai, galintys daryti įtaką asmens dalyvumo lygio pasikeitimui, ir (ar) asmens organizmo funkcijų sutrikimai yra nuolatinio, nekintamo pobūdžio.“

7 dalis – „Dalyvumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras kartu su sveikatos apsaugos ministru. […].“

7.4. Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ):

2 straipsnio „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ 2 dalis – „Administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą.“

3 straipsnis „Viešojo administravimo principai“ – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: […] 2) draudimo keisti į blogąją pusę (non reformatio in peius). Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinės procedūros sprendimą, negali pabloginti asmens, dėl kurio kreipimosi pradėta administracinė procedūra, padėties; […] 4) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; 5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį; […].“

10 straipsnio „Administracinių sprendimų priėmimas“ 4 dalis – „Viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. […]. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.“

13 straipsnio „Administracinio sprendimo ar kitos informacijos įteikimas (paskelbimas)“ 1 dalis – „Asmeniui, pateikusiam prašymą, ar asmeniui, dėl kurio galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų yra pradėta administracinė procedūra, taip pat asmenims, kuriems administracinis sprendimas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo administracinio sprendimo priėmimo dienos raštu pranešama apie priimtą administracinį sprendimą pateikiant to sprendimo kopiją […]. Jeigu asmuo nėra nurodęs pageidaujamo administracinio sprendimo ar kitos informacijos gavimo būdo, jie pateikiami tokiu būdu, kokiu buvo gautas prašymas ar skundas. […].“

14 straipsnis „Administracinio sprendimo apskundimas“ – „Asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą ar kitokį viešojo administravimo subjekto atsakymą į asmens prašymą ar skundą arba veiksmą (neveikimą), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus šio įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo administracinio sprendimo ar atsakymo įteikimo (paskelbimo) asmeniui šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka dienos ar veiksmo (neveikimo) arba vilkinimo paaiškėjimo asmeniui dienos tam pačiam viešojo administravimo subjektui arba aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, arba administraciniam teismui.“

7.5. Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo:

2 straipsnio „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ 7 dalis – „Vidaus kontrolė – viešojo juridinio asmens rizikos valdymui jo vadovo sukurta kontrolės sistema, padedanti siekti šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų.“

4 straipsnio „Vidaus kontrolės tikslai ir įgyvendinimas“ 1 dalies 1 punktas – „Siekiant viešajam juridiniam asmeniui strateginiuose planavimo dokumentuose numatytų tikslų, turi būti nustatomi ir analizuojami rizikos veiksniai ir kuriama vidaus kontrolė, kurios tikslai – padėti užtikrinti, kad viešasis juridinis asmuo: 1) laikytųsi teisės aktų, reglamentuojančių viešojo juridinio asmens veiklą, reikalavimų; […].“

7.6. Seimo kontrolierių įstatymo (toliau – SKĮ):

2 straipsnio „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ 1 dalis – „Biurokratizmas – tokia pareigūno veika, kai vietoj reikalų sprendimo iš esmės laikomasi nereikalingų ar išgalvotų formalumų, nepagrįstai atsisakoma spręsti pareigūno kompetencijai priklausančius klausimus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas bei kitaip blogai ar netinkamai valdoma (atsisakoma informuoti asmenį apie jo teises, sąmoningai pateikiamas klaidinantis ar netinkamas patarimas ir t. t.). Biurokratizmu taip pat laikomas toks pareigūnų darbas, kai nevykdomi arba blogai vykdomi įstatymai ar kiti teisės aktai.“

3 straipsnis „Seimo kontrolierių veiklos tikslai“ – „Seimo kontrolierių veiklos tikslai: 1) ginti žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, užtikrinantį žmogaus teises ir laisves, prižiūrėti, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms; […].“

12 straipsnio „Seimo kontrolierių tiriami skundai“ 1 dalis – „Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje. […].“

 

8. Kiti teisės aktai

8.1. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo (galiojusio Tarnybos Kontrolės skyriaus 2023 m. sprendimo priėmimo metu):

35 punktas – Tarnyba „atlieka pakartotinį darbingumo vertinimą: […] 35.3. asmeniui ir / ar pensiją arba išmoką mokančiai institucijai nesutinkant su Tarnybos teritorinio skyriaus priimtu sprendimu; […].“

41 punktas – „Jeigu asmuo, pensiją ar išmoką mokanti institucija nesutinka su NDNT [Tarnybos] direktoriaus sprendimu dėl pakartotinio darbingumo lygio vertinimo, šis sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo dokumentų, nurodytų 17 punkte, gavimo dienos […] gali būti skundžiamas Ginčų komisijai, kuri ginčus dėl NDNT [Tarnybos] priimtų sprendimų nagrinėja ir sprendimus priima socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.“

8.2. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Dalyvumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašo (toliau – Aprašas):

 1 punktas – Aprašas „reglamentuoja dokumentų, reikalingų dalyvumo lygiui nustatyti, parengimo ir pateikimo tvarką, dalyvumo lygio priežasties, atsiradimo laiko ir jo termino nustatymo tvarką, nustato kriterijus, kuriais vadovaujantis nustatomas dalyvumo lygis.“

45 punktas – „Dalyvumo lygio termino pradžia yra laikoma prašymo nustatyti dalyvumo lygį Agentūroje gavimo diena, išskyrus atvejį, kai asmuo kreipiasi nepasibaigus anksčiau nustatyto dalyvumo lygio terminui ir asmeniui nustatomas didesnis, nei buvo, asmens dalyvumo lygis. Tokiu atveju dalyvumo lygis nustatomas nuo Agentūros naujo sprendimo dėl asmens dalyvumo lygio nustatymo priėmimo dienos, bet ne vėliau kaip nuo kitos dienos, nuo prieš tai galiojusio sprendimo termino paskutinės dienos.

47 punktas – „Kai atliekamas pakartotinis dalyvumo lygio vertinimas, dalyvumo lygio termino pradžia yra Agentūros direktoriaus ar jo įgalioto valstybės tarnautojo sprendimo priėmimo diena, išskyrus atvejus, kai: […] 47.3. atlikus pakartotinį dalyvumo lygio vertinimą, nustatomas mažesnis asmens dalyvumo lygis. Tokiu atveju dalyvumo lygio termino pradžia yra Agentūros teritorinio skyriaus sprendime nurodyta dalyvumo lygio termino pradžia.“

49 punktas – „Agentūros teritorinis skyrius per 20 darbo dienų nuo Aprašo 8 arba 9 ir 14 punktuose nurodytų dokumentų gavimo dienos atlieka dalyvumo lygio vertinimą ir priima sprendimus dėl asmens dalyvumo lygio, jo priežasties (-čių), atsiradimo laiko, termino (toliau – sprendimas dėl dalyvumo lygio) ir Agentūros direktoriaus nustatyta tvarka asmeniui prašant – sprendimą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų.“

50 punktas – „Jei dėl objektyvių priežasčių per Aprašo 49 punkte nurodytą terminą asmens dalyvumo lygio vertinimas negali būti atliktas, Agentūros direktoriaus ar jo įgalioto valstybės tarnautojo sprendimu asmens dalyvumo lygio vertinimo terminas gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie priimtą sprendimą dėl asmens dalyvumo lygio vertinimo termino pratęsimo pranešama raštu per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos, pateikiant jo kopiją (nuorašą).

