aA Institucijų nesusikalbėjimas negali trukdyti suteikti pagalbą prekybos žmonėmis aukoms

Seimo kontrolierių įstaigoje vykusiame tarpinstituciniame susitikime aptarti iššūkiai dėl apsisprendimo ir atsigavimo laikotarpio taikymo nukentėjusiems ir galėjusiems nukentėti nuo prekybos žmonėmis asmenims. Susitikime dalyvavę teisėsaugos institucijų, nevyriausybinių organizacijų ir užsieniečiams pagalbą teikiančių įstaigų atstovai aptarė naujai įsigaliojusį apsisprendimo laikotarpio suteikimo teisinį reguliavimą, aiškinosi praktinius jo įgyvendinimo sunkumus ir poreikį užtikrinti veiksmingą pagalbą galimoms prekybos žmonėmis aukoms.

Susitikime pabrėžta, kad 30 kalendorinių dienų apsisprendimo ir atsigavimo laikotarpis yra svarbi nukentėjusiųjų apsaugos priemonė. Jos paskirtis – suteikti žmogui laiko atsigauti po patirto išnaudojimo ir sulaukti reikalingos pagalbos be spaudimo iškart apsispręsti, ar bendradarbiauti su teisėsauga. Šis laikotarpis taip pat suteikia apsaugą nuo išsiuntimo iš šalies, o Priėmimo ir integracijos agentūrai leidžia užtikrinti žmogaus apgyvendinimą ir teikti kitas būtinas paslaugas. 

„Nuo prekybos žmonėmis nukentėję asmenys visada yra labai jautrioje padėtyje, patiria nežinomybės ir nesaugumo jausmu. Todėl sprendimas dėl apsisprendimo laikotarpio suteikimo neturėtų būti tapatinamas su sprendimais ikiteisminiame tyrime, o turėtų būti suprantamas kaip galimai išnaudojimą patyrusio asmens teisių užtikrinimo priemonė“,  – sakė Seimo kontrolierė dr. Erika Leonaitė. 

Seimo kontrolierė akcentavo, kad apie neigiamą sprendimą galimai nukentėjęs asmuo taip pat turi būti informuojamas per parą, nes nuo to priklausys ir tolesni jo veiksmai. Ji pabrėžė ir būtinybę atskirti pirminį informacijos pateikimą teisėsaugai nuo sąmoningo apsisprendimo bendradarbiauti ikiteisminiame procese.  

„Vien tai, kad galimai nukentėjęs žmogus kalbasi su policijos pareigūnais ar suteikia jiems informaciją, nebūtinai reiškia, kad jis jau priėmė informuotą sprendimą dėl tolesnio bendradarbiavimo. Tuo pačiu, jeigu prieš suteikiant šį laikotarpį būtų siekiama iš esmės išsiaiškinti visas aplinkybes ir asmens pasirengimą bendradarbiauti, kiltų klausimas, ar žmogui apskritai paliekama galimybė laisvai apsispręsti“, –  sakė dr. E. Leonaitė. 

Seimo kontrolierės dr. Jolitos Miliuvienės teigimu, svarbu, kad tiek pareigūnai, priimantys sprendimus dėl apsisprendimo laikotarpio suteikimo, tiek pagalbą teikiančios organizacijos vienodai suprastų šios priemonės paskirtį, taikymo sąlygas ir su tuo susijusias procedūras. 

Diskusijoje išsiskyrę institucijų požiūriai atskleidė poreikį peržiūrėti teisinį reguliavimą ir užtikrinti aiškesnį jo taikymą praktikoje, kad galimai nuo prekybos žmonėmis nukentėjusių asmenų galimybė gauti pagalbą nepriklausytų nuo to, kaip pirmojo kontakto institucija ar pareigūnas traktuoja įstatymines nuostatas. Institucijos sutarė toliau bendradarbiauti siekdamos užtikrinti vieningą apsisprendimo laikotarpio taikymą.