DĖL SEIMO KONTROLIERĖS INICIATYVA ATLIKTO TYRIMO NR. 5D-2025/2.1-331 DĖL SUIMTŲJŲ IR NUTEISTŲJŲ PASIMATYMŲ ORGANIZAVIMO TVARKOS LIETUVOS KALĖJIMŲ TARNYBOS VILNIAUS KALĖJIME

TYRIMO PAGRINDAS

1. Seimo kontrolierė 2025 m. kovo 17 d. sprendimu pradėjo tyrimą savo iniciatyva, siekdama įvertinti, ar Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – LKT) Vilniaus kalėjime (toliau – Vilniaus kalėjimas) suimtųjų ir nuteistųjų pasimatymai yra organizuojami teisės aktų nustatyta tvarka.

1.1. Tyrimo tikslas. Nustatyti, ar Vilniaus kalėjime suimtųjų ir nuteistųjų pasimatymai yra organizuojami ne mažiau kaip šešias dienas per savaitę.

1.2. Tyrimo pagrindas. Pagrindas pradėti tyrimą savo iniciatyva yra Seimo kontrolierių įstatymo 13 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad jeigu skundas yra gautas žodžiu, telefonu arba Seimo kontrolierius nustatė pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeistų žmogaus teisių ir laisvių požymių iš visuomenės informavimo priemonių bei iš kitų šaltinių, Seimo kontrolierius gali pradėti tyrimą savo iniciatyva.

Šiuo atveju tyrimą savo iniciatyva Seimo kontrolierė pradėjo atsižvelgdama į tai, kad savo praktikoje susidūrė su atveju, kai pareiškėjas pasiskundė, jog jam kyla sunkumų pasimatyti su vaikais, nes Vilniaus kalėjime pasimatymai yra organizuojami tik penkias dienas per savaitę.

1.3. Tyrimo objektas. Suimtųjų ir nuteistųjų pasimatymų organizavimo tvarkos Vilniaus kalėjime įvertinimas.

TYRIMAS IR IŠVADOS

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

2. Seimo kontrolierės pavedimu 2025 m. kovo 13 d. buvo atliktas skundo Nr. 4D-2024/1-1428 aplinkybių patikrinimas vietoje – Vilniaus kalėjimo patalpose (Rasų g. 8, Vilnius). Šio patikrinimo metu nustatyta:

2.1. Vilniaus kalėjime pirmajame gyvenamajame korpuse laikomiems suimtiesiems ir nuteistiesiems pasimatymai yra organizuojami šešias dienas per savaitę; pirmadienį organizuojami tik nuotoliniai pasimatymai;

2.2. Vilniaus kalėjime antrajame gyvenamajame korpuse laikomiems suimtiesiems ir nuteistiesiems pasimatymai yra organizuojami tik penkias dienas per savaitę; pirmadieniais nėra organizuojami nuotoliniai pasimatymai.

3. Seimo kontrolierė 2025 m. kovo 20 d. raštu Nr. SE-573 kreipėsi į LKT prašydama paaiškinti tyrimui reikšmingas aplinkybes.

LKT 2025 m. balandžio 8 d. raštu Nr. 1S-2647 Seimo kontrolierę informavo:

3.1. „Informuojame, jog […] Vilniaus kalėjime […] pasimatymai organizuojami nuo pirmadienio iki šeštadienio. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 39 straipsnio reikalavimais, organizuojami pasimatymai nuotoliniu arba nekontaktiniu būdu – iki dviejų valandų; kontaktiniu būdu – iki trijų valandų, specialiose bausmės atlikimo vietos patalpose – iki dvidešimt keturių valandų. Informuojame, kad Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444, 83 punkte įtvirtinta, jog suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietoje suimtųjų ar nuteistųjų pasimatymai vyksta pagal sudarytus grafikus ne mažiau kaip 6 dienas per savaitę. Pažymime, kad nuteistiesiems Vilniaus kalėjime leidžiama pasimatyti nuotoliniu arba nekontaktiniu būdu, arba kontaktiniu būdu. Vilniaus kalėjimo siuntinių perdavimų bei pasimatymų suteikimo biuras dirba šiuo grafiku: pirmadieniais –nuo 7.30 val. iki 16.00 val. (organizuojami tik nuotoliniai pasimatymai), antradieniais–ketvirtadieniais – nuo 7.30 val. iki 16 val., penktadieniais – nuo 7.30 val. iki 15.00 val., šeštadieniais – nuo 7.30 val. iki 14.30 val. Taigi, pasimatymai Vilniaus kalėjime yra organizuojami šešias dienas per savaitę, pirmadieniais organizuojami tik nuotoliniai pasimatymai“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta);