52 punktas – „Agentūra, priėmusi sprendimą dėl asmens dalyvumo lygio prašyme nurodytu nuolatinės gyvenamosios vietos adresu: 52.1. per 3 darbo dienas asmeniui išduoda arba išsiunčia: 52.1.1. sprendimą dėl asmens dalyvumo lygio (dokumento nuorašą (kopiją); 52.1.2. asmens su negalia pažymėjimą […].“

55 punktas – „Agentūros teritorinių skyrių sprendimai, nurodyti Aprašo […] 49 punkte, gali būti skundžiami Agentūros direktoriui: 55.1. per vieną mėnesį nuo dokumentų, nurodytų Aprašo […] 52 punkte, gavimo dienos, kai asmuo ar atstovas nesutinka su Agentūros teritorinio skyriaus sprendimu;

57 punktas – „Agentūros direktoriaus įgaliotas valstybės tarnautojas atlieka pakartotinį dalyvumo lygio vertinimą Aprašo III skyriuje nustatyta tvarka: 57.1. asmeniui nesutikus su Agentūros teritorinio skyriaus priimtu sprendimu, kai Agentūros direktoriaus įgaliotas valstybės tarnautojas priima sprendimą atlikti pakartotinį asmens dalyvumo lygio vertinimą; […] 57.5. jeigu, Agentūros direktoriaus įgaliotam valstybės tarnautojui atlikus Agentūros teritorinių skyrių priimtų sprendimų kontrolę, paaiškėja, kad sprendimas priimtas nepagrįstai.“

59 punktas – „Asmens pakartotinis dalyvumo lygio vertinimas atliekamas ir sprendimas dėl asmens dalyvumo lygio nustatymo priimamas per 20 darbo dienų nuo visų vertinimui atlikti reikalingų dokumentų gavimo Agentūroje dienos […]. Jeigu, pakartotinai įvertinus dalyvumo lygį, pakeičiamas anksčiau priimtas sprendimas dėl dalyvumo lygio, anksčiau priimtas sprendimas dėl dalyvumo lygio laikomas negaliojančiu.“

63 punktas – „Jei per Aprašo 59 punkte nurodytus terminus pakartotinis dalyvumo lygio vertinimas negali būti atliktas, Agentūros direktoriaus ar jo įgalioto atstovo sprendimu terminas gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie priimtą sprendimą dėl jo dalyvumo lygio vertinimo termino pratęsimo pranešama raštu per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos, pateikiant jo nuorašą (kopiją).“

65 punktas – „Atlikus pakartotinį dalyvumo lygio vertinimą, asmeniui išduodami (išsiunčiami) atitinkami dokumentai, nurodyti Aprašo 52 punkte.“

66 punktas – „Jeigu asmuo ar atstovas […] nesutinka su Agentūros direktoriaus ar jo įgalioto atstovo sprendimu dėl pakartotinio dalyvumo lygio nustatymo, šis sprendimas per vieną mėnesį nuo dokumentų, nurodytų Aprašo 52 punkte, gavimo dienos […] gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai. Jei Agentūros teritorinio skyriaus sprendimas skundžiamas Agentūros direktoriui, Agentūros direktoriaus įgalioto valstybės tarnautojo sprendimas – Lietuvos administracinių ginčų komisijai, o Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimas – teismui, […].“

8.3. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V-75 patvirtinto Asmens su negalia pažymėjimo išdavimo ir keitimo tvarkos aprašo (toliau – Pažymėjimų aprašas):

5 punktas – „Pažymėjimo gavėjui išduodamo pažymėjimo galiojimo data sutampa su data, iki kurios asmeniui nustatytas dalyvumo lygis ar neįgalumo lygis.“

8 punktas – „Pažymėjimas gali būti keičiamas, jeigu: […] 8.3. pažymėjime yra netikslių įrašų; 8.4. atlikus specialiųjų poreikių lygio prilyginimą dalyvumo lygiui; 8.5. pažymėjimas prarandamas.“

9 punktas – „Asmuo, norėdamas pasikeisti pažymėjimą, pateikia šiuos dokumentus: 9.1. prašymą pakeisti pažymėjimą, nurodydamas savo ar savo ir asmens, dėl kurio kreipiasi (jeigu kreipiasi atstovas), vardą, pavardę, gimimo datą, kontaktinį telefono ryšio numerį ir elektroninio pašto adresą, keitimo priežastį ir pageidaujamą pažymėjimo atsiėmimo būdą (atvykus į Agentūrą arba paštu); 9.2. anksčiau išduotą pažymėjimą, jei pažymėjimas keičiamas Tvarkos aprašo 8.1–8.4 papunkčiuose nustatytais atvejais. […].“

17 punktas – „Prarasti pažymėjimai Agentūros direktoriaus nustatyta tvarka pripažįstami negaliojančiais. Jei nesibaigus nustatytam pažymėjimo galiojimo terminui asmeniui išduodamas naujas pažymėjimas, prieš tai išduotas pažymėjimas Agentūros direktoriaus nustatyta tvarka Agentūros interneto svetainėje adresu www.anta.lt, skiltyje „Negaliojantys dokumentai“, yra paskelbiamas negaliojančiu.“

 

Tyrimui reikšminga teismų praktika

 

9. Konstitucinio Teismo praktika:

2001 m. liepos 12 d. nutarimas – „vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinio saugumo principas. Jis reiškia valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus bei teisėtus lūkesčius. Principo paskirtis – laiduoti asmens pasitikėjimą savo valstybe ir teise. Analizuojant šį principą pažymėtini du aspektai. Pirma, teisinio saugumo imperatyvas suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus pačiam teisiniam reguliavimui. Jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai. Žemesnio lygmens teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnio lygmens teisės aktams, ir joks teisės aktas negali prieštarauti Konstitucijai. […]. Teisinio saugumo principo turi laikytis visos valstybinės valdžios institucijos […].“

2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas – „Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir tai, kad turi būti užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės, kad visos valstybės valdžią įgyvendinančios ir kitos valstybės ir savivaldybių institucijos, visi pareigūnai turi veikti remdamiesi teise […]. Neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Teisinio saugumo principas – vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, reiškiantis valstybės pareigą […] apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Valstybė privalo vykdyti savo įsipareigojimus asmeniui. […].“

„Poįstatyminiu teisės aktu yra realizuojamos įstatymo normos, todėl poįstatyminiu teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis, nes taip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu (Konstitucinio teismo 2002-08-21 nutarimas); pažymėtina tai, kad poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai, jie turi būti priimami remiantis įstatymais, nes poįstatyminis teisės aktas, yra įstatymo normų taikymo aktas nepriklausomai nuo to, ar tas aktas yra vienkartinio (ad hoc) taikymo, ar nuolatinio galiojimo (Konstitucinio teismo 2003-12-30 nutarimas).“

2022 m. spalio 12 d. nutarimas – „Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu; […] Kai kada poreikį įstatymų nustatytą teisinį reguliavimą detalizuoti ir sukonkretinti poįstatyminiuose teisės aktuose gali lemti būtinumas teisėkūroje remtis specialiomis žiniomis ar specialia (profesine) kompetencija (inter alia 2005 m. vasario 7 d., 2007 m. gegužės 5 d., 2020 m. gruodžio 7 d. nutarimai), tačiau, kaip ne kartą yra pabrėžęs Konstitucinis Teismas, jokiomis aplinkybėmis poįstatyminiais teisės aktais negalima nustatyti asmens teisės atsiradimo sąlygų, riboti teisės apimties; poįstatyminiais teisės aktais negalima nustatyti ir tokio su žmogaus teisėmis, jų įgyvendinimu susijusių santykių teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme. […].“

