aA PAŽYMA DĖL X SKUNDO NR. 5D-2026/2.2-1099 PRIEŠ VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ

SKUNDO ESMĖ

1. Seimo kontrolierė 2026 m. liepos 1 d. gavo X (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Savivaldybė) pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su triukšmo, kylančio dėl baro „GATo with HATo“ (toliau – ir Baras) veiklos, kontrolės vykdymu, taip pat prašymų ir skundų dėl baro galimai neteisėtos veiklos nagrinėjimu ir atsakymų teikimu (toliau – Skundas).

2. Pareiškėjas Skunde nurodo:
2.1. Savivaldybės darbuotoja informavo, kad „baro licencija yra verstis alkoholio prekyba jį vartojant vietoje, neišsinešant“, tačiau Baras valstybinėje žemėje, neturėdamas Savivaldybės patvirtinto projekto ir leidimo, įrengė tvorą, lauko staliukus tiesiai prie baro ant šaligatvio, o „ši vieta yra vieša ir joje alkoholio vartojimas be leidimo draudžiamas.“
2.2. Daugiabučio namo kieme (bendro naudojimo žemės sklype) Baras „tiesiog leidžia lankytojams išeiti su gėrimais į kiemą, kur nėra jų oficialiai įrengta teritorija – neturi bendrasavininkų (kaimynų) sutikimo. Sklypas yra bendroje nuosavybėje ir nėra notaro patvirtintos naudojimosi tvarkos.“
2.3. Problemą Savivaldybė sprendžia daugiau nei dvejus metus (dėl triukšmo iš kiemo (šiltuoju laikotarpiu) ir triukšmo iš patalpų (paprastai šaltuoju laikotarpiu), tačiau „ji atmetė mano pasiūlymą apriboti baro darbo laiką. Baras įsikūręs gyv. daugiabutyje name ir jo licencijoje numatytas veiklos laikas yra 24 val. per parą. Savivaldybė inicijavo mediaciją – bendravimą su baro savininkais per tarpininką, tačiau praėjus beveik metams nuo mediacijos, viskas po senovei – stalai stovi, veikla lauke tęsiasi.“
2.4. Baras pažeidžia licencijoje numatytas sąlygas, komercinę veiklą vykdydamas be leidimo tiek valstybinėje žemėje, tiek bendros nuosavybės sklype, o Savivaldybė jokių priemonių nesiima, kontrolės nevykdo.

TYRIMO IŠVADOS

3. Seimo kontrolierė 2026 m. liepos 21 d. raštais Nr. SE-1869 ir SE-1870 kreipėsi į Savivaldybę, NŽT, NVSC ir NTAKD, prašydama paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes.
Seimo kontrolierė 2026 m. liepos 30 d. gavo NŽT atsakymą Nr. 1D-1957, 2026 m. rugpjūčio 17 d. – Savivaldybės atsakymą Nr. 1D-2080, 2026 m. rugpjūčio 19 d. – NTAKD atsakymą Nr. 1D-2093, 2026 m. rugpjūčio 24 d. – NVSC atsakymą Nr. 1D-2122 (2 priedas).

4. Tyrimui aktualus teisinis reguliavimas, įtvirtintas Vietos savivaldos įstatyme (toliau – VSĮ), Triukšmo valdymo įstatyme (toliau – TVĮ), Alkoholio kontrolės įstatyme (toliau – AKĮ), Visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme (toliau – VSPĮ); Viešojo administravimo įstatyme (toliau – VAĮ), Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse, patvirtintose Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – Prašymų nagrinėjimo taisyklės), Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatuose, patvirtintuose sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. V-1058 (toliau – Nuostatai), Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklėse, patvirtintose Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 (toliau – Licencijavimo taisyklės), Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatuose, patvirtintuose sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. V-1058 (toliau – NVSC nuostatai), Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamente, patvirtintame sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. V-946 (toliau – Reglamentas), Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklėse, patvirtintose Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. 1-211 (suvestinė redakcija nuo 2024 m. gegužės 21 d.) (toliau – Taisyklės), Prekybos viešosiose vietose taisyklėse, patvirtintose Savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. 1-1312 (suvestinė redakcija nuo 2025 m. gegužės 1 d.) (toliau – Prekybos taisyklės), Leidimų prekiauti (teikti paslaugas) viešosiose vietose išdavimo ir panaikinimo tvarkos apraše, patvirtintame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 30-3661 (toliau – Aprašas), Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo taisyklėse, patvirtintose Savivaldybės tarybos 2020 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. 1-634 (toliau –Prekybos ribojimo taisyklės), viešosios įstaigos „Vilniaus naktinis biuras“ įstatuose, patvirtintuose Vilniaus miesto savivaldybės mero 2025 m. rugpjūčio 13 d. potvarkiu Nr. 955-1269/25 (toliau – Biuro įstatai), pateikiamas pažymos 2 priede, o teismų praktika, suformuota Konstitucinio Teismo (toliau – KT) nutarimuose, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje, pateikiama 3 priede.

5. Savivaldybė pagal VSĮ ir TVĮ nustatytą kompetenciją įgyvendina savivaldybėms priskirtas triukšmo prevencijos ir triukšmo valdymo funkcijas, įskaitant triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių tvirtinimą ir priemonių, mažinančių triukšmo šaltinių įvairovę ir (ar) skaičių, užkertančių kelią viršyti triukšmo ribinius dydžius ir (ar) mažinančių triukšmo šaltinių garso slėgio, galios, stiprumo, energijos lygius, įgyvendinimą, šių taisyklių ir triukšmo prevencijos priemonių įgyvendinimo priežiūrą ir kontrolę. Savivaldybių institucijos privalo reikalauti, kad triukšmo šaltinių valdytojai tikslintų ir keistų triukšmo prevencijos veiksmų planus ir juos įgyvendintų, tikslintų ir keistų triukšmo šaltinių naudojimo trukmę ir konkretų šių šaltinių veiklos pradžios ir pabaigos laiką, triukšmo šaltinių garso slėgio, galios, stiprumo lygius ir pan.
Savivaldybės taryba yra patvirtinusi Triukšmo prevencijos Vilniaus miesto savivaldybės viešosiose vietose taisykles, kurių tikslas yra reglamentuoti veiklos, kurią vykdant skleidžiamas triukšmas, valdymą, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką nuo neigiamo triukšmo poveikio. Taisyklėse nustatyta, kad viešoji vieta yra ir gyvenamųjų namų teritorijos.
Savivaldybė taip pat išduoda licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Tokios licencijos išduodamos prašytojui, jei jis neturi mokestinių skolų, per įstatyme nustatytą laikotarpį jam nebuvo taikytos sankcijos už su prekyba alkoholiu susijusius pažeidimus ir nebuvo panaikinta licencija, jis yra registruotas maisto tvarkymo subjektas ir sumokėjo valstybės rinkliavą. Alkoholiniais gėrimais ketinant prekiauti daugiabučiame name, paprastai reikia daugumos gyventojų sutikimo, kuriame būtų nurodytas prekybos laikas ir veiklos rūšis; tokio sutikimo nereikia, kai tose pačiose patalpose jau buvo prekiaujama alkoholiniais gėrimais, nebuvo gauta gyventojų skundų, dėl kurių būtų paskirtos galiojančios nuobaudos, nesikeičia prekybos laikas ir veiklos rūšis, o pertrauka nuo turėtos licencijos išdavimo nebuvo ilgesnė nei vieneri metai. Be to, savivaldybės taryba, siekdama užtikrinti viešąją tvarką, gali motyvuotu sprendimu licencijos neišduoti, net jei prašytojas atitinka minėtas sąlygas. Licencijos išduodamos neterminuotai (visiems alkoholiniams gėrimams, gėrimams iki 22 % arba alui, alaus mišiniams ir sidrui iki 8,5 %), sezonui (gėrimams iki 15 % kurortuose ir poilsio teritorijose) arba vienam kartui (parodoms ir mugėms pastatuose, masiniams ir sporto renginiams). Parduotuvėse ir parduodant išsinešti prekiauti leidžiama tik nustatytu laiku, o viešojo maitinimo vietose pilstomais gėrimais vartoti vietoje laikas neribojamas, tačiau savivaldybė, esant būtinybei, gali prekybos laiką apriboti patikslindama licenciją.