3.2. „Vilniaus kalėjime nuteistiesiems teisė į pasimatymus realizuojama atsižvelgiant į nuteistųjų grupes ir nuteistiesiems taikomų bausmės atlikimo sąlygų švelninimą arba griežtinimą bei į teisės aktų reglamentavimą, numatytą BVK ir Lietuvos Respublikos Suėmimo vykdymo įstatyme (atskiro laikymo nuostatos). Vilniaus kalėjimo 1-ajame gyvenamajame korpuse (bendrabučio tipo patalpos) laisvės atėmimo bausmes nuteistieji atlieka paprastosios ir lengvosios grupės sąlygomis (pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje), tuo tarpu 2-ajame gyvenamajame korpuse (kameriniame tipe) laikomi suimtieji, laikinai perkelti iš kitų kalėjimų, laikinai izoliuoti asmenys, atliekantys drausmines nuobaudas, nuteistieji, kalintys uždaro tipo paprastos grupės sąlygomis, uždaro tipo drausmės grupės sąlygomis, pusiau atviro tipo paprastosios grupės sąlygomis ir pusiau atviro tipo drausmės grupės sąlygomis. Pabrėžiame, jog pasimatymų skaičių ir tipą skirtingomis sąlygomis bausmę atliekantiems nuteistiesiems numato BVK 33 ir 34 straipsniai.

Pažymime, kad kalinamiesiems skirtos pasimatymų patalpos, esančios skirtinguose Vilniaus kalėjimo pastatuose, esminių įrengimo skirtumų neturi. Pareigūnai parenka pasimatymų kambarius nuteistiesiems savo nuožiūra, atsižvelgdami į jų užimtumą, nuteistojo asmenybę, esamus izoliavimo bei saugumo reikalavimus“.

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

4. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnis – „1. Kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo asmeninis ir jo šeimos gyvenimas, buto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas. 2. Valdžios pareigūnai neturi teisės kištis į naudojimąsi šia teise, išskyrus įstatymo numatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat gyventojų sveikatai ar dorovei arba kitų žmonių teisėms ir laisvėms apsaugoti“.

5. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis – „Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu“.

6. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVĮ):

2 straipsnis „Suėmimo vykdymo tvarkos ir suimtųjų laikymo sąlygų užtikrinimas“ – „Laisvės atėmimo vietų įstaiga, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas suimtųjų laikymo laisvės atėmimo vietų įstaigoje sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais“.

13 straipsnis „Suimtųjų teisė pasimatyti“ – „1. Suimtieji turi teisę pasimatyti su kitais asmenimis, jeigu nėra gautas suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinis nurodymas apriboti suimtojo teisę pasimatyti. […]. 2. Suimtieji turi teisę pasimatyti su kitais asmenimis ne dažniau kaip vieną kartą per dieną. Suimtųjų pasimatymai vyksta prižiūrint laisvės atėmimo vietų įstaigos atstovams arba neprižiūrint. Suimtieji pasirenka, kaip įgyvendins savo teisę pasimatyti. 3. Prižiūrint laisvės atėmimo vietų įstaigos atstovams, suimtiesiems leidžiama pasimatyti šiais būdais: 1) nuotoliniu arba nekontaktiniu būdu – iki dviejų valandų; 2) kontaktiniu būdu – iki trijų valandų. […]. 8. Pasimatymų tvarką nustato teisingumo ministras“.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK):

4 straipsnio „Bausmių vykdymo principai“ 1 dalies 2 punktas – „Bausmių vykdymas grindžiamas šiais principais: […]; nuteistųjų lygybės taikant bausmių vykdymo įstatymus. Šio principo esmė ta, kad taikant bausmių vykdymo įstatymus visi nuteistieji yra lygūs, nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos ir kitų aplinkybių“.