 

10. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) praktika (LVAT formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus, į LVAT sprendimuose ir nutartyse esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus; Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 31 straipsnio „Vyriausiojo administracinio teismo kompetencija“ 2 ir 3 dalys):

2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A⁵-990/2007 – „Viešojo administravimo subjektų veiksmai turi būti aiškūs, nedviprasmiški. Priešingu atveju viešojo administravimo paslaugų vartotojui gali kilti neaiškumų, kaip ir kokiu būdu jis (paslaugų vartotojas) turi elgtis, siekdamas gauti kokybišką viešąją paslaugą.“

2015 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2142-624/2015 – „Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Taip pat šis principas suponuoja viešojo administravimo subjekto pareigą pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A⁵⁰²-134/2012; 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A⁷⁵⁶-708/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1316-756/2015).“

2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-7-552/2015 – „[…] pirmiausia paminėtina, kad Konstitucijoje yra įtvirtintas atsakingo valdymo principas (Konstitucinio Teismo 2004-07-01 nutarimas). Šis konstitucinis principas suponuoja tai, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais ir tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus (Konstitucinio Teismo 2012-10-26, 2012-11-10 išvados). Tinkamas, atsakingas valdymas, kaip yra aišku iš LVAT praktikos, neatsiejamas ir nuo gero administravimo reikalavimų. Kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma tiek bendrųjų teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.), tiek gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (LVAT 2012-03-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A⁵⁰²-1605/2012, 2015-10-07 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1095-492/2015).“

LVAT praktika, taikant VAĮ normas (pritarta LVAT teisėjų 2016 m. birželio 1 d. pasitarime; 2018/01/biuletenis) – „Principas non reformatio in peius yra suprantamas kaip draudimas priimti sprendimą besiskundžiančios šalies nenaudai, išskyrus įstatyme nustatytas šio principo taikymo išimtis. Non reformatio in peius principas apskundimo procese yra vienas iš fundamentalių proceso principų. Non reformatio in peius principo pažeidimu gali būti laikomas tik toks atvejis, kai ginčą nagrinėjantis viešojo administravimo subjektas išnagrinėja klausimą iš esmės, pakeisdamas priimto sprendimo turinį. Ginčą nagrinėjantis subjektas nepažeidžia non reformatio in peius principo, kai visą bylą ar jos dalį perduoda nagrinėti naujam nagrinėjimui skundžiamą sprendimą priėmusiam subjektui. Besiskundžiančiam subjektui nenaudingo sprendimo priėmimu reikėtų pripažinti tokį ginčą nagrinėjančio subjekto sprendimą, kuris pablogina besiskundžiančios šalies materialinę teisinę padėtį, pavyzdžiui, apribojant pripažintą teisę arba nustatant papildomas pareigas, palyginus su apskųstu sprendimu […] (2012 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-602-1176/2012; 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-1882/2013 dėl centrinio mokesčių administratoriaus teisės pavesti vietos mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį mokestinį patikrinimą).“

2018 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1240-556/2018 – „Gero viešojo administravimo principas įpareigoja viešojo administravimo subjektą, priimant sprendimą, jame nurodyti faktinių aplinkybių bei teisės normų, kurių pagrindu priimtas sprendimas, visumą (žr., pvz., LVAT 2013-05-14 sprendimą administracinėje byloje Nr. A⁴⁴⁴-878/2013). […]. Pažymėtina, kad pareiga vykdant viešojo administravimo veiklą laikytis teisėtumo principo apima tiek reikalavimą priimti administracinį sprendimą, kuris atitiktų tam teisiniam santykiui taikytiną konkrečią teisės normą (turinio požiūriu sprendimas turi būti pagrįstas tinkamu teisiniu pagrindu), tiek reikalavimą priimtame sprendime expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nurodyti teisinį pagrindą atitinkančią konkrečią teisės normą (žr., pvz., LVAT 2013-08-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A¹⁴⁶-834/2013).“

2021 m. birželio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1380-815/2021 – „pažymėtina, jog VAĮ viešojo administravimo subjektams exressis verbis (aiškiais žodžiais) nustatyta imperatyvi pareiga atsakyti į bet kurį asmens kreipimąsi (t. y. tiek skundą, tiek prašymą): asmens kreipimosi nagrinėjimo iš esmės atveju, per 20 darbo dienų […] nuo prašymo ar skundo gavimo viešojo administravimo subjekte dienos. Šios VAĮ nuostatos įtvirtina gero administravimo (atsakingo valdymo) principą, užtikrinantį asmenų, atliekančių atitinkamus veiksmus ir siekiančių tam tikrų veiksmų įgyvendinimo, lūkestį, kad įgaliotos valdžios institucijos veiks įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, kad tinkamai bus vykdomos teisės aktuose numatytos procedūros (žr., pvz., LVAT 2015 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-616-858/2015; kt.).“

2024 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-331-789/2024 – „Viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą (žr., pvz., LVAT 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2012). […]. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad, viešojo administravimo subjektui praleidus įstatyme ar kitame teisės akte nustatytą administracinio sprendimo priėmimo terminą, galima konstatuoti viešojo administravimo subjekto neveikimą ir tai suteikia teisę asmeniui ginti savo teises kreipiantis su skundu dėl neveikimo (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1176/2012; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2907/2012).“

 

Tyrimo išvados

 

11. Apibendrinus Skunde Seimo kontrolierei nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad Pareiškėjas skundžiasi Agentūros pareigūnų veikla, neveikimu:

11.1. Dėl 2023 m. skundo Tarnybai nagrinėjimo ir Tarnybos Kontrolės skyriaus 2023 m. sprendimo pagrįstumo – pagal Pareiškėjo 2023 m. skundą Tarnybai atliekant pakartotinį darbingumo lygio vertinimą ir pakeičiant Tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. sprendimą, 70 % netekto darbingumo terminą sumažinant vieneriais metais, t. y. iki 2024 m. vasario 21 d. (buvo nustatytas iki 2025 m. rugpjūčio 20 d.; pažymos 2.1 papunktis).

11.2. Dėl 2024 m. skundo Agentūrai:

1) nepateikiant jam atsakymo į 2024 m. skundą Agentūrai dėl Agentūros Alytaus skyriaus 2024 m. sprendimo per teisės aktuose nustatytus terminus (pažymos 2.2 papunktis);

2) kartu negaunant ir 2024 m. skunde Agentūrai prašomo teisinio asmens su negalia pažymėjimų AP Nr. … ir NP Nr. … („Viename iš jų nurodytas galiojimo terminas iki 2026-03-21 su dalyvumo lygiu 50 %, o neįgaliojo pažymėjimas NP Nr. … galioja iki 2025-08-29 su 30 % darbingumo lygiu“) įvertinimo, paaiškinimų dėl jų galiojimo (pažymos 2.2 papunktis).

 

12. Atsižvelgiant į Skundo turinį, tyrimo metu analizuotą informaciją, teisinį reglamentavimą, išvados bus pateikiamos išskiriant šias dalis:

12.1. dėl 2023 m. skundo Tarnybai nagrinėjimo;

12.2. dėl 2024 m. skundo Agentūrai nagrinėjimo.