6. Skundo tyrimo metu, įvertinus pateiktas aplinkybes (1 priedas) ir teisinį reglamentavimą (2 priedas), nustatyta:
6.1. Kaip minėta, Savivaldybė Barui 2021 m. rugsėjo 1 d. išdavė licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais bare , Vilniuje (toliau – Licencija) visą parą. Pagal išduotą Licenciją Barui leista alkoholinius gėrimus parduoti juos vartojant vietoje (1 priedas). Licencija išduota nustačius, kad patalpose, kuriose Baras ketino verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėjus ir veiklą vykdžius kitai kavinei, laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 23 d. iki 2021 m. rugpjūčio 23 d. namo gyventojų pranešimų ar skundų dėl kavinės veiklos Policijos registruojamų įvykių registre neregistruota ir administracinio nusižengimo teisenų nepradėta.
Pažymėtina, kad pagal AKĮ 181 str. nuostatas gyventojų sutikimo tokiai veiklai nereikia, jeigu prieš tai daugiabučiame gyvenamajame name tose pačiose patalpose veikusi įmonė turėjo licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir licencijos galiojimo metu negauta daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų skundų, pagal kuriuos paskirta galiojančių administracinių nuobaudų, ir jeigu nesikeičia nei prekybos alkoholiniais gėrimais laikas, nei veiklos rūšis (3 priedas).
6.2. Pareiškėjas 2025 m. liepos 30 d. prašymu kreipėsi į Savivaldybę dėl Baro mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo, nes dėl neribotai parduodamų alkoholinių gėrimų Bare (vasarą lauko terasoje) triukšmaujama, garsiai leidžiama muzika, todėl trikdoma gyventojų ramybė. Šis prašymas buvo svarstytas Savivaldybės Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo komisijos (toliau – Komisija) posėdyje. Savivaldybė nurodė, kad Licencijavimo ir leidimų skyrius kreipėsi į Prekybos ribojimo taisyklėse nurodytas institucijas, gavo nurodytą informaciją ir pateikė ją svarstyti Komisijos 2025 m. rugsėjo 2 d. posėdyje.
Komisija, įvertinusi institucijų ir kitų asmenų pateiktą informaciją ir siūlymus, vadovaudamasi nurodytu Ribojimo taisyklių reglamentavimu ir LVAT formuojama praktika, nusprendė nerengti Savivaldybės tarybos sprendimo projekto dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo Bare, įspėti MB „Kepurė ir kompanija“ vadovą ir nustatyti trijų mėnesių terminą, per kurį jis, bendradarbiaudamas su viešąja įstaiga „Vilniaus naktinis biuras“ (toliau – Biuras) atstovais, turi taikyti triukšmo mažinimo priemones. Taigi iš esmės Komisija nusprendė, kad Pareiškėjo nurodyta triukšmo problema gali būti sprendžiama mažiau ribojančiomis priemonėmis, nei Baro veiklos apribojimas licencijoje, dėl kurio kreipėsi Pareiškėjas.
Pažymėtina, kad, pagal Ribojimo taisyklių nuostatas, Savivaldybės administracijos Licencijavimo ir leidimų skyrius, gavęs asmenų prašymus riboti barų ar kavinių darbo laiką dėl jų keliamo triukšmo, dėl informacijos gavimo kreipiasi į Vilniaus AVPK, NVSC, NTAKD ir kitas institucijas. Savivaldybė, teikdama informaciją Seimo kontrolierei, nenurodė, į kurias institucijas Licencijavimo ir leidimų skyrius kreipėsi, gavęs Pareiškėjo prašymą riboti Baro veiklos laiką, ir nepateikė dokumentų, iš kurių būtų matyti, kokia surinkta informacija buvo pateikta Komisijai svarstyti. Todėl lieka neaišku, ar Komisijai svarstyti buvo pateikta išsami ir objektyvi informacija, ar Komisija įvertino visas aplinkybes, išklausė suinteresuotą asmenį, ir kuo grindžiamas Komisijos sprendimas įspėti Barą valdančią įmonę ir rekomenduoti jiems taikyti triukšmo mažinimo priemones.
Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį ir į tai, kad tyrimo metu jai nebuvo pateikta informacija, ar į Komisijos posėdį buvo pakviestas (ir ar dalyvavo) Pareiškėjas, kaip numatyta Ribojimo taisyklių 11 punkte. Pažymėtina tik tai, kad Pareiškėjas apie Komisijos sprendimą ir jo apskundimo tvarką buvo informuotas, tačiau Komisijos sprendimas apskųstas nebuvo.
6.3. Kaip jau buvo minėta, Komisija nustatė trijų mėnesių terminą, per kurį MB „Kepurė ir kompanija“ vadovas, bendradarbiaudamas su Biuro atstovais, turėjo taikyti triukšmo mažinimo prevencines priemones. Pastebėtina, kad Komisijos posėdis įvyko 2025 m. rugsėjo 2 d., taigi po posėdžio praėjo daugiau nei metai, tačiau Savivaldybė Seimo kontrolierei nepateikė informacijos, ar per nustatytą terminą buvo įvykdytos prevencinės priemonės, kada ir kas tikrino, ar Komisijos nurodymas įvykdytas, ir ar numatoma pakartotinai svarstyti klausimą dėl Baro veiklos laiko ribojimo (1 priedas, 3.18.1 punktas). Pažymėtina ir tai, kad Pareiškėjui taip pat pirmiau minima informacija nepateikta. Taip pat akivaizdu, jog Pareiškėjo prieš metus iškelta problema buvo likusi, net ir Komisijai priėmus sprendimą įpareigoti Barą taikyti triukšmą mažinančias priemones.
6.4. Vadovaujantis Aprašu ir Prekybos taisyklėmis (2 priedas), leidimai prekiauti lauko kavinėje išduodami, jeigu bus prekiaujama lauko kavinėje prie esamo maitinimo paslaugas teikiančio asmens pastato. Asmenys prekiauti (teikti paslaugas) viešosiose vietose gali tik turėdami Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leidimą prekiauti (teikti paslaugas) viešosiose vietose. Ši nuostata netaikoma prekybai ar paslaugų teikimui, vykdomai privačios nuosavybės, patikėjimo teise ar nuomos (panaudos) sutarties pagrindu valdomuose žemės sklypuose.
Baras veiklą vykdo , Vilniuje. Savivaldybė informavo, kad žemės sklypas nuosavybės teise priklauso fiziniams asmenims, o dalis šio sklypo priklauso Lietuvos Respublikai ir patikėjimo teise yra valdoma Vilniaus miesto savivaldybės. Šiam žemės sklypui nėra nustatyta naudojimosi tvarka, taip pat nėra parengtas žemės sklypo dalių planas (1 priedas). Be to, vadovaujantis Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalimi, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Nesutarus dėl valdymo, naudojimosi ar disponavimo tvarkos, ji nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Taigi, jeigu Pareiškėjas mano, kad Baras neteisėtai naudojasi daugiabučiui gyvenamajam namui priklausančia žeme, šiuos klausimus turi spręsti kartu su kitais bendraturčiais, o nesutarus – teisme. Pareiškėjui ši informacija ir paaiškinimai buvo pateikti Savivaldybės atsakymuose.
Pažymėtina ir tai, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau – Inspekcija) Žemės naudojimo valstybinės priežiūros departamento Rytų Lietuvos pirmasis žemės naudojimo priežiūros skyrius, atsižvelgęs į Savivaldybės administracijos Licencijavimo ir leidimų skyriaus raštą ir vadovaudamasis Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymu, 2026 m. balandžio 15 d. atliko neplaninį patikrinimą, kurio metu nustatė, kad už žemės sklypo šiaurės vakarinės ribos yra tvora ir vartais aptvertas nesuformuotas valstybinės žemės plotas, kuris yra užimtas ir naudojamas, todėl Priežiūros departamentas planavo iki 2026 m. rugpjūčio 24 d. atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, siekdamas išaiškinti teisės aktus pažeidusį (-ius) asmenį (-is). Inspekcija atliko administracinio nusižengimo tyrimą, išvadas pateikė Savivaldybei.
6.5. Problema dėl iš Baro sklindančio triukšmo Savivaldybei yra žinoma nuo 2024 metų. Pareiškėjas ne kartą kreipėsi į Savivaldybę dėl iš Baro sklindančio triukšmo vakarais ir naktimis, prašydamas, be kita ko, keisti prekybos alkoholiu laiką. Savivaldybės Viešosios tvarkos grupės pareigūnai vyko į vietą, tikrino skunduose nurodytas aplinkybes, bendravo su Baro savininku ir darbuotojais: 2024 m. rugsėjo mėn. du kartus, 2025 m. rugpjūčio mėn. penkis kartus, rugsėjo mėn. tris kartus, spalio mėn. du kartus, lapkričio mėn. tris kartus, 2026 m. vasario mėn. du kartus, kovo mėnesį keturis kartus (1 priedas, 3.3 punktas). Savivaldybė informavo, kad visais atvejais pažeidimų dėl triukšmo nenustatyta, o patikrinimų metu nusiskundimų negauta. Vis dėlto, Seimo kontrolierė kritiškai vertina pateiktą informaciją, kad patikrinimų metu gyventojų nusiskundimų (dėl Baro veiklos ir iš jo sklindančio triukšmo) negauta, nes jiems apie numatomus atlikti patikrinimus galimai nebuvo pranešta (kitokia informacija nepateikta). Nėra duomenų, ar patys Savivaldybės pareigūnai kreipėsi į gyventojus (tikrinama buvo ir 23 val., ir 1 val., ir 2 val. nakties) ir klausė, ar šie turi pretenzijų dėl Baro veiklos.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad TVĮ yra numatytos konkrečios priemonės, kurių pagal kompetenciją gali ir privalo imtis Savivaldybė: reikalauti, kad triukšmo šaltinių valdytojai tikslintų ir keistų triukšmo prevencijos veiksmų planus ir juos įgyvendintų, taip pat tikslintų ir keistų triukšmo šaltinių naudojimo trukmę ir konkretų jų veiklos pradžios ir pabaigos laiką; kreiptis į NVSC dėl triukšmo matavimų atlikimo ir triukšmo lygio nustatymo, o nustačius pažeidimus, kartu su NVSC laikinai apriboti stacionarių triukšmo šaltinių veiklą ir kita. Tačiau, vertinant pateiktą informaciją, nenustatyta, kad Savivaldybė būtų svarsčiusi kitas priemones (ar kad Biuras būtų ėmęsis realių veiksmų situacijai spręsti), nors pagrindiniai Pareiškėjo keliami klausimai buvo dėl iš Baro sklindančio triukšmo nakties metu, poilsio dienomis. Vertinant Savivaldybės pateiktą informaciją, pastebėtina, jog apsiribota veiksmais, nukreiptais tik į administracinės atsakomybės taikymą, jeigu bus nustatytas viešosios tvarkos trikdymas. Be to, kaip argumentą Savivaldybė nurodė, jog „triukšmo lygio matavimai nėra privalomi, siekiant asmenis patraukti atsakomybėn už viešosios rimties trikdymą“, ir nurodė LVAT praktiką šiuo klausimu.
6.6. Tyrimu nustatyta, kad Pareiškėjo keliamą problemą dėl iš Baro sklindančio triukšmo spręsti ėmėsi Biuras (1 priedas, 3.4 punktas). Be kitų funkcijų, Biuras prisideda prie triukšmo valdymo klausimų sprendimo, tarpininkauja derinant miesto gyventojų, svečių, verslų ir kultūrinės veiklos vietų atstovų interesus (2 priedas, 1.13 punktas), organizuoja mediacijas.
Biuras bendravo su Baro savininkais, darbuotojais, gyventojais ir Pareiškėju. Informuota, kad 2025 m. lapkričio 6 d. Biuro atstovai kalbėjo su Baro savininku, kuris minėjo, kad muzika leidžiama tyliau, policijos vizitų ir iškvietimų sumažėjo, o „susisiekti su besiskundžiančiu kaimynu negali, nes jis neatsiliepia į jų skambučius bei neįsileidžia į gyvenamas patalpas, kad nustatyti triukšmo lygį, nesiekia jokio dialogo. Taip pat paminėjo, kad yra siūlęs įrengti garso izoliaciją kaimynui, tačiau jo sutikimas nebuvo gautas.“ Baro savininkas užtikrino, kad „neleidžia baro lankytojams būti lauko terasoje su jokiais gėrimais po 22 val., yra įrengę fizinius barjerus (geležines grandines, kurios apriboja patekimo galimybes po 22 val. į lauko terasą), tiesioginių nusiskundimų iš gyventojų negauna.“
Biuras Baro savininkui nurodė, kokių prevencinių priemonių imtis, inicijavo mediacijos procesą. Veiksmai, kurių Biuras ėmėsi, buvo vykdomi 2025 m. rugsėjo–lapkričio mėn. Informacija apie tai, kokia yra situacija šiuo metu, nepateikta (1 priedas, 3.4 punktas).
NVSC pateikė informaciją, kad Pareiškėjas 2025 m. gruodžio 2 ir 3 d. pranešimais nurodė, kad Bare garso kolonėlės buvo pakeistos mažesnėmis ir tuo metu Baro muzikos keliamo triukšmo problema tapo neaktuali, todėl darytina išvada, kad Baras ėmėsi tam tikrų prevencinių priemonių triukšmui sumažinti (1 priedas, 5 punktas). Tačiau aplinkybė, kad Pareiškėjas kreipėsi į Seimo kontrolierę, leidžia daryti prielaidą, kad triukšmo problema išlieka aktuali.
6.7. Taigi iš pateiktos informacijos nustatyta, kad Savivaldybės Viešosios tvarkos grupės, Licencijavimo ir leidimų skyriaus pareigūnai teikė atsakymus į Pareiškėjo prašymus ir skundus (1 priedas, 3.17 punktas), aiškino ANK straipsnių dėl viešosios rimties trikdymo nuostatas ir AKĮ nuostatas, informavo apie atliktus patikrinimus ir jų rezultatus, siūlė Pareiškėjui nedelsiant kreiptis į policijos pareigūnus ar Savivaldybės administraciją triukšmo skleidimo metu, o ne vėliau, teikė informaciją dėl Barui išduotos licencijos pagrįstumo ir teisėtumo bei kitą informaciją. Pareiškėjui buvo išaiškinta atsakymų (sprendimų) apskundimo tvarka, jeigu jis nesutinka su jais. Informacijos apie tai, kad Savivaldybės atsakymai būtų buvę apskųsti Lietuvos administracinių ginčų komisijai ar teismui, nėra.

7. Konstitucijoje įtvirtinta, kad „valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“. Iš šio konstitucinio imperatyvo kildinamas gero administravimo principas, be kita ko, reiškiantis, kad valdžios įstaigos turi pareigą imtis aktyvių veiksmų, padėti, spręsti gyventojų problemas, savo reikalus tvarkyti teisingai, per kiek įmanoma trumpesnį laiką, elgtis atidžiai, apdairiai, rūpestingai.
Triukšmas, kurio lygis viršija žmogaus kasdienei veiklai, poilsiui ir miegui reikalingos garsinės aplinkos lygį, yra kenksmingas sveikatai, mažina gyventojų gyvenimo kokybę. Saugi asmenų gyvenamoji aplinka užtikrinama triukšmo ribojimu, kurį pagal kompetenciją įgyvendina savivaldybių institucijos. Asmenys turi teisę reikalauti, kad būtų nutrauktas triukšmo šaltinių neigiamas poveikis visuomenės sveikatai ir aplinkai. Valstybinį triukšmo valdymą pagal kompetenciją įgyvendina savivaldybių institucijos, todėl pirmiausia iš Baro sklindančio triukšmo problema turi būti sprendžiama savivaldybės lygmeniu, esant reikalui pasitelkiant kitas institucijas, pvz., NVSC dėl triukšmo matavimų.
Baras dirba visą parą, alkoholiniais gėrimais jame prekiaujama taip pat visą parą. Dėl iš Baro sklindančio triukšmo (muzikos, lankytojų balsų ir kt.), tikėtina, gyventojai gali patirti gyvenimo kokybės pablogėjimą ir didesnį nerimą dėl trikdomo poilsio. Kaip minėta, žmogaus ir visuomenės sveikata yra viena svarbiausių visuomenės vertybių, žmonių sveikatos apsauga yra konstituciškai svarbus tikslas. Atsižvelgiant į tai, bet kokia ūkinė veikla gali būti proporcingai ribojama (pvz., reikalaujant įgyvendinti papildomas triukšmo mažinimo priemones, ribojant triukšmo šaltinio naudojimo laiką), kai tuo siekiama apsaugoti žmonių sveikatą.
LAT, aiškindamas Konstitucijos 24 straipsnio garantuojamos teisės į būsto neliečiamumą turinį, atsižvelgdamas į EŽTT jurisprudenciją, susijusią su Konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės į būsto neliečiamybės gerbimą, formuoja teisminę praktiką, pagal kurią turi būti gerbiama ne tik individo teisė į fiziškai apibrėžtą plotą, bet ir ramų naudojimąsi tuo plotu; teisės į būsto neliečiamybę pažeidimai susiję ne vien su konkrečia fizine neteisėta veika, pvz., neteisėtu patekimu į asmens būstą, bet taip pat apima ir pažeidimus, kurie nėra konkrečiai ar fiziškai išreikšti, pvz., triukšmas, tarša, kvapai ir pan. (3 priedas).
Pažymėtina, kad Savivaldybė turi būti suinteresuota tiek palankios verslui aplinkos kūrimu, tiek Savivaldybės gyventojų ir svečių pramogų bei laisvalaikio galimybių užtikrinimu. Vis dėlto, Seimo kontrolierės nuomone, išduodant licencijas ir leidžiant barams dirbti visą parą, taip pat alkoholiu prekiauti visą parą, būtina įvertinti veiklos vietą ir galimą poveikį šalia gyvenančių asmenų (gyventojų) sveikatai bei gyvenimo kokybei tuo atveju, jeigu nebūtų laikomasi teisės aktų reikalavimų.
Pabrėžtina, kad Savivaldybė, privalanti įgyvendinti triukšmo prevenciją ir triukšmo valdymą, yra atsakinga už tai, kad gyventojai nepatirtų neleistino triukšmo, o triukšmo šaltinio subjektui būtų taikomos teisės aktuose nustatytos priemonės. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Savivaldybės Viešosios tvarkos grupės pareigūnų pokalbiai su Baro savininkais, raginimas savo veikloje laikytis teisės aktų, patikrinimai, skirti viešosios tvarkos pažeidimams nustatyti, Savivaldybės Licencijavimo ir leidimų skyriaus kreipimasis dėl valstybinės žemės naudojimo patikrinimo, informacijos perdavimas Komisijai sprendimui dėl Baro veiklos laiko ribojimo priimti, mediacijos pastangos vis dėlto negalėtų būti laikomi pakankamais ir efektyviais veiksmais, kad gyventojų nurodyta problema būtų išspręsta, nes, kaip liudija Pareiškėjo kreipimasis į Seimo kontrolierę, problema tebebuvo aktuali ir šių metų vasarą, o Savivaldybės taikytos priemonės neveiksmingos. Iš tyrimo metu gautos medžiagos nematyti, kad buvo imtasi priemonių įsitikinti, ar į pateiktus raginimus buvo atsižvelgta ir ar Komisijos nurodymai įvykdyti, kad kreiptasi į NVSC dėl triukšmo matavimų atlikimo.
Sutiktina, kad siekiant objektyviai ir išsamiai įvertinti situaciją, labai svarbu apie triukšmą pranešti jo skleidimo metu, o ne po įvykio, nes tik tokiu atveju Savivaldybės Viešosios tvarkos grupės pareigūnai turi galimybę operatyviai nustatyti, iš kur galimai sklinda triukšmas, nuvykti į vietą, užfiksuoti galimus pažeidimus ir imtis atitinkamų veiksmų. Apie tai Pareiškėjas buvo ne kartą informuotas, be kita ko, ir apie tai, kad NVSC Vilniaus departamentas teisės aktų nustatyta tvarka gali įvertinti Baro veikloje naudojamų stacionarių triukšmo šaltinių skleidžiamo triukšmo Pareiškėjo gyvenamojoje aplinkoje atitiktį nuo 2026 m. vasario 13 d. įsigaliojusios Lietuvos higienos normos HN 33:2026 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeniniuose pastatuose bei jų aplinkoje“ nustatytiems reikalavimams, jei Pareiškėjas pateiktų informaciją, būtiną laboratoriniams triukšmo matavimams atlikti, ir sudarytų sąlygas jiems atlikti. NVSC informavo, kad Pareiškėjas nepateikė prašomos informacijos. Savivaldybė taip pat informavo, kad kitų skundų dėl Baro veiklos ir galimai iš jo sklindančio triukšmo neturi.
Vadovaujantis AKĮ, Savivaldybių tarybos, siekdamos užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą ir įvertinusios prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, asociacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, nustatyti vietas ir (ar) teritorijas, kuriose draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, taip pat neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Šio Skundo kontekste pažymėtina, kad saugi asmenų gyvenamoji aplinka užtikrinama triukšmo ribojimu ir (arba) kitomis triukšmo valdymo priemonėmis, kurių įgyvendinimą pagal kompetenciją užtikrina savivaldybių institucijos. Kaip minėta, asmenys turi teisę reikalauti, kad būtų nutrauktas triukšmo šaltinių neigiamas poveikis visuomenės sveikatai ir aplinkai.
Atsižvelgus į Pareiškėjo Skunde nurodytas aplinkybes, kad triukšmo problema galimai vis dar yra aktuali, kad Komisijoje sprendžiant klausimą dėl laiko, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, ribojimo galimai nebuvo vertinta daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų, bendruomenės, namo bendrijos ar administratoriaus nuomonė, nebuvo kreiptasi į NVSC dėl triukšmo lygio nustatymo, nebuvo išsiaiškinta, ar Baro savininkas įvykdė Komisijos nurodymus (tokia informacija nepateikta), Seimo kontrolierės nuomone, tikslinga Savivaldybės merui teikti rekomendaciją informuoti apie priimtus sprendimus, atliktus veiksmus ir taikytas priemones, kurių imtasi siekiant spręsti Pareiškėjo Skunde nurodytą iš Baro sklindančio triukšmo problemą.

