aA PAŽYMA DĖL PAKRUOJO RAJONO GYVENTOJŲ SKUNDO NR. 4D-2025/2.2-92 PRIEŠ PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ BEI AKCINĘ BENDROVĘ „VIA LIETUVA”

 SKUNDO ESMĖ

 

1. Seimo kontrolierės 2025 m. sausio 20 d. gavo Pakruojo rajono Rozalimo seniūnijos Rokonių, Padubysio, Meldinių, Plaučiškių kaimų (toliau citatose ir tekste – Kaimai) 22 gyventojų (X, Y, Z, A ir kiti; toliau bendrai – Pareiškėjai) skundą dėl Pakruojo rajono savivaldybės (toliau citatose ir tekste – Savivaldybė) administracijos pareigūnų bei akcinės bendrovės „Via Lietuva“ (toliau citatose ir tekste – Bendrovė) veiksmų (neveikimo), sprendžiant su valstybiniu keliu Nr. 2906 (toliau citatose ir tekste – Kelias) Pakruojo rajono ribose ir vietinės reikšmės žvyrkeliu „Padubysys – Rokoniai“ (toliau citatose ir tekste – Žvyrkelis) važiuojančio transporto keliamu triukšmu susijusius klausimus (toliau – Skundas).

 

2. Skunde Pareiškėjai prašo Seimo kontrolierių „įvertinti susidariusią padėtį ir pagal kompetenciją padėti spręsti mūsų problemą“, nes „[e]same veikiami tokio lygio triukšmo, dėl kurio kyla pavojus mūsų gyvybei ir sveikatai, neužtikrinama mūsų gyvenimo kokybė, taigi pažeidžiama mūsų teisė į švarią, saugią ir ramią aplinką.“ Savivaldybės administracija ir Bendrovė nesprendžia reikalų iš esmės – nenutraukia triukšmo, taršos šaltinio poveikio Pareiškėjų sveikatai ir aplinkai, nevykdo jų pačių priimtų sprendimų, pakeičia sprendimus Pareiškėjų nenaudai, nepaaiškindami, kodėl taip padarė, vėluoja atsakyti į Pareiškėjų raštus, atsako abstrakčiai arba visai neatsako (1 priedo 1 punktas).

 

3. Pareiškėjai kartu su Skundu Seimo kontrolierėms pateikė ir kitus tyrimui reikšmingus dokumentus (1 priedo 2 punktas).

 

TYRIMO IŠVADOS

 

4. Seimo kontrolierės, pradėjusios tyrimą, 2025 m. kovo 7 d. raštu Nr. SE-507 (toliau – SK Raštas), kreipėsi į Savivaldybę, Bendrovę, Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (toliau – NVSC), Vidaus reikalų ministeriją (toliau – VRM), Valstybės kontrolierių (toliau – VK), prašydamos pateikti informaciją, reikalingą Skundo tyrimui (2 priedo 1 punktas).

 

5. Savivaldybės meras 2025 m. balandžio 4 d. raštu Nr. S-1804 pateikė atsakymą į SK Raštą (2 priedo 2 punktas).

 

6. Bendrovė 2025 m. balandžio 4 d. raštu Nr. 2-25-4734 atsakė į SK Raštą, pateikdama atsakymo Lietuvos Respublikos Seimo narei A. Š. kopiją (2 priedo 3 punktas).

 

7. VRM 2025 m. balandžio 18 d. raštu Nr. 1D-1934 pateikė atsakymą į SK Raštą (2 priedo 4 punktas).

 

8. VK 2025 m. kovo 25 d. raštu Nr. SD-(70-1.9 Mr)-223 pateikė atsakymą į SK Raštą (2 priedo 5 punktas).

 

9. NVSC 2025 m. kovo 31 d. raštu Nr. (12 15.1.1 Mr)2-12518 pateikė atsakymą į SK Raštą (2 priedo 6 punktas).

 

10. Seimo kontrolierės 2025 m. spalio 10 d. raštu Nr. SE-2012 kartotinai kreipėsi į Bendrovę, prašydamos pateikti atsakymus į SK Rašte pateiktus ir papildomus klausimus (toliau – SK kartotinis raštas Bendrovei; 2 priedo 7 punktas).

 

11. Seimo kontrolierės 2025 m. spalio 10 d. Nr. SE-2013 papildomai kreipėsi į Susisiekimo ministeriją (toliau – SM), prašydamos pateikti informaciją, reikalingą Skundo tyrimui (2 priedo 8 punktas).

 

12. Bendrovė 2025 m. spalio 28 d. raštu Nr. 2-25-14871 pateikė atsakymą į SK Raštą ir Seimo kontrolierių 2025 m. spalio 10 d. raštą (2 priedo 7 punktas).

 

13. SM 2025 m. spalio 28 d. raštu Nr. 2-3601 pateikė atsakymą į Seimo kontrolierių 2025 m. spalio 10 d. raštą (2 priedo 8 punktas).

 

14. Tyrimui aktualus teisinis reguliavimas, įtvirtintas Konstitucijoje, Seimo kontrolierių įstatyme (toliau – ir SKĮ), Vietos savivaldos įstatyme (toliau – ir VSĮ), Triukšmo valdymo įstatyme (toliau – ir TVĮ), Kelių įstatyme, Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (toliau – ir SEĮ), Visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme (toliau – ir VSPĮ), Viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ), Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme (toliau – ir VTVĮ), Teisėkūros pagrindų įstatyme (toliau – ir TPĮ), Administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ), Teismų įstatyme, Vidaus reikalų ministerijos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 291, Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Prašymų nagrinėjimo taisyklės), Triukšmo prevencijos veiksmų planų sudarymo ir patvirtinimo bei juose nustatytų triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių įgyvendinimo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) ir Valstybinės triukšmo kontrolės tvarkos apraše, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 321 „Dėl Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymoįgyvendinimo“, Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamente, patvirtintame sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. V-946, Valstybinės reikšmės nepagrindiniuose kelių ruožuose, kurie yra ne aglomeracijose, kelių transporto keliamo triukšmo mažinimo priemonių taikymo reikalavimų apraše, patvirtintame susisiekimo ministro 2018-06-21 įsakymu Nr. 3-300 (toliau – ir Triukšmo mažinimo priemonių aprašas), Bendrovės įstatuose, patvirtintuose susisiekimo ministro 2024 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3-48 (toliau – ir Bendrovės įstatai), Triukšmo prevencijos Pakruojo rajono viešosiose vietose taisyklėse (toliau – ir Taisyklės), patvirtintose Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. T-286 ir teismų praktika, suformuota Konstitucinio Teismo (toliau ir – KT) nutarimuose, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje, pateikiamas 3 ir 4 prieduose.

 

15. Atsižvelgiant į Skundo turinį, tyrimo metu analizuotą informaciją, teisinį reglamentavimą, išvados bus pateikiamos išskiriant šias dalis:

15.1. dėl Savivaldybės veiklos (neveikimo);

15.2. dėl Bendrovės veiklos (neveikimo).

 

Dėl Savivaldybės veiklos (neveikimo)

 

16. Atsižvelgus į Skunde dėl Savivaldybės veiksmų (neveikimo) aprašytas aplinkybes, matyti, jog Pareiškėjai skundžiasi, kad Savivaldybė nereaguoja į Pareiškėjų prašymus, vėluoja į juos atsakyti, nevykdo pačios Savivaldybės priimtų sprendimų bei nesprendžia Žvyrkeliu važiuojančių transporto priemonių keliamo triukšmo, eismo saugumo problemų.

 

17. Išanalizavus teisinį reglamentavimą ir su šia Pareiškėjų Skundo dalimi susijusias faktines aplinkybes, kartu su Skundu pateiktus dokumentus bei Savivaldybės, VK ir NVSC pateiktus paaiškinimus dėl Pareiškėjų atveju susiklosčiusios situacijos (1 priedo 2 punktas, 2 priedo 2, 5 ir 6 punktai, 3 ir 4 priedai), darytinos toliau nurodytos išvados.

 

18. Dėl Pareiškėjų prašymų nagrinėjimo tvarkos ir terminų

18.1. Vadovaujantis VAĮ 10 straipsnio 4 dalimi, Savivaldybės administracija į Pareiškėjų prašymus turėjo atsakyti per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos, o kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą atsakymas negali būti pateiktas, Savivaldybės administracija šį terminą galėjo pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų ir apie tai pranešti Pareiškėjams per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos, nurodant termino pratęsimo priežastis (3 priedo 1.8 papunktis).

Remiantis KT ir LVAT praktika (4 priedas), Savivaldybės darbas turi būti organizuotas taip, kad į ją kreipęsi žmonės nepatirtų savivalės, piktnaudžiavimo, biurokratizmo, kad jų reikalai būtų nagrinėjami ir sprendžiami nevilkinant, neleistina, kad savivaldybių įstaigų darbas būtų organizuotas taip, kad į savivaldybės instituciją tam tikru reikalu kreipęsis asmuo būtų priverstas dar kartą kreiptis tuo pačiu reikalu dėl to, kad po pirmojo kreipimosi, nors šis ir buvo pagrįstas ir atitiko visus teisės aktuose nustatytus reikalavimus (įskaitant procedūrinius), šio reikalo nagrinėjimas nebuvo inicijuotas.

Svarbu pažymėti, kad Pareiškėjai Skunde nurodydami, kad „institucijos vėluoja atsakyti į mūsų raštus“ (1 priedo 1.1 papunktis), nenurodė konkrečių Savivaldybės atsakymų į jų prašymus, kurie, jų nuomone, buvo pateikti nesilaikant VAĮ nustatytų terminų. Pastebėtina, kad Savivaldybė šio tyrimo metu konstatavusi, kad teikiant atsakymus į Pareiškėjų prašymus, skundus, laikosi teisės aktuose nustatytų prašymų, skundų nagrinėjimo terminų, nepateikė duomenų, kad būtų išanalizavusi susirašinėjimo su Pareiškėjais Skundo klausimais duomenis, kurie pagrįstų tokį Savivaldybės teiginį (2 priedo 2 punktas).

Atsižvelgus į kartu su Skundu pateiktus Pareiškėjų ir Savivaldybės susirašinėjimo dokumentus (kuriuose yra nurodyta jų surašymo data), šio tyrimo metu Savivaldybės Seimo kontrolierėms pateiktus paaiškinimus (1 priedo 1 punktas, 2 priedo 2 punktas), konstatuotina:

18.1.1. nors Savivaldybė šio tyrimo metu pažymėjo, kad į Pareiškėjų 2022 m. rugsėjo 16 d. gautą prašymą buvo atsakyta, pateikiant Savivaldybės administracijos 2022 m. spalio mėn. rašto Nr. S-4659 („Dėl protokolo Nr. KEP-3 išrašų ir jo priedų“) valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai (ankstesnis Bendrovės pavadinimas, toliau bendrai – Bendrovė), kopiją, tačiau pagal Savivaldybės pateiktus dokumentus šiuo registracijos numeriu yra registruotas Komisijos 2022 m. gruodžio 5 d. raštas tokiu pačiu pavadinimu. Taigi, šiuo atveju, galimai į Pareiškėjų 2022 m. rugsėjo 16 d. prašymą atsakius Komisijos 2022 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. S-465 (per 55 darbo dienas) nesilaikyta VAĮ nustatyto 20 darbo dienų prašymų nagrinėjimo termino (1 priedo 2.2 papunktis ir 2 priedo 2.8 papunktis).

18.1.2. į Pareiškėjų 2023 m. vasario 3 d. prašymą buvo atsakyta Savivaldybės 2023 m. kovo 15 d. raštu Nr. S-1020 (per 27 darbo dienas), duomenų apie prašymo nagrinėjimo termino pratęsimą šio tyrimo metu nepateikta (2 priedo 2.7 papunktis). Taigi, šiuo atveju, buvo nesilaikyta VAĮ nustatyto prašymų, skundų nagrinėjimo 20 darbo dienų termino ir šio termino pratęsimo tvarkos.

18.1.3. į Pareiškėjų 2023 m. birželio 14 d. raštą Savivaldybės tarybos Kontrolės komitetui buvo atsakyta Savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto 2023 m. spalio 12 d. raštu (2 priedo 2.9 ir 2.10 papunkčiai).

Atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis SKĮ 12 straipsnio 2 dalimi, Seimo kontrolieriai netiria savivaldybių tarybų (kaip kolegialių institucijų) veiklos, Kontrolės komiteto veikla nagrinėjant Pareiškėjų 2023 m. birželio 14 d. raštą, šio tyrimo metu nevertinama, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad Pareiškėjams buvo atsakyta kelis kartus viršijant VAĮ nustatytą prašymų, skundų nagrinėjimo terminą.

18.1.4. Savivaldybės administracija į vienos iš Pareiškėjų 2024 m. vasario 27 d. prašymą atsakė 2024 m. kovo 15 d. raštu (1 priedo 2.11 ir 2.12 papunkčiai) per 12 darbo dienų, taigi, šiuo atveju nepažeidė VAĮ nustatyto prašymų nagrinėjimo termino.

18.1.5. Savivaldybės administracija į vienos iš Pareiškėjų 2024 m. kovo 18 d. prašymą atsakė 2024 m. balandžio 18 d. raštu (2 priedo 2.16 papunktis), taigi, nepažeidė VAĮ nustatyto prašymų nagrinėjimo termino.

18.1.6. Savivaldybės administracija į vienos iš Pareiškėjų 2024 m. spalio 2 d. prašymą atsakė 2024 m. spalio 18 d. raštu (1 priedo 2.26 ir 2.27 papunkčiai) per 12 darbo dienų, taigi, šiuo atveju taip pat nepažeidė VAĮ nustatyto prašymų nagrinėjimo termino.

18.2. Atsižvelgus į VAĮ išsamumo principo bei VSĮ reagavimo į savivaldybės gyventojų nuomonę principo reikalavimus (3 priedo 1.3 ir 1.8 papunkčiai) bei vadovaujantis Prašymų nagrinėjimo taisyklėmis (3 priedo 1.14 papunktis), Savivaldybė įstatymų nustatyta tvarka pagal kompetenciją privalo įvertinti Savivaldybės gyventojų (Pareiškėjų) pateiktus pasiūlymus ir į juos motyvuotai atsakyti atsižvelgdama į jų turinį, t. y. Savivaldybės administracija turėjo atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydama visas prašymų nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindama prašymų turinį.

Remiantis LVAT praktika asmuo, nepriklausomai nuo dokumento, kuriuo kreipiasi į Savivaldybę pobūdžio (skundas, prašymas), turi teisę pagrįstai tikėtis, kad šis kreipimasis būtų išnagrinėtas ir į jį būtų atsakyta teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais (4 priedo 2 papunktis).

Vadovaujantis VAĮ 11 straipsnio 3 dalimi (3 priedo 1.8 papunktis), Pareiškėjų prašymai galėjo būti nenagrinėjami, jeigu būtų paaiškėję, kad Savivaldybė dėl to paties klausimo atsakymą jau yra pateikusi ir Pareiškėjai nepateikė naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ir kitais nustatytais atvejais.

Atsižvelgus į kartu su Skundu pateiktus Pareiškėjų ir Savivaldybės susirašinėjimo dokumentus, šio tyrimo metu Savivaldybės Seimo kontrolierėms pateiktus paaiškinimus (1 priedo 1 punktas, 2 priedo 2 punktas), konstatuotina:

18.2.1. Pakruojo rajono Eismo saugumo komisijos (toliau – Komisija) 2022 m. spalio 28 d. sprendimas persiųsti Plaučiškių ir Meldinių kaimų gyventojų 2022 m. rugsėjo 3 d. prašymą su 35 gyventojų parašais (dėl neįrengtų saugos kalnelių bei ženklo, nukreipiančio sunkiasvorių automobilių eismą į kelią, „kuriuo galima pravažiuoti į plentą Smilgiai–Pakruojis, aplenkiant Žvirblonių gyvenvietę“, pastatymo) buvo įvykdytas (Skunde ne kartą pažymėta, kad Savivaldybė nevykdo jos pačios priimtų sprendimų, Komisija neperduoda informacijos Bendrovei; pažymos 2 punktas ir 1 priedo 1 punktas), t. y., 2022 m. gruodžio 5 d. raštu Bendrovei buvo išsiųstas Komisijos posėdžio protokolo išrašas bei gyventojų 2022 m. rugsėjo 3 d. prašymas (2 priedo 2.6, 2.8 ir 2.9 papunkčiai).

Savivaldybė taip pat pažymėjo, kad apie situaciją informuoti Plaučiškių, Meldinių kaimų gyventojai 2022 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. S-4779, tačiau šiame Savivaldybės rašte nepateikta informacija apie 2022 m. spalio 28 d. Komisijos sprendimo persiųsti Plaučiškių ir Meldinių kaimų gyventojų 2022 m. rugsėjo 3 d. prašymą Bendrovei įvykdymą 2022 m. gruodžio 5 d. raštu (1 priedo 2.4 papunktis). Taigi, minėtame Savivaldybės rašte nesuteikus Pareiškėjams išsamios ir naujausios informacijos apie jiems rūpimų klausimų nagrinėjimo eigą, nesilaikyta išsamumo principo reikalavimų.

18.2.2. Savivaldybės meras, atsakydamas vienai iš Pareiškėjų 2023 m. kovo 15 d. raštu, kad Pareiškėjų 2023 m. vasario 3 d. prašymo svarstymas nebus įtrauktas į Savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę, nepagrįstai nepaaiškino šio sprendimo priežasčių, nenurodė motyvų, taigi, nesilaikė išsamumo principo reikalavimų (Pareiškėjų 2023 m. vasario 3 d. prašymas buvo perduotas susipažinti Savivaldybės tarybos nariams, svarstytas Savivaldybės Kontrolės komitete; 2 priedo 2.7 papunktis).

18.2.3. Savivaldybė nei Pareiškėjams, nei Seimo kontrolierėms nepaaiškino, kodėl į 2024 m. kovo 28 d. Savivaldybės ir Bendrovės atstovų susitikimą (toliau – 2024-03-28 Susitikimas) „buvo paimta vienintelė visuomenės atstovė, nors tarybos nariai, organizavę 2024-03-28 Susitikimą sakė, kad bus kviečiami du žmonės“ (2 priedo 2.9 papunktis).

Be to, Savivaldybė šio tyrimo metu nepateikė konkrečių duomenų, kad būtų buvę atsakyta į Pareiškėjų prašymą pateikti 2024-03-28 Susitikimo protokolą (2 priedo 2.10 papunktis), pvz., pateikiant paaiškinimus, nurodytus 2 priedo 2.18 papunktyje.

Atsižvelgus į pirmiau nurodytas aplinkybes, vertintina, kad minėta Savivaldybės veika neatitinka išsamumo principo reikalavimų.

18.2.4. Iš Savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. spalio 18 d. atsakymo į dalies Pareiškėjų (X ir B) prašymą turinio, priešingai nei šio tyrimo metu nurodė Savivaldybė (1 priedo 2.26, 2.27 ir 2 priedo 2.14 papunkčiai), spręstina, kad jame tiesiogiai nepasisakyta dėl Žvyrkelio dalies ties šių Pareiškėjų sodyba asfaltavimo tikslingumo ir galimybių, t. y., neatsakyta į 2024 m. spalio 2 d. prašyme pateiktą siūlymą asfaltuoti tik dalį Žvyrkelio ties Pareiškėjos sodyba (Savivaldybė pažymėjo, kad reikalinga asfaltuoti Žvyrkelio ruožo 7500 m² plotą).

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. spalio 18 d. rašte Pareiškėjams aiškinant, kodėl Savivaldybė nesiima efektyvių triukšmo mažinimo priemonių, buvo remtasi 2020 m. gruodžio 1 d. valstybinio audito ataskaita Nr. VAE-13 „Kelių infrastruktūrų valdymas“, akcentuojant tai, kad atrenkami asfaltuoti ruožai socialiniu ir ekonominiu požiūriu turi būti atsiperkantys. Savivaldybės teigimu, Žvyrkelio asfaltavimas „nėra prioritetinis, ekonominiu – socialiniu požiūriu nėra atsiperkantis, tuo tarpu rajone yra kita dalis kelių, kuriais vyksta didesnė dalis gyventojų ir atstumai yra didesni, todėl prioritetai Savivaldybės bus skiriami visų pirma jiems“ (1 priedo 2.27 papunktis).

Pažymėtina, VK, atsakydamas į Seimo kontrolierių prašymą informuoti, ar 2020 m. gruodžio 1 d. valstybinio audito ataskaitos Nr. VAE-13 „Kelių infrastruktūrų valdymas“ 2-os rekomendacijos dalis „atrenkami asfaltuoti ruožai socialiniu ir ekonominiu požiūriu būtų atsiperkantys“ buvo pateikta tik Bendrovei, ar ir savivaldybėms, ar teikiant šią rekomendaciją buvo įvertinta ir situacija, kai teisės aktuose nustatyta tvarka yra fiksuotas vietinės reikšmės ir valstybiniais keliais važiuojančio transporto keliamo triukšmo lygio ribinių dydžių gyvenamojoje aplinkoje viršijimas (t. y. keliamas triukšmas kenkia žmonių sveikatai), informavo, kad minėta rekomendacija buvo teikta tik Bendrovei, o savivaldybėms nebuvo teikta, vietinės reikšmės ir valstybiniais keliais važiuojančio transporto keliamo triukšmo lygio ribinių dydžių gyvenamojoje aplinkoje klausimas audito metu nebuvo vertinamas (2 priedo 5 punktas). Taigi, Savivaldybės 2024 m. spalio 18 d. rašte Pareiškėjams minima valstybės audito rekomendacija Savivaldybei nebuvo teikta ir ji nėra susijusi su triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimu, kai jau yra nustatytas triukšmo ribinių dydžių viršijimas.

Atsižvelgus į pirmiau nurodytas aplinkybes, vertintina, kad Savivaldybės administracija 2024 m. spalio 18 d. rašte Pareiškėjams nepagrįstai savo argumentus dėl jos neveikimo triukšmo mažinimo Pareiškėjų gyvenamojoje aplinkoje klausimais grindė pirmiau nurodyta valstybinio audito ataskaitos rekomendacija, klaidino Pareiškėjus. Šiame punkte aprašytu atveju neužtikrinta Pareiškėjos teisė gauti atsakymus į jos pasiūlymus dėl Žvyrkelio dalies ties jos sodyba asfaltavimo, todėl laikytina, kad nesilaikyta VAĮ išsamumo principo bei vietos savivaldos reagavimo į savivaldybės gyventojų nuomonę principo.

18.2.5. Savivaldybė šio tyrimo metu Seimo kontrolierėms nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad Savivaldybės administracija gavo Komisijos pagal jos posėdžio 2024 m. spalio 29 d. protokolinį sprendimą persiųstus Pareiškėjų prašymus ir į juos pateikė Savivaldybės atsakymus. Todėl nėra galimybių įvertinti, ar Savivaldybės administracija, šiuo atveju tinkamai įgyvendino Pareiškėjų teisę gauti atsakymus į jų prašymus.

18.2.6. Savivaldybė šio tyrimo metu taip pat nepateikė Seimo kontrolierėms atsakymo į vienos iš Pareiškėjų (A) 2024 m. spalio 7 d. prašymą Savivaldybės administracijai, paaiškindama, kad Savivaldybės administracija nėra gavusi vienos iš Pareiškėjų (Z) 2024 m. spalio 7 d. prašymo (2 priedo 2.16 papunktis). Taigi, šio tyrimo metu nevertintina, ar galimi Savivaldybės administracijos atsakymo teiginiai, kad „matavimai buvo atlikti ne jos gyvenamojoje aplinkoje, o kitoje vietoje“ atitinka NVSV pateiktus duomenis dėl triukšmo matavimų atlikimo vietos (1 priedo 1.28, 1.30 ir 2 priedo 2.15 papunkčiai).

18.2.7. Savivaldybės administracija nepagrįstai atsakyme į Prezidento kanceliarijos persiųstą 2024 m. kovo 20 d. Pareiškėjos prašymą (registracijos duomenys nepateikti) Savivaldybės administracijos sprendimo nenagrinėti Pareiškėjos 2024 m. kovo 20 d. prašymo nemotyvavo konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis (pvz., anksčiau konkrečiu raštu pateikta informacija į prašyme keliamus klausimus, apie 2024-03-28 Susitikimo rezultatus) bei konkrečiomis VAĮ nuostatomis (1 priedo 1.4.1, 2.14–2.16 ir 2 priedo 2.17 papunkčiai). Taigi, šiuo atveju nesilaikyta ne tik išsamumo principo, bet ir VAĮ 11 straipsnio 3 dalies reikalavimų.

18.2.8. Savivaldybė šio tyrimo metu paaiškino Seimo kontrolierėms, kodėl viena iš Pareiškėjų (X; toliau – Pareiškėja) nuo 2024 m. birželio mėnesio nesulaukė susitikimo su Savivaldybės meru (2 priedo 2.19 papunktis), tačiau nepateikė duomenų, kad šiuos paaiškinimus būtų pateikusi Pareiškėjai, kuri to prašė ir „daug kartų apie tai priminė už tai atsakingam mero patarėjui L. K.“ (1 priedo 1.7 papunktis). Atsižvelgus į pirmiau nurodytas aplinkybes šiuo atveju Savivaldybė galimai nevykdė pareigos atsakyti Pareiškėjai į jos prašymą susitikti su Savivaldybės meru.

 

19. Dėl Žvyrkeliu važiuojančių transporto priemonių keliamo triukšmo, eismo saugumo problemų

19.1. Savivaldybė, vadovaudamasi VSĮ 6 straipsnio 32 bei 35 punktais, vykdo Savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros, taisymo, tiesimo ir saugaus eismo organizavimo, savivaldybėms priskirtos triukšmo prevencijos ir triukšmo valstybinio valdymo įgyvendinimo funkcijas. Vadovaujantis VSĮ 15 straipsnio 2 dalimi, Savivaldybės biudžeto tvirtinimas, prireikus Savivaldybės biudžeto tikslinimas, yra išimtinė Savivaldybės tarybos kompetencija (3 priedo 1.3 papunktis).

Vadovaujantis Konstitucijos 53 straipsniu, valstybė turi pareigą rūpintis žmonių sveikata, saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių (3 priedo 1.1 papunktis). Pažymėtina, kad KT savo praktikoje yra konstatavęs, jog žmogaus ir visuomenės sveikata yra viena svarbiausių visuomenės vertybių, žmonių sveikatos apsauga yra konstituciškai svarbus tikslas, viešasis interesas, ūkinės veiklos ribojimas, kuriuo siekiama apsaugoti žmonių sveikatą, traktuotinas kaip skirtas bendrai tautos gerovei užtikrinti (4 priedo 1 punktas).

Kaip yra pažymėta Seimo kontrolierių praktikoje, triukšmas, kurio lygis viršija žmogaus kasdienei veiklai, poilsiui ir miegui reikalingos garsinės aplinkos lygį, yra kenksmingas sveikatai, mažina aplinkinių gyventojų gyvenimo kokybę[1]. Saugi ir sveika asmenų gyvenamoji aplinka užtikrinama triukšmo prevencija, ribojimu ir valdymu.

Sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr.V-604 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ (toliau – HN 33:2011) nustatyta, kad transporto sukeliamas triukšmas – tai transporto priemonių eismo sukeliamas nuolatinis arba daugelio kartotinių pavienių garso įvykių triukšmas (3 priedo 1.21 papunktis).

LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, jog „teisės į būsto neliečiamybės gerbimą pažeidimai neapsiriboja konkrečiais ar fiziniais pažeidimais, pvz., neteisėtu patekimu į būstą, bet taip pat apima tuos, kurie nėra konkretūs ar fiziniai, pvz., triukšmas, tarša“ (4 priedo 2 punktas). Taigi, triukšmo ribinių dydžių viršijimas Pareiškėjų, Pakruojo rajono gyventojų būstuose dėl transporto keliamo triukšmo, laikytinas ne tik jų teisės į sveiką aplinką, bet ir į būsto neliečiamybę pažeidimu.

Pažymėtina, kad Savivaldybė, vykdydama jai priskirtas funkcijas, privalo laikytis bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) reikalavimų. Savivaldybės veikla turi būti aiški ir nedviprasmiška (4 priedo 2 punktas).

Savivaldybė savo veiklą taip pat privalo grįsti VSĮ nustatytais teisėtumo, Savivaldybės gyventojų dalyvavimo tvarkant savivaldybės reikalus, reagavimo į Savivaldybės gyventojų nuomonę, žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo ir gerbimo principų reikalavimais, t. y. Savivaldybės institucijų veikla turi būti grindžiama Konstitucija, įstatymais ir kitais teisės aktais, Savivaldybė turi informuoti vietos gyventojus apie savo veiklą, sprendimų projektus, priimtus sprendimus ir sudaryti sąlygas vietos gyventojams tiesiogiai dalyvauti planuojant ir įgyvendinant savivaldybės sprendimus, Savivaldybės institucijos įstatymų nustatyta tvarka pagal kompetenciją privalo įvertinti ir motyvuotai atsakyti Savivaldybės gyventojams į jų pateiktus pasiūlymus, Savivaldybės institucijų priimami sprendimai turi nepažeisti žmogaus orumo, jo teisių ir laisvių.

Pažymėtina, kad TVĮ (3 priedo 1.5 papunktis) 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta šio įstatymo paskirtis – reglamentuoti veiklos, kurią vykdant skleidžiamas triukšmas, valdymą, siekti išvengti klausos sutrikimų ar netekimo, apsaugoti žmonių gyvybę ir sveikatą bei aplinką nuo neigiamo triukšmo poveikio. Pagal TVĮ pagrindiniai triukšmo valdymo principai yra žmogaus gyvenimo kokybės užtikrinimas, žmogaus apsauga nuo triukšmo, t. y., joks asmuo neturi būti veikiamas tokio lygio triukšmo, dėl kurio kyla pavojus jo gyvybei ir sveikatai (t. y., nebūtų viršijami triukšmo ribiniai dydžiai, nustatyti HN 33:2011). Vadovaujantis TVĮ 22 straipsniu triukšmo kontrolė privaloma zonose, kur triukšmas viršija arba gali viršyti ribinius dydžius (triukšmo prevencijos zonose).

TVĮ 4 straipsnis nustato, kad valstybinį triukšmo valdymą pagal savo kompetenciją, be kitų institucijų, įgyvendina ir savivaldybių institucijos. Savivaldybių institucijų kompetencija vykdant triukšmo valdymą nustatyta TVĮ 13 straipsnyje, kurio 1 dalyje apibrėžta savivaldybių tarybų kompetencija. Savivaldybės taryba turi patvirtinti Taisykles, triukšmo Savivaldybės teritorijoje rodiklius, triukšmo prevencijos zonas, turi nustatyti Savivaldybės strateginiame plėtros ir (ar) Savivaldybės strateginiame veiklos planuose triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones, prižiūrėti, kaip Savivaldybės administracija įgyvendina funkcijas triukšmo valdymo srityje. TVĮ to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Savivaldybės administracija turi įgyvendinti Savivaldybės tarybos patvirtintuose Savivaldybės strateginiame plėtros ir (ar) Savivaldybės strateginiame veiklos planuose numatytas triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones, atlikti Taisyklių laikymosi kontrolę, kitas triukšmo valdymo funkcijas, numatytas Įstatyme ir kituose teisės aktuose.

Savivaldybė, vadovaudamasi TVĮ 27 straipsniu, siekdama apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, kai viršijami triukšmo ribiniai dydžiai, kartu su Sveikatos apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija turi teisę laikinai taikyti triukšmo mažinimo priemones, o suderinusi su Susisiekimo ministerija, nustatytoje teritorijoje apriboti arba uždrausti transporto priemonių eismą.

Pažymėtina, kad pagal TVĮ 30 straipsnio 3 punktą asmenys turi teisę reikalauti, kad būtų nutrauktas triukšmo šaltinių poveikis visuomenės sveikatai ir aplinkai. Asmenys turi teisę Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka iš valstybės ir savivaldybių institucijų gauti teisingą informaciją apie triukšmo lygius, triukšmo prevencijos ir triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimą, leidžiamus triukšmo normatyvus ir planuojamų naudoti triukšmo šaltinių pavojingumą sveikatai bei reikalauti, kad būtų nutrauktas triukšmo šaltinių poveikis visuomenės sveikatai ir aplinkai.

Saugaus eismo keliais reikalavimus reglamentuoja SEĮ (3 priedo 1.6 papunktis) ir kiti teisės aktai, saugaus eismo priemonės įgyvendinamos projektuojant, tiesiant, statant, rekonstruojant, taisant (remontuojant) ir prižiūrint kelius. Savivaldybės meras arba jo įgaliotas Savivaldybės administracijos direktorius, užtikrindami eismo saugumą, iš Savivaldybės administravimo subjektų ir valstybinio administravimo subjektų Savivaldybėje, nevyriausybinių organizacijų atstovų sudaro Komisiją, sprendžia eismo organizavimo klausimus miestų ir kaimų gyvenamosiose vietovėse, vietinės reikšmės keliuose, organizuoja vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, transporto infrastruktūros objektų projektavimą, statybą, gatvių tiesimą, taisymą ir rekonstravimą, gali organizuoti Savivaldybei priklausančių vietinės reikšmės kelių ir gatvių poveikio kelių saugumui vertinimą, reguliarų kelio saugumo patikrinimą, viso kelių tinklo saugumo vertinimą ir kt.

Atsižvelgiant į LVAT praktiką (4 priedo 2 punktas) Savivaldybės institucijos, siekdamos įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, o sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą.

Kaip minėta, remiantis KT praktika, Savivaldybės darbas turi būti organizuotas taip, kad į ją kreipęsi žmonės nepatirtų savivalės, piktnaudžiavimo, biurokratizmo, kad jų reikalai būtų nagrinėjami ir sprendžiami nevilkinant. Neleistina, kad Savivaldybės darbas būtų organizuotas taip, kad į Savivaldybę tam tikru reikalu kreipęsis asmuo būtų priverstas dar kartą kreiptis tuo pačiu reikalu dėl to, kad po pirmojo kreipimosi, nors šis ir buvo pagrįstas ir atitiko visus teisės aktuose nustatytus reikalavimus (įskaitant procedūrinius), šio reikalo nagrinėjimas nebuvo inicijuotas (4 priedo 1 punktas).

Vadovaujantis VAĮ įstatymo viršenybės principo reikalavimais (3 priedo 1.8 papunktis), viešojo administravimo subjektų (šiuo atveju – Savivaldybės institucijų) įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.

Apibendrinus pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, nagrinėjamu atveju vertintina, ar Savivaldybė, vykdydama jai priskirtas funkcijas savivaldybių vietinės reikšmės kelių priežiūros, saugaus eismo organizavimo bei triukšmo valdymo ir jo prevencijos įgyvendinimo srityse, tinkamai vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, tarnauja žmonėms, užtikrina suinteresuotų asmenų teises į sveiką aplinką bei būsto neliečiamumą.

19.2. Įvertinus šio tyrimo metu gautus duomenis apie Savivaldybės veiklą Skunde nurodytais triukšmo, eismo saugumo klausimais (1 priedas ir 2 priedo 2 punktas), konstatuotina:

19.2.1. Savivaldybė pateikė tinkamus paaiškinimus Pareiškėjams dėl Savivaldybės kompetencijos nustatyti eismo ribojimus Kelyje – Savivaldybė gali inicijuoti tik tam tikrų sprendimų, susijusių su eismo organizavimu Kelyje, siūlymus, bet sprendimą dėl Kelio ženklų įrengimo ar kitų su Kelio naudojimu susijusių klausimų yra kompetentinga priimti Bendrovė – Kelio valdytoja.

Bendrovė 2023 m. pateikė Savivaldybei informaciją, kad Kelyje Pakruojo rajono ribose artimiausiu metu laikinai bus pastatytas kelio ženklas Nr. 304 „Krovininių automobilių eismas draudžiamas“ (toliau – Ženklas Nr. 304), tačiau po atlikto remonto ribojantys ženklai bus nuimti, kad galimybė visam laikui uždrausti krovinių automobilių eismą Kelyje Pakruojo rajono ribose yra tik tuomet, kai suremontuotas Kelias, kaip objektas, būtų perduotas Savivaldybei eksploatuoti.

Pažymėtina, kad Savivaldybė šio tyrimo metu nepateikė duomenų apie tai, kad Kelias Pakruojo rajono ribose būtų buvęs perduotas Savivaldybei eksploatuoti, kad Savivaldybė būtų ėmusi priemonių šiam klausimui spręsti, kad Savivaldybė turėtų galimybę riboti krovininių automobilių eismą perduotoje Savivaldybei eksploatuoti Kelio dalyje.

19.2.2. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Savivaldybės veikla Skunde nurodytais klausimais nėra pakankamai aiški ir gali būti daugkartinio susirašinėjimo su Kaimų gyventojais ir jų nepasitenkinimo priežastimi.

Pavyzdžiui, Savivaldybė šio tyrimo metu paaiškindama, kodėl Komisijos 2021 m. gegužės 13 d. sprendimas dėl Ženklo Nr. 304 pastatymo iš abiejų Žvyrkelio pusių nebuvo įgyvendintas, informavo apie Bendrovės nesutikimą įrengti Ženklą Nr. 304 Kelio atkarpoje, tačiau nepaaiškino, kaip dvi skirtingos Komisijos rekomendacijos Savivaldybės administracijai ir Bendrovei yra susijusios, kodėl Bendrovės nesutikimas uždrausti sunkiasvorių transporto priemonių eismą nuo Pakalniškių kaimo iki Rozalimo miestelio lemia tai, kad neįrengiamas Ženklas Nr. 304 abiejose Žvyrkelio pusėse; Savivaldybė, teikdama Seimo kontrolierėms paaiškinimus dėl 2014 m. atlikto Žvyrkelio remonto įtakos eismo saugumui, aplinkos kokybei ir triukšmo mažinimui Pareiškėjų gyvenamojoje aplinkoje, informavo ne apie Žvyrkelio remontą, o apie su Keliu susijusį pėsčiųjų ir dviračių tako remontą.

Savivaldybė, pažymėdama, kad „prisideda prie šio kelio“ (neaišku Žvyrkelio ar Kelio) priežiūros, siekdama užtikrinti kuo geresnes eismo sąlygas, reguliariai atlieka kelio valymo, kelkraščių lyginimo ir tvarkymo darbus, nurodo, kad, siekiant sumažinti dulkių kiekį, kelio atkarpose, kurios eina pro gyventojų sodybas, yra barstoma speciali druska, kuri padeda sumažinti į orą pakeliamų dulkių kiekį.