 

Dėl 2023 m. skundo Tarnybai nagrinėjimo

 

13. Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje. Vienas iš Seimo kontrolierių veiklos tikslų – ginti žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, užtikrinantį žmogaus teises ir laisves, prižiūrėti, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms (pažymos 7.6 papunktis). Seimo kontrolieriams nepriskirta atlikti vertinimų specialiųjų (specifinių) žinių reikalaujančiose srityse, įskaitant dalyvumo lygio nustatymo klausimais, jie nenustato su tuo susijusių faktinių aplinkybių buvimo (nebuvimo). Seimo kontrolieriai negali atlikti to, ką pagal teisės aktus yra įgalioti atlikti atitinkami viešojo administravimo subjektai. Pažymėtina ir tai, kad Seimo kontrolieriai negali įpareigoti viešojo administravimo subjekto priimti atitinkamą sprendimą ar jo nepriimti.

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių Tarnybos Kontrolės skyriaus 2023 m. sprendimo, kuris buvo priimtas išnagrinėjus 2023 m. skundą Tarnybai, pagrįstumas ir teisėtumas šioje pažymoje nėra vertinami.

Vadovaujantis iki 2023 m. gruodžio 31 d. galiojusio Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 41 punktu, Tarnybos Kontrolės skyriaus 2023 m. sprendimas (dėl pakartotinio darbingumo lygio vertinimo), Pareiškėjui su juo nesutinkant, per 30 kalendorinių dienų nuo gavimo dienos galėjo būti skundžiamas Ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (pažymos 8.1 papunktis).

Vadovaujantis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu (galiojusiu iki 2024 m. sausio 1 d.), darbingumo lygį nustatė Tarnyba, t. y. Tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo priėmė sprendimus dėl darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino. Darbingumo lygis buvo nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai buvo panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės. Darbingumo lygis buvo nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais vieniems metams, kai darbingumo lygis buvo vertinamas pirmą kartą ir (ar) buvo prognozuojamas asmens sveikatos būklės ir profesinių, funkcinių veiksnių pasikeitimas, darantis įtaką asmens darbingumo lygiui per artimiausius 12 mėnesių, iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos, kai buvo neprognozuojamas asmens sveikatos būklės ir profesinių funkcinių veiksnių pasikeitimas, darantis įtaką asmens darbingumo lygiui, ir (ar) asmens sveikatos sutrikimai yra nuolatinio, nekintamo pobūdžio ir kt. Ginčus tarp asmens ir Tarnybos nagrinėjo ir sprendė Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (pažymos 7.2 papunktis).

Vadovaujantis Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašu (galiojusiu Tarnybos Kontrolės skyriaus 2023 m. sprendimo priėmimo metu), asmeniui nesutinkant su Tarnybos teritorinio skyriaus priimtu sprendimu, Tarnyba atlikdavo pakartotinį darbingumo vertinimą. Jeigu asmuo nesutikdavo su Tarnybos direktoriaus sprendimu dėl pakartotinio darbingumo lygio vertinimo, šis sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo dokumentų gavimo dienos galėjo būti skundžiamas Ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (pažymos 8.1 papunktis).

Iš tyrimo metu nustatytų aplinkybių matyti, kad Tarnybos Kontrolės skyriaus 2023 m. sprendimas, kuris galėjo būti skundžiamas Ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Pareiškėjo nebuvo apskųstas nustatyta tvarka (pažymėtina, kad Tarnybos Kontrolės skyriaus 2023 m. sprendime buvo nurodyta jo apskundimo tvarka).

Tarnybos Kontrolės skyriaus 2023 m. sprendimu Pareiškėjui darbingumo lygis buvo nustatytas iki 2024 m. vasario 22 d. Šiuo metu 2023 m. Tarnybos sprendimu nustatyti teisiniai santykiai jau yra pasibaigę, Agentūra yra priėmusi naują sprendimą dėl Pareiškėjo dalyvumo lygio nustatymo iki 2026 m. kovo 21 d. (Agentūros Kontrolės skyriaus 2024 m. sprendimas; pažymos 6.6.5 papunktis).

 

14. Seimo kontrolieriai taip pat prižiūri, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad „valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“, kad „valstybė laiduoja piliečių teisę gauti invalidumo pensijas“ (pažymos 7.1 papunktis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs (pažymos 9 punktas), kad „Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir tai, kad turi būti užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės, kad visos valstybės valdžią įgyvendinančios ir kitos valstybės ir savivaldybių institucijos, visi pareigūnai turi veikti remdamiesi teise“, kad „neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas“, o „neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise“, kad „valstybė privalo vykdyti savo įsipareigojimus asmeniui“.

Iš konstitucinio imperatyvo „valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“ kildinamas gero administravimo principas. Šis principas yra teisinės sistemos pamatinis principas, viešojo sektoriaus subjektai yra saistomi jo reikalavimų. Gero administravimo principas labai platus, be kita ko, reiškiantis, kad valdžios įstaigos turi pareigą imtis aktyvių veiksmų, padėti, reikalus tvarkyti teisingai, per kiek įmanoma trumpesnį laiką, elgtis atidžiai, apdairiai, rūpestingai, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų, kad suinteresuotam asmeniui būtų pateikta objektyvi ir teisinga informacija jį dominančiu klausimu ir pan.

Tinkamas, atsakingas valdymas yra neatsiejamas nuo gero administravimo. Konstitucinis atsakingo valdymo principas „suponuoja tai, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, taip pat turi tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus“. Atsakingo valdymo principas yra aiškinamas kartu su jau pirmiau aprašytu Konstitucijoje įtvirtintu valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms imperatyvu.

Gero viešojo administravimo principas įpareigoja viešojo administravimo subjektą, priimant sprendimą, jame nurodyti faktinių aplinkybių bei teisės normų, kurių pagrindu priimtas sprendimas, visumą, pareiga vykdant viešojo administravimo veiklą laikytis teisėtumo principo apima tiek reikalavimą priimti administracinį sprendimą, kuris atitiktų tam teisiniam santykiui taikytiną konkrečią teisės normą (turinio požiūriu sprendimas turi būti pagrįstas tinkamu teisiniu pagrindu), tiek reikalavimą priimtame sprendime expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nurodyti teisinį pagrindą atitinkančią konkrečią teisės normą.

Apibendrinant, viešosios teisės subjektai yra saistomi konstitucinių teisės principų – teisinės valstybės, teisės viršenybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms ir kt., taip pat gero administravimo, atsakingo valdymo principų. Teismų jurisprudencijoje pabrėžiama valdžios įstaigų pareiga laikytis teisės principų.

Taigi, Agentūra, laikydamasi gero administravimo principo reikalavimų, nagrinėdama Pareiškėjo 2023 m. skundą Tarnybai (vykdydama administracinę procedūrą), turėjo laikytis VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintų įstatymo viršenybės ir išsamumo principų reikalavimų (pažymos 7.4 papunktis), t. y. Tarnyba į 2023 m. skundą Tarnybai turėjo atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydama visas šio skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindama skundo turinį. Taip pat, atsižvelgiant į teismų praktiką (pažymos 10 punktas), viešojo administravimo subjektų veiksmai turi būti aiškūs, nedviprasmiški, gero administravimo principas suponuoja Tarnybos pareigą pateikti Pareiškėjui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu.