8. LVAT savo praktikoje nuosekliai pabrėžia, kad viešojo administravimo subjektas yra saistomas, be kita ko, gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, ir privalo laikytis šio principo reikalavimų. Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų ir padėti asmeniui.
Savivaldybei priskirta triukšmo prevencijos ir triukšmo valdymo funkcija. Todėl, gavusi Pareiškėjo skundus ar prašymus, ir įvertinusi tai, kad triukšmas galimai blogina žmonių gyvenimo kokybę ir kelia grėsmę jų sveikatai, Savivaldybė privalėjo imtis ir kitų priemonių šiai problemai spręsti, pavyzdžiui, savo iniciatyva kreiptis į NVSC dėl triukšmo matavimų atlikimo ir jo lygio nustatymo. Nesiimdama visų galimų priemonių gyventojų nusiskundimams dėl iš Baro sklindančio triukšmo problemai išsiaiškinti, Savivaldybė neveikė atsakingai, todėl pažeidė konstitucinį valstybės ir savivaldybių institucijų tarnavimo žmonėms principą.
Įvertinus tyrimo metu nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad Savivaldybės veiksmai vykdant triukšmo prevencijos ir triukšmo valdymo funkciją konkrečiu Skunde aprašytu atveju buvo nepakankami, todėl Skundas pripažintinas pagrįstu.

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS

9. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Seimo kontrolierė nusprendžia
X skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su triukšmo valdymu, pripažinti pagrįstu.

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJOS

10. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14 ir 17 punktais, Seimo kontrolierė Merui rekomenduoja:
10.1. nurodyti, kokią informaciją iš institucijų, bendruomenės, daugiabučio gyvenamojo namo, esančio , Vilnius, bendrijos ar administratoriaus bei Pareiškėjo Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo komisija buvo gavusi ir svarstė prieš priimdama sprendimą teikti įpareigojimą Barui taikyti triukšmo mažinimo priemones ir kokias priemones rekomenduota taikyti; taip pat informuoti, ar Pareiškėjas buvo kviečiamas dalyvauti Komisijos posėdyje ir ar jame dalyvavo; jeigu jis nebuvo kviečiamas, nurodyti, kuo grindžiamas sprendimas Pareiškėjui aktualų klausimą spręsti jo neišklausius;
10.2. informuoti, ar per Komisijos nustatytą trijų mėnesių terminą Baro savininkas įgyvendino triukšmo mažinimo prevencines priemones, kas ir kada tai tikrino; jeigu prevencinės priemonės nebuvo įvykdytos, informuoti, ar pakartotinai buvo svarstomas klausimas dėl Baro veiklos laiko ribojimo;
10.3. informuoti, kaip ir kada Savivaldybėje bus sprendžiama problema dėl iš Baro sklindančio triukšmo, ar galėtų ir kokiomis aplinkybėmis būti pakartotinai sprendžiama dėl Baro veiklos laiko ribojimo (pagal išduotą licenciją); nusprendus netaikyti Baro veiklos laiko ribojimo, kokios konkrečios priemonės pagal kompetenciją būtų taikomos iš Baro sklindančiam triukšmui mažinti, kokie įpareigojimai, nustačius pažeidimų, būtų taikomi Barui ir kokiais terminais, taip pat kaip būtų užtikrinama jų įgyvendinimo kontrolė, kad būtų užtikrinta gyventojų teisė į saugią aplinką;
10.4. kontroliuoti, kaip Baras įgyvendina triukšmą mažinančias priemones (technines ir organizacines), ir pagal kompetenciją bendradarbiauti su NVSC, siekiant užtikrinti, kad gyvenamojoje aplinkoje triukšmo lygis neviršytų Lietuvos higienos normos HN 33:2026 nustatytų leidžiamų dydžių;
10.5. informuoti, ar sprendžiant licencijos išdavimo klausimą kavinėms ir barams, planuojantiems veiklą gyvenamuosiuose pastatuose, yra vertinamos pastatų ir (ar) patalpų apsaugos nuo triukšmo priemonės, siekiant ateityje išvengti gyventojų nepasitenkinimo dėl skleidžiamo triukšmo; jeigu ne, apsvarstyti šį klausimą ir prireikus tikslinti teisės aktus.

Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.
Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašoma informuoti Pareiškėją ir Seimo kontrolierę (rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus ir juos pagrindžiančius dokumentus Seimo kontrolierei pateikti per E. pristatymo informacinę sistemą ar el. p. [email protected]).

Seimo kontrolierė Jolita Miliuvienė

1 priedas

TYRIMO METU GAUTA INFORMACIJA

1. Seimo kontrolierė 2026 m. liepos 21 d. raštais Nr. SE-1869 ir SE-1870 kreipėsi į Savivaldybę, NŽT, NVSC ir NTAKD, prašydama paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes.

2. Seimo kontrolierė 2026 m. liepos 30 d. gavo NŽT atsakymą Nr. 1D-1957, iš kurio nustatyta, kad NŽT Vilniaus apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyrius (toliau – Skyrius) 2026 m. vasario 20 d. gavo Pareiškėjo prašymą (Nacionalinės žemės tarnybos dokumentų valdymo sistemoje užregistruotą 2026 m. vasario 20 d. Nr. 1GPds-8603) dėl Baro veiklos gyvenamajame daugiabutyje.
Skyrius, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 4 dalimi, 2026 m. vasario 25 d. raštu Nr. 1SDds-18115-(15.2.48 Mr.) „Dėl gauto prašymo persiuntimo nagrinėti pagal kompetenciją“ Pareiškėjo prašymą persiuntė nagrinėti pagal kompetenciją Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (2026 m. vasario 25 d. dokumentas išsiųstas per E. pristatymo sistemą) ir 2026 m. vasario 25 d. raštu Nr. 1SDds-18156-(15.2.48 Mr.) „Dėl gauto prašymo persiuntimo nagrinėti pagal kompetenciją“ informavo Pareiškėją apie jo prašymo persiuntimą.

