DĖL X SKUNDO NR. 5D-2026/2.2-461 PRIEŠ DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ

SKUNDO ESMĖ

1. Seimo kontrolierė 2026 m. kovo 20 d. gavo X (toliau – Pareiškėja) skundą dėl Druskininkų savivaldybės (toliau tekste ir citatose – Savivaldybė) administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), sprendžiant nuvirtusio medžio pašalinimo klausimą (toliau – Skundas).

2. Pareiškėja Skunde nurodo:
2.1. 2025 m. spalio 18 d. iš Savivaldybei priklausančio miško, esančio greta jos žemės sklypo (toliau ir – Skundžiamas miškas), nuvirtęs medis apgadino jos teritorijoje esančią tvorą ir prie tvoros stovinčio statinio stogą. Raštu kreipėsi į Savivaldybę, pateikdama įrodančias nuotraukas ir prašydama „pašalinti nuvirtusį medį“ (šios ir kitų citatų kalba bei skyryba netaisytos), „atstatyti apgadintą tvoros dalį“ ir „užtikrinti Savivaldybei priklausančio miško priežiūrą ir viešąjį saugumą“.
2.2. Nors nuo įvykio praėjo daugiau nei penki mėnesiai, tačiau Savivaldybės administracija „nepašalino nuvirtusio medžio“, „neatstatė apgadintos tvoros“, „nereaguoja į pakartotinius prašymus“, „pateikia formalius, su faktine situacija nesusijusius atsakymus (pvz., apie leidimų kirsti mišką tvarką, nors prašymas buvo dėl jau įvykusios žalos ir pavojingo objekto pašalinimo)“.

3. Pareiškėja kartu su Skundu Seimo kontrolierei pateikė ir kitą tyrimui reikšmingą informaciją (1 priedas).

TYRIMO IŠVADOS

4. Tyrimo metu Seimo kontrolierė 2026 m. balandžio 21 d. raštu Nr. SE-978 kreipėsi į Savivaldybės merą ir Valstybinės miškų tarnybos (toliau tekste ir citatose – VMT) direktorių, prašydama paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes (2 priedo 1 ir 2 punktai).

5. 2026 m. gegužės 4 d. Seimo kontrolierė gavo VMT raštą Nr. R2-1990 (2 priedo 3 punktas).

6. 2026 m. birželio 1 d. Seimo kontrolierė gavo Savivaldybės administracijos 2026 m. gegužės 31 d. raštą Nr. S12-1928 (2 priedo 4 punktas).

7. Tyrimo metu, 2026 m. birželio 1 d., Seimo kontrolierių įstaigoje buvo gautas Pareiškėjos kreipimasis, kuriame nurodyta, kad „medis yra pašalintas Savivaldybės iniciatyva, todėl skundą atsiimu“.

8. Tyrimui aktualus teisinis reguliavimas, įtvirtintas Seimo kontrolierių įstatyme. Pagal 17 straipsnio 6 dalį, jeigu gaunamas pareiškėjo prašymas netirti skundo, Seimo kontrolierius gali tyrimą nutraukti, o pagal 22 straipsnio 3 dalį – skundo tyrimas nutraukiamas, jei tyrimo metu išnyksta skundžiamos aplinkybės arba, tarpininkaujant Seimo kontrolieriui, skunde keliamos problemos išsprendžiamos gera valia, taip pat kitais šio įstatymo nustatytais atvejais.

9. Atsižvelgdama į tai, kad Pareiškėja 2026 m. birželio 1 d. kreipimusi prašė nutraukti Skundo tyrimą, į tai, kad Skunde keliama problema geranoriškai Savivaldybės buvo išspręsta, dėl ko išnyko ir skundžiamos aplinkybės, ir, vadovaudamasi pirmiau minėtomis Seimo kontrolierių įstatymo nuostatomis, Seimo kontrolierė priima sprendimą nutraukti Skundo tyrimą.

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS

10. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Seimo kontrolierė nusprendžia
X skundo dėl Druskininkų savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), sprendžiant nuvirtusio medžio pašalinimo klausimą, tyrimą nutraukti.