39 straipsnis „Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų teisė pasimatyti“ – „1. Nuteistųjų pasimatymai vyksta prižiūrint laisvės atėmimo vietų įstaigos atstovams arba neprižiūrint. Nuteistieji, atsižvelgdami į turimų pasimatymų skaičių, pasirenka, kaip įgyvendins savo teisę pasimatyti. Nuteistųjų pasimatymų su savo nepilnamečiais vaikais (įvaikiais) skaičius neribojamas. Minimalus nuteistiesiems suteikiamų pasimatymų su kitais asmenimis skaičius ir pasimatymų rūšis nustatyti šio kodekso 33, 34, 35 ir 71 straipsniuose. Laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas turi teisę leisti papildomai pasimatyti šio straipsnio 2 dalyje nustatytais būdais, jeigu to nuteistasis prašo dėl svarbių priežasčių. 2. Prižiūrint laisvės atėmimo vietų įstaigos atstovams, nuteistiesiems leidžiama pasimatyti šiais būdais: 1) nuotoliniu arba nekontaktiniu būdu – iki dviejų valandų; 2) kontaktiniu būdu – iki trijų valandų. 3. Kontaktiniu būdu nuteistųjų pasimatymai vyksta tik su artimaisiais, o lengvajai grupei priskirtų nuteistųjų – ir su kitais asmenimis. 4. Laisvės atėmimo vietų įstaigos atstovams neprižiūrint, nuteistiesiems leidžiama pasimatyti šiais būdais: 1) specialiose bausmės atlikimo vietos patalpose – iki dvidešimt keturių valandų; 2) pilnamečiam nuteistajam be palydos, o nepilnamečiam nuteistajam – kartu su artimaisiais giminaičiais arba globėjais (rūpintojais) ar kitais pasitikėjimo vertais asmenimis išvykstant pasimatyti iš bausmės atlikimo vietos – iki aštuonių valandų. […]. 13. Pasimatymų ir sergančių nuteistųjų lankymo tvarką nustato teisingumo ministras“.

8. Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444, (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) 83 punktas – „Suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietoje suimtųjų ar nuteistųjų pasimatymai vyksta pagal sudarytus grafikus ne mažiau kaip 6 dienas per savaitę“.

Tyrimui reikšminga teismų praktika

9. Europos Žmogaus Teisių Teismas 2013 m. liepos 9 d. byloje Varnas prieš Lietuvą (peticijos Nr. 42615/06) nurodė:

„Teismas dar kartą pažymi, kad Konvencijos 14 straipsnis saugo nuo nepagrįstai skirtingo asmenų, esančių panašioje padėtyje, vertinimo ar skirtingo elgesio su jais, jiems naudojantis Konvencijos numatytomis laisvėmis ir teisėmis. […]

Tam, kad šis klausimas būtų nagrinėjamas pagal 14 straipsnį, turi būti skirtingai traktuojami asmenys, esantys analogiškoje arba palyginti panašioje padėtyje […]. Reikalavimas įrodyti „analogišką padėtį“ nereiškia, kad lyginamos grupės turi būti identiškos. Tai, kad pareiškėjo [suimtasis] padėtis nėra visiškai analogiška nuteistųjų padėčiai bei tai, kad įvairios grupės skiriasi pagal tai, kokiu tikslu atimta jų laisvė, netrukdo taikyti 14 straipsnio. Turi būti įrodyta, kad, atsižvelgiant į jo skundo esmę, pareiškėjas atsidūrė palyginti panašioje padėtyje kaip ir tie, su kuriais elgiamasi kitaip […]“.

10. Konstitucinis Teismas 2021 m. gegužės 28 d. nutarime nurodė:

„Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygybės įstatymui principas reiškia žmogaus teisę būti traktuojamam vienodai su kitais bei įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai; konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas; diferencijuotas teisinis reguliavimas, taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sąlygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais, savaime nelaikytinas diskriminaciniu; vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai“.

Tyrimo išvados

11. Konvencijos 8 straipsnyje yra nustatyta, jog kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas. Šio straipsnio turinį papildo Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija. Pagal EŽTT praktiką, asmens sulaikymas ar įkalinimas savo prigimtimi yra privataus ir šeimos gyvenimo ribojimas, tačiau toks ribojimas negali paneigti pačios teisės esmės. Dėl šios priežasties kalinčio asmens teisės į šeimos gerbimą būtina dalis yra tai, kad įkalinimo įstaigos administracija padėtų palaikyti veiksmingą bendravimą su artimais šeimos nariais.