3. Seimo kontrolierė 2026 m. rugpjūčio 17 d. gavo Savivaldybės atsakymą Nr. 1D-2080, iš kurio nustatyta:
3.1. „Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupė (toliau – Viešosios tvarkos grupė) buvo gavusi pareiškėjo 2024 m. rugsėjo 11 d. skundą […], 2025 m. birželio 4 d. paklausimą […], 2025 m. liepos 30 d. skundą […], 2025 m. rugsėjo 10 d. skundą […], Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2025 m. spalio 1 d. raštu Nr. 2D-24982 […] persiųstą pareiškėjo 2025 m. rugsėjo 8 d. skundą ir 2025 m. rugsėjo 10 d. skundą […], 2025 m. spalio 25 d. skundą […], 2025 m. lapkričio 5 d. skundą […], 2026 m. vasario 20 d. skundą […] ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2026 m. vasario 25 d. raštu Nr. 1SDds- 18115-(15.2.48 Mr.) [….] persiųstą pareiškėjo 2026 m. vasario 20 d. skundą dėl skleidžiamo triukšmo ir muzikos iš Baro.“
3.2.„Viešosios tvarkos grupės darbuotojai susisiekė su Baro atsakingu asmeniu, pravedė prevencinį pokalbį bei išaiškino atsakomybę už Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių, patvirtintų Savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. 1-211 (2017 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. 1-994 redakcija) „Dėl Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių tvirtinimo“ (toliau – Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklės) pažeidimus ir viešosios rimties trikdymą. Baro atsakingas asmuo apgailestavo dėl susiklosčiusios situacijos ir nurodė, jog imsis priemonių, kad iš baro nebūtų skleidžiamas triukšmas, muzika. Taip pat prašė ateityje, jei gyventojams kiltų nepasitenkinimų, kreiptis tiesiogiai į Baro atstovus, kad bendromis jėgomis spręstų nesklandumus.“
3.3. „Viešosios tvarkos grupės pareigūnai prieš atlikdami patikrinimus susisiekė su asmeniu ir informavo apie patikrinimų eigą ir tvarką bei nurodė, kad jei bus skleidžiamas triukšmas ar muzika, nedelsiant susisiekti su pareigūnais.
Viešosios tvarkos grupės pareigūnai […] pagal kompetenciją 2024 m. rugsėjo 13 d. apie 19.27 val. tikrino skunde nurodytą informaciją ir 2024 m. rugsėjo 14 d. surašė elektroninį pranešimą tarnybinės veiklos klausimais Nr. A121-25873/24(2.1.19E-VŠT). Patikrinimo metu pareigūnai Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių pažeidimų, viešosios rimties trikdymo ar kitų teisės aktų pažeidimų nenustatė.
Viešosios tvarkos grupės pareigūnai […] pagal kompetenciją 2024 m. rugsėjo 20 d. apie 23.02 val. tikrino skunde nurodytą informaciją ir 2024 m. rugsėjo 21 d. surašė elektroninį pranešimą tarnybinės veiklos klausimais Nr. A121-26616/24(2.1.19E-VŠT). Patikrinimo metu pareigūnai Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių pažeidimų, viešosios rimties trikdymo ar kitų teisės aktų pažeidimų nenustatė.
Viešosios tvarkos grupės pareigūnai […] pagal kompetenciją 2025 m. rugpjūčio 2 d. apie 01.51 val. tikrino skunde nurodytą informaciją dėl triukšmo bare ir 2025 m. rugpjūčio 2 d. surašė elektroninį pranešimą tarnybinės veiklos klausimais Nr. A121-18698/25. Patikrinimo metu pareigūnai viešosios rimties trikdymo nenustatė.
Viešosios tvarkos grupės pareigūnai […] pagal kompetenciją 2025 m. rugpjūčio 3 d. apie 00.01 val. tikrino skunde nurodytą informaciją dėl triukšmo bare ir 2025 m. rugpjūčio 3 d. surašė elektroninį pranešimą tarnybinės veiklos klausimais Nr. A121-18702/25. Patikrinimo metu pareigūnai viešosios rimties trikdymo nenustatė.
Viešosios tvarkos grupės pareigūnai […] pagal kompetenciją 2025 m. rugpjūčio 9 d. apie 00.06 val. tikrino skunde nurodytą informaciją dėl triukšmo bare ir 2025 m. rugpjūčio 9 d. surašė elektroninį pranešimą tarnybinės veiklos klausimais Nr. A121-19392/25(2.1.19E-VŠT). Patikrinimo metu pareigūnai viešosios rimties trikdymo nenustatė.[…] pagal kompetenciją 2025 m. rugpjūčio 9 d. apie 21.55 val. tikrino skunde nurodytą informaciją dėl triukšmo bare ir 2025 m. rugpjūčio 9 d. surašė elektroninį pranešimą tarnybinės veiklos klausimais Nr. A121-19393/25. Patikrinimo metu pareigūnai viešosios rimties trikdymo nenustatė.
Viešosios tvarkos grupės pareigūnai […] pagal kompetenciją 2025 m. rugpjūčio 16 d. apie 00.25 val. tikrino skunde nurodytą informaciją dėl triukšmo bare ir 2025 m. rugpjūčio 16 d. surašė elektroninį pranešimą tarnybinės veiklos klausimais Nr. A121-1989/25. Patikrinimo metu pareigūnai viešosios rimties trikdymo nenustatė.
Viešosios tvarkos grupės pareigūnai […] pagal kompetenciją 2025 m. rugpjūčio 17 d. apie 23.54 val. tikrino skunde nurodytą informaciją dėl triukšmo bare ir 2025 m. rugpjūčio 17 d. surašė elektroninį pranešimą tarnybinės veiklos klausimais Nr. A121-19900/25. Patikrinimo metu pareigūnai viešosios rimties trikdymo nenustatė.
Viešosios tvarkos grupės pareigūnai […] pagal kompetenciją 2025 m. rugsėjo 20 d. apie 1.40 val. tikrino skunde nurodytą informaciją ir 2025 m. rugsėjo 20 d. surašė elektroninį pranešimą tarnybinės veiklos klausimais Nr. A121-22923/25. Patikrinimo metu pareigūnai nurodė, kad pranešimų dėl skleidžiamo triukšmo negavo.
Viešosios tvarkos grupės pareigūnai […] pagal kompetenciją 2025 m. rugsėjo 20 d. apie 23.12 val. tikrino skunde nurodytą informaciją ir 2025 m. rugsėjo 21 d. surašė elektroninį pranešimą tarnybinės veiklos klausimais Nr. A121-22928/25. Patikrinimo metu pareigūnai nurodė, kad pranešimų dėl skleidžiamo triukšmo negavo.
Viešosios tvarkos grupės pareigūnai […] pagal kompetenciją 2025 m. rugsėjo 27 d. apie 0.15 val. tikrino skunde nurodytą informaciją ir 2025 m. rugsėjo 21 d. surašė elektroninį pranešimą tarnybinės veiklos klausimais Nr. A121-23512/25. Patikrinimo metu pareigūnai nurodė, kad pranešimų dėl skleidžiamo triukšmo negavo.
Viešosios tvarkos grupės pareigūnai […] pagal kompetenciją 2025 m. spalio 5 d. apie 0.13 val. tikrino skunde nurodytą informaciją ir 2025 m. spalio 5 d. surašė elektroninį pranešimą tarnybinės veiklos klausimais Nr. A121-24185/25. Patikrinimo metu pareigūnai nurodė, kad pranešimų dėl skleidžiamo triukšmo negavo.
Viešosios tvarkos grupės pareigūnai […] pagal kompetenciją 2025 m. spalio 10 d. apie 23.41 val. tikrino skunde nurodytą informaciją ir 2025 m. spalio 11 d. surašė elektroninį pranešimą tarnybinės veiklos klausimais Nr. A121-24992/25. Patikrinimo metu pareigūnai nurodė, kad pranešimų dėl skleidžiamo triukšmo negavo.
Viešosios tvarkos grupės pareigūnai […] pagal kompetenciją 2025 m. spalio 11 d. apie 23.41 val. tikrino skunde nurodytą informaciją ir 2025 m. spalio 12 d. surašė elektroninį pranešimą tarnybinės veiklos klausimais Nr. A121-24996/25. Patikrinimo metu pareigūnai nurodė, kad pranešimų dėl skleidžiamo triukšmo negavo.
Viešosios tvarkos grupės pareigūnai […] pagal kompetenciją 2025 m. lapkričio 2 d. apie 3.03 val. tikrino skunduose nurodytą informaciją ir 2025 m. lapkričio 2 d. surašė elektroninį pranešimą tarnybinės veiklos klausimais Nr. A121-27058/25. Patikrinimo metu pareigūnai nurodė, kad pranešimų dėl skleidžiamo triukšmo negavo.
Viešosios tvarkos grupės pareigūnai […] pagal kompetenciją 2025 m. lapkričio 8 d. apie 0.17 val. tikrino skunduose nurodytą informaciją ir 2025 m. lapkričio 8 d. surašė elektroninį pranešimą tarnybinės veiklos klausimais Nr. A121-27828/25. Patikrinimo metu pareigūnai nurodė, kad pranešimų dėl skleidžiamo triukšmo negavo.
Viešosios tvarkos grupės pareigūnai […] pagal kompetenciją 2025 m. lapkričio 14 d. apie 22.21 val. tikrino skunduose nurodytą informaciją ir 2025 m. lapkričio 15 d. surašė elektroninį pranešimą tarnybinės veiklos klausimais Nr. A121-28595/25. Patikrinimo metu pareigūnai nurodė, kad pranešimų dėl skleidžiamo triukšmo negavo.
Viešosios tvarkos grupės pareigūnas […] pagal kompetenciją tikrino pareiškėjo skunduose nurodytą informaciją. Patikrinimo metu pareigūnas bendravo su Baro atsakingu asmeniu, pravedė prevencinį pokalbį bei išaiškino atsakomybę Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių, Prekybos viešosiose vietose taisyklių, patvirtintų Savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. 1-1312 „Dėl Prekybos viešosiose vietose taisyklės tvirtinimo“ (toliau – Prekybos viešosiose vietose taisyklės), pažeidimus ir viešosios rimties trikdymą. Patikrinimų metu 2026 m. vasario 25 ir 27 d. pareigūnas Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių, Prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimų ir (ar) viešosios rimties trikdymo nenustatė.
Viešosios tvarkos grupės pareigūnai […] pagal kompetenciją 2026 m. vasario 27 d. apie 22.23 val. tikrino skunde nurodytą informaciją ir 2026 m. vasario 28 d. surašė elektroninį pranešimą tarnybinės veiklos klausimais Nr. A121-5542/26. Patikrinimo metu pareigūnai nurodė, kad pranešimų dėl skleidžiamo triukšmo ar muzikos negavo.
Viešosios tvarkos grupės pareigūnai […] pagal kompetenciją 2026 m. vasario 28 d. apie 21.53 val. tikrino skunde nurodytą informaciją ir 2026 m. kovo 1 d. surašė elektroninį pranešimą tarnybinės veiklos klausimais Nr. A121-5546/26. Patikrinimo metu pareigūnai nurodė, kad pranešimų dėl skleidžiamo triukšmo ar muzikos negavo.
Viešosios tvarkos grupės pareigūnai […] pagal kompetenciją 2026 m. kovo 7 d. apie 2.33 val. tikrino skunde nurodytą informaciją ir 2026 m. kovo 7 d. surašė elektroninį pranešimą tarnybinės veiklos klausimais Nr. A121-6259/26. Patikrinimo metu pareigūnai nurodė, kad pranešimų dėl skleidžiamo triukšmo ar muzikos negavo. Patikrinimo metu Baras nedirbo.
Viešosios tvarkos grupės pareigūnai […] pagal kompetenciją 2026 m. kovo 7 d. apie 23.06 val. tikrino skunde nurodytą informaciją ir 2026 m. kovo 8 d. surašė elektroninį pranešimą tarnybinės veiklos klausimais Nr. A121-6266/26. Patikrinimo metu pareigūnai nurodė, kad pranešimų dėl skleidžiamo triukšmo ar muzikos negavo.
Viešosios tvarkos grupės pareigūnai […] pagal kompetenciją 2026 m. kovo 13 d. apie 21.59 val. tikrino skunde nurodytą informaciją ir 2026 m. kovo 14 d. surašė elektroninį pranešimą tarnybinės veiklos klausimais Nr. A121-6840/26. Patikrinimo metu pareigūnai nurodė, kad pranešimų dėl skleidžiamo triukšmo ar muzikos negavo.
Viešosios tvarkos grupės pareigūnai […] pagal kompetenciją 2026 m. kovo 14 d. apie 22.09 val. tikrino skunde nurodytą informaciją ir 2026 m. kovo 15 d. surašė elektroninį pranešimą tarnybinės veiklos klausimais Nr. A121-6844/26. Patikrinimo metu pareigūnai nurodė, kad pranešimų dėl skleidžiamo triukšmo ar muzikos negavo.
Viešosios tvarkos grupės pareigūnai nuolat tikrino minėtą Barą, tačiau teisės aktų pažeidimų nenustatė. Patikrinimų metu gyventojai nesikreipė į pareigūnus dėl skleidžiamo triukšmo iš Baro, kas formuoja pagrįstą nuomonę, kad Baro skleidžiamo triukšmo problema nebuvo aktuali.“
3.4. „Viešoji įstaiga „Vilniaus naktinis biuras“ (toliau – Biuras) 2025 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. SD 25/12 (Savivaldybėje reg. 2025 m. lapkričio 26 d. Nr. A50-39381/25) informavo Savivaldybės administraciją apie Biuro vykdytą komunikaciją ir veiksmus dėl Baro keliamo triukšmo:
„2025 m. rugsėjo 12 d. įvyko Vilniaus naktinio biuro (toliau – Biuras) atstovo vizitas į barą „GATo with HATo“ situacijai įvertinti. Su baro atstovais buvo aptarti triukšmo prevencijos klausimai ir duoti patarimai, kaip taikiai sugyventi su kaimynais. Baras pažadėjo išsikabint Biuro parengtas triukšmo prevencines iškabas ir perstatyti garso kolonėles viduje bei labiau prižiūrėti tvarką lauke.
2025 m. spalio 21 d. įvyko pakartotinas Biuro darbuotojo pokalbis su baro atstovu. Anot jų naujų iškvietimų iš policijos ar viešosios tvarkos skyriaus negauta. Nusiųstos iškabos.
2025 m. spalio 21 d. pokalbis su kaimynu. Gyventojas labiausiai nuogąstauja, jog lauke girti rėkaujantys žmonės kenkia jo ir šeimos narių sveikatai ir poilsiui. Pažymėjo, kad sutiktų dalyvauti mediacijos procese.
2025 m. lapkričio 5 d. pokalbis su kitu kaimynu, kuris pažymėjo, kad triukšmas priklauso nuo darbuotojo, kuris dirba konkrečią savaitę. Tačiau svarbiausia yra vibracija (struktūrinis triukšmas), kuri eina per konstrukcijas. Šiltuoju sezonu – žmonės būna lauke su bokalais, rūko, triukšmauja ir po 12 val. nakties. Šaltuoju sezonu – triukšmo mažiau, bet jaučiama vibracija dėl žemų dažnių. Kaimynams nebuvo žinomas reikalavimas, kad po 24 val. lauko kavinėje negali būti žmonių, geriančių alkoholį ir, kad kavinė turi tai užtikrinti. Taip pat pažymėjo, kad lapkričio 4-5 dienomis triukšmas buvo girdimas iki 1.30 val. Gyventojai nori riboti licenciją, nes ji dabar išduota visai parai. Buvo sutarta, kad Biuro atstovas dar kartą kreipsis į baro savininkus dėl gautų pakartotinių nusiskundimų.
2025 m. lapkričio 5 d. Pareiškėjas persiuntė Biurui savivaldybei adresuotą 2025-11-05 skundą susipažinimui.
2025 m. lapkričio 6 d. kalbėta su baro savininku. Jis minėjo, kad muzika leidžiama tyliau, policijos vizitų ir policijos iškvietimų sumažėjo, o susisiekti su besiskundžiančiu kaimynu negali, nes jis neatsiliepia į jų skambučius bei neįsileidžia į gyvenamas patalpas, kad nustatyti triukšmo lygį, nesiekia jokio dialogo. Taip pat paminėjo, kad yra siūlęs įrengti garso izoliaciją kaimynui, tačiau jo sutikimas nebuvo gautas. Pažymėjo, kad neleidžia baro lankytojams būti lauko terasoje su jokiais gėrimais po 22 val., yra įrengę fizinius barjerus (geležines grandines, kurios apriboja patekimo galimybes po 22 val. į lauko terasą). Mano, kad situacija yra priimtina, nes pastaruoju metu nėra gavę jokių tiesioginių nusiskundimo iš kaimynų. Biuras atkreipė dėmesį ir nurodė taikyti šiuos prevencijos veiksmus:
Sumažinti viduje skambančios muzikos garsą.
Nukelti kolonėles nuo lubų, taip sumažinant vibraciją, patenkančią į gyvenamąsias patalpas.
Atidžiau prižiūrėti lauke rūkančius ir triukšmaujančius lankytojus.
Iškabinti Vilniaus naktinio biuro pateiktas triukšmo prevencijos iškabas (nelaukiant parengto naujo meniu, kurį buvo planuota atspausdinti tuo pačiu metu).
Taip pat priminta, kad po 24 val. prekyba alkoholiu ir alkoholio vartojimas lauko kavinėse nėra galimi pagal įstatymą.
Biuras inicijuos mediacijos procesą susidariusiai situacijai spręsti.
2025 m. lapkričio 10 d. Biuro atstovas inicijavo mediacijos proceso pradžią, buvo pateikti konfidencialumo pasižadėjimai pasirašymui.
2025 m. lapkričio 10 d. Pareiškėjas atsiuntė pasirašytą konfidencialumo pasižadėjimą dėl mediacijos. Taip pat pažymėjo, kad tikisi, kad savivaldybės atsakingi skyriai iki mediacijos pateiks informaciją, ar baras turi leidimą daugiabučio namo kieme vykdyti veiklą, pažymėdamas, kad sklypas yra bendros nuosavybės, nėra notariškai atidalintas, todėl teisiškai negalima naudoti sklypo dalį esančią bendroje nuosavybėje baro reikmėms.
2025 m. lapkričio 18 d. Biuro atstovo pakartotinis pokalbis su baro savininku. Kuris pažymėjo, kad pavyko užmegzti kontaktą su kaimynu, baro salėje jau nukabino kolonėles, jau atspausdintos Biuro parengtos prevencinės triukšmo iškabos, kurios bus iškabintos. Po kolonėlių nukabinimo, nebuvo gauta jokia gyventojo reakcija.
2025 m. lapkričio 22-25 d. baro savininkai atsiuntė konfidencialumo pasižadėjimą dėl mediacijos vykdymo.
Biuras derina tolimesnius mediacijos proceso įgyvendinimo veiksmus, apie eigą ir proceso rezultatus informuosime papildomai.“
3.5. „Triukšmo lygio matavimai nėra privalomi, siekiant asmenis patraukti atsakomybėn už viešosios rimties trikdymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinių teismų praktikos biuletenyje Nr. 1, puslapis 336 (2001 m. balandžio 17 d., Nr. 57), pateikė išaiškinimą dėl tuometiniame Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 straipsnyje („Viešosios rimties trikdymas“) numatytos administracinės atsakomybės taikymo. Šį teismo biuletenį galima rasti naudojantis nuoroda: https://www.lvat.lt/data/public/uploads/2018/01/lvat biuletenis 01.pdf. Dar 2001 metais Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas išaiškino. kad: „LR ATPK 183 str. numato administracinę atsakomybę, jeigu šauksmais, švilpimu, garsiu dainavimu arba grojimu muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o nuo 24 iki 6 valandos – taip pat bendrabučiuose ir butuose, yra trikdoma viešoji rimtis.
Pagal LR ATPK 256 str. 1 d. įrodymais administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl pažeidimo padarymo asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės administracinio pažeidimo bylai teisingai išspręsti. Pagal to paties straipsnio 2 dalį įrodinėjimo priemonėmis yra: administracinio teisės pažeidimo protokolas, nuotraukos, garso ar vaizdo įrašai, liudytojų parodymai, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimai, eksperto išvada, daiktiniai įrodymai, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, tai pat kitokie dokumentai. Viešosios rimties trikdymo pažeidimo įrodymas galimas tiek remiantis liudytojų parodymais, tiek garso lygio matavimo prietaiso rodmenimis. Šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas ar grojimas ir pan., nors ir atliekami viešose vietose, administracinę atsakomybę užtraukia tik tuomet, jeigu jie trikdo viešąją rimtį. Sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už viešosios tvarkos trikdymą turi būti priimamas tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus ir įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes, kurios, be kitų įrodinėjimo priemonių, gali būti įrodomos ir garso matavimo lygio rodmenimis, ir nustačius, jog asmuo ATPK 183 str. nustatytais veiksmais trikdė viešąją rimtį“.
Šiuo metu Viešosios tvarkos grupė neturi asmenų skundų dėl skleidžiamo triukšmo iš Baro. Ne kartą asmeniui nurodyta, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – LR ANK) 488 straipsnis (viešosios rimties trikdymas) nustato, kad:
„1. Šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą užtraukia baudą asmenims nuo aštuoniasdešimt iki dviejų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims – nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų eurų.
Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų iki keturių šimtų eurų“.
„Atsižvelgiant į tai, ramybė gyvenamosiose patalpose turi įsivyrauti nuo 19 val. LR ANK 488 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už viešosios rimties trikdymą gyvenamosiose patalpose tik vakaro ir nakties metu, o nukentėjęs asmuo ne vienas, o mažiausiai du, kadangi LR ANK 488 straipsnyje įvardijama daugiskaitos forma. Atsižvelgiant į tai, vieno asmens parodymai nėra pakankamas pagrindas pripažinti asmenį kaltu dėl konkretaus nusižengimo padarymo.“
3.6. „Viešosios tvarkos grupės pareigūnai vertina asmenų skunduose, prašymuose nurodytą informaciją dėl skleidžiamo triukšmo ir organizuoja patikrinimus pareiškėjų gyvenamojoje aplinkoje. Tokiu būdu galima visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti ir įvertinti visas svarbias faktines aplinkybes bei nustatyti, ar trikdoma viešoji rimtis. Jei yra trikdoma asmenų ramybė, poilsis ar darbas, galimus pažeidimus reikėtų tinkamai užfiksuoti, nes vieno asmens parodymai nėra pakankamas pagrindas pripažinti asmenį kaltu dėl konkretaus nusižengimo padarymo.
Siekiant objektyviai ir išsamiai įvertinti situaciją, labai svarbu apie triukšmą pranešti jo skleidimo metu, o ne po įvykio. Tik tokiu atveju Viešosios tvarkos grupės pareigūnai turi galimybę operatyviai nustatyti iš kur galimai sklinda triukšmas, nuvykti į vietą, užfiksuoti galimus pažeidimus ir imtis atitinkamų veiksmų.
Pareiškėjas triukšmo skleidimo metu nesikreipė į Savivaldybės administraciją, kas formuoja pagrįstą prielaidą, kad triukšmo skleidimo problema nebuvo aktuali.“
3.7. „Licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išduodamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymu ir Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklėmis (toliau – Licencijavimo taisyklės), patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 „Dėl Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių patvirtinimo“.
Savivaldybės administracija 2021 m. rugsėjo 1 d. išdavė MB „Kepurė ir kompanija“ licenciją Nr. A425E-155/21(2.17.2.99E-LIC) verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais bare adresu , Vilniuje (toliau – Licencija) visą parą, alkoholinių gėrimų pardavimo būdas – vartoti vietoje.
Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama pirmadieniais-šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo 15 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje. Atsižvelgiant į tai, viešojo maitinimo vietose parduoti pilstomus alkoholinius gėrimus vartoti vietoje galima visą parą.“
3.8. „Licencijavimo taisyklių 13 punkte numatyta, kokie duomenys nurodomi licencijoje verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Licencijoje nurodyta prekybos vieta – , Vilnius, prekybos alkoholiniais gėrimais laikas – visą parą. Vadovaujantis Licencijavimo taisyklių 13 punktu, stalų, klientams aptarnauti, išdėstymo lauke projektas į licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais nėra įtraukiamas.
Alkoholio kontrolės įstatymo 181 straipsnio 4 dalies 5 punkte numatyta, kad licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išduodamos licencijos prašytojams, jeigu licencijos prašytojų, norinčių verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose, įrengtose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, numatomai vykdyti veiklai neprieštarauja daugiabučio gyvenamojo namo gyventojai (licencijų prašytojai pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka daugiabučio gyvenamojo namo gyvenamosios paskirties patalpų savininkų ir neprivatizuotų butų nuomininkų daugumos sutikimą, kuriame turi būti nurodytas numatomas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas ir licencijos prašytojo numatoma vykdyti veiklos rūšis. Sutikime nenurodžius numatomo prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ir (ar) licencijos prašytojo numatomos vykdyti veiklos rūšies, sutikimas laikomas negaliojančiu. Jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą). Šis sutikimas nepateikiamas, jeigu prieš tai šiame daugiabučiame gyvenamajame name tose pačiose patalpose veikusi įmonė arba Europos juridinis asmuo ar jo filialas turėjo licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir licencijos galiojimo metu negauta daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų skundų, pagal kuriuos paskirta galiojančių administracinių nuobaudų, nesikeičia nei prekybos alkoholiniais gėrimais laikas, nei veiklos rūšis (ši nuostata netaikoma, jeigu iki paraiškos gauti naują licenciją pateikimo alkoholiniais gėrimais nebuvo prekiaujama ilgiau kaip vienus metus).
MB „Kepurė ir kompanija“ licencijos išdavimui pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad alkoholinių gėrimų prekyba patalpose, kuriose ketino verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, nebuvo nutraukta ilgiau kaip vienus metus – prieš tai tose patalpose licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėjusios ir veiklą vykdžiusios UAB „Reikalai LT“ kasos aparato fiskalines ataskaitas.
Gavusi šiuos dokumentus, Savivaldybės administracija kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatą (toliau – VAVPK) dėl informacijos apie daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų skundus, pagal kuriuos buvo paskirtos galiojančios administracinės nuobaudos. VAVPK Viešosios tvarkos valdyba 2021 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. 10-S-26426(1.46E-10) (Savivaldybėje registruota 2021 m. rugpjūčio 30 d. Nr. A50-25679/21) informavo, kad laikotarpyje nuo 2020 m. rugpjūčio 23 d. iki 2021 m. rugpjūčio 23 d. namo gyventojų pranešimų ar skundų dėl minėtos kavinės veiklos Policijos registruojamų įvykių registre neregistruota ir administracinio nusižengimo teisenų nepradėta.
Atsižvelgiant į tai, kad buvo pateiktas dokumentas, patvirtinantis, kad prieš tai tose patalpose licenciją turinti įmonė nenutraukė veiklos ilgiau nei metus, VAVPK duomenimis, negauta daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų skundų, pagal kuriuos paskirta galiojančių administracinių nuobaudų, nesikeitė nei prekybos alkoholiniais gėrimais laikas, nei veiklos rūšis, daugiabučio gyvenamojo namo gyvenamosios paskirties patalpų savininkų ir neprivatizuotų butų nuomininkų daugumos sutikimų licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais pateikti nereikėjo.“
3.9. „Licencijavimo taisyklių 50 punkte numatyta, kad licencijų turėtojų veiklą, kaip jie laikosi licencijuojamos veiklos sąlygų, pagal kompetenciją prižiūri Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, savivaldybių administracijos, Valstybinė mokesčių inspekcija, muitinė, policija, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kitos valstybinės priežiūros ir teisėsaugos institucijos.“
3.10. „Savivaldybės administracijos Licencijavimo ir leidimų skyriaus 2026 m. vasario 20 d. raštu Nr. A51-31574/26 „Dėl galimai savavališko valstybės žemės užėmimo ir naudojimo“ kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) prašydamas įvertinti, ar Baras teisėtai aptvėrė šalia , Vilniuje, esančią teritoriją.
Nacionalinė žemės tarnyba 2026 m. vasario 26 d. raštu Nr. 1SD-4186 „Dėl prašymo persiuntimo“ persiuntė aukščiau nurodytą Savivaldybės administracijos Licencijavimo ir leidimų skyriaus raštą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau- Inspekcija) Žemės naudojimo valstybinės priežiūros departamentui (toliau – Priežiūros departamentas) nagrinėti pagal kompetenciją.“
3.11. „Priežiūros departamento Rytų Lietuvos pirmasis žemės naudojimo priežiūros skyrius 2026 m. gegužės 4 d. raštu Nr. 2D-10889 „Dėl atlikto žemės naudojimo patikrinimo“ informavo Savivaldybės administraciją, kad atsižvelgiant į Savivaldybės administracijos Licencijavimo ir leidimų skyriaus raštą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymu, Inspekcija 2026 m. balandžio 15 d. atliko neplaninį patikrinimą, kurio metu nustatė, kad už žemės sklypo šiaurės vakarinėje ribos tvora ir vartais aptvertas, užimamas ir naudojamas nesuformuotas valstybinės žemės plotas, todėl Priežiūros departamentas planavo iki 2026 m. rugpjūčio 24 d. atlikti administracinių nusižengimų tyrimą siekiant išaiškinti teisės aktus pažeidusį (-ius) asmenį (-is).“
3.12. „leidimai prekiauti (teikti paslaugas) lauko kavinėje (toliau – Leidimai) išduodami, vadovaujantis Prekybos viešosiose vietose taisyklėmis, Leidimų prekiauti (teikti paslaugas) viešosiose vietose išdavimo ir panaikinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2025 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 30-1045/25 „Dėl Leidimų prekiauti (teikti paslaugas) viešosiose vietose išdavimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – Aprašas) ir Reikalavimais lauko kavinėms Vilniuje, patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2025 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 30-554/25 „Dėl Reikalavimų lauko kavinėms Vilniuje nustatymo“.
„Prekybos viešosiose vietose taisyklių 7 punkte nustatyta, kad asmenys prekiauti (teikti paslaugas) viešosiose vietose gali tik turėdami Savivaldybės administracijos Leidimą prekiauti (teikti paslaugas) viešosiose vietose, ši nuostata netaikoma prekybai / paslaugų teikimui, vykdomai privačios nuosavybės, patikėjimo teise ar nuomos (panaudos) sutarties pagrindu valdomuose žemės sklypuose, o Aprašo 22 punkte nustatyta, kad asmuo, norintis gauti Leidimą, Savivaldybės administracijai pateikia užpildytą elektroninę paslaugos užsakymo formą.
Vadovaujantis pirmiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, Baro lauko kavinės veiklai, vykdomai privačios nuosavybės ir patikėjimo teise valdomame žemės sklype, Savivaldybės administracijos Leidimo nereikia. Savivaldybės administracijos Licencijavimo ir leidimų skyrius nėra gavęs informacijos, kad po Priežiūros departamento patikrinimo Baras vykdytų veiklą valstybinėje žemėje. Baras Aprašo nustatyta tvarka į Savivaldybės administraciją dėl Leidimo išdavimo nesikreipė, todėl Leidimas Barui nėra išduotas.“
3.13. „Kaip minėta, Prekybos viešosiose vietose taisyklių 7 punkte nustatyta, kad Savivaldybės administracijos leidimo prekiauti (teikti paslaugas) viešoje vietoje reikia tik tais atvejais, kai norima prekiauti (teikti paslaugas) Savivaldybės viešoje vietoje, tačiau daugiabutis , Vilniuje, ir jo kiemas yra suformuotame žemės sklype (ne viešojoje vietoje, kaip šią vietą apibrėžia Prekybos viešosiose vietose taisyklės), todėl Savivaldybės administracijos Leidimo šiame sklype nereikia.
Alkoholio kontrolės įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, prekiaujantiems alkoholiniais gėrimais stacionariosiose viešojo maitinimo vietose, jų turima neterminuota mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencija suteikia teisę aptarnauti pirkėjus lauko sąlygomis ne didesniu kaip 40 metrų atstumu nuo stacionariosios viešojo maitinimo vietos įrengtose aptarnavimo vietose (zonose). Atsižvelgiant į tai, įmonės turima licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais suteikia jai teisę prekiauti alkoholiniais gėrimais lauko sąlygomis iki 40 metrų atstumu nuo stacionariosios viešojo maitinimo vietos.
Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalis nustato, kad savivaldybių tarybos, siekdamos užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą ir įvertinusios prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, asociacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, nustatyti vietas ir (ar) teritorijas, kuriose draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje minima informacija dar nėra besąlyginis pagrindas savivaldybių taryboms priimti sprendimą dėl apribojimo alkoholiniais gėrimais prekybos laiko ar atsisakymo išduoti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Tai ne imperatyvi norma, o savivaldybės diskrecija, todėl kiekvienu atskiru atveju savivaldybės tarybos sprendimas dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo ar atsisakymo išduoti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turi būti motyvuotas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1698-624/2015; 2013 m. liepos 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1674/2013).“
3.14. „Sprendžiant, ar prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimai yra pateisinami, be kita ko, atsižvelgiama į įvairių valstybės institucijų poziciją, nustatytų pažeidimų intensyvumą, pobūdį, trukmę bei pavojingumą visuomenei, šių pažeidimų sąsajas su atitinkamo ūkio subjekto veikla, prekybos vietą, gyventojų skundus, analogiškus savivaldybės sprendimus dėl konkurentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-3245/2011; 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1221/2012 ir kt.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat pažymi, jog viena vertus, nėra abejonės, kad Alkoholio kontrolės įstatymu, įskaitant 18 straipsnio turinį, siekiama užtikrinti viešąjį interesą mažinant alkoholio vartojimą, jo neigiamas pasekmes ir taip apsaugoti asmenų sveikatos. Tokios apsaugos užtikrinimas traktuotinas kaip konstitucinis imperatyvas (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimą). Kita vertus, Konstitucijos 46 straipsnis įtvirtina ūkinės veiklos laisvę, jos veiksmingas užtikrinimas taip pat laikytinas konstituciniu imperatyvu (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutarimą ir jame nurodytą teismų praktiką). Taigi, tarp šių konstitucinių imperatyvų turi būti užtikrinama tinkama pusiausvyra (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1063-858/2018).
Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą ir suformuotą teismų praktiką, darytina išvada, kad Savivaldybė, konkrečiu atveju spręsdama dėl prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo, turi įvertinti aplinkybių visumą, siekiant užtikrinti visuomenės ir konkretaus ūkio subjekto interesų pusiausvyrą.“
3.15. „Siekdama tinkamai įgyvendinti Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalies nuostatas, Savivaldybės taryba 2012 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 1-506 „Dėl Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo taisyklių tvirtinimo“ patvirtino Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo taisykles (toliau – Ribojimo taisyklės). Prašymo riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką Bare nagrinėjimo metu galiojusios Ribojimo taisyklių redakcijos 10 punkte buvo nustatyta, kad Savivaldybės administracijos Licencijavimo ir leidimų skyrius, surinkęs iš Ribojimo taisyklėse nurodytų institucijų ir kitų asmenų būtiną informaciją, ją teikia svarstyti artimiausiame Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo komisijos (toliau – Komisija) posėdyje, o Komisija, spręsdama mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo klausimą, apibendrinusi gautą informaciją, nuomones, pasiūlymus ir surinktus dokumentus, atsižvelgdama į prekybos vietoje vykstančios veiklos kultūrinę ir (ar) socialinę vertę miesto gyventojams, pirmiausia turi taikyti administracinę mediaciją (Ribojimo taisyklių 13.1 papunktis).
Savivaldybės administracijos Licencijavimo ir leidimų skyrius, vadovaudamasis Ribojimo taisyklių reglamentavimu, atsižvelgdamas į 2025 m. liepos 30 d. namo, esančio , Vilniuje, gyventojo prašymą apriboti Baro mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, kreipėsi į Ribojimo taisyklėse nurodytas institucijas, gavo Ribojimo taisyklėse nurodytą informaciją ir pateikė ją svarstyti Komisijos 2025 m. rugsėjo 2 d. posėdyje.
Komisija, įvertinusi institucijų ir kitų asmenų pateiktą informaciją ir siūlymus, vadovaudamasi aukščiau nurodytu Ribojimo taisyklių reglamentavimu bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, nusprendė nerengti Savivaldybės tarybos sprendimo projekto dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo Bare, įspėti MB „Kepurė ir kompanija“ vadovą ir nustatyti trijų mėnesių terminą, per kurį jis, bendradarbiaudamas su Vilniaus naktinio biuro atstovais, turi taikyti triukšmo mažinimo priemones.“
3.16. „Atkreiptinas dėmesys, kad viešojo administravimo subjektų sprendimai skundžiami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėjas apie Komisijos sprendimą ir jo apskundimo tvarką buvo informuotas Savivaldybės administracijos Licencijavimo ir leidimų skyriaus 2025 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. A51- 141251/25 „Dėl Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo komisijos nutarimo“ (2 priedas), tačiau Komisijos sprendimas apskųstas nebuvo.
Licencijavimo taisyklių 13.7. papunktyje numatyti šie alkoholinių gėrimų pardavimo būdai: vartoti vietoje ar (ir) išsinešti. Pardavimo būdas „vartoti vietoje“ apima pilstomų alkoholinių gėrimų pardavimą, o pardavimo būdas „išsinešti“ – į tarą supilstytų ir gamyklinių būdu užsuktų, neatidarytų alkoholinių gėrimų prekybą.“
3.17. „2024 m. rugsėjo 11 d. skundas […] paskirtas nagrinėti Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupei. Atsakyta 2024 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. A51-137138/24(3.3.2.26E-VŠT). Atsakymas išsiųstas per E. pristatymo sistemą.
2025 m. birželio 4 d. paklausimas […] paskirtas nagrinėti Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupei ir Licencijavimo ir leidimų skyriui. Atsakyta 2025 m. birželio 12 d. raštu Nr. A51-100513/25 (4 priedas) ir 2025 m. liepos 1 d. raštu Nr. A51-110671/25. Atsakymai išsiųsti el. paštu.
2025 m. birželio 16 d. paklausimas […] paskirtas nagrinėti Savivaldybės administracijos Licencijavimo ir leidimų skyriui. Atsakyta, kartu su ankstesniu paklausimu, 2025 m. liepos 1 d. raštu Nr. A51-110671/25 (5 priedas). Atsakymas išsiųstas el. paštu.
2025 m. liepos 30 d. skundas […] paskirtas nagrinėti Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupei ir Licencijavimo ir leidimų skyriui. Atsakyta 2025 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. A51-134449/25, o apie Komisijos sprendimą Pareiškėjas informuotas 2025 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. A51- 141251/25 (2 priedas). Atsakymai išsiųsti el. paštu.
2025 m. rugsėjo 5 d. prašymas […] paskirtas nagrinėti Savivaldybės administracijos Licencijavimo ir leidimų skyriui. Atsakyta 2025 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. A51-144333/25 (7 priedas). Atsakymas išsiųstas el. paštu.
2025 m. rugsėjo 10 d. skundas […] paskirtas nagrinėti Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupei ir Licencijavimo ir leidimų skyriui. Atsakyta 2025 m. spalio 6 d. raštu Nr. A51-158361/25 (8 priedas). Atsakymas išsiųstas el. paštu.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2025 m. spalio 1 d. raštu Nr. 2D-24982 […] persiųstas Pareiškėjo 2025 m. rugsėjo 8 d. skundas ir 2025 m. rugsėjo 10 d. skundas […] paskirtas nagrinėti Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupei ir Licencijavimo ir leidimų skyriui. Atsakyta 2025 m. spalio 17 d. raštu Nr. A51-166515/25 . Atsakymas išsiųstas el. paštu.
2025 m. spalio 25 d. skundas […] paskirtas nagrinėti Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupei ir Licencijavimo ir leidimų skyriui. Atsakyta 2025 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. A51-184553/25. Atsakymas išsiųstas el. paštu.
2025 m. lapkričio 5 d. skundas […] paskirtas nagrinėti Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupei ir Licencijavimo ir leidimų skyriui. Atsakyta, kartu su ankstesniu skundu, 2025 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. A51-184553/25. Atsakymas išsiųstas el. paštu.
2025 m. gruodžio 17 d. prašymas […] paskirtas nagrinėti Savivaldybės administracijos Licencijavimo ir leidimų skyriui, Miesto aplinkos skyriui ir Žemės tvarkymo ir administravimo skyriui. Atsakyta 2026 m. sausio 14 d. raštu Nr. A51-9493/26 (11 priedas). Atsakymas išsiųstas el. paštu.
2026 m. vasario 5 d. paklausimas […] paskirtas nagrinėti Savivaldybės administracijos Licencijavimo ir leidimų skyriui. Atsakyta 2026 m. vasario 23 d. raštu Nr. A51-32459/26. Atsakymas išsiųstas el. paštu.
2026 m. vasario 20 d. skundas […], kuris taip pat buvo persiųstas Nacionalinės žemės tarnybos 2026 m. vasario 25 d. raštu Nr. 1SDds-18115-(15.2.48 Mr. […]. Paskirtas nagrinėti Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupei ir Licencijavimo ir leidimų skyriui. Atsakyta 2026 m. kovo 19 d. raštu Nr. A51-48021/26 (13 priedas). Atsakymas išsiųstas el. paštu.
3.18. Savivaldybės pateikti atsakymai:
3.18.1. Savivaldybės 2025 m. lapkričio 17 d. atsakymas į Pareiškėjo 2025 m. spalio 25 d. ir lapkričio 5 d. skundus:
„Komisija 2025 m. rugsėjo 2 d. posėdyje svarstė klausimą dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo MB „Kepurė ir kompanija“ priklausančiame bare „Gato with hato“, ir nutarė nerengti Savivaldybės tarybos sprendimo projekto dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo MB „Kepurė ir kompanija“ priklausančiame bare „Gato with hato“, ir nutarė įspėti MB „Kepurė ir kompanija“ vadovą bei nustatyti trijų mėnesių terminą, per kurį MB „Kepurė ir kompanija“ vadovas, bendradarbiaujant su viešosios įstaigos „Vilniaus naktinis biuras“ atstovais, turi taikyti triukšmo mažinimo prevencines priemones.
Praėjus trijų mėnesių terminui, Komisija artimiausiame posėdyje galės svarstyti klausimą dėl laiko ribojimo pakartotinai. Pagal priimtą nutarimą įmonės vadovas turi informuoti Komisiją apie įgyvendintas prevencines priemones.
Valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklypas, nuosavybės teise priklauso fiziniams asmenims ir dalis Lietuvos Respublikai. Lietuvos Respublikai priklausančią žemės sklypo dalį patikėjimo teise valdo Vilniaus miesto savivaldybė.“
3.18.2. Savivaldybės 2026 m. kovo 19 d. atsakyme Pareiškėjui nurodyta, kad „Valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklypas, nuosavybės teise priklauso fiziniams asmenims ir dalis Lietuvos Respublikai. Lietuvos Respublikai priklausančią žemės sklypo dalį patikėjimo teise valdo Vilniaus miesto savivaldybė.
Savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyrius nurodė, kad žemės sklypui nėra nustatytos naudojimosi tvarkos, taip pat nėra parengto ir žemės sklypo dalių plano.“

