aA DĖL X SKUNDO NR. 5D-2026/2.1-224 PRIEŠ LIETUVOS KALĖJIMŲ TARNYBĄ

SKUNDO ESMĖ

 

1. Seimo kontrolierė 2026 m. vasario 9 d. gavo X (per jam atstovaujančią žmoną) (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau ir – LKT) pareigūnų atsisakymo nagrinėti Pareiškėjo 2025 m. lapkričio 7 d. skundą dėl LKT Marijampolės kalėjimo Resocializacijos skyriaus specialistės 2025 m. rugpjūčio 6 d. tarnybinio pranešimo, motyvuojant praleistu skundo padavimo terminu (toliau – Skundas).

 

2. Pareiškėjas Skunde nurodo:

2.1. 2025 m. spalio 23 d. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai Pareiškėjui (per jam atstovaujantį advokato padėjėją) atsiuntė LKT pateiktą teismui atsiliepimą į Pareiškėjo skundą. Prie atsiliepimo buvo pridėtas LKT Marijampolės kalėjimo Resocializacijos skyriaus specialistės 2025 m. rugpjūčio 6 d. tarnybinis pranešimas (toliau ir – Tarnybinis pranešimas).

2.2. Susipažinęs su Tarnybinio pranešimo turiniu, kuriame, Pareiškėjo teigimu, apie jį pateikti tikrovės neatitinkantys faktai, Pareiškėjas (per jam atstovaujančią žmoną) dėl Tarnybinio pranešimo 2025 m. lapkričio 7 d. pateikė LKT skundą.

2.3. LKT 2025 m. gruodžio 3 d. raštu atsisakė nagrinėti Pareiškėjo 2025 m. lapkričio 7 d. skundą, motyvuodama tuo, kad nebuvo laikomasi Bausmių vykdymo kodekse nustatyto termino skundui pateikti (neva terminas skaičiuojamas nuo 2025 m. rugpjūčio mėn.). Tačiau Pareiškėjas apie Tarnybinį pranešimą oficialiai sužinojo tik 2025 m. spalio 23 d.

 

TYRIMO IŠVADOS

 

3. Tyrimo metu 2026 m. vasario 19 d. Seimo kontrolierė kreipėsi į LKT, prašydama paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes.

 

4. Seimo kontrolierė gavo LKT 2026 m. kovo 3 d. raštą Nr. 1S-1368 (1 priedas).

 

5. Tyrimui aktualus teisinis reguliavimas, įtvirtintas Bausmių vykdymo kodekse, Administracinių bylų teisenos įstatyme, Viešojo administravimo įstatyme, ir teismų praktika, suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau ir – LVAT) jurisprudencijoje, pateikiami 2 ir 3 prieduose.

 

6. Pareiškėjas Skunde nurodė, kad LKT nepagrįstai atsisakė nagrinėti jo 2025 m. lapkričio 7 d. skundą dėl LKT Marijampolės kalėjimo Resocializacijos skyriaus specialistės 2025 m. rugpjūčio 6 d. tarnybinio pranešimo, argumentuojant tuo, kad Pareiškėjas nesilaikė Bausmių vykdymo kodekse nustatyto apskundimo termino, nors Pareiškėjas apie šį tarnybinį pranešimą ir jame pateiktą informaciją sužinojo tik 2025 m. spalio 23 d.

 

7. Bausmių vykdymo kodekse nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmes vykdančių įstaigų pareigūnų veiksmai ir jų priimti sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamos bausmės vykdymo įstaigos direktoriui (2 priedo 1 punktas).

Viešojo administravimo įstatyme nustatyta, kad vienas iš pagrindų, kada skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno sprendimu gali būti nenagrinėjamas, yra kai nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo asmeniui dienos iki skundo padavimo dienos yra praėjęs daugiau kaip vienas mėnuo (2 priedo 3 punktas).

LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad, kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (3 priedo 1 ir 2 punktai).

 

8. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad 2025 m. rugpjūčio 4 d. LKT gavo Pareiškėjo skundą dėl LKT Marijampolės kalėjimo 2025 m. liepos 29 d. sprendimo netenkinti Pareiškėjo prašymo išleisti trumpalaikei išvykai į namus.