Seimo kontrolierė ne kartą savo darbo praktikoje yra pažymėjusi, kad įkalintų asmenų ryšiai su artimaisiais (tėvais, sutuoktiniais, gyvenimo partneriais, vaikais ir kt.) yra vienas svarbiausių veiksnių, padedančių pasiruošti išėjimui į laisvę ir sulaikančių nuo nusikalstamo elgesio. Artimųjų emocinis palaikymas bei jų teikiama parama yra nepaprastai svarbūs tiek laisvės atėmimo bausmę atliekančiam žmogui, tiek ir jau į laisvę išėjusiam žmogui integruojantis į visuomenę bei priimant laisvėje laukiančius iššūkius. Dėl šios priežasties visų Lietuvos Respublikoje veikiančių suėmimo vykdymo ir bausmės atlikimo vietų, įskaitant ir Vilniaus kalėjimo, valdžia turėtų elgtis rūpestingai ir padėti jų žinioje esantiems suimtiesiems ir nuteistiesiems palaikyti adekvačius kontaktus su išoriniu pasauliu ir suteikti jiems tinkamą paramą šiems kontaktams palaikyti.

Lietuvos Respublikoje suėmimo vykdymo ir bausmės atlikimo vietų pareigūnai, siekdami užtikrinti įkalintų asmenų veiksmingą bendravimą su artimaisiais, vadovaujasi suimtųjų ir nuteistųjų teisę pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis reglamentuojančiais teisės aktais.

Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą (SVĮ 13 straipsnis; šios pažymos 6 punktas) suimtieji turi teisę pasimatyti su kitais asmenimis ne dažniau kaip vieną kartą per dieną. Suimtųjų pasimatymai vyksta prižiūrint laisvės atėmimo vietų įstaigos atstovams arba neprižiūrint. Suimtieji pasirenka, kaip įgyvendins savo teisę pasimatyti, t. y., nuotoliniu ar kitu būdu.

Nuteistųjų teisė pasimatyti yra įtvirtinta BVK 39 straipsnyje (šios pažymos 7 punktas). Pagal šiame straipsnyje nustatytą teisinį reglamentavimą nuteistųjų pasimatymai vyksta prižiūrint laisvės atėmimo vietų įstaigos atstovams arba neprižiūrint. Nuteistieji, atsižvelgdami į turimų pasimatymų skaičių, pasirenka, kaip įgyvendins savo teisę pasimatyti, t. y., nuotoliniu ar kitu būdu.

Suimtųjų ir nuteistųjų teisės pasimatyti įgyvendinimo tvarka yra įtvirtinta Vidaus tvarkos taisyklėse. Pagal Vidaus tvarkos taisyklių 83 punktą visose Lietuvos Respublikoje veikiančiose suėmimo vykdymo ir bausmės atlikimo vietose suimtųjų bei nuteistųjų pasimatymai turi vykti pagal sudarytus grafikus ne mažiau kaip šešias dienas per savaitę.

12. Tyrimo metu nustatyta:

12.1. Vilniaus kalėjimo siuntinių perdavimų bei pasimatymų suteikimo biuras dirba šiuo grafiku: pirmadieniais –nuo 7.30 val. iki 16.00 val. (organizuojami tik nuotoliniai pasimatymai), antradieniais–ketvirtadieniais – nuo 7.30 val. iki 16 val., penktadieniais – nuo 7.30 val. iki 15.00 val., šeštadieniais – nuo 7.30 val. iki 14.30 val.;

12.2. Vilniaus kalėjime laikomiems suimtiesiems ir nuteistiesiems pasimatymai yra organizuojami:

12.2.1. pirmajame gyvenamajame korpuse – šešias dienas per savaitę; pirmadienį organizuojami tik nuotoliniai pasimatymai;

12.2.2. antrajame gyvenamajame korpuse – penkias dienas per savaitę; pirmadieniais nėra organizuojami nuotoliniai pasimatymai.