 

15. Seimo kontrolierė, turėdama pareigą prižiūrėti, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms (pažymos 7.6 papunktis), atsižvelgusi į tyrimo metu nustatytas aplinkybes ir į teisės aktų nuostatas, pacituotas šioje pažymoje, turėdama teisę teikti siūlymus ar pastabas atitinkamoms institucijoms ir įstaigoms dėl administravimo gerinimo, kad nebūtų pažeidinėjamos žmogaus teisės ir laisvės, atkreipia dėmesį į kai kuriuos Tarnybos veiksmų nagrinėjant Pareiškėjo skundą aspektus, kurie nedera su geru administravimu.

Pareiškėjas 2023 m. skunde Tarnybai jos Kontrolės skyriaus 2023 m. sprendimą skundė dviem aspektais, t. y. dėl nustatyto bazinio nedarbingumo lygio ir neįgalumo lygio nustatymo termino pradžios (pažymos 6.6.1 papunktis).

Iš Tarnybos Kontrolės skyriaus 2023 m. sprendimo, kuris priimtas dėl Pareiškėjo 2023 m. skundo Tarnybai (šio tyrimo metu negauti duomenys, kad Pareiškėjui būtų buvęs pateiktas ir kitas atsakymas į jo 2023 m. skundą Tarnybai), matyti, kad nors Tarnybos Kontrolės skyrius paaiškino, kaip apskaičiuotas bazinis nedarbingumo lygis, tačiau nevertino Pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl darbingumo lygio nustatymo termino pradžios nuo 2022 m. spalio 5 d. (pažymos 6.6.2 papunktis), nepateikė išsamių paaiškinimų, kodėl ir kokiais teisiniais argumentais remiantis Tarnybos iniciatyva buvo pakeistas darbingumo lygio nustatymo pabaigos terminas, jį sutrumpinant (nors Pareiškėjas neskundė termino pabaigos datos, o iki pensijos jam buvo likę mažiau nei dveji metai).

Taigi, Tarnybos Kontrolės skyrius neišnagrinėjo 2023 m. skundo Tarnybai pagal visą jo turinį, neužtikrino Tarnybos veiklos aiškumo, nesilaikė išsamumo principo reikalavimų. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Tarnybos ir jos Kontrolės skyriaus sprendimuose neturėtų būti naudojamos nuorodos į teisės aktus, jų straipsnius ar punktus, neatskleidžiant konkrečių teisės aktų nuostatų turinio.

Seimo kontrolierės vertinimu, šie 2023 m. skundo Tarnybai nagrinėjimo ir jos Kontrolės skyriaus 2023 m. sprendimo trūkumai sudarė prielaidas kilti Pareiškėjo nuomonei, kad Tarnyba „sutrumpino terminą, priimdami jį niekuo nepagrįsdami“ (pažymos 2.1 papunktis), galimai pažeidė Pareiškėjo teisėtus lūkesčius (pagal VAĮ draudimo keisti į blogąją pusę principą), kad Tarnyba pagerins jo padėtį pagal 2023 m. skunde Tarnybai nurodytas aplinkybes arba paliks tokią pačią situaciją, o ne savo iniciatyva pablogins jo padėtį, t. y. sumažins darbingumo nustatymo terminą (dėl to atitinkamai trumpės Pareiškėjui paskirtų finansinių pagalbos priemonių mokėjimo laikotarpiai, neįgalumo lygis papildomai turės būti vertinamas iki Pareiškėjo senatvės pensijos amžiaus ir pan.).

Pastebėtina ir tai, kad Agentūra, šio tyrimo metu argumentuodama Kontrolės skyriaus teisę gavus asmens su negalia skundą savo nuožiūra iš naujo spręsti dėl darbingumo lygio termino nustatymo, nepagrįstai rėmėsi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. I-933-821/2019 (pažymos 6.2 papunktis), kuriame buvo vertinamas Tarnybos asmeniui su negalia nepalankesnis sprendimas, priimtas ne gavus asmens su negalia skundą (vykdant administracinę procedūrą), o esant kitam pakartotinio darbingumo lygio vertinimo pagrindui – kai „pakartotinis pareiškėjos darbingumo lygio ir specialiųjų poreikių vertinimas buvo atliktas pagal periodinės neplaninės kontrolės procedūrą“.

Agentūra savo paaiškinimuose daug dėmesio skyrė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 27 d. sprendimui (pažymos 6.2 papunktis), kuriame teismas nenustatė non reformatio in peius principo pažeidimo Tarnybai atlikus pakartotinį pareiškėjos globotinės nedarbingumo vertinimą ir priėmus, pareiškėjos vertinimu, jos globotinei mažiau palankų sprendimą. Vis dėlto, pastebėtina, kad tiek Agentūros nurodytoje administracinėje byloje ginčyti Tarnybos sprendimai, tiek ir atitinkamas pirmos instancijos  teismo sprendimas buvo priimti dar iki įtvirtinant non reformatio in peius principą VAĮ ir imperatyviai susiejant jo taikymą su viešojo administravimo subjekto atliekama administracine procedūra (šis principas buvo įtvirtintas VAĮ 2019 m. birželio 13 d. priimtu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 3 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymu, įsigaliojusiu 2020 m. sausio 1 d.).

 

16. Atsižvelgus į pirmiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad Kontrolės skyriaus veiksmai nagrinėjant Pareiškėjo 2023 m. skundą neatitiko VAĮ nuostatų ir gero administravimo principo reikalavimų, todėl Skundo dalis dėl Pareiškėjo 2023 m. skundo Tarnybai nagrinėjimo pripažintina pagrįsta.

 

17. Seimo kontrolierė atkreipia Agentūros, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos dėmesį, kad, pagal VAĮ, administracinė procedūra – tai pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto (dabar – Agentūros) atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą (pažymos 7.4 papunktis). Vadovaujantis VAĮ 3 straipsnio 2 punktu, Agentūra, vykdydama administracinę procedūrą, turi vadovautis draudimo keisti į blogąją pusę (non reformatio in peius) principo reikalavimais, t. y. negali pabloginti asmens, dėl kurio kreipimosi pradėta administracinė procedūra, padėties (pažymos 7.4 papunktis). Kartu atkreiptinas dėmesys, kad draudimo keisti į blogąją pusę principas taikytinas tik vykdant administracinę procedūrą, o ne priimant kitus Agentūros sprendimus, pvz., atliekant pakartotinį dalyvumo lygio vertinimą, kai atlikus paskesniąją Agentūros teritorinių skyrių priimtų sprendimų kontrolę, paaiškėja, kad sprendimas priimtas nepagrįstai.

Seimo kontrolierė pažymi, kad non reformatio in peius principo taikymu administracinėje procedūroje siekiama suteikti asmeniui galimybę apskųsti, jo manymu, neteisėtą ir (arba) nepagrįstą, jo teises pažeidžiantį viešojo administravimo subjekto sprendimą nesibaiminant, kad jo skundą nagrinėjanti institucija dar labiau pablogins jo padėtį.

Įstatyme imperatyviai nustatyta, kad Agentūra sprendimus dėl asmenų su negalia priima VAĮ nustatyta tvarka ir terminais (pažymos 8.3 papunktis), taigi, specialusis Įstatymas, reglamentuojantis asmenų su negalia teisių apsaugą, nenustato kitokios administracinės procedūros sprendimų dėl asmenų su negalia priėmimo tvarkos, nei nustatyta VAĮ, įskaitant išimčių dėl non reformatio in peius principo taikymo Agentūros atliekamoje administracinėje procedūroje.

