aA Vilniaus pataisos namuose nakties metu atliekamos kratos pažeidžia proporcingumo principą

Pareiškėjas skunde nurodė, kad naktį atliktos kratos metu patyrė stresą, nes buvo sutrikdytas jo naktinis poilsis. Vilniaus pataisos namų pareigūnų pažadintas 1.00 val. nakties Pareiškėjas patyrė šoką, nebegalėjo užmigti, todėl teko kreiptis į medicinos personalą ir prašyti vaistų. Atkreiptinas dėmesys, jog konkrečiu atveju atliktos kratos metu nebuvo aptikta jokių draudžiamų turėti daiktų, bet buvo sutrikdytas visų Vilniaus pataisos namų gyvenamojo korpuso gyvenusių nuteistųjų miegas, jie patyrė neigiamų pasekmių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Seimo kontrolieriui kilo pagrįstų abejonių, ar kratos atlikimas nakties metu tikrai buvo proporcinga priemonė.

Seimo kontrolierius atkreipė dėmesį, kad krata yra prievartos priemonė, kurią atliekant asmenys patiria papildomų suvaržymų ir apribojimų, todėl vienas svarbiausių principų, kurių privalo paisyti kratą atliekantys pareigūnai yra proporcingumo principas. Atkreiptinas dėmesys, kad Baudžiamojo proceso kodekse yra įtvirtinta, jog daryti kratas ar poėmius nakties metu, išskyrus neatidėliotinus atvejus, draudžiama. Pažymėtina, jog bausmių vykdymą reglamentuojančiuose teisės aktuose analogiško ribojimo nėra numatyta, nors nuteistieji visą parą yra įstaigos pareigūnų prižiūrimi ir valstybė prisiima dėl šių asmenų pozityvias pareigas užtikrinti, kad asmuo laisvės atėmimo vietose nepatirtų didesnių ribojimų nei tie, kurie paprastai būdingi laisvės atėmimo bausmės įgyvendinimui.

Šią valstybės pozityvią pareigą savo nutarimuose aiškino ir Konstitucinis Teismas, kuris pažymėjo, kad asmuo, kuriam paskirta laisvės atėmimo bausmė ar taikomas jos suvaržymas, tampa priklausomas nuo valstybės institucijų ir jų pareigūnų veiksmų, ypatinga reikšmę įgyja šio asmens teisinės apsaugos užtikrinimas, todėl pareigūnų taikomos priemonės privalo būti proporcingos. Proporcingumo principas reiškia, kad taikomos poveikio priemonės negali būti drastiškesnės ir griežtesnės, nei būtina norimam tikslui pasiekti. Taikoma poveikio priemonė neturi akivaizdžiai varžyti asmens labiau, negu reikia teisėtam tikslui pasiekti. Taigi, turi būti vengiama nereikalingo perteklinio asmens teisių ribojimo.