4. Seimo kontrolierė 2026 m. rugpjūčio 19 d. gavo NTAKD atsakymą Nr. 1D-2093, iš kurio nustatyta:
4.1. „Departamentas reagavo į gautus Pareiškėjo kreipimusis, susijusius su Baro veikla. Įvertinus kreipimuose keliamus klausimus, Pareiškėjui buvo teikiama išsami informacija ir konsultacijos pagal Departamento kompetenciją, o klausimus, kurių nagrinėjimas nepriskirtas Departamento kompetencijai, siūlyta spręsti kreipiantis į kompetentingas institucijas, taip pat, Departamentas atitinkamą informaciją yra perdavęs spręsti Vilniaus miesto savivaldybei.“
4.2. „2025 m. rugsėjo 11 d. Departamente buvo gautas Europos Parlamento nario A. V. 2025 m. rugsėjo 10 d. prašymas „Dėl gyventojų skundo dėl baro veiklos daugiabutyje“ (Departamente registruotas 2025-09-11 Nr. G1-2127) dėl Baro keliamo triukšmo, tabako dūmų, netinkamo lankytojų elgesio ir kitų galimų viešosios tvarkos pažeidimų. Departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 11 str. 4 d., prašymą persiuntė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kadangi jame nurodytų klausimų sprendimas nepriskirtas Departamento kompetencijai. Europos Parlamento nariui A. V. atsakyta Departamento raštu Nr. S-1188.“
4.3. „Taip pat, 2026 m. vasario 20 d. Departamente buvo gautas Pareiškėjo paklausimas […] dėl galimai neteisėtai išduotos alkoholinių gėrimų mažmeninės prekybos licencijos daugiabučiame gyvenamajame name bei Baro keliamo triukšmo. Į paklausimą Departamentas atsakė 2026 m. kovo 2 d. raštu Nr. S-256 (rašto kopija taip pat išsiųsta Vilniaus miesto savivaldybės administracijai), kuriame, vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – AKĮ) 181 str. 4 d. 5 p., 16 str. 3 d. ir 18 str. 9 d., Pareiškėjui pateikta išsami informacija bei pasiūlyta kreiptis į licenciją išdavusią Vilniaus miesto savivaldybę.“
4.4. „2026 m. kovo 9 d. Departamente gautas Pareiškėjo paklausimas (Departamente registruotas 2026-03-09 Nr. G1-605). Į paklausimą atsakyta 2026 m. kovo 26 d. raštu Nr. S-374, kuriame Pareiškėjui pateikta išsami informacija dėl prekybos alkoholiniais gėrimais lauko sąlygomis ir paaiškinta, kad klausimai dėl lauko kavinės įrengimo, jos veiklos teritorijos, leidimų išdavimo ir jų laikymosi priežiūros priskirtini Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kompetencijai, o dėl viešosios tvarkos ir prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo pasiūlyta pakartotinai kreiptis į Savivaldybę ir (ar) policiją.“
4.5. „2026 m. liepos 1 d. Departamente buvo gautas Pareiškėjo pakartotinis paklausimas Nr. G1- 1486. Įvertinus gauto paklausimo turinį nustatyta, kad jame keliami analogiški klausimai, dėl kurių Departamentas pagal savo kompetenciją jau yra pateikęs išsamius ir motyvuotus atsakymus. Pareiškėjui 2026 m. liepos 17 d. raštu Nr. S-911, vadovaujantis VAĮ 11 str. 3 d. 3 p., buvo pranešta apie priimtą sprendimą pakartotinio prašymo nenagrinėti, kadangi jame nebuvo pateikta naujų faktinių duomenų ar teisinių argumentų, leidžiančių abejoti ankstesnių atsakymų pagrįstumu. Kartu pažymėtina, kad Pareiškėjo Skunde nurodytos aplinkybės dėl prekybos alkoholiniais gėrimais lauko sąlygomis, statinių įrengimo, veiklos vykdymo valstybinėje ar bendrosios dalinės nuosavybės žemėje bei prekybos laiko apribojimo pagal AKĮ patenka į išskirtinę savivaldybės kompetenciją, o Departamentas, veikdamas teisės aktų jam suteiktų įgaliojimų ribose, neturi teisinio pagrindo priimti privalomų nurodymų savivaldos institucijoms ar vykdyti jų kompetencijai priskirtos veiklos priežiūros.“
4.6. „Departamento nuomone, galiojantis teisinis reguliavimas yra pakankamai aiškus ir nustato kompetentingų institucijų įgaliojimus spręsti Skunde nurodytus klausimus. Atsižvelgiant į Skunde nurodytų aplinkybių visumą ir pobūdį, Vilniaus miesto savivaldybė, vadovaudamasi jai teisės aktais priskirta kompetencija, turi įgaliojimus ir teisines priemones įvertinti susidariusią situaciją bei, nustačiusi pagrindą, imtis atitinkamų veiksmų.“
4.7. Departamento 2026 m. kovo 26 d. atsakymas Pareiškėjui:
„Remiantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 16 str. 3 d., prekyba alkoholiniais gėrimais lauko sąlygomis gali būti vykdoma tik savivaldybės tarybos nustatyta tvarka ir laikantis nustatyto atstumo nuo stacionarios viešojo maitinimo įstaigos.
Informuojame, kad klausimai, susiję su lauko kavinės įrengimu, jos veiklos teritorijos nustatymu, leidimų išdavimu bei galimais bendrojo naudojimo valstybinės žemės naudojimo pažeidimais, priskirtini savivaldybės kompetencijai. Leidimus išduoda ir jų laikymosi priežiūrą vykdo Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
Taip pat pažymėtina, kad, kai baras aptarnauja klientus (t. y. pateikia gėrimus, surenka indus) teritorijoje, kuri nėra suderinta su savivaldybe ir nėra įtraukta į licencijoje nurodytą prekybos vietos teritoriją, arba kai staliukai pastatyti be patvirtinto projekto, tokia veikla laikytina licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimu. Be to, tokie veiksmai gali būti papildomai vertinami kaip viešosios tvarkos bei prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimas. Atkreiptinas dėmesys, kad ūkio subjektas privalo užtikrinti, jog alkoholiniai gėrimai būtų vartojami tik licencijoje nustatytoje teritorijoje.
Alkoholinių gėrimų vartojimas viešosiose vietose (pvz.: šaligatviuose, kiemuose, parkuose), užtraukia atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 484 str. Šie veiksmai laikytini alkoholinių gėrimų vartojimu viešosiose vietose arba neblaivaus asmens pasirodymu viešosiose vietose.“

