aA Krizių centre Trakuose nustačius žmogaus teisių pažeidimus, atnaujintos vidaus taisyklės

Trakų rajono paramos šeimai ir vaikams centre gyventojų daiktai galėjo būti tikrinami bet kada, kambarių durys – nerakinamos, o galimybė su vaiku išvykti iš krizių centro buvo ribojama iki 3 valandų, išvykimą suderinus ne mažiau kaip prieš savaitę. Seimo kontrolierei dr. Jolitai Miliuvienei konstatavus, kad tokios taisyklės pažeidžia centro gyventojų teises, tvarkos buvo pakeistos. Tačiau kontrolierė pabrėžia, kad svarbu ne tik formaliai patvirtinti naujas taisykles, bet ir užtikrinti realų jų taikymą.

Tyrimas kontrolierės iniciatyva atliktas gavus Seimo Žmogaus teisių komiteto informaciją apie galimai varžomas krizių centro gyventojų teises ir laisves.

Išanalizavus krizių centro vidaus taisykles nustatyta, kad darbuotojams sudaromos prielaidos bet kada patekti į gyvenamuosius kambarius, kurie nėra rakinami iš vidaus, ir patikrinti gyventojų asmeninius daiktus. Pastariesiems laikyti yra įrengtos nerakinamos spintos ir spintelės. Tokią tvarką centras motyvavo tikslu užtikrinti operatyvų reagavimą į grėsmę vaikų saugumui smurto atvejais ir tuomet, kai tėvai laiko ir vartoja alkoholį arba kitas centre draudžiamas psichotropines medžiagas.

Seimo kontrolierė taip pat vertino išvykimo iš krizių centro tvarką. Klientams su vaikais buvo leidžiama iš centro išvykti dienos metu ketvirtadieniais, iš anksto suderinus išvykimo laiką ir trukmę, bet ne ilgiau kaip 3 valandoms. Esant būtinybei, šeimoms, kurioms nustatytas vaiko apsaugos poreikis, palikta galimybė išvykti ne ilgiau kaip 24 valandoms, bet tik tuo atveju, jei asmenys anksčiau nebuvo pažeidę centro vidaus taisyklių.

Įvertinusi visas aplinkybes ir atsižvelgusi į vaiko teisių apsaugos specialistų nuomonę, Seimo kontrolierė konstatavo, kad patvirtintos taisyklės, priešingai nei buvo nurodoma centro pateiktuose paaiškinimuose, negali būti laikomos skirtomis vaiko teisių apsaugai užtikrinti. Jos nesuderinamos su asmens teise į privatų gyvenimą, o taikomi ribojimai gali būti vertinami kaip pažeidžiantys gyventojų orumą. Nors Trakų rajono paramos šeimai ir vaikams centro administracija pabrėžia, kad krizių centras nėra uždaro tipo įstaiga, J. Miliuvienės teigimu, itin platūs darbuotojų įgaliojimai gali lemti neproporcingą kišimąsi į privatų šeimos gyvenimą.

„Siekis apsaugoti vaiko interesus yra suprantamas ir būtinas, tačiau kiekviena situacija turėtų būti vertinama individualiai, o šiuo atveju visiems centro klientams buvo taikomos vienodos taisyklės. Daugiau kontrolės ne visada reiškia daugiau saugumo, o neproporcingi ribojimai dažnai lemia priešingą rezultatą. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad bet kurio krizių centro paskirtis yra suteikti laikiną prieglobstį, stiprinti socialinę integraciją ir savarankiško gyvenimo gebėjimus. Visgi teisės į privatų gyvenimą ir galimybės dalyvauti visuomenės gyvenime ribojimas tiesiogiai prieštarauja šiam tikslui. Kiekvienas ribojimas turi būti kildinamas ne iš įstaigos vidaus tvarkos patogumo, o iš konkrečiu atveju nustatytos rizikos“, – pabrėžia Seimo kontrolierė.

Tyrime papildomai atkreiptas dėmesys į centre galiojantį absoliutų draudimą laikyti augintinius. Kontrolierės vertinimu, šeimoms, ypač vaikams, augintiniai dažnai suteikia saugumo ir stabilumo jausmą, todėl atskyrimas gali dar labiau pabloginti ir taip stiprų stresą patiriančių asmenų emocinę būseną.

Reaguojant į Seimo kontrolierės pateiktas rekomendacijas, Trakų rajono paramos šeimai ir vaikams centro taisyklės buvo atnaujintos pašalinant tyrime identifikuotas žmogaus teisių pažeidimų rizikas. Pagal naują tvarką krizių centre bus taikomas individualizuotas situacijos vertinimas, kiekvienai šeimai numatant optimalias priemones, įskaitant lankstesnius leidimus išvykti. Be kita ko, centro direktorė patvirtino naują darbuotojų patekimo į klientų gyvenamąsias patalpas ir asmeninių daiktų patikrinimo tvarkos aprašą, kuriame įtvirtintos aiškios, įstatymais paremtos procedūros, skirtos užtikrinti centre gyvenančių asmenų privataus ir šeimos gyvenimo apsaugą.

„Nuolatinis stebėjimas, negalėjimas užsirakinti durų, ribotas judėjimas ir būtinybė prašyti leidimo išeiti struktūriškai atkartoja tuos pačius kontrolės mechanizmus, nuo kurių smurtą patyrusios moterys ir vaikai bėga. Net ir geranoriškai taikomos, tokios priemonės gali sukelti antrinę viktimizaciją. Pagalbos paslaugų tikslas yra priešingas – grąžinti asmeniui jo gyvenimo kontrolės pojūtį, o ne perduoti ją įstaigai. Tad oficialios tvarkos patvirtinimas yra tik pirmas žingsnis siekiant užtikrinti žmogaus teises ir suteikti visokeriopą pagalbą sudėtingose situacijose atsidūrusioms šeimoms. Dabar svarbu, kad ji būtų pradedama nuosekliai taikyti praktikoje. Dažnai gyventojų saugumą užtikrina ne galimybė bet kada patekti į kambarį, o darbuotojo ir šeimos pasitikėjimu grįstas ryšys“, – sako J. Miliuvienė.