2025 m. rugpjūčio 6 d. LKT Veiklos ir analizės skyrius, kreipdamasis dėl tarnybinės pagalbos nagrinėjant minėtą Pareiškėjo skundą, dokumentų valdymo sistemoje pateikė LKT Marijampolės kalėjimui užklausą dėl informacijos, susijusios su Pareiškėjo darbine veikla, pateikimo. Atsakydama į šią užklausą, LKT Marijampolės kalėjimo Resocializacijos skyriaus specialistė tą pačią dieną pateikė LKT Veiklos ir analizės skyriui tarnybinį pranešimą.

LKT, išnagrinėjusi Pareiškėjo 2025 m. rugpjūčio 4 d. skundą ir susijusią medžiagą, įskaitant Tarnybinį pranešimą, 2025 m. rugpjūčio 14 d. Pareiškėjui pateikė atsakymą.

Minėtus LKT Marijampolės kalėjimo ir LKT sprendimus dėl Pareiškėjo prašymo išleisti trumpalaikei išvykai į namus Pareiškėjas apskundė teismui.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai įpareigojo LKT pateikti atsiliepimą į Pareiškėjo skundą.

LKT atsiliepimą į Pareiškėjo skundą teismui pateikė 2025 m. rugsėjo 23 d. Prie atsiliepimo pridėjo su ginču susijusius dokumentus, įskaitant ir Tarnybinį pranešimą.

Pažymėtina, kad Pareiškėjas Skunde nenurodo, kada jis gavo teismo persiųstą LKT 2025 m. rugsėjo 23 d. atsiliepimo kopiją kartu su pridėtais dokumentais.

 

9. Skundo tyrimo metu taip pat nustatyta, kad 2025 m. rugpjūčio 13 d. LKT gavo Pareiškėjui atstovaujančios jo žmonos skundą dėl LKT Marijampolės kalėjimo 2025 m. liepos 10 d. sprendimo netenkinti prašymo perkelti Pareiškėją į atviro tipo bausmės atlikimo vietą.

LKT, išnagrinėjusi Pareiškėjui atstovaujančios jo žmonos 2025 m. rugpjūčio 13 d. skundą ir susijusią medžiagą, įskaitant Tarnybinį pranešimą, 2025 m. rugsėjo 8 d. pateikė jai atsakymą.

Minėtus LKT Marijampolės kalėjimo ir LKT sprendimus, priimtus išnagrinėjus prašymą perkelti Pareiškėją į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, Pareiškėjas apskundė teismui. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai įpareigojo LKT pateikti atsiliepimą į Pareiškėjo skundą.

LKT atsiliepimą į Pareiškėjo skundą teismui pateikė 2025 m. spalio 17 d. Prie atsiliepimo pridėjo su ginču susijusius dokumentus, įskaitant Tarnybinį pranešimą.

Pareiškėjas Skunde nurodo, kad teismo persiųstą LKT 2025 m. spalio 17 d. atsiliepimo kopiją kartu su pridėtais dokumentais, įskaitant Tarnybinį pranešimą, gavo 2025 m. spalio 23 d.

 

10. Pareiškėjas 2025 m. lapkričio 7 d. dėl Tarnybinio pranešimo pateikė LKT skundą.

LKT 2025 m. gruodžio 3 d. sprendimu atsisakė nagrinėti Pareiškėjo skundą dėl Tarnybinio pranešimo, argumentuodama tuo, kad Pareiškėjas skundžia 2025 m. rugpjūčio mėnesio tarnybinį pranešimą, taigi praleido Bausmių vykdymo kodekse nustatytą skundo pateikimo terminą (1 priedo 2 punktas).

Skundo tyrimo metu Seimo kontrolierei pateiktame LKT paaiškinime nurodyta, kad LKT neturėjo pareigos supažindinti Pareiškėją su Tarnybiniu pranešimu ir jo nesupažindino, nes šis dokumentas buvo skirtas tik LKT Veiklos analizės ir kontrolės skyriaus vyriausiajai specialistei, teikiant informaciją, reikalingą gautam skundui nagrinėti (1 priedo 1 punktas).

Pareiškėjo Skunde nurodyta, kad apie Tarnybinį pranešimą jis sužinojo tik 2025 m. spalio 23 d., kai gavo Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų persiųstą LKT 2025 m. spalio 17 d. atsiliepimą į Pareiškėjo skundą teismui dėl LKT Marijampolės kalėjimo ir LKT sprendimų, kuriais atsisakyta Pareiškėją perkelti į atviro tipo bausmės atlikimo vietą.

Nors Pareiškėjas Skunde nurodo, kad apie Tarnybinį pranešimą ir jame pateiktą informaciją sužinojo tik 2025 m. spalio 23 d., atsižvelgiant į įstatyme nustatytus pasirengimo nagrinėti bylą teisme procesinius veiksmus (2 priedo 2 punktas), tikėtina, kad Tarnybinio pranešimo kopiją Pareiškėjas gavo anksčiau, t. y. kartu su teismo persiųstu LKT 2025 m. rugsėjo 23 d. atsiliepimu. Tačiau LKT nei 2025 m. gruodžio 3 d. sprendime, kuriuo atsisakyta nagrinėti Pareiškėjo skundą dėl Tarnybinio pranešimo, nei Seimo kontrolierei nepateikė faktų, patvirtinančių, kad Pareiškėjas žinojo arba turėjo sužinoti Tarnybinio pranešimo turinį dar 2025 m. rugpjūčio mėn., t. y. tuo metu, kai Tarnybinis pranešimas buvo parengtas.

 

11. Viešojo administravimo subjektas (šiuo atveju – LKT), be specialiųjų teisės nuostatų, savo veikloje taip pat privalo vadovautis viešojo administravimo srityje taikomais principais, tarp jų – įstatymo viršenybės ir išsamumo. Nagrinėdamas skundus, jis privalo laikytis Viešojo administravimo įstatymo nuostatų, įskaitant reikalavimą administraciniame sprendime nurodyti tiek teisinį, tiek faktinį jo pagrindą.

LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad gero administravimo (atsakingo valdymo) principas savo ruožtu apima ir asmens teisę į pagrįstą (faktais ir teisės normomis) bei motyvuotą administracinį sprendimą. Tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą) (3 priedo 3, 4, 5 ir 6 punktai).

Taigi, administracinis sprendimas turi būti pagrįstas ne tik teisės normomis, bet ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Jei teisės normos, kuriomis grindžiamas sprendimas, neatitinka realios situacijos faktų, toks sprendimas laikomas nepagrįstu ir neteisėtu.

 

12. Atsisakymą nagrinėti Pareiškėjo 2025 m. lapkričio 7 d. skundą LKT grindė Bausmių vykdymo kodekso nuostata, pagal kurią laisvės atėmimo bausmes vykdančių įstaigų pareigūnų veiksmai ir jų priimti sprendimai gali būti skundžiami atitinkamos bausmės vykdymo įstaigos direktoriui per vieną mėnesį, taip pat Viešojo administravimo įstatymo nuostata, numatančią, kad skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo asmeniui dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip vienas mėnuo.

Atkreiptinas dėmesys, kad Viešojo administravimo įstatyme nustatyta, kad terminas skaičiuojamas nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo asmeniui dienos. Taigi šiuo konkrečiu atveju terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo dienos, kai Pareiškėjas susipažino su Tarnybinio pranešimo turiniu. Kaip minėta, ir LVAT yra pasisakęs, kad tais atvejais, kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, skundžiamas aktas laikomas jam paskelbtu nuo momento, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą ir koks yra jo turinys (3 priedo 1 ir 2 punktai).

LKT sprendime pateiktas argumentas, kad „Skunde skundžiate 2025 m. rugpjūčio mėnesio tarnybinį pranešimą, dėl ko konstatuotina, kad nebuvo laikomasi LR BVK 100 str. 1 d. nurodytų terminų skundo pateikimui“ (1 priedo 2 punktas), tačiau nepateiktos faktinės aplinkybės, kurios pagrįstų, kad Pareiškėjas žinojo arba turėjo sužinoti Tarnybinio pranešimo turinį dar 2025 m. rugpjūčio mėnesį, t. y. daugiau negu prieš vieną mėnesį iki skundo pateikimo LKT 2025 m. lapkričio 7 d.