Seimo kontrolierė Jolita Miliuvienė

1 priedas

SKUNDE PATEIKTA INFORMACIJA

1. Pareiškėjos 2025 m. spalio 21 d. kreipimesi (toliau – Kreipimasis Nr. 1) į Savivaldybės administraciją nurodyta:
„[…] neseniai (pastebėta spalio 18 d.) adresu […] už šios teritorijos ribų nuvirtęs medis apgadino teritorijoje esančią tvorą bei prie tvoros esančio statinio stogą. Pridedu nuotraukas.
Noriu atkreipti dėmesį, kad tai ne pirmas kartas, kai šioje vietovėje nuvirsta medžiai, sukeliantys nepatogumų ir nuostolių. Iki šiol, esant nedideliems apgadinimams, juos tvarkėme savo jėgomis, tačiau šįkart situacija yra kiek sudėtingesnė.
Atsižvelgiant į tai, maloniai prašau:
• Atstatyti padarytus apgadinimus;
• Apžiūrėti šalia esančių medžių būklę;
• Jei įmanoma, imtis prevencinių priemonių, siekiant sumažinti riziką panašiems atvejams ateityje. […].“

2. Savivaldybės administracijos atsakyme (be nurodytos datos) „Dėl padarinių atstatymo“ (toliau – Atsakymas Nr. 1) į Kreipimąsi Nr. 1 nurodyta:
„Savivaldybės administracija 2025 m. spalio 21 d. gavo Jūsų prašymą atstatyti padarytus apgadinimus, apžiūrėti šalia esančių medžių būklę ir, jei įmanoma, imtis prevencinių priemonių siekiant sumažinti riziką panašiems atvejams ateityje (toliau – prašymas), kuriame nurodote, kad neseniai (pastebėta spalio 18 d.) adresu […] už šios teritorijos ribų nuvirtęs medis apgadino teritorijoje esančią tvorą bei prie tvoros esančio statinio stogą.
Atsakydami į prašymą informuojame, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal CK nuostatas reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas įrodžius neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
Pažymėtina, kad medynuose gali būti vykdomi pagrindiniai, ugdomieji, sanitariniai ir specialieji miško kirtimai, išskyrus šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytus draudimus ir apribojimus (Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 16 straipsnio 2 dalis).
Pagal Miško sanitarinės apsaugos taisyklių […] (toliau – Taisyklės), 29 punkto nuostatas sanitariniais miško kirtimais turi būti iškertamos žalių eglių vėjavartos, vėjalaužos, snieglaužos ir labai pažeisti medžiai iki medžių liemenų pavojingų kenkėjų apsigyvenimo juose, t. y. iki po žieve atsirandant gyvų liemenų kenkėjų (kiaušinėlių, lervų, lėliukių, naujos kartos suaugėlių). Sanitariniais miško kirtimais taip pat gali būti kertami kitų medžių rūšių labai pažeisti medžiai ir sausuoliai. Spygliuočiai, kuriuose apsigyveno medžių liemenų pavojingi kenkėjai, iki pirmųjų lėliukių susiformavimo taip pat turi būti iškirsti sanitariniais miško kirtimais ir pašalinti iš miško arba juose turi būti sunaikinti kenkėjai (30 punktas). Kitų atvejų, kai sanitariniai kirtimai yra privalomi, Taisyklėse nenumatyta.
Nagrinėjamu atveju Savivaldybė nebuvo gavusi prašymo pašalinti ar nugenėti medį, dėl to, kad jis būtų kėlęs grėsmę gyventojų ar jų turto saugumui. Taip pat nenustatyta, kad Grūto girininkijos 94 kvartalo 304a taksaciniame miško žemės sklype būtų registruota masinio ligų ir kenkėjų išplitimo grėsmė. Savivaldybei nebuvo išduotas leidimas šio medžio nukirtimui (pašalinimui) ar atskirų jo dalių (šakų) genėjimui, todėl tokių veiksmų negalėjo būti imtasi.
Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, informuojame, kad neturime teisinio pagrindo tenkinti Jūsų prašymo atstatyti padarytus apgadinimus.
Dėl prašyme nurodytų kitų medžių apžiūros ir priemonių taikymo bus sprendžiama vadovaujantis Miškų įstatymo ir Taisyklių nuostatomis.“