5. Seimo kontrolierė 2026 m. rugpjūčio 24 d. gavo NVSC atsakymą Nr. 1D-2122, iš kurio nustatyta:
5.1. „NVSC Vilniaus departamentas, nagrinėdamas skundą dėl Baro stacionarių triukšmo šaltinių (muzikos transliavimo įrangos) skleidžiamo triukšmo atitikties tuo metu galiojusios Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ (negalioja nuo 2026 m. vasario 13 d.), numatė atlikti laboratorinius triukšmo matavimus ir 2025 m. gruodžio 2 d. raštu kreipėsi į Pareiškėją dėl galimybės sudaryti sąlygas matavimams atlikti Pareiškėjo gyvenamojoje aplinkoje (3 priedas). Visuomenės sveikatos saugos kontrolė dėl Baro veikloje naudojamų stacionarių triukšmo šaltinių (muzikos transliavimo įrangos) skleidžiamo triukšmo atitikties higienos normų reikalavimams įvertinimo, taip pat laboratoriniai matavimai Pareiškėjo gyvenamojoje aplinkoje nebuvo atliekami, kadangi NVSC Vilniaus departamente buvo gauti Pareiškėjo 2025 m. gruodžio 2 d. ir 2025 m. gruodžio 3 d. pranešimai (4 ir 5 priedai), kad Bare garso kolonėlės buvo pakeistos mažesnėmis, todėl Baro muzikos keliamo triukšmo problema tapo neaktuali. Pareiškėjui atsakyta NVSC Vilniaus departamento 2025 m. gruodžio 5 d. raštu .“
5.2. „Taip pat NVSC Vilniaus departamentas gavo keliems viešojo administravimo subjektams adresuotą Pareiškėjo 2026 m. vasario 20 d. paklausimą dėl Baro veiklos gyvenamajame daugiabutyje. NVSC Vilniaus departamento 2026 m. kovo 10 d. raštu (atsakymo kopija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui) Pareiškėjui paaiškinti žmogaus sveikatai reikšmingų triukšmo lygių, siekiant apsaugoti žmogaus sveikatą, reglamentavimo bei vertinimo principai, taip pat Pareiškėjas informuotas apie NVSC Vilniaus departamento galimybę teisės aktų nustatyta tvarka įvertinti Baro veikloje naudojamų stacionarių triukšmo šaltinių skleidžiamo triukšmo Pareiškėjo gyvenamojoje aplinkoje atitiktį nuo 2026 m. vasario 13 d. įsigaliojusios Lietuvos higienos normos HN 33:2026 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeniniuose pastatuose bei jų aplinkoje“ nustatytiems reikalavimams, jei pareiškėjas pateiktų informaciją, būtiną laboratorinių triukšmo matavimų atlikimui ir sudarytų sąlygas atlikti matavimus. NVSC Vilniaus departamente papildoma informacija / skundas iš Pareiškėjo nebuvo gauti.“
5.3. „iš gyvenamuosiuose pastatuose veikiančių barų į gyvenamąsias patalpas sklindančio triukšmo girdimumą lemia tiek barų triukšmo šaltinių (pvz. muzikos transliavimo įrangos) skleidžiamo garso stiprumas, tiek pastatų atitvarų /garso izoliacinės savybės, todėl manome, kad pastatų / patalpų apsaugos nuo triukšmo priemonės turėtų būti vertinamos licencijų barų veiklai išdavimo pastatuose / patalpose metu.“
2 priedas

TYRIMUI REIKŠMINGOS TEISĖS AKTŲ NUOSTATOS

1. Nacionalinės teisės aktai:
1.1. Vietos savivaldos įstatymo:
4 straipsnis „Vietos savivaldos principai“: „Pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos savivalda, yra: […] […] 5) teisėtumo. Savivaldybės institucijų ir įstaigų veikla grindžiama Konstitucija, įstatymais ir kitais teisės aktais; […]; 7) savivaldybės bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimo. Savivaldybės institucijų priimti sprendimai savivaldybės bendruomenės interesais neturi pažeisti įstatymų garantuotų atskirų gyventojų teisių; […]; 11) reagavimo į savivaldybės gyventojų nuomonę. Savivaldybės institucijos ir įstaigos įstatymų nustatyta tvarka pagal kompetenciją privalo įvertinti ir motyvuotai atsakyti savivaldybės gyventojams ar jų atstovams į jų pateiktus pasiūlymus; […].“
6 straipsnis „Savarankiškosios savivaldybių funkcijos“: „Vienos iš savarankiškųjų savivaldybės funkcijų yra: 35) savivaldybėms priskirtas triukšmo prevencijos ir triukšmo valstybinio valdymo įgyvendinimas; […]; 39) leidimų (licencijų) išdavimas įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka; […].“