Kartu pažymėtina, kad poįstatyminiame teisės akte – šiuo metu galiojančiame Apraše – apskritai nėra minima administracinės procedūros sąvoka. Pagal Aprašo nuostatas, aplinkybė, kad asmuo pateikė skundą nesutikdamas su Agentūros teritorinio skyriaus priimtu sprendimu, yra vienas iš pagrindų atlikti pakartotinį dalyvumo lygio vertinimą bendrąja tvarka (kai gavus asmens skundą Agentūros direktoriaus įgaliotas valstybės tarnautojas priima sprendimą atlikti pakartotinį asmens dalyvumo lygio vertinimą). Vienintelis aspektas, kuo pakartotinio dalyvumo lygio vertinimo procedūra po asmens su negalia pateikto skundo skiriasi nuo pakartotinio dalyvumo vertinimo kitais pagrindais (kai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ar jos teritorinis skyrius ar kita pensiją ar išmoką mokanti institucija nesutinka su Agentūros teritorinio skyriaus priimtu sprendimu, arba kai pakartotinis dalyvumo vertinimas atliekamas vykdant Lietuvos administracinių ginčų komisijos arba teismo sprendimą, taip pat kai Agentūrai vykdant teritorinių skyrių priimtų sprendimų kontrolę, paaiškėja, kad sprendimas priimtas nepagrįstai), yra tai, kad toks pakartotinis vertinimas atliekamas remiantis tik tais dokumentais ir (ar) informacija, kuri Agentūrai buvo pateikta arba Agentūros turėjo būti surinkta priimant skundžiamą sprendimą (57–58 punktai). Nuostatų dėl non reformatio in peius principo taikymo atliekant pakartotinį dalyvumo lygio vertinimą po asmens su negalia pateikto skundo (vykdant administracinę procedūrą) Apraše nėra.

Kita vertus, jau galiojant dabartinei Aprašo redakcijai, Agentūra (Tarnyba), gavusi vėlesnius Pareiškėjo skundus dėl Agentūros (Tarnybos) teritorinių padalinių veiksmais, neveikimu, administraciniais sprendimais galimai padarytų Pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų pažeidimų, kaip teigia pati Agentūra, juos nagrinėjo administracinės procedūros tvarka (pažymos 6.1 ir 6.4 papunkčiai), kurią vykdant turi būti vertinama, ar nebuvo padaryti Pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų pažeidimai bei turi būti laikomasi VAĮ nustatyto non reformatio in peius principo reikalavimų.

Kaip minėta, LVAT praktikoje laikosi pozicijos, kad non reformatio in peius principo pažeidimu laikytini atvejai, kai ginčą nagrinėjantis viešojo administravimo subjektas išnagrinėja klausimą iš esmės, pakeisdamas priimto sprendimo turinį. Ginčą nagrinėjantis subjektas nepažeidžia non reformatio in peius principo, kai visą bylą ar jos dalį perduoda nagrinėti naujam nagrinėjimui skundžiamą sprendimą priėmusiam subjektui. Besiskundžiančiam subjektui nenaudingo sprendimo priėmimu pripažįstamas toks ginčą nagrinėjančio subjekto sprendimas, kuris pablogina besiskundžiančios šalies materialinę teisinę padėtį, pavyzdžiui, apribojant pripažintą teisę arba nustatant papildomas pareigas, palyginus su apskųstu sprendimu (pažymos 10 punktas).

Manytina, kad asmeniui su negalia, apskundusiam Agentūros teritorinio skyriaus sprendimą, pvz., dėl dalyvumo lygio nustatymo, bloginančio padėtį sprendimo priėmimu pripažintinas toks Agentūros sprendimas, kuris nustato: 1) didesnį, nei apskųstasis, dalyvumo lygį; 2) trumpesnį, nei apskųstasis, dalyvumo lygio nustatymo terminą ir pan. Šios aplinkybės turi įtaką finansinių pagalbos priemonių (išmokų asmeniui su negalia dydžiui ir jų mokėjimo laikotarpiui), kitų pagalbos priemonių skyrimui, poreikį iš naujo atlikti dalyvumo vertinimo procedūrą ir kt.

Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad teisinio saugumo imperatyvas suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus pačiam teisiniam reguliavimui, t. y. jis privalo būti aiškus ir darnus, žemesnio lygmens teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnio lygmens teisės aktams, poįstatyminiu teisės aktu, realizuojant įstatymo normas, negalima pakeisti įstatymo, sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis, nes taip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu. Vidinė teisės sistemos darna yra inter alia susijusi su teisės spragomis, t. y. teisinio reguliavimo trūkumu, teisės spragų pašalinimas yra atitinkamo (kompetentingo) teisėkūros subjekto kompetencijos dalykas, galutinai pašalinti teisės spragas galima tik teisę kuriančioms institucijoms išleidus atitinkamus teisės aktus.

Be to, teisinio saugumo principas – vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, reiškia valstybės pareigą apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise, valstybė privalo vykdyti savo įsipareigojimus asmeniui (pažymos 9 punktas).

Apibendrinus pirmiau nurodytas aplinkybes manytina, kad asmenų su negalia skundų dėl Agentūros padalinių sprendimų nagrinėjimo teisinis reguliavimas yra tobulintinas, kad jis atitiktų VAĮ normas, būtų aiškus, suprantamas ir neprieštaringas.

Todėl tikslinga rekomenduoti Agentūrai, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai įvertinti, ar atliekant pakartotinį dalyvumo vertinimą pagal asmens su negalia skundą yra tinkamai užtikrinamas non reformatio in peius principo laikymasis, o prireikus tobulinti teisinį reglamentavimą.

 

18. Atsižvelgus į Skunde Seimo kontrolierei Pareiškėjo keltą klausimą dėl turtinės žalos atlyginimo, Agentūrai priėmus Pareiškėjo padėtį bloginančius sprendimus, pažymėtina, kad turtinės žalos faktą ir jos dydį nustatyti ir jos atlyginimą priteisti gali teismas, o ne Seimo kontrolieriai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje „Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų“ nustatyta: „1. Žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. […]. 3. Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). 4. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.“

Civiliniame kodekse numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti sprendžiamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų.

Šiuo atveju Pareiškėjui nustatyta tvarka neapskundus Tarnybos Kontrolės skyriaus 2023 m. sprendimo (kuriuo buvo sutrumpintas netekto darbingumo terminas nuo 2025 m. rugpjūčio 20 d. iki 2024 m. vasario 21 d.), kompetentinga institucija nėra priėmusi sprendimo dėl jo neteisėtumo, todėl nėra teisinio pagrindo atsirasti Tarnybos (Agentūros) civilinei atsakomybei dėl žalos atlyginimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį.

 

Dėl 2024 m. skundo Agentūrai nagrinėjimo

 

19. Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkte imperatyviai nurodyta, kad Agentūra ir (ar) jos struktūriniai padaliniai, priimdami sprendimus dėl asmenų su negalia, privalo vadovautis VAĮ nustatyta sprendimų priėmimo tvarka ir terminais. Taigi, Agentūra administracinį sprendimą dėl Pareiškėjo 2024 m. skundo Agentūrai turėjo priimti per 20 darbo dienų nuo tokio skundo gavimo dienos arba nustatyta tvarka pratęsus skundo nagrinėjimo terminą – per 30 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos (Pareiškėjui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos turėjo būti pranešta raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys; pažymos 8.4 papunktis). Be to, analogiški Agentūros sprendimų priėmimo terminai yra nustatyti ir Aprašo 49, 50, 59 ir 63 punktuose (pažymos 8.2 papunktis).