Apibendrinant tai, kas paminėta, konstatuotina, kad LKT sprendime nurodytas teisinis pagrindas Pareiškėjo skundo nenagrinėjimui nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, todėl toks sprendimas neatitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų bei gero viešojo administravimo (atsakingo valdymo) principo.

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad privalomus reikalavimus asmenims nustato tik teisės aktų pagrindu priimti administraciniai sprendimai (2 priedo 3 punktas). Jie skundžiami atitinkamos srities veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose ir Viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Tarnybiniai pranešimai, kuriuose tik išdėstytas individualaus administracinio sprendimo pagrindimas, paprastai laikomi procedūriniais dokumentais, nesukeliančiais asmenims teisių ir pareigų (privalomų reikalavimų), todėl nėra skundžiami. Asmuo, nesutinkantis su jam materialines teisines pasekmes sukeliančiu individualiu administraciniu sprendimu, kuris priimtas remiantis atitinkamu procedūriniu dokumentu, gali skunde teismui dėl administracinio sprendimo išdėstyti savo nesutikimo motyvus ir dėl procedūrinio dokumento.

 

13. Atsižvelgiant į tai, kad LKT pareigūnai sprendimo atsisakyti nagrinėti Pareiškėjo 2025 m. lapkričio 7 d. skundą nepagrindė faktinėmis aplinkybėmis, atitinkančiomis nurodytą sprendimo teisinį pagrindą, todėl pažeidė Viešojo administravimo įstatyme nustatytus reikalavimus ir nesilaikė įstatymo viršenybės, išsamumo ir gero administravimo principų, Pareiškėjo Skundas pripažįstamas pagrįstu.

Seimo kontrolierė LKT direktoriui rekomenduoja užtikrinti, kad ateityje LKT pareigūnai, nagrinėdami pareiškėjų skundus, sprendimus pagrįstų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jas atitinkančiomis teisės normomis.

Atsižvelgiant į tai, kad teisme pagal Pareiškėjo skundus nagrinėjamos bylos, kuriose teikiant įrodymus yra pridėtas ir Tarnybinis pranešimas, teismas, spręsdamas dėl individualių administracinių sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo, gali įvertinti ir juos pagrindžiančio Tarnybinio pranešimo turinį bei jo įtaką priimtiems administraciniams sprendimams, sukeliantiems Pareiškėjui teisines pasekmes. Todėl Seimo kontrolierė sprendžia, kad nėra tikslinga LKT direktoriui rekomenduoti Pareiškėjo 2025 m. lapkričio 7 d. skundą nagrinėti iš naujo.

 

SEIMO KONTROLIERės SPRENDIMAS

 

14. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Seimo kontrolierė nusprendžia

X skundą dėl LKT pareigūnų atsisakymo nagrinėti jo 2025 m. lapkričio 7 d. skundą, motyvuojant praleistu skundo padavimo terminu, pripažinti pagrįstu.

 

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJA

 

15. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktu, Seimo kontrolierė LKT direktoriui rekomenduoja užtikrinti, kad ateityje LKT pareigūnai, nagrinėdami pareiškėjų skundus, sprendimus pagrįstų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jas atitinkančiomis teisės normomis.

 

Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Apie rekomendacijos nagrinėjimo rezultatus prašoma informuoti Seimo kontrolierę (rekomendacijos nagrinėjimo rezultatus ir juos pagrindžiančius dokumentus Seimo kontrolierei pateikti el. p. [email protected] arba per E. pristatymo informacinę sistemą).

 

 

Seimo kontrolierė

Erika Leonaitė

1 priedas

 

TYRIMO METU GAUTA INFORMACIJA

 

1. Seimo kontrolierė gavo LKT 2026 m. kovo 3 d. raštą Nr. 1S-1368, kuriame pateikta ši informacija:

„Informuojame, jog nuteistasis [Pareiškėjas] (toliau – nuteistasis) su 2025 m. rugpjūčio 8 d. tarnybiniu pranešimu Nr. RV-20-4956 (kopija pridedama) supažindintas nebuvo, kadangi šis dokumentas buvo skirtas tik Lietuvos kalėjimų tarnybos Veiklos analizės ir kontrolės skyriaus vyriausiajai specialistei, teikiant tarnybinę pagalbą gauto skundo nagrinėjimo metu. Atsižvelgiant į tai, jog dokumentas buvo skirtas tarnybiniam naudojimui ir jame pateikta informacija naudota atsakymo į skundą rengimo metu, kalėjimo darbuotojai ir pareigūnai neturėjo teisinio pagrindo ir (ar) prievolės supažindinti nuteistąjį su tarnybiniu pranešimu ar jo turiniu. Pažymime, jog minėtas tarnybinis pranešimas kaip bendro pobūdžio informacija apie pareiškėją buvo pateiktas ir kitoje administracinėje byloje (Nr. eI1-18344-1247/2025, proc. Nr. 3-62-3-01494-2025-1) (pridedama atsiliepimo kopija).“

 

2. LKT 2025 m. gruodžio 3 d. atsakyme Nr. 2S-9753 į Pareiškėjo 2025 m. lapkričio 7 d. skundą (LKT reg. Nr. 2G-4367) dėl LKT Marijampolės kalėjimo Resocializacijos skyriaus specialistės 2025 m. rugpjūčio 6 d. tarnybinio pranešimo Nr. RV-20-4956 pagrįstumo, be kita ko, nurodyta:

„Informuojame, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 100 str. 1 d. nurodyta, kad viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmes vykdančių įstaigų pareigūnų veiksmai ir jų priimti sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios įstaigos direktoriui. Bausmę vykdančios įstaigos direktorius šį skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o kai dėl skundo atliekamas tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo pabaigos dienos. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 11 straipsnio 3 dalies 5 punkte nurodyta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo asmeniui dienos iki skundo padavimo dienos yra praėjęs daugiau kaip vienas mėnuo. Pažymėtina, kad Skunde skundžiate 2025 m. rugpjūčio mėnesio tarnybinį pranešimą, dėl ko konstatuotina, kad nebuvo laikomasi LR BVK 100 str. 1 d. nurodytų terminų skundo pateikimui. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis LR BVK 100 str. 1 d. ir VAĮ 11 str. 3 d. 5 p. nuostatomis, Jūsų Skundas nagrinėjamas nebus.

Papildomai informuojame, kad sprendimas dėl tarnybinio patikrinimo inicijavimo yra institucijos (šiuo atveju LKT) vidaus kompetencija ir grindžiamas teisės aktų reikalavimais. Subjektyvi asmens nuomonė, nesant konkrečių pažeidimo požymių, negali būti laikomi pakankamu teisiniu pagrindu tarnybinio patikrinimo pradėjimui. Atsižvelgiant į tai, Jūsų prašymas atlikti tarnybinį patikrinimą tenkinamas nebus.

Jūsų Skundas nagrinėjamas nebus.

Šis atsakymas per vieną mėnesį nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmams (Žygimantų g. 2, 01102 Vilnius).“

 

 

 

2 priedas

 

TYRIMUI REIKŠMINGOS TEISĖS AKTŲ NUOSTATOS

 

1. Bausmių vykdymo kodekso 100 straipsnio „Bausmių vykdymo sistemos pareigūnų ir antstolių veiksmų ir jų priimtų sprendimų apskundimo tvarka“ 1 dalis: „Viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmes vykdančių įstaigų pareigūnų veiksmai ir jų priimti sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios įstaigos direktoriui. Bausmę vykdančios įstaigos direktorius šį skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o kai dėl skundo atliekamas tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo pabaigos dienos.“

 

2. Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnis „Atsiliepimo į skundą (prašymą, pareiškimą) reikalavimas“: „Teismo pirmininkas ar teisėjas nusiunčia atsakovui skundo (prašymo, pareiškimo) nuorašą (skaitmeninę kopiją), o reikiamais atvejais – ir pridėtų prie jo dokumentų nuorašus (skaitmenines kopijas), taip pat paprastai nustato ne trumpesnį kaip keturiolikos kalendorinių dienų nuo skundo (prašymo, pareiškimo) nuorašo (skaitmeninės kopijos) gavimo terminą, per kurį atsakovas raštu privalo pateikti teismui savo atsiliepimą į skundą (prašymą, pareiškimą). Kai atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, jis privalo pateikti atsiliepimus į skundą (prašymą, pareiškimą) tokios formos, kokios pageidauja pareiškėjas, o jeigu pareiškėjas pageidavimo dėl procesinių dokumentų formos nepareiškė, – tokios formos, kokios buvo paduotas skundas (prašymas, pareiškimas). Atsiliepime į skundą (prašymą, pareiškimą) atsakovas nurodo, ar jis sutinka, ar nesutinka su skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimais, ar dalyvaus bylą nagrinėjant teismo posėdyje, ar pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip), ir (arba) ar reikalauja užtikrinti jam ir (ar) jo atstovui galimybę pasinaudoti teismo informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (vaizdo konferencijomis, telekonferencijomis ir kitaip) teismo patalpose, taip pat nuomonę dėl ketinimo ir galimybių ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu. Atsiliepimo su priedais egzempliorių (kopijų) turi būti tiek, kad po vieną tektų kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme, išskyrus atvejus, kai atsiliepimas paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis ir kai dėl didelės dokumento apimties teismas leidžia nepateikti priedų. Gavus iš atsakovo rašytinį atsiliepimą, jo nuorašai (skaitmeninės kopijos) išsiunčiami proceso šalims.“

 

3. Viešojo administravimo įstatymo:

3 straipsnis „Viešojo administravimo principai“: „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: […]; 4) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; 5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį; […].“

10 straipsnio „Administracinių sprendimų priėmimas“:

2 dalis: „Privalomus reikalavimus asmenims nustato tik teisės aktų pagrindu priimti administraciniai sprendimai.“

5 dalis: „Administraciniame sprendime turi būti nurodyta: […] 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; […].“

11 straipsnio „Prašymų ir skundų administraciniam sprendimui priimti pateikimas ir nagrinėjimas“ 3 dalis: „Prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu: […]; 5) nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo asmeniui dienos iki skundo padavimo dienos yra praėjęs daugiau kaip vienas mėnuo; […].“

 

 

 

3 priedas

 

TYRIMUI REIKŠMINGA TEISMŲ PRAKTIKA

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika:

1. 2007 m. gruodžio 6 d. nutartyje Nr. AS⁵-550-07 pažymėta:

„Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 str. 1 d. [nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančios ABTĮ redakcijos 29 str. 1 d.] numato, kad, jei specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys.“

2. 2011 m. gegužės 2 d. nutartyje Nr. A⁴³⁸-1115/2011 pažymėta:

„Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys […].“

3. 2012 m. kovo 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A⁵⁰²-1605/2012 pažymėta: „Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai, 2004 m. lapkričio 5 d. išvada). Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A¹⁰-655/2005). […] Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.).“
4. 2012 m. gegužės 31 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A⁶⁰²-2112/2012 pažymėta, kad gero administravimo (atsakingo valdymo) principas savo ruožtu apima ir asmens teisę į pagrįstą (faktais bei teisės normomis) ir motyvuotą administracinį sprendimą.
5. LVAT praktikos taikant Viešojo administravimo įstatymo normas apibendrinime, kuriam buvo pritarta LVAT teisėjų 2016 m. birželio 1 d. pasitarime, yra nurodęs:

5.1. „[…], Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus […].“

5.2. „Abiejų – teisėtumo ir pagrįstumo – reikalavimų bei jų neatsiejamo ryšio svarba nuosekliai akcentuojama administracinių teismų praktikoje. LVAT praktikoje konstatuota, kad individualių administracinių aktų priėmimas yra teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui, todėl privalo būti grindžiamas faktais ir teisės normomis. Tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą) […].“