1.2. Triukšmo valdymo įstatymo:
2 straipsnis „Pagrindinės Įstatymo sąvokos“: „13. Stacionarus triukšmo šaltinis – triukšmo šaltinis, kurio buvimo vieta yra nekintama. […]; 19. Triukšmas – nepageidaujami arba žmogui kenksmingi išoriniai garsai, kuriuos sukuria žmonių veikla. […]; 21. Triukšmo prevencija – priemonių, mažinančių triukšmo šaltinių įvairovę ir (ar) skaičių, užkertančių kelią viršyti triukšmo ribinius dydžius ir (ar) mažinančių triukšmo šaltinių garso slėgio, galios, stiprumo, energijos lygius, įgyvendinimas. […]; 212. Triukšmo prevencijos veiksmų planas – dokumentas, kuriame siekiant valdyti triukšmo problemas ir poveikį planuojamos triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonės. 22. Triukšmo prevencijos zona – gyvenamosios (-ųjų) vietovės (-ių) teritorija, kurioje triukšmas viršija ribinius dydžius ir kurioje būtina įgyvendinti triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones. […]; 261. Triukšmo valdymas – visuma teisinių, organizacinių ir techninių priemonių, kurių tikslas – užtikrinti gyventojų ir aplinkos apsaugą nuo žalingo triukšmo poveikio, įskaitant gyventojų apsaugą nuo triukšmo sukeliamo dirginimo ir miego trikdymo, ir išsaugoti tyliąsias zonas. […].“
3 straipsnio „Pagrindiniai triukšmo valdymo principai ir priemonės“:
1 dalis: „Pagrindiniai triukšmo valdymo principai: 1) žmogaus apsauga nuo triukšmo – joks asmuo neturi būti veikiamas tokio lygio triukšmo, dėl kurio kyla pavojus jo gyvybei ir sveikatai; 2) žmogaus gyvenimo kokybės užtikrinimas; 3) visuomenės informavimas; 4) veiklos, kuria siekiama, kad triukšmo problema būtų visuotinai suprasta, rėmimas; 5) valstybės parama valdant triukšmą.“
2 dalis: „Pagrindinės triukšmo valdymo priemonės:[…]; 2) teritorijų planavimas, projektų ekspertizė ir statinių priežiūra; 3) žemėtvarka; 4) techninės priemonės triukšmo šaltiniuose (mažesnį triukšmą skleidžiančių šaltinių parinkimas, triukšmo mažinimas šaltinyje, triukšmo mažinimas poveikio vietoje); 5) garso perdavimo mažinimas; 6) ūkinės veiklos sąlygų reglamentavimas ir triukšmo normavimas; 7) triukšmo kontrolė; 8) planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai vertinimas, visuomenės sveikatos saugos ekspertizė, triukšmo poveikio visuomenės sveikatai vertinimas; 9) produktų atitikties vertinimas; 10) strateginis triukšmo kartografavimas ir triukšmo lygio ribojimo zonų nustatymas.“
4 straipsnis „Valstybinis triukšmo valdymas“: „Valstybinį triukšmo valdymą pagal savo kompetenciją įgyvendina: […]; 4) savivaldybių institucijos; […].“
13 straipsnio „Savivaldybių institucijų kompetencija“:
1 dalis: „Savivaldybių tarybos: […]; 2) tvirtina triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisykles; 3) tvirtina triukšmo savivaldybės teritorijoje rodiklius; 4) tvirtina aglomeracijų strateginius triukšmo žemėlapius, aglomeracijose esančių pagrindinių kelių ruožų, pagrindinių geležinkelio kelių ruožų ir stambių oro uostų strateginius triukšmo žemėlapius ir aglomeracijų triukšmo prevencijos veiksmų planus; 5) tvirtina triukšmo prevencijos zonas; 6) nustato savivaldybės strateginiame plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos planuose triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones; 7) prižiūri, kaip savivaldybės vykdomosios institucijos, kiti pavaldūs viešojo administravimo subjektai įgyvendina funkcijas triukšmo valdymo srityje.“
2 dalis: „Savivaldybių vykdomosios institucijos, kiti pavaldūs viešojo administravimo subjektai: 2) rengia teritorijų planavimo sprendinių, susijusių su triukšmo prevencija, viešą svarstymą, poveikio aplinkai vertinimo svarstymą; 3) atlieka teritorijų planavimo sprendinių, susijusių su triukšmo prevencija, analizę, vertinimą ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimą; […]; 6) įgyvendina savivaldybės tarybos patvirtintuose savivaldybės strateginiame plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos planuose numatytas triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones; 7) įgyvendina triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones, įtrauktas į regionų plėtros planus; 8) organizuoja triukšmo stebėsenos (monitoringo) tyliosiose zonose atlikimą; […].“
3 dalis: „Savivaldybių institucijos privalo reikalauti, kad: 1) triukšmo šaltinių valdytojai tikslintų ir keistų triukšmo prevencijos veiksmų planus ir juos įgyvendintų, tikslintų ir keistų triukšmo šaltinių naudojimo trukmę ir konkretų šių šaltinių veiklos pradžios ir pabaigos laiką; […].“
22 straipsnio „Triukšmo kontrolė“ 3 dalis: „Triukšmo kontrolę atlieka šio įstatymo ir kitų teisės aktų įgaliotos valstybės ir savivaldybių institucijos.“
27 straipsnio „Triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonės“ 2 dalis: „Siekdamos apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, kai viršijami triukšmo ribiniai dydžiai, savivaldybių institucijos kartu su Sveikatos apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija turi teisę laikinai: 1) apriboti stacionarių triukšmo šaltinių veiklą; 2) taikyti kitas triukšmo mažinimo priemones; […].“
30 straipsnis „Asmenų teisės“: „Asmenys turi teisę Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka: 1) iš valstybės ir savivaldybių institucijų gauti teisingą informaciją apie triukšmo lygius, triukšmo prevencijos ir triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimą, leidžiamus triukšmo normatyvus ir planuojamų naudoti triukšmo šaltinių pavojingumą sveikatai; 2) dalyvauti vertinant planuojamos ūkinės veiklos, kurioje numatoma naudoti triukšmo šaltinius, poveikį visuomenės sveikatai ir aplinkai; 3) reikalauti, kad būtų nutrauktas triukšmo šaltinių poveikis visuomenės sveikatai ir aplinkai.“

1.3. Alkoholio kontrolės įstatymo:
18 straipsnio „Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais tvarka“:
3 dalis „Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama“: […]; 13) pirmadieniais–šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo 15 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje; […].“
9 dalis: „Savivaldybių tarybos, siekdamos užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą ir įvertinusios prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, asociacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, nustatyti vietas ir (ar) teritorijas, kuriose draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais.“
181 straipsnio „Reikalavimai asmenims, siekiantiems gauti licenciją“ 4 dalis: „Licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išduodamos licencijos prašytojams, jeigu, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų, jie atitinka ir šiuos reikalavimus: […]; 5) licencijos prašytojų, norinčių verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose, įrengtose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, numatomai vykdyti veiklai neprieštarauja daugiabučio gyvenamojo namo gyventojai (licencijų prašytojai pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka daugiabučio gyvenamojo namo gyvenamosios paskirties patalpų savininkų ir neprivatizuotų butų nuomininkų daugumos sutikimą, kuriame turi būti nurodytas numatomas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas ir licencijos prašytojo numatoma vykdyti veiklos rūšis. Sutikime nenurodžius numatomo prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ir (ar) licencijos prašytojo numatomos vykdyti veiklos rūšies, sutikimas laikomas negaliojančiu. Jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą). Šis sutikimas nepateikiamas, jeigu prieš tai šiame daugiabučiame gyvenamajame name tose pačiose patalpose veikusi įmonė arba Europos juridinis asmuo ar jo filialas turėjo licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir licencijos galiojimo metu negauta daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų skundų, pagal kuriuos paskirta galiojančių administracinių nuobaudų, nesikeičia nei prekybos alkoholiniais gėrimais laikas, nei veiklos rūšis (ši nuostata netaikoma, jeigu iki paraiškos gauti naują licenciją pateikimo alkoholiniais gėrimais nebuvo prekiaujama ilgiau kaip vienus metus).“

1.4. Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo:
15 straipsnis „Nacionalinio visuomenės sveikatos centro kompetencija“: „Nacionalinis visuomenės sveikatos centras: […]; 2) pagal asmenų prašymus, pranešimus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems viešojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą kontroliuojamų sričių sąrašą; […] 7) vykdo stacionarių triukšmo šaltinių veiklos valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę triukšmo prevencijos zonose; […].“
21 straipsnio „Asmens gyvenamosios aplinkos apsauga“ 1 dalis: „1. Saugi asmenų gyvenamoji aplinka užtikrinama šiomis priemonėmis: 1) […], triukšmo, vibracijos, kitų kenksmingų fizikinių veiksnių ribojimas; […].“

1.5. Viešojo administravimo įstatymo:
3 straipsnis „Viešojo administravimo principai“: „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: […]; 4) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; 5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį; […]“.

1.6. Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618:
13 punktas: „13.5. prekybos alkoholiniais gėrimais vieta ir laikas. Prekybos alkoholiniais gėrimais laikas licencijoje nurodomas, kai savivaldybės taryba, vadovaudamasi Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi, apriboja prekybos alkoholiniais gėrimais laiką arba kai, vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 181 straipsnio 4 dalies 5 punktu, daugiabučio gyvenamojo namo gyvenamosios paskirties patalpų savininkų ir neprivatizuotų butų nuomininkų daugumos sutikime arba licencijos prašytojo prašyme nurodytas trumpesnis nei nustatytas Alkoholio kontrolės įstatyme prekybos alkoholiniais gėrimais laikas; […]; 13.7. alkoholinių gėrimų pardavimo būdas (vartoti vietoje ar (ir) išsinešti); […].“
23 punktas: „Licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais prašytojas per atstumą, elektroninėmis priemonėmis, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą ar tiesiogiai savivaldybės merui ar jo įgaliotai savivaldybės administracijai pateikia: […]; 23.2. daugiabučio gyvenamojo namo gyvenamosios paskirties patalpų savininkų ir neprivatizuotų butų nuomininkų daugumos sutikimą, kuris turi atitikti Alkoholio kontrolės įstatymo 181 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytus reikalavimus, jeigu alkoholiniais gėrimais bus prekiaujama daugiabučiame gyvenamajame name; […].“

1.7. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų, patvirtintų sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. V-1058:
10 punktas: „Centro veiklos tikslai: 10.1. įgyvendinti priemones, formuojančias sveikatai palankią aplinką; 10.2. vykdyti valstybinę priežiūrą ir kontrolę; […].“
11 punktas: „Centras, siekdamas savo veiklos tikslų, atlieka šias funkcijas: 11.1. įgyvendindamas priemones, formuojančias sveikatai palankią aplinką: […]; 1.1.14. kartu su savivaldybių institucijomis dalyvauja apribojant stacionarių triukšmo šaltinių veiklą, […]; 11.2. vykdydamas valstybinę priežiūrą ir kontrolę: […]; 11.2.5. pagal kompetenciją vykdo stacionarių triukšmo šaltinių veiklos valstybinę triukšmo kontrolę; 11.2.6. atsižvelgdamas į asmenų prašymus, skundus, vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems viešojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą kontroliuojamų sričių sąrašą; […].“

1.8. Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento, patvirtinto sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. V-946:
2 punktas: „Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Centras) vykdo kontrolę Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 1, 2, 5, 6, 7, 8 ir 14 punktuose nurodytuose objektuose (toliau – objektai).“
11 punktas: „Kontrolės tikslas – nustatyti, ar objektai laikosi visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, ar tinkamai tuos reikalavimus vykdo, ir įgyvendinti priemones, mažinančias galimų pažeidimų skaičių, teikti metodinę pagalbą objektams, juos konsultuoti visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų įgyvendinimo klausimais.“
12 punktas: „Kontrolė vykdoma atliekant objektų patikrinimus, išskyrus Reglamento 40 punkte numatytą atvejį. Patikrinimą atlieka ne mažiau kaip du pareigūnai. Tas pats pareigūnas negali atlikti to paties objekto periodinės ir grįžtamosios kontrolės ir atlikti to paties objekto patikrinimo iš eilės daugiau kaip du kartus per metus.“
65 punktas: „Kontrolės metu nustačius visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, administracinė atsakomybė taikoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatomis.“

1.9. Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. 1-211 (suvestinė redakcija nuo 2024 m. gegužės 21 d.):
4 punktas: „Taisyklėse vartojamos sąvokos: […]; 4.2. viešoji vieta – gatvės, aikštės, stadionai, parkai, skverai, paplūdimiai, gyvenamųjų namų teritorijos, o taip pat valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, parodos, muziejai, prekybos, viešojo maitinimo, laisvalaikio leidimo ir kitos panašaus pobūdžio įstaigos jų darbo metu, Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausantys objektai ir kitos teritorijos, statiniai ar patalpos, kuriose asmenys gali laisvai lankytis, leisti laiką ar užsiimti veikla.“
6 punktas: „Triukšmo prevencija įgyvendinama siekiant valdyti triukšmą ir jo poveikį žmonių sveikatai ir gyvenimo kokybei.“
11 punktas: „Draudžiama: […]; 11.3. teikiant paslaugas viešosiose vietose ar vykdant prekybą viešosiose vietose leisti muziką, groti muzikiniais instrumentais, skleisti garsinę reklamą, išskyrus renginius, kuriems Savivaldybės tarybos patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių nustatyta tvarka yra išduotas leidimas organizuoti renginį; 11.4. uždarose patalpose draudžiama leisti muziką, skleisti garsinę informaciją ar reklamą, jei patalpose įrengti langai ar durys yra atidaryti, o garsas tokiu būdu sklinda į išorinę aplinką; […].“

1.10. Prekybos viešosiose vietose taisyklių, patvirtintų Savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. 1-1312 (suvestinė redakcija nuo 2025 m. gegužės 1 d.):
4 punktas: „Pagrindinės Taisyklėse vartojamos sąvokos: 4.1. Viešoji vieta – Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esanti savivaldybei ar valstybei nuosavybės teise priklausanti ar patikėjimo teise valdoma teritorija (išskyrus išnuomotą ar perduotą naudotis teritoriją), kurioje teikiamos paslaugos, taip pat vykdoma prekyba nuo (iš) laikinųjų prekybos įrenginių, kioskų paviljonų, prekybai pritaikytų automobilių ar priekabų, lauko kavinių); 4.2. Prekyba (paslaugų teikimas) viešojoje vietoje – veikla, susijusi su paslaugų teikimu (nuomos, buities, taksofonų, pramoginių įrenginių, kinkomojo transporto, dalijimosi elektrinėmis mikrojudumo transporto priemonėmis ir kt.) viešosiose vietose, taip pat prekių pardavimu–pirkimu (įskaitant antrinių žaliavų supirkimą) viešosiose vietose įrengtuose paviljonuose, iš kioskų, iš (nuo) laikinųjų prekybos įrenginių, lauko kavinėse, iš prekybai pritaikytų automobilių ar jų priekabų; 4.3. Leidimas prekiauti (teikti paslaugas) viešosiose vietose – dokumentas, suteikiantis teisę asmeniui verstis mažmenine prekyba ar teikti paslaugas konkrečioje Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos viešojoje vietoje (mikrojudumo paslaugos teikimo atveju konkreti paslaugų teikimo vieta suprantama kaip visos Savivaldybės teritorijos viešosios vietos su apribojimais, numatytais Taisyklėse ir jas detalizuojančiuose žemesnės galios teisės aktuose); 4.4. Pardavėjas – asmuo (juridinis ar fizinis asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka turintis teisę prekiauti ir ar teikti paslaugas), kuris verčiasi mažmenine prekyba ar teikia paslaugas viešosiose vietose; […].“
7 punktas: „Asmenys prekiauti (teikti paslaugas) viešosiose vietose gali tik turėdami Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leidimą prekiauti (teikti paslaugas) viešosiose vietose (toliau – leidimas), jeigu Administracijos direktoriaus ar jo įgalioto asmens įsakymu nenustatyta kitaip. Ši nuostata netaikoma prekybai / paslaugų teikimui, vykdomai privačios nuosavybės, patikėjimo teise ar nuomos (panaudos) sutarties pagrindu valdomuose žemės sklypuose.“
22 punktas: „Leidimai prekiauti (teikti paslaugas) viešosiose vietose išduodami Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (toliau – Administracijos direktoriaus) patvirtintame Leidimų prekiauti (teikti paslaugas) viešosiose vietose išdavimo ir panaikinimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas) nustatyta tvarka.“