Savivaldybė šio tyrimo metu nurodė, kad taiko įvairias priemones, siekdama mažinti Žvyrkeliu ir Keliu važiuojančių transporto priemonių keliamą triukšmą (Žvyrkelio atkarpoje per Rokonių gyvenvietę įvesti greičio apribojimai, nustatant maksimalų leistiną greitį iki 30 km/h, siekiant riboti sunkiasvorių transporto priemonių eismą, nuo kelių „Smilgiai – Pakruojis“ ir „Padubysys–Rokoniai“ sankryžos Padubysio kaimo kryptimi įrengti draudžiamieji kelio ženklai, numatantys sunkiasvorio transporto ribojimus; Žvyrkelis prižiūrimas – „reguliariai atliekami kelio valymo, kelkraščių lyginimo ir tvarkymo darbai. Taip pat, siekiant sumažinti dulkių kiekį, kelio atkarpose, kurios eina pro gyventojų sodybas, kartą per metus barstoma speciali druska, kuri padeda sumažinti į orą pakeliamų dulkių kiekį, kelyje atliekami kelio lyginimo darbai, kelio barstymas specialia druska“), Savivaldybės gyventojams rūpimu klausimu, susijusiu su Keliu ir Žvyrkeliu, Savivaldybė ir Savivaldybės administracija aktyviai bendradarbiauja su įvairiomis institucijomis (Bendrove, NVSC, policija), siekdama užtikrinti tinkamą situacijos sprendimą.

Pastebėtina, kad Savivaldybė Seimo kontrolierėms galimai pateikė ne visą informaciją dėl Žvyrkelio tvarkymo, nes https://www.lrvalstybe.lt/viesieji-pirkimai/kelio-nr-pk0321-padubysys-rokoniai-rozalimo-sen-pakruojo-r-sa duomenimis 2024 m. Savivaldybės administracija vykdė Žvyrkelio atkarpos per Rokonių gyvenvietę asfaltavimo viešąjį pirkimą (nurodytas prašymų ir pasiūlymų priėmimo terminas – 2024 m. birželio 12 d.; 2 priedo 10 punktas), tačiau šio tyrimo metu neinformavo, ar ši Žvyrkelio atkarpa jau asfaltuota (jeigu ne – dėl kokių priežasčių).

Vadovaujantis Kelių įstatymu (3 priedo 1.4 papunktis), keliai, atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę jų reikšmę, skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius, valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei, valstybinės reikšmės kelius patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja valstybinės reikšmės kelių valdytoja – Bendrovė, kurios visos akcijos nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei (šiuo atveju – Kelio valdytojas). Vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms (šiuo atveju – Žvyrkelis priklauso Savivaldybei).

Technines eismo reguliavimo valstybinės reikšmės keliuose priemones, suderinusios su Bendrove, įrengia kelius prižiūrinčios įmonės. Technines eismo reguliavimo priemones kituose keliuose, suderinusios su savivaldybės vykdomąja institucija (t. y. meru) ar jos įgaliota savivaldybės įmone ar įstaiga, įrengia kelius prižiūrinčios įmonės ar kelio savininkas. Kelio savininkas Vyriausybės nustatyta tvarka gali laikinai apriboti, nutraukti eismą ar uždaryti kelią dėl avarijų, stichinių nelaimių, per polaidį, esant itin karštiems orams, kai dėl to gali būti sugadintas kelias, kelio tiesimo ar taisymo (remonto), priežiūros darbų metu, kilus grėsmei saugiam eismui.

Vadovaujantis Aprašu (3 priedo 1.15 papunktis), Institucijos, kelių valdytojai turi įgyvendinti tokias jų valdomų kelių triukšmo šaltinių keliamo ir jų veiklos lemiamo triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones (įgyvendinamas triukšmo šaltiniuose, garso sklidimo kelyje ar skirtas pastatų garso izoliacijai pagerinti), kurios užtikrintų, kad palyginti su situacija, buvusia iki veiksmų plano sudarymo pradžios (vertinant pagal kiekvieną nurodytą triukšmo šaltinio kategoriją, triukšmo rodiklį ir triukšmo veikiamų pastatų paskirtį atskirai), būtų pasiektas vienas iš nurodomų tikslų ar jų derinys: triukšmo ribinius dydžius viršijančio triukšmo veikiamuose pastatuose gyvenančių žmonių skaičius sumažėtų 2,5 ir daugiau proc. (įskaičiuojant ir pastatuose, kuriuose per veiksmų plano įgyvendinimo laikotarpį bus įgyvendintos pastatų garso izoliacijai pagerinti skirtos priemonės, gyvenančių žmonių skaičių); pastatų, kuriuose per veiksmų plano įgyvendinimo laikotarpį bus įgyvendintos pastatų garso izoliacijai pagerinti skirtos priemonės, skaičius padidėtų 2,5 ir daugiau proc.; triukšmo, viršijančio ribinius dydžius, veikiamų teritorijų plotas sumažėtų 2,5 ir daugiau proc.

Kelių transporto triukšmo poveikiui visuomenės sveikatai mažinti nustatoma viena iš šių priemonių ar jų derinys: kelio dangos priežiūra ar atnaujinimas; atitinkamų transporto priemonių kategorijų eismo greičio ribojimas; atitinkamų transporto priemonių kategorijų eismo draudimas atitinkamomis valandomis atitinkamuose kelių ruožuose; mažiau triukšmo keliančių transporto priemonių susisiekimo infrastruktūros įrengimas ar plėtra; triukšmo užtvarų įrengimas; kelių transporto triukšmo veikiamų pastatų, kuriuose ar kurių aplinkoje taikomi sveikatos apsaugos ministro patvirtintų triukšmo ribinių dydžių reikalavimai, garso izoliacijos pagerinimas (esamų langų keitimas).

Šio tyrimo metu negauta duomenų, kad pati Savivaldybė būtų ėmusis priemonių situacijos pokyčiams įvertinti, jai pritaikius pirmiau aprašytas triukšmo mažinimo, kelių priežiūros priemones, pvz., nepranešta, galimai netikrinta, ar pasiekti tikslai dėl triukšmo, viršijančio ribinius dydžius, veikiamų teritorijų ploto sumažėjimo ir pan. (2 priedo 2.12 ir 2.13 papunkčiai).

19.2.3. Pažymėtina, kad nepaisant pirmiau nurodytų Savivaldybės veiksmų, 2024 m. birželio 4 d. atlikus matavimus Padubysio daugiabučio C bute, A, D, Y gyvenamojoje aplinkoje, Padubysio gyventojos Z gyvenamojoje aplinkoje ir gyvenamosiose patalpose, Rokonių k., X ir B gyvenamojoje aplinkoje ir gyvenamosiose patalpose, vėl nustatyta, kad triukšmo rodikliai visose minėtose vietose, išskyrus X ir B gyvenamosiose patalpose, viršija nustatytus ribinius dydžius, t. y. nustatyti HN 33:2011 pažeidimai (toliau – 2024 m. Pažeidimai; 1 priedo 1.3.2, 2 priedo 6 punktas).

NVSC informavo Savivaldybės administraciją apie 2024 m. vykdytų kontrolių dėl nuo Žvyrkelio ir Kelio sklindančio triukšmo rezultatus, išsiųsdamas NVSC 2024 m. birželio 21 d., 2024 m. birželio 25 d. patikrinimo aktus su nurodymais pašalinti Pareiškėjų gyvenamojoje aplinkoje nustatytus HN 33:2011 pažeidimus.

NVSC 2024 m. liepos 16 d. raštu, atsakydamas Savivaldybės 2024 m. liepos 2 d. rašte Nr. S-2984 ,,Dėl patikrinimo akte išsakytų reikalavimų“ išdėstytus klausimus ir prašymą dėl triukšmą mažinančių priemonių parinkimo, siekiant pašalinti nustatytus visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, atkreipė Savivaldybės dėmesį, kad Apraše nustatytos priemonės kelių transporto triukšmo poveikiui visuomenės sveikatai mažinti (2 priedo 6 punktas).

Pažymėtina, kad Savivaldybė šio tyrimo metu nepateikė duomenų, kad po šio susirašinėjimo su NVSC 2024–2025 metais būtų ėmusis papildomų priemonių transporto priemonių keliamo triukšmo mažinimui Pareiškėjų gyvenamojoje aplinkoje ir gyvenamuosiuose būstuose.

Pastebėtina, kad Savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. spalio 18 d. rašte Pareiškėjams buvo nurodyta, kad tuo metu buvo rengiamas ir tobulinamas triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių planas Pakruojo rajone, renkama ir kaupiama informacija apie problematiškiausius ir rizikingiausius triukšmo atžvilgiu taškus, kurie prioriteto tvarka bus sudėlioti, ir planuojamos triukšmo mažinimo priemonės juose, Žvyrkelio tobulinimo darbai taip pat bus svarstomi siekiant pašalinti 2024 m. Pažeidimus (1 priedo 2.27 papunktis). Savivaldybė šio tyrimo metu nepateikė duomenų, kad į Pakruojo rajono triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių planą būtų įtrauktos ir triukšmo mažinimo priemonės Žvyrkelyje ir Pareiškėjų gyvenamojoje aplinkoje.

Savivaldybės atsakymas į Seimo kontrolierių klausimą dėl triukšmo mažinimo priemonių 2024 m. Pažeidimams pašalinti planavimo, pateikiant informaciją ne apie triukšmo mažinimo priemonių planą, o apie Taisykles (2 priedo 2.13 papunktis), rodo, kad efektyvių triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimas nebuvo planuojamas.

19.2.4. Savivaldybė šio tyrimo metu Seimo kontrolierėms teikdama paaiškinimus dėl Žvyrkelio priežiūros darbų dažnumo (pvz., druskos barstymo daugiau nei vieną kartą per metus) pažymėjo, kad turimi finansiniai ištekliai riboja Žvyrkelio priežiūros darbų kiekį, todėl prioritetas teikiamas toms vietoms, kuriose gyventojų būstai yra arti važiuojamosios dalies, o dulkėtumas jiems kelia didžiausią diskomfortą (2 priedo 2.4 papunktis).

Remiantis LVAT praktika, viešojoje teisėje veikiantys įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai vykdydami įstatymais jiems priskirtą veiklą, privalo veikti tik taip, kaip numato teisės aktai (4 priedo 2 punktas).

Pastebėtina, kad Savivaldybė nenurodė Seimo kontrolierėms Savivaldybės teisės akto, kuriame būtų nustatyti pirmiau nurodyti Žvyrkelių priežiūros prioritetai, remiantis teisės aktuose nustatytais kriterijais patvirtintas rajono žvyrkelių priežiūros darbų eiliškumas ar pan. Dėl šių aplinkybių konstatuotina, kad Savivaldybė nesilaikė įstatymo viršenybės principo reikalavimų.

Vadovaujantis VSĮ 15 straipsnio 2 dalies 12 punktu, išimtinė Savivaldybės tarybos kompetencija yra savivaldybės biudžeto tvirtinimas, prireikus savivaldybės biudžeto tikslinimas (3 priedo 1.3 papunktis). Savivaldybė šio tyrimo metu nepateikė duomenų, kad būtų kreiptasi į Savivaldybės tarybą pagal jos kompetenciją dėl Žvyrkelio (ar apskritai Pakruojo rajono žvyrkelių) priežiūros darbų papildomo finansavimo skyrimo, be kita ko, siekiant rasti priemonių pašalinti 2024 m. Pažeidimus.

19.2.5. Kartotinai pabrėžtina, kad triukšmui Pareiškėjų gyvenamojoje aplinkoje ir gyvenamuosiuose pastatuose viršijant ribinius dydžius, triukšmo šaltinio valdytojas (šiuo atveju – Savivaldybė) privalo imtis priemonių skleidžiamam triukšmui šalinti ar mažinti; triukšmo kontrolė privaloma zonose, kur triukšmas viršija ribinius dydžius. Savivaldybė, vadovaudamasi TVĮ 27 straipsnio 2 dalies 3 punktu, siekdama apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, kai viršijami triukšmo ribiniai dydžiai, kartu su Sveikatos apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija, turi teisę laikinai taikyti triukšmo mažinimo priemones, o suderinusios su Susisiekimo ministerija, nustatytoje teritorijoje apriboti arba uždrausti transporto priemonių eismą.

Vis dėlto, kaip nurodė Savivaldybės meras, įvertinus efektyvių triukšmo mažinimo priemonių – garso slopinimo sienelių įrengimo, Žvyrkelio asfaltavimo – kainą, nuspręsta, kad šie triukšmo mažinimo būdai „pareikalautų labai didelių finansinių išteklių, kurie šiuo metu nėra proporcingi Savivaldybės biudžetui ir kitoms prioritetinėms išlaidoms“ (2 priedo 2.3 papunktis).

Pastebėtina, kad Savivaldybės meras nepateikė duomenų apie tai, kad Savivaldybė būtų pasinaudojusi TVĮ 27 straipsnio 2 dalies 3 punkto suteikiamomis galimybėmis, kad, atsižvelgęs į Savivaldybės tarybos kompetenciją tvirtinti Savivaldybės biudžetą, būtų kreipęsis į ją dėl triukšmo mažinimo priemonių (Žvyrkelio asfaltavimo, garso slopinimo sienelių įrengimo) finansavimo, kad Pareiškėjų gyvenamosios vietos būtų buvę patvirtintos, kaip triukšmo prevencijos zonos.

Be to, Savivaldybė šio tyrimo metu pati pripažino, kad Savivaldybės tarybos patvirtintos ir šiuo metu galiojančios Taisyklės (3 priedo 1.22 papunktis) nuo 2013 metų nebuvo atnaujintos ar papildytos naujomis nuostatomis, jose nėra numatytos konkrečios priemonės, skirtos triukšmo mažinimui ar jo sukeltų 2022 m. Pažeidimų ir 2024 m. Pažeidimų šalinimui. Dėl šios priežasties šiuo metu nėra galiojančio Savivaldybės lygmens reglamentavimo ar patvirtintų priemonių, kurios leistų efektyviai spręsti triukšmo prevencijos problemas pagal naujausius aktualius iššūkius ir situacijas.

Akcentuotina, kad Savivaldybė šio tyrimo metu Seimo kontrolierėms pateikė Skunde nurodytoms problemoms spręsti aktualią informaciją, kad šiuo metu rengiamos naujos Taisyklės, „kurios numatys aiškesnes ir efektyvesnes priemones triukšmo valdymui, prevencijai ir pažeidimų šalinimui“ ir „atnaujintas teisinis reglamentavimas suteiks daugiau galimybių užtikrinti viešosios tvarkos laikymąsi ir sumažinti triukšmo keliamą poveikį gyventojams“ (2 priedo 2.13 papunktis).

Teisės aktų registro 2026 m. vasario 19 d. duomenimis, Taisyklės dar nėra pakeistos.

19.2.6. Šio tyrimo metu, po kartotinio Seimo kontrolierių kreipimosi, Bendrovė informavo, kad 2025 m. liepos 9 d. įvyko Savivaldybės administracijos, NVSC ir Bendrovės atstovų susitikimas su gyventojais, skirtas „aptarti transporto keliamo triukšmo situaciją“ (toliau – 2025-07-09 Susitikimas; 2 priedo 7.2.1 papunktis), kuriame buvo nutarta iki 2025 m. liepos 30 d. Bendrovei persvarstyti galimybę pastatyti Ženklą Nr. 304, draudžiantį važiuoti krovininiams automobiliams Kelio Pakruojo rajono ribose per Plaučiškių ir Pakalniškių kaimus, Savivaldybei kreiptis į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariatą dėl aktyvesnės eismo kontrolės.

2025 m. rugpjūčio 21 d. buvo įrengti Ženklai Nr. 304 (draudžiama važiuoti krovininiais automobiliais ir transporto priemonių junginiais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 t arba didesnė už nurodytąją kelio ženkle) (2 priedo 7.2.2 papunktis).

Tačiau šio tyrimo metu negauta duomenų, kad Savivaldybė kreipėsi į Pakruojo rajono policijos komisariatą dėl eismo kontrolės suaktyvinimo bei duomenų, patvirtinančių, kad transporto keliamo triukšmo problema Pareiškėjų gyvenamojoje aplinkoje būtų išspręsta iš esmės, t. y. Pareiškėjų gyvenamojoje aplinkoje nebūtų viršijami HN 33:2011 nustatyti triukšmo ribiniai dydžiai.

Be to, Bendrovės pateiktais duomenimis, Pareiškėjai 2025 m. rugsėjo 12 d. vėl kreipėsi į Savivaldybę, Bendrovę ir NVSC, pažymėdami, kad jų netenkina Ženklų Nr. 304 laikinumas, ir prašydami, kad sunkiasvorio transporto eismas aktualiame Kelio ruože būtų draudžiamas visą laiką (2 priedo 7.2.6 papunktis).

Pažymėtina, kad šio tyrimo metu nebuvo gauti duomenys iš Savivaldybės administracijos, kad ji pateikė atsakymą į Kaimų gyventojų 2025 m. rugsėjo 12 d. kreipimąsi. Dėl to Savivaldybės administracijai teiktina atitinkama rekomendacija.

 

20. Apibendrinus pažymos 18 punkto išvadas, konstatuotina, kad Savivaldybė, nagrinėdama Pareiškėjų prašymus kai kuriais atvejais nesilaikė:

– VAĮ 10 straipsnio 4 dalies reikalavimų dėl nustatyto prašymų nagrinėjimo termino bei jo pratęsimo tvarkos (nagrinėjant Pareiškėjų 2022 m. rugsėjo 16 d. prašymą, Pareiškėjų 2023 m. vasario 3 d. prašymą; pažymos 18.1.1, 18.1.2 papunkčiai),

– VAĮ 11 straipsnio 3 dalies reikalavimų dėl prašymų nenagrinėjamo tvarkos (nenagrinėdama 2024 m. kovo 20 d. Pareiškėjos prašymo; pažymos 18.2.7 papunktis) bei išsamumo ir reagavimo į Savivaldybės gyventojų nuomonę principų reikalavimų (nesuteikta Pareiškėjams aktuali naujausia informacija apie Komisijos sprendimo įvykdymą, nepaaiškinta, kodėl Pareiškėjų 2023 m. vasario 3 d. prašymo svarstymas nebuvo įtrauktas Savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę, nepagrįstai nepaaiškino šio sprendimo priežasčių, motyvų, liko nepaaiškinta, kodėl į 2024-03-28 Susitikimą buvo paimta vienintelė visuomenės atstovė, nors tarybos nariai, organizavę 2024-03-28 Susitikimą žadėjo, kad bus kviečiami du žmonės, galimai nebuvo atsakyta į Pareiškėjų prašymą pateikti 2024-03-28 Susitikimo protokolą, neatsakyta į X ir B 2024 m. spalio 2 d. prašyme pateiktą siūlymą asfaltuoti tik dalį Žvyrkelio ties Pareiškėjos sodyba, nepagrįstai Savivaldybės argumentai dėl jos neveikimo triukšmo mažinimo Pareiškėjų gyvenamojoje aplinkoje klausimais buvo paremti valstybinio audito ataskaitos rekomendacija, Savivaldybės administracijos sprendimo nenagrinėti Pareiškėjos 2024 m. kovo 20 d. prašymo nemotyvavo konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, galimai nebuvo pateiktas rašytinis atsakymas, kodėl Pareiškėja nuo 2024 m. birželio mėnesio nesulaukė susitikimo su Savivaldybės meru; pažymos 18.2.1–18.2.4, 18.2.7, 18.2.8 papunkčiai).

Apibendrinus pažymos 19 punkto išvadas, konstatuotina, kad Savivaldybė nagrinėjamu atveju pateikė tinkamus paaiškinimus Pareiškėjams dėl Savivaldybės kompetencijos nustatyti eismo ribojimus Kelyje (pažymos 19.2.1 papunktis), taiko įvairias priemones, siekdama mažinti Žvyrkeliu ir Keliu važiuojančių transporto priemonių keliamą triukšmą (įvesti greičio apribojimai, įrengti draudžiamieji kelio ženklai, numatantys sunkiasvorio transporto ribojimus, Žvyrkelis prižiūrimas; pažymos 19.2.2 papunktis), dalyvavo 2025-07-09 Susitikime, kuriame buvo priimti su Pareiškėjų teisių į saugią aplinką įgyvendinimu susiję sprendimai (pažymos 19.2.6 papunktis).

Tačiau kartu konstatuotina ir tai, kad, kaip matyti iš tyrimo metu gautos medžiagos, Savivaldybės taikomos priemonės yra nepakankamos, kadangi ir jas pritaikius buvo nustatyti triukšmo Pareiškėjų gyvenamoje aplinkoje leistinų dydžių viršijimai. Savivaldybė galimai nesiėmė priemonių, kad Kelias Pakruojo rajono ribose būtų buvęs perduotas Savivaldybei eksploatuoti, kad Savivaldybė turėtų galimybę riboti krovininių automobilių eismą perduotoje Savivaldybei eksploatuoti Kelio dalyje (pažymos 19.2.1 papunktis), kad į Pakruojo rajono triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių planą būtų įtrauktos ir triukšmo mažinimo priemonės Žvyrkelyje ir Pareiškėjų gyvenamojoje aplinkoje (pažymos 19.2.3 papunktis), kad Savivaldybės teisės aktu būtų nustatyti Žvyrkelių priežiūros prioritetai, kriterijai, kuriais remiantis nustatomas rajono žvyrkelių priežiūros darbų eiliškumas (pažymos 19.2.4 papunktis). Be to, Savivaldybė neinicijavo aktualių klausimų sprendimo Savivaldybės taryboje (pagal jos kompetenciją sprendimų priėmimo) dėl Žvyrkelio priežiūros darbų papildomo finansavimo skyrimo, dėl triukšmo mažinimo priemonių (Žvyrkelio asfaltavimo, garso slopinimo sienelių įrengimo) finansavimo, kad Pareiškėjų gyvenamosios vietos būtų buvę patvirtintos, kaip triukšmo prevencijos zonos (pažymos 19.2.4 ir 19.2.5 papunkčiai).

Pažymėtina, kad Savivaldybė 2025 m. balandžio 4 d. raštu Seimo kontrolierėms nurodžiusi, kad yra rengiamos naujos Taisyklės, kurios sudarytų galimybę efektyviai spręsti triukšmo prevencijos problemas, daugiau nei per 10 mėnesių Taisyklių dar nepakeitė (pažymos 19.2.5 papunktis).

Be to, šio tyrimo metu negavus duomenų, kad po triukšmo mažinimo, kelių priežiūros priemonių pritaikymo, būtų pasiekti tikslai dėl triukšmo, viršijančio ribinius dydžius, veikiamų teritorijų ploto sumažėjimo, kad transporto keliamas triukšmas jau nekenkia Kaimų gyventojų sveikatai, kad nebepažeidžiamos Pareiškėjų, kurių būstuose nustatytas triukšmo ribinių dydžių viršijimas, teisė į sveiką aplinką ir būsto neliečiamybę, kad Savivaldybė kreipėsi į Pakruojo rajono policijos komisariatą dėl eismo kontrolės suaktyvinimo bei duomenų, patvirtinančių, kad transporto keliamo triukšmo problema Pareiškėjų gyvenamojoje aplinkoje būtų išspręsta iš esmės (pažymos 19.2.6 ir 19.2.2 papunkčiai), nėra pagrindo teigti, kad Savivaldybė pagal kompetenciją ėmėsi pakankamų veiksmingų priemonių, kad 2024 m. Pažeidimai būtų pašalinti iš esmės (pažymos 19.2.3 papunktis).

Įvertinus pirmiau pateiktas išvadas konstatuotina, kad Savivaldybė neįgyvendino jai tenkančios pareigos imtis veiksmingų priemonių nustatytiems visuomenės sveikatos saugos reikalavimų pažeidimams pašalinti. Toks neveikimas vertintinas kaip netinkamas Savivaldybei priskirtų viešojo administravimo funkcijų vykdymas. Savivaldybė nagrinėjamu atveju pažeidė Pareiškėjų teisę į gerą viešąjį administravimą, įstatymo viršenybės, teisėtumo, žmogaus teisių užtikrinimo bei konstitucinį valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms principus, sudarė prielaidas Pareiškėjų teisės į saugią ir sveiką aplinką pažeidimams. Atsižvelgus į pirmiau nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis SKĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ši Pareiškėjų Skundo dalis dėl Savivaldybės pareigūnų veiklos (neveikimo) triukšmo mažinimo, eismo saugumo bei Pareiškėjų prašymų nagrinėjimo tvarkos klausimais pripažintina pagrįsta.

 

21. Seimo kontrolierės šio tyrimo metu atkreipė dėmesį ir į su NVSC veikla susijusias, toliau nurodytas, aplinkybes.

Vadovaujantis VSPĮ (3 priedo 1.7 papunktis) NVSC vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems viešojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal asmenų prašymus, pranešimus, skundus. Valstybinė visuomenės sveikatos saugos kontrolė – NVSC atliekami veiksmai ūkinės komercinės veiklos atitikties visuomenės sveikatos saugos norminių teisės aktų reikalavimams įvertinti bei administracinėms poveikio priemonėms taikyti, vykdoma Reglamento nustatyta tvarka, t. y. kontrolės metu nustačius visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, administracinė atsakomybė taikoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) nuostatomis.

Vadovaujantis Valstybinės triukšmo kontrolės tvarkos aprašu (3 priedo 1.16 papunktis) valstybinę triukšmo kontrolę vykdo NVSC įgalioti valstybės tarnautojai. NVSC per patikrinimą nustačius sveikatos apsaugos ministro patvirtintų triukšmo ribinių dydžių reikalavimų pažeidimų, triukšmo šaltinių valdytojams pateikiami reikalavimai neviršyti triukšmo ribinių dydžių. NVSC reikalavimus triukšmo šaltinių valdytojai turi įvykdyti per TVĮ 22 straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 4 punktuose ir 5 dalyje nustatytus terminus, kurie pradedami skaičiuoti nuo reikalavimų pateikimo dienos (šiuos reikalavimus turi įvykdyti: 1) juridiniai asmenys, užsiimantys gamyba, – ne vėliau kaip per 90 kalendorinių dienų; 2) juridiniai asmenys, užsiimantys prekyba, – ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų; 3) juridiniai asmenys, atliekantys statybos, rekonstrukcijos, remonto darbus viešosiose vietose, miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse, – ne vėliau kaip per 4 kalendorines dienas; 4) fiziniai asmenys – ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas; 3 priedo 1.5 papunktis).

Pasibaigus nurodytiems terminams, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka vykdoma triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių įgyvendinimo reikalavimų vykdymo kontrolė. Triukšmo šaltinio valdytojui per nurodytus terminus neįvykdžius jam pateiktų reikalavimų neviršyti triukšmo ribinių dydžių, NVSC priima sprendimą pagal ANK pradėti administracinio nusižengimo teiseną dėl TVĮ ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymo ar pažeidimo ir kreipiasi į savivaldybės administraciją (-as), kurioje (-se) yra triukšmo šaltinis, dėl kurio nustatytas triukšmo ribinių dydžių viršijimas, su prašymu taikyti TVĮ 27 straipsnio 2 dalyje nurodytus veiksmus, skirtus triukšmo prevencijai ir mažinimui.

Vadovaujantis TVĮ 7 straipsniu, Sveikatos apsaugos ministerija (toliau – SAM) formuoja triukšmo prevencijos valstybės politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą. Vadovaujantis VSPĮ 15¹ straipsniu, SAM teikia apibendrintus visuomenės sveikatos priežiūros veiklą reglamentuojančių teisės aktų taikymo visuomenės sveikatos priežiūros veiklos klausimais išaiškinimus.

Pastebėtina, kad šio tyrimo metu negauta duomenų apie tai, kad transporto keliančio triukšmo problemos išspręstos iš esmės, t. y. pašalinti NVSC nustatyti HN 33:2011 pažeidimai, NVSC neinformavo Seimo kontrolierių apie tai, kokių priemonių NVSC dar gali imtis ir ketina imtis, kad nustatyti HN 33:2011 pažeidimai būtų pašalinti (po 2024 m. Pažeidimų nustatymo NVSC susirašinėjo su Savivaldybe dėl nustatytų pažeidimų pašalinimo priemonių taikymo, tačiau nepateikė duomenų, kad NVSC reikalavimai Savivaldybei yra įvykdyti ir transporto keliamo triukšmo problema yra išspęsta).

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal TVĮ 22 straipsnio 4 dalies nuostatas triukšmo kontrolę atliekančių valstybės ir savivaldybių institucijų reikalavimus dėl triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių įgyvendinimo, turi vykdyti triukšmo šaltinių valdytojai (juridiniai asmenys, užsiimantys gamyba, prekyba, statyba); šioje nuostatoje nėra nurodyti valstybinės ir vietinės reikšmės kelius, kuriais važiuojančios transporto priemonės kelia triukšmą, valdantys subjektai (savivaldybės ir Bendrovė). Taigi, neaišku, ar savivaldybės ir Bendrovė, tais atvejais, kai jie yra triukšmo šaltinio valdytojai, bet pagal TVĮ 22 straipsnio 4 dalį negali būti priskirtini nei vienai subjektų, privalančių vykdyti NVSC nurodymus dėl triukšmo mažinimo priemonių, privalėtų vykdyti NVSC nurodymus dėl HN 33:2011 pažeidimų pašalinimo, jeigu taip, per kiek laiko, ar šių subjektų atstovams NVSC gali ir turi taikyti administracinę atsakomybę už NVSC nurodymų nevykdymą.

Atsižvelgus į pirmiau nurodytas aplinkybes, manytina, kad yra tikslinga kreiptis į SAM, dėl TVĮ tobulinimo tikslingumo, pvz., nustatant, kad ir kiti triukšmo šaltinių valdytojai, kaip antai tam tikrais atvejais savivaldybės, Bendrovė (kelių valdytojai), turi vykdyti triukšmo kontrolę atliekančių institucijų reikalavimus dėl triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių įgyvendinimo, patikslinant, ar savivaldybės ir Bendrovė privalo vykdyti NVSC nurodymus dėl HN 33:2011 pažeidimų pašalinimo, jeigu taip, per kiek laiko, ar šių subjektų atstovams NVSC gali ir turi taikyti administracinę atsakomybę už NVSC nurodymų nevykdymą; nustačius tokį teisinį reguliavimą, būtų išspręsta, ar teisės aktais NVSC yra suteikti pakankami įgaliojimai savivaldybių bei Bendrovės atžvilgiu (pvz., šiuo atveju, kad būtų pašalinti NVSC nustatyti HN 33:2011 pažeidimai dėl vietinės ir valstybinės reikšmės keliais važiuojančio transporto keliamo triukšmo).

Taip pat šio tyrimo kontekste būtų svarbi motyvuota SAM nuomonė, ar NVSC, nustačiusi HN 33:2011 pažeidimus dėl vietinės reikšmės keliu važiuojančio transporto keliamo triukšmo, nurodžiusi šio kelio valdytojai – savivaldybei – pašalinti pažeidimus, tačiau nepatikrindama, ar šie pažeidimai faktiškai savivaldybės pašalinti (pvz., kaip šiuo atveju, po 2024 m. Pažeidimų nustatymo), netaikydama administracinės atsakomybės savivaldybės atsakingiems asmenims (jeigu pažeidimai nepašalinti), tinkamai atlieka valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę.

 

Dėl Bendrovės veiklos (neveikimo)

 

22. Atsižvelgus į Skunde dėl Bendrovės veiksmų (neveikimo) aprašytas aplinkybes konstatuotina, kad Pareiškėjai skundžiasi Bendrovės neveikimu, nesilaikant VAĮ reikalavimų, vėluojant atsakyti į jų prašymus, vilkinant sprendimų priėmimą, nepateikiant motyvuotų paaiškinimų dėl Ženklo Nr. 304 ir kitų kelio ženklų įrengimo vietų, jų įtakos Skunde aprašytoms problemoms spręsti ir kt. (1 priedo 1 punktas).

 

23. Įvertinus šios Skundo dalies tyrimui aktualų teisinį reglamentavimą, susijusias faktines aplinkybes, kartu su Skundu pateiktus dokumentus, Bendrovės pateiktus paaiškinimus dėl Pareiškėjų atveju susiklosčiusios situacijos, VRM ir SM pateiktą informaciją (1 priedo 2 punktas, 2 priedo 3,4, 7 ir 8 punktai, 3 ir 4 priedai), darytinos šios išvados.

 

24. Dėl Bendrovės veiklos viešojo administravimo srityje

24.1. Vadovaujantis SKĮ 12 straipsnio 1 dalimi (3 priedo 1.2 papunktis) Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje.

Vadovaujantis VAĮ 21 straipsniu Vyriausybės nustatyta tvarka viešojo administravimo subjektų sistemos stebėseną organizuoja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (3 priedo 1.8 papunktis). Kaip matyti iš VRM nuostatų (3 priedo 1.13 papunktis), VRM formuoja valstybės politiką viešojo administravimo srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, organizuoja viešojo administravimo subjektų sistemos stebėseną.

Seimo kontrolierės, atsižvelgusios į VRM kompetenciją, kreipėsi į šią ministeriją prašydamos pateikti motyvuotą nuomonę, ar Bendrovė, vykdydama specialų valstybės įpareigojimą, siekdama jai nustatytų tikslų ir užtikrindama viešųjų interesų tenkinimą (Bendrovės paskirtis, įteisinta Bendrovės įstatuose, – valdyti valstybinės reikšmės kelius bei organizuoti ir koordinuoti saugių eismo sąlygų užtikrinimą, įgyvendinant eismo saugumo priemones valstybinės reikšmės keliuose ir kt.), laikytina viešojo administravimo subjektu, valstybės įgaliotu asmeniu, atliekančiu įstatymų nustatytas valstybės suteiktas funkcijas, ar ji, nagrinėdama asmenų prašymus, skundus jos veiklos tikslų ir specialaus valstybės įpareigojimo vykdymo klausimais, turi vadovautis VAĮ bei Vyriausybės patvirtintų Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių reikalavimais.

VRM pateikė nuomonę, kad Bendrovę pertvarkius į valstybės įmonę, vėliau – į akcinę bendrovę, Bendrovė nuo 2020-09-01 vykdo specialųjį valstybės įpareigojimą – valstybinės reikšmės kelių valdymą bei saugių eismo sąlygų užtikrinimo organizavimą ir koordinavimą, siekdama įgyvendinti eismo saugumo priemones valstybinės reikšmės keliuose. Bendrovė, vykdydama šį specialųjį valstybės įpareigojimą (kuris finansuojamas iš valstybės biudžeto), dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip civilinių teisinių santykių subjektas.

VRM teigimu, Bendrovės funkcijos, pareigos ir veiklos nepatenka nei į vieną iš VAĮ numatytų viešojo administravimo sričių ir Bendrovei nėra priskirta vykdyti viešąjį administravimą, Bendrovės įstatymais nustatytos funkcijos ir su VAĮ 6 straipsnyje nustatytomis viešojo administravimo sritimis nesusijusi veikla, atsirandanti iš specialiųjų valstybės įpareigojimų vykdymo, priskirtina nekomercinei ūkinei veiklai, todėl Bendrovė nėra laikytina viešojo administravimo subjektu, Bendrovė, nagrinėdama asmenų prašymus ar skundus, neturi pareigos vadovautis VAĮ ir Prašymų nagrinėjimo taisyklėmis (2 priedo 4 punktas).

24.2. Vadovaujantis VAĮ (3 priedo 1.8 papunktis), viešojo administravimo subjektas – tai, be kita ko, valstybės valdoma įmonė, šio įstatymo nustatyta tvarka įgaliota atlikti viešąjį administravimą. Valstybės valdoma įmonė suprantama taip, kaip ji apibrėžta Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme.

Bendrovės įstatuose (3 priedo 1.19 papunktis) nustatyta, kad Bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, kuris savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais. Bendrovė turi organizuoti ir koordinuoti valstybinės reikšmės automobilių kelių atkūrimą, priežiūrą ir plėtrą bei atlikti Kelių įstatyme, SEĮ ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.

Pastebėtina, kad Susisiekimo ministerijos 2024 m. rašte, kuriuo Bendrovei pateikti Susisiekimo ministerijos lūkesčiai dėl Bendrovės veiklos krypčių, Bendrovei keliamų tikslų ir veiklos principų, be kita ko, pažymėta: „Bendrovės paskirtis – valdyti, plėtoti ir prižiūrėti valstybinės reikšmės kelius, juose organizuoti ir koordinuoti saugių eismo sąlygų užtikrinimą. Bendrovės veiklos tikslai yra šie: 1. vykdyti specialųjį įpareigojimą – valdyti valstybinės reikšmės kelius, užtikrinti saugių eismo sąlygų organizavimą ir koordinavimą įgyvendinant eismo saugumo priemones valstybinės reikšmės keliuose, nuolatinį valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros būklės gerėjimą; […]. Susisiekimo ministerija tikisi, kad Bendrovės veikla bus plėtojama rašte nurodytomis kryptimis, o keliami lūkesčiai taps Bendrovės strateginio veiklos plano, kuriame bus nustatyti jų įgyvendinimą numatantys siektini rodikliai ir reikšmės, dalimi. […]. Bendrovės galutiniai savininkai yra mokesčių mokėtojai, tad Bendrovės valdymo organai privalo dėti visas pastangas, kad Bendrovė ir jos turtas būtų valdomi skaidriai, efektyviai, o paslaugos teikiamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos gyventojų ir ūkio subjektų lūkesčius ir poreikius.“Fh

Pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą, specialieji įpareigojimai suprantami kaip įmonės funkcijos, kurias ji įpareigota atlikti pagal įstatymus, Vyriausybės nutarimus ar savivaldybės tarybos sprendimus, kad būtų užtikrintas konkrečių socialinių, strateginių ir politinių valstybės ar savivaldybės tikslų įgyvendinimas.

Pastebėtina, kad specialieji įpareigojimai gali sutapti su viešuoju administravimu tais atvejais, kai jų turinys atitinka Viešojo administravimo įstatyme apibrėžtą viešojo administravimo veiklą.

Vadovaujantis ABTĮ (3 priedo 1.11 papunktis) administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (pvz., asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktą), bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis, kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja. Kai administraciniam teismui kyla abejonių, ar byla teisminga bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, bylos rūšinio teismingumo klausimus rašytinio proceso tvarka išsprendžia speciali teisėjų kolegija.