13. Taigi nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi situacija, kai, nepaisant teisės aktuose įtvirtintos suėmimo vykdymo ir bausmės atlikimo vietos pareigos sudaryti sąlygas suimtiesiems ir nuteistiesiems įgyvendinti savo teisę pasimatyti ne mažiau kaip šešias dienas per savaitę ir Vilniaus kalėjime nustatyto siuntinių perdavimų bei pasimatymų suteikimo biuro darbo laiko, pirmiau nurodytos įstaigos antrajame gyvenamajame korpuse laikomi asmenys susitikti su artimaisiais gali tik penkias dienas per savaitę, nes pirmadieniais jiems nėra organizuojami nuotoliniai pasimatymai. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad Vilniaus kalėjimo pareigūnai nesilaiko Vidaus tvarkos taisyklių 83 punkte nustatytų reikalavimų ir nepagrįstai riboja šios įstaigos antrajame gyvenamajame korpuse laikomų suimtųjų ir nuteistųjų teises, įtvirtintas SVĮ 13, ir BVK 39 straipsniuose.

14. Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog Konstitucijos 29 straipsnio normose įtvirtintas visų asmenų lygybės principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais; Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta formali visų asmenų lygybė; Konstitucinis Teismas pažymi, kad vienodas situacijas teisiškai reikia vertinti vienodai, ir draudžia iš esmės tokias pat situacijas vertinti skirtingai; asmenų lygybės principo turinį Konvencijos kontekste yra aptaręs ir EŽTT; šis teismas savo praktikoje pažymi, kad Konvencija saugo nuo nepagrįstai skirtingo asmenų, esančių panašioje padėtyje, vertinimo ar skirtingo elgesio, jiems naudojantis joje numatytomis laisvėmis ir teisėmis; tam, kad būtų nagrinėjamas galimas asmenų lygybės principo pažeidimas, turi būti skirtingai traktuojami asmenys, esantys analogiškoje arba palyginti panašioje padėtyje, bei turi būti įrodyta, kad, atsižvelgiant į asmens skundo esmę, jis atsidūrė palyginti panašioje padėtyje kaip ir tie, su kuriais elgiamasi kitaip; apibendrinant pirmiau išdėstytą Konstitucinio Teismo, EŽTT jurisprudenciją, konstatuotina, kad asmenų lygybės principo pažeidimas pasireiškia tuo, jog asmenys, kurie iš esmės yra tokioje pačioje situacijoje, traktuojami skirtingai.

Nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi situacija, kai teisės aktuose yra įtvirtinta visų Vilniaus kalėjime laikomų suimtųjų ir nuteistųjų (tiek laikomų Vilniaus kalėjimo pirmajame, tiek antrajame gyvenamajame korpusuose) teisė pasimatyti, kurią jie turėtų galėti įgyvendinti taip, kaip tai yra nustatyta Vidaus tvarkos taisyklėse ir Vilniaus kalėjimo siuntinių perdavimų bei pasimatymų suteikimo biuro darbo grafike, t. y., pirmadienį organizuojant nuotolinius pasimatymus, tačiau realiai galimybė nuotoliu pasimatyti su artimaisiais yra sudaroma tik Vilniaus kalėjimo pirmajame gyvenamajame korpuse laikomiems suimtiesiems ir nuteistiesiems. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad Vilniaus kalėjimo antrajame gyvenamajame korpuse laikomiems suimtiesiems ir nuteistiesiems, nesudarant galimybių pirmadienį nuotoliu pasimatyti su artimaisiais, kai tokia galimybė yra sudaryta tapatų teisinį statusą turintiems ir Vilniaus kalėjimo pirmajame gyvenamajame korpuse laikomiems suimtiesiems bei nuteistiesiems, yra pažeidžiamas asmenų lygybės principas.

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS

15. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia, kad prielaidos, jog suimtųjų ir nuteistųjų pasimatymų organizavimo tvarka Vilniaus kalėjime neatitinta teisės aktų reikalavimų, tyrimo metu pasitvirtino.

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJA

16. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė LKT direktoriui rekomenduoja imtis priemonių, kad Vilniaus kalėjimo antrajame gyvenamajame korpuse laikomiems suimtiesiems ir nuteistiesiems būtų sudaromos sąlygos įgyvendinti teisę pasimatyti taip, kaip tai yra nustatyta Vidaus tvarkos taisyklėse ir Vilniaus kalėjimo siuntinių perdavimų bei pasimatymų suteikimo biuro darbo laiko grafike.

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašoma informuoti Pareiškėją ir Seimo kontrolierę (rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus ir juos pagrindžiančius dokumentus Seimo kontrolierei pateikti per E. pristatymo informacinę sistemą ar el. p. [email protected]).

Seimo kontrolierė                                                                                                     Erika Leonaitė