Įvertinus šio tyrimo metu nustatytas Agentūros Kontrolės skyriaus 2024 m. sprendimo priėmimo aplinkybes, matyti, kad Agentūros Kontrolės skyrius 2024 m. sprendimą priėmė ne per 20 darbo dienų, ne per 30 darbo dienų nuo 2024 m. Skundo Agentūrai gavimo dienos (skundo nagrinėjimo terminas buvo pratęstas; pažymos 4 punktas), bet per beveik dvigubai ilgesnį nei maksimalus terminą – 57 darbo dienas nuo minėto skundo gavimo (2024 m. birželio 3 d. – 2024 m. rugpjūčio 23 d.).

Nors Agentūra nurodė, kad 2024 m. įvykus negalios reformai padidėjo klientų skaičius, dėl ko ženkliai išaugo gaunamų skundų ir kitų užklausų skaičius, todėl dėl didelio darbuotojų darbo krūvio kai kurie negalios nustatymo ar skundų nagrinėjimo procesai užtrunka ilgiau nei įprastai (pažymos 6.5 papunktis), pastebėtina, kad nei VAĮ, nei Įstatymas ar Aprašas nenustato pirmiau nurodytų sprendimų priėmimo terminų laikymosi išimčių dėl objektyvių ar subjektyvių viešojo administravimo subjekto veiklos aplinkybių.

Atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo) principas reiškia viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant viešąjį administravimą, t. y. elgtis rūpestingai ir atidžiai, padėti asmenims įgyvendinti savo teises, tinkamai veikiant pagal Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus. Seimo kontrolierės vertinimu, nors praktikoje gali susiklostyti objektyvios aplinkybės, apsunkinančios sprendimų priėmimą per įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintus imperatyvius terminus, tokiais atvejais viešojo administravimo subjektų darbuotojai turi būti aktyvūs ir suprantamai paaiškinti, informuoti pareiškėjus apie užsitęsusį sprendimo priėmimo procesą, priežastis, dėl ko jis užsitęsė, bei kada planuojama priimti sprendimą. Vis dėlto, skundo tyrimo metu nebuvo gauta duomenų, kad Agentūra būtų susisiekusi su Pareiškėju ir suteikusi jam aktualią informaciją.

Pažymėtina ir tai, kad Agentūra veikia ypač jautrioje viešojo administravimo srityje (priima sprendimus dėl asmenų su negalia teisių). Atsižvelgdama į tai ir į anksčiau minėtas aplinkybes, Seimo kontrolierė itin kritiškai vertina Agentūros poziciją, kad pareigos per nustatytą terminą išnagrinėti Pareiškėjo skundą nesilaikymas, beveik du kartus viršijus maksimalų sprendimo priėmimo terminą, traktuotinas kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas (pažymos 6.2 papunktis).

Iš tyrimo medžiagos matyti, kad Agentūra taip pat nesilaikė Įstatymo, VAĮ ir Aprašo reikalavimų dėl administracinių sprendimų pateikimo suinteresuotam asmeniui termino, t. y. Agentūros Kontrolės skyriaus 2024 m. sprendimą išsiuntė Pareiškėjui 2024 m. rugpjūčio 30 d. Agentūros atsakymu ne per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo, o per 5 darbo dienas (pažymos 6.4 ir 6.6.6 papunkčiai).

 

20. Agentūra, laikydamasi gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (pažymos 7.1 papunktis), reikalavimų, ir vadovaudamasi VAĮ 3straipsnyje įtvirtintais viešojo administravimo principais (pažymos 7.4 papunktis), Pareiškėjo 2024 m. skundą Agentūrai turėjo išnagrinėti ne tik per VAĮ nustatytus terminus, bet ir laikydamasi išsamumo principo reikalavimų, t. y. Agentūra į 2024 m. skundą turėjo atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydama visas šio skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindama skundo turinį (pažymos 7.4 papunktis). Be to, atsižvelgiant į teismų praktiką (pažymos 10 punktas), viešojo administravimo subjektų veiksmai turi būti aiškūs, nedviprasmiški, gero administravimo principas suponuoja Agentūros pareigą pateikti Pareiškėjui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu, nagrinėjamu atveju – paaiškinimus dėl asmens su negalia pažymėjimų AP Nr. … ir NP Nr. … galiojimo.

Tarnybos direktoriaus patvirtintame Pažymėjimų apraše (pažymos 8.3 papunktis) yra nustatyta, kad išduodamo pažymėjimo galiojimo data turi sutapti su data, iki kurios asmeniui nustatytas dalyvumo lygis; jei nesibaigus nustatytam pažymėjimo galiojimo terminui asmeniui išduodamas naujas pažymėjimas, prieš tai išduotas pažymėjimas Agentūros direktoriaus nustatyta tvarka Agentūros interneto svetainėje adresu www.anta.lt, skiltyje „Negaliojantys dokumentai“, yra paskelbiamas negaliojančiu.

Pastebėtina, kad Pažymėjimų apraše nėra konkrečiai nustatyta, nuo kurio momento, priėmus sprendimą pakeisti asmens su negalia dalyvumo lygį ir (arba) terminą, anksčiau išduotas pažymėjimas netenka galios (pvz., nuo naujo sprendimo priėmimo dienos, nuo naujo sprendimo apskundimo termino pabaigos, nuo paskelbimo interneto svetainėje apie pažymėjimo negaliojimą dienos, nuo naujo pažymėjimo išdavimo dienos ar pan.), per kiek laiko išdavus naują pažymėjimą apie ankstesnio pažymėjimo negaliojimą turi būti paskelbta Agentūros interneto svetainėje, kokia tvarka ir terminais apie ankstesnio pažymėjimo negaliojimą informuojamas asmuo su negalia (galimai ne visi asmenys su negalia turi galimybę susipažinti su informacija, skelbiama Agentūros interneto svetainėje).

Įvertinus šio tyrimo metu nustatytas aplinkybes matyti, kad, pateikdama Pareiškėjui Agentūros 2024 m. sprendimą, 2024 m. Agentūros atsakymą, Agentūra nepateikė Pareiškėjui motyvuotų paaiškinimų dėl teisinio asmens su negalia pažymėjimų AP Nr. … ir NP Nr. … įvertinimo, paaiškinimų dėl jų galiojimo (pažymos 6.6.6 papunktis). Šio tyrimo metu Seimo kontrolierei Agentūra pateikė informaciją tik dėl vieno pažymėjimo (NP Nr. …) negaliojimo (pažymos 6.5 papunktis), tačiau nebuvo atsižvelgta į Seimo kontrolierės siūlymą (pažymos 5 punktas) pateikti Pareiškėjui motyvuotus paaiškinimus dėl asmens su negalia pažymėjimų AP Nr. … ir NP Nr. … teisinės galios, galiojimo, taip pat ar pažymėjime NP Nr. … buvo teisingai nurodytas nustatyto Pareiškėjui dalyvumo dydis, kokiu teisiniu pagrindu „anksčiau išduoto neįgaliojo pažymėjimo NP Nr. … galiojimo iki 2025-08-­29 termine buvo atliekamas kitas dalyvumo lygio nustatymas“. Taigi darytina išvada, kad Agentūra nesilaikė VAĮ įtvirtinto išsamumo principo reikalavimų, neužtikrino Agentūros veiklos aiškumo, neišnagrinėjo Pareiškėjo 2024 m. skundo Agentūrai pagal visą jo turinį (pažymos 6.6.4 papunktis).

 

21. Konstatuotina, kad Agentūra, nagrinėdama Pareiškėjo 2024 m. skundą, nesilaikė Įstatymo, VAĮ ir Aprašo reikalavimų dėl administracinių sprendimų priėmimo terminų, VAĮ įtvirtinto išsamumo principo bei pažeidė Pareiškėjo teisę į gerą viešą administravimą, todėl Skundo dalis dėl 2024 m. Pareiškėjo skundo nagrinėjimo pripažintina pagrįsta.

 

22. Seimo kontrolierė taip pat atkreipia dėmesį, kad Skundo tyrimo metu paaiškėjo, jog Agentūra, 2024 m. rugpjūčio 23 d. priėmusi Agentūros Kontrolės skyriaus 2024 m. sprendimą dėl Pareiškėjo 2024 m. skundo Agentūrai, 2024 m. rugpjūčio 30 d. išsiuntė jį Pareiškėjui registruotu laišku. Pareiškėjui šio laiško neatsiėmus, 2024 m. spalio 16 d. Agentūra išsiuntė Pareiškėjui 2024 m. Sprendimą pakartotinai, Agentūros laiškas Pareiškėjui buvo įteiktas šio tyrimo metu, t. y. 2024 m. spalio 24 d. (pažymos 6.4 papunktis). Tai lėmė, kad Pareiškėjas Agentūros Kontrolės skyriaus 2024 m. sprendimą gavo tik po 44 darbo dienų nuo jo priėmimo.

VAĮ 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui apie dėl jo skundo priimtą administracinį sprendimą turi būti pranešta raštu pateikiant to sprendimo kopiją tokiu būdu, kokiu buvo gautas prašymas ar skundas (jeigu asmuo nėra nurodęs pageidaujamo administracinio sprendimo ar kitos informacijos gavimo būdo). Taigi, šis įstatymas nustato, kad pranešimas apie administracinį sprendimą asmeniui gali būti pateiktas ne vienu konkrečiu būdu, o priklausomai nuo asmens pageidaujamo administracinio sprendimo gavimo būdo bei skundo pateikimo būdo. Vadovaujantis VAĮ 13 straipsnio 1 dalimi Pareiškėjui apie Agentūros Kontrolės skyriaus 2024 m. sprendimą turėjo būti pranešta ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo administracinio sprendimo priėmimo dienos pateikiant to sprendimo kopiją tokiu būdu, kokiu buvo gautas prašymas ar skundas (jeigu asmuo nėra nurodęs pageidaujamo administracinio sprendimo ar kitos informacijos gavimo būdo).

Aprašo 52 punkte nustatyta, kad Agentūra, priėmusi sprendimą dėl asmens dalyvumo lygio, per 3 darbo dienas turi išduoti arba išsiųsti sprendimą ir asmens su negalia pažymėjimą asmens nuolatinės gyvenamosios vietos adresu (pažymos 8.2 papunktis). Kaip paaiškėjo Skundo tyrimo metu, Aprašo 52 punkto nuostatos dėl Agentūros sprendimo išsiuntimo būdo taikomos ir tais atvejais, kai, atlikus pakartotinį dalyvumo vertinimą (įskaitant administracinę procedūrą pagal asmens su negalia skundą), naujas asmens su negalia pažymėjimas nėra išduodamas. Siunčiant Agentūros sprendimus dėl asmenų su negalia registruotu paštu (kaip buvo nagrinėjamu atveju), nepavykus asmeniui su negalia įteikti registruoto laiško, šis laiškas grąžinamas į atitinkamą pašto padalinį, į kurį asmuo su negalia (jo atstovas) turi atvykti jį pasiimti per nustatytą terminą.

Seimo kontrolierės vertinimu, Apraše įtvirtintas reguliavimas, pagal kurį Agentūra, priėmusi sprendimą dėl asmens dalyvumo lygio, išsiunčia sprendimą (o ne tik asmens su negalia pažymėjimą) asmeniui su negalia tik vienu būdu – asmens nuolatinės gyvenamosios vietos adresu, t. y. paštu, neatsižvelgiant į skundo pateikimo būdą ir ar yra pateiktas prašymas dėl asmens pageidaujamo administracinio sprendimo gavimo būdo, nepagrįstai susiaurina VAĮ nuostatas dėl administracinių sprendimų pateikimo suinteresuotiems asmenims tvarkos ir apsunkina asmenų su negalia galimybes greitai gauti jiems aktualius Agentūros sprendimus.

 

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAI

 

23. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia

X skundo dėl Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) dalį dėl 2023 m. skundo Tarnybai nagrinėjimo pripažinti pagrįsta.

 

24. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia

X skundo dėl Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) dalį dėl 2024 m. skundo Agentūrai nagrinėjimo pripažinti pagrįsta.

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJOS

 

25. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio
    1 dalies 8, 17 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė rekomenduoja:

25.1. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrui ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrui:

25.1.1. įvertinti galimybę tobulinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Dalyvumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašo nuostatas, kad jos atitiktų Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus administracinei procedūrai taikomus reikalavimus, įskaitant non reformatio in peius principo įgyvendinimą;

25.1.2. įvertinti galimybę tikslinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Dalyvumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašo nuostatas, kad informacija apie priimtus Agentūros (jos teritorinių padalinių) sprendimus asmeniui su negalia būtų pateikiama jo prašomu ir jam prieinamu būdu, o jeigu toks prašymas nepateiktas, tokiu būdu, kokiu buvo gautas prašymas ar skundas;

 

25.2. Agentūros vadovui:

25.2.1. imtis teisinių ir (ar) organizacinių priemonių, kad vykdant administracinę procedūrą pagal pareiškėjų skundus būtų laikomasi administracinei procedūrai taikytinų Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, įskaitant non reformatio in peius principą;

25.2.2. imtis teisinių ir (ar) organizacinių priemonių, kad Agentūros darbuotojai nagrinėdami pareiškėjų prašymus ir skundus veiktų apdairiai, rūpestingai ir operatyviai, laikytųsi visų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių prašymų nagrinėjimo procedūras, įskaitant išsamumo principo reikalavimus ir sprendimų priėmimo terminus, o užsitęsus prašymų nagrinėjimo procedūrai, savo iniciatyva apie tai informuotų pareiškėjus;

25.2.3. imtis priemonių, kad siunčiant Agentūros sprendimus pareiškėjams būtų paisoma Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies reikalavimų;

25.2.4. tikslinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V-75 patvirtintą Asmens su negalia pažymėjimo išdavimo ir keitimo tvarkos aprašą, kad būtų nustatyta, nuo kurio momento anksčiau išduotas asmens su negalia pažymėjimas, kai išduotas naujas pažymėjimas priėmus sprendimą pakeisti asmens su negalia dalyvumo lygį ir (ar) terminą, netenka galios, per kiek laiko išdavus naują pažymėjimą apie ankstesnio pažymėjimo negaliojimą turi būti paskelbta Agentūros interneto svetainėje, kokia tvarka ir terminais apie ankstesnio pažymėjimo negaliojimą informuojamas asmuo su negalia.

 

Primenama, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

 

 

 

Seimo kontrolierė                                                              Erika Leonaitė