1.11. Leidimų prekiauti (teikti paslaugas) viešosiose vietose išdavimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 30-3661,
19 punktas: „Leidimai prekiauti lauko kavinėje išduodami, jeigu bus prekiaujama: 19.1. lauko kavinėje prie esamo maitinimo paslaugas teikiančio asmens pastato; […].“

1.12. Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo taisyklių, patvirtintų Savivaldybės tarybos 2020 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. 1-634:
2 punktas: „Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) administracijos Licencijavimo ir leidimų skyrius (toliau – Licencijavimo ir leidimų skyrius) nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų (toliau – asmuo) prašymus, pareiškimus, siūlymus, skundus (toliau – prašymas) riboti mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiką ir prašymus neišduoti licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais;“
3 punktas: „Licencijavimo ir leidimų skyrius raštu kreipiasi į taisyklių 5 punkte nurodytas institucijas, jei yra gavęs: 3.1. asmens prašymą riboti mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiką […];“
5 punktas: „Licencijavimo ir leidimų skyrius, gavęs taisyklių 3 punkte nurodytą prašymą ar pavedimą, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu kreipiasi tarnybinės pagalbos į: 5.1. Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą; 5.2. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą; […]; 5.4. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentą; […];“
8 punktas: „Licencijavimo ir leidimų skyrius, gavęs taisyklių 3 punkte nurodytą prašymą ar pavedimą, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu kreipiasi į: 8.1. daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendriją, administruojančią daugiabutį gyvenamąjį namą, kurio patalpose siekiama gauti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ar verčiamasi prekyba alkoholiniais gėrimais; 8.2. bendruomenę, veikiančią teritorijoje, kurioje siekiama gauti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ar verčiamasi prekyba alkoholiniais gėrimais; […].“
10 punktas: „Licencijavimo ir leidimų skyrius, surinkęs būtiną informaciją, teikia ją svarstyti artimiausiame komisijos posėdyje. 3 11. Į komisijos posėdį būtina pakviesti prašymą parašiusį asmenį ir atstovus to juridinio asmens, kuris siekia gauti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ar dėl kurio mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo bus sprendžiama komisijos posėdyje. […].“
13 punktas: „Komisija: 13.1. apibendrina gautą informaciją, nuomones, pasiūlymus ir surinktus dokumentus, atsižvelgia į prekybos vietoje vykstančios veiklos kultūrinę ir (ar) socialinę vertę miesto gyventojams, pirmiausia taiko administracinę mediaciją sprendžiant mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo klausimą; 13.2. gali nutarti kreiptis į institucijas ar organizacijas, kad būtų pateikta papildoma informacija ar dokumentai ir atidėti klausimo svarstymą, kol bus gauta informacija ar dokumentai; 13.3. gali kviesti į posėdžius kitų institucijų ar organizacijų atstovus, kad būtų išklausyta jų nuomonė, pasiūlymai, patikslintos nutarimui priimti svarbios aplinkybės; 13.4. sudaro galimybę juridinio asmens atstovams ir prašymą rašiusiam asmeniui ir (ar) jo atstovams, jei jie atvyko į posėdį, pareikšti savo nuomonę, pateikti papildomą informaciją, dokumentus, prašymus, paaiškinimus. Asmenų neatvykimas nėra kliūtis komisijai veikti ir priimti nutarimus; 13.5. nutaria rengti Savivaldybės tarybos sprendimo projektą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo juridiniam asmeniui konkrečioje prekybos vietoje ar licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais neišdavimo, jei nėra pagrindų, nurodytų taisyklių 13.7 papunktyje; 13.6. atsižvelgdama į pažeidimų padarymo laiką ir pobūdį, motyvuotus bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų siūlymus, nutaria, kokiu laiku ir kokiomis sąlygomis siūlyti Savivaldybės tarybai riboti mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais; 13.7. nutaria nerengti Savivaldybės tarybos sprendimo projekto dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo juridiniam asmeniui konkrečioje prekybos vietoje ar licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais neišdavimo, jei: 13.7.1. dėl juridinio asmens veiklos, susijusios su mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, nėra nustatyta prekybos alkoholiniais gėrimais tvarkos, triukšmo valdymą reglamentuojančių teisės aktų, nedidelių viešosios tvarkos, viešosios rimties trikdymo pažeidimų, nusikalstamų veikų (viešosios tvarkos pažeidimas), kurių darymas rodo sistemingą ir pasikartojantį teisės aktų reikalavimų nepaisymą arba; 13.7.2. negauta pagrįstų skundų, kuriuos nagrinėjant nustatyti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai arba; 13.7.3. bendrijos, bendruomenės ar jų atstovai, visuomeninės organizacijos ar kitos institucijos nesiūlo apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiko dėl kultūrinės ir (ar) socialinės vertės priežasčių ar kitų priežasčių ar neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais arba siūlymai yra bendro pobūdžio, nepagrįsti objektyviais duomenimis (faktais). 13.8. gali nutarti nerengti Savivaldybės tarybos sprendimo projekto dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo, jei nustato, kad asmuo, pateikęs prašymą apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, patalpas pastate, kuriame prekiaujama alkoholiniais gėrimais, įsigijo tuo metu, kai įmonės viešai skelbiamu prekybos laiku prekyba alkoholiniais gėrimais jau buvo vykdoma. Ši nuostata netaikoma tais atvejais, kai asmeniui jau įsigijus patalpas pastate, kur vykdoma mažmeninė prekyba alkoholiniais gėrimais, įmonė pavėlina ir (ar) paankstina prekybos alkoholiniais gėrimais laiką ir šia aplinkybe asmuo grindžia savo skundą; 13.9. prireikus nustato kito komisijos posėdžio laiką; 13.10. paaiškėjus naujoms aplinkybėms gali nutarti pradėti taisyklėse nustatytas procedūras nepaisant taisyklių 4 punkto nuostatų; 13.11. gali įspėti juridinį asmenį ir laikinai nerengti Savivaldybės tarybos sprendimo projekto dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo, nustatydama iki trijų mėnesių terminą, per kurį juridinis asmuo turi įgyvendinti triukšmo mažinimo, administracinių teisės pažeidimų ar kitas Komisijos nurodytas priemones.“
20 punktas: „Priimti sprendimai skundžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.“

1.13.Viešosios įstaigos „Vilniaus naktinis biuras“ įstatų, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės mero 2025 m. rugpjūčio 13 d. potvarkiu Nr. 955-1269/25:
1 punktas: „Viešoji įstaiga „Vilniaus naktinis biuras“ (toliau – Įstaiga) yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kuris savo veikloje vadovaujasi šiais įstatais (toliau – Įstatai), Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, reguliuojančiais viešųjų įstaigų veiklą.“
5 punktas: „Įstaiga, veikdama naktinės ekonomikos ir kultūros srityse ir viešai teikdama šių sričių paslaugas Vilniaus miesto savivaldybės bendruomenei, įgyvendina savarankiškąsias savivaldybių funkcijas, nustatytas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 13, 34, 35 ir 38 punktuose.“
6 punktas: „Įstaigos veiklos tikslai: […]; 6.4. prisidėti sprendžiant triukšmo valdymo klausimus, tarpininkauti derinant miesto gyventojų, svečių, verslų bei kultūrinės veiklos vietų atstovų interesus; […].“
7 punktas: „Įstaiga, siekdama: […]; Įstatų 6.4 papunktyje nurodyto veiklos tikslo, atlieka šias funkcijas: konsultuoja suinteresuotas grupes triukšmo valdymo klausimais, įgyvendina priemones, skirtas spręsti ir mažinti konfliktus tarp Vilniaus miesto gyventojų, svečių, verslų bei kultūrinės veiklos vietų atstovų, atlieka kitas teisės aktų nedraudžiamas veiklas; […].“
3 priedas

TYRIMUI REIKŠMINGA TEISMŲ PRAKTIKA
1.Konstitucinio Teismo praktika:
2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas:
„pagal Konstituciją valstybės tarnybos sistemos, valdžios įstaigų darbas turi būti organizuotas taip, kad į valdžios įstaigas, valstybės tarnautojus kreipęsi žmonės nepatirtų savivalės, piktnaudžiavimo, biurokratizmo, kad jų reikalai būtų nagrinėjami ir sprendžiami nevilkinant; valstybės tarnybos prieinamumo žmonėms reikalavimas sietinas ir su valstybės tarnybos, kaip sistemos, darna (taigi ir su būtinumu užtikrinti valstybės tarnybos sistemos vieningumą); neleistina, kad valstybės ir savivaldybių įstaigų darbas būtų organizuotas taip, kad į valstybės ar savivaldybės instituciją, valstybės tarnautoją tam tikru reikalu kreipęsis asmuo būtų priverstas dar kartą kreiptis tuo pačiu reikalu dėl to, kad po pirmojo kreipimosi, nors šis ir buvo pagrįstas ir atitiko visus teisės aktuose nustatytus reikalavimus (įskaitant procedūrinius), šio reikalo nagrinėjimas nebuvo inicijuotas.“
2014 m. gegužės 9 d. nutarimas:
„žmogaus ir visuomenės sveikata yra viena svarbiausių visuomenės vertybių (Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 11 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2009 m. rugsėjo 2 d., 2011 m. birželio 21 d. nutarimai), taip pat kad žmonių sveikatos apsauga yra konstituciškai svarbus tikslas, viešasis interesas, o rūpinimasis žmonių sveikata – tai valstybės funkcija (Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2009 m. rugsėjo 2 d., 2011 m. birželio 21 d. nutarimai). Todėl toks ūkinės veiklos ribojimas, kuriuo siekiama apsaugoti žmonių sveikatą, traktuotinas kaip skirtas bendrai tautos gerovei užtikrinti ir, jeigu yra paisoma iš Konstitucijos kylančių reikalavimų, savaime nelaikytinas pažeidžiančiu Konstituciją (Konstitucinio Teismo 2005 m. rugsėjo 29 d., 2011 m. birželio 21 d. nutarimai).“

2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika:
2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2009:
„Teisėjų kolegija sutinka su kasatorių argumentais, kad EŽTT jurisprudencijoje, aiškinant Konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės į būsto neliečiamybės gerbimą turinį, pabrėžiama, jog turi būti gerbiama ne tik individo teisė į fiziškai apibrėžtą plotą, bet ir ramų naudojimąsi tuo plotu; teisės į būsto neliečiamybę pažeidimai susiję ne vien su konkrečia, fizine neteisėta veika, pavyzdžiui, neteisėtu patekimu į asmens būstą, bet taip pat apima ir pažeidimus, kurie nėra konkrečiai ar fiziškai išreikšti, pvz., triukšmas, tarša, kvapai ar kitokie veiksniai (žr., pvz., Moreno Gómez v. Spain, no. 4143/02, judgment of 16 November 2004, § 53; Borysiewicz v. Poland, no. 71146/01, judgment of 1 July 2008, § 48). Pagal Konvencijos 8 straipsnio 2 dalį šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė gali būti ribojama, jeigu galimybė apriboti šią teisę nustatyta įstatymo, apribojimu siekiama teisėto tikslo ir tai būtina demokratinėje visuomenėje. EŽTT pažymi tai, kad, tiek sprendžiant dėl Konvencijos 8 straipsnio 1 dalies, tiek 2 dalies nuostatų taikymo, abiem atvejais reikia nustatyti teisingą konkuruojančių individualių ir visuomenės interesų pusiausvyrą (žr., pvz., Powell and Rayner v. United Kingdom, no. 9310/81, judgment of 21 February 1990, § 41; Moreno Gómez v. Spain,no. 4143/02, judgment of 16 November 2004, § 55; Borysiewicz v. Poland, no. 71146/01, judgment of 1 July 2008, § 50). Pagal EŽTT jurisprudenciją tam, kad keltų klausimą dėl Konvencijos 8 straipsnio taikymo, pažeidimas turi tiesiogiai paveikti pareiškėjo namus, šeimą ar privatų gyvenimą ir neigiamas poveikis turi pasiekti tam tikrą minimalų sunkumo lygį; šio minimumo vertinimas yra reliatyvus ir priklauso nuo kiekvienos bylos aplinkybių, tokių kaip trukdžio intensyvumas, trukmė, jo fizinis ar psichinis poveikis (žr., pvz., Fadeyeva v. Russia, no. 55723/00, judgment of 9 June 2005, § 68-69; Borysiewicz v. Poland, no. 71146/01, judgment of 1 July 2008, § 51).
Nagrinėjamoje byloje teismai, spręsdami dėl ieškovo pareikšto reikalavimo, grindžiamo be kita ko, Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintu ūkinės veiklos laisvės principu, ir atsakovų teisės į ramią gyvenamąją aplinką, kurią šie grindžia Konvencijos 8 straipsnio 1 dalies, Konstitucijos 22, 24 straipsnių nuostatomis, išsamiai aiškinosi šalių ginčo aplinkybes, tyrė bylos duomenis, siekdami nustatyti, kurios iš šalių teisė turi būti ginama, atitinkamai apribojant priešingos šalies teisę.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nė viena subjektinė teisė nėra absoliuti. Pagal Konstitucijos 28 straipsnį asmuo, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų asmenų teisių ir laisvių. Tuo atveju, kai kyla dviejų teisių konfliktas, būtina ieškoti protingos ir teisingos dviejų teisės saugomų vertybių pusiausvyros, atsižvelgiant į kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes.“

3. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika:
„[…] viešojo administravimo subjektas, bet kokiu būdu gavęs informaciją apie galbūt padarytus pažeidimus, pagal savo kompetenciją turi patikrinti tokią informaciją, ją įvertinti ir reaguoti į ją nuostatų bei kitų teisės aktų nustatytu būdu. Tačiau tai nereiškia, kad VAĮ, kitų šiam ginčui aktualių teisės aktų taikymo požiūriu atsakovas privalo veikti taip, kaip to prašo besikreipiantys į juos asmenys […]“ (2014 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-610-14).

„Asmens teisė į sveikatos apsaugą ir sveiką aplinką užtikrinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 ir 54 straipsniuose, kuriuose, be kitų nuostatų, įtvirtinta valstybės pareiga rūpintis žmonių sveikata, valstybės ir visos visuomenės pareiga saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių, nustatyti pagrindiniai Lietuvos valstybės aplinkos apsaugos politikos tikslai bei kryptys. […]“ (LVAT 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-805-492/2017).