3. Pareiškėjos 2025 m. gruodžio 29 d. kreipimesi (toliau – Kreipimasis Nr. 2) „Dėl atsakymo į prašymą persvarstymo“ į Savivaldybės administraciją nurodyta:
„[…] norėčiau atkreipti dėmesį į aplinkybes, kurios, mano manymu, nebuvo tinkamai įvertintos nagrinėjant prašymą dėl žalos atlyginimo.
Mano prašyme buvo nurodyta, kad šioje vietoje medžiai buvo nuvirtę ne vieną kartą, ir tai įvyko nesant jokių ekstremalių oro sąlygų. Pats faktas, kad medžiai virto įprastomis sąlygomis, rodo padidintą riziką ir galimą miško priežiūros trūkumą. Tokie pakartotiniai incidentai yra objektyvus signalas, kad teritorijoje egzistuoja pavojus, kurį atsakingos institucijos turėjo įvertinti ir imtis prevencinių priemonių. Pagal CK 6.263 straipsnyje įtvirtintą pareigą elgtis taip, kad nebūtų padaryta žalos, viešojo administravimo subjektai privalo užtikrinti saugią aplinką ne tik reaguodami į gyventojų pranešimus, bet ir patys identifikuodami akivaizdžius pavojus, ypač kai jie kartojasi.
Atsakyme taip pat nurodoma, kad Savivaldybei nebuvo išduotas leidimas medžio pašalinimui ar genėjimui. Tačiau dėl šios aplinkybės buvo kreiptasi į Grūto girininkiją, ir iš jos gautas raštiškas atsakymas, kad teritorija aplink […] nėra šios institucijos žinioje. Tai reiškia, kad leidimų išdavimo mechanizmas, kaip jis pateiktas Jūsų atsakyme, nėra aiškus. Todėl kyla pagrįstas klausimas, kuri institucija iš tikrųjų yra atsakinga už šio konkretaus sklypo priežiūrą ir kokiu teisiniu pagrindu turėtų būti išduodami leidimai medžių šalinimui ar genėjimui. Jei Savivaldybė yra atsakinga už teritorijos priežiūrą, ji turėtų turėti teisę imtis veiksmų, kai medis kelia pavojų žmonių ar turto saugumui, arba aiškiai nurodyti, kuri institucija yra kompetentinga tai padaryti.
Atsižvelgiant į tai, kad žala atsirado dėl to, jog pavojingas medis nebuvo pašalintas laiku, nors teritorijoje jau buvo pasikartojančių incidentų, egzistuoja priežastinis ryšys tarp neveikimo ir atsiradusių nuostolių. Todėl prašau dar kartą įvertinti situaciją, atsižvelgiant į pakartotinius medžių virtimus, faktinę medžių būklę iki įvykio, institucijų pareigą užtikrinti saugią aplinką bei leidimų išdavimo kompetencijos klausimą.
Taip pat prašau informuoti, kokių konkrečių priemonių bus imtasi dėl kitų mano prašyme nurodytų medžių, siekiant išvengti panašių incidentų ateityje.

4. Savivaldybės administracijos 2026 m. sausio 25 d. atsakyme Nr. S12-350 (toliau – Atsakymas Nr. 2) į Kreipimąsi Nr. 2 nurodyta:
„Atsakydami į 2025 m. gruodžio 30 d. Savivaldybės administracijoje gautame Jūsų prašyme keliamus klausimus, informuojame:
1) Leidimus kirsti mišką miško valdytojams ir naudotojams Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduoda VMT (Miškų įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 4 punktas);
2) Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarką nustato Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-1055 „Dėl Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
3) Miško, esančio aplink žemės sklypą, adresu Druskininkai, […], valdytoja yra Druskininkų savivaldybė;
4) Sanitariniai miško kirtimai gali būti vykdomi išimtinai tik Miško sanitarinės apsaugos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. D1-204 „Dėl Miško sanitarinės apsaugos taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka;
5) Savivaldybė turi teisę imtis veiksmų miške, kai medžiai kelia pavojų žmonių ar turto saugumui, tačiau, kaip ir buvo nurodyta Jums 2025 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. S12-4039 pateiktame atsakyme, Savivaldybė nebuvo gavusi prašymo pašalinti ar nugenėti medį, dėl to, kad jis būtų kėlęs grėsmę gyventojų ar jų turto saugumui, taip pat nebuvo nustatyta, kad šiame miške būtų registruota masinio ligų ir kenkėjų išplitimo grėsmė.
Esant nurodytoms aplinkybėms, nekeičiame Jums 2025 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. S12-4039 pateiktos pozicijos.
Papildomai pažymime, kad atsižvelgus į Jūsų prašymą bei pasikeitusias aplinkybes (gausų sniegą), galimai įtakojančias medžių būklę, numatome artimiausiu metu iš naujo įvertinti situaciją vietoje ir, esant poreikiui, koreguoti suplanuotas sanitarinių kirtimų apimtis.“

2 priedas

TYRIMO METU GAUTA INFORMACIJA

1. Dėl Skunde nurodytų aplinkybių Seimo kontrolierė 2026 m. balandžio 21 d. su paklausimu Nr. SE-978 kreipėsi į Savivaldybės merą, prašydama pateikti informaciją šiais klausimais ir prašymais: 1) kokia tvarka Savivaldybėje organizuojama Savivaldybei patikėjimo teise perduotų (miško valdytojai) valstybinių miškų būklės stebėsena (apžiūros): kas jas atlieka, kokiu periodiškumu jos vykdomos, kaip dažnai ir kada apžiūrimos teritorijos prie privačių sklypų ribų; kokiais dokumentais įforminami apžiūrų rezultatai; 2) ar miškas, esantis greta Pareiškėjos privataus žemės sklypo (Skundžiamas miškas), priskirtinas miesto miškui; kas šio miško savininkas; ar Savivaldybė yra jo valdytoja; 3) ar Savivaldybė pagal galiojančius teisės aktus privalo ir ar realiai stebi Skundžiamo miško sanitarinę būklę; ar iki 2025 m. spalio 18 d. buvo atliktos apžiūros Skundžiamo miško ruože (2024-2025 m.); jeigu taip, nurodyti, kada, kas atliko, kokie rezultatai ir pateikti informaciją patvirtinančius dokumentus; 4) ar Savivaldybė turi registrą/duomenų bazę apie nuvirtusius medžius, vėjavartas, vėjalaužas ir jų šalinimą; jeigu taip, pateikti informaciją apie vietovę prie Pareiškėjos žemės sklypo už 2024–2026 m.; 5) chronologine tvarka surašyti visus veiksmus (ir priimtus sprendimus), kuriuos atliko Savivaldybės administracija, gavusi Pareiškėjos Kreipimąsi Nr. 1, be kita ko, informuojant šiais klausimais ir prašymais: ar Savivaldybė atliko apžiūrą vietoje po 2025 m. spalio 18 d. medžio nuvirtimo; jeigu neatliko, nurodyti, dėl kokių priežasčių; jeigu atliko, informuoti apie apžiūros rezultatus, pateikiant informaciją patvirtinančius dokumentus; ar nuvirtęs medis apgadino Pareiškėjos tvorą ir statinio stogą; dėl kokių priežasčių ir kuo vadovaujantis nuvirtęs medis, kaip teigia Pareiškėja, nebuvo pašalintas; kodėl Savivaldybė Atsakyme Nr. 1 akcentavo tik masinio ligų ir kenkėjų išplitimo grėsmės nebuvimą, nors, vadovaujantis Miško sanitarinių apsaugos taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2007 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. D1-204, 4.3 ir 4.8 papunkčiais, atrankinis sanitarinis miško kirtimas apima ir labai pažeistų medžių kirtimą, o labai pažeistais medžiais laikomi ir naujos vėjavartos ar vėjalaužos; atsižvelgiant į tai, kad, vadovaujantis Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-1055, 2.2 ir 4.2.2 papunkčiais, leidimai neprivalomi valstybinių miškų valdytojams kai avariniais atvejais kertami pavojų keliantys medžiai, o pavojų keliančiu medžiu laikomas nudžiūvęs, nulūžęs, skilęs, pakrypęs su išvirtusiomis ar pakilusiomis šaknimis, apdegęs ar kitaip pažeistas medis, kuris virsdamas ar lūždamas gali sutrikdyti inžinerinės infrastruktūros veiklą ir (ar) padaryti kitokios žalos, dėl kokių priežasčių ir kuo vadovaujantis (nurodyti konkrečias teisės aktų nuostatas) Savivaldybė teigia, kad nuvirtusio medžio pašalinimui iš Skundžiamo miško reikalingas leidimas; atsižvelgiant į Atsakyme Nr. 1 nurodytą teiginį, kad „Savivaldybei nebuvo išduotas leidimas šio medžio nukirtimui (pašalinimui) ar atskirų jo dalių (šakų) genėjimui“, informuoti, ar Savivaldybė kreipėsi į VMT dėl leidimo išdavimo; jeigu taip, nurodyti, kada kreipėsi ir koks atsakymas iš VMT buvo gautas (pateikti informaciją patvirtinančius dokumentus); jeigu nesikreipė, nurodyti, dėl kokių priežasčių ir kuo vadovaujantis; atsižvelgiant į Atsakyme Nr. 1 nurodytą Savivaldybės teiginį, kad „dėl prašyme nurodytų kitų medžių apžiūros ir priemonių taikymo bus sprendžiama vadovaujantis Miškų įstatymo ir Taisyklių nuostatomis“, informuoti, kokie konkretūs veiksmai ir kada buvo atlikti, kokie apžiūros rezultatai ir kokie sprendimai priimti (pateikti informaciją patvirtinančius dokumentus); jeigu apžiūra nebuvo atlikta, nurodyti konkrečias priežastis; ar Savivaldybė tikrino Pareiškėjos Kreipimesi Nr. 1 nurodytą aplinkybę, kad „tai ne pirmas kartas, kai šioje vietovėje nuvirsta medžiai, sukeliantys nepatogumų ir nuostolių“; pateikti tikrinimo rezultatus; jeigu netikrino, nurodyti, dėl kokių priežasčių; atsižvelgiant į Atsakyme Nr. 1 nurodytą teiginį, kad „nagrinėjamu atveju Savivaldybė nebuvo gavusi prašymo pašalinti ar nugenėti medį, dėl to, kad jis būtų kėlęs grėsmę gyventojų ar jų turto saugumui“, nurodyti, kuo vadovaudamasi Savivaldybė mano, jog negavus pranešimo apie konkretų medį, nėra pareigos (ar nėra pagrindo) imtis prevencinių veiksmų, jei teritorijoje kartojasi medžių virtimai; ar Savivaldybė pripažįsta, kad miško valdytojo pareiga apima ir proaktyvų būklės stebėjimą, o ne vien reagavimą į pranešimus; dėl kokių priežasčių ir kuo vadovaudamasi Savivaldybė priėmė sprendimą neatlyginti Pareiškėjai patirtos žalos, nuvirtusiam medžiui apgadinus tvorą ir statinio stogą; 6) chronologine tvarka surašyti visus veiksmus (ir priimtus sprendimus), kuriuos atliko Savivaldybės administracija, gavusi Pareiškėjos Kreipimąsi Nr. 2, be kita ko, informuojant šiais klausimais ir prašymais: atsižvelgiant į Kreipimosi Nr. 2 prašymą „informuoti, kokių konkrečių priemonių bus imtasi dėl kitų […] prašyme nurodytų medžių, siekiant išvengti panašių incidentų ateityje“ ir į Atsakymo Nr. 2 Savivaldybės teiginį „atsižvelgus į Jūsų prašymą bei pasikeitusias aplinkybes (gausų sniegą), galimai įtakojančias medžių būklę, numatome artimiausiu metu iš naujo įvertinti situaciją vietoje ir, esant poreikiui, koreguoti suplanuotas sanitarinių kirtimų apimtis“, išsamiai paaiškinti, kokie konkretūs veiksmai ir kada buvo atlikti, kokie apžiūros rezultatai ir kokie sprendimai priimti (pateikti informaciją patvirtinančius dokumentus); jeigu apžiūra nebuvo atlikta, nurodyti konkrečias priežastis; 7) kokia tvarka organizuojamas nuvirtusių medžių šalinimas, kai jie kelia pavojų žmonėms, jų turtui ar infrastruktūrai Savivaldybei patikėjimo teise perduotuose (miško valdytojai) valstybiniuose miškuose; 8) ar Savivaldybė planuoja ir kada (nurodyti konkretų terminą) pašalinti nuvirtusį medį.

2. Dėl Skunde nurodytų aplinkybių Seimo kontrolierė 2026 m. balandžio 21 d. su paklausimu Nr. SE-978 kreipėsi į VMT direktorių, prašydama pateikti informaciją šiais klausimais ir prašymais: 1) ar miškas, esantis greta privataus Pareiškėjos žemės sklypo priskirtinas miesto miškui; kas šio miško savininkas; ar Savivaldybė yra jo valdytoja; nurodyti teisės aktų nuostatas, kuriomis vadovaujamasi; 2) ar Savivaldybės administracija kreipėsi į VMT dėl leidimo pašalinti nuvirtusį medį išdavimo po 2025 m. spalio 18 d.; jeigu taip, kokį sprendimą šiuo klausimu priėmė VMT (pateikti informaciją patvirtinančius dokumentus); 3) kokios yra pagrindinės leidimų rūšys miško kirtimams (leidimas / pranešimas) ir pagal kokius kriterijus pasirenkama leidimo forma; 4) ar nuvirtusio medžio, keliančio pavojų (nagrinėjamu atveju, jis remiasi į tvorą ir statinio stogą), pašalinimas laikytinas kirtimu, kuriam reikalingas leidimas; jeigu taip: nurodyti konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis vadovaujamasi, ir paaiškinti, ar Savivaldybė pagal galiojančius teisės aktus (kokius) turėjo pareigą kreiptis į VMT dėl leidimo gavimo; 5) ar, vadovaujantis Miško sanitarinių apsaugos taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2007 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. D1-204, 4.3 ir 4.8 papunkčiais, atrankinis sanitarinis miško kirtimas apima ir labai pažeistų medžių kirtimą, o labai pažeistais medžiais laikomi ir naujos vėjavartos ar vėjalaužos; 6) atsižvelgiant į tai, kad, vadovaujantis Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-1055, 2.2 ir 4.2.2 papunkčiais, leidimai neprivalomi valstybinių miškų valdytojams kai avariniais atvejais kertami pavojų keliantys medžiai, o pavojų keliančiu medžiu laikomas nudžiūvęs, nulūžęs, skilęs, pakrypęs su išvirtusiomis ar pakilusiomis šaknimis, apdegęs ar kitaip pažeistas medis, kuris virsdamas ar lūždamas gali sutrikdyti inžinerinės infrastruktūros veiklą ir (ar) padaryti kitokios žalos, ar šiuo konkrečiu atveju nuvirtusio medžio pašalinimui iš Skundžiamo miško reikalingas leidimas; kokiais atvejais reikalingas leidimas, kai siekiama pašalinti pavojų keliančius medžius; 7) ar VMT turi duomenų, kad 2025-2026 m. laikotarpiu Savivaldybė kreipėsi į VMT dėl leidimų išdavimo kirsti mišką Skundžiamame miške; 8) pateikti argumentuotą nuomonę, kokius veiksmus ir kuo vadovaudamasi turėtų atlikti Savivaldybė kaip Skundžiamo miško valdytoja šioje konkrečioje situacijoje.

3. VMT 2026 m. gegužės 4 d. rašte Nr. R2-1990, be kita ko, nurodyta:
3.1. „Miškas, esantis greta privataus žemės sklypo […] (toliau – Žemės sklypas), yra priskirtas valstybinės reikšmės miškams (miestų miškai). […] Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai, tame tarpe ir miestų miškai. Savivaldybės miesto miškus valdo patikėjimo teise […]“.
3.2. „Dėl leidimo pašalinti nuvirtusį medį miške, greta Žemės sklypo, Savivaldybės administracija po 2025 m. spalio 18 d. į VMT nesikreipė. Pažymime, kad vadovaujantis Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-1055 (toliau – Aprašas), 4.2.2 papunkčiu, valstybinių miškų valdytojams leidimai kirsti mišką neprivalomi, kai avariniais atvejais kertami pavojų keliantys medžiai“.
3.3. „Teisę kirsti mišką suteikia dviejų rūšių dokumentai: leidimas kirsti mišką ir pranešimas apie ketinimą kirsti mišką. […] Valstybinių miškų valdytojams išduodami tik leidimai kirsti mišką. […].“
3.4. „Nuvirtusio ir pavojų keliančio medžio nupjovimas bei pašalinimas miško žemėje laikytinas miško kirtimu. Tačiau […] tokiais atvejais valstybinių miškų valdytojams leidimas nėra privalomas vadovaujantis Aprašo 4.2.2 papunkčiu.“
3.5. „Vadovaujantis Miško sanitarinės apsaugos taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2007 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. D1-204, 4.3 ir 4.8 papunkčiais, atrankinis sanitarinis miško kirtimas apima ir labai pažeistų medžių kirtimą. Tokiais medžiais laikomi ir naujos vėjavartos ar vėjalaužos.“
3.6. „[…] nurodytu atveju Savivaldybei, kaip valstybinio miško valdytojai, leidimas kirsti mišką buvo neprivalomas.“
3.7. „VMT neturi duomenų, kad 2025-2026 m. laikotarpiu Savivaldybė kreipėsi į VMT dėl leidimų išdavimo kirsti mišką Skundžiamame miške“.

4. Savivaldybės administracijos 2026 m. gegužės 31 d. rašte Nr. S12-1928, be kita ko, nurodyta:
4.1. „[…] gavus Pareiškėjos Kreipimąsi Nr. 1, buvo atlikta faktinė tiek nuvirtusio medžio, tiek Skundžiamo miško apžiūra. Vizualiai nustatyta, kad nuvirtęs medis buvo žaliuojantis, nenudžiūvęs, nepažeistas. Atlikus vizualinę Skundžiamo miško apžiūrą nenustatyta medžių, kurie galėtų kelti pavojų asmenų turtui ar sveikatai.“
4.2. „Nuvirtęs medis pašalintas iš anksto suderinus šalinimo laiką 2026 m. kovo 20 d. Šalinimo darbų terminas užsitęsė dėl gamtinių sąlygų (gausaus snygio žiemos metu) ir techninių sąlygų (Nuvirtęs medis miške, sunkiai pasiekiamoje/privažiuojamoje vietoje).“
4.3. „[…] gavus Pareiškėjos Kreipimąsi Nr. 2, įvertinus gausaus snygio pasekmes ir galimą neigiamą įtaką Skundžiamo miško medžių stabilumui, 2026 m. vasario viduryje buvo atliktas pakartotinis situacijos vertinimas vietoje. Apžiūrą atliko Savivaldybės paslaugų ūkio atstovai. Po apžiūros nuspręsta organizuoti medžio pašalinimo darbus, kurie, atsižvelgiant į nepalankias technikai meteorologines sąlygas žiemą, buvo realizuoti 2026 m. kovo 20 d.“