aA PAŽYMA DĖL X SKUNDO NR. 5D-2025/2.1-1372 PRIEŠ LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJĄ

SKUNDO ESMĖ

 

1. 1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė 2025 m. spalio 23 d. gavo X skundą dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Ministerija) pareigūnų veiksmų (neveikimo), nagrinėjant klausimą dėl kompensacijos įsigyti automobilį asmeniui su negalia vežioti skyrimo (toliau – Skundas).

 

2. Skunde nurodoma:

2.1. Pareiškėjo žmona Y yra visiškai neįgali, nustatytas 100 procentų neįgalumo lygis dėl retos ligos – G12.2. Ji nekalba, nevalgo pati, nevaldo rankų ir kojų, todėl reikalauja nuolatinės priežiūros.

2.2. 2025 m. rugsėjo 29 d. Pareiškėjas gavo Ministerijos atsakymą, kuriuo buvo „atmestas mano prašymas dėl automobilio įsigijimo kompensacijos. Sprendimas motyvuotas tuo, kad Y neturi galiojančio vairuotojo pažymėjimo.“

2.3. Pareiškėjo žmona dėl savo ligos niekada negalės vairuoti, todėl, Pareiškėjo nuomone, toks reikalavimas yra nepagrįstas ir diskriminacinis.

2.4. Pareiškėjas turi automobilį, kuris naudojamas išimtinai žmonos priežiūros, gydymo, reabilitacijos ir socialinės integracijos reikmėms, nes ją veža į gydymo įstaigas, poilsio vietas, kilnoja ją į ir iš mašinos. Nurodoma, kad „žmona vairuotojo pažymėjimą turėjo bet pasibaigęs  galiojimo laikas.“

 

TYRIMO IŠVADOS

 

3. Seimo kontrolierė 2025 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. SE-2313 kreipėsi į Ministeriją, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba arba „Sodra“), Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Agentūra), prašydama paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes.

2025 m. lapkričio 24 d. Seimo kontrolierė gavo Ministerijos atsakymą Nr. 1D-2698 (1 priedas).

2025 m. lapkričio 27 d. Seimo kontrolierė gavo Agentūros atsakymą Nr. 1D-2748 (1 priedas).

2025 m. lapkričio 28 d. Seimo kontrolierė gavo Fondo valdybos atsakymą Nr. 1D-2756 (1 priedas).

 

4. Tyrimui aktualus teisinis reguliavimas, įtvirtintas Viešojo administravimo įstatyme (toliau – VAĮ), Tikslinių kompensacijų įstatyme (toliau – TKĮ), Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme (toliau – ANTAPĮ), Administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ABTĮ), Valstybinio socialinio draudimo įstatyme (toliau – VSDĮ), Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatyme, Socialinių paslaugų įstatyme (toliau – SPĮ), Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – Prašymų nagrinėjimo taisyklės), Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 892 (toliau – Nuostatai), Individualios pagalbos teikimo, lengvojo automobilio ar jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijų poreikių nustatymo tvarkos apraše, patvirtintame Socialinės apsaugos ir darbo ministro, Sveikatos apsaugos ministro 2018 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-765/V-1530 (toliau – Individualios pagalbos aprašas), pateikiamas pažymos 2 priede, aktuali Konstitucinio Teismo (toliau – KT), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika pateikiami 3 priede.

 

5. Pareiškėjas nesutinka su Ministerijos atsakymu, kuriuo buvo atmestas jo prašymas „dėl automobilio įsigijimo kompensacijos. Sprendimas motyvuotas tuo, kad Y neturi galiojančio vairuotojo pažymėjimo.“

 

6. Atsižvelgiant į tyrimo metu analizuotą informaciją ir teisinį reglamentavimą (pažymos 1, 2 priedai), pažymėtina:

6.1.  Agentūra, 2025 m. rugsėjo 9 d. gavusi Pareiškėjo prašymą nustatyti negalią (Nr. DNS-79791), taip pat automobilio įsigijimo ir (ar) jo pritaikymo kompensacijos poreikį (toliau – Kompensacijos poreikis) Y, 2025 m. rugsėjo 10 d. priėmė Sprendimą dėl lengvojo automobilio ar jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikio, termino Nr. STS-10349 ir, vadovaujantis Individualios pagalbos teikimo tvarkos aprašo 17 punktu (2 priedas), nustatė Y Kompensacijos poreikį nuo 2025 m. rugsėjo 9 d. neterminuotai.

6.2.  Pareiškėjas per asmeninę „Sodros“ paskyrą 2025 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi į „Sodrą“, prašydamas „išimties tvarka leisti gauti kompensaciją [manytina – automobiliui įsigyti] nepaisant pasibaigusio jos [Pareiškėjo žmonos] vairuotojo pažymėjimo.“ Į kreipimąsi buvo atsakyta 2025 m. rugsėjo 18 d., nurodant, kad „teisę į kompensaciją turi tik pats asmuo, kuriam nustatytas lengvojo automobilio ar jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis ir kuris turi vairuotojo pažymėjimu patvirtintą teisę vairuoti lengvąjį automobilį.“ Informuota, kur galima susipažinti su informacija apie kompensaciją automobiliui, vadovaujantis VSDĮ nuostatomis (2 priedas, 1.6 punktas) išaiškinta šio atsakymo apskundimo tvarka.

6.3. Pareiškėjas 2025 m. rugsėjo 22 d. el. paštu pateikė skundą Ministerijai, prašydamas „įvertinti Sodros veiksmų teisėtumą ir pateikti ministerijos oficialų išaiškinimą dėl vairuotojo pažymėjimo reikalavimo taikymo teisėtiems globėjams; užtikrinti, kad kaip teisėtas globėjas turėčiau teisę naudotis kompensacija už automobilio įsigijimą ir (ar) pritaikymą, nepaisant to, kad mano globojamas asmuo dėl sveikatos negali vairuoti; pateikti man rašytinį ministerijos atsakymą“ (1 priedas, 2.12 punktas). Ministerija 2025 m. rugsėjo 29 d. Pareiškėjui pateikė atsakymą (1 priedas, 2.13 punktas).

6.4.  Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintas išsamumo principas, reiškiantis, jog viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį.

Ministerija formuoja socialinių paslaugų politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, gerinant socialinių paslaugų prieinamumą ir kokybę;  formuoja asmenų su negalia teisių apsaugos ir negalios nustatymo politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, užtikrinant šių asmenų galimybes dalyvauti visuomenės gyvenime. Ministerija Fondo valdybai teikia metodinę pagalbą kompensacijų skyrimo ir mokėjimo klausimais.

Vertinant Ministerijos 2025 m. rugsėjo 29 d. atsakymą, pažymėtina, kad Pareiškėjui paaiškinta, kad TKĮ nustato, kad teisę į lengvojo automobilio įsigijimo ir (ar) jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją turi asmenys, kuriems Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka nustatytas lengvojo automobilio ar jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis (toliau – automobilio kompensacijos poreikis), ir kurie turi vairuotojo pažymėjimu patvirtintą teisę vairuoti lengvąjį automobilį. Paaiškinta, kad vadovaujantis TKĮ nuostatomis, automobilio išlaidų ir techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos (toliau – Kompensacija) tikslas yra užtikrinti asmens su negalia savarankišką mobilumą, sudarant sąlygas jam pačiam vairuoti automobilį, ši priemonė nėra skirta globėjų ar kitų artimųjų poreikiams tenkinti. Ministerija pažymėjo, kad „Sodros“ Pareiškėjui pateiktas atsakymas atitinka šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą.

Pažymėtina tai, kad Pareiškėjui paaiškintos Socialinių paslaugų įstatymo nuostatos, savivaldybių funkcijos užtikrinant socialinių paslaugų, įskaitant transporto paslaugų, organizavimą, išlaidų, patirtų tenkinant asmenų su negalia individualiuosius poreikius, kompensavimą.

Be kita ko, Ministerija išsamiai paaiškino Individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio nustatymo galimybę (poreikis nustatomas, kai asmeniui dėl riboto savarankiškumo reikalinga kito asmens pagalba ir (ar) slauga), kokia institucija poreikį nustato, kokia institucija moka kompensaciją ir kita. Taigi, Ministerija pagal kompetenciją bei vadovaudamasi VAĮ, Prašymų nagrinėjimo taisyklių nuostatomis, Pareiškėjui pateikė pakankamai motyvuotą, atitinkantį išsamumo principą atsakymą.

Kartu pažymėtina, kad tyrimo metu nustatyta, jog Ministerijos 2025 m. rugsėjo 29 d. atsakyme nebuvo nurodyta jo apskundimo tvarka. Nors Pareiškėjas dėl šios aplinkybės nesiskundė, pažymėtina, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 7 punktą administraciniame sprendime turi būti aiškiai nurodyta apskundimo tvarka, įskaitant skundą nagrinėjančią instituciją, skundo padavimo terminą ir taikytiną teisinį reglamentavimą. Tokios informacijos nepateikimas gali apsunkinti asmens teisės į veiksmingą teisių gynybą įgyvendinimą.

6.5. Teismų praktikoje yra pasisakoma, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems yra suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, todėl plečiamas valdymo institucijų kompetencijos aiškinimas yra negalimas, viešojo administravimo subjektas neturi diskrecijos teisės peržengti jam nustatytos kompetencijos ribas ar veikti tokiu būdu, kokio nenumato teisės aktai.

Atkreiptinas dėmesys, kad Ministerija nėra ikiteisminio ginčų nagrinėjimo institucija, teisės aktais jai nesuteikta teisė vertinti „Sodros“ priimtus sprendimus, juos panaikinti ar įpareigoti „Sodrą“ panaikinti savo sprendimus.

Vadovaujantis TKĮ, Aprašo (pažymos 2 priedas) nuostatomis, „Sodra“ priima sprendimus dėl kompensacijų automobiliui įsigyti (ne) mokėjimo pagal asmenų prašymus ir pateiktus dokumentus, „Sodros“ sprendimai, veiksmai, neveikimas skundžiami VSDĮ nustatyta tvarka (pažymos 2 priedas, 1.6 punktas). Pareiškėjas, nesutikdamas su „Sodros“ sprendimu, turėjo teisę jį skųsti sprendime nurodyta tvarka. Nepateikta informacija, kad Pareiškėjas teisės aktuose nustatyta tvarka skundė „Sodros“ sprendimą.

 

7. Kaip minėta, pagal ANTPĮ ir jį detalizuojantį TKĮ 11 straipsnio 1 dalį, teisę į Kompensaciją turi asmenys su negalia (kai judėjimo funkcijų sutrikimas yra ilgalaikis ir (ar) negrįžtamas), kuriems ANTAPĮ nustatyta tvarka nustatytas Kompensacijos poreikis ir kurie turi vairuotojo pažymėjimu patvirtintą teisę vairuoti lengvąjį automobilį (ANTPĮ 21 straipsnis 1 dalis, TKĮ 11 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina tai, kad pagal TKĮ pilnamečio asmens su negalia teisė į Kompensaciją siejama su galiojančio vairuotojo pažymėjimo turėjimu. Kaip nurodė Ministerija, tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama asmeniui su negalia sudaryti sąlygas pačiam savarankiškai vairuoti transporto priemonę, užtikrinti jo savarankišką mobilumą. Ši Kompensacija nėra skiriama asmens su negalia artimųjų (šeimos narių, globėjų, kaip šiuo tiriamu atveju – Pareiškėjo) mobilumui užtikrinti. Tikslinių kompensacijų įstatyme nei Ministerijai, nei „Sodrai“ nėra suteikta diskrecija individualiais atvejais nukrypti nuo nustatytų kriterijų.

Šiame kontekste pažymėtina, kad TKĮ 11 straipsnio 3 dalyje numatyta išimtis šeimoms (sutuoktiniams arba neįregistravusiems santuokos bendrą ūkį tvarkantiems asmenims, artimiesiems giminaičiams, įtėviams (įmotėms), vaiko, kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), globėjams (rūpintojams)), auginantiems vaiką su negalia, gauti Kompensaciją, kai vaikui su negalia, kuriam iki pilnametystės sukakties buvo nustatytas pirmo arba antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba iki 2005 m. birželio 30 d. – visiška negalia) ir kuriam, sukakus pilnametystę, nepertraukiamai nustatyta visiška negalia ir (ar) specialusis nuolatinės slaugos poreikis, ir (ar) pirmo arba antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis. Taigi, jau suaugusio vaiko (pilnamečio asmens) su negalia (kai jam nepertraukiamai nustatyta visiška negalia ir (ar) specialusis nuolatinės slaugos poreikis, ir (ar) pirmo arba antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis) šeimos nariai ar globėjai turi teisę į Kompensaciją TKĮ 11 straipsnio 1 dalyje numatytomis sąlygomis. Tai reiškia, kad teisę į Kompensaciją turi pilnamečio asmens, kuriam iki pilnametystės buvo nustatytas pirmo arba antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba iki 2005 m. birželio 30 d. – visiška negalia), šeimos nariai ar globėjai, tačiau tokios teisės neįgyja asmens, kuriam toks individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis ar visiška negalia buvo nustatyta jau būnant pilnamečiu (suaugusiu), šeimos nariai ar globėjai.

Pažymėtina, kad aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą asmenų lygiateisiškumo principą, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad šis principas suponuoja pareigą įstatymų leidėjui nustatyti vienodą (nediferencijuotą) teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų kategorijų, esančių vienodoje padėtyje, atžvilgiu, kai tarp tų asmenų kategorijų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas jų traktavimas būtų objektyviai pateisinamas.

Taigi, kyla abejonė, ar teisiniu reglamentavimu vienos negalią turinčių asmenų grupės šeimoms nėra sukurtos palankesnės sąlygos gauti Kompensaciją, kodėl šeimos, slaugančios asmenis su negalia, kuriems visiška negalia ir (ar) specialusis nuolatinės slaugos poreikis, ir (ar) pirmo arba antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis nustatyti jau sulaukus pilnametystės, neturi teisės gauti Kompensacijos.

Seimo kontrolierė sutinka su Ministerijos pozicija, kad Kompensacija tai tik viena iš priemonių, padedančių užtikrinti asmenų su negalia individualiųjų poreikių tenkinimą, teisės aktais numatytos ir kitos pagalbos formos. Svarbus vaidmuo dėl socialinių paslaugų organizavimo, teikimo tenka savivaldybėms, t. y. savivaldybės yra atsakingos už socialinių paslaugų, įskaitant transporto paslaugų, organizavimą savo teritorijos gyventojams. Transporto organizavimo paslauga, kuri apima pavėžėjimą, pagalbą palydint asmenį nuo namų iki transporto priemonės, taip pat nuvykimą į reikalingą įstaigą bei grįžimą atgal, turi būti  teikiama asmenims, kurie dėl negalios, ligos ar senatvės turi judėjimo problemų ir dėl to negali naudotis visuomeniniu ar individualiu transportu. Tačiau pažymėtina, kad asmenų su negalia šeimos dar vis susiduria su nepakankamu (tai matyti iš Seimo kontrolierių įstaigoje gaunamų skundų ir atliktų tyrimų) socialinių paslaugų savivaldybėse prieinamumu, įskaitant transporto paslaugų asmenims su negalia teikimą. Atsižvelgiant į tai ir į anksčiau minėtus argumentus Ministerijai rekomenduotina apsvarstyti klausimą dėl galimybės inicijuoti TKĮ pataisas, teisę į Kompensaciją suteikiant ir asmenis, kuriems jau sulaukus pilnametystės nustatytas pirmo arba antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba iki 2005 m. birželio 30 d. – visiška negalia), slaugančioms šeimoms.

 

8. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir į tai, kad Ministerijos vienas iš veiklos tikslų yra formuoti asmenų su negalia teisių apsaugos politiką ir užtikrinti jų galimybes dalyvauti visuomenės gyvenime (Ministerijos nuostatų 7.16 punktas), tikslinga rekomenduoti Ministerijai apsvarstyti galimybę inicijuoti TKĮ pakeitimus, numatant teisę į Kompensaciją ir tais atvejais, kai pirmo arba antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba iki 2005 m. birželio 30 d. – visiška negalia) asmeniui nustatomas jam jau esant pilnamečiam, suteikiant tokią teisę jo šeimos nariams ar globėjams.

Pagal Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir 17 straipsnio 4 dalį, skundo tyrimas nutraukiamas, jeigu jo nagrinėjimas priskirtinas kitos institucijos kompetencijai. Kadangi klausimas dėl Kompensacijos skyrimo sąlygų ir jų keitimo yra susijęs su valstybės politikos formavimu, priskirtinu Ministerijos kompetencijai, vadovaujantis Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 22 straipsnio 3 dalimi, Pareiškėjo skundo tyrimas nutrauktinas.

Atkreiptinas Pareiškėjo dėmesys, kad teisės aktuose numatytos ir kitos pagalbos formos, užtikrinančios asmenų su negalia individualiųjų poreikių tenkinimą, todėl dėl transporto paslaugų (pavėžėjimo) asmens su negalia individualiems poreikiams tenkinti, Pareiškėjui siūlytina kreiptis į savivaldybę.

 

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS

 

9. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Seimo kontrolierė nusprendžia:

X skundo dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), nagrinėjant kompensacijos įsigyti automobilį asmeniui su negalia vežioti skyrimo klausimą, tyrimą nutraukti, nustačius, kad skunde keliamos problemos yra susijusios su galiojančio teisinio reguliavimo galimu tobulinimu, o ne su konkrečių pareigūnų veiksmais (neveikimu).

 

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJOS

 

10. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 8, 17 punktais, Seimo kontrolierė Socialinės apsaugos ir darbo ministrei rekomenduoja:

10.1. atsižvelgus į pažymos 8 punkte pateiktą nuomonę, apsvarstyti TKĮ tobulinimo galimybę, suteikiant teisę į Kompensaciją ir asmenų, kuriems jau sulaukus pilnametystės buvo nustatytas pirmo arba antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba iki 2005 m. birželio 30 d. – visiška negalia), slaugančioms šeimoms;

10.2. imtis priemonių, kad, vadovaujantis Viešojo administravimo ir Prašymų nagrinėjimo taisyklių nuostatomis, atsakymuose būtų išaiškinama apskundimo tvarka.

 

Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašoma informuoti Pareiškėją ir Seimo kontrolierę (rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus ir juos pagrindžiančius dokumentus Seimo kontrolierei pateikti per E. pristatymo informacinę sistemą ar el. p. [email protected]).

 

 

 

Seimo kontrolierė                                                                                  Erika Leonaitė

1 priedas

 

 

TYRIMO METU GAUTA INFORMACIJA

 

1. Seimo kontrolierė 2025 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. SE-2313 kreipėsi į Ministeriją, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba), Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Agentūra), prašydama paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes.

 

2. 2025 m. lapkričio 24 d. Seimo kontrolierė gavo Ministerijos atsakymą Nr. 1D-2698:

2.1. „2025 m. rugsėjo 22 d. socialinės apsaugos ir darbo viceministras E. B.elektroniniu paštu gavo Pareiškėjo elektroninį laišką dėl, jo nuomone, nepagrįsto reikalavimo turėti galiojantį vairuotojo pažymėjimą skiriant lengvojo automobilio ir (ar) jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją (toliau – automobilio kompensacija). Pareiškėjo elektroninis laiškas (pridedama) Ministerijoje buvo užregistruotas 2025 m. rugsėjo 23 d. (registracijos Nr. PL-3399).“

2.2. „Pareiškėjas prašė įvertinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos (toliau – „Sodra“) veiksmų teisėtumą, pateikti Ministerijos oficialų išaiškinimą dėl vairuotojo pažymėjimo reikalavimo taikymo teisėtiems globėjams ir užtikrinti, kad jis, kaip teisėtas globėjas, pats turėtų teisę naudotis automobilio kompensacija už automobilio įsigijimą ir (ar) pritaikymą, nors jo globojamas asmuo dėl sveikatos negali vairuoti.“

2.3. „Ministerija, įvertinusi Pareiškėjo pateiktą informaciją, nenustatė papildomos informacijos poreikio ir nesikreipė į kitas institucijas, nes Pareiškėjo elektroniniame laiške buvo pateikti visi duomenys, reikalingi klausimui pagal kompetenciją įvertinti.“

2.4. „Ministerijos vertinimas grindžiamas Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatyme nustatytomis objektyviomis automobilio kompensacijos skyrimo sąlygomis. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, teisę į lengvojo automobilio įsigijimo ir (ar) jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją turi asmenys, kurie atitinka šias sąlygas, tai yra kuriems Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme nustatyta tvarka nustatytas lengvojo automobilio ar jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis (toliau – automobilio kompensacijos poreikis) ir kurie turi vairuotojo pažymėjimu patvirtintą teisę vairuoti lengvąjį automobilį. Vieną kartą per 72 mėnesius gali būti skiriama 64 bazinių socialinių išmokų dydžio lengvojo automobilio išlaidų kompensacija ir (ar) iki 128 bazinių socialinių išmokų dydžio lengvojo automobilio techninio pritaikymo išlaidų kompensacija.“

2.5. „Tikslinių kompensacijų įstatyme taip pat aiškiai įtvirtinta sąlyga – suaugusiam asmeniui privaloma turėti galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Jei vairuotojo pažymėjimas negalioja, asmuo neatitinka Tikslinių kompensacijų įstatyme nustatytų sąlygų gauti automobilio kompensaciją. Taigi, suaugusiam asmeniui, kuris neturi galiojančio vairuotojo pažymėjimo, automobilio kompensacija negali būti skiriama, net jei jam nustatytas automobilio kompensacijos poreikis.“

2.6. „Tikslinių kompensacijų įstatyme taip pat nurodyta, kad automobilio kompensacijos tikslas – užtikrinti asmens su negalia savarankišką mobilumą, sudarant sąlygas asmeniui su negalia pačiam savarankiškai vairuoti transporto priemonę. Todėl Tikslinių kompensacijų įstatymas nesuteikia galimybės skirti automobilio kompensacijos šeimos nariams, globėjams ar kitiems asmenims, net jei asmuo su negalia dėl sveikatos būklės niekada negalės vairuoti automobilio, išskyrus šeimą, auginančią vaiką (įvaikį, globotinį, rūpintinį) su negalia (toliau – vaikas su negalia), kuriam iki 18 metų nustatytas pirmo arba antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, taip pat šeimą, kurioje vaikas su visiška negalia nuo vaikystės ar jam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, ar pirmo arba antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis. Jeigu šeima augina du ar daugiau vaikų su negalia, kuriems nustatytas pirmo arba antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (specialusis nuolatinės slaugos poreikis), ji turi teisę automobilio kompensaciją gauti už kiekvieną vaiką su negalia ir įsigyti lengvąjį (-uosius) automobilį (-ius) ir (ar) jį (juos) techniškai pritaikyti pagal kiekvieno vaiko su negalia poreikius. Atsižvelgdama į tai, Ministerija neturėjo teisinio pagrindo inicijuoti, kad „Sodra“ priimtų teigiamą sprendimą skirti automobilio kompensaciją.“

2.7. „Ministerija, veikdama pagal kompetenciją ir vadovaudamasi teisės aktais, 2025 m. rugsėjo 29 d. Ministerijos raštu Nr. SD-3499(8.6Mr-31) Pareiškėjui pateikė motyvuotą atsakymą. Ministerijos rašte Nr. SD-3499(8.6Mr-31) Pareiškėjui buvo išsamiai paaiškintos automobilio kompensacijos skyrimo sąlygos pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą. Taip pat nurodyta, kodėl galiojantis reguliavimas neleidžia skirti automobilio kompensacijos asmeniui, neturinčiam galiojančio vairuotojo pažymėjimo, ir nesuteikia galimybės skirti automobilio kompensacijos šeimos nariams, globėjams ar kitiems asmenims, taip pat papildomai paaiškinta apie galimybę gauti individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją ir apie galimas transporto paslaugas asmenims su negalia.“

2.8. „Pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą, Pareiškėjas, kaip žmonos globėjas, neturi teisės gauti automobilio kompensacijos. Teisė į automobilio kompensaciją siejama tik su asmeniu su negalia, kuris yra suaugęs, turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą ir jam nustatytas automobilio kompensacijos poreikis. Pareiškėjui Ministerijos rašte Nr. SD- 3499(8.6Mr-31) visa ši informacija buvo aiškiai nurodyta.“

2.9. „Papildomai informuojame, kad automobilio kompensacija – tai tik viena iš priemonių, padedančių užtikrinti asmenų su negalia individualiųjų poreikių tenkinimą. Pažymime, kai automobilio kompensacija negali būti skiriama, gali būti taikomos kitos pagalbos formos.“

2.10. „Pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymą, savivaldybės yra atsakingos už socialinių paslaugų, įskaitant transporto paslaugų, organizavimą savo teritorijos gyventojams. Transporto organizavimo paslauga įtraukta į Socialinių paslaugų katalogą ir gali būti teikiama asmenims, kurie dėl negalios, ligos ar senatvės turi judėjimo problemų ir dėl to ar dėl nepakankamų pajamų, ar dėl poreikio atlikti hemodializę negali naudotis visuomeniniu ar individualiu transportu. Ši paslauga apima pavėžėjimą, pagalbą palydint asmenį nuo namų iki transporto priemonės, taip pat nuvykimą į reikalingą įstaigą bei grįžimą atgal.

Be to, asmenims, kuriems nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – specialusis nuolatinės slaugos ar priežiūros (pagalbos) poreikis) (toliau kartu – poreikis), gali būti skiriamos ir mokamos individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos (toliau – kompensacija), kurios taip pat padeda užtikrinti asmenų su negalia individualiųjų poreikių tenkinimą ir (ar) kompensuoti išlaidas, patirtas tenkinant asmenų su negalia individualiuosius poreikius. Poreikiai gali būti nustatomi, kai asmeniui dėl riboto savarankiškumo reikalinga kito asmens pagalba ir (ar) slauga. Poreikį nustato Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Minėtai agentūrai nustačius poreikį, reikia kreiptis į savivaldybės Socialinės paramos skyrių su prašymu skirti kompensaciją. Šias kompensacijas skiria savivaldybė, kurioje yra asmens, turinčio teisę gauti kompensaciją, gyvenamoji vieta, meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, o moka šios savivaldybės administracija. Šios kompensacijos yra mėnesinės piniginės išmokos, padedančios kompensuoti išlaidas, patiriamas tenkinant individualiuosius asmenų su negalia poreikius.“

2.11. „Papildomai atkreipiame dėmesį, kad tam tikrais atvejais asmenys gali pasinaudoti ir pacientų pavėžėjimo į gydymo įstaigas paslauga. Ši paslauga teikiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu, kuriame yra numatyta valstybės pareiga užtikrinti pacientų prieinamumą prie sveikatos priežiūros paslaugų. Pacientų priskyrimas prie Sveikatos sistemos įstatyme nurodytų pacientų pavėžėjimo paslaugos gavėjų, pavėžėjimo atvejai, pavėžėjimo organizavimo, koordinavimo, teikimo ir apmokėjimo už pavėžėjimo paslaugas tvarka yra nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinamame Pacientų pavėžėjimo paslaugų organizavimo ir teikimo tvarkos apraše.“

2.12. Pareiškėjas 2025 m. rugsėjo 22 d. pateikė skundą Ministerijai:

„Aš, X esu teisėtas savo žmonos Y 1975.06.16 globėjas globa patvirtina teisiškai. Mano žmona turi sunkią negalią – ji nekalba, nejuda rankų ir negali vairuoti. Jos vairuotojo pažymėjimas yra pasibaigęs, o dėl sveikatos būklės atnaujinti jo negalima. Nepaisant to, transporto priemonė su kompensacija yra būtina jos vežiojimui į gydymo, reabilitacijos įstaigas bei kitoms būtinosioms reikmėms. Kreipiausi į „Sodrą“ dėl kompensacijos, tačiau gavau neigiamą atsakymą – reikalaujama pateikti mano žmonos galiojantį vairuotojo pažymėjimą, nors ji objektyviai negali vairuoti. Mano manymu, toks Sodros sprendimas yra nepagrįstas, nes: Socialinių paslaugų įstatymo 41 straipsnio 5 dalis taikoma tais atvejais, kai pats asmuo su negalia naudojasi kompensacija. Tačiau įstatymas ir poįstatyminiai aktai taip pat numato galimybę kompensaciją gauti teisėtam globėjui.

Reikalavimas pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą asmeniui, kuris dėl sveikatos būklės niekada daugiau nebegalės vairuoti, pažeidžia teisėtų lūkesčių, proporcingumo ir socialinės apsaugos principus. Tokia praktika užkerta kelią asmeniui su sunkia negalia pasinaudoti įstatymo numatyta teise į kompensaciją, nors tam yra aiškus poreikis. Todėl prašau: Įvertinti Sodros veiksmų teisėtumą ir pateikti ministerijos oficialų išaiškinimą dėl vairuotojo pažymėjimo reikalavimo taikymo teisėtiems globėjams. Užtikrinti, kad kaip teisėtas globėjas turėčiau teisę naudotis kompensacija už automobilio įsigijimą ir (ar) pritaikymą, nepaisant to, kad mano globojamas asmuo dėl sveikatos negali vairuoti. Pateikti man rašytinį ministerijos atsakymą. Ačiū.“

2.13. Ministerijos 2025 m. rugsėjo 29 d. atsakymas Pareiškėjui:

„Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymas nustato, kad teisę į lengvojo automobilio įsigijimo ir (ar) jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją turi asmenys, kuriems Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka nustatytas lengvojo automobilio ar jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis (toliau – automobilio kompensacijos poreikis), ir kurie turi vairuotojo pažymėjimu patvirtintą teisę vairuoti lengvąjį automobilį. Vieną kartą per 72 mėnesius gali būti skiriama 64 bazinių socialinių išmokų (toliau – BSI) dydžio lengvojo automobilio išlaidų kompensacija ir (ar) iki 128 BSI dydžio lengvojo automobilio techninio pritaikymo išlaidų kompensacija (toliau – automobilio kompensacija).

Automobilio kompensacijos poreikis nustatomas asmenims, kurių judėjimo funkcijų sutrikimai yra ilgalaikiai ir (ar) negrįžtami, vadovaujantis kriterijais, patvirtintais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-765/V-1530 „Dėl Individualios pagalbos teikimo, lengvojo automobilio ar jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Tačiau Tikslinių kompensacijų įstatyme taip pat aiškiai įtvirtinta sąlyga – suaugusiam asmeniui privaloma turėti galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Jei vairuotojo pažymėjimas negalioja, asmuo neatitinka Tikslinių kompensacijų įstatyme nustatytų sąlygų gauti automobilio kompensaciją.

Pažymėtina, kad automobilio kompensacijos tikslas yra užtikrinti asmens su negalia savarankišką mobilumą, sudarant sąlygas jam pačiam vairuoti automobilį. Ši priemonė nėra skirta globėjų ar kitų artimųjų poreikiams tenkinti.

Automobilio kompensacija – tai tik viena iš priemonių, padedančių užtikrinti asmenų su negalia individualiųjų poreikių tenkinimą. Kartu atkreipiame dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymą savivaldybės yra atsakingos už socialinių paslaugų, įskaitant transporto paslaugų, organizavimą savo teritorijos gyventojams. Transporto organizavimo paslauga įtraukta į Socialinių paslaugų katalogą ir gali būti teikiama asmenims, kurie dėl negalios, ligos ar senatvės turi judėjimo problemų ir dėl to ar dėl nepakankamų pajamų, ar dėl poreikio atlikti hemodializę negali naudotis visuomeniniu ar individualiu transportu. Ši paslauga apima pavėžėjimą, pagalbą palydint asmenį nuo namų iki transporto priemonės, taip pat nuvykimą į reikalingą įstaigą bei grįžimą atgal.

Be to, asmenims, kuriems nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – specialusis nuolatinės slaugos ar priežiūros (pagalbos) poreikis) (toliau kartu – poreikis), gali būti skiriamos ir mokamos individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos (toliau – kompensacija), kurios taip pat padeda užtikrinti asmenų su negalia individualiųjų poreikių tenkinimą ir (ar) kompensuoti išlaidas, patirtas tenkinant asmenų su negalia individualiuosius poreikius. Poreikiai gali būti nustatomi, kai asmeniui dėl riboto savarankiškumo reikalinga kito asmens pagalba ir (ar) slauga. Poreikį nustato Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Agentūra). Agentūrai nustačius poreikį reikia kreiptis į savivaldybės Socialinės paramos skyrių su prašymu skirti kompensaciją. Šias kompensacijas skiria savivaldybė, kurioje yra asmens, turinčio teisę gauti kompensaciją, gyvenamoji vieta, meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, o moka – šios savivaldybės administracija. Šios kompensacijos yra mėnesinės piniginės išmokos, padedančios kompensuoti išlaidas, patiriamas tenkinant individualiuosius asmenų su negalia poreikius.

Atsižvelgiant į tai, Ministerijos vertinimu, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos sprendimas neskirti Jūsų žmonai automobilio kompensacijos, nes ji neturi galiojančio vairuotojo pažymėjimo, atitinka šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą ir yra pagrįstas.“

 

3. 2025 m. lapkričio 27 d. Seimo kontrolierė gavo Agentūros atsakymą Nr. 1D-2748:

3.1. „Agentūros Tauragės teritoriniame skyriuje 2025 m. rugsėjo 9 d. buvo gautas Pareiškėjo prašymas nustatyti negalią Nr. DNS-79791, kuriuo be kita ko buvo prašoma nustatyti automobilio įsigijimo ir (ar) jo pritaikymo kompensacijos poreikį Y. Šio prašymo vertinimas rotacijos būdu buvo nukreiptas Agentūros Kauno IV teritoriniam skyriui.“

3.2. „Vadovaujantis Individualios pagalbos teikimo, lengvojo automobilio ar jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijų poreikių nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1- 765/V-1530 „Dėl specialiojo nuolatinės slaugos, specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos), specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarkos aprašo“ (toliau – Individualios pagalbos teikimo tvarkos aprašas) 4.2 papunkčiu bei 17 punktu, Agentūra automobilio kompensacijos poreikį nustato pilnamečiams asmenims, kurių judėjimo funkcijų sutrikimai yra ilgalaikiai ir (ar) negrįžtami pagal Lengvojo automobilio ar jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikio nustatymo kriterijų sąraše (2 priedas) nurodytus kriterijus […].“

3.3. „Agentūros Kauno IV teritorinis skyrius, atsižvelgdamas į 2025 m. rugsėjo 10 d. Kompensacijų poreikio vertinimo akte Nr. SP-4529 nurodytas diagnozes, nustatė, kad Y judėjimo funkcijų sutrikimai yra ilgalaikiai ir (ar) negrįžtami pagal Lengvojo automobilio ar jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikio nustatymo kriterijų sąrašo 1 punkte nurodytą kriterijų […]. Todėl 2025 m. rugsėjo 10 d. buvo priimtas Sprendimas dėl lengvojo automobilio ar jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikio, termino Nr. STS-10349 ir, vadovaujantis Individualios pagalbos teikimo tvarkos aprašo 17 punktu Y nustatytas lengvojo automobilio kompensacijos poreikis nuo 2025 m. rugsėjo 9 d. neterminuotai.“

3.4. „Agentūros Tauragės teritorinio skyriaus išduotų dokumentų sąrašo duomenimis, X Y negalios nustatymo dokumentus, taip pat ir 2025 m. rugsėjo 10 d. Sprendimą dėl lengvojo automobilio ar jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikio, termino Nr. STS-10349, atsiėmė 2025 m. rugsėjo 11 d. asmeniškai atvykęs į teritorinį skyrių.

Pažymėtina, kad išduodant negalios vertinimo dokumentus, asmenims paaiškinama, kur kreiptis dėl išmokų ar kompensacijų gavimo. Be to, asmenims, kuriems nustatyta negalia, prie įteikiamų dokumentų yra pridedama Agentūros Asmenų aptarnavimo ir dokumentų valdymo skyriaus paruošta rekomendacija „Kur kreiptis dėl išmokų, kai Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra nustato negalią“. Agentūros Kauno IV teritoriniame skyriuje operatyviai, išsamiai bei nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų išnagrinėti Y negalios nustatymo dokumentai ir nustatytas lengvojo automobilio kompensacijos poreikis nuo 2025 m. rugsėjo 9 d. neterminuotai.“

 

4. 2025 m. lapkričio 28 d. Seimo kontrolierė gavo Fondo valdybos atsakymą Nr. 1D-2756:

4.1. „Fondo valdybos Panevėžio skyriuje (toliau – Skyrius), kuriame centralizuotai yra skiriamos ir mokamos kompensacijos, nei X, nei Y prašymas dėl kompensacijos skyrimo nėra gautas.

4.2. „kadangi nei X, nei Y su prašymu skirti kompensaciją į Skyrių nesikreipė, teisė į kompensaciją nustatoma nebuvo ir sprendimas dėl kompensacijos (ne)skyrimo nėra priimtas; patikrinus „Sodros“ informacijos centro archyvą nustatyta, kad X per savo asmeninę „Sodros“ paskyrą 2025-09-18 pateikė užklausą (tekstas netaisytas): „Prašymas dėl lengvojo automobilio kompensacijos. Aš X esu teisėtai paskirtas savo Žmonos Y globėjui. Mano globotiniui nustatytas sunkus neįgalumas. Kadangi ji negali vairuoti dėl sunkios sveikatos būkles ir jos vairuotojo pažymėjimas yra pasibaigęs automobilį vairuosiu aš kaip teisėtas globėjas. Atsižvelgiant į jos sunkia sveikatos būkle automobilio kompensaciją yra būtina jos kasdieninio gyvenimo organizavimui ir gydomo paslaugų pasiekimui. Todėl prašome išimties tvarka leisti gauti kompensaciją nepaisant pasibaigusio jos vairuotojo pažymėjimą. Dėkoju už supratingumą ir tikiuosi teigiamo jūsų sprendimo.““

4.3. „Į šią užklausą buvo atsakyta 2025-09-18: „Informuojame, kad teisę į kompensaciją turi tik pats asmuo, kuriam nustatytas lengvojo automobilio ar jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis ir kuris turi vairuotojo pažymėjimu patvirtintą teisę vairuoti lengvąjį automobilį. Išsamiau apie šią kompensaciją ir reikiamus dokumentus galite paskaityti čia. Kilus papildomų klausimų kviečiame kreiptis į „Sodros“ informacijos centrą telefonu +370 5 250 0883 arba pateikti paklausimą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakymą (sprendimą) į prašymą (skundą) per 1 mėnesį nuo šio atsakymo (sprendimo) įteikimo (gavimo) dienos turite teisę apskųsti¹ Lietuvos administracinių ginčų komisijai² arba Regionų administraciniam teismui³.

¹ Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 5 dalis.

² Adresas Vilniaus g. 27, LT-01402 Vilnius. Apskundimo tvarka nustatyta Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatyme.

³ Adresai: Vilniaus rūmai, Žygimantų g. 2, LT-01102 Vilnius; Kauno rūmai, A. Mickevičiaus g. 8A, LT-44312 Kaunas; Klaipėdos rūmai, Galinio Pylimo g. 9, LT-91230 Klaipėda; Šiaulių rūmai, Dvaro g. 80, LT-76298 Šiauliai, Panevėžio rūmai, Respublikos g. 62, LT-35158 Panevėžys. Apskundimo tvarka nustatyta Administracinių bylų teisenos įstatyme.

Kitų X ar Y paklausimų / kreipimųsi dėl kompensacijos skyrimo ar informacijos apie kompensacijos skyrimo ar informacijos apie kompensacijos skyrimą pateikimo nei Fondo valdyboje, nei Skyriuje nėra gauta.“

2 priedas

 

TYRIMUI REIKŠMINGOS TEISĖS AKTŲ NUOSTATOS

 

1. 1. Nacionalinės teisės aktai:

1.1. Viešojo administravimo įstatymo:

3 straipsnis „Viešojo administravimo principai“ – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: […] 5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį; […].“

10 straipsnio „Administracinių sprendimų priėmimas“:

5 dalis – „Administraciniame sprendime turi būti nurodyta:

1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas;

2) administracinio sprendimo data;

3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris;

4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos;

5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės;

6) administracinio sprendimo motyvai;

7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką;

8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.“

11 straipsnio „Prašymų ir skundų administraciniam sprendimui priimti pateikimas ir nagrinėjimas“

1 dalis – „Asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles.“

14 straipsnis „Administracinio sprendimo apskundimas“ – „Asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą ar kitokį viešojo administravimo subjekto atsakymą į asmens prašymą ar skundą arba veiksmą (neveikimą), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus šio įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo administracinio sprendimo ar atsakymo įteikimo (paskelbimo) asmeniui šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka dienos ar veiksmo (neveikimo) arba vilkinimo paaiškėjimo asmeniui dienos tam pačiam viešojo administravimo subjektui arba aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, arba administraciniam teismui.“

 

1.2. Tikslinių kompensacijų įstatymo:

11 straipsnio „Teisė į lengvojo automobilio ir (ar) jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją“:

1 dalis – „Asmenys, kuriems Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka nustatytas lengvojo automobilio ar jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis ir kurie turi vairuotojo pažymėjimu patvirtintą teisę vairuoti lengvąjį automobilį, turi teisę vieną kartą per 72 mėnesius gauti 64 bazinių socialinių išmokų (toliau – BSI) dydžio lengvojo automobilio išlaidų kompensaciją ir (ar) iki 128 BSI dydžio lengvojo automobilio techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją.“

2 dalis – „Teisę gauti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą lengvojo automobilio ir (ar) jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją joje numatytomis sąlygomis turi sutuoktiniai arba neįregistravę santuokos bendrą ūkį tvarkantys asmenys, artimieji giminaičiai, įtėviai (įmotės), vaiko, kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), globėjai (rūpintojai) (toliau – šeima), auginantys vaiką (įvaikį, globotinį, rūpintinį) su negalia (toliau – vaikas su negalia), kuriam nustatytas pirmo arba antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (specialusis nuolatinės slaugos poreikis). Jeigu šeima augina du ar daugiau vaikų su negalia, kuriems nustatytas pirmo arba antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (specialusis nuolatinės slaugos poreikis), ji turi teisę šio straipsnio 1 dalyje nurodytą lengvojo automobilio ir (ar) jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją gauti už kiekvieną vaiką su negalia ir įsigyti lengvąjį (-uosius) automobilį (-ius) ir (ar) jį (juos) techniškai pritaikyti pagal kiekvieno vaiko su negalia poreikius.“

3 dalis – „Teisę gauti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą lengvojo automobilio ir (ar) jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją joje numatytomis sąlygomis šeima turi ir tuo atveju, kai vaikui su negalia, kuriam iki pilnametystės sukakties buvo nustatytas pirmo arba antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba iki 2005 m. birželio 30 d. – visiška negalia) ir kuriam, sukakus pilnametystę, nepertraukiamai nustatyta visiška negalia ir (ar) specialusis nuolatinės slaugos poreikis, ir (ar) pirmo arba antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis.“

12 straipsnio „Lengvojo automobilio ir (ar) jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos skyrimas ir mokėjimas“:

1 dalis – „Lengvojo automobilio ir (ar) jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliota (-os) Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga (-os).“

3 dalis – „Lengvojo automobilio ir (ar) jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos skyrimo ir mokėjimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.“

 

1.3. Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo:

1 straipsnio „Įstatymo paskirtis ir taikymas“ 1 dalis – „Šio įstatymo paskirtis – užtikrinti asmens su negalia teisių apsaugą ir įgyvendinimą lygiai su kitais asmenimis, reglamentuoti negalios nustatymo, asmens su negalia individualiųjų pagalbos poreikių nustatymo, tenkinimo ir finansavimo pagrindus, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas, kitas tarptautinės teisės normas ir principus, nustatyti asmens su negalia teisių apsaugos sistemos institucijas, jų veiklos teisinius pagrindus, funkcijas, teises ir pareigas asmens su negalia teisių apsaugos srityje.“

13 straipsnio „Vyriausybės ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kompetencija asmens su negalia teisių apsaugos politikos valdymo srityje“:

2 dalis – „Socialinės apsaugos ir darbo ministerija:

1) formuoja asmens su negalia teisių apsaugos politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą; […];

4) dalyvauja rengiant Nacionalinį pažangos planą, kuriame nustatomi strateginiai asmens su negalia teisių apsaugos politikos tikslai ir (ar) uždaviniai. Rengia nacionalines plėtros programas, kuriomis įgyvendinami šios politikos pažangos uždaviniai, ir teikia jas Vyriausybei tvirtinti, numato priemones šiems uždaviniams pasiekti, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jų įgyvendinimą.“

21 straipsnio „Lengvojo automobilio ar jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikio nustatymas ir terminai“:

1 dalis – „Asmeniui, kurio judėjimo funkcijų sutrikimas yra ilgalaikis ir (ar) negrįžtamas, gali būti nustatomas lengvojo automobilio ar jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis.“

4 dalis – „Asmuo, kuriam nustatytas lengvojo automobilio ar jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis, turi teisę gauti Tikslinių kompensacijų įstatyme nustatyto dydžio lengvojo automobilio ir (ar) jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją.“

 

1.4. Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 2 straipsnio „Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai“ 1 dalis – „1. Skundus (prašymus) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje ikiteismine tvarka nagrinėja Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai: Kauno apygardos skyrius, Klaipėdos apygardos skyrius, Panevėžio apygardos skyrius ir Šiaulių apygardos skyrius.“

 

1.5. Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio „Bylos, priskirtos administracinių teismų kompetencijai“  1 dalis – „1. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl: 1) valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (toliau – vilkinimas atlikti veiksmus); […].;”

 

1.6. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo:

41 straipsnio „Fondo administravimo įstaigų sprendimų ir veiksmų (neveikimo) apskundimas“:

1 dalis – „Draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys (toliau šiame straipsnyje – suinteresuoti asmenys) turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Fondo valdybai. Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.“

4 dalis – „Fondo valdyba, išnagrinėjusi skundą, gali jį patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. Fondo valdybos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui.“

5 dalis – „Fondo valdybos sprendimai ir veiksmai (neveikimas), įskaitant Fondo valdybos automatizuotus veiksmus ir (ar) automatizuotus administracinius sprendimus, (išskyrus sprendimus, numatytus šio straipsnio 4 dalyje) gali būti skundžiami Lietuvos administracinių ginčų komisijai Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo arba teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“

 

1.7. Socialinių paslaugų įstatymo:

14 straipsnio „Savivaldybės institucijų ir kitų administravimo subjektų kompetencija“:

5 dalis –  „Savivaldybės administracija: 1) organizuoja asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio vertinimą; 2) pagal nustatytą asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį skiria socialines paslaugas asmeniui (šeimai); […].“

 

1.8. Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875:

45 punktas – „Į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį:

45.1. į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti;

45.2. į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti;

45.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka. […]“.

47 punktas – „Atsakyme į prašymą ar skundą arba institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis asmuo turi būti informuojamas apie tokio atsakymo ar pranešimo apskundimo tvarką, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsniu, nurodant konkrečios institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-us) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas.“

 

1.9. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 892:

7 punktas – „Ministerijos veiklos tikslai: […];7.8. formuoti socialinių paslaugų politiką, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą, gerinant socialinių paslaugų prieinamumą ir kokybę; […]; 7.16. formuoti asmenų su negalia teisių apsaugos ir negalios nustatymo politiką, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą, užtikrinant šių asmenų galimybes dalyvauti visuomenės gyvenime.“

8 punktas – „Ministerija, siekdama Nuostatų 7 punkte numatytų veiklos tikslų, vykdo šias funkcijas: 8.1. rengia Lietuvos Respublikos Seimo priimamų teisės aktų, Vyriausybės nutarimų, sprendimų, rezoliucijų, kitų teisės aktų projektus, organizuoja ir (arba) koordinuoja priimtų teisės aktų įgyvendinimą; […] 8.3. atlieka galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą; […]“.

 

1.10. Individualios pagalbos teikimo, lengvojo automobilio ar jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijų poreikių nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Socialinės apsaugos ir darbo ministro, Sveikatos apsaugos ministro 2018 m. gruodžio 27 d. įsakymu  Nr. A1-765/V-1530:

17 punktas – „Automobilio kompensacijos poreikis nustatomas asmenims, kurių judėjimo funkcijų sutrikimai yra ilgalaikiai ir (ar) negrįžtami pagal Lengvojo automobilio ar jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikio nustatymo kriterijų sąraše (2 priedas) nurodytus kriterijus (pildomas Kompensacijų poreikio vertinimo aktas).“

 

 

3 priedas

 

TYRIMUI REIKŠMINGA TEISMŲ PRAKTIKA

1. Konstitucinio Teismo praktika:

„Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu […]. Kai kada poreikį įstatymų nustatytą teisinį reguliavimą detalizuoti ir sukonkretinti poįstatyminiuose teisės aktuose gali lemti būtinumas teisėkūroje remtis specialiomis žiniomis ar specialia (profesine) kompetencija (inter alia 2005 m. vasario 7 d., 2007 m. gegužės 5 d., 2020 m. gruodžio 7 d. nutarimai), tačiau, kaip ne kartą yra pabrėžęs Konstitucinis Teismas, jokiomis aplinkybėmis poįstatyminiais teisės aktais negalima nustatyti asmens teisės atsiradimo sąlygų, riboti teisės apimties; poįstatyminiais teisės aktais negalima nustatyti ir tokio su žmogaus teisėmis, jų įgyvendinimu susijusių santykių teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme.“ (2022 m. spalio 12 d. nutarimas).

„Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 52 straipsnis, kuriame inter alia nustatyti socialinės paramos pagrindai, aiškintinas kartu su konstituciniu teisinės valstybės principu ir kitomis susijusiomis Konstitucijos normomis ir principais (2013 m. vasario 7 d. nutarimas), inter alia su asmenų lygiateisiškumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principais (2012 m. vasario 6 d. nutarimas)“.

„Aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą asmenų lygiateisiškumo principą, Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad šis principas suponuoja pareigą įstatymų leidėjui nustatyti vienodą (nediferencijuotą) teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų kategorijų, esančių vienodoje padėtyje, atžvilgiu, kai tarp tų asmenų kategorijų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas jų traktavimas būtų objektyviai pateisinamas.“ (inter alia 2015 m. vasario 6 d., 2022 m. birželio 17 d., 2023 m. gruodžio 28 d. nutarimai).

 

2.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika:

„[…] viešojo administravimo subjektas, bet kokiu būdu gavęs informaciją apie galbūt padarytus pažeidimus, pagal savo kompetenciją turi patikrinti tokią informaciją, ją įvertinti ir reaguoti į ją nuostatų bei kitų teisės aktų nustatytu būdu. Tačiau tai nereiškia, kad Viešojo administravimo įstatymo, kitų šiam ginčui aktualių teisės aktų taikymo požiūriu atsakovas privalo veikti taip, kaip to prašo besikreipiantys į juos asmenys. […]“(2014 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-610-14).

 

„Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas, jog individualiame administraciniame akte turi būti nurodyta akto apskundimo tvarka, nustato pareigą individualų administracinį aktą priimančiam viešojo administravimo subjektui sprendime nurodyti tokius duomenis, iš kurių be papildomų informacijos šaltinių (įstatymų, poįstatyminių teisės aktų) ir laiko sąnaudų pareiškėjui, nepriklausomai nuo jo išsilavinimo, amžiaus, būtų visiškai aišku, kokiai institucijai (institucijos pavadinimas, adresas) ir per kokį terminą (nurodant ar terminas skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo, ar nuo individualaus akto gavimo dienos) gali būti paduotas skundas. Administracinio akto apskundimo tvarkos neišaiškinimas tinkamai nesiderina su geru viešuoju administravimu bei Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, gali suvaržyti asmens teisę kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją ar teismą.“ (2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-592/2012; 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-440/2012; 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-753/2013; 2015 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-587-438/2015).

 

„[…] atsakovas savo kompetencijos ribose įvykdė pareigą ir pateikė pareiškėjui tinkamą atsakymą, o tai, kad pareiškėjo netenkina skundžiamame atsakyme išdėstytos faktinės aplinkybės ir argumentai, nėra pagrindas pripažinti, jog pats atsakymas yra nemotyvuotas ir neteisėtas bei neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatų.“ (2016 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1150-520/2016).

„LVAT yra išaiškinęs, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, veikla vykdoma tik jiems priskirtos kompetencijos ribose, bet kokie viešojo administravimo subjektų veiksmai ar sprendimai, priimti viršijant nustatytą kompetenciją, pripažįstami neteisėtais […]. Akcentuotina, kad viešojoje teisėje veikiantys įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems yra suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, todėl plečiamas valdymo institucijų kompetencijos aiškinimas yra negalimas […]. Viešojo administravimo subjektui galioja administracinės teisės principas, nustatantis, jog viešojo administravimo subjektui leidžiama tiek, kiek nustato įstatymas. Šis imperatyvas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas neturi diskrecijos teisės peržengti jam nustatytos kompetencijos ribas ar veikti tokiu būdu, kokio nenumato teisės aktai (LVAT 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-704-662/2024; kt.)“ (2025 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-39-520/2025).