Vadovaujantis Teismų įstatymu LVAT formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus, į LVAT sprendimuose ir nutartyse esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus (3 priedo 1.12 papunktis).

Seimo kontrolierių nuomone, Bendrovei (valstybės valdomai įmonei) VAĮ nuostatų pagrindu yra pavesta įgyvendinti tam tikras viešojo administravimo funkcijas. Šią nuomonę patvirtina LVAT praktika ir Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2023 m. balandžio 20 d. nutartis Nr. T-23/2023 (4 priedo 2 punktas), kurioje, konstatuota, kad Bendrovė gali veikti tiek privatinės, tiek viešosios teisės reglamentuojamoje srityje. Bendrovė, susisiekimo komunikacijų (valstybinės reikšmės rajoninio kelio) savininko teises ir pareigas įgyvendinantis asmuo (valstybinės reikšmės rajoninio kelio valdytoja), nagrinėjamoje byloje veikia kaip subjektas, kuriam teisės aktais pavesta spręsti dėl galimybių ties privačiu žemės sklypu projektuoti (įrengti) nuovažą nuo valstybinės reikšmės rajoninio kelio. Šia atsakovės veikla realizuojamos kontrolės bei tikrinimo funkcijos, užtikrinant viešosios teisės aktų reikalavimų, susijusių su valstybinės reikšmės keliais, laikymąsi. Specialiosios teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo tarp ieškovų ir Bendrovės dėl galimybės ieškovams prisijungti prie valstybinės reikšmės rajoninio kelio atveju, dominuoja ne civiliniai, bet administraciniai teisiniai santykiai.

Remiantis šios Skundo dalies tyrimui aktualia LVAT praktika – 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-923-624/2025 (4 priedo 2 punktas) – įvertinus Kelių įstatyme bei SEĮ nustatytą valstybei priklausančios Bendrovės kompetenciją organizuojant eismo saugumo priemonių įgyvendinimą valstybinės reikšmės keliuose Bendrovės veikla taip pat priskirtina viešųjų paslaugų teikimo administravimui.

Be to, pastebėtina, kad Bendrovė dalyvauja ginčuose administraciniuose teismuose, nekvestionuodama Bendrovės veikimo viešojo administravimo srityje ir VAĮ jos veiklai taikymo, pvz., Regionų administracinio teismo, sprendžiančio administracinius ginčus tarp asmens ir viešojo administravimo subjekto (ABTĮ; 3 priedo 1.11 papunktis), 2025 m. liepos 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-1128-1064/2025 (byloje ginčas kilo dėl Bendrovės 2024 m. sausio 5 d. rašto Nr. (6.6 Mr)2- „Dėl prašymo“ teisėtumo ir pagrįstumo“).

Pažymėtina, kad Kelių įstatyme (3 priedo 1.4 papunktis), SEĮ (3 priedo 1.6 papunktis) ir Apraše (3 priedo 1.16 papunktis), Triukšmo mažinimo priemonių apraše (3 priedo 1.18 papunktis) nustatyta valstybei priklausančios Bendrovės kompetencija organizuojant triukšmo mažinimo bei eismo saugumo priemonių įgyvendinimą valstybinės reikšmės keliuose.

Vadovaujantis Kelių įstatymu ir SEĮ valstybinės reikšmės kelius patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja valstybinės reikšmės kelių valdytoja – Bendrovė, kurios visos akcijos nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei. Bendrovė Vyriausybės nustatyta tvarka gali laikinai apriboti, nutraukti eismą ar uždaryti Kelią jo taisymo (remonto), priežiūros darbų metu, kilus grėsmei saugiam eismui. Bendrovė organizuoja saugaus eismo priemonių įgyvendinimą projektuojant, tiesiant, statant, rekonstruojant, taisant (remontuojant) ir prižiūrint kelius, vadovaujantis Lietuvos kelių projektavimo normatyviniais dokumentais, Lietuvos Respublikos standartais ir kitais normatyviniais statybos techniniais dokumentais.

Vadovaujantis Vyriausybės patvirtintu Aprašu (3 priedo 1.15 papunktis) nustatyti reikalavimai triukšmo šaltinių keliamo triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonėms, kuriuos turi įgyvendinti Bendrovė, kaip Kelio valdytojas. Bendrovės taikomos triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonės Kelio transporto triukšmo poveikiui visuomenės sveikatai mažinti turi būti pritaikyta viena iš šių priemonių ar jų derinys: kelio dangos priežiūra ar atnaujinimas; atitinkamų transporto priemonių kategorijų eismo greičio ribojimas; atitinkamų transporto priemonių kategorijų eismo draudimas atitinkamomis valandomis atitinkamuose kelių ruožuose; mažiau triukšmo keliančių transporto priemonių susisiekimo infrastruktūros įrengimas ar plėtra; triukšmo užtvarų įrengimas; kelių transporto triukšmo veikiamų pastatų, kuriuose ar kurių aplinkoje taikomi sveikatos apsaugos ministro patvirtintų triukšmo ribinių dydžių reikalavimai, garso izoliacijos pagerinimas (esamų langų keitimas).

SM, vadovaudamasi TVĮ 9 straipsnio 3 punktu (3 priedo pažymos 1.5 papunktis), nustato Bendrovės kompetenciją triukšmo valdymo srityje ir prižiūri, kaip ji įgyvendinama. Susisiekimo ministro patvirtintame Triukšmo mažinimo priemonių apraše (3 priedo 1.18 papunktis) nustatyta, kad Bendrovė vykdo triukšmo valdymą miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse, urbanizuotose miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse esančių gyvenamųjų namų ir gyvenamosios aplinkos apsaugą nuo triukšmo planuoja ir įgyvendina, kai statomas naujas kelias, didinamas eismo juostų skaičius rekonstruojant esamą kelią ir platinant kelio juostą, esamoje kelio juostoje rekonstruojant kelio statinį, yra padidinamas esamas kelių transporto triukšmo lygis pastatų aplinkoje.

Atsižvelgus į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir LVAT praktiką (kurioje įvertinta Bendrovės veikla, vykdoma pagal Kelių įstatymą ir SEĮ, VAĮ prasme) laikytina, kad teisės aktuose nustatytomis Bendrovės funkcijomis apsaugos nuo triukšmo, eismo saugumo klausimais realizuojamos kontrolės bei tikrinimo funkcijos. Taigi, vertintina, kad ši Bendrovės veikla priskirtina viešųjų paslaugų teikimo administravimui (Bendrovei pavesta užtikrinti viešosios teisės aktų reikalavimų, susijusių su valstybinės reikšmės keliais važiuojančio transporto sukeliamo triukšmo prevencija, mažinimu bei eismo saugumu valstybinės reikšmės keliuose, laikymąsi).

Bendrovė, vykdydama pirmiau nurodytas funkcijas ir šiais klausimais nagrinėdama asmenų prašymus, skundus, turi vadovautis VAĮ ir Prašymų nagrinėjimo taisyklių reikalavimais.

Pastebėtina, kad VRM, 2025 m. balandžio 18 d. teikdama Seimo kontrolierėms nuomonę dėl Bendrovei suteiktų įgaliojimų pobūdžio ir VAĮ, Prašymų nagrinėjimo taisyklių jos veiklai taikymo, neatsižvelgė į LAVT praktiką, neturėjo galimybės atsižvelgti į LVAT suformuotą praktiką 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-923-624/2025.

 

25. Dėl Pareiškėjų prašymų nagrinėjimo

25.1. Bendrovė, nagrinėdama Pareiškėjų prašymus, skundus dėl Kelio valdytojo funkcijų su triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimu Kelyje susijusiais klausimais, veikia viešojo administravimo srityje. Todėl Bendrovė, nagrinėdama Pareiškėjų prašymus, skundus, turėjo laikytis VAĮ, Prašymų nagrinėjimo taisyklių reikalavimų, pateikti Pareiškėjams išsamius atsakymus nustatyta tvarka ir terminais.

Vadovaujantis VAĮ (pažymos 13.5 papunktis), Prašymų nagrinėjimo taisyklėmis (pažymos 14.2 papunktis) ir teismų praktika (pažymos 15 ir 16 punktai), Bendrovė, vykdydama jai priskirtas viešojo administravimo funkcijas, turi laikytis ir bendrųjų teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) reikalavimų. Bendrovės darbas turi būti organizuotas taip, kad į ją kreipęsi žmonės nepatirtų savivalės, piktnaudžiavimo, biurokratizmo, kad jų reikalai būtų nagrinėjami ir sprendžiami nevilkinant, Bendrovės veiksmai turi būti aiškūs, nedviprasmiški.

Pažymėtina, kad asmuo, nepriklausomai nuo dokumento, kuriuo kreipiasi į Bendrovę, pobūdžio (skundas, pareiškimas, prašymas), turi teisę, kad šis kreipimasis būtų išnagrinėtas ir į jį būtų atsakyta teisės aktų nustatyta tvarka.

Bendrovė į Pareiškėjų prašymus, skundus turėjo atsakyti atsižvelgdama į jų turinį, įgyvendindama išsamumo principo reikalavimus (į prašymą ar skundą turėjo atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydama visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindama prašymo ar skundo turinį) per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos (kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, Bendrovė šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys). Bendrovei praleidus VAĮ nustatytą administracinio sprendimo priėmimo terminą, galima konstatuoti Bendrovės neveikimą.

Bendrovė Pareiškėjų prašymų, skundų galėjo nenagrinėti tik VAĮ nustatytais atvejais, pvz., jeigu paaiškėja, kad dėl to paties klausimo Bendrovė yra priėmusi sprendimą, pateikusi atsakymą ir Pareiškėjai nepateikė naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti Bendrovės priimtą sprendimą; prašymas ar skundas Bendrovei pateiktas ne pagal kompetenciją ir kt. Pareiškėjų prašymų, skundų nenagrinėjimo atveju, Pareiškėjams turėjo būti pranešta apie jų prašymų, skundų nenagrinėjimo motyvuotas priežastis.

25.2. Apibendrinus iš Pareiškėjų gautą informaciją, įvertinus Bendrovės atsakymus, kurie buvo pateikti kartu su skundu (1 priedo 1.2.1, 1.2.7, 2.17, 2.20, 2.23, 2.24, 2.28, 2.29 papunkčiai), atsižvelgus į Bendrovės atsakymo Seimo narei turinį (2 priedo 3 punktas) bei į po kartotinio Seimo kontrolierių prašymo Bendrovės pateiktus paaiškinimus, informaciją dėl Pareiškėjų prašymų, skundų nagrinėjimo (2 priedo 7 punktas), konstatuotina:

25.2.1. Bendrovė šio tyrimo metu nepateikė paaiškinimų bei dokumentų, paneigiančių Pareiškėjų Skunde nurodytas aplinkybes, kad Bendrovė, gavusi Skunde nurodytų Pareiškėjų prašymus, skundus, nesilaikė VAĮ nustatytos prašymų, skundų nagrinėjimo tvarkos, atsakymuose nepateikė motyvuotų išsamių paaiškinimų į visus Pareiškėjų keltus klausimus.

25.2.2. Bendrovė nesilaikė VAĮ nustatyto išsamumo principo reikalavimų ir nepateikė konkrečių atsakymų, motyvuotų paaiškinimų į Pareiškėjų prašymuose (2024-05-20, 2024-07-19, 2024-10-07, 2024-10-15) iškeltus klausimus, pateiktus siūlymus:

1) „Prašėme atsakymų į neatsakytus konkrečius klausimus: Kodėl schemoje buvo parodytas ženklas 7 t., o pastatytas kitas: 7 t. su ašimi, ar Jums persiųsti 2022 m. rugsėjo mėnesio 35 ir 2023 m. kovo mėn. 79 gyventojų prašymai visai nieko nereiškia? Jei atsakymas neigiamas, tada, kodėl 2024-03-28 Susitikime buvo kalbama apie dvejų metų senumo susirašinėjimą su vienu asmeniu? 2024-03-28 Susitikime pažadėjote papildomai ištirti Kelio tam tikras atkarpas ir išsiaiškinti, ar Ženklo Nr. 304 pastatymas Rozalimo miestelio pradžioje nuo Padubysio pusės yra teisiškai pagrįstas? Kokie tyrimo rezultatai? Ar Ženklas Nr. 304 Rozalimo pradžioje nuo Padubysio pusės pastatytas teisiniu pagrindu? Jei taip, prašom atsiųsti patvirtinantį dokumentą. Ką turite omenyje teigdami: „priimant neteisinius sprendimus nukentėtų kiti kaimo gyventojai, iki kurių negalėtų legaliai privažiuoti aptarnaujantis transportas“?, jei tame pačiame Kelyje uždraustas eismas per Rozalimą, tai kodėl negali būti uždraustas ir per Plaučiškius?“, kodėl sunkiasvoris transportas negali važiuoti pro Smilgius“ (1 priedo 1.4.2 ir 2.23 papunkčiai);

2) „Dabar siūlome laikiną sprendimo būdą. Jei negalima pastatyti Ženklo Nr. 304, tai pakeisti ženklus 7 t su ašimi į „Eismo apribojimai. Ribojama masė 7 t.“, kaip kad buvo parodyta eismo schemoje 23-11-21, kas bent laikinai, iki Kelio remonto, išspręstų Kaimų gyventojams intensyvaus sunkiasvorių srauto keliamas problemas“ (1 priedo 2.18 papunktis);

3) dėl kokių priežasčių nebuvo įgyvendintas 2023 m. rugsėjo 5 d. Savivaldybės Kontrolės komiteto ir Bendrovės atstovų nuotolinio posėdžio metu „pasiektas žodinis susitarimas pastatyti Ženklą Nr. 304 Kelyje“ bei Kontrolės komiteto pirmininko 2023 m. spalio 12 d. rašte nurodyta informacija, jog Bendrovė informavo, kad „Kelyje Pakruojo rajono ribose bus artimiausiu metu pastatytas Ženklas Nr. 304“, dėl kokių priežasčių vietoj Kaimų gyventojų prašomo pastatyti Ženklo Nr. 304 Kelyje buvo pastatyti kelio Ženklai Nr. 315, nors 2023 m. lapkričio 21 d. eismo schemoje pažymėtas kelio ženklas „Eismo apribojimai. Ribojama masė, t. (7)“, nors, Pareiškėjų teigimu, pastatytas kelio ženklas „visai neturi įtakos problemos sprendimui“, kodėl Bendrovės atstovai, kaip teigia Pareiškėjai, 2024-03-28 Susitikime žadėję „išsiaiškinti dėl Ženklo Nr. 304 pastatymo Rozalimo miestelio pradžioje nuo Padubysio pusės aplinkybes ir jei jis pastatytas neteisėtai, padėtį atitaisyti“, to nepadarė, nepateikė atsakymo raštu“ (2 priedo 3 punktas);

4) dėl galimai neteisingos informacijos apie garso lygį lemiančius veiksnius („Pramoninio fermų komplekso arti nėra. Sunkiasvorės transporto priemonės daugiausia yra susijusios su skaldos verslu“), pateiktos Bendrovės atsakymuose į A 2024 m. spalio 7 d. kreipimąsi, į Z, Y 2024 m. spalio 15 d. kreipimusis, dėl minėtų Pareiškėjų prašymų uždrausti sunkiasvorių transporto priemonių eismą (1 priedo 1.3.4 papunktis, 2 priedo 3 punktas);

5) dėl 2024-03-28 Susitikimo protokolo, informacijos apie 2024-03-28 Susitikimo rezultatus raštu pateikimo Pareiškėjams (1 priedo 1.2.7 papunktis, 2 priedo 2.18 papunktis, 3 punktas);

25.2.3. Bendrovė Skundo tyrimui nepateikė patvirtinančių dokumentų, kad buvo teikti oficialūs atsakymai į Kanceliarijos persiųstą Pareiškėjos 2024 m. kovo 20 d. prašymą, į kitus Pareiškėjų prašymus: B 2024 m. rugpjūčio 28 d., Z 2024 m. spalio 7 d., X ir B 2024 m. liepos 19 d. prašymą (1 priedo 2.14, 2.23, 2.24, 2.28 papunkčiai, 2 priedo 3 punktas), todėl laikytina, kad buvo pažeistas VAĮ 10 straipsnio 4 dalies reikalavimas (3 priedo 1.8 papunktis)

25.2.4. Bendrovei nepateikus informacijos, paaiškinimų, dokumentų dėl Pareiškėjų prašymų nagrinėjimo (kartu ir Bendrovės atsakymų Pareiškėjams registracijos duomenų),  nėra galimybės įvertinti, ar Bendrovė, teikdama atsakymus į Pareiškėjų prašymus laikėsi VAĮ nustatytų prašymų, skundų nagrinėjimo terminų. Taigi, lieka nepaneigti Pareiškėjų Skundo teiginiai, kad Bendrovė „vėluoja atsakyti į mūsų raštus“ (1 priedo 1.1 papunktis).

 

 

26. Dėl Keliu važiuojančių transporto priemonių keliamo triukšmo, eismo saugumo

26.1. LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, jog „teisės į būsto neliečiamybės gerbimą pažeidimai neapsiriboja konkrečiais ar fiziniais pažeidimais, pvz., neteisėtu patekimu į būstą, bet taip pat apima tuos, kurie nėra konkretūs ar fiziniai, pvz., triukšmas, tarša“ (4 priedo 2 punktas). Taigi, kaip buvo minėta pirmiau, triukšmo ribinių dydžių viršijimas Pareiškėjų, Pakruojo rajono gyventojų būstuose dėl transporto keliamo triukšmo, laikytinas ne tik jų teisės į sveiką aplinką, bet ir į būsto neliečiamybę pažeidimu.

TVĮ (3 priedo 1.5 papunktis) reglamentuoja veiklos, kurią vykdant skleidžiamas triukšmas, valdymą siekiant išvengti klausos sutrikimų ar netekimo, apsaugoti žmonių gyvybę ir sveikatą bei aplinką nuo neigiamo triukšmo poveikio.

Vadovaujantis TVĮ 2 straipsnio 26¹ dalimi triukšmo valdymas – visuma teisinių, organizacinių ir techninių priemonių, kurių tikslas – užtikrinti gyventojų ir aplinkos apsaugą nuo žalingo triukšmo poveikio, įskaitant gyventojų apsaugą nuo triukšmo sukeliamo dirginimo ir miego trikdymo, ir išsaugoti tyliąsias zonas.

HN 33:2011 nustatyta, kad transporto sukeliamas triukšmas – tai transporto priemonių eismo sukeliamas nuolatinis arba daugelio kartotinių pavienių garso įvykių triukšmas. Triukšmas gyvenamuosiuose pastatuose bei jų aplinkoje įvertinamas matavimo ir (ar) modeliavimo būdu, gautus rezultatus palyginant su atitinkamais šios higienos normos pateikiamais didžiausiais leidžiamais triukšmo ribiniais dydžiais gyvenamuosiuose pastatuose bei jų aplinkoje. Nepastovus triukšmas gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje vertinamas pagal ekvivalentinį garso slėgio lygį ir maksimalų garso slėgio lygį, o pastovus – pagal ekvivalentinį garso slėgio lygį (3 priedo 1.21 papunktis).

Vadovaujantis TVĮ 2 straipsnio 24 dalimi triukšmo ribinis dydis – triukšmo rodiklio vertė, kurią viršijus triukšmo šaltinio valdytojas privalo imtis priemonių skleidžiamam triukšmui šalinti ar mažinti. Taigi, nustačius, kad Keliu važiuojančio transporto keliamas triukšmas viršija ribinius dydžius, triukšmo šaltinio valdytojas (šiuo atveju – Bendrovė) privalo imtis priemonių skleidžiamam triukšmui šalinti ar mažinti, nes joks asmuo neturi būti veikiamas tokio lygio triukšmo, dėl kurio kyla pavojus jo gyvybei ir sveikatai. Vadovaujantis TVĮ 30 straipsnio 3 punktu asmenys turi teisę Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka reikalauti, kad būtų nutrauktas triukšmo šaltinių poveikis visuomenės sveikatai ir aplinkai.

Pagrindinės triukšmo valdymo priemonės yra transporto srautų planavimas, garso perdavimo mažinimas, triukšmo kontrolė ir kt. Triukšmo kontrolė privaloma zonose, kur triukšmas viršija arba gali viršyti ribinius dydžius. Triukšmo kontrolę atlieka šio įstatymo ir kitų teisės aktų įgaliotos valstybės ir savivaldybių institucijos.

Valstybinės reikšmės nepagrindinių kelių, kurie yra ne aglomeracijose, triukšmo mažinimo priemonių reikalavimus nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Vadovaujantis Susisiekimo ministro patvirtinto Triukšmo mažinimo priemonių aprašo 27 ir 28 punktais (3 priedo 1.18 papunktis), Bendrovė vykdo valstybinės reikšmės nepagrindinių kelių, kurie yra ne urbanizuotose (neužstatytose) miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse, triukšmo valdymą, siekiant sumažinti triukšmo lygį iki reglamentuojamų triukšmo ribinių dydžių, kai statomas naujas kelias, vykdomas kapitalinis kelio statinio remontas; rekonstruojamas kelio statinys esamoje kelio juostoje, rekonstruojamas esamas kelias, didinant eismo juostų skaičių ir platinant esamą kelio juostą, yra padidinamas esamas kelių transporto triukšmo lygis pastatų aplinkoje (kitais atvejais – urbanizuotose miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse esančių gyvenamųjų namų ir gyvenamosios aplinkos apsaugą nuo triukšmo planuoja ir įgyvendina šių gyvenamųjų namų savininkai).

Susisiekimo ministro patirtintose Rekomendacijose (3 priedo 1.20 papunktis) nustatyti kelių eismo sukeliamo triukšmo mažinimo būdai ir priemonės, taikomi planuojant, projektuojant, tiesiant, rekonstruojant, taisant ir prižiūrint valstybinės reikšmės kelius (tylesnė kelio danga, kelių priežiūra (dangos atnaujinimo, remonto darbai); eismo valdymo priemonės; tylesnė priežiūros darbams naudojama įranga, tylesni darbo metodai, kelio projekto sprendiniai (pvz.: iškasa, kelio pylimas, tunelis); triukšmo mažinimo įrenginiai (pvz.: triukšmo užtvaros, pylimai, želdiniai) ir kt.

Bendrovės teigimu, ji konkrečią priemonę parenka, atlikus daugiakriterinį vertinimą ir taikydama Rekomendacijose pateikiamus kriterijus (saugomo objekto: gyventojų ir būstų skaičių; gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų, aukštingumą; teritorijos plotą; įgyvendinimo galimybių: techninių inžinerinių galimybių; kraštovaizdžio, reljefo ypatumų; suderinamumo su kitomis strategijomis (kraštovaizdžio, eismo saugumo, visuomenės saugumo, kt.); gretimybių gyventojų nuomonės (priimtinumas, prieštaravimas); priemonių efektyvumo; ekonomiškumo ir kt.) (2 priedo 7.2.5 papunktis).

Bendrovė 2025 m. vasario 4 d. raštu Seimo narei (2 priedo 3 punktas) bei Bendrovės 2025 m. spalio 28 d. raštu Seimo kontrolierėms Nr. 2-25-14871 (2 priedo 7 punktas) pateikė atsakymą į SK Raštą, kuriuo buvo prašoma pateikti informaciją, kokių priemonių ėmėsi ir ketina imtis Bendrovė dėl 2024 m. Pažeidimų pašalinimo, kokia šiuo metu Kelio (Pakruojo rajone) būklė, ar šiuo metu yra galimybė bent laikinai apriboti krovininio transporto eismą Kelyje, kokių priemonių pagal kompetenciją galėtų imtis Bendrovė, kad Keliu važiuojančių transporto priemonių keliamas triukšmas neturėtų neigiamos įtakos Kaimų gyventojų gyvenamajai aplinkai, jų sveikatai, bei į papildomą Seimo kontrolierių kreipimąsi į Bendrovę, prašant atsakyti, ar nuo 2023 m. Bendrovė vertino galimybes pakeisti sunkiasvorių transporto priemonių važiavimo maršrutus, ar 2025 m. buvo imtasi ir kokių priemonių, siekiant sumažinti nuo Kelio sklindančio triukšmo neigiamą poveikį Pareiškėjų gyvenamojoje aplinkoje ir kt.

Bendrovė paaiškino, kad Kelias yra priskiriamas ne aglomeracijose esantiems nepagrindiniams keliams, nes neatitinka TVĮ nustatyto pagrindinio kelio kriterijaus pagal eismo intensyvumą (juo per metus važiuoja mažiau kaip 3 milijonai transporto priemonių). Triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonės įgyvendinamos prioriteto tvarka.

Ne aglomeracijose esančių nepagrindinių kelių eismo triukšmą mažinančios priemonės parenkamos ir įgyvendinamos kartu su planuojamais kelio tvarkymo darbais. Aktualus valstybinės reikšmės rajoninio Kelio ruožas nuo 0,840 km iki 9,820 km yra įtrauktas į „Rekonstruotinų ir remontuotinų rajoninių kelių ruožų prioritetinę eilę“. Konkretūs darbai ir priemonės bus parenkami pagal galiosiančią teisinę tvarką [Lietuvos higienos normos HN 33:201 nauja redakcija patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2026 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. V-131; 2025 metais buvo planuojama nauja TVĮ redakcija, tačiau 2026 m. vasario 19 d. duomenimis jos dar nėra], atėjus aktualaus Kelio ruožo eilei (2024 m. atnaujintoje eilėje aktualaus ruožo eilės Nr. 76 iš 4314), rengiant Kelio tvarkymo darbų projektą. Konkreti data nėra nustatoma, darbų įgyvendinimo laikas priklauso nuo kelių sričiai skiriamo Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo.

Pagal SKĮ Seimo kontrolierių veiklos tikslas – ginti žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, užtikrinantį žmogaus teises ir laisves, prižiūrėti, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms (3 priedo 1.2 papunktis). Seimo kontrolierė šio tyrimo metu nevertina Bendrovės veiksmų (neveikimo) ekonominio tikslingumo požiūriu (Bendrovės neveikimas šiuo metu grindžiamas ir Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo galimybėmis).

Pastebėtina, kad Rekonstruotinų ir remontuotinų rajoninių kelių ruožų prioritetinės eilės lentelėje, paskelbtoje Bendrovės tinklalapyje, nurodyti šios eilės sudarymo kriterijai (kelio dangos būklė, bendras eismo intensyvumas, krovininio transporto eismo intensyvumas ir kt.), tačiau tarp jų nėra kriterijaus, ar viršijami konkrečiu keliu važiuojančio transporto keliamo triukšmo ribiniai dydžiai (2 priedo 7.1 papunktis).

Bendrovės teigimu, triukšmo lygis veiksmingai suvaldomas sutvarkant kelio dangos būklę (2 priedo 7.2.5 papunktis), „Suteikiant pirmenybę skundus teikiantiems gyventojams, nesilaikant nustatytos teisinės tvarkos, kurios pagrindu rengiami planavimo dokumentai, būtų pažeidžiami interesai kitų asmenų, kurie taip pat gyvena triukšmo valdymo zonose, tačiau atskirų prašymų neteikia“ (2 priedo 7.1 papunktis).

Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, manytina, kad, laikant, kad kelio dangos būklė turi įtaką tuo keliu važiuojančio transporto keliamo triukšmo lygiui, kad nėra teisinio pagrindo teikti pirmenybę dėl triukšmu besiskundžiančių asmenų nurodytoms situacijoms spręsti, lieka neaišku, kodėl rekonstruotinų ir remontuotinų rajoninių kelių ruožų prioritetinė eilė sudaroma neatsižvelgiant į remontuotinu keliu važiuojančio transporto keliamo triukšmo lygį ir jo mažinimo būtinybę. Dėl to SM teiktina atitinkama rekomendacija.

26.2. Kelių įstatyme nustatyti naudojimosi automobilių keliais teisiniai pagrindai (3 priedo 1.4 papunktis). Kelio savininkas Vyriausybės nustatyta tvarka gali laikinai apriboti, nutraukti eismą ar uždaryti kelią dėl kelio tiesimo ar taisymo (remonto), priežiūros darbų metu, kilus grėsmei saugiam eismui ir kitais nustatytais atvejais. Saugaus eismo keliais reikalavimus reglamentuoja SEĮ. Saugaus eismo priemonės įgyvendinamos projektuojant, tiesiant, statant, rekonstruojant, taisant (remontuojant) ir prižiūrint kelius vadovaujantis Lietuvos kelių projektavimo normatyviniais dokumentais, Lietuvos Respublikos standartais ir kitais normatyviniais statybos techniniais dokumentais.

Vadovaujantis Kelių įstatymo 18 straipsniu (3 priedo 1.4 papunktis), kelio savininkas Vyriausybės nustatyta tvarka gali laikinai apriboti, nutraukti eismą ar uždaryti kelią dėl avarijų, stichinių nelaimių, per polaidį, esant itin karštiems orams, kai dėl to gali būti sugadintas kelias, kelio tiesimo ar taisymo (remonto), priežiūros darbų metu, kilus grėsmei saugiam eismui.

Bendrovės atsakyme Seimo narei pažymėta, kad transporto priemonių ribojimai gali būti taikomi tik tuomet, kai dėl kelio techninių parametrų, dėl kelyje ar kelio statiniuose (tiltų ar viadukų) esančių defektų būtina sumažinti transporto priemonių sukeliamas apkrovas, kad Kelyje imtasi greičio, transporto priemonių ašių apkrovos ribojimų, kurie yra susiję su Kelio dangos defektais, nes kitokiems eismo ribojimams teisinio pagrindo nėra (2 priedo 3 punktas).

Iš Bendrovės 2025 m. spalio 28 d. rašte pateiktos informacijos Seimo kontrolierėms nustatyta, kad šio Skundo tyrimo metu, įvyko Savivaldybės administracijos, NVSC ir Bendrovės atstovų 2025-07-09 Susitikimas su gyventojais, skirtas aptarti transporto keliamo triukšmo situaciją (nurodytą NVSC 2025 m. liepos 11 d. surašytame 2025-07-09 Susitikimo protokole Nr. (6-22 1.4 E) PR-395; toliau – Protokolas, kuris pateiktas Savivaldybės merui bei Pareiškėjai). Šio susitikimo metu buvo nutarta iki 2025 m. liepos 30 d. Bendrovei persvarstyti galimybę pastatyti Ženklą Nr. 304, draudžiantį važiuoti krovininiams automobiliams Kelio Pakruojo rajono ribose per Plaučiškių ir Pakalniškių kaimus ir atsakymą raštu pateikti NVSC Šiaulių departamentui, Pakruojo rajono savivaldybei, gyventojų atstovei X. 2025-07-09 Susitikime taip pat buvo nutarta, kad Savivaldybė turi kreiptis į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariatą dėl eismo kontrolės suaktyvinimo (šio tyrimo metu negauta informacija, ar šis 2025-07-09 Susitikimo sprendimas buvo įgyvendintas. Dėl to Savivaldybei teiktina atitinkama rekomendacija).

Bendrovė, įgyvendindama 2025-07-09 Susitikimo sprendimą, organizavo pakartotinus Kelio dangos tyrimus ir gavusi atnaujintus rezultatus, 2025 m. liepos 17 d. raštu Nr. 2-25-9682 informavo Savivaldybės administraciją, NVSC Šiaulių departamentą ir NVSC Šiaulių departamento Pakruojo skyrių, kad iki planuojamų Kelio tvarkymo darbų, Bendrovė vadovaudamasi Kelių įstatymo 18 straipsnio 1 punktu ir Kelio būklės duomenimis, numato laikinai įrengti sunkiasvorį transportą ribojantį kelio ženklinimą Kelio ruože nuo 2,2 km iki 7,8 km.

AB „Kelių priežiūra“ 2025 m. rugpjūčio 21 d. įrengė Ženklus Nr. 304 (draudžiama važiuoti krovininiais automobiliais ir transporto priemonių junginiais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 t arba didesnė už nurodytąją kelio ženkle). Bendrovė pabrėžė, kad Ženklai Nr. 304 aktualiame Kelio ruože yra įrengti iki kelio danga bus sutvarkyta pagal prioritetinę eilę planuojamų Kelio darbų.

Bendrovės teigimu, NVSC organizuotais kontroliniais matavimais nustatytas trumpalaikis triukšmo lygis veiksmingai suvaldomas sutvarkant kelio dangos būklę, gyvenvietėse taikomas važiavimo greičio ribojimas iki 50 km/h taip pat prisideda prie kelių eismo sukeliamo triukšmo mažinimo.

Pažymėtina, kad šio tyrimo metu nebuvo gauti duomenys, patvirtinantys, kad Bendrovei aktualiame Kelio ruože įrengus Ženklus Nr. 304, sumažėjo Keliu važiuojančio transporto keliamas triukšmas. Dėl to NVSC teiktina atitinkama rekomendacija.

26.3. Be to, pastebėtina, kad, kaip Seimo kontrolieres informavo Bendrovė, „Nepaisant 2025-07-09 Susitikimo metu aptartų ir įdiegtų priemonių, gyventojai [tarp kurių ir Pareiškėjai] 2025 m. rugsėjo 12 d., dėkodami institucijoms, prisidėjusioms prie Pareiškėjų iškeltos problemos sprendimo, pateikė naują kreipimąsi į Bendrovę, Savivaldybės administraciją, NVSC („Raštas dėl mus netenkinančio Bendrovės sprendimo“; 2 priedo 7.2.6 papunktis). Pareiškėjai, pažymėdami, kad vien Kelio dangos sutvarkymas neišspręs sunkiasvorių keliamo triukšmo problemos, prašo galutinai išspręsti sunkiasvorio transporto keliamą „nesaugaus eismo ir triukšmo problemą“, visam laikui uždrausti sunkiasvorių eismą per Kaimus.

Pažymėtina, kad šio tyrimo metu nebuvo gauti Bendrovės, NVSC atsakymai į Kaimų gyventojų 2025 m. rugsėjo 12 d. kreipimąsi. Dėl to minėtoms institucijoms teiktinos atitinkamos rekomendacijos.

26.4. Apibendrinus pirmiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad nėra pagrindo kaltinti Bendrovę biurokratizmu, nes Bendrovė savo veiklą triukšmo mažinimo aktualiame Kelio ruože klausimais (2024 m. Pažeidimų šalinimo klausimais), pagrindė teisės aktų reikalavimais (Triukšmo mažinimo priemonių aprašo, Rekomendacijų nuostatomis – nagrinėjamu atveju triukšmo valdymas turi būti vykdomas, kai rekonstruojamas, remontuojamas Kelias), bei aktualaus Kelio ruožo įtraukimu į „Rekonstruotinų ir remontuotinų rajoninių kelių ruožų prioritetinę eilę“ (2024 m. atnaujintoje eilėje aktualaus ruožo eilės Nr. 76 iš 4314). Be to, teigiamai vertintina tai, kad šio tyrimo metu Bendrovė ėmėsi priemonių, kad iki aktualaus Kelio ruožo remonto (atėjus šių darbų eilei), įrengė Ženklus Nr. 304 (draudžiama važiuoti krovininiais automobiliais).

 

27. Apibendrinus šios Skundo dalies tyrimo išvadas dėl Bendrovės veiklos (neveikimo) triukšmo mažinimo, eismo saugumo bei Pareiškėjų prašymų, skundų nagrinėjimo klausimais, konstatuotina, kad Bendrovė ėmėsi triukšmo mažinimo ir eismo saugumo priemonių Kelyje (apribojo sunkiasvorių transporto priemonių eismą Pareiškėjams aktualiame Kelio ruože), tačiau, gavusi Pareiškėjų prašymus, skundus, nepagrįstai nesilaikė VAĮ nustatytos prašymų, skundų nagrinėjimo tvarkos, atsakymuose nepateikė motyvuotų išsamių paaiškinimų į visus Pareiškėjų keltus klausimus.

Dėl to, vadovaujantis SKĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Pareiškėjų Skundo dalis dėl Bendrovės veiklos (neveikimo) pripažintina pagrįsta dalyje dėl Pareiškėjų prašymų, skundų nagrinėjimo tvarkos nesilaikymo.

 

28. Seimo kontrolierių nuomone, svarbu atkreipti Lietuvos Respublikos Vyriausybės, įgyvendinančios triukšmo prevencijos valstybės politiką, koordinuojančios ministerijų ir Vyriausybės įstaigų veiklą įgyvendinant TVĮ, dėmesį:

28.1. Vadovaujantis TPĮ (3 priedo 1.10 papunktis) teisėkūroje dalyvaujantys subjektai privalo laikytis pagarbos asmens teisėms ir laisvėms, aiškumo, sistemiškumo ir kitų principų reikalavimų (teisės aktų nuostatos turi užtikrinti ir negali paneigti Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų asmens teisių ir laisvių, teisėtų interesų, teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas; teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams.

Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo praktiką (3 priedo 1 punktas) vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinio saugumo principas. Jis reiškia valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus bei teisėtus lūkesčius. Teisinio saugumo imperatyvas suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus pačiam teisiniam reguliavimui. Jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai. Žemesnio lygmens teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnio lygmens teisės aktams. Teisinio saugumo principo turi laikytis visos valstybinės valdžios institucijos, poįstatyminiu teisės aktu yra realizuojamos įstatymo normos, todėl poįstatyminiu teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis, nes taip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu. Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja visų teisės aktų hierarchiją ir neleidžia poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykių, kurie turi būti reguliuojami tik įstatymu, taip pat poįstatyminiais teisės aktais nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme, nebūtų grindžiamas įstatymais. Pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu, jokiomis aplinkybėmis poįstatyminiais teisės aktais negalima nustatyti asmens teisės atsiradimo sąlygų, riboti teisės apimties.

28.2. TVĮ 27 straipsnio 3 dalyje (3 straipsnio 1.5 papunktis) nustatyta, kad valstybinės reikšmės nepagrindinių kelių, kurie yra ne aglomeracijose, triukšmo mažinimo priemonių reikalavimus nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (šiuo atveju – SM). Pažymėtina, kad TVĮ nenustatyta, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato gyvenamųjų patalpų savininkų teises ir pareigas dėl rūpinimosi gyvenamųjų namų ir gyvenamosios aplinkos apsauga nuo valstybinės reikšmės nepagrindiniuose kelių ruožuose, kurie yra ne aglomeracijose, kelių transporto keliamo triukšmo. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad gyvenamųjų patalpų savininkai nevaldo triukšmo šaltinio (Kelio).

Pagal TVĮ 2 straipsnio 24 dalį, kompetentingai institucijai nustačius, kad triukšmas viršija ribinius dydžius, būtent triukšmo šaltinio valdytojas turi imtis priemonių jų pašalinimui ar sumažinimui.

28.3. Bendrovės šio tyrimo metu pateiktame jos 2025 m. vasario 4 d. atsakyme Seimo narei (2 priedo 3 punktas), aiškinant, kodėl Bendrovė nesiima Keliu važiuojančio transporto keliamo triukšmo mažinimo priemonių, kad būtų pašalinti 2024 m. pažeidimai, be kita ko, remiamasi susisiekimo ministro patvirtinto Triukšmo mažinimo priemonių aprašo 27 punktu. Šio aprašo 27 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų namų ir gyvenamosios aplinkos apsaugą nuo triukšmo planuoja ir įgyvendina šių gyvenamųjų namų savininkai, išskyrus atvejus, kai statomas naujas kelias, didinamas eismo juostų skaičius rekonstruojant esamą kelią ir platinant kelio juostą, esamoje kelio juostoje rekonstruojant kelio statinį, yra padidinamas esamas kelių transporto triukšmo lygis pastatų aplinkoje (3 priedo 1.18 papunktis).

Pastebėtina, kad šiuo poįstatyminiu teisės aktu nustatyta, kad gyvenamųjų namų savininkai turi rūpintis gyvenamųjų namų ir gyvenamosios aplinkos apsauga nuo valstybinės reikšmės nepagrindiniuose kelių ruožuose, kurie yra ne aglomeracijose, kelių transporto keliamo triukšmo, nepriklausomai nuo to, kas valdo triukšmo šaltinį (šiuo atveju – Kelią). Nagrinėjamu atveju, NVSC pagal kompetenciją nustatė, kad Keliu važiuojančio transporto sukeliamas triukšmas gyvenamųjų namų ir gyvenamoje aplinkoje viršija ribinius dydžius, kurių pašalinimui ar sumažinimui pagal TVĮ 2 straipsnio 24 dalį būtent triukšmo šaltinio valdytojai turi imtis priemonių.

Atsižvelgus į pirmiau nurodytas aplinkybes kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar minėtos poįstatyminio teisės akto – Triukšmo mažinimo priemonių aprašo – nuostatos neprieštarauja TVĮ, TPĮ reikalavimams bei Konstitucinio Teismo doktrinai dėl teisinio reguliavimo aiškumo, darnumo, dėl žemesnio lygmens teisės aktų neprieštaravimo aukštesnio lygmens teisės aktams, dėl to, kad poįstatyminiais teisės aktais negalima nustatyti tokio su žmogaus teisėmis, jų įgyvendinimu susijusių santykių teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme, poįstatyminiu teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis bei dėl to, kad pagal TVĮ būtent triukšmo valdytojai privalo imtis priemonių triukšmo, kai jis viršija ribinius dydžius, sumažinimui, pašalinimui.

28.4. Be to, šio tyrimo metu kilo neaiškumų, kodėl TVĮ reglamentuota ne visų juridinių asmenų, o tik juridinių asmenų, kurie vykdo gamybą, prekybą bei statybą, pareiga vykdyti triukšmo kontrolę atliekančių valstybės ir savivaldybių institucijų reikalavimus dėl triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių įgyvendinimo, nustatyti reikalavimų vykdymo terminai (neaišku, kodėl šios TVĮ nuostatos netaikomos savivaldybėms, Bendrovei, kaip valstybinės ir vietinės reikšmės kelių, kuriomis važiuojančios transporto priemonės kelia triukšmą, valdytojoms).

28.5. Šio tyrimo metu taip pat buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad TVĮ (9, 17, 18 straipsniai) nurodoma VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija, kai toks subjektas nuo 2024 m. vasario 6 d., kai patvirtinti Bendrovės įstatai (3 priedo 1.19 papunktis) nebeegzistuoja.

SM šio tyrimo metu Seimo kontrolierių 2025 m. spalio 10 d. prašymu 2025 m. spalio 28 d. raštu informavo, kad 2025 m. birželio 30 d. buvo priimtas Kelių įstatymo pakeitimas, kuriame, be kita ko, buvo patikslintas Bendrovės statusas – valstybinės reikšmės kelių valdytojas, kad, SM žiniomis, SAM rengiasi pateikti pakartotiniam oficialiam derinimui TVĮ projektą, dėstomą nauja redakcija, kurį su atsakingomis institucijomis rengė praėjusius kelis metus (TVĮ projekte Bendrovės statusas taip pat yra patikslintas (2 priedo 8.1 papunktis).

28.6. SM, atsakydama į Seimo kontrolierių klausimą, ar SM, kaip numato TVĮ, yra nustačiusi Bendrovės kompetenciją triukšmo valdymo srityje ir prižiūri, kaip ji įgyvendinama, jeigu taip, kokiu teisės aktu tai nustatyta, kaip SM prižiūri, kaip įgyvendinama ši kompetencija, pažymėjo, kad ne tik SM nustato Bendrovės kompetenciją ir vykdo jos priežiūrą, „Pagal galiojančią teisėkūrą priežiūrą vykdo ir SAM, NVSC ir Triukšmo prevencijos taryba“, Bendrovės kontrolė ir priežiūra vykdoma planavimo (pagal Teritorijų planavimo įstatymo bei Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 967, nuostatas), projektavimo (pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas) ir esamos situacijos vertinimo etapuose.

SM teigimu, atliekant esamos situacijos vertinimą (kai nėra kelio plėtros) vadovaujamasi TVĮ nuostatomis ir vertinama ne aglomeracijose esantys pagrindiniai keliai (TVĮ 18 straipsnio 1 punkto 2 dalis) ir ne aglomeracijose esantys nepagrindiniai keliai. Pastaruoju atveju, kai vertinami ne aglomeracijose esantys nepagrindiniai keliai, vadovaujamasi Triukšmo mažinimo priemonių aprašo 28 punktu, Bendrovė vykdo valstybinės reikšmės nepagrindinių kelių, kurie yra neurbanizuotose (neužstatytose) miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse, triukšmo valdymą (3 priedo 1.18 papunktis).

SM nuomone, Bendrovės kompetencijos triukšmo valdymo srityje yra nustatytos, vykdomos ir prižiūrimos, o priėmus TVĮ projektą ir jį įgyvendinančiuosius teisės aktus arba keičiant esamus, tiek SM, tiek Bendrovės funkcijos bus išdėstytos detaliau, o pats transporto triukšmo valdymas bus labiau detalizuotas ir konkretizuotas (2 priedo 8.2 papunktis).

28.7. SM papildomoje informacijoje, gautoje 2025 m. gruodžio 19 d., pateikė nuomonę dėl aktualaus šiam tyrimui teisinio reglamentavimo, pažymėdama, kad Triukšmo mažinimo priemonių aprašo 26 ir 27 punktai tiesiogiai koreliuoja su Statybos įstatymo ir aplinkos ministro 2003 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 387 patvirtintu statybos techninio reglamento STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“ (toliau – STR 2.01.07:2003) nuostatomis, pagal STR 2.01.07:2003 9 punkto reikalavimus iki naujas pastatas bus pripažintas tinkamu naudoti, turi būti nustatyta jo (jo dalių) faktinė garso klasė, įvertinama natūriniais akustiniais matavimais.

SM nuomone, kiekvienu konkrečiu kontrolės atveju turėtų būti vertinami ir besikreipiančio asmens gyvenamosios paskirties pastato vidaus ir išorės aplinkos apsaugos nuo triukšmo priemonių atitikimas teisės aktų reikalavimams, t. y. atitiktis STR 2.01.07:2003 reikalavimams, HN 33:2011 reikalavimams, tačiau tai niekada neatliekama vykdomos triukšmo kontrolės metu. Nagrinėjant konkretaus skundo atvejį, niekada nevertinama individuali gyvenamosios aplinkos apsauga, kuri privalėjo būti įgyvendinta Statybos įstatymo ir lydinčiųjų teisės aktų (statybos techninių reglamentų) nustatyta tvarka.

NVSC organizuoja kontrolę ir pagal gyventojų skundus vertina trumpalaikių matavimų rezultatus, nors triukšmo rodikliai yra trijų tipų: be trumpalaikių matavimų yra dar ilgalaikiai (metiniai) modeliavimo, bei ekvivalentinis ir maksimalus garso lygiai. Matuojamas ekvivalentinis ir maksimalus (lemiamas ir papildomų veiksnių, pvz., važiavimo greičio viršijimas) garso lygiai. Tačiau NVSC nurodymus šaltinio valdytojui teikia pagal trumpalaikių matavimų rezultatus.

TVĮ 2 str. 3, 4, 9, 28 punktuose apibrėžti dienos, nakties, vakaro triukšmo rodikliai, siejant juos su vidutiniu ilgalaikiu garso lygiu, nustatytu, kaip vienų metų dienos, nakties, vakaro vidurkis.

SM nuomone, „Kelių eismo sukeliamas triukšmas tiksliai gali būti įvertintas tik TVĮ 2 str. 3, 4, 9, 28 punktuose nustatytais rodikliais bei triukšmo strateginio kartografavimo (kai taikoma) rezultatais. Šią nuomonę SM grindžia ne LVAT suformuota teismų praktika, bet pirmos instancijos teismo sprendimu konkrečioje byloje, be to, nesusijusioje su keliu važiuojančių transporto priemonių triukšmo vertinimu (2 priedo 9 punktas).

Pastebėtina, kad SM tvirtindama, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 1 d. sprendimas byloje Nr. I1-1000-484/2022 dėl praskrendančių lėktuvų keliamo triukšmo vertinimo, analogiškai gali būti taikytinas ir keliu važiuojančių transporto priemonių triukšmui įvertinti, visgi pabrėžia, kad transporto triukšmo valdymas yra sudėtingas, jis apima tris skirtingus transporto sektorius (kelių, geležinkelių ir oro), kurie turi skirtingą triukšmo valdymo problematiką, priemonės, tinkančios vienam iš šių sektorių, nebūtinai tinka kitiems.

Aiškindamas Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalį (3 priedo 1.1 papunktis), KT yra konstatavęs (4 priedo 1 punktas), kad žmogaus ir visuomenės sveikata yra viena svarbiausių visuomenės vertybių, kad žmonių sveikatos apsauga yra konstituciškai svarbus tikslas, viešasis interesas, o rūpinimasis žmonių sveikata – tai valstybės funkcija, todėl ūkinės veiklos ribojimas, kuriuo siekiama apsaugoti žmonių sveikatą, traktuotinas kaip skirtas bendrai tautos gerovei užtikrinti.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad SM nuomone, NVSC nesuteikia pilnos informacijos gyventojams ir priima formalius nurodymus dėl triukšmo mažinimo pagal trumpalaikių matavimų rezultatus, taip besikreipusiems gyventojams suteikdama nepagrįstus lūkesčius apie tai, kad turi būti nedelsiant imamasi priemonių triukšmui mažinti, nors realių galimybių ir teisinio pagrindo tam nėra (2 priedo 9 punktas).

Pagal šio tyrimo metu gautą informaciją iš NVSC (2 priedo 6 punktas), NVSC, nustatydama 2022 m. Pažeidimus bei 2024 m. Pažeidimus, konstatavo, kad „važiuojant transporto priemonėms nustatytas viršytas didžiausias leidžiamas maksimalus garso slėgio lygis – tai pažeidė HN 33:2011 nustatytus reikalavimus“, „buvo viršyti HN 33:2011 reglamentuoti didžiausi leidžiami ekvivalentinio ir maksimalaus triukšmo ribiniai dydžiai dienos metu gyvenamųjų pastatų aplinkoje, veikiamoje transporto sukeliamo triukšmo.“

Pastebėtina, kad SM nuomone, dabartinis teisinis reglamentavimas (TVĮ ir HN 33:2011) tobulintinas, nes jis sudaro prielaidas visuomenės sveikatos netolygumams atsirasti (saugomi pastatai ir sklypai net 40 m aplinkoje), nedetalizuotas triukšmo ribinių dydžių taikymas pagal skirtingus, tarpusavyje nelygintinus rodiklius (trumpalaikiai prieš vidutinius metinius ilgalaikius rodiklius, momentinis maksimalaus garso slėgio lygio rodiklis). Taip pat būtų tikslinga atnaujinti SM kompetencijas (dėl ne aglomeracijose esančių pagrindinių kelių ruožų, pagrindinių geležinkelio kelių ruožų ir stambių oro uostų; ne aglomeracijose esančių valstybinės reikšmės nepagrindinių kelių ruožų, kurie yra ne urbanizuotose teritorijose, ir nepagrindinių geležinkelio kelių ruožų; oro transporto triukšmo) triukšmo valdymo srityje ir nustatyti naujos koncepcijos transporto triukšmo kontrolės ir priežiūros funkcijų mechanizmą.

Atsižvelgus į KT išvadas, kad žmogaus ir visuomenės sveikata yra viena svarbiausių visuomenės vertybių, kelia susirūpinimą tai, kad pagal pirmiau nurodytus SM paaiškinimus bei NVSC pateiktą informaciją, valstybės institucijos galimai nevienodai taiko TVĮ nuostatas dėl triukšmo ribinių dydžių viršijimo nustatymo ir dėl to kylančios triukšmo šaltinio valdytojo pareigos imtis priemonių skleidžiamam triukšmui šalinti ar mažinti. Manytina, kad būtų tikslinga tobulinti teisinį reglamentavimą, kad nekiltų neaiškumų dėl triukšmo valdytojo pareigos imtis priemonių skleidžiamam triukšmui šalinti ar mažinti įgyvendinimo būtinybės.

28.8. Apibendrinus šio tyrimo metu nustatytus galimus triukšmo valdymo reglamentavimo trūkumus bei motyvuotą SM nuomonę dėl aktualaus teisinio reglamentavimo tobulinimo, tikslinga siekti, kad Lietuvos triukšmo valdymo reglamentavimas atitiktų TPĮ pagarbos asmens teisėms ir laisvėms, aiškumo, sistemiškumo ir kitų principų reikalavimus, kad būtų kompleksiškai, sistemiškai tobulinamas TVĮ, HN 33:2011. Pritartina SM nuomonei, kad tai atlikus turėtų būti atitinkamai keičiamas ir SM patvirtintas Triukšmo mažinimo priemonių aprašas.

Tačiau atkreiptinas SM dėmesys, kad teisės aktų nuostatos turi užtikrinti ir negali paneigti Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų asmens teisių ir laisvių, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams. Kaip buvo minėta pirmiau, su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu, jokiomis aplinkybėmis poįstatyminiais teisės aktais negalima nustatyti asmens teisės, pareigos atsiradimo sąlygų.

Todėl tokiu atveju, jeigu iki aktualaus teisinio reglamentavimo sistemiško pakeitimo SM patvirtintas Triukšmo mažinimo priemonių aprašas nekeičiamas, siūlytina sprendžiant dėl 27 punkto nuostatų taikymo, taip, kaip jos išdėstytos šiuo metu (nustatytos urbanizuotose miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse esančių gyvenamųjų namų savininkų pareigos planuoti ir įgyvendinti gyvenamųjų namų ir gyvenamosios aplinkos apsaugą nuo triukšmo), vadovautis aukštesnės galios teisės aktais bei teisėtumo, proporcingumo ir teisinio tikrumo principais.

Dėl to teiktinos atitinkamos rekomendacijos SM.

 

SEIMO KONTROLIERIŲ SPRENDIMAI

 

29. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Seimo kontrolierė Jolita Miliuvienė nusprendžia

Pareiškėjų skundo dalį dėl Pakruojo rajono savivaldybės pareigūnų veiksmų (neveikimo) triukšmo mažinimo, eismo saugumo ir Pareiškėjų prašymų nagrinėjimo tvarkos klausimais pripažinti pagrįsta.

 

30. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Seimo kontrolierė Erika Leonaitė nusprendžia

Pareiškėjų skundo dalį dėl AB „Via Lietuva“ veiksmų (neveikimo) Pareiškėjų prašymų, skundų nagrinėjimo tvarkos klausimais, pripažinti pagrįsta.

 

 

SEIMO KONTROLIERIŲ REKOMENDACIJOS

 

31. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 8, 14, 17 ir 21 punktu, Seimo kontrolierės rekomenduoja:

31.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybei – atkreipti dėmesį į šio tyrimo metu nustatytus veiklos, teisinio reglamentavimo triukšmo valdymo, triukšmo kontrolės srityse neaiškumus, galimus trūkumus ir imtis priemonių, kad Triukšmo valdymo įstatymo pakeitimo projekte būtų nustatyta aiški ir konkreti savivaldybių, Bendrovės, NVSC, Sveikatos apsaugos ministerijos, Susisiekimo ministerijos kompetencija bei funkcijos triukšmo valdymo ir kontrolė srityse, taip pat, prireikus, būtų paskirstytos apsaugos nuo triukšmo priemonių įgyvendinimo pareigos tarp institucijų ir gyventojų ne poįstatyminiame teisės akte, o įstatyme.

 

31.2. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai:

31.2.1. pateikti motyvuotą nuomonę, ar siekiant tinkamai įgyvendinti Triukšmo valdymo įstatymo reikalavimus, sudarant Rekonstruotinų ir remontuotinų rajoninių kelių ruožų prioritetinę eilę būtų tikslinga vertinti ir iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro gautus duomenis apie triukšmo ribinių dydžių viršijimą gyvenamuosiuose namuose ir jų aplinkoje, esančiuose prie konkretaus kelio;

31.2.2. atsižvelgus į tai, kad poįstatyminiame teisės akte – Triukšmo mažinimo priemonių apraše – nepagrįstai nustatytos urbanizuotose miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse esančių gyvenamųjų namų savininkų pareigos planuoti ir įgyvendinti gyvenamųjų namų ir gyvenamosios aplinkos apsaugą nuo triukšmo, iki nebus pakeistas šis aprašas pagal rengiamą Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų pakeitimus, sprendžiant dėl 27 punkto nuostatų taikymo, vadovautis aukštesnės galios teisės aktais bei teisėtumo, proporcingumo ir teisinio tikrumo principais.

 

31.3. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai:

31.3.1. pateikti motyvuotą nuomonę:

1) dėl Susisiekimo ministerijos pozicijos NVSC veiklos klausimais (atliekamų trumpalaikių triukšmo matavimų, galimų išvadų neatitikties triukšmo ribinių dydžių apibrėžčiai, besikreipiančio asmens gyvenamosios paskirties pastato vidaus ir išorės aplinkos apsaugos nuo triukšmo priemonių atitikties teisės aktų reikalavimams nevertinimo triukšmo kontrolės metu ir kt.; pažymos 28.7 papunktis);

2) ar NVSC, nustačiusi HN 33:2011 pažeidimus dėl vietinės reikšmės keliu važiuojančio transporto keliamo triukšmo, nurodžiusi šio kelio valdytojai – Savivaldybei – pašalinti pažeidimus, tačiau nepatikrinusi, ar šie pažeidimai faktiškai Savivaldybės pašalinti (pvz., kaip šiuo atveju, po 2024 m. Pažeidimų nustatymo), netaikius administracinės atsakomybės Savivaldybės atsakingiems asmenims (jeigu pažeidimai nepašalinti), tinkamai atlieka valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę;

31.3.2. paaiškinti, ar Triukšmo valdymo įstatymo pakeitimo projekte, HN 33:2011 pakeitimo projekte:

1) išsprendžiami pirmiau nurodyti NVSC veiklos klausimai, kad neliktų neaiškumų dėl NVSC kompetencijos, funkcijų vykdymo tvarkos ir pan., pvz., detalizuojant triukšmo ribinių dydžių taikymą pagal skirtingus, tarpusavyje galimai nelygintinus rodiklius (trumpalaikiai prieš vidutinius metinius ilgalaikius rodiklius, momentinis maksimalaus garso slėgio lygio rodiklis), nustatant, kad triukšmo šaltinių valdytojai – savivaldybės, Bendrovė turi vykdyti triukšmo kontrolę atliekančių valstybės ir savivaldybių institucijų reikalavimus dėl triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių įgyvendinimo, patikslinimo; ar savivaldybės ir Bendrovė privalo vykdyti NVSC nurodymus dėl HN 33:2011 pažeidimų pašalinimo, jeigu taip – per kiek laiko, ar šių subjektų atstovams NVSC gali ir turi taikyti administracinę atsakomybę už NVSC nurodymų nevykdymą, išsprendžiant, ar teisės aktais NVSC yra suteikti pakankami įgaliojimai savivaldybių bei Bendrovės, kaip triukšmo šaltinių valdytojų, atžvilgiu;

2) išsprendžiama Susisiekimo ministerijos nurodyta problema, nagrinėjant konkretaus skundo atvejį, vykdomos triukšmo kontrolės metu, niekada nevertinama individuali gyvenamosios aplinkos apsauga, kuri privalėjo būti įgyvendinta Statybos įstatymo ir lydinčiųjų teisės aktų (statybos techninių reglamentų) nustatyta tvarka; jeigu ne – nurodyti motyvuotas priežastis.

31.3.3. paaiškinti, ar Triukšmo valdymo įstatymo pakeitimo projekte:

1) nustatytos / paneigtos urbanizuotose miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse esančių gyvenamųjų namų savininkų pareigos planuoti ir įgyvendinti gyvenamųjų namų ir gyvenamosios aplinkos apsaugą nuo triukšmo (poįstatyminiame teisės akte – Triukšmo mažinimo priemonių apraše – šios pareigos nustatytos nepagrįstai), jeigu ne – nurodyti motyvuotas priežastis;

2) nustatyta ne tik juridinių asmenų, kurie vykdo gamybą, prekybą bei statybą pareiga vykdyti triukšmo kontrolę atliekančių valstybės ir savivaldybių institucijų reikalavimus dėl triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių įgyvendinimo, nustatyti reikalavimų vykdymo terminai, bet ir savivaldybių, Bendrovės, kaip valstybinės ir vietinės reikšmės kelių, kuriomis važiuojančios transporto priemonės kelia triukšmą, valdytojoms;

31.3.4. informuoti apie Triukšmo valdymo įstatymo bei HN 33:2011 pakeitimo projektų rengimo eigą ir numatomą jų priėmimo laiką.

 

31.4. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai – formuojant ir teikiant išvadas dėl valstybės valdomų įmonių teisinio statuso, atsižvelgti į LVAT praktiką ir Specialiosios teisėjų kolegijos suformuotus išaiškinimus (4 priedas), siekiant užtikrinti vienodą teisės aiškinimą ir taikymą viešojo administravimo srityje.

 

31.5. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro direktoriui:

31.5.1. nustatyta tvarka įvertinti, ar aktualiame Kelio ruože įrengus Ženklus Nr. 304, sumažėjo Keliu važiuojančio transporto keliamas triukšmas, ar neviršijami šio triukšmo ribiniai dydžiai Pareiškėjų gyvenamuosiuose namuose ir jų aplinkoje, bei apie tai informuoti Pareiškėjus, Savivaldybę, Bendrovę bei Seimo kontrolieres;

31.5.2. pateikti motyvuotą nuomonę dėl Susisiekimo ministerijos pozicijos NVSC veiklos klausimais (atliekamų trumpalaikių triukšmo matavimų, galimų išvadų neatitikties triukšmo ribinių dydžių apibrėžčiai, besikreipiančio asmens gyvenamosios paskirties pastato vidaus ir išorės aplinkos apsaugos nuo triukšmo priemonių atitikties teisės aktų reikalavimams nevertinimo triukšmo kontrolės metu ir kt.; pažymos 28.7 papunktis);

31.5.3. pateikti NVSC atsakymo į Kaimų gyventojų 2025 m. rugsėjo 12 d. kreipimąsi kopiją;

 

31.6. Pakruojo rajono savivaldybės merui:

31.6.1. informuoti, kaip transporto keliamo triukšmo problema Pareiškėjų gyvenamojoje aplinkoje išspręsta, kad Pareiškėjų gyvenamojoje aplinkoje nebūtų viršijami HN 33:2011 nustatyti triukšmo ribiniai dydžiai, be kita ko, ar Savivaldybė ėmėsi priemonių, kad Kelias Pakruojo rajono ribose būtų perduotas Savivaldybei eksploatuoti, kad Savivaldybė turėtų galimybę riboti krovininių automobilių eismą perduotoje Savivaldybei eksploatuoti Kelio dalyje, kad į Pakruojo rajono triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių planą būtų įtrauktos ir triukšmo mažinimo priemonės Žvyrkelyje ir Pareiškėjų gyvenamojoje aplinkoje, kad Savivaldybės teisės aktu būtų nustatyti Žvyrkelių priežiūros prioritetai, kriterijai, kuriais remiantis nustatomas rajono žvyrkelių priežiūros darbų eiliškumas (jeigu priemonių kiekvienu konkrečiu atveju nesiimta, nurodyti motyvuotas priežastis);

31.6.2. informuoti, kokių priemonių imtasi, kad asmenų prašymai Savivaldybės administracijoje būtų nagrinėjami laikantis VAĮ 10 straipsnio 4 dalies reikalavimų dėl nustatyto prašymų nagrinėjimo termino bei jo pratęsimo tvarkos, VAĮ 11 straipsnio 3 dalies reikalavimų dėl prašymų nenagrinėjamo tvarkos, išsamumo ir reagavimo į Savivaldybės gyventojų nuomonę principų reikalavimų;

31.6.3. informuoti, kada bus patvirtintos naujos Taisyklės, kurios, Savivaldybės teigimu, numatys „aiškesnes ir efektyvesnes priemones triukšmo valdymui, prevencijai ir pažeidimų šalinimui“ ir „suteiks daugiau galimybių užtikrinti viešosios tvarkos laikymąsi ir sumažinti triukšmo keliamą poveikį gyventojams“;

31.6.4. pateikti atsakymo į Kaimų gyventojų 2025 m. rugsėjo 12 d. kreipimąsi kopiją;

31.6.5. NVSC po šioje pažymoje pateiktos rekomendacijos nustačius, kad ir uždraudus sunkiasvorio transporto eismą aktualiame Kelio ruože, Žvyrkeliu važiuojančio transporto keliamas triukšmas viršija triukšmo ribinius dydžius Pareiškėjų būstuose ir gyvenamojoje aplinkoje, inicijuoti Savivaldybės tarybos sprendimo projekto dėl Pareiškėjų gyvenamųjų vietų kaip triukšmo prevencijos zonos patvirtinimo, dėl papildomo finansavimo Žvyrkelio priežiūros darbams skyrimo, dėl triukšmo mažinimo priemonių (Žvyrkelio asfaltavimui, garso slopinimo sienelių įrengimui ir pan.) finansavimo parengimo, jų teikimo Savivaldybės tarybai svarstyti.

 

31.7. AB „Via Lietuva“:

31.7.1. informuoti Pareiškėjus apie Kelio ruožo eilės numerį po 2025 metų atnaujintoje Rekonstruotinų ir remontuotinų rajoninių kelių ruožų prioritetinėje eilėje (Seimo kontrolierei pateikti atsakymo Pareiškėjams kopiją);

31.7.2. siekiant tinkamai įgyvendinti Triukšmo valdymo įstatymo reikalavimus apsvarstyti tikslingumą sudarant Rekonstruotinų ir remontuotinų rajoninių kelių ruožų prioritetinę eilę atsižvelgti ir į iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro gautus duomenis apie triukšmo ribinių dydžių viršijimą gyvenamuosiuose namuose ir jų aplinkoje, esančiuose prie konkretaus kelio;

31.7.3. informuoti, kokių priemonių imtasi, kad asmenų prašymai, skundai Bendrovėje, jai vykdant viešojo administravimo funkcijas, būtų nagrinėjami laikantis VAĮ ir Prašymų nagrinėjimų taisyklių reikalavimų dėl asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo / nenagrinėjimo tvarkos ir terminų, išsamumo principo reikalavimų;

31.7.4. pateikti Bendrovės atsakymo į Kaimų gyventojų 2025 m. rugsėjo 12 d. kreipimąsi kopiją;

31.7.5. NVSC po šioje pažymoje pateiktos rekomendacijos nustačius, kad ir uždraudus sunkiasvorio transporto eismą aktualiame Kelio ruože, Keliu važiuojančio transporto keliamas triukšmas viršija triukšmo ribinius dydžius Pareiškėjų būstuose ir gyvenamojoje aplinkoje, informuoti, kokių papildomų triukšmo mažinimo priemonių Bendrovė ėmėsi ar ketina imtis.

 

Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašoma informuoti Seimo kontrolieres (rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus ir juos pagrindžiančius dokumentus Seimo kontrolierėms pateikti el. p. [email protected] arba per E. pristatymo informacinę sistemą).

 

 

Seimo kontrolierė                                                                                    Erika Leonaitė

 

 

Seimo kontrolierė                                                                                    Jolita Miliuvienė

 

 

1 priedas

 

SKUNDE PATEIKTA INFORMACIJA

 

1. Skunde, be kita ko, nurodyta:

1.1. „Mes, žemiau pasirašę, Kaimų gyventojai skundžiamės dėl Savivaldybės administracijos ir Bendrovės pareigūnų veiksmų (neveikimo), sprendžiant su Keliu ir Žvyrkelio 1,5 km atkarpa važiuojančio transporto keliamu triukšmu, tarša, eismo nesaugumu suinteresuotų asmenų gyvenamojoje aplinkoje susijusius klausimus. Viešojo administravimo subjektai užuot ieškoję naujų ir veiksmingų būdų, kaip spręsti problemas, vilkina jų sprendimą, tinkamai nereaguoja į mūsų prašymus ir pasiūlymus, piktnaudžiauja savo galia. Neįvykdo pačių priimtų sprendimų; savo pažadus, sprendimus pakeičia mūsų nenaudai, nepaaiškindami, kodėl taip padarė? Vėluoja atsakyti į mūsų raštus, atsako abstrakčiai arba visai neatsako, priima vienašališkus sprendimus, svarbiausia – nesprendžia reikalų iš esmės – nenutraukia triukšmo, taršos šaltinio poveikio mūsų sveikatai ir aplinkai.“

„Esame veikiami tokio lygio triukšmo, dėl kurio kyla pavojus mūsų gyvybei ir sveikatai, neužtikrinama mūsų gyvenimo kokybė, taigi pažeidžiama mūsų teisė į švarią, saugią ir ramią aplinką. Nors pagal šalies Konstituciją žmonių sveikata, visuomenės gerovė, saugi namų aplinka laikytina prioritetu ūkinės veiklos atžvilgiu, bet mūsų rajone yra kitaip. Meras S. M. viešame susirinkime yra pasakęs: sunkiasvoriai važiavo ir važiuos šiuo Keliu. Darytina išvada, kad rajono valdžia prioritetu laiko verslo interesus, todėl visuomenės interesai buvo ir toliau bus ignoruojami.“

1.2. Dėl kelio ženklų ir kitų techninių priemonių:

1.2.1. „Kelias eina per Kaimus, Rozalimo miestelį, tačiau sunkiasvoriai, pravažiavę minėtus Kaimus, įvažiuoti į Rozalimo miestelį nuo Padubysio pusės negali, nes čia juos sustabdo Ženklas Nr. 304. Sunkiasvoriai pasuka į Žvyrkelį. Savivaldybės tarybos nariui G. G. į 2024 m. rugsėjo mėnesio prašymą pateikti duomenis, kokiu pagrindu Pakruojo r., Rozalimo mstl., Šeduvos gatvėje miestelio centro kryptimi, pastatytas Ženklas Nr. 304, Savivaldybė rašte Nr. S-4147 […], atsakyti negeba, parašo, kad „galėtų atsakyti Kelio savininkas“. Į šį klausimą neatsakė ir Kelio savininkas. Bet, jei tame pačiame Kelyje uždraustas eismas per Rozalimą, tai kodėl negali būti uždraustas ir per Plaučiškius? Tačiau Savivaldybė ir Bendrovė to nedaro. Išeitų, kad miestelio žmonės yra aukščiau kaimo žmonių. Nors ir esame diskriminuojami, nemanome, kad sunkiasvorių eismo atidarymas per miestelį būtų tinkama išeitis, mūsų siekiamybė – sunkiasvoriai neturi trikdyti visų prie Kelio ir Žvyrkelio gyvenančių žmonių gyvenimo. Sunkiasvoriai turi alternatyvų pasirinkimą, jie gali važiuoti pro Smilgius“ (Bendrovės atstovo A. R. 2024-04-30 atsiųstas maršrutų ilgių palyginimas).“

1.2.2. „2014 m. atliktą Žvyrkelio remontą gyventojai vertina kitaip, nei Savivaldybė. Savo nuomonę išdėsto Rokonių gyventoja E: „iš tikrųjų padaryta meškos paslauga šalia Žvyrkelio gyvenantiems žmonėms, nes sunkiasvoriai pradėjo dar greičiau važiuoti, išmušė duobes, važiuoja palei kraštus, viskas išėjo į griovius, naudos jokios, o mums tik dulkės.“

1.2.3. „Žvyrkelyje 2015 m. buvo pastatytas kelio ženklas Nr. 329 „Ribotas greitis 30“ ir jau keleri metai vieną kartą metuose pabarstoma dulkėtumą mažinančia druska – tai viskas, kas šiek tiek sumažino problemą, bet jos neišsprendė.“

1.2.4. „2021 m. gegužės 13 d. Komisija vienbalsiai priėmė nutarimą pastatyti Ženklą Nr. 304 Padubysyje, kad ženklas būtų iš abiejų Žvyrkelio pusių, tačiau sprendimo neįvykdė […]. Plaučiškių ir Meldinių gyventojų 2022-09-03 „Prašymas“ […] buvo pateiktas rugsėjo viduryje. Gautas dokumentas „Dėl sunkiasvorių automobilių keliamo triukšmo ir nesaugaus eismo“ […], kuriame informuojama, kad nutarta gyventojų prašymą su 35 gyventojų parašais persiųsti Bendrovei nagrinėti, tačiau šis sprendimas nebuvo įvykdytas.“

1.2.5. Pareiškėjai 2023 m. vasario 3 d. Savivaldybei „pateikė dar vieną raštą „Dėl Ženklo Nr. 304 Plaučiškių gyvenvietės pradžioje“, registruotą Nr. G-853 […]. Šis raštas buvo pristatytas kovo mėnesio Savivaldybės tarybos posėdyje, jame dalyvavo visų su problema susijusių Kaimų gyventojai ir kalbėjo apie susidariusią nenormalią situaciją […]. Tačiau tų pačių metų birželio mėnesio Savivaldybės mero S. M. atsakyme Nr. S-(15.1) „Dėl informacijos pateikimo“ […] nurodytuose 8 dokumentuose, iš kurių naujausias datuotas 2023 m. vasario 17 diena, nėra kaip nors reaguota į vasario 3 dienos prašymą, nėra analizuojami gyventojų pasiūlymai, visai nesvarstoma, ką gyventojai išsakė posėdžio metu kovo mėnesį. Nėra jokių konkrečių duomenų, kas buvo padaryta šiuo klausimu. Manome, kad tai biurokratiškas, labai nepagarbus mero S. M. ir jo komandos elgesys su savo rajono gyventojais (į rajono valdžios atstovus kreipėsi daug žmonių, vienu prašymu ir konkrečiu pasiūlymu – 35, kitu – 79), tačiau visuomenės interesai buvo paminti.“

1.2.6. „Gyventojai kreipėsi į Savivaldybės Kontrolės komitetą 2023-06-14 raštu „Dėl situacijos įvertinimo informacijos su išdėstytais klausimais“ […]. 2023 m. Savivaldybės Kontrolės komiteto dėka su Bendrove rugsėjo 5 d. nuotoliniame posėdyje […] dėl sparčiai blogėjančios Kelio būklės buvo pasiektas žodinis susitarimas pastatyti Ženklą Nr. 304 Kelyje. Kontrolės komiteto pirmininkas A. K. 2023-10-12 rašte „Dėl informacijos pateikimo“ […] praneša „Bendrovė pateikė informaciją, kad Kelyje Pakruojo rajono ribose bus artimiausiu metu pastatytas Ženklas Nr. 304“. Deja, Bendrovė šio pažado neįvykdė, nepaaiškindama, kodėl?“

„2023 m. Kelio atkarpoje Padubysys–Plaučiškiai pastatytus kelio ženklus Nr. 315 „Ribota ašies apkrova (7 t)“ [toliau citatose ir tekste – Ženklas Nr. 315] gyventojai vertina, kaip visai neveiksnius esamoje situacijoje. Ne to buvo prašoma, ir ne tai buvo pažadėję Bendrovės atstovai. Jie 2023 m rugsėjo 5 d. nuotoliniame posėdyje buvo pažadėję nors, kaip laikiną, iki Kelio remonto, – priemonę – Ženklą Nr. 304, bet netesėjo. 2023 m. lapkričio 21 d. eismo schemos kopijoje matome ženklą „Eismo apribojimai. Ribojama masė, t. (7) […] bet pastatytas buvo kitas kelio Ženklas Nr. 315. Atkreipiame dėmesį, kad įvyko du ženklo pakeitimai iki pastatymo, nors Kelias nebuvo suremontuotas, kol galutiniam variante pastatytas, kaip jau sakėme, toks, kuris visai neturi įtakos problemos sprendimui.“

1.2.7. „2024-02-27 pakartotinai kreiptasi į Savivaldybę ir prašyta tartis su Bendrove dėl Ženklo Nr. 304 pastatymo Plaučiškių gyvenvietės pradžioje […]. Gautame atsakyme vėl neatsakoma į klausimus, pateikiama klaidinga informacija […].

Vėl rašome prašymą […]. Savivaldybės administracijos direktorius M. V. atsako […], jog Bendrovės patalpose įvyko 2024-03-28 Susitikimas, kuriame buvo galima tiesiogiai gauti atsakymus iš Bendrovės atstovų. Čia pateikiame labai svarbią aplinkybę: į 2024-03-28 Susitikimą buvo paimta vienintelė visuomenės atstovė, nors tarybos nariai, organizavę 2024-03-28 Susitikimą sakė, kad bus kviečiami du žmonės. Kodėl paėmė tik vieną visuomenės atstovą, paaiškėjo 2024-03-28 Susitikime – buvo formuojama nuomonė, kad tai vieno asmens reikalas.

Tuo pačiu paaiškėjo, kad Savivaldybės administracija nepersiuntė Bendrovei gyventojų prašymų, neatliko savo pareigos. Kodėl, iki šiol Savivaldybės administracija neatsakė, nors daug kartų apie tai buvo klausta. Taip pat Bendrovės atstovai žadėjo išsiaiškinti dėl Ženklo Nr. 304 pastatymo Rozalimo miestelio pradžioje nuo Padubysio pusės ir jei pastatytas neteisėtai, padėtį atitaisyti. […]. Buvo prašoma Savivaldybės administracijos 2024-03-28 Susitikimo protokolo, raštiško atsakymo iš Bendrovės, negauta nei vieno, nei kito. Susitikimo metu kilo daugiau klausimų, nei gauta atsakymų. Suabejota pareigūnų veiksmų skaidrumu, nes jie vengia pateikti informaciją, susijusią su gyventojams aktualiu klausimu.“

1.3. Dėl triukšmo:

1.3.1. „Savivaldybės administracijai 2022 m. buvo pateikta informacija, kad vadovaujantis Nacionalinės sveikatos priežiūros laboratorijos Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus Fizikinių veiksnių tyrimo poskyrio 2022 m. rugsėjo 12 d. Aplinkos triukšmo tyrimo protokolu Nr. F-AT-404/2022, nustatyti Lietuvos higienos normos pažeidimai gyvenamoje aplinkoje Rokonių 1 ir Rokonių 2, Rozalimo sen., Pakruojo rajone […]“ (toliau citatose ir tekste – 2022 m. Pažeidimai). „Savivaldybės administracija atsakė, jog siekiant, kad gyventojai kuo mažiau patirtų nepatogumų, riboja greitį ir, kad vasarą kelio atkarpose barstoma druska, mažinanti dulkėtumą. Bet matavimo metu greičio ribojimas jau buvo (nuo 2015 m.), druska barstoma kelerius metus, o 2022 m. Pažeidimai vis tiek užfiksuoti X ir B gyvenamoje aplinkoje. Tai įrodo, kad minėtos priemonės nepakankamos, reikia naujų.“

1.3.2. „2024-05-20 triukšmo matavimus prašė atlikti 26 Plaučiškių ir Meldinių gyventojai […], bet ne visiems pageidavusiems dėl įvairių priežasčių buvo atlikti matavimai. Trylikos žmonių gyvenamojoje aplinkoje nustatyti higienos normos pažeidimai“. „Svarbu: matavimų metu gyvenvietėje budėjo policijos pareigūnai, o higienos normos pažeidimai nustatyti.“

„Triukšmo matavimus prašė atlikti ir Padubysio bei Rokonių gyventojai […]. 2024-06-04 buvo atlikti matavimai Padubysio daugiabučio C bute, A, D, R. Y gyvenamojoje aplinkoje, Padubysio gyventojos Z gyvenamojoje aplinkoje ir gyvenamosiose patalpose, Rokonių k. X ir B gyvenamojoje aplinkoje ir gyvenamosiose patalpose“. „Visose paminėtose vietose, išskyrus X ir B gyvenamosiose patalpose, nustatyti higienos normos pažeidimai“ (2024 m. Pažeidimai). „Svarbi aplinkybė – tą dieną, kaip niekada anksčiau buvo labai mažas sunkiasvorių srautas, ne visi numatyti matavimai buvo atlikti, perkelti į kitą dieną. Sutartą dieną ir vėl nenumatytos aplinkybės: tuo pačiu laiku prie namo atvyko policijos pareigūnų ekipažas, stabdė automobilius, vykdė patikrą. Dėl čia paminėtų įvykių mintis išsako daugiabučio gyventojai rašte „Nuomonė dėl galimo trukdymo NVSC [Nacionalinio visuomenės sveikatos centro; toliau citatose ir tekste – NVSC] specialistams atlikti objektyvius transporto keliamo triukšmo lygio matavimus“ […]. Pastebėjimas: sutapimai kartojasi, vadinasi, – tai ne atsitiktinumas“.

1.3.3. „Iš NVSC gyventojams atsiųstuose atsakymuose apie triukšmo matavimo rezultatus buvo rašoma, kad Savivaldybės administracijai ar Bendrovei (pagal kelio priklausomybę) buvo pateikti patikrinimo aktai su nurodymais pažeidimų pašalinimui. Tačiau nei viena, nei kita įstaiga, nebendravo su gyventojais, nesiėmė jokių veiksmų. Gyventojai tikėjosi, kad įrodyti Pažeidimai pajudins problemos sprendimą iš mirties taško, bet eilinį kartą buvo nuvilti. Dar kartą įsitikino, kad valdžia pamina jų interesus. Bet koks gyventojų veiksmas yra panašus į bandymą kakta pramušti sieną. Gyventojai supranta, kad beprasmiška ką nors daryti (per tiek metų nieko veiksmingo nepadaryta), yra bijančių galimų neigiamų pasekmių.“

1.3.4. „X ir B, F, Y, A, Z parašė prašymus su pasiūlytais problemos sprendimais Savivaldybės administracijai bei Bendrovei.“

1) „Į X ir B 2024-10-02 prašymą „Raštas dėl NVSC nustatytų Pažeidimų“ […] adresuotą Savivaldybės administracijai, Komisijai, kuriame siūloma uždrausti sunkiasvorių automobilių eismą Žvyrkelyje, pastatyti triukšmą slopinančią sienelę ir ties sodyba išasfaltuoti žvyrkelį, ant asfalto įrengti greičio mažinimo kalnelius, iš Savivaldybės administracijos atėjo atsakymas […], iš kurio aišku, kad Savivaldybės administracija vėl neketina nieko konkretaus imtis, apsiriboja triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių plano rengimu rajone bei pasvarstymais, kad atsiradus papildomiems asignavimams ar pasikeitus veiksniams, įtakojantiems socialinį ir ekonominį atsiperkamumą, gal kas ir bus padaryta. Dabar sienutė, asfaltavimas 1,5 km – per brangu. Svarbi aplinkybė – prašyta asfaltuoti tik ties sodyba, apie prašymą uždrausti sunkiasvorių eismą (kas beveik nieko nekainuotų) atsakyme visai nekalbama, šis pasiūlymas ignoruojamas.“

2) „Į A raštą Bendrovei […] atsakyta, kad „išmatuotą garso lygį galėjo lemti daug veiksnių ir aplinkybių, susijusių su pravažiavusiomis sunkiasvorėmis transporto priemonėmis, kurios galimai susiję su greta esančiu pramoniniu fermų kompleksu“ […]. Tai rodo, kad nepasivarginta pasiaiškinti situacijos, o gal tai sąmoningas kito triukšmo šaltinio nurodymas? Pramoninio fermų komplekso arti nėra. Sunkiasvorės transporto priemonės daugiausia yra susijusios su skaldos verslu. Atsakyme teigiama, kad aktualus Kelio ruožas – ne aglomeracijose esantis nepagrindinis Kelias ir čia gyvenamosios aplinkos apsaugą nuo triukšmo planuoja ir įgyvendina gyvenamųjų namų savininkai, išskyrus tam tikrus atvejus. Pateikia informaciją apie planuojamą Kelio remontą. Į prašymą uždrausti sunkiasvorių eismą nereaguojama.

3) „A į jos raštą […] Komisija atsakė […] – kad Komisija yra nekompetentinga spręsti su sveikata susijusių klausimų, todėl jo klausimo nagrinėti ir priimti atitinkamų sprendimų negali. Komisija nutarė raštą persiųsti Savivaldybės administracijai, iš kur nebuvo gauta jokio atsakymo. A dar parašyta, kad matavimai buvo atlikti ne jos gyvenamojoje aplinkoje, o kitoje vietoje. Iš NVSC gauta pažyma rodo ką kita […].“

„Z į savo prašymą […] iš Savivaldybės administracijos negavo jokio atsakymo.“

Akivaizdu, kad nei Savivaldybės administracija, nei Bendrovė nesivargina paieškoti teisinių, organizacinių priemonių, kad būtų užtikrinta šalia Kelio gyvenančių žmonių teisė į sveiką ir ramią aplinką.

1.4. „2023-03-20 X ir B raštu „Dėl visuomenės interesų nepaisymo“ kreipėsi į LR prezidentą G. N. […]. LR [Prezidento] kanceliarijos asmenų aptarnavimo skyrius (toliau – Kanceliarija) atsakė, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes […] kreipėsi į Bendrovę, Savivaldybės administracijos direktorių bei NVSC.“

„Kanceliarijai buvo išsiųsta ir daugiau raštų: „Pakartotinis raštas dėl papildomos informacijos“, 24-05-06 Nr. 1-11654 […] „Dėl visuomenės interesų nepaisymo“, 2024-04-02 Nr. 1D-878)-2D papildymas“ […].“

1.4.1. „Savivaldybės administracijos direktorius M. V. atsakyme […] nesupranta ir klausia: „kodėl pateikiate tuos pačius klausimus, į kuriuos atsakymus jau gavote Susitikimo metu. Atsiprašome, tačiau atsakymo pakartotinai nebeteiksime“. Jau kitame rašte […] prideda, kad „kreipiatės dėl to paties klausimo, į kurį atsakymą jau buvome pateikę 2024 m. balandžio 16 d. […] nurodome, kad Savivaldybės administracija Jūsų prašymo pakartotinai nenagrinės“. Pažymime, kad Savivaldybės administracija atsakė aptakiai: „viską girdėjote Susitikime“, – tai neatliepia rašto turinio, neatsakyta nė į vieną konkretų klausimą, todėl atsisakymas toliau nagrinėti prašymą yra nepagrįstas vienašališkas veiksmas, naudojantis galios pozicija.“

1.4.2. „Bendrovei neatsakius į rašte pateiktus konkrečius klausimus, Kanceliarijai ir Bendrovei 2024-07-19 (Nr. 1-19636) išsiųstas dar vienas raštas […]. Bendrovė rašte „Dėl eismo apribojimo prašymų valstybinės reikšmės rajoniniame Kelyje“ […], kad atseit „atliepdama mūsų lūkesčius priėmė visus galimus sprendimus bei atliko galimus veiksmus, siekiant sumažinti nurodytus mūsų prašyme minimus nepatogumus“. Gyventojai minėtos įstaigos veiksmus vertina kitaip: viltingus pažadus taip pakeitė, kad galutiniame rezultate neliko nieko: pastatyti ženklai „7 t ant ašies“ situacijos visai neįtakoja, taigi gyventojai ir vėl jaučiasi apgauti. Visai nesuprantamas teiginys „patiksliname, kad priimant neteisinius sprendimus nukentėtų kiti kaimo gyventojai, iki kurių negalėtų legaliai privažiuoti aptarnaujantis transportas“. Manome, kad tai – klaidinga informacija. Prašėme atsakymų į neatsakytus konkrečius klausimus: Kodėl schemoje buvo parodytas ženklas 7 t., o pastatytas kitas: 7 t. su ašimi, ar Jums persiųsti 2022 m. rugsėjo mėnesio 35 ir 2023 m. kovo mėn. 79 gyventojų prašymai visai nieko nereiškia? Jei atsakymas neigiamas, tada, kodėl Susitikime buvo kalbama apie dvejų metų senumo susirašinėjimą su vienu asmeniu? Susitikime pažadėjote papildomai ištirti Kelio tam tikras atkarpas ir išsiaiškinti, ar Ženklo Nr. 304 pastatymas Rozalimo miestelio pradžioje nuo Padubysio pusės yra teisiškai pagrįstas? Kokie tyrimo rezultatai? Ar Ženklas Nr. 304 Rozalimo pradžioje nuo Padubysio pusės pastatytas teisiniu pagrindu? Jei taip, prašom atsiųsti patvirtinantį dokumentą. Ką turite omenyje teigdami: „priimant neteisinius sprendimus nukentėtų kiti kaimo gyventojai, iki kurių negalėtų legaliai privažiuoti aptarnaujantis transportas“?

Nė į vieną iš šių labai svarbių klausimų nebuvo atsakyta.

Bendrovės atstovas A. R. [galimai 2024-08-14 el. laiškas – atsakymas į pakartotinį raštą] parašo, kad: cit.: „teikiu atsakymą į Jūsų pasikartojantį prašymą, kurį persiuntė Kanceliarija. Informuoju Jus, kad Jums atsakymai buvo siųsti daug kartų, taip pat į visus klausimus Jums buvo atsakyta Susitikime su Jumis Bendrovės patalpose kartu dalyvaujant Savivaldybės merui ir kitiems asmenims“ (kalba netaisyta). Atsiunčia ankstesnio atsakymo nuorašą […].“

„2024-08-28 B išsiunčia raštą A. R. […]. Atsakymo nesulaukia.“

1.5. „Tai, apie ką buvo kalbama Susitikime, kas užfiksuota dokumente-(uose), žadėtame Bendrovės vėliau atsiųsti rašte dėl papildomai tikslinamų klausimų turi teisę žinoti ir dalyvavęs asmuo ir visi tuo klausimu suinteresuoti gyventojai. Minėtų dokumentų buvo prašyta Savivaldybės administracijos ir Bendrovės, tačiau nė iš vienos įstaigos nebuvo gauta. Manome, kad pažeista žmonių konstitucinė teisė gauti informaciją juos dominančiu klausimu, nes vengiama atsakyti į konkrečius klausimus, neįsiklausoma į jų prašymus ir argumentus, atsakoma aplaidžiai arba visai neatsakoma, kas galimai įtakoja probleminės situacijos nesprendimą ir verčia abejoti minėtų įstaigų veiklos skaidrumu.“

1.6. „Gyventojai daug kartų kreipėsi į policijos pareigūnus, tačiau rajono policija neturi greičio matuoklių, iš apskrities dažnai atvykti negali, todėl policija mūsų atveju mažai gali padėti.“

1.7. X (toliau citatose ir tekste – Pareiškėja) „nuo praėjusių metų birželio mėnesio prašė susitikimo su rajono meru S. M. Susitikimo nesulaukė, nors daug kartų apie tai priminė už tai atsakingam mero patarėjui L. K. (yra išlikusi susirašinėjimų medžiaga).“

1.8. „Mums buvo patarta kreiptis ir į administracinį teismą. Šiuo patarimu nepasinaudojome, nes yra gyventojų, vengiančių kreiptis į teismus, kita priežastis – ši procedūra ribota laike, o atsakymus gyventojai gavo skirtingu laiku arba jų visai nesulaukė. Taigi, mūsų klausimas niekada nebuvo nagrinėtas teisme.“

 

2. Kartu su Skundu Seimo kontrolierėms pateiktuose dokumentuose nurodyta:

2.1. 2021 m. gegužės 13 d. Komisijos protokolo išraše nurodyta:

„1. SVARSTYTA. 2020 m. lapkričio 6 d. Bendrovės raštas Nr. (10.4E) 2E-12238 „Dėl sunkiasvorio transporto ribojimų ties Rozalimo gyvenviete“. […].

NUTARTA: 1. Rekomenduoti Savivaldybės administracijai vietinės reikšmės kelyje Nr. 149 „Smilgiai – Pakruojis“ atkarpoje (nuo Padubysio k. iki Smilgių kelio) pastatyti Ženklą Nr. 304, kad minėtas kelio ženklas būtų iš abiejų kelio atkarpos pusių. 2. Apie priimtą Komisijos nutarimą informuoti: Bendrovę, Radviliškio rajono savivaldybę ir Pareiškėją. 3. Prašyti Bendrovę uždrausti sunkiasvorių transporto priemonių eismą nuo Pakalniškių kaimo iki Rozalimo miestelio.“

2.2. Plaučiškių, Meldinių gyventojų 2022 m. rugsėjo 3 d. prašyme (2022 m. rugsėjo 16 d. registracijos Savivaldybės administracijoje Nr. PRP-1509) nurodyta:

„[…] prašome išspręsti seniai mus kamuojančią vis gilėjančią problemą – sunkiasvorių automobilių keliamą triukšmą ir nesaugų eismą. […]. Prašome imtis priemonių problemos sprendimui. Primename, kad taip ir nebuvo ant asfalto įrengti žadėti saugos kalneliai. Siūlome prieš Plaučiškių gyvenvietę pastatyti ženklą, nukreipiantį sunkiasvorių automobilių eismą į kelią, kuriuo galima pravažiuoti į plentą Smilgiai–Pakruojis, aplenkiant Žvirblonių gyvenvietę.“

2.3. NVSC 2022 m. rugsėjo 19 d. rašte „Dėl gauto pranešimo“ Nr. (6-22 4.80 Mr)2-45181 (atsakymas į Pareiškėjos 2022 m. rugpjūčio 25 d. prašymą) nurodyta:

„Informuojame, kad pagal 2022 m. rugpjūčio 25 d. gautą Jūsų prašymą išmatuoti triukšmo lygį gyvenamųjų namų aplinkoje ir gyvenamosiose patalpose buvo atlikta valstybinė operatyvioji visuomenės sveikatos saugos kontrolė (toliau – Kontrolė). Kontrolės metu NVSC specialistas ir NVSPL specialistas 2022 m. rugsėjo 7 d. nuo 5:49 val. iki 06:49 val. gyvenamojoje aplinkoje Rokonių g. 1, Rokonių k. bei nuo 07.01 val. iki 09.05 gyvenamojoje aplinkoje ir gyvenamajame kambaryje Rokonių g. 2, Rokonių k. atliko vietinio kelio „Padubysys–Rokoniai“ transporto keliamo triukšmo lygio matavimus. […]. Įvertinus 2022 m. rugpjūčio 25 d. (registracijos Nr. 1-118542) gautame Jūsų prašyme minimus faktus, Kontrolės metu nustatyta, kad gyvenamojoje aplinkoje, adresu Rokonių g. 1, Rokonių k., Rozalimo sen., Pakiliojo r. sav. ir Rokonių g. 2, Rokonių k., Rozalimo sen., Pakruojo r. sav. (vietinis kelias „Padubysys–Rokoniai“), važiuojant transporto priemonėms, nustatyti HN:2011 7 p. pažeidimai, viršytas didžiausias leidžiamas maksimalus garso slėgio lygis.

Institucija atsakinga už vietinį kelią „Padubysys–Rokoniai“ – Savivaldybė. 2022 m. rugsėjo 16 d. Savivaldybei išsiųstas patikrinimo aktas Nr. (6-22 4.80 Mr)PA-5134, teikti nurodymai pašalinti 2022 m. Pažeidimus. […].“

2.4. Savivaldybės administracijos 2022 m. gruodžio 14 d. rašte Rozalimo seniūnijai Nr. S-4779 (galimai ir Pareiškėjams, duomenys rašte nepakankami) nurodyta:

„Informuojame, kad 2022 m. gruodžio 5 d. vykusiame Komisijos posėdyje išnagrinėtas Jūsų prašymas dėl sunkiasvorių automobilių keliamo triukšmo ir nesaugaus eismo. Kelio ruožas per Meldinių ir Plaučiškių kaimus yra valstybinės reikšmės rajoninis Kelias, todėl Komisija negali priimti sprendimų statyti juose kelio ženklus, nes sprendimus priima Bendrovė. Komisija, siekdama gyventojų saugumo, nutarė Plaučiškių ir Meldimų kaimų gyventojų prašymą su 35 gyventojų parašais persiųsti Bendrovei nagrinėti.“

2.5. E prašyme NVSC nurodyta:

„Savivaldybės administracija aiškina, jog siekiant, kad gyventojai patirtų kuo mažiau nepatogumų, 2014 m. buvo atliktas kelio remontas, vasaros metu žvyruoto kelio atkarpos barstomos druska, yra ribojamas greitis. […]. Tai, apie kokias priemones kalba Savivaldybės administracija, viskas jau buvo iki 2022 m. rugsėjo 7 d. įvykdyto patikrinimo. Tai, kad paminėtos priemonės arba neveikia, arba yra nepakankamos ir įrodo nustatytas viršnorminis garso slėgio lygis. Prašau pareikalauti, kad Savivaldybės administracija pašalintų nustatytus Higienos normos pažeidimus, nes iki šiol dar nieko nepadarė.“

2.6. Pareiškėjų 2023 m. sausio 31 d. kreipimesi į Savivaldybės tarybą nurodyta:

„Prašome stabdyti krovininių automobilių eismą per mūsų gyvenamas vietas, – priimti sprendimą pastatyti Ženklą Nr. 304 Plaučiškių gyvenvietės pradžioje, nukreipiant sunkiasvorių transporto priemonių srautą į Žvirblonių aplinkkelį ir numatyti priemones sėkmingam prašymo įgyvendinimui. Taip pat prašome leisti dalyvauti tarybos posėdyje, kai bus svarstomas mūsų klausimas. […].“

2.7. Pareiškėjų 2023 m. vasario 3 d. prašyme Savivaldybės tarybai „Dėl Ženklo Nr. 304 Plaučiškių gyvenvietės pradžioje“ (Nr. G-853) nurodyta:

„Prašome stabdyti krovininių automobilių eismą per mūsų gyvenamas vietas, – priimti sprendimą pastatyti Ženklą Nr. 304 Plaučiškių gyvenvietės pradžioje, nukreipiant sunkiasvorių transporto priemonių srautą į Žvirblonių aplinkelį ir numatyti priemones sėkmingam prašymo įgyvendinimui. Taip pat prašome leisti dalyvauti tarybos posėdyje, kai bus svarstomas mūsų klausimas.“

2.8. Savivaldybės mero S. M. atsakyme Pareiškėjai 2023 m. birželio mėn. Nr. S-(15.1) „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta:

„Pateikiame susirašinėjimo informaciją dėl sunkiasvorių automobilių srauto koregavimo vietinės reikšmės kelyje „Padubysys–Rokoniai“. Dokumentai ir atsakymai siųsti sekančiai: 1. 2021 m. vasario 24 d. raštas Nr. S-742, Komisijos protokolo Nr. KEP-1 išrašas […]. 2. 2021 m. lapkričio 19 d. raštas Nr. S-4357, Komisijos protokolo Nr. KEP-3 išrašas […]. 3. 2022 m. rugpjūčio 30 d. raštas Nr. S-3862, Komisijos protokolo Nr. KEP-2 išrašas […]. 4. 2022 liepos 29 d. raštas Nr. S-2995, „Dėl sunkiasvorių automobilių srauto koregavimo vietinės reikšmės kelyje „Padubysys-Rokoniai“ […]. 5. 2022 m. gruodžio 5 d. raštas Nr. S-4634, Komisijos protokolo Nr. KEP-3 išrašas […]. 6. 2022 m. gruodžio 30 d. raštas Nr. S-4936, „Dėl atsakymo į raštą „Dėl sunkiasvorių automobilių srauto koregavimo vietinės reikšmės kelyje „Padubysys-Rokoniai“ tikslinimas ir papildymas […]. 6. 2023 m. sausio 26 d. raštas Nr. S-401 „Dėl informacijos pateikimo“ […]. 7. 2023 m. vasario 17 d. raštas Nr. S-670 „Dėl informacijos pateikimo“ […].“

2.9. Pareiškėjų 2023 m. birželio 14 d. rašte Savivaldybės tarybos Kontrolės komitetui „Dėl situacijos įvertinimo, informacijos su išdėstytais klausimais“ nurodyta:

„Prašome išsiaiškinti ir suteikti informaciją, kaip Savivaldybės administracijos buvo sureaguota į NVSPL 2022 m rugsėjo 12 d. Aplinkos triukšmo tyrimo protokolu NR. F-AT-404/2022 […] nustatytus 2022 m. Pažeidimus gyvenamoje aplinkoje. Kokių veiksmų imtasi nustatytų pažeidimų pašalinimui?

Raštuose […] nurodyta, kad bus kreipiamasi į Bendrovę. Taip pat meras S. M. žadėjo vykti į Bendrovę ir tartis dėl kelio ženklo pastatymo. Prašome supažindinti su raštais, siųstais Bendrovei 2022–2023 metais ir gautais atsakymais.

Prašome išsiaiškinti ir atsakyti, kokie konkretūs veiksmai atlikti, reaguojant į 2023-02-03 Nr. 6-853 mūsų raštą, kuriame prašome stabdyti krovininių automobilių eismą per mūsų gyvenamas vietas, – priimti sprendimą pastatyti Ženklą Nr. 304 Plaučiškių gyvenvietės pradžioje, nukreipiant sunkiasvorių transporto priemonių srautą į Žvirblonių aplinkkelį ir numatyti priemones sėkmingam prašymo įgyvendinimui […]. Prašome įvertinti visą bendrą situaciją dėl Kaimų gyventojų patiriamų viršnorminio triukšmo, dulkėtumo, nesaugaus eismo problemų, susijusių su dideliu sunkiasvorio transporto srautu.“

2.10. Savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto 2023 m. spalio 12 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta:

„Savivaldybės tarybos Kontrolės komitetas (toliau Kontrolės komitetas) gavo Jūsų 2023 m. birželio 14 d. raštą „Dėl situacijos įvertinimo, informacijos suteikimo išdėstytais klausimais“. Jūsų pateikti klausimai Kontrolės komitete buvo nagrinėti 2023 m. birželio 21 d., 2023 m. liepos 18 d., 2023 m. rugpjūčio 1 d., 2023 m. rugpjūčio 16 d. ir 2023 m. rugsėjo 5 d. Kontrolės komiteto nariai susipažino su Jūsų pateikta medžiaga, Savivaldybės administracijos pateikta medžiaga Jūsų sprendžiamu klausimu.

2023 m. rugsėjo 5 d. Kontrolės komiteto posėdyje dalyvavo kviestiniai asmenys: Bendrovės Saugaus eismo ir aplinkos apsaugos skyriaus patarėjas V. L. ir Bendrovės generalinio direktoriaus patarėjas R. L. bei Jūsų atstovė Pareiškėja.

Atsakydami į Jūsų raštą informuojame, kad Savivaldybės administracija 2022 m. rugsėjo 19 d. gavo NVSC Patikrinimo aktą Nr. (6-22 4.80 Mr)PA-5134, kuriame buvo nurodymas iki 2022 m. gruodžio 15 d. imtis priemonių, kad gyventojų gyvenamojoje aplinkoje adresu Rokonių g. 1, Rokonių k., Rozalimo sen., Pakruojo r. sav. ir Rokonių g. 2, Rokonių k., Rozalimo sen., Pakruojo r. sav., Žvyrkelio atkarpoje „Padubysys–Rokoniai“, važiuojančio transporto keliamas triukšmas neviršytų leidžiamų HN 33:2011 dydžių. Savivaldybės administracija, reaguodama į šiuos nurodymus, 2022 m. spalio 27 d. raštu Nr. S-4130 NVSC pateikta informacija, kad „situacija dėl sunkiasvorių automobilių srauto Žvyrkelyje yra aktuali ir Savivaldybės administracijai žinoma, tačiau sunkiasvorių transporto priemonių eismo nukreipti per Rozalimo miestelį negalime. Siekdami, kad rajono gyventojai kuo mažiau patirtų nepatogumų, ribojame greitį. Šią vasarą keliose kelio Padubysys–Rokoniai atkarpose buvo išbarstyta druska, mažinanti dulkėtumą“.

Nustatyta, kad Komisija 2022–2023 metais du kartus kreipėsi į Bendrovę dėl jūsų klausimo išsprendimo. 2022 m. spalio 10 d. raštu Nr. S-3863 (34.24) išsiųstas Komisijos posėdžio, vykusio 2022 m. rugpjūčio 30 d., protokolas Nr. KEP-2, kur buvo svarstomas Šiaulių AVPK Pakruojo rajono PK Veiklos skyriaus raštas Nr. 40-S-6603 „Dėl X prašymo persiuntimo“ bei Pakruojo r. sav. Rozalimo seniūnijos raštas Nr. S-92 „Dėl vidutinio greičio kontrolės ruožo įrengimo“. Bendrovės Transporto infrastruktūros planavimo skyriaus projekto vadovas 2022 m. lapkričio 16 d. elektroniniu laišku atsakė, kad klausimas dėl vidutinio greičio matuoklio įrengimo Kelyje svarstytas ir įtrauktas į greičio matuoklių įrengimo prioritetinę eilę, kurioje užima atitinkamai 883 ir1461 vietas. Bendrovė 2023-2024 m. planuoja įrengti vidutinio greičio matuoklius pirmose 60 vietų […].

Savivaldybės administracija 2023 m. sausio 23 d. raštu Nr. S-349 […] kreipėsi į Bendrovę dėl sektorinio greičio matuoklio įrengimo Kelyje. Bendrovė 2023 m. vasario 3 d. raštu Nr. 2-1660 informavo, kad remiantis Savivaldybių finansinės dalies prisidėjimo prie valstybinės reikšmės kelių ruožų projektų sudarymo metodika, bendradarbiavimo sutarties dėl šių vidutinio greičio matuoklių pasirašinėti neplanuoja […].

2023 m. vasario 3 d. Savivaldybės administracijoje registruotas Kaimų gyventojų raštas „Dėl Ženklo Nr. 304 pastatymo Plaučiškių gyvenvietės pradžioje“ Savivaldybės tarybai, registracijos Nr. G-853. Rašte prašoma „stabdyti krovininių automobilių eismą per gyvenamąsias vietas, – priimti sprendimą pastatyti Ženklą Nr. 304 Plaučiškių gyvenvietės pradžioje, nukreipiant sunkiasvorių transporto priemonių srautą į Žvirblonių aplinkkelį ir numatyti priemones sėkmingam prašymo įgyvendinimui.“ Rašto kopijos išsiųstos visiems Savivaldybės tarybos nariams.

Kontrolės komiteto posėdyje buvo apsvarstytas Jūsų klausimas. Bendrovė pateikė informaciją, kad kelyje Pakalniškiai–Plaučiškiai–Rozalimas Pakruojo rajono ribose bus artimiausiu metu pastatytas Ženklas Nr. 304, kadangi šiuo metu Kelio būklė yra prastos būklės. Kelio dangą atkarpoje Pakalniškiai–Plaučiškiai–Rozalimas Pakruojo rajono ribose planuojama remontuoti, tačiau po atlikto remonto ribojantys ženklai bus nuimti. Artimiausius kelerius metus remontuoti minėtos Kelio dangos neplanuojama. Galimybė visam laikui uždrausti krovinių automobilių eismą Kelyje Pakruojo rajono ribose yra tik tuomet, kai suremontuotas Kelias, kaip objektas, galėtų būti perduotas Savivaldybei eksploatuoti. […].“

2.11. Pareiškėjos 2024 m. vasario 27 d. prašyme Savivaldybės administracijai nurodyta:

„Plaučiškių, Meldinių kaimų gyventojai 2022 rugsėjo mėnesį pateikė „Prašymą“ registruotą Nr. PRP-1509 […], dėl kurio Komisija nutarė kreiptis į Bendrovę […], tačiau savo sprendimo neįvykdė.

Kaimų gyventojai 2023-02-03 pateikė dar vieną raštą „Dėl Ženklo Nr. 304 Plaučiškių gyvenvietės pradžioje“, registruotą Nr. G-853 […]. Šis raštas buvo pristatytas kovo mėnesio tarybos posėdyje, apie susidariusią nenormalią situaciją kalbėjo Plaučiškių, Meldinių, Padubysio, Rokonių gyventojai. Tačiau birželio mėnesio Savivaldybės mero S. M. atsakyme Nr. S-(15.1) „Dėl informacijos pateikimo“ […] nurodytuose 8 dokumentuose, kurių naujausias datuotas 2023 m. vasario 17 diena, nėra kaip nors reaguota į vasario 3 dienos prašymą. Į rajono valdžios atstovus kreipėsi daug žmonių, vienu prašymu ir konkrečiu pasiūlymu – 35, kitu – 79, tačiau visuomenės interesų nepaisoma.

Prašau Plaučiškių, Meldinių, Padubysio, Rokonių gyventojų vardu įvykdyti 2022 m. gruodžio 5 d. priimtą Komisijos priimtą sprendimą kreiptis į Bendrovę ir tartis dėl minėtų kaimų gyventojų prašymų pastatyti Kelio ženklą Nr. 304 Plaučiškių gyvenvietės pradžioje.“

2.12. Savivaldybės administracijos 2024 m. kovo 15 d. atsakyme į Pareiškėjos 2024 m. vasario 27 d. prašymą Nr. S-1244 nurodyta:

„Informuojame, kad 2023 m. rugsėjo 5 d vykusiame išplėstiniame Savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto, Komisijos posėdyje, dalyvaujant Bendrovės atstovui nagrinėtas krovininio transporto eismo apribojimas Kelyje. Bendrovės atstovas teigė kad uždrausti krovininio transporto judėjimą minėtame Kelyje negali, tačiau dėl prastos Kelio būklės gali laikinai apriboti krovininio transporto eismą.

Savivaldybės administracijos Rozalimo seniūnijos seniūnas pateikė informaciją, kad dėl eismo apribojimo Kelio atkarpoje Padubysys–Plaučiškiai yra įvestas ašies apkrovos ribojimas, pastatytas Ženklas Nr. 315“.

2.13. Pareiškėjos 2024 m. kovo 13 d. prašyme Savivaldybės administracijai nurodyta:

„Jūsų atsakymas 2024-03-15 Nr. S-15.1, gautas į mano raštą ,,Dėl Ženklo Nr. 304 pastatymo Plaučiškių gyvenvietės pradžioje“, „Dėl visuomenės interesų nepaisymo“, netenkina, nes jame nenagrinėjamas prašymas įvykdyti 2022 m. gruodžio 5 d. Komisijos nutarimą: cit.: ,,Komisija, siekdama gyventojų saugumo, nutarė Plaučiškių ir Meldinių kaimų gyventojų prašymą su 35 gyventojų parašais persiųsti Bendrovei nagrinėti“ (cit. pabaiga). Prašau pridėti ir kitą Plaučiškių, Meldinių, Padubysio, Rokonių gyventojų 2023-02-03 pateiktą raštą „Dėl Ženklo Nr. 304 Plaučiškių gyvenvietės pradžioje“, registruotą Nr. G-853. […] visuomenės interesų nepaisoma. Prašom atsakyti, kodėl?

Taip pat, neteisingai informuojate, kad 2023 m rugsėjo 5 d. vykusiame išplėstiniame Savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto, Komisijos posėdyje, dalyvaujant Bendrovės atstovui, LAKD atstovas teigė, kad uždrausti krovininio transporto judėjimo kelyje negali. Bendrovės atstovas R. L. susitikimo 16–17 min. kalba, cit.: „-Taip, bet žiūrėkit, jei mes šitokiu būdu išsprendžiam dabar šį klausimą, ta prasme uždarom tą eismą sunkiojo transporto priemonėms, nes kelių būklė ženkliai yra pablogėjusi per pastarąjį laikotarpį, tai ta prasme ta problema ir atkrenta“ (cit. pabaiga). Toliau kalbama apie ženklų pastatymą iki tol, kol bus atliktas kelio remontas. Bendrovė neįvykdė duoto pažado, pastatyti Ženklai Nr. 315 neturi jokios įtakos gyventojams sunkiojo transporto keliamos problemos mažinimui. Siūlyčiau susitikti ir tartis, ką galima padaryti? Nebevilkinti vis gilėjančios problemos sprendimo. Lauksiu kvietimo susitikti.“

2.14. Pareiškėjos 2024 m. kovo 20 d. prašyme Prezidentui nurodyta:

„Pernai Savivaldybės Kontrolės komiteto dėka su Bendrovės rugsėjo 5 d. nuotoliniame posėdyje (https ://www.pakruoj is.lt/savivalda/meras-ir-taryba/posedziu-transliacij a/56/p 18#!yt65) dėl sparčiai blogėjančios Kelio būklės buvo pasiektas žodinis susitarimas pastatyti Ženklą Nr. 304 Kelyje. Deja, Bendrovė šio pažado neįvykdė.

Neseniai vėl kreiptasi į Savivaldybę ir prašyta tartis su Bendrove dėl Ženklo Nr. 304 pastatymo Plaučiškių gyvenvietės pradžioje, nukreipiant sunkiasvorį transportą į Žvirblonių aplinkkelį […]. Iš Savivaldybės gautame atsakyme vėl negirdima, ko prašoma, pateikiama klaidinga informacija […]. Tenka vėl rašyti Prašymą […]. Iš to, kas išdėstyta, akivaizdu, kad nėra lygiaverčio dialogo su tais, nuo kurių veiksmų priklauso sunkiojo transporto gyventojams keliamų problemų sprendimas: priimti nutarimai neįgyvendinami, pažadai nevykdomi, į gyventojų pasiūlymus neįsiklausoma, todėl prašome tarpininkauti ir padėti ištaisyti susidariusią nenormalią situaciją.“

2.15. Savivaldybės administracijos atsakyme į Prezidento Kanceliarijos persiųstą 2024 m. kovo 20 d. Pareiškėjos prašymą (registracijos duomenys nepateikti) nurodyta:

„[…] Savivaldybė, įgyvendindama jai teisės aktais nustatytą kompetenciją, siekia laiku ir tinkamai užtikrinti Savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą, tiesimą ir saugaus eismo organizavimą, taip pat rūpinasi tuo, kad Kaimų gyventojai patirtų kuo mažiau nepatogumų dėl esamos situacijos. Pranešame, kad Žvyrkelis remontuotas 2014 metais, jame ribojamas greitis, vasaros metu žvyruoto kelio atkarpos barstomos druska, taip mažinamas kelio dulkėtumas.

Bendrovė suorganizavo 2024-03-28 Susitikimą, kuriame aptartas klausimas dėl Ženklo Nr. 304 pastatymo. […] Tąkart buvo pateikta su klausimo svarstymu susijusi informacija ir atsakyta į Jūsų klausimus. Nesuprantame, kodėl pateikiate tuos pačius klausimus, į kuriuos atsakymus jau gavote minėto susitikimo metu. Atsiprašome, tačiau atsakymo pakartotinai nebeteiksime.“

2.16. Savivaldybės administracijos 2024 m. balandžio 18 d. atsakyme X „Dėl Ženklo Nr. 304 pastatymo Plaučiškių gyvenvietės pradžioje, dėl visuomenės interesų nepaisymo, tikslinimas, papildymas“ nurodyta:

„Savivaldybė išnagrinėjo Jūsų 2024 m. kovo 18 d. prašymą „Dėl kelio ženklo Nr. 304 pastatymo Plaučiškių gyvenvietės pradžioje, dėl visuomenės interesų nepaisymo, tikslinimas, papildymas“, pageidavote organizuoti susitikimą.

Informuojame, kad 2024-03-28 Susitikimas buvo suorganizuotas Kauno g. 22-202, Vilniuje, Bendrovėje. 2024-03-28 Susitikimo metu dalyvavo Bendrovės atsakingi specialistai ir Savivaldybės atstovai (5 asmenys). Turėjote galimybę pateikti rūpimus klausimus ir tiesiogiai gauti atsakymus iš Bendrovės atstovų.“

2.17. Pareiškėjos 2024 m. gegužės 2 d. kreipimesi į Bendrovę nurodyta:

„Ačiū už Jūsų paaiškinimą dėl 24 km. […] Liko neaišku: 1. Dėl eismo schemos, kurioje ženklas „Eismo apribojimai. Ribojama masė 7 t.“ be ašies […]. Schemą parodžiau R. L., jis nusifotografavo, bet atsakymo nebuvo. 2. 2024-03-28 Susitikime kalbėjote apie dviejų metų senumo susirašinėjimą su manimi, o ne apie vėlesnius 2022 m. rugsėjo mėnesio 35 ir 2023 m. kovo mėn. 79 gyventojų prašymus […]. Iš to supratau, kad Savivaldybės administracija taip ir nepersiuntė gyventojų prašymų, neįvykdė savo pažado […], manau – ir savo prievolės. Susiradau minėtus prašymus ir laukiau progos pasisakyti, nesulaukiau.

Savivaldybės administracijai ignoruojant anksčiau paminėtus gyventojų prašymus, kreipėmės Savivaldybės tarybos Kontrolės komitetą […], kuris 2023 m. rugsėjo mėnesį organizavo nuotolinį susitikimą su Bendrove. Ar ne keista, jeigu susitikimas organizuojamas gyventojų prašymų pagrindu, o tie prašymai nepateikiami? Galimai tam, kad sudaryti iškreiptą situacijos vaizdą. Atseit, ta problema keliama tik vieno asmens ar panašiai. Šį įspūdį sustiprina faktas, jog tarybos nariai, inicijavę 2024-03-28 Susitikimą, prašė paimti du visuomenės atstovus, bet Savivaldybės administracija pakvietė tik mane. Net dėl objektyvių priežasčių negalint vykti tarybos nariui G. G., nebuvo leista važiuoti dar vienam visuomenės atstovui, nors su juo jau buvo susitarta. […]. Gyventojai iš Kontrolės komiteto gavo atsakymą […], kuriame parašyta, jog Bendrovė „pateikė informaciją, kad Kelyje bus artimiausiu metu pastatytas Ženklas Nr. 304, kadangi šiuo metu Kelio būklė yra prastos būklės“. Prie Kelio gyvenantiems žmonėms suteikta viltis, duotas pažadas. Deja, pastatyti ženklai 7 t. su ašimi nepateisino jų lūkesčių, nes nedaro įtakos sunkiasvorių automobilių eismui be krovinio, kas ir yra didžiausia problema. Svarbus faktas – Kontrolės komiteto pirmininkas A. K. išsiaiškino, kad jau 2016 m. buvo galima išspręsti sunkiasvorių automobilių žmonėms keliamą problemą […], bet, matyt, tie, nuo kurių priklausė tolimesni veiksmai, to nepadarė dėl numanomų priežasčių. Suprantame, kad Ženklo Nr. 304 negalima pastatyti, bet kodėl negalima pastatyti ženklo „Eismo apribojimai. Ribojama masė 7 t.“? Būtent toks ženklas buvo nurodytas jau minėtoje eismo schemoje […], vadinasi, – tai galimas variantas.

Problemai aštrėjant, bet nesulaukus palankių problemos sprendimo veiksmų, neįmanoma, kaip Jūs teigiate „klausimą uždaryti“, nes žmonės, gavę pažadą ir nesupratę, kodėl taip keistai pasisuko šito klausimo sprendimas, netylės, jau dabar rašo raštus. Nebenorės toliau kentėti dėl sutaupytų dvejų minučių (pagal Jūsų atsiųstą schemą).

Prašymas: įsigilinkite į pateiktus faktus, išdėstytas mintis, pakeiskite ženklus 7 t. su ašimi į ženklą „Eismo apribojimai. Ribojama masė 7 t.“ arba raskite kitą Kaimų gyventojams palankų sprendimą.“

2.18. X ir B 2024 m. gegužės 20 d. kreipimesi į Prezidento kanceliarijos Asmenų aptarnavimo skyrių nurodyta:

„Ačiū už informaciją apie mūsų kreipimosi svarstymo eigą. Su įstaigomis Bendrove ir NVSC tebevyksta susirašinėjimas. Naują informaciją pateikiame […].

Jau gavome atsakymą 2024-04-02 Nr. S-15.1 į raštą 2024-03-20 Nr. S-1705 iš Savivaldybės administracijos direktoriaus M. V. […]. Dėl išvardintų priemonių turime pastabų, savo argumentų: 1. 2014 m. remontas gyventojų gyvenimą pablogino, nes sunkiasvoriai automobiliai platesniu keliu greičiau „laksto“, kelia didesnį triukšmą, nuo platesnio paviršiaus sukeliama daugiau dulkių. Tai patvirtina Rokonių kaimo gyventoja E.

[…]. 2. Norint išspręsti dulkėtumo problemą, reikia druską barstyti ne sykį metuose, o bent sykį per kiekvieną šiltojo sezono mėnesį, – pradedant gegužės, baigiant spalio mėnesiais. Šiemet druska dar nebarstyta, kyla dulkių stulpai. 3. Greičio ribojimas yra tik formalus, nes retas vairuotojas laikosi eismo taisyklių, važiuoja neleistinu dideliu greičiu. Rajono policija neturi greičio matuoklių, jų nestabdo. Regiono atitinkamos tarnybos apsilanko retai, kas mažai įtakoja eismo tvarką. Kad ir šiandien, gegužės 20 dieną, tarp 8–10 val. trys sunkiasvoriai pravažiavo prieš draudžiantį ženklą, kažin ar tuos pažeidimus užfiksavo policija?

Išvada: Savivaldybės administracijos žodžiai neatitinka tikrovės: 2014 m. remontas gyventojų gyvenimą pablogino, dulkėtumo problema sprendžiama paviršutiniškai, sprendimo būdas kenkia aplinkai, eismo ribojimas neužtikrinamas. Esminis dalykas – paminėtos priemonės niekaip nepagerino Plaučiškių ir Meldinių kaimo žmonių gyvenimo, o Radviliškio rajono Pakalniškių gyventojų nuomonės nežinome. […].

Savivaldybė administracija į prašymus 2024-02-27, Nr. ?, 24-03-18 registr. Nr. PRP-132 […] įvykdyti 2022 m. gruodžio 5 d. priimtą Komisijos nutarimą: cit.: ,,Komisija, siekdama gyventojų saugumo, nutarė Plaučiškių ir Meldinių kaimų gyventojų prašymą su 35 gyventojų parašais persiųsti Bendrovei nagrinėti“ (cit. pabaiga). Taip pat nesureagavo į prašymą pridėti ir kitą Kaimų gyventojų 2023-02-03 pateiktą raštą „Dėl Ženklo Nr. 304 Plaučiškių gyvenvietės pradžioje“, registruotą Nr. G-853 […]. Neatsakė į klausimą, kodėl nepaisoma visuomenės interesų? Šio prašymo, kas dažnai atsitinka susirašinėjimų su Savivaldybe praktikoje, „nepamatė“, atsakė tik į dalį rašto – apie 2024-03-28 Susitikimą. Svarbu: rašte omenyje buvo turėtas susitikimas vietoje, nes norėta išsiaiškinti dėl jau paminėtų gyventojų prašymų – ar jie tikrai nusiųsti į Bendrovę ir numatyti įvairius derybų variantus būsimam susitikimui Vilniuje.

Apie 2024-03-28 Susitikimą. Tai, kad Savivaldybės administracija neįvykdė savo prievolės, nenusiuntė anksčiau paminėtų gyventojų prašymų ir nesitarė su Bendrove – mūsų manymu, – svarbiausias veiksnys, nulėmęs neproduktyvią susitikimo eigą. Kodėl Bendrovei nebuvo nusiųsti gyventojų prašymai, kurių pagrindu buvo organizuotas 2024-03-28 Susitikimas? Galimai tam, kad sudaryti iškreiptą situacijos vaizdą. Atseit, ta problema keliama tik vieno asmens? Šį įspūdį sustiprina faktas, jog Savivaldybės tarybos nariai, inicijavę 2024-03-28 Susitikimą, prašė paimti du visuomenės atstovus, bet administracija pakvietė tik vieną. […]. Buvo daugiau vienos pusės išklausymas, neieškoma gyventojams palankių variantų. Neteisingai nurodomas ir 2024-03-28 Susitikimo organizatorius.

Galiausiai Savivaldybės administracijos direktorius M. V. nesupranta, kodėl pateikiami tie patys klausimai ir parašo, jog atsakymo pakartotinai nebeteiks. Nors, kaip jau sakiau, nebuvo sureaguota į prašymą įvykdyti sprendimą persiųsti gyventojų prašymus į Bendrovei , susitikti ir tartis, nebevilkinti problemos sprendimo. Susitikti ir tartis nepanoro. Į nepatogius klausimus ar prašymus visai nereagavo, jų „nematė“. Ar taip turėtų elgtis Savivaldybės administracija, jeigu jai iš tiesų rūpi gyventojų interesai?

Tai ir vėl parodo, kad dialogo tarp gyventojų ir savivaldybės administracijos nebuvo ir nėra. Priimami vienpusiški sprendimai. Gyventojų interesai toliau ignoruojami. […]. Bendrovė 2023 m. rudenį pažadėjo, kad Kelyje Pakruojo ribose bus pastatytas Ženklas Nr. 304 dėl prastos Kelio būklės. Lapkričio 21 d. pasirodė eismo schema […], kur nurodytas ženklas 7 t., o pastatomi kelio ženklai Nr. 315 „Ribota ašies apkrova“ (7 t.). Nebuvo paaiškinta, kodėl taip keistai klostėsi įvykių seka ir vis gyventojų nenaudai?

Manome, jog Savivaldybės požiūris į problemą, kaip nepatogią, kada kertasi verslo ir gyventojų interesai, lemia bevaisį nuo 2008 m. tebesitęsiantis gyventojų ir Savivaldybės bendravimą.

Bendrovės Paslaugų ir kompetencijų grupės Projektų vadovas A. R. pateikė maršrutų palyginimus, iš kurių aišku, kad važiuojant alternatyviu keliu, sugaištama tik dviem minutėmis ilgiau […]. Ne gi dėl sutaupytų dviejų minučių ir toliau turi kentėti keli šimtai žmonių? Prašome padėti ištaisyti nenormalią padėtį ir kardinaliai išspręsti problemą.

Dabar siūlome laikiną sprendimo būdą. Jei negalima pastatyti Ženklo Nr. 304, tai pakeisti ženklus 7 t su ašimi į „Eismo apribojimai. Ribojama masė 7 t.“, kaip kad buvo parodyta eismo schemoje 23-11-21, kas bent laikinai, iki Kelio remonto, išspręstų Kaimų gyventojams intensyvaus sunkiasvorių srauto keliamas problemas.“

2.19. Savivaldybės administracijos atsakyme į 2024 m. gegužės 29 d. X ir B prašymą nurodyta:

„Atsakydami į Jūsų 2024 m. gegužės 29 d. raštą „X ir B kreipimosi papildymo“ informuojame, kad vadovaudamiesi VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 29 punktu ir atsižvelgiant į tai, kad kreipiatės dėl to paties klausimo, į kurį atsakymą buvome jau pateikę 2024 m. balandžio 16 d. raštu Nr. S-1705(15.1) nurodome, kad Savivaldybės administracija Jūsų prašymo pakartotinai nenagrinės. Jeigu turite papildomų klausimų, kviečiame juos pateikti. Savivaldybės administracija džiaugiasi Jūsų iniciatyva sprendžiant aktualius rajono klausimus.“

2.20. Bendrovės atsakyme „Dėl eismo ribojimo prašymų Kelyje“, adresuotame Kanceliarijai, Savivaldybei ir X ir B (data nežinoma), nurodyta:

„Bendrovė išnagrinėjo Jūsų 2024 m. gegužės mėn. raštą dėl eismo ribojimo prašymų Kelyje. Informuojame, kad valstybinės reikšmės kelius turto patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja Bendrovė, o taip pat vykdo kelių tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) darbų užsakovo funkcijas valstybinės reikšmės keliuose pagal prioritetinius darbų sąrašus. Kelio savininkas Vyriausybės nustatyta tvarka gali laikinai apriboti, nutraukti eismą ar uždaryti kelią dėl avarijų, stichinių nelaimių, per polaidį esant itin karštiems orams, kai dėl to gali būti sugadintas kelias, kelio tiesimo ar taisymo (remonto), priežiūros darbų metu, kilus grėsmei saugiam eismui (LR Kelių įstatymo 18 str. 1 papunktis).

Atsakydami į jūsų pateiktus prašymus patiksliname, kad Bendrovė suprasdama bei atliepdama Jūsų lūkesčius priėmė visus galimus sprendimus bei atliko visus galimus veiksmus, siekiant sumažinti Jūsų prašyme minimus nepatogumus. Patiksliname, kad priimant neteisinius sprendimus nukentėtų kiti kaimo gyventojai, iki kurių negalėtų legaliai privažiuoti aptarnaujantis transportas. Apgailestaudami pranešame, kad vadovaujantis LR kelių įstatymu neturime teisinio pagrindo tenkinti Jūsų pateiktus prašymus.“

2.21. NVSC 2024 m. birželio 21 d. atsakyme Nr. (6-22 4.80 Mr)2-24055 Pareiškėjai į jos 2024 m. balandžio 26 d. ir gegužės 9 d. raštus nurodyta:

„2024 m. birželio 4 d. nuo 9:00 val. iki 11:00 val. (dienos metu), adresu Rokonių g. 1, Rokonių k., Rozalimo sen., Pakruojo r. sav., atliko operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, kurios metu NVSPL specialistas atliko laboratorinius triukšmo matavimus. Vadovaujantis NVSPL 2024 m. birželio 6 d. Aplinkos triukšmo tyrimų protokolo Nr. F-AT-175/2024 duomenimis nustatyta, kad Jūsų gyvenamojoje aplinkoje nustatytas […] Viršytas maksimalus garso slėgio lygis – pažeidžiamas HN 33:2011, 1 lentelės 3 punktas.

Pagal NVSPL 2024 m. birželio 6 d. Aplinkos triukšmo tyrimų protokolo F-AT-176/2024 duomenis, nustatyta, kad gyvenamosiose patalpose ekvivalentinio garso slėgio lygis […] atitiko HN 33:2011 nustatytus reikalavimus.

Atsižvelgdami į tai, kad Savivaldybės administracija yra atsakinga už vietinio kelio „Padubysys-Rokoniai“ priežiūrą, NVSC specialistai surašė patikrinimo aktą ir pateikė jį Savivaldybės administracijai su nurodymais dėl nustatytų pažeidimų pašalinimo. Pasibaigus pažeidimų pašalinimo terminui, pažeidimų pašalinimas bus vertinamas grįžtamosios visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu. […].“

2.22. NVSC 2024 m. birželio 25 d. atsakymuose į 2024 m. gegužės 8 d., 2024 m. gegužės 20 d. Pareiškėjų prašymus dėl sunkiasvorių transporto priemonių keliamo triukšmo Kelyje matavimo (Nr. (6-22 4.80 Mr)2-24226, Nr. (6-22 4.80 Mr)2-24233, Nr. (6-22 4.80 Mr)2-24255), Nr. (6-22 4.80 Mr)2-24230, Nr. (6-22 4.80 Mr)2-24234, Nr. (6-22 4.80 Mr)2-24204, nurodyta:

„NVSC Šiaulių departamentas (toliau – NVSC), išnagrinėjęs […] prašymą dėl sunkiasvorių transporto priemonių keliamo triukšmo Kelyje, pagal kompetenciją teikia informaciją. […] NVSC specialistai, nagrinėdami Prašyme išdėstytų aplinkybių atitiktį HN 33:2011 nustatytiems reikalavimams, vadovaudamiesi Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamentu, 2024 m. birželio 12 d. [arba birželio 4 d.] […] atliko operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, kurios metu Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (toliau – NVSPL) specialistai atliko laboratorinius triukšmo matavimus.

Vadovaujantis NVSPL 2024 m. birželio 14 d. Aplinkos triukšmo tyrimo protokolo Nr. F-AT-190/2024 duomenimis […]. nustatyta, kad Jūsų gyvenamojoje aplinkoje […] pažeidžiamas HN 33:2011 7 punkto 1 lentelės 3 punktas.“

Atsižvelgdami į tai, kad Bendrovė yra atsakinga už Kelio priežiūrą, NVSC specialistai surašė patikrinimo aktą ir pateikė jį Bendrovei su nurodymais dėl nustatytų pažeidimų pašalinimo. Pasibaigus pažeidimų pašalinimo terminui, pažeidimų pašalinimas bus vertinamas grįžtamosios visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu.“

2.23. X ir B 2024 m. liepos 19 d. prašyme Bendrovei, Prezidento kanceliarijos Asmenų aptarnavimo skyriui nurodyta:

„Rašte „Dėl eismo ribojimo prašymų Kelyje“, gautą 2024-06-13, teigiate „Bendrovė suprasdama bei atliepdama Jūsų lūkesčius priėmė visus galimus sprendimus bei atliko visus galimus veiksmus, siekiant sumažinti Jūsų prašyme minimus nepatogumus“.

Savo nuomonę apie Jūsų atliktus veiksmus išsakėme ankstesniame pakartotiniame rašte „Dėl papildomos informacijos“ (2024-05-02). Ten aiškiai parašyta, kad pastatyti ženklai 7 t, su ašimi nepateisino gyventojų lūkesčių, nes neįtakoja sunkiasvorių automobilių eismo be krovinio, kurie sudaro didžiąją srauto dalį, nes skaldą iš rajono išvežantys sunkiasvoriai į minėtą kelią nepatenka dėl eismą ribojančių ženklų Nr. 304. Tai kokia prasmė buvo statyti kelio ženklus 7 t, su ašimi, jei sunkiasvoriai automobiliai su kroviniu tuo keliu važiuoja labai retai? Galimai tam turėjote savų priežasčių, bet tie ženklai tikrai pastatyti ne tam, kad palengvintų šalia Kelio gyvenančių žmonių būtį. Jūsų veiksmai neatitiko jūsų sprendimų, suteikusių gyventojams vilčių dėl teigiamų pokyčių, todėl gyventojai buvo skaudžiai nuvilti. Prašom, konkrečiai atsakykite į konkrečius klausimus: 1. Kodėl schemoje buvo parodytas ženklas 7 t., o pastatytas kitas: 7 t. su ašimi? 2. Jums buvo persiųsti 2022 m. rugsėjo mėnesio 35 ir 2023 m. kovo mėn. 79 gyventojų prašymai. Nesulaukėme jokio atgarsio. Atkreipiame dėmesį, kad gyventojai prašo nukreipti sunkiasvorių srautą į asfaltuotą kelią, kai dabar automobiliai dalį kelio važiuoja Žvyrkeliu. Ar gyventojų prašymai nieko nereiškia? Ar nukreipimas į taip pat asfaltuotą kelią būtų neteisinis? 3. Šių metų 2024-03-28 Susitikime pažadėjote papildomai ištirti Kelio tam tikras atkarpas ir išsiaiškinti, ar Ženklo Nr. 304 pastatymas Rozalimo miestelio pradžioje nuo Padubysio pusės yra teisiškai pagrįstas? 4. Kokie tyrimo rezultatai? Ar Ženklas Nr. 304 Rozalimo pradžioje nuo Padubysio pusės pastatytas teisiniu pagrindu? Jei taip, prašom atsiųsti patvirtinantį dokumentą. Ką turite omenyje teigdami: „priimant neteisinius sprendimus nukentėtų kiti Kaimo gyventojai, iki kurių negalėtų legaliai privažiuoti aptarnaujantis transportas“? Primename, kad aptarnaujantis transportas turi teisę važiuoti pro draudžiamus ženklus. Taip pat primename, kad eismo ribojimai didelių nepatogumų krovininiam transportui nesudarytų, nes yra alternatyva naudotis keliais A9 Panevėžys – Šiauliai ir keliu Nr. 147 Smilgiai – Pakruojis.

Laukiame Jūsų veiksmų mažinančių sunkiasvorių automobilių srauto gyventojams keliamas neigiamas pasekmes.“

2.24. B 2024 m. rugpjūčio 28 d. prašyme Bendrovei, Kanceliarijai „Dėl negauto atsakymo į raštą 2024-07-19 „Dėl papildomos informacijos“, papildomi klausimai“ nurodyta:

„Jūsų rašte 2024-06-13 Nr. 2-8944 nėra atsakymų į pateiktus klausimus: 1. Kodėl schemoje buvo parodytas ženklas 7 t, o pastatytas kitas: 7 t, su ašimi? 2. Jums buvo persiųsti 2022 m. rugsėjo mėnesio 35 ir 2023 m. kovo mėn. 79 gyventojų prašymai. Nesulaukėme jokio atgarsio. Gyventojai prašo nukreipti sunkiasvorių srautą į asfaltuotą kelią, kai dabar automobiliai dalį kelio važiuoja Žvyrkeliu. […] Ar nukreipimas į taip pat asfaltuotą kelią būtų neteisinis, o nukreipimas į paprastą žvyrkelį – teisėtas..? 3. Ką turite omenyje teigdami: „priimant neteisinius sprendimus nukentėtų kiti kaimo gyventojai, iki kurių negalėtų legaliai privažiuoti aptarnaujantis transportas“? […]. Mes visi laukiame Jūsų veiksmų mažinančių sunkiasvorių automobilių srauto gyventojams keliamas neigiamas pasekmes.“

2.25. Savivaldybės administracijos 2024 m. rugsėjo 20 d. rašte Savivaldybės tarybos nariui Nr. S-4147 „Dėl kelio ženklo, ribojančio krovininių automobilių eismą Rozalimo miestelyje“ nurodyta:

„Savivaldybės tarybos posėdžio, vykusio 2024 m. rugpjūčio 22 d., metu gautas Jūsų prašymas dėl informacijos pateikimo. Jūs prašote pateikti duomenis kokiu pagrindu Pakruojo r., Rozalimo mstl., Šeduvos g., Rozalimo miestelio centro kryptimi, pastatytas Ženklas Nr. 304.

Pažymime, kad […] Kelias nuosavybės teise priklauso valstybei, o ne Savivaldybei. Šis Kelias patikėjimo teise perduotas valdyti Bendrovei […]. Sprendimus dėl eismo organizavimo šiame Kelyje priima Kelio savininkas – būtent Bendrovė. Kokiu pagrindu ir kada tiksliai Ženklas Nr. 304 pastatytas Šeduvos g., Rozalimo mstl., Pakruojo r., galėtų atsakyti Kelio savininkas.

Savivaldybė ne kartą yra gavusi rajono gyventojų (būtent Rozalimo miestelio), seniūnijos, Lietuvos Respublikos Seimo narių, policijos ir kt. įstaigų prašymus priimti sprendimus dėl krovininių automobilių eismo ribojimo Rozalimo miestelyje. Atsižvelgiant į šių asmenų prašymus, Komisija priimtus sprendimus teikė Kelio savininkui dėl eismo organizavimo pakeitimų.

Savivaldybėje dokumentai tvarkomi ir archyvuojami Lietuvos Respublikos vyriausiojo archyvaro įsakymais patvirtintais dokumentų saugojimo terminais. Visų dokumentų, kuriais remianti buvo sprendžiamas Ženklo Nr. 304 pastatymo klausimas Šeduvos g., Rozalimo mstl., Pakruojo r., Savivaldybėje nėra išsaugota, nes suėję dokumentų saugojimo terminai. Likusių dokumentų duomenimis, Ženklas Nr. 304 ir krovininių automobilių eismas Rozalimo miestelyje jau buvo ribojamas 2016 metais. Pridedame Jums tuometės Komisijos sprendimų nuorašus ir Bendrovės rašto nuorašą susipažinti. Pažymime, kad 2016 metais Kelio savininkas buvo Valstybės įmonė „Šiaulių regiono keliai“. Prie rašto pridedami dokumentai, patvirtinantys, kad Savivaldybės pozicija dėl šio kelio ženklo pastatymo buvo perduota Kelio savininkui.“

2.26. X ir B 2024 m. spalio 2 d. prašyme Savivaldybės administracijai ir Komisijai nurodyta:

„Vadovaujantis NVSPL 2024 m. birželio 6 d Aplinkos triukšmo tyrimų protokolo Nr. F-AT- 175/2024 duomenimis nustatyta, kad mūsų gyvenamojoje aplinkoje nustatytas ekvivalentinio garso slėgio lygis – 65 dBA (leidžiamas 65 dBA), maksimalus garso slėgio lygis – 74 dBA (leidžiamas 70 dBA). Viršytas maksimalus garso slėgio lygis – pažeidžiamas HN 33:2011, 1 lentelės 3 punktas. Prieš dvejus metus taip pat buvo nustatyti 2022 m. Pažeidimai, šiemetiniai patvirtino, kad situacija tik blogėja. Mes buvome informuoti, kad pažeidimai turi būti pašalinti per 3 mėnesius. Trys mėnesiai praėjo, pažeidimai nepašalinti. Dėl viršnorminio triukšmo labai kenčia mūsų sveikata, todėl prašom imtis veiksmų, kurie artimiausiu metu pašalintų higienos normos pažeidimus.

Mūsų pasiūlymai: 1. Uždrausti sunkiasvorių automobilių eismą Žvyrkelyje. 2. Pastatyti triukšmą slopinančią sienelę ir ties sodyba išasfaltuoti Žvyrkelį. Ant asfalto įrengti greičio mažinimo kalnelius.“

2.27. Savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. spalio 18 d. atsakyme Pareiškėjai Nr. S-4563 nurodyta:

„Atsakydami į Jūsų 2024 m. spalio 2 d. raštą „Dėl NVSC nustatytų higienos normų pažeidimų“, informuojame, kad Savivaldybė dėl Žvyrkeliu važiuojančių transporto priemonių keliamo triukšmo, NVSC pateiktu aktu konstatuota, kad 4 dBA viršijamas HN 33:2011 nustatytas didžiausias leidžiamas triukšmo ribinis dydis dienos metu gyvenamųjų pastatų aplinkoje, veikiamoje transporto sukeliamo triukšmo Rokonių k. 1, Pakruojo r. Nurodymas deklaratyvaus pobūdžio, nenurodyti kokie konkretūs veiksmai galėtų įtakoti triukšmo mažinimo lygį iki leistino (t. y. sumažinti 4 dBA), todėl 2024 m. birželio 6 d. raštu papildomai kreipėmės į NVSC su prašymu sukonkretinti nurodymus kaip ir kokiais metodais šį rodiklį galima pasiekti.

Gautas atsakymas, kuriuo pažymima, kad NVSC įvertino, jog garso slėgio lygis viršijo HN 33:2011 nustatytus ribinius dydžius – pažeistas 7 punkto 1 lentelės 3 punkto reikalavimas, todėl yra tikslinga taikyti triukšmo mažinimo priemones, užtikrinti prie kelio gyvenančių asmenų sveiką aplinką. Nors konsultavimas dėl konkrečių triukšmo mažinimo priemonių įdiegimo nėra NVSC kompetencija. Aprašo 6.3 punkte numatyta, kad kelių transporto triukšmo poveikiui visuomenės sveikatai mažinti nustatoma viena iš šių priemonių ar jų derinys: kelio dangos priežiūra ar atnaujinimas; atitinkamų transporto priemonių kategorijų eismo greičio ribojimas; atitinkamų transporto priemonių kategorijų eismo draudimas atitinkamomis valandomis atitinkamuose kelių ruožuose; mažiau triukšmo keliančių transporto priemonių susisiekimo infrastruktūros įrengimas ar plėtra; triukšmo užtvarų įrengimas; kelių transporto triukšmo veikiamų pastatų, kuriuose ar kurių aplinkoje taikomi sveikatos apsaugos ministro patvirtintų triukšmo ribinių dydžių reikalavimai, garso izoliacijos pagerinimas (esamų langų keitimas). Sprendimą dėl konkrečių veiksmų priima objekto atstovas, šiuo atveju – Savivaldybė.

Savivaldybės administracija, veikdama Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo ir kitų teisės aktų ribose, aukščiau paminėtame Žvyrkelyje, ėmėsi eilę priemonių, siekiant sumažinti pravažiuojančių transporto priemonių keliamo triukšmo lygį. Minėto kelio atkarpoje kelio ženklais apribotas maksimalus leistinas važiavimo greitis iki 30 km/h. Nuo kelių Smilgiai – Pakruojis ir Padubysys – Rokoniai sankryžos Padubysio kaimo kryptimi draudžiamas sunkiasvorių transporto priemonių eismas. Savivaldybė kreipėsi į Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą su prašymų atlikti eismo keliuose kontrolės priemones būtent šitame kelyje. Kelias valomas, lyginamas, valomi ir tvarkomi kelkraščiai. Kelio atkarpose ties gyventojų sodybomis barstoma speciali druska, mažinanti pakeliamų dulkių kiekį, tačiau šių priemonių nepakanka triukšmo lygiui sumažinti.

Savivaldybės administracija, įgyvendindama NVSC pateiktas rekomendacijas, įvertino galimybę įdiegti ir kitas garso mažinimo priemones. Kreiptasi į įmones, tiekiančias garso slopinimo sieneles. Mūsų skaičiavimais, siekiant sumažinti garsą tikslinga įrengti nemažiau kaip 325 m. ilgio 4 m. aukščio akustinės sienos ties šalia kelio gyvenančių asmenų sodybomis. Gautas komercinis pasiūlymas. Garso slopinimo sienelės įrengimas Savivaldybės administracijai atsieitų nemažiau kaip 188 760 Eur. Kitas siūlytas sprendimo variantas – kelio dangos asfaltavimas. Kelio ruožas apie 1500 m., plotis, reikalingas saugiam eismui užtikrinti – minimaliai 5 m., tad reikalingo asfaltuoti kelio ruožo plotas – 7500 m². Remiantis šiuo metu įgyvendinamais projektais, paskaičiuota preliminari šio kelio asfaltavimo kaštai, kurie siektų nemažiau 200 000 Eur. Tai yra tik preliminarūs paskaičiavimai, kurių vertė gali kisti atsižvelgiant į projektuotojų parengtas rekomendacijas. Taigi tiek vienas, tiek kitas alternatyvūs triukšmo mažinimo įrenginiai Savivaldybės administracijos pareikalautų neproporcingai didelių piniginių išteklių.

Savivaldybės taryba, vykdydama TVĮ nuostatas, 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. T-286 patvirtino Taisykles. Savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. AV-295 patvirtintos Leidžiamo statybos darbų pradžios ir pabaigos laiko nustatymo, statybos darbų triukšmo kontrolierių skyrimo ir statybos darbus atliekančių triukšmo šaltinių valdytojų, kurie nėra ūkio subjektai, planinių patikrinimų taisyklės. Šiuo metu rengiamas ir tobulinamas triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių planas Pakruojo rajone. Renkama ir kaupiama informacija apie problematiškiausius ir rizikingiausius triukšmo atžvilgiu taškus, kurie prioriteto tvarka bus sudėlioti ir planuojamos triukšmo mažinimo priemonės juose. Žvyrkelio tobulinimo darbai taip pat bus svarstomi siekiant pašalinti 2024 m. Pažeidimus.

Maža to, Valstybės kontrolės 2020 m. gruodžio 1 d. parengtoje valstybinio audito ataskaitoje Nr. VAE-13 „Kelių infrastruktūrų valdymas“ akcentuojama į racionalų ir socialiai bei ekonomiškai tvarkomų, asfaltuotinų kelių prioritetų sąrašo sudarymą. Valstybės kontrolė atlikto audito ataskaitoje pabrėžė, kad atrenkami asfaltuoti ruožai socialiniu ir ekonominiu požiūriu būtų atsiperkantys. Atsiperkamumo kriterijus nustatomas atsižvelgiant į asfaltuotino ruožo ilgį, gyventojų skaičių, vidutinį metinį paros eismo intensyvumą. Šių rodiklių išdavoje paskaičiuojama vidinės grąžos norma. Jei vidinės grąžos norma neigiama arba nesiekia 5 procentų ribos, tai projektas socialiniu ir ekonominiu požiūriu laikomas neatsiperkamu. Nagrinėjamu atveju, Žvyrkelio prieigose gyvena Rokonių k. 1–2 asmenys, o Rokonių k. 2–3 asmenys, viso 5. Kelio atkarpa, nuo Padubysio kaimo iki Rokonių kaimo neviršija 1,5 km. Akivaizdu, kad šis kelio ruožas nėra prioritetinis, ekonominiu – socialiniu požiūriu nėra atsiperkantis, tuo tarpu rajone yra kita dalis kelių, kuriais vyksta didesnė dalis gyventojų ir atstumai yra didesni, todėl prioritetai Savivaldybės bus skiriami visų pirma jiems. Neatmetama galimybė, kad atsiradus papildomiems asignavimams ar pasikeitus veiksniams, įtakojamiems socialinį ir ekonominį atsiperkamumą, Savivaldybės administracija peržiūrės rajono tvarkytinų kelių sąrašus ir Žvyrkelyje bus įdiegtos aukščiau įvardintos garsą mažinančios priemonės.“

2.28. A, Z 2024 m. spalio 7 d. kreipimuosesi į Savivaldybės administraciją ir Bendrovę „Dėl NVSC nustatytų Lietuvos higienos normos pažeidimų“ nurodyta:

„Dėl didelio keliamo triukšmo kenčia mano sveikata, todėl prašyčiau kuo greičiau pašalinti 2024 m. Pažeidimus – uždrausti sunkiasvorių automobilių eismą per Padubysio gyvenvietę arba imtis kitų priemonių, kurios išspręstų šią problemą.“

2.29. Bendrovės atsakyme (duomenys nežinomi) į A 2024 m. spalio 7 d. kreipimąsi (analogiškas atsakymas ir į Z, Y 2024 m. spalio 15 d. kreipimąsi) nurodyta:

„Bendrovė gavo ir pagal kompetenciją išnagrinėjo Jūsų kreipimąsi. […]. Išmatuotą garso lygį galėjo lemti daug veiksnių ir aplinkybių, susijusių su pravažiavusiomis sunkiasvorėmis transporto priemonėmis, kurios galimai susiję su greta esančiu pramoniniu fermų kompleksu. Bendrovė organizuojamų eismo tyrimų duomenimis aktualus kelio ruožas – ne aglomeracijose esantis nepagrindinis kelias. 2023 m. užfiksuotas vidutinis metinis paros eismo intensyvumas: – ties Padubysio k. – 677 aut./parą (iš jų 87 sunkiasvoriai). Teisę naudotis valstybinės reikšmės keliais turi visi asmenys. Eismo priežiūrą vykdo kelių policija. Pabrėžtina, kad vadovaujantis TVĮ 27 str. 3 p. (3. Valstybinės reikšmės nepagrindinių kelių, kurie yra ne aglomeracijose, triukšmo mažinimo priemonių reikalavimus nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija) ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2018-06-21 įsakymo Nr. 3-300 ([…] nuostatomis: 27. Urbanizuotose miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse esančių gyvenamųjų namų ir gyvenamosios aplinkos apsaugą nuo triukšmo planuoja ir įgyvendina šių gyvenamųjų namų savininkai, išskyrus atvejus, kai: statomas naujas kelias; didinamas eismo juostų skaičius rekonstruojant esamą kelią ir platinant kelio juostą; esamoje kelio juostoje rekonstruojant kelio statinį, yra padidinamas esamas kelių transporto triukšmo lygis pastatų aplinkoje. Bendrovė teikia informaciją apie planuojamus darbus: – valstybinės reikšmės Kelio ruožas nuo 0,840 km iki 9,820 km yra įtrauktas į „Rekonstruotinų ir remontuotinų rajoninių kelių ruožų Bendrovės prioritetinę eilę“, patvirtintą 2024-07-24 (6 Rajoniniai keliai prioritetine eile 2024 data.pdf); ruožo eilės Nr. 76 iš 4314. Darbų įgyvendinimo laikas priklausys nuo kelių sričiai skiriamo Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo.“

2.30. Su Komisijos 2024 m. lapkričio 28 d. atsakymais Pareiškėjai, Y, A „Dėl protokolo Nr. KEP-3 išrašo“ pateiktame Komisijos posėdžio 2024 m. spalio 29 d. protokolo Nr. KEP-3 išraše, be kita ko, nurodyta:

„SVARSTYTA. Dėl […] rašto „Dėl NVSC nustatytų Lietuvos higienos normos pažeidimų“. […]. Komisijos nariai aptarė kausimą, kur buvo priimtas bendras Komisijos narių nutarimas, kad Komisija yra nekompetentinga spręsti su sveikata susijusių klausimų, todėl klausimo dėl NVSC nustatytų 2024 m. pažeidimų nagrinėti ir priimti atitinkamų sprendimų negali[. […] raštą persiųsti Savivaldybės administracijai dėl tolimesnio nagrinėjimo.“

2.31. A, D 2025 m. sausio 8 d. kreipimesi į NVSC „Nuomonė dėl galimo trukdymo NVSC objektyvius transporto keliamo triukšmo matavimo“ nurodyta:

„2024 m. birželio 4 d. NVSC specialistai atvyko atlikti viršnorminio triukšmo matavimus mūsų gyvenamojoje aplinkoje ir gyvenamosiose patalpose. Gyvenamosiose patalpose buvo atlikti matavimai tik pas kaimynę V. M., kitur neatlikti, perkelti į kitą dieną dėl kaip niekada anksčiau labai mažo automobilių srauto. Sutartą dieną ir vėl nenumatytos aplinkybės: tuo pačiu laiku prie namo atvyko policijos pareigūnų ekipažas, stabdė automobilius, vykdė patikrą. Gyvename čia 30 metų, bet pirmą kartą policijos ekipažas prie mūsų namo vykdė reidą. Aišku, matavimai vėl buvo neatlikti, net iš Vilniaus atvykusiai laboratorijai antrą kartą teko grįžti, neatlikus savo darbo. Pastebėjimas: sutapimai kartojasi, vadinasi, – tai ne atsitiktinumas, o galimas trukdymas sunkiasvorių srauto neigiamų pasekmių objektyviems duomenims fiksuoti. Dėl čia paminėtų aplinkybių higienos normos pažeidimai kol kas nustatyti tik V. M. bute ir mūsų gyvenamojoje aplinkoje. Be jokios abejonės, higienos normos pažeidimai būtų buvę nustatyti ir mūsų gyvenamosiose patalpose, jei būtų buvę atlikti, nes kelias nuo mūsų namo yra nutolęs tik per kelis metrus ir juosia pastatą iš dviejų pusių.“

2 priedas

 

TYRIMO METU GAUTA INFORMACIJA

 

1. Seimo kontrolierės 2025 m. kovo 7 d. raštu Nr. SE-507 (SK Raštas) kreipėsi į Savivaldybę, Bendrovę, NVSC, VRM, VK, prašydamos pateikti informaciją, reikalingą Skundo tyrimui.

 

2. Savivaldybės meras Seimo kontrolierėms 2025 m. balandžio 4 d. raštu Nr. S-1804 pateikė toliau nurodytą informaciją, paaiškinimus:

2.1. Savivaldybė, teikdama paaiškinimus dėl Pareiškėjų teiginio, kad institucijos „vėluoja atsakyti į mūsų raštus“, kad „viešojo administravimo subjektai užuot ieškoję naujų ir veiksmingų būdų, kaip spręsti problemas, vilkina jų sprendimą“ ir kt., informavo:

Savivaldybė ir Savivaldybės administracija nesutinka su Pareiškėjais dėl pažymos 2.1 papunktyje pateiktos informacijos.

„Savivaldybė ir Savivaldybės administracija, vadovaudamosi VAĮ 10 straipsnio 4 dalimi, gautus asmenų prašymus ir skundus nagrinėja per 20 darbo dienų. Jei administracinio sprendimo priėmimui būtina sudaryti darbo grupę ar komisiją arba kreiptis į kitas institucijas dėl papildomos informacijos gavimo, apie termino pratęsimą pareiškėjas yra informuojamas. Tais atvejais, kai gautą prašymą ar skundą reikia persiųsti kitai kompetentingai institucijai, pareiškėjas apie tai informuojamas per įstatymuose nustatytą terminą“.

„Pažymime, kad gyventojams rūpimu klausimu, susijusiu su Keliu ir Žvyrkeliu Savivaldybė ir Savivaldybės administracija aktyviai bendradarbiauja su įvairiomis institucijomis, siekdamos užtikrinti tinkamą situacijos sprendimą. Bendradarbiavimas vyksta ne tik su suinteresuotais gyventojais, bet ir su atsakingomis valstybinėmis bei regioninėmis įstaigomis, tarp jų – Bendrove, kuri atsakinga už valstybinės reikšmės kelių priežiūrą, NVSC Šiaulių departamentu, vykdančiu visuomenės sveikatos stebėseną ir kontrolę, bei Šiaulių apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu, atsakingu už viešosios tvarkos palaikymą ir eismo saugumą.

Savivaldybė ir Savivaldybės administracija, bendradarbiaudamos su šiomis institucijomis, siekia rasti geriausius sprendimus ir užtikrinti, kad gyventojų išsakyti klausimai būtų išnagrinėti visapusiškai ir atsakingai.“

2.2. Savivaldybė, teikdama paaiškinimus dėl Pareiškėjų klausimo „jei tame pačiame Kelyje uždraustas eismas per Rozalimą, tai kodėl negali būti uždraustas ir per Plaučiškius?“, bei teiginio, kad sunkiasvoriai galėtų važiuoti pro Smilgius, nurodė:

„Atsakymai į šį klausimą jau buvo pateikti tiek gyventojams, tiek rašte minimam tarybos nariui G. G.

Norime dar kartą atkreipti dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimą Nr. 757 (su vėlesniais pakeitimais, įskaitant 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimą Nr. 1132), yra patvirtintas valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašas. Šio sąrašo 683 punkte nurodytas skunde minimas kelias Rozalimas – Plaučiškiai – Pakalniškiai Nr. 2906.

Svarbu pabrėžti, kad visi valstybinės reikšmės keliai priklauso Lietuvos valstybei, o jų valdymas, priežiūra ir naudojimas yra Bendrovės kompetencijoje. Dėl šios priežasties Savivaldybė neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų, susijusių su valstybinės reikšmės keliais, įskaitant ir kelio ženklų, tokių kaip Ženklas Nr. 304, įrengimą.

Savivaldybė, atsižvelgdama į gyventojų išsakytas problemas ir poreikius, gali inicijuoti tik tam tikrų sprendimų siūlymus, susijusius su eismo organizavimu. Tačiau galutinį sprendimą dėl kelio ženklų įrengimo ar kitu su kelio naudojimu susijusiu klausimu priima kelio savininkas arba kita kompetentinga institucija – Bendrovė“.

2.3. Savivaldybė, teikdama Seimo kontrolierėms paaiškinimus dėl 2014 m. atlikto Žvyrkelio remonto įtakos eismo saugumui, aplinkos kokybei ir triukšmo mažinimui Pareiškėjų gyvenamojoje aplinkoje, įvertinant Pareiškėjų nuomonę, pažymėjo:

„Pagal turimą informaciją, Kelio tam tikri ruožai buvo remontuoti 2014 metais. Tai patvirtina Bendrovės dokumentas (Bendrovės direktoriaus 2021 m. lapkričio 9 d. įsakymas Nr. VE- 206), kuriame nurodoma, kad šio Kelio 6,774-7,237 km atkarpoje kairėje pusėje esantis 0,463 km ilgio pėsčiųjų ir dviračių takas buvo įtrauktas į prioritetinę remontuotinų takų eilę dėl stipriai susidėvėjusios dangos būklės.

Žvyrkelio atkarpoje per Rokonių gyvenvietę buvo imtasi priemonių siekiant sumažinti pravažiuojančių transporto priemonių keliamą triukšmą. Tam tikslui šioje kelio atkarpoje įvesti greičio apribojimai, nustatant maksimalų leistiną greitį iki 30 km/h. Be to, siekiant riboti sunkiasvorių transporto priemonių eismą, nuo kelių „Smilgiai – Pakruojis“ ir „Padubysys – Rokoniai“ sankryžos Padubysio kaimo kryptimi įrengti draudžiamieji kelio ženklai, numatantys sunkiasvorio transporto ribojimus.

Administracija aktyviai prisideda prie šio kelio priežiūros, siekdama užtikrinti kuo geresnes eismo sąlygas. Reguliariai atliekami kelio valymo, kelkraščių lyginimo ir tvarkymo darbai. Taip pat, siekiant sumažinti dulkių kiekį, kelio atkarpose, kurios eina pro gyventojų sodybas, barstoma speciali druska, kuri padeda sumažinti į orą pakeliamų dulkių kiekį.

Gyventojams išsakius susirūpinimą dėl viršyto triukšmo lygio, kurį sukelia sunkiasvorės transporto priemonės, galimai viršijančios leistiną greitį, buvo kreiptasi į Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą su prašymu organizuoti papildomas policines priemones. Policijos pareigūnų buvo paprašyta kontroliuoti tiek transporto priemonių greitį, tiek ir draudžiamo sunkiasvorio transporto eismo ženklų laikymąsi. Gavome informaciją, kad policija vykdė šias priemones ir atitinkamai reagavo į nustatytus pažeidimus […].“

Dėl papildomų triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimo – Savivaldybės administracija, atsižvelgdama į NVSC pateiktas rekomendacijas, išnagrinėjo galimybes įdiegti kitas galimas triukšmo mažinimo priemones. Garso slopinimo sienelių įrengimas – siekiant efektyviai sumažinti triukšmo lygį, buvo įvertintas poreikis pastatyti ne mažiau kaip 325 metrų ilgio ir 4 metrų aukščio akustines sienas ties gyventojų sodybomis. Remiantis gautu komerciniu pasiūlymu, toks projektas kainuotų ne mažiau kaip 188 760 Eur.

Žvyrkelio dangos asfaltavimas – viena iš alternatyvų – šios Žvyrkelio atkarpos asfaltavimas, kuris leistų sumažinti transporto keliamą triukšmą ir dulkių kiekį. Preliminariais skaičiavimais, reikalinga išasfaltuoti apie 1500 metrų Žvyrkelio ruožą, kurio minimalus plotis siektų 5 metrus, tai sudarytų bendrą 7500 m² asfaltuojamo ploto. Pagal šiuo metu įgyvendinamus projektus, paskaičiuota, kad tokio Žvyrkelio asfaltavimas kainuotų ne mažiau kaip 200 000 Eur.

Pažymime, kad tiek vienas, tiek kitas triukšmo mažinimo būdas pareikalautų labai didelių finansinių išteklių, kurie šiuo metu nėra proporcingi Savivaldybės biudžetui ir kitoms prioritetinėms išlaidoms“.

2.4. Savivaldybė, teikdama paaiškinimus dėl Žvyrkelyje pastatyto kelio ženklo Nr. 329 „Ribotas greitis 30“ ir dulkėtumą mažinančios druskos barstymo vieną kartą per metus įtakos eismo saugumui, aplinkos kokybei ir triukšmo mažinimui Pareiškėjų gyvenamojoje aplinkoje, įvertinant Pareiškėjų nuomonę, dėl Pareiškėjų nuomonės, kad, „norint išspręsti dulkėtumo problemą, reikia druską barstyti ne sykį metuose, o bent sykį per kiekvieną šiltojo sezono mėnesį, – pradedant gegužės, baigiant spalio mėnesiais“ bei prašymą informuoti, kiek kartų druska buvo barstyta 2024 metais ir kodėl, pažymėjo:

Žvyrkelio „minimą kelio atkarpą prižiūri Savivaldybės administracijos Rozalimo seniūnija, kuri iš viso prižiūri 77,7 km žvyrkelių, todėl dulkėtumą mažinančios priemonės, tokios kaip druska, naudojamos atsižvelgiant į galimybes ir poreikį. 2024 metais minėtoje Žvyrkelio atkarpoje (apie 130 m ilgio) dulkėtumą mažinanti druska buvo berta vieną kartą. Toje pačioje vietoje druską beriant kelis metus iš eilės druskos poveikis tikrai yra.

Šiuo metu seniūnija gali skirti lėšų ribotam druskos kiekiui, todėl prioritetas teikiamas toms vietoms, kuriose gyventojų būstai yra arti važiuojamosios dalies, o dulkėtumas jiems kelia didžiausią diskomfortą. Šiuo atveju minimos gyventojos namas yra nutolęs nuo kelio net 60 metrų, tuo tarpu kiti gyventojai kai kuriose vietovėse gyvena vos už kelių metrų nuo Žvyrkelio.

Seniūnija privalo racionaliai paskirstyti turimus išteklius visam prižiūrimam kelių tinklui.“

2.5. Savivaldybė, atsakydama į Seimo kontrolierės klausimą, kodėl Komisijos 2021 m. gegužės 13 d. sprendimas dėl Ženklo Nr. 304 pastatymo iš abiejų Žvyrkelio pusių atkarpoje (nuo Padubysio k. iki Smilgių kelio) nebuvo įgyvendintas (pažymos 2.2.4 ir 4.1 papunkčiai), informavo:

„Komisija 2021 m. gegužės 13 d. posėdžio metu, svarstant 1-ąjį posėdžio darbotvarkės klausimą buvo nutarta: 1. Rekomenduoti Savivaldybės administracijai vietinės reikšmės kelyje Nr. 149 ,,Smilgiai–Pakruojis“ atkarpoje (nuo Padubysio k., iki Smilgių kelio) pastatyti Ženklą Nr. 304, kad minėtas kelio ženklas būtų iš abiejų kelio atkarpos pusių. 2. Apie priimtą Komisijos nutarimą informuoti: Bendrovę, Radviliškio rajono savivaldybę ir Pareiškėją. 3. Prašyti Bendrovės uždrausti sunkiasvorių transporto priemonių eismą nuo Pakalniškių kaimo iki Rozalimo miestelio.

2021 m. rugpjūčio 30 d. gautas Bendrovės raštas Nr. 2-14469 ,,Dėl sunkiasvorio transporto eismo ribojimo Kelyje“, kuriuo informuojama, kad Bendrovė susipažino su Komisijos 2021 m. liepos 12 d raštu ir persiųstais Komisijos posėdžių protokolais, kuriuose prašoma uždrausti sunkiasvorio transporto eismą Kelio Rozalimas–Plaučiškiai– Pakalniškiai ruože tarp Pakalniškių ir Rozalimo gyvenviečių (maždaug kelio 3-16 km). Informavo, kad vadovaujantis Kelių įstatymo 17 straipsniu, teisę naudotis keliais turi visi juridiniai ir fiziniai asmenys, o minėto įstatymo 18 straipsnis nurodo, kad kelio savininkas Vyriausybės nustatyta tvarka, gali nutraukti eismą ar uždaryti kelią tik avarijų, stichinių nelaimių, per polaidį, esant itin karštiems orams, kai dėl to gali būti sugadintas kelias, kelio tiesimo ar taisymo (remonto), priežiūros darbų metu, kilus grėsmei saugiam eismui. Kadangi nei viena iš šių aplinkybių aktualioje Kelio atkarpoje nėra žinoma, todėl Bendrovė prašymui pritarti negali.“

2.6. Savivaldybė, atsakydama į klausimą, kodėl, kaip teigiama Skunde, nebuvo įvykdytas Komisijos sprendimas persiųsti Plaučiškių ir Meldinių kaimų gyventojų prašymą su 35 gyventojų parašais (dėl neįrengtų saugos kalnelių bei ženklo, nukreipiančio sunkiasvorių automobilių eismą į kelią, „kuriuo galima pravažiuoti į plentą Smilgiai–Pakruojis, aplenkiant Žvirblonių gyvenvietę“, pastatymo) Bendrovė (pažymos 2.2.4, 4.2, 4.3, 4.13, 4.18 papunkčiai), informavo:

„Komisija 2022 m. spalio 28 d. posėdžio metu išnagrinėjo gyventojų 2022 m. rugsėjo 3 d. prašymą (su 35 gyventojų parašais). Posėdžio protokolo išrašas bei minėtas gyventojų prašymas 2022 m. gruodžio 5 d. išsiųstas Bendrovei.“

„Apie situaciją informuoti Plaučiškių, Meldinių kaimų gyventojai 2022 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. S-4779 ,,Dėl sunkiasvori automobilių keliamo triukšmo ir nesaugaus eismo“ […], raštas informuojantis apie Komisijos priimtą nutarimą išsiųstas Rozalimo seniūnijai (2022 m. gruodžio 5 d. Nr. S-4648 ,,Dėl protokolo Nr. KEP-3 išrašų ir jo priedų“) bei Pareiškėjai (2022 m. gruodžio 5 d. Nr. S-4643 ,,Dėl protokolo Nr. KEP-3 išrašų ir jo priedų“).

2.7. Savivaldybė, atsakydama į klausimą, ar Savivaldybė raštu pateikė atsakymą Pareiškėjams į jų 2023 m. vasario 3 d. prašymą, kuris buvo svarstomas 2023 m. Savivaldybės tarybos posėdyje, jeigu ne – nurodyti motyvuotas priežastis; informuoti, į kurį prašymą buvo atsakyta Savivaldybės mero 2023 m. birželio mėn. raštu Pareiškėjai (registracijos Nr. S-(15.1)), pažymėjo:

„Pareiškėjų 2023 m. vasario 3 d. prašymas buvo perduotas susipažinti Savivaldybės tarybos nariams, tačiau minėtas klausimas nebuvo įtrauktas į 2023 m. kovo 23 d. Savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę. Atsakymas išsiųstas Pareiškėjai Savivaldybės mero 2023 m. kovo 15 d. raštu Nr. S-1020 ,,Dėl paklausimo“: „Savivaldybės tarybos nariai susipažino su 2023 m. vasario 3 d. gautu gyventojų prašymu „Dėl kelio ženklo Nr. 304 „Krovininių automobilių eismas draudžiamas“ pastatymo Plaučiškių gyvenvietės pradžioje.“ Informuojame, kad šis klausimas į Savivaldybės tarybos 2023 m. kovo 23 d. darbotvarkę nebus įtrauktas.“

Siekiant užtikrinti informacijos skaidrumą bei atsižvelgiant į situacijos svarbą gyventojams, Savivaldybės meras 2023 m. birželio 6 d. raštu Nr. S-2219 „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė informaciją apie susidariusią situaciją ir Savivaldybės atliktus veiksmus“:

Pateikiame susirašinėjimo informaciją dėl sunkiasvorių automobilių srauto koregavimo vietinės reikšmės kelyje „Padubysys-Rokoniai.“ Dokumentai ir atsakymai siųsti sekančiai: 1. 2021 m. vasario 24 d. raštas Nr. S-742, Pakruojo rajono eismo saugumo komisijos protokolo Nr. KEP-1 išrašas, 6 lapai. 2. 2021 m. lapkričio 19 d. raštas Nr. S-4357, Pakruojo rajono eismo saugumo komisijos protokolo Nr. KEP-3 išrašas, 6 lapai. 3. 2022 m. rugpjūčio 30 d. raštas Nr. S-3862, Pakruojo rajono eismo saugumo komisijos protokolo Nr. KEP-2 išrašas, 5 lapai. 4. 2022 liepos 29 d. raštas Nr. S-2995, „Dėl sunkiasvorių automobilių srauto koregavimo vietinės reikšmės kelyje „Padubysys-Rokoniai“. 4 lapai. 5. 2022 m. gruodžio 5 d. raštas Nr. S-4634, Pakruojo rajono eismo saugumo komisijos protokolo Nr. KEP-3 išrašas, 5 lapai. 6. 2022 m. gruodžio 30 d. raštas Nr. S-4936, „Dėl atsakymo į raštą „Dėl sunkiasvorių automobilių srauto koregavimo vietinės reikšmės kelyje „Padubysys-Rokoniai“ tikslinimas ir papildymas, 2 lapai. 7. 2023 m. sausio 26 d. raštas Nr. S-401 „Dėl informacijos pateikimo“, 2 lapai. 8. 2023 m. vasario 17 d. raštas Nr. S-670 „Dėl informacijos pateikimo“, 2 lapai.“

2.8. Savivaldybė, atsakydama į klausimą, kodėl, kaip teigia Pareiškėjai, Savivaldybės 2024 m. kovo 15 d. atsakyme nebuvo išnagrinėtos visos 2024 m. vasario 27 d. prašyme nurodytos aplinkybės (pvz., liko neaišku, kodėl 2022 m. rugsėjo mėnesį pateikus „prašymą registruotą Nr. PRP-1509 […], dėl kurio Komisija nutarė kreiptis į Bendrovę“, savo sprendimo kreiptis į Bendrovės Komisija neįvykdė bei kodėl 2023 m. birželio mėn. Savivaldybės mero atsakyme Nr. S-(15.1) nebuvo pateikta informacija apie Kaimų gyventojų 2023 m. vasario 3 d. prašymo dėl Ženklo Nr. 304 pastatymo Plaučiškių gyvenvietės pradžioje nagrinėjimo Savivaldybės tarybos 2023 m. kovo mėn. posėdyje rezultatus; konkrečiai neatsakyta į prašymą „įvykdyti 2022 m. gruodžio 5 d. priimtą Komisijos sprendimą kreiptis į Bendrovę ir tartis dėl minėtų kaimų gyventojų prašymų pastatyti Ženklą Nr. 304 Plaučiškių gyvenvietės pradžioje“ (pažymos 2.2.7, 4.8, 4.11, 4.12 papunkčiai), informavo:

„Atsižvelgdami į gyventojų 2022 m. rugsėjo 16 d. pateiktą prašymą (registracijos Nr. PRP-1509), informuojame, kad šis prašymas buvo perduotas atsakingoms institucijoms. Savivaldybės administracija 2022 m. spalio mėn. išsiuntė raštą Nr. S-4659 „Dėl protokolo Nr. KEP-3 išrašų ir jo priedų“ Bendrovei, prašydama įvertinti keliamus klausimus ir pateikti oficialią poziciją. Rašto kopijos taip pat buvo pateiktos Pareiškėjams bei Pareiškėjai.

2023 m. kovo 15 d. raštu Nr. S-1020 „Dėl paklausimo“ buvo informuota, kad minėtas klausimas nebuvo įtrauktas į Savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę.

Pabrėžiame, kad visi reikalingi paklausimai Bendrovei ir kitoms atsakingoms institucijoms buvo išsiųsti laiku, siekiant rasti optimalų sprendimą nagrinėjamam klausimui.“

2.9. Savivaldybė, atsakydama į klausimą, kodėl į Savivaldybės administracijos direktoriaus atsakyme (į 2024 m. kovo 20 d. Pareiškėjos prašymą) nurodytą 2024-03-28 Susitikimą „buvo paimta vienintelė visuomenės atstovė, nors tarybos nariai, organizavę 2024-03-28 Susitikimą sakė, kad bus kviečiami du žmonės“, kodėl „Savivaldybės administracija nepersiuntė Bendrovei gyventojų prašymų, neatliko savo pareigos“, ar pirmiau nurodytos aplinkybės buvo raštu paaiškintos Pareiškėjams, jeigu taip – nurodyti, kuriuo Savivaldybės raštu, ir pateikti jo kopiją, jeigu ne – nurodyti priežastis, pažymėjo:

„Vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, Savivaldybė ir Savivaldybės administracija visus su kelių priežiūra, eismo organizavimu bei apribojimais susijusius gyventojų prašymus ir skundus perduoda kompetentingai institucijai – Bendrovei.

Kaip buvo nurodyta Savivaldybės administracijos 2024 m. kovo 15 d. rašte Nr. S-1244 bei ankstesniuose oficialiuose atsakymuose, Savivaldybė neturi įgaliojimų savarankiškai priimti sprendimo dėl krovininio transporto eismo ribojimo minėtame Kelyje. Šis klausimas priklauso valstybės kompetencijai, o priimtas sprendimas neuždrausti sunkiasvorių automobilių eismo minėtame Kelyje nesikeičia, nes jis yra grindžiamas galiojančiais teisės aktais.“

2.10. Savivaldybė, atsakydama į klausimą, ar Pareiškėjams jų prašymu buvo pateiktas 2024-03-28 Susitikimo protokolas, jeigu taip – nurodyti, kuriuo Savivaldybės raštu, ir pateikti jo kopiją, jeigu ne – nurodyti priežastis, informavo:

„Pirmąjį susitikimą organizavo Savivaldybės kontrolės komitetas, posėdžiai buvo tiesiogiai transliuojami YouTube kanalu. Po vykusio susitikimo gyventojams pateiktas išsamus atsakymas. Atsakymas pateiktas per Plaučiškių, Meldinių, Padubysio, Rokonių kaimų gyventojų atstovę Pareiškėją.“

2.11. Savivaldybė, atsakydama į klausimą, kokių papildomų priemonių ėmėsi Savivaldybės administracija dėl 2022 m. Pažeidimų pašalinimo, nes greitis buvo ribojamas dar iki 2022 m. Pažeidimų nustatymo, jeigu nesiėmė – nurodyti priežastis (pažymos 2.3.1 ir 4.10 papunkčiai), akcentavo:

„Be įprastų kelio priežiūros priemonių, tokių kaip kelio lyginimas, siekiant išvengti duobių, kurios gali sukelti papildomą triukšmą, bei kelio barstymas specialia druska, Savivaldybė neturi teisės imtis jokių papildomų veiksmų. Pažymime, kad minėtas Kelias yra valstybinės reikšmės, todėl jo priežiūra ir bet kokie reikšmingi infrastruktūriniai pakeitimai priklauso ne Savivaldybės, o atitinkamų valstybės institucijų kompetencijai.

Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, garso slopinimo sienelių įrengimas ar kelio dangos asfaltavimas yra itin brangūs sprendimai, kuriems reikėtų skirti reikšmingus finansinius išteklius. Dėl to šių priemonių įgyvendinimas yra sudėtingas ir reikalauja atskiro valstybės institucijų sprendimo bei atitinkamo finansavimo.“

2.12. Savivaldybė, atsakydama į klausimą, kokių priemonių ėmėsi ir ketina imtis Savivaldybės administracija dėl 2024 m. Pažeidimų pašalinimo, triukšmo, taršos šaltinio neigiamo poveikio Kaimų gyventojų sveikatai ir aplinkai pašalinimo, jeigu nesiėmė, neketina imtis – nurodyti priežastis, informavo:

„Savivaldybė bei savivaldybės administracija ir toliau bendradarbiauja su atsakingomis institucijomis, siekdamos ieškoti galimų sprendimų šiai situacijai gerinti. Tačiau šiuo metu konkrečių sprendimų nėra priimta.“

2.13. Savivaldybė, atsakydama į klausimą, ar patvirtintas Savivaldybės Triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių planas, ar jame numatytos priemonės 2022 m. Pažeidimams bei 2024 m. Pažeidimams pašalinti, jeigu ne – nurodyti motyvuotas priežastis, pažymėjo:

„Savivaldybės taryba 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. T-286 […] patvirtino Taisykles, reglamentuojančias triukšmo mažinimo ir prevencijos priemones rajono viešosiose vietose.

Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Taisyklės buvo patvirtintos dar 2013 metais ir nuo to laiko nebuvo atnaujintos ar papildytos naujomis nuostatomis, jose nėra numatytos konkrečios priemonės, skirtos triukšmo mažinimui ar jo sukeltų 2022 m. ir 2024 m. pažeidimų šalinimui. Dėl šios priežasties šiuo metu nėra galiojančio reglamentavimo ar patvirtintų priemonių, kurios leistų efektyviai spręsti triukšmo prevencijos problemas pagal naujausius aktualius iššūkius ir situacijas.

Vis dėlto ši problema yra sprendžiama – šiuo metu rengiamos naujos Taisyklės, kurios numatys aiškesnes ir efektyvesnes priemones triukšmo valdymui, prevencijai ir pažeidimų šalinimui. Tikimasi, kad atnaujintas teisinis reglamentavimas suteiks daugiau galimybių užtikrinti viešosios tvarkos laikymąsi ir sumažinti triukšmo keliamą poveikį gyventojams.“

2.14. Savivaldybė, atsakydama į klausimą, kodėl Savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. spalio 18 d. atsakyme neatsakyta į X ir B prašymą Žvyrkelį asfaltuoti tik ties sodyba ir „uždrausti sunkiasvorių eismą (kas beveik nieko nekainuotų)“, informavo, kad „minėtu raštu į gyventojų prašymą atsakyta, konkrečiai 2024 m. spalio 18 d. rašto Nr. S- 4563 ,,Dėl NVSC nustatytų higienos normų pažeidimų“ 3, 4 ir 6 pastraipos.“

2.15. Savivaldybė, atsakydama į klausimą, ar Komisija iš tiesų, kaip nurodyta 2024 m. lapkričio 28 d. jos raštuose atsakant į Pareiškėjų prašymus, šiuos prašymus persiuntė nagrinėti Savivaldybės administracijai, ar Savivaldybės administracija juos gavo, jeigu taip – ar Pareiškėjams buvo pateikti atsakymai, jeigu ne – nurodyti priežastis; ar pagrįstai, teikiant atsakymą A, nurodyta, kad „matavimai buvo atlikti ne jos gyvenamojoje aplinkoje, o kitoje vietoje“, nors „iš NVSC gauta pažyma rodo ką kita“, paaiškino:

„Visi dokumentai, kuriuos Komisija nusprendė pateikti Savivaldybės administracijai, buvo perduoti nustatyta tvarka. Savivaldybės administracija, savo ruožtu, išnagrinėjo visus gautus paklausimus ir skundus bei pateikė oficialius atsakymus. Rašte nenurodoma, į kurį konkretų raštą, paklausimą ar skundą Savivaldybės administracija nesureagavo, todėl nėra pagrindo teigti, kad kuris nors iš jų buvo ignoruotas ar neapsvarstytas.

A buvo pateiktas motyvuotas atsakymas, pagrįstas teisės aktų reikalavimais ir faktinėmis aplinkybėmis. Atsakymo rengimo metu buvo patikrinti visi susiję dokumentai, kurie lėmė tokį atsakymą.“

2.16. Savivaldybė, atsakydama į klausimą, ar buvo atsakyta į Z 2024 m. spalio 7 d. kreipimąsi į Savivaldybės administraciją, prašant „kuo greičiau pašalinti 2024 m. Pažeidimus – uždrausti sunkiasvorių automobilių eismą per Padubysio gyvenvietę arba imtis kitų priemonių, kurios išspręstų šią problemą“, jeigu ne – nurodyti priežastis ir pateikti jai atsakymą (Seimo kontrolierėms – atsakymo kopiją), pažymėjo;

„Savivaldybės administracija nėra gavusi asmens kreipimosi, datuojamo 2024-10-07. Tačiau Savivaldybės administracija yra gavusi Bendrovės (kopiją), kuriame nurodyta, kad šis dokumentas yra atsakymas į minėtą 2024-10-07 kreipimąsi. Kadangi Bendrovės raštas buvo adresuotas Z, galima daryti prielaidą, jog kreipimasis buvo pateiktas tiesiogiai šiai institucijai, o ne Savivaldybės administracijai.“

2.17. Savivaldybė, atsakydama į klausimą, kodėl Savivaldybės administracijos atsakyme (1 priedo 2.15 papunktis) Savivaldybės administracijos sprendimas nenagrinėti Pareiškėjos 2024 m. kovo 20 d. prašymo nebuvo motyvuotas konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis (pvz., anksčiau konkrečiu raštu pateikta informacija į prašyme keliamus klausimus, apie 2024-03-28 Susitikimo rezultatus) bei teisės aktų nuostatomis, nurodė:

„Į asmens prašymą buvo sureaguota tinkamai ir laikantis nustatytų procedūrų. Vyko ne vienas susitikimas su Bendrove atstovais (paskutinis vyko 2024-03-28), susitikimuose dalyvavo ir pati Pareiškėja.

2024-03-28 Susitikimo metu Pareiškėja turėjo galimybę išsamiai išdėstyti visus rūpimus klausimus, susijusius su minėtu keliu, bei gauti atsakymus iš atsakingų institucijų atstovų taip pat buvo sudarytos galimybės tiesiogiai aptarti aktualias problemas, išsiaiškinti galimus sprendimus ir gauti išsamią informaciją apie tolimesnius veiksmus.“

2.18. Savivaldybė, atsakydama į klausimą, ar Savivaldybės administracija pateikė Pareiškėjams 2024-03-28 Susitikimo protokolą, raštu informaciją apie Susitikimo rezultatus, jeigu taip – pateikti tokio rašto kopiją, jeigu ne – nurodyti priežastis, pažymėjo:

„2024-03-28 Susitikimas buvo organizuotas Vilniuje, Bendrovės patalpose, todėl Savivaldybės administracija šio posėdžio neprotokolavo. Kadangi 2024-03-28 Susitikimą inicijavo ir organizavo Bendrovė, susitikimo protokolavimo klausimas buvo šios įmonės atsakomybė.

Savivaldybės administracija neturi informacijos, ar Bendrovės atstovai parengė oficialų 2024-03-28 Susitikimo protokolą ir ar jis buvo išsiųstas suinteresuotoms šalims.“

2.19. Savivaldybė, atsakydama į klausimą, kodėl Pareiškėja nuo praėjusių metų birželio mėnesio nesulaukė susitikimo su Savivaldybės meru, nors to prašė ir „daug kartų apie tai priminė už tai atsakingam mero patarėjui L. K.“, informavo:

„Meras yra susipažinęs su susiklosčiusia situacija, o tai matyti iš daugybės oficialių raštų, susijusių su šiuo klausimu. Kadangi visa reikalinga informacija yra žinoma, problema nagrinėjama atsakingai, atskiro susitikimo su asmeniu nebuvo organizuota.

Savivaldybė ir savivaldybės administracija ir toliau stebi situaciją ir esant poreikiui suteiks reikalingą informaciją oficialiais komunikacijos kanalais.“

 

3. Seimo kontrolierės SK raštu prašė Bendrovės pateikti motyvuotus paaiškinimus, informaciją dėl Pareiškėjų teiginio, kad institucijos „vėluoja atsakyti į mūsų raštus“, kad „viešojo administravimo subjektai užuot ieškoję naujų ir veiksmingų būdų, kaip spręsti problemas, vilkina jų sprendimą“, ir kt.; dėl Pareiškėjų klausimų: „kokiu pagrindu Pakruojo r., Rozalimo mstl., Šeduvos gatvėje miestelio centro kryptimi, pastatytas Ženklas Nr. 304“, „jei tame pačiame Kelyje uždraustas eismas per Rozalimą, tai kodėl negali būti uždraustas ir per Plaučiškius?“, bei teiginio, kad sunkiasvoriai galėtų važiuoti pro Smilgius; dėl kokių priežasčių nebuvo įgyvendintas 2023 m. rugsėjo 5 d. Savivaldybės Kontrolės komiteto ir Bendrovės atstovų nuotolinio posėdžio metu „pasiektas žodinis susitarimas pastatyti Ženklą Nr. 304 Kelyje“ bei Kontrolės komiteto pirmininko 2023 m. spalio 12 d. rašte nurodyta informacija, jog Bendrovė informavo, kad „Kelyje Pakruojo rajono ribose bus artimiausiu metu pastatytas Ženklas Nr. 304“; ar Bendrovė Pareiškėjams yra pateikusi motyvuotus paaiškinimus dėl šio pažado neįgyvendinimo priežasčių, jeigu taip – nurodyti, kokiame rašte, ir pateikti jo kopiją, jeigu ne – nurodyti priežastis; dėl kokių priežasčių vietoj Kaimų gyventojų prašomo pastatyti Ženklo Nr. 304 Kelyje buvo pastatyti kelio Ženklai Nr. 315, nors 2023 m. lapkričio 21 d. eismo schemoje pažymėtas kelio ženklas „Eismo apribojimai. Ribojama masė, t. (7)“, nors, Pareiškėjų teigimu, pastatytas kelio ženklas „visai neturi įtakos problemos sprendimui“, ar šios priežastys buvo raštu paaiškintos Pareiškėjams, jeigu taip – nurodyti, kokiame rašte, ir pateikti jo kopiją, jeigu ne – nurodyti priežastis; kodėl Bendrovės atstovai, kaip teigia Pareiškėjai, 2024-03-28 Susitikime žadėję „išsiaiškinti dėl Ženklo Nr. 304 pastatymo Rozalimo miestelio pradžioje nuo Padubysio pusės aplinkybes ir jei jis pastatytas neteisėtai, padėtį atitaisyti“, to nepadarė, nepateikė atsakymo raštu; kokių priemonių ėmėsi ir ketina imtis Bendrovė dėl 2024 m. Pažeidimų pašalinimo, jeigu nesiėmė, neketina imtis – nurodyti priežastis; dėl Bendrovės atsakymuose į A 2024 m. spalio 7 d. kreipimąsi, į Z, Y 2024 m. spalio 15 d. kreipimusis pateiktos, Pareiškėjų teigimu, neteisingos informacijos apie garso lygį lemiančius veiksnius („Pramoninio fermų komplekso arti nėra. Sunkiasvorės transporto priemonės daugiausia yra susijusios su skaldos verslu“), kodėl šiuose Bendrovės atsakymuose nėra atsakyta į prašymus uždrausti sunkiasvorių transporto priemonių eismą; ar buvo atsakyta į Z 2024 m. spalio 7 d. kreipimąsi į Bendrovę, prašant „kuo greičiau pašalinti 2024 m. Pažeidimus – uždrausti sunkiasvorių automobilių eismą per Padubysio gyvenvietę arba imtis kitų priemonių, kurios išspręstų šią problemą“, jeigu ne – nurodyti priežastis ir pateikti jai atsakymą; ar Bendrovė pateikė atsakymą į Kanceliarijos persiųstą 2024 m. kovo 20 d. Pareiškėjos prašymą, jeigu taip – pateikti atsakymo kopiją, jeigu ne – nurodyti priežastis; ar Bendrovė pateikė atsakymą į X ir B 2024 m. liepos 19 d. kreipimąsi bei atsakymus į konkrečius užduotus klausimus, jeigu taip – pateikti atsakymo kopiją, jeigu ne – nurodyti priežastis ir pateikti atsakymą Pareiškėjai į šiuos klausimus; ar Bendrovė pateikė atsakymą į B 2024 m. rugpjūčio 28 d. kreipimąsi, jeigu taip – pateikti atsakymo kopiją, jeigu ne – nurodyti priežastis ir pateikti atsakymą; ar Bendrovė pateikė Pareiškėjams 2024-03-28 Susitikimo protokolą, raštu informaciją apie 2024-03-28 Susitikimo rezultatus, jeigu taip – pateikti tokio rašto kopiją, jeigu ne – nurodyti priežastis; dėl Bendrovės atsakymo „Dėl eismo ribojimo prašymų Kelyje“, adresuoto Kanceliarijai, Savivaldybei ir X ir B, teiginio, kad „priimant neteisinius sprendimus nukentėtų kiti kaimo gyventojai, iki kurių negalėtų legaliai privažiuoti aptarnaujantis transportas“, informuoti, apie kokius neteisinius sprendimus pasisakyta; kokia šiuo metu Kelio (Pakruojo rajone) būklė, ar šiuo metu yra galimybė bent laikinai apriboti krovininio transporto eismą Kelyje; kokių priemonių pagal kompetenciją galėtų imtis Bendrovė, kad Keliu važiuojančių transporto priemonių keliamas triukšmas neturėtų neigiamos įtakos Kaimų gyventojų gyvenamajai aplinkai, jų sveikatai.“

Bendrovė šio tyrimo metu 2025 m. balandžio 4 d. raštu Nr. 2-25-4734 atsakė į SK Raštą, pateikdama 2025 m. vasario 4 d. atsakymo Lietuvos Respublikos Seimo narei A. Š. kopiją.

Bendrovės atsakyme Seimo narei nurodyta: „Dėl valstybinės reikšmės rajoninio Kelio […]. Dėl kelių eismo sukeliamo triukšmo

Suprantame gyventojų susirūpinimą. Skirtingai nuo kitų aplinkos veiksnių, triukšmą priimame auditorine sensorine sistema ir tai yra reiškinys, kurį visi jaučia ir vertina. Sprendimai dėl papildomų aplinkosauginių priemonių nuo triukšmo visame valstybinės reikšmės kelių tinkle priimami, vadovaujantis TVĮ ir lydinčiaisiais teisės aktais. Triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonės įgyvendinamos prioriteto tvarka; išskiriami pagrindiniai ir nepagrindiniai triukšmo šaltiniai.

Vadovaujantis TVĮ 2 straipsnio 12 punktu, „pagrindinio kelio ruožas – magistralinio, krašto ar rajoninio valstybinės reikšmės kelio ruožas, kuriuo per metus važiuoja daugiau kaip 3 milijonai transporto priemonių“, t. y. ~ 8220 automobilių per parą. Pagrindinių kelių gretimybėse kelių eismo sukeliamas triukšmas valdomas pagal strateginio triukšmo kartografavimo procedūrą: kas 5 metus atnaujinami triukšmo žemėlapiai (skelbiami Lietuvos erdvinės informacijos portale geoportal.lt) ir rengiami tęstiniai triukšmo prevencijos veiksmų planai; nustatomas priemonių įgyvendinimo prioritetas pagal TVĮ nuostatas (Tvarumas – ViaLietuva.lt).

Kelias Nr. 2906 neatitinka TVĮ nustatyto pagrindinio kelio kriterijaus pagal eismo intensyvumą ir yra priskiriamas ne aglomeracijose esantiems nepagrindiniams keliams. Vidutinis metinis paros eismo intensyvumas (VMPEI) Kelio atkarpose kinta nuo 408 iki 801 aut./parą (2024 metų duomenys; eismoinfo.lt):

Nuo, km	Iki, km	VMPEI, aut./parą	Sunkiasvorių aut./parą	Gyvenamosios vietovės	Greičio ribojimo* ženklai, km/h
0	1,494	711	20	Rozalimas	50
1,494	6,852	708	46	Rozalimas, Padubysys,Meldiniai, Plaučiškiai	50
6,852	12,67	408	84	Plaučiškiai, Raginėnai	50; 70
12,67	15,67	566	66	Raginėnai, Pakalniškiai	70; 50
15,67	17,386	801	52	Pakalniškiai	50

* taip pat prisideda mažinant kelių eismo triukšmo lygį

 

Vadovaujantis TVĮ 27 str. 3 p. ir LR susisiekimo ministro 2018 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 3-300 [Valstybinės reikšmės nepagrindiniuose kelių ruožuose, kurie yra ne aglomeracijose, kelių transporto keliamo triukšmo mažinimo priemonių taikymo reikalavimų aprašas], aktualiam Kelio ruožui taikomas Valstybinės reikšmės nepagrindiniuose kelių ruožuose, kurie yra ne aglomeracijose, kelių transporto keliamo triukšmo mažinimo priemonių taikymo reikalavimų aprašas […]:

26. Planuojant naują gyvenamąją ir visuomeninę aplinką už kelio apsaugos zonos, įvertinti triukšmo poveikį planuojamai gyvenamajai ir visuomeninei aplinkai, prireikus numatyti ir įgyvendinti triukšmą mažinančias priemones turi nekilnojamojo turto vystytojas arba gyvenamųjų namų statytojas (užsakovas).
27. Urbanizuotose miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse esančių gyvenamųjų namų ir gyvenamosios aplinkos apsaugą nuo triukšmo planuoja ir įgyvendina šių gyvenamųjų namų savininkai, išskyrus atvejus, kai: 27.1. statomas naujas kelias; 27.2. didinamas eismo juostų skaičius rekonstruojant esamą kelią ir platinant kelio juostą; 27.3. esamoje kelio juostoje rekonstruojant kelio statinį, yra padidinamas esamas kelių transporto triukšmo lygis pastatų aplinkoje.

Papildomai gyventojai, kurie kreipėsi į Bendrovę, NVSC, Savivaldybę, 2024 metais buvo informuoti, kad ne aglomeracijose esančių nepagrindinių kelių eismo triukšmą mažinančios priemonės parenkamos ir įgyvendinamos kartu su planuojamais Kelio tvarkymo darbais. Aktualus valstybinės reikšmės rajoninio Kelio ruožas nuo 0,840 km iki 9,820 km yra įtrauktas į „Rekonstruotinų ir remontuotinų rajoninių kelių ruožų prioritetinę eilę“ (6 Rajoniniai keliai prioritetine eile 2024 data_ipdf). Konkretūs darbai ir priemonės bus parenkami pagal galiosiančią teisinę tvarką [2025 metais planuojamos naujos Lietuvos higienos normos HN 33:2011 ir TVĮ redakcijos], atėjus aktualaus kelio ruožo eilei (2024 m. atnaujintoje eilėje aktualaus ruožo eilės Nr. 76 iš 4314), rengiant Kelio tvarkymo darbų projektą. Konkreti data nėra nustatoma, darbų įgyvendinimo laikas priklauso nuo kelių sričiai skiriamo Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo.

Atkreiptinas dėmesys, kad priemonių poreikis, reikalingos priemonės parenkamos pagal vidutinius metinius triukšmo rodiklius (HN 33:2011 8 p. „Prognozuojamas planuojamos ūkinės veiklos triukšmas vertinamas pagal ekvivalentinį garso slėgio lygį arba pagal Ldvn, Ldienos, Lvakaro ir Lnakties triukšmo rodiklius“).

Transporto priemonių ribojimai gali būti taikomi tik tuomet, kai dėl kelio techninių parametrų, dėl kelyje ar kelio statiniuose (tiltų ar viadukų) esančių defektų būtina sumažinti transporto priemonių sukeliamas apkrovas.

Paminėtina, kad teisę naudotis keliais turi visi juridiniai ir fiziniai asmenys (LR kelių įstatymo 17 straipsnio 1 punktas).

Vadovaujantis Kelių įstatymo 18 straipsniu, „Kelio savininkas Vyriausybės nustatyta tvarka gali laikinai apriboti, nutraukti eismą ar uždaryti kelią dėl avarijų, stichinių nelaimių, per polaidį, esant itin karštiems orams, kai dėl to gali būti sugadintas kelias, kelio tiesimo ar taisymo (remonto), priežiūros darbų metu, kilus grėsmei saugiam eismui“.

Konkrečiu atveju minėtame Kelyje taikomi eismo ribojimai yra susiję su Kelio dangos defektais, ribojamos transporto priemonių ašių apkrovos. Kitokiems eismo ribojimams teisinio pagrindo nėra.“

 

4. VRM 2025 m. balandžio 18 d. raštu Nr. 1D-1934 pateikė Seimo kontrolierėms šiuos paaiškinimus:

4.1. VRM, atsakydama į Seimo kontrolierių prašymą, atsižvelgus į tai, kad Bendrovė pagal savo funkcijų pobūdį veikia tiek viešosios, tiek privatinės teisės reglamentuojamojoje srityje, pateikti motyvuotą nuomonę, ar Bendrovė, vykdydama specialų valstybės įpareigojimą, siekdama jai nustatytų tikslų ir užtikrindama viešųjų interesų tenkinimą (Bendrovės paskirtis, įteisinta Bendrovės įstatuose, – valdyti valstybinės reikšmės kelius bei organizuoti ir koordinuoti saugių eismo sąlygų užtikrinimą, įgyvendinant eismo saugumo priemones valstybinės reikšmės keliuose ir kt.), laikytina viešojo administravimo subjektu, valstybės įgaliotu asmeniu, atliekančiu įstatymų nustatytas valstybės suteiktas funkcijas, ar ji, nagrinėdama asmenų prašymus, skundus jos veiklos tikslų ir specialaus valstybės įpareigojimo vykdymo klausimais, turi vadovautis VAĮ bei Vyriausybės patvirtintų Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių reikalavimais, pažymėjo:

„Privatiems juridiniams asmenims teisės aktais gali būti suteikiami įgaliojimai atlikti funkcijas šiose VAĮ numatytose viešojo administravimo srityse: administracinis reglamentavimas; administracinių sprendimų priėmimas ir (ar) administracinių paslaugų teikimas. Bendrovės, kurios paskirtis – valdyti, plėtoti ir prižiūrėti valstybinės reikšmės kelius, juose organizuoti ir koordinuoti saugių eismo sąlygų užtikrinimą, visas akcijas valdo Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos. Susisiekimo ministerija, veikdama pagal šios ministerijos nuostatų [patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 1480] 9 punkto nuostatas [Susisiekimo ministerija taip pat atlieka šias funkcijas: pagal 9.14 papunktį „[…] įgyvendina Susisiekimo ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų valstybės įmonių savininko teises ir pareigas […]“], vadovaudamasi Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašu [patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 66], patvirtino komercinius (ilgalaikio pelningumo, dividendų ir kt.) ir nekomercinius (valstybinės reikšmės kelių kokybės ir saugumo, valstybei svarbių projektų, klientų aptarnavimo kokybės, skaidrumo ir rizikų valdymo, efektyvumo ir kt.) lūkesčius [Susisiekimo ministro 2024 m. sausio 10 d įsakymas Nr. 3-10] Bendrovei. Siekiant, kad visos išlaidos, susijusios su nekomercinių lūkesčių įgyvendinimu, būtų aiškiai apibrėžtos, viešai atskleistos ir tinkamai valstybės kompensuotos, Bendrovei buvo nustatyti specialieji įpareigojimai [Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2021 m. kovo 16 d. įsakymas Nr. 4-193 „Dėl valstybės valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių vykdomų specialiųjų įpareigojimų sąrašo patvirtinimo“]. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą [23 straipsnio 5 dalies 12 punktas] specialieji įpareigojimai suprantami kaip įmonės funkcijos, kurias ji įpareigota atlikti pagal įstatymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus ar savivaldybės tarybos sprendimus, kad būtų užtikrintas konkrečių socialinių, strateginių ir politinių valstybės ar savivaldybės tikslų įgyvendinimas. Bendrovės atliekama funkcija priskirtina specialiesiems įpareigojimams, vadovaujantis Valstybės valdomų įmonių, jų dukterinių bendrovių ir savivaldybių valdomų įmonių specialiųjų įpareigojimų nustatymo ir informacijos pateikimo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2013 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 4-1100 […]. Be to, Bendrovė už specialiųjų įpareigojimų vykdymą gauna atlygį, apskaičiuotą teisės aktų [Atlygio centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui apskaičiavimo ir mokėjimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 252] nustatyta tvarka atskirai kiekvienai veiklai, nustatytai Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatyme.

Atkreipiame dėmesį į tai, kad pertvarkius biudžetinę įstaigą Lietuvos automobilių kelių direkciją į valstybės įmonę ir siekiant, kad visos išlaidos, susijusios su nekomercinių lūkesčių įgyvendinimu, būtų aiškiai apibrėžtos, viešai atskleistos ir tinkamai valstybės kompensuotos, Bendrovė jau nuo 2020-09-01 vykdo specialųjį valstybės įpareigojimą – valstybinės reikšmės kelių valdymą bei saugių eismo sąlygų užtikrinimo organizavimą ir koordinavimą, siekdama įgyvendinti eismo saugumo priemones valstybinės reikšmės keliuose.

Įvertinę Bendrovės veiklos teisinį reglamentavimą pažymime, kad Bendrovės veikla organizuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu (iki 2023 m. sausio 2 d. įvykdyto teisinės formos į akcinę bendrovę pakeitimo – Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymu), kitais įstatymais [Kelių įstatymu; Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymu; Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu; Statybos įstatymu; TVĮ; Alternatyviųjų degalų įstatymu; Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu ir Teritorijų planavimo įstatymu] ir teisės aktais, nustatančiais valstybės valdomų įmonių veiklą, taip pat valstybės biudžeto lėšų, skirtų Bendrovės programai „Transporto ir ryšių politikos įgyvendinimas“ vykdyti, naudojimo sutartimi ir kitomis sutartimis, reglamentuojančiomis valstybės biudžeto lėšų naudojimą, bei Bendrovės įstatais [AB „Via Lietuva“ įstatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2024 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3-48] reglamentuotos Bendrovės funkcijos, pareigos ir veiklos: patikėjimo teise valdyti, naudoti valstybinės reikšmės kelius ir jais disponuoti, organizuoti ir koordinuoti jų atkūrimą, priežiūrą ir plėtrą, atlikti šių kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų užsakovo funkcijas; užtikrinant eismo saugumą planuoti, organizuoti ir koordinuoti eismo valdymo, kontrolės, stebėjimo ir apskaitos sistemų diegimą, naudojimą ir plėtrą – nepatenka nei į vieną iš VAĮ numatytų [VAĮ 6 straipsnio 1, 2 ir 3 punktai] viešojo administravimo sričių ir Bendrovei nėra priskirta [VAĮ 5 straipsnio 1 dalies 4 punktas] vykdyti viešąjį administravimą. Bendrovė, vykdydama specialiuosius valstybės įpareigojimus, kurių vykdymas įstatymų nustatyta tvarka yra finansuojamas iš valstybės biudžeto, dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip civilinių teisinių santykių subjektas. Bendrovė, dalyvaudama šiuose santykiuose, yra įgaliota valstybės vardu atlikti veiklą, teikti paslaugas ir priimti sprendimus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys tam tikrus subjektų civilinius teisinius santykius (subjektines civilines teises bei pareigas). Pavyzdžiui, Bendrovės pagal Kelių įstatymą ar Statybos įstatymą teikiamos paslaugos ir veikla [vadovaudamasi Kelių įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, 20 straipsnio 3 dalimi, Bendrovė išduoda sutikimus: vykdyti darbus valstybinės reikšmės keliuose, kelių juostose ir jų apsaugos zonose; sutikimus važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis, vadovaudamasi Statybos įstatymo 24 straipsnio 17 dalimi, Bendrovė išduoda prisijungimo sąlygas prie susisiekimo komunikacijų; sutikimą vykdyti darbus prie valstybinės reikšmės kelių (įsirengti nuovažą)], t. y. gautų prašymų nagrinėjimas, sprendimų priėmimas ir sutikimų ar sąlygų išdavimas, negali būti vertinama kaip viešojo administravimo veikla [VAĮ 6 straipsnio 2, 3 punktai], nes ja yra įgyvendinama valstybės, kaip turto savininkės, teisė disponuoti jai priklausančiu turtu.

Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad Bendrovės įstatymais nustatytos funkcijos ir su VAĮ 6 straipsnyje nustatytomis viešojo administravimo sritimis nesusijusi veikla, atsirandanti iš specialiųjų valstybės įpareigojimų vykdymo, priskirtina nekomercinei ūkinei veiklai, todėl Bendrovė nėra laikytina viešojo administravimo subjektu [VAĮ 2 straipsnio 20 dalis].“

4.2. VRM. Atsakydama į Pareiškėjos klausimą, ar Bendrovė, nagrinėdama asmenų prašymus, skundus jos veiklos tikslų ir specialaus valstybės įpareigojimo vykdymo klausimais, turi vadovautis VAĮ bei Vyriausybės patvirtintų Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių reikalavimais, nurodė:

„Atsižvelgdami į Bendrovei teisės aktuose nustatytų funkcijų ir jos vykdomų specialiųjų įpareigojimų pobūdį, manome, kad Bendrovė, nagrinėdama asmenų prašymus ar skundus, neturi pareigos vadovautis VAĮ ir Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“.

Pažymime, kad Bendrovė, nagrinėdama gautus prašymus ar skundus dėl savo veiklos ir teikiamų paslaugų, turėtų vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 14 d. nutarimo Nr. 1052 „Dėl Valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo gairių aprašo patvirtinimo“ ir kitų teisės aktų, nustatančių Susisiekimo ministerijos ir jos reguliavimo srities įmonių, įstaigų ir bendrovių politikas bei standartus [Susisiekimo ministerijos ir jos reguliavimo srities įmonių, įstaigų ir bendrovių darbuotojų elgesio kodeksas patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2020 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 3-575; AB Via Lietuva Vieningas-klientu-aptarnavimo-standartas-isore-2024.09.06-3.pdf], nuostatomis.“

 

5. VK 2025 m. kovo 25 d. raštu Nr. SD-(70-1.9 Mr)-223 atsakydama į Seimo kontrolierių prašymą informuoti, ar Valstybės kontrolės 2020 m. gruodžio 1 d. valstybinio audito ataskaitos Nr. VAE-13 „Kelių infrastruktūrų valdymas“ 2-os rekomendacijos dalis „atrenkami asfaltuoti ruožai socialiniu ir ekonominiu požiūriu būtų atsiperkantys“ buvo pateikta tik Bendrovei, ar ir savivaldybėms; ar teikiant šią rekomendaciją buvo įvertinta ir situacija, kai teisės aktuose nustatyta tvarka yra fiksuotas vietinės reikšmės ir valstybiniais keliais važiuojančio transporto keliamo triukšmo lygio ribinių dydžių gyvenamojoje aplinkoje viršijimas (t. y. keliamas triukšmas kenkia žmonių sveikatai), paaiškino:

„[…] atlikdami minėtą valstybinį auditą ,,Kelių infrastruktūros valdymas“ vertinome, ar kelių infrastruktūros valdymas užtikrina efektyvų investicijų į šią infrastruktūrą panaudojimą. Pagrindiniai audito klausimai: ar užtikrinamas kelių infrastruktūros politikos formavimas valstybės mastu; ar tinkamai planuojami kelių plėtros ir jų būklės užtikrinimo darbai; ar nuosekliai atliekami kelių plėtros ir jų būklės užtikrinimo darbai; ar užtikrinama darbų kokybės kontrolės priežiūra.

Atlikus auditą teikta rekomendacija: „Siekiant efektyvesnio Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų panaudojimo, duomenimis grįsto valstybinės reikšmės kelių statybos ar remonto darbų planavimo, numatyti priemones, kurios užtikrintų, kad:

• visų valstybinės reikšmės kelių su asfalto danga būklė būtų vertinama kasmet, apimant tą pačią vietą ir atstumą;
• objektų atranka būtų atliekama tik pagal nustatytus reikalavimus;
• būtų pagrindžiami prioritetinių eilių pakeitimai;
• atrenkami asfaltuoti ruožai socialiniu ir ekonominiu požiūriu būtų atsiperkantys.“

Ši rekomendacija teikta Bendrovei, o savivaldybėms nebuvo teikta. Valstybinio audito ataskaita teikta Lietuvos Respublikos Seimo Audito, Ekonomikos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai, Susisiekimo ministerijai, Bendrovei. Ji teikta ir 14 audituotų savivaldybių: Birštono, Kėdainių r., Klaipėdos m., Kretingos r., Marijampolės r., Vilniaus r., Šiaulių m., Panevėžio m., Panevėžio r., Plungės r., Radviliškio r., Raseinių r., Šalčininkų r., Lazdijų r.“

„Atsakydami į Jūsų klausimą, ar teikiant minėtą rekomendaciją buvo įvertinta ir situacija, kai teisės aktuose nustatyta tvarka yra fiksuotas vietinės reikšmės ir valstybiniais keliais važiuojančio transporto keliamo triukšmo lygio ribinių dydžių gyvenamojoje aplinkoje viršijimas (t. y. keliamas triukšmas kenkia žmonių sveikatai), informuojame, kad vietinės reikšmės ir valstybiniais keliais važiuojančio transporto keliamo triukšmo lygio ribinių dydžių gyvenamojoje aplinkoje klausimas audito metu nebuvo vertinamas.“

 

6. NVSC 2025 m. kovo 31 d. raštu Nr. (12 15.1.1 Mr)2-12518 Seimo kontrolierėms pateikė šią informaciją, paaiškinimus:

6.1. NVSC, atsakydama į Seimo kontrolierių klausimą, kokių priemonių NVSC ėmėsi nuo 2022 m. Pažeidimų nustatymo iki 2024 m. Pažeidimų nustatymo, kad būtų pašalinti 2022 m. Pažeidimai, įvykdyti NVSC nurodymai Savivaldybės administracijai, Bendrovei iki nustatyto termino ir vėliau, ar buvo atlikta grįžtamoji kontrolė, kokie jos rezultatai, jeigu nebuvo atlikta grįžtamoji kontrolė, nesiimta kitų priemonių – nurodyti priežastis (pažymos 2.3.1 ir 4.10 papunkčiai), informavo:

„NVSC Šiaulių departamentas, nagrinėdamas 2022 m. rugpjūčio 25 d. Pareiškėjų prašyme išdėstytų aplinkybių atitiktį HN 33:2011 nustatytiems reikalavimams, vadovaudamasis Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamentu (toliau – Reglamentas), 2022 m. rugsėjo 7 d. atliko operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę (toliau – kontrolė), kurios metu Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (toliau – NVSPL) specialistas atliko laboratorinius triukšmo, sklindančio nuo Žvyrkelio, matavimus Pareiškėjų nurodytoje gyvenamojoje aplinkoje adresu Rokonių g. 1 ir Rokonių g. 2, Rokonių k., Rozalimo sen., Pakruojo r. sav. Kontrolės metu nustatyta, kad gyvenamojoje aplinkoje adresu Rokonių g. 1 ir Rokonių g. 2, Rokonių k., Rozalimo sen., Pakruojo r. sav., važiuojant transporto priemonėms nustatytas viršytas didžiausias leidžiamas maksimalus garso slėgio lygis – tai pažeidė HN 33:2011 nustatytus reikalavimus.

2022 m. rugsėjo 16 d. Savivaldybės administracijai, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktu, yra atsakinga už vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą, tiesimą ir saugaus eismo organizavimą, pateiktos kontrolės išvados [NVSC 2022 m. rugsėjo 16 d. patikrinimo aktas Nr. (6-22 4.80 Mr)PA-5134] bei teikti nurodymai iki 2022 m. gruodžio 15 d. imtis priemonių, kad Pareiškėjų gyvenamojoje aplinkoje adresu Rokonių g. 1 ir Rokonių g. 2, Rokonių k., Rozalimo sen., Pakruojo r. sav., Žvyrkelio atkarpoje, važiuojančio transporto keliamas triukšmas neviršytų Higienos normos leidžiamų dydžių. Atsižvelgdamas į tai, kad Žvyrkelis yra vietinės reikšmės kelias ir Bendrovė nėra Žvyrkelio infrastruktūros valdytoja, bei vadovaudamasis Bendrovės įstatais, kuriuose nurodytas Bendrovės veiklos objektas – organizuoti ir koordinuoti valstybinės reikšmės automobilių kelių atkūrimą, priežiūrą ir plėtrą, apie 2022 m. nustatytus pažeidimus NVSC Šiaulių departamentas Bendrovės neinformavo ir nurodymų neteikė.

Savivaldybės administracija 2022 m. spalio 27 d. raštu Nr. S-4130 […] informavo NVSC Šiaulių departamentą apie tai, kad nukreipti sunkiasvorių transporto priemonių eismo per Rozalimo miestelį nėra galimybės. Minėtame rašte buvo pateikta informacija apie Žvyrkelio ruože pritaikytas triukšmo mažinimo priemones – greičio ribojimą; druskos, mažinančios dulkėtumą, išbarstymą. NVSC Šiaulių departamentas, atlikdamas grįžtamąją kontrolę ir jos metu įvertinęs minėtame rašte pateiktą informaciją, nusprendė, kad taikomos triukšmo mažinimo priemonės yra pakankamos, ir, vadovaudamasis Reglamento 40 punktu, kuriame nustatyta, kad grįžtamoji kontrolė vykdoma atliekant patikrinimus, išskyrus atvejus, kai iš kontrolės institucijai raštu pateiktos ar pačios kontrolės institucijos turimos informacijos yra aišku, kad patikrinimo akte nurodyti pažeidimai yra pašalinti, grįžtamosios kontrolės patikrinimo neatliko. NVSC Šiaulių departamentas nuo 2022 m. rugpjūčio 25 d. iki 2024 m. balandžio 2 d. papildomų gyventojų prašymų / skundų dėl Žvyrkelio keliamo triukšmo nėra gavęs.

NVSC, 2024 m. balandžio 2 d. buvo gautas Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos raštu Nr. (1D-878)-2D-1150 persiųstas Pareiškėjų skundas dėl sunkiasvorių transporto priemonių keliamo triukšmo ir nesaugaus eismo Kelyje ir Žvyrkelyje. NVSC Šiaulių departamentas 2024 m. balandžio 19 d. raštu Nr. (6-22 4.80 Mr)2-15111 […] kreipėsi į Savivaldybės administraciją, prašydamas pateikti informaciją apie priemones, pritaikytas nuo 2022 m. ir, planuojamas taikyti priemones, siekiant apsaugoti gyventojus nuo sunkiasvorių automobilių sukeliamo triukšmo. Savivaldybės administracija 2024 m. balandžio 24 d. rašte Nr. S-1841 […] NVSC Šiaulių departamentui pateikė informaciją, kad, įgyvendindama jai teisės aktais nustatytą kompetenciją, siekia laiku ir tinkamai užtikrinti Savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą, tiesimą ir saugaus eismo organizavimą, taip pat rūpinasi tuo, kad Plaučiškių k., Pakalniškių k., ir Rokonių k. gyventojai patirtų kuo mažiau nepatogumų dėl esamos situacijos. Minėtame rašte pateikta informacija apie Žvyrkelio remontą, ribojamą greitį bei vasaros metu barstomą druską, mažinančią kelio dulkėtumą, taip pat informacija apie Bendrovės organizuotą 2024-03-28 Susitikimą, kuriame aptartas klausimas dėl Ženklo Nr. 304 pastatymo.

NVSC Šiaulių departamentas, informacijos apie Savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto posėdžiuose minėtu laikotarpiu gautus ir nagrinėtus Pareiškėjų pateiktus klausimus, nėra gavęs.“

6.2. NVSC, atsakydama į Seimo kontrolierių klausimą, kokių priemonių NVSC ėmėsi nuo 2024 m. Pažeidimų nustatymo pagal Kaimų gyventojų prašymus iki šiol, kad būtų pašalinti 2024 m. Pažeidimai, įvykdyti NVSC nurodymai Savivaldybės administracijai, Bendrovei iki nustatyto termino ir vėliau, ar buvo atlikta grįžtamoji kontrolė, kokie jos rezultatai; jeigu nebuvo atlikta grįžtamoji kontrolė, nesiimta kitų priemonių – nurodyti priežastis (pažymos 2.3.2, 2.33, 4.21 ir 4.22 papunkčiai), informavo:

„NVSC Šiaulių departamentas informavo Savivaldybės administraciją ir Bendrovę apie 2024 m. vykdytų kontrolių, dėl nuo Žvyrkelio ir Kelio sklindančio triukšmo rezultatus, išsiųsdamas NVSC Patikrinimo aktus [NVSC 2024 m. birželio 21 d. patikrinimo aktas Nr. (6-22 4.80 Mr)PA-2145; NVSC 2024 m. birželio 25 d. patikrinimo aktas Nr. (6-22 4.80 Mr)PA-2158; NVSC 2024 m. birželio 25 d. patikrinimo aktas Nr. (6-22 4.80 Mr)PA-2159] su nurodymais pašalinti Pareiškėjų gyvenamojoje aplinkoje nustatytus HN 33:2011 pažeidimus] NVSC Šiaulių departamentas, 2024 m. liepos 16 d. raštu Nr. (6-22 1.9 Mr)2-26888 „Dėl gauto rašto“ atsakydamas į Savivaldybės 2024 m. liepos 2 d. rašte Nr. S-2984 ,,Dėl patikrinimo akte išsakytų reikalavimų“ išdėstytus klausimus ir prašymą dėl triukšmą mažinančių priemonių parinkimo, siekiant pašalinti nustatytus visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, atkreipė Savivaldybės dėmesį, kad Apraše nustatytos priemonės kelių transporto triukšmo poveikiui visuomenės sveikatai mažinti. NVSC Šiaulių departamentas, gavęs Bendrovės 2024 m. liepos 24 d. raštą Nr. 2-10915 ,,Dėl kelio Nr. 2906 Rozalimas-Plaučiškiai-Pakalniškiai eismo sukeliamo triukšmo valdymo“, kuriuo Bendrovė nesutiko su pateiktais NVSPL Aplinkos triukšmo tyrimo protokolais, 2024 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. (6-22 1.9 Mr)2-28978 […] kreipėsi į NVSPL prašydamas įvertinti Bendrovės pateiktus teiginius, susijusius su NVSPL atliktais triukšmo matavimais. NVSC Šiaulių departamentas, vadovaudamasis NVSPL 2024 m. rugpjūčio 13 d. raštu Nr. S-424 […], 2024 m. rugsėjo 4 d. Bendrovei raštu Nr. (6-22 4.80 Mr)2- 32909 […] pateikė informaciją apie NVSPL Aplinkos triukšmo tyrimų protokolus bei paprašė nurodyti planuojamą darbų atlikimo datą pagal Bendrovės pateiktą informaciją apie Kelio įtraukimo į rekonstruotinų ir remontuotinų rajoninių kelių ruožų prioritetinę eilę.

NVSC Šiaulių departamentas grįžtamąją kontrolę atliko su Pareiškėjais suderintu laiku, 2024 m. spalio 24 d. nuo 9.20 val. iki 11.25 val. Pareiškėjų gyvenamojoje aplinkoje adresu Šeduvos g. 16, Šeduvos g. 20, Šeduvos g. 23 Plaučiškių k., Rozalimo sen., Pakruojo r. sav. Grįžtamosios kontrolės metu nustatyta, kad viršijami HN 33:2011 reglamentuoti didžiausi leidžiami ekvivalentinio ir maksimalaus triukšmo ribiniai dydžiai dienos metu gyvenamųjų pastatų aplinkoje, veikiamoje transporto sukeliamo triukšmo. 2024 m. lapkričio 21 d. surašytas NVSC patikrinimo aktas Nr. (6-22 4.80 Mr)PA-4323 su nurodymu iki 2025 m. vasario 21 d. pašalinti HN 33:2011 1 lentelės 3 punkto reikalavimo pažeidimus išsiųstas Bendrovei.

Kiti Pareiškėjai (gyvenantys Rokonių g. 1, Rokonių k.; Šeduvos g. 6-2, Šeduvos g. 6-5, Šeduvos g. 6-7, Šeduvos g. 31, Padubysio k.; Šeduvos g. 18, Meldinių k.; Liepų g. 11, Šeduvos g. 1, Šeduvos g. 4, Šeduvos g. 9, Šeduvos g. 39 Plaučiškių k.), gavę NVSC Šiaulių departamento Pakruojo skyriaus raštu pateiktą informaciją apie planuojamos grįžtamosios kontrolės, kurios metu bus atliekami triukšmo matavimai, datą ir laiką, pateikė prašymus nebetęsti skundų nagrinėjimo ir neatlikti grįžtamosios kontrolės motyvuodami, kad matavimams atlikti sąlygos nėra identiškos. Atsižvelgdamas į Pareiškėjų prašymus, NVSC Šiaulių departamentas, vadovaudamasis Reglamento 41 punktu, šių Pareiškėjų gyvenamojoje aplinkoje grįžtamosios kontrolės neatliko, apie tai Pareiškėjus informavo raštu. Pareiškėjams X ir B pateikus prašymą nebetęsti skundo nagrinėjimo, NVSC Šiaulių departamentas pateikė informaciją, kad, gavęs jų kreipimąsi dėl triukšmo problemos, NVSC Šiaulių departamentas gyvenamojoje aplinkoje atliks laboratorinius triukšmo matavimus.

Bendrovė 2024 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. 2-18611 „Dėl Kelio eismo sukeliamo triukšmo valdymo“ NVSC Šiaulių departamentui pateikė informaciją apie ne aglomeracijose esančių nepagrindinių kelių eismo triukšmą mažinančios priemonės parinkimą ir įgyvendinamą, nurodydama, kad ne aglomeracijose esančių nepagrindinių kelių eismo triukšmą mažinančios priemonės parenkamos ir įgyvendinamos kartu su planuojamais kelio tvarkymo darbais. Aktualus Kelio ruožas nuo 0,840 km iki 9,820 km yra įtrauktas į „Rekonstruotinų ir remontuotinų rajoninių kelių ruožų prioritetinę eilę“.

6.3. NVSC, atsakydama į Seimo kontrolierių klausimą, ar atliekant matavimus, po kurių buvo nustatyti 2024 m. Pažeidimai, buvo sudarytos netipinės sąlygos šiems matavimams atlikti dėl policijos atliekamos transporto priemonių patikros (pažymos 2.3.2 papunktis), pažymėjo:

„NVSC Šiaulių departamentas kontrolę Kaimuose vykdė vadovaudamasis Reglamento 44 punkto nuostatomis ir laboratorinius triukšmo matavimus Pareiškėjų gyvenamojoje aplinkoje atliko su Pareiškėjais iš anksto suderintu laiku. NVSC Šiaulių departamentas, kontrolės vykdymo datos ir laiko su policija nederino, apie numatomus atlikti triukšmo lygio matavimus Pareiškėjų gyvenamojoje aplinkoje policijos neinformavo. Netipinių sąlygų triukšmo matavimams NVSC nesudarė. NVSPL laboratorinius triukšmo matavimus atliko vadovaujantis LST ISO 1996-1:2017 „Akustika. Aplinkos triukšmo aprašymas, matavimas ir vertinimas. 1 dalis. Pagrindiniai dydžiai ir vertinimo procedūros“ ir LST ISO 1996-2:2017 „Akustika. Aplinkos triukšmo aprašymas, matavimas ir vertinimas. 2 dalis. Garso slėgio lygių nustatymas“ nustatytais reikalavimais.

NVSC Šiaulių departamentas 2024 m. gegužės 30 d. raštu Nr. (6-22 4.80 Mr)2-20864 „Dėl prašymo dalies persiuntimo nagrinėti pagal kompetenciją“ Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui persiuntė Pareiškėjų prašymo dalį, susijusią su piktybišku kelių eismo taisyklių nesilaikymu, nagrinėti pagal kompetenciją.

2024 m. birželio 4 d. NVSC Šiaulių departamento vykdytos kontrolės metu policijos patikros nebuvo. Pagal Pareiškėjų pateiktus prašymus, matavimai pradėti nuo 5.00 val. ryto. Dėl nedidelio automobilių srauto, laboratoriniai triukšmo matavimai užsitęsė. Vieni Pareiškėjai nurodė, kad nuo 5.00 ryto sunkiasvorės transporto priemonės nevažiuoja (teigta, kad reikėjo matavimus atlikti nuo 7.00 val. ryto), kiti gyventojai dėl nedidelio automobilių srauto atsisakė atlikti matavimus. Matavimai buvo atlikti 6 taškuose, 5 iš jų nustatyti HN 33:2011 pažeidimai. Pareiškėjai, kurie atsisakė atlikti matavimus, vėliau pateikė prašymą vėl atlikti matavimus. Bendrai sutarta diena – 2024 m. liepos 8 d. Atvykus atlikti matavimų, prie gyvenamojo namo buvo vykdomas policijos reidas. Pareiškėjai pateikė prašymą matavimų neatlikti. Kadangi tą dieną matavimai nebuvo atlikti negalime nei patvirtinti, nei atmesti prielaidos, kad policijos reidas turėjo tiesioginį poveikį matavimų rezultatams. Jei matavimai būtų buvę atlikti, jų sąlygos būtų buvusios skirtingos, lyginant su matavimais, atliktais 2024 m. birželio 4 d., dėl galimo automobilių srauto sumažėjimo, didesnės tikimybės, kad automobiliai važiavo leistinu gyvenvietėje greičiu, taip sukeldami mažesnį triukšmą, tačiau konstatuoti to negalime, nes matavimai nebuvo atlikti. 2024 m. birželio 12 d. atliekant operatyviąją kontrolę Plaučiškių ir Meldinių k., įpusėjus matavimų atlikimui, buvo pastebėtas policijos automobilis, kuris sustojo gyvenvietės aikštelėje. Nebaigus atlikti matavimų viename taške, policijos automobilis išvyko. Matavimai atlikti, nustatyti pažeidimai. Atliekant matavimus gyvenamojoje aplinkoje, pamatę NVSPL įrangą, kai kurie vairuotojai akivaizdžiai sumažino transporto priemonės greitį.“

6.4. NVSC, atsakydama į Seimo kontrolierių klausimą, ar buvo atsakyta į A, D 2025 m. sausio 8 d. kreipimąsi, jeigu taip – pateikti atsakymo kopiją, jeigu ne – nurodyti priežastis ir pateikti atsakymą (Seimo kontrolierei – atsakymo kopiją; pažymos 4.31 papunktis), informavo, kad „A, D 2025 m. sausio 8 d. kreipimasis NVSC nebuvo gautas.“

 

7. Seimo kontrolierės 2025 m. spalio 10 d. raštu Nr. SE-2012, atsižvelgusios į tai, kad Bendrovė, atsakydama į SK Raštą, persiuntė Seimo kontrolierėms savo atsakymą, teiktą Seimo narei A. Š., kuriame buvo apibūdinta esama situacija, susirašinėjimas su gyventojais dėl Skundo problemos, tačiau atsakymai į Seimo kontrolierių klausimus nebuvo pateikti, kartotinai kreipėsi į Bendrovę, prašydamos pateikti atsakymus į SK rašte pateiktus klausimus, prašymus (2 priedo 3 punktas) bei atsakyti į papildomus klausimus.

Seimo kontrolierės paprašė Bendrovės informuoti, ar 2025 m. buvo imtasi ir kokių priemonių, siekiant sumažinti nuo Kelio sklindančio triukšmo neigiamą poveikį Pareiškėjų gyvenamojoje aplinkoje, ar šios priemonės sumažino triukšmą, jeigu taip, kuo vadovaujantis teigiama; jeigu jokių priemonių nebuvo imtasi, informuoti, dėl kokių priežasčių, kaip numatoma spręsti triukšmo problemą, ar 2026 m. planuojamos konkrečios priemonės, numatant jų finansavimą, kada planuojamas jų įgyvendinimas; jeigu neplanuojama – motyvuotai paaiškinti kodėl; atsižvelgus į tai, kad Bendrovė, atsakydama į gyventojų (Pareiškėjų) kreipimusis, patvirtino, jog Keliu ties Pareiškėjų gyvenamąja aplinka važiuoja sunkiasvorės transporto priemonės galimai keliančios triukšmą (pvz. atsakyme vienam iš Pareiškėjų buvo nurodyta, kad 2023 m. užfiksuotas vidutinis metinis paros eismo intensyvumas ties Padubysio k. – 677 aut./parą, iš jų 87 sunkiasvoriai), informuoti, ar nuo 2023 m. Bendrovė buvo / yra suderinusi sunkiasvorių transporto priemonių važiavimo maršrutus ties Pareiškėjų gyvenamąja aplinka ir išdavė sutikimus naudotis Keliu, kada suderino maršrutus, kada, kam ir kokiam terminui išdavė sutikimus; jeigu sutikimai nebuvo išduodami – paaiškinti, kodėl, ar sutikimas naudotis Keliu šiuo atveju nėra privalomas; informuoti, ar, nuo 2023 m. gavusi Pareiškėjų skundus dėl transporto priemonių keliamo triukšmo naudojantis Keliu problemos bei siūlymus uždrausti sunkiasvorