aA PAŽYMA DĖL X SKUNDO NR. 5D-2025/2.1-1437 PRIEŠ LIETUVOS KALĖJIMŲ TARNYBOS VILNIAUS KALĖJIMĄ

SKUNDO ESMĖ

 

1. Seimo kontrolierė 2025 m. lapkričio 5 d. gavo X (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – LKT) pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su netinkamu apskundimo tvarkos nurodymu atsakant į skundus (toliau – Skundas).

2. Skunde, be kitų aplinkybių, nurodoma, kad Pareiškėjas ne kartą su skundais kreipėsi į LKT ir gavo atsakymą su, jo nuomone, neteisingai nurodyta apskundimo tvarka.

 

TYRIMO IŠVADOS

 

3. Seimo kontrolierei Pareiškėjas su Skundu pateikė LKT 2025 m. lapkričio 3 d. raštą Nr. 2S-8725, kuriuo buvo atsakyta Pareiškėjui į 2025 m. spalio 27 d. skundą (reg. Nr. 2025 m. spalio 27 d. Nr. 2G-4205, 2G-4203) (1 priedas). 

4. Tyrimui aktualus teisinis reguliavimas, įtvirtintas Bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK), Administracinių bylų teisenos įstatyme, Viešojo administravimo įstatyme (toliau – VAĮ), pateikiamas 2 priede. 

5. Atsižvelgiant į tyrimo metu analizuotą informaciją (1 priedas), teisinį reguliavimą (2 priedas) ir teismų praktiką (3 priedas), pateikiamos išvados. 

6. Pareiškėjas nurodė, kad kreipėsi į LKT su skundais ir gavo LKT atsakymą, kuriame netinkamai nurodyta apskundimo tvarka.

7. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad LKT pateikė atsakymą Pareiškėjui (į 2025 m. spalio 27 d. skundą (reg. Nr. 2025 m. spalio 27 d. Nr. 2G-4205, 2G-4203), kuriuo įvertino LKT Alytaus kalėjimo pareigūno veiksmų (neveikimo) teisėtumą ir pagrįstumą. Atsakyme, be kita ko, nurodė, kad šis sprendimas gali būti skundžiamas Regionų administracinio teismo Kauno rūmams.

8. BVK yra nustatyta išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka – kalėjimo pareigūnų veiksmai ir jų priimti sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios įstaigos direktoriui (2 priedo 1.1 punktas).

VAĮ įtvirtinta, kad administraciniame sprendime, be kitų aplinkybių, turi būti nurodyta apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką (2 priedo 1.3 punktas).

Administracinių bylų teisenos įstatymas nustato, kur yra nagrinėjamos administracinės bylos, bei kuriam teismui paduodamas skundas (prašymas, pareiškimas) ir kiti procesiniai dokumentai (2 priedo 1.2 punktas).

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs administracinių bylų teismingumo praktiką. Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, kai įstatymų yra numatyta ikiteisminė tvarka vidinės administracinių aktų kontrolės sistemos pagrindu (toks santykis šiame kontekste yra tarp Alytaus kalėjimo ir LKT) ir institucija, išnagrinėjusi ginčą ikiteismine tvarka, skundžiamą administracinį sprendimą palieka nepakeistu, tiesiogines teisines pasekmes asmeniui sukelia pirminis administracinis sprendimas. Esant tokiai situacijai asmens galimai pažeistos teisės teisme gali būti apgintos jam ginčijant tik tiesiogines pasekmes sukeliantį pirminį administracinį sprendimą, o įrodymai, kad asmuo pasinaudojo įstatymo numatyta išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, tokiu atveju yra patvirtinimas, kad asmuo yra įvykdęs įstatymų nustatytą sąlygą prieš kreipiantis teisminės gynybos pasinaudoti šia tvarka (3 priedas).

 

9. Skundo nagrinėjimo metu nustatyta, kad LKT Pareiškėjo skundą nagrinėjo išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka ir priėmė sprendimą netenkinti pareiškėjo skundo. Atsižvelgiant į teismų suformuotą praktiką, jog Pareiškėjui tiesiogines pasekmes sukėlė ne LKT pateiktas atsakymas, o Alytaus pareigūnų veiksmai ir sprendimai, darytina išvada, kad Pareiškėjui nesutinkant su sprendimu, priimtu išnagrinėjus ginčą išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, skundas teismui turėtų būti paduodamas dėl Alytaus pareigūnų veiksmų ir sprendimų.

Regionų administracinio teismo konkrečių rūmų veiklos teritorija sutampa su atitinkamo bendrosios kompetencijos apygardos teismo veiklos teritorija, t. y. Kauno apygardos teismo veiklos teritorija apima Kauno apylinkės teismo, Alytaus apylinkės teismo ir Marijampolės apylinkių teismo veiklos teritorijas. Atsižvelgiant į Regionų administracinio teismo veiklos teritorijų suskirstymą, darytina išvada, kad LKT 2025 m. lapkričio 3 d. rašte Nr. 2S-8725 apskundimo tvarką nurodė tinkamai.

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta galimybė skundą (prašymą, pareiškimą) paduoti bet kuriuose teismo rūmuose. Todėl LKT rašte nurodydama, kad skundas gali būti paduodamas Kauno rūmams, Pareiškėjo nesuklaidino, nesuvaržė ir kitaip nepažeidė Pareiškėjo teisės kreiptis į teismą.

 

10. Įvertinusi tyrimo metu nustatytas aplinkybes, darytina išvada Pareiškėjo Skundas dėl LKT atsakyme netinkamai nurodytos apskundimo tvarkos atmestinas.

 

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS

 

11. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Seimo kontrolierė nusprendžia X skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su netinkamai nurodyta skundo apskundimo tvarka, atmesti.

 

 

Seimo kontrolierė                                                                                            Erika Leonaitė

 

 

 

1 priedas

 

TYRIMO METU GAUTA INFORMACIJA

 

1. Su Skundu Pareiškėjas Seimo kontrolierei pateikė LKT 2025 m. lapkričio 3 d. raštą Nr. 2S-8725 (atsakymą į Pareiškėjo skundus). Rašte pateikta ši informacija:

„[…] Skunduose teigiate, kad pareigūnas priėjo prie Jūsų ir pradėjo grasinti susidorojimu bei bausmės atlikimo sąlygų bloginimu. Nurodote, jog po pokalbio su Alytaus kalėjimo viršininku minėtas pareigūnas, Jūsų teigimu, ėmė ieškoti priežasčių konfliktui, elgiasi priešiškai ir yra nusistatęs prieš Jus asmeniškai. Jūsų manymu, toks pareigūnas, kuris, kaip teigiate, elgiasi priešiškai, grasina ir provokuoja konfliktines situacijas, neturėtų dirbti su nuteistaisiais bei dalyvauti jų resocializacijos procese.

LKT, išnagrinėjusi Jūsų Skundu nustatė, kad Skunduose pateikta informacija yra neinformatyvi, fragmentiška ir nepagrįsta konkrečiais faktais. Skunduose nenurodytos tikslios datos, laiko tarpiai, konkretūs veiksmai, kurie Jūsų manymu, galėjo pažeisti Jūsų teises ar teisėtus interesus. Taip pat nepateikti jokie objektyvūs įrodymai ar aplinkybes patvirtinantys duomenys, kurie leistų patikrinti Jūsų nurodytus teiginius. Dėl šių priežasčių nėra galimybės nustatyti faktinių aplinkybių visumos, įvertinti situacijos teisinio pagrįstumo pagal Jūsų pateiktus duomenis.

Skunduose teigiate, kad artimiausiu metu ketinate informuoti atitinkamas institucijas dėl šio pareigūno veiksmų, tačiau pažymėtina, kad šiuose Skunduose nepateikėte jokių objektyvių ar apčiuopiamų įrodymų, patvirtinančių, jog minėtas pareigūnas iš tikrųjų pažeidžia Jūsų teises ar blogina bausmės atlikimo sąlygas. Atsižvelgiant į tai, nėra faktinio ar teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareigūnas elgėsi netinkamai ar viršijo savo įgaliojimus, todėl Jūsų skunduose nurodyti teiginiai vertintini kaip subjektyvūs ir nepatvirtinti jokiais įrodymais.

Pažymime, kad Alytaus kalėjimo pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, neturi išankstinio ar asmeninio nusistatymo nei prieš vieną nuteistąjį (suimtąjį), savo pareigas atlieka dorai bei atsakingai. Pastebėjus neteisėtus ar netinkamus pareigūnų veiksmus Jūs visada galite apie tai nedelsiant informuoti Alytaus kalėjimo viršininką, nurodant konkrečias ir aiškias įvykio aplinkybes (datą ir laiką, pareigūnus bei jų neteisėtus veiksmus), kuris teisės aktų nustatyta tvarka įvertis gautą informaciją ir priims reikiamus sprendimus. Akcentuojame, kad LKT taip pat veikia Pasitikėjimo linija, kurios veiklą nustato Lietuvos kalėjimų tarnybos pasitikėjimo linijos nuostatai, patvirtinti LKT direktoriaus 2023 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V-222. Vienas iš Pasitikėjimo linijos tikslų yra sudaryti sąlygas asmenims anonimiškai, konfidencialiai arba viešai pateikti informaciją apie darbuotojų galimai neteisėtus veiksmus bei vykdyti tokių veiksmų prevenciją.

Įvertinus išnagrinėtą medžiagą, Jūsų Skundas yra nepagrįstas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 100 straipsnio 2 dalimi, šis Lietuvos kalėjimų tarnybos sprendimas per dvidešimt dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka Regionų administracinio teismo Kauno rūmams (A. Mickevičiaus g. 8A, 44312 Kaunas).“

  

2 priedas

 

TYRIMUI REIKŠMINGOS TEISĖS AKTŲ NUOSTATOS

 

1. Nacionalinės teisės aktai:

1.1. Bausmių vykdymo kodekso 100 straipsnis – „1. Viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmes vykdančių įstaigų pareigūnų veiksmai ir jų priimti sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios įstaigos direktoriui. Bausmę vykdančios įstaigos direktorius šį skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o kai dėl skundo atliekamas tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo pabaigos dienos. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą bausmę vykdančios įstaigos direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo dienos gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui.[….]“.

 

1.2. Administracinių bylų teisenos įstatymo 26 straipsnis – „Išankstinis ginčų nagrinėjimas ne teismo tvarka“ – 1. Prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

31 straipsnis – „Administracinė byla yra nagrinėjama: 1) teismo rūmuose, kurių veiklos teritorijoje yra pareiškėjo gyvenamoji vieta (buveinė), jei ji yra Lietuvos Respublikos teritorijoje; 2) kai skundą (prašymą, pareiškimą) paduoda pareiškėjas, kurio gyvenamoji vieta (buveinė) yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, – pareiškėjo pasirinktuose teismo rūmuose; 3) kai skundą (prašymą, pareiškimą) paduoda keli pareiškėjai, kurių gyvenamoji vieta (buveinė) yra skirtingų teismo rūmų veiklos teritorijose, – pareiškėjų bendrai pasirinktuose teismo rūmuose, kurių veiklos teritorijoje yra bent vieno iš pareiškėjų gyvenamoji vieta (buveinė). 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos teismingumo taisyklės gali būti netaikomos, kai byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. 3. Skundas (prašymas, pareiškimas) teismui paduodamas bet kuriuose teismo rūmuose, o kiti procesiniai dokumentai – teismo rūmuose, kuriuose paskirta nagrinėti byla.“

 

1.3. Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnis – „[…] 5. Administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data;3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos. […].“

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3 priedas

TYRIMUI REIKŠMINGA TEISMŲ PRAKTIKA

 

LVAT praktikos taikant Viešojo administravimo įstatymo normas apibendrinime, kuriam buvo pritarta LVAT teisėjų 2014 m. balandžio 9 d. pasitarime, yra nurodęs:

„180. Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, kai įstatymų yra numatyta ikiteisminė tvarka vidinės administracinių aktų kontrolės sistemos pagrindu (toks santykis šiame kontekste yra tarp Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Kalėjimų departamento) ir institucija, išnagrinėjusi ginčą ikiteismine tvarka, skundžiamą individualų aktą palieka nepakeistu, tiesiogines teisines pasekmes asmeniui sukelia pirminis individualus administracinis aktas. Esant tokiai situacijai asmens galimai pažeistos teisės teisme gali būti apgintos jam ginčijant tik tiesiogines pasekmes sukeliantį pirminį individualų administracinį aktą, o įrodymai, kad asmuo pasinaudojo įstatymo numatyta ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, tokiu atveju yra patvirtinimas, kad asmuo yra įvykdęs įstatymų nustatytą kai kuriems atvejams sąlygą prieš kreipiantis teisminės gynybos pasinaudoti privaloma ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka (2010 m. rugpjūčio 23 d. nutartis administracinėje byloje  Nr. A146-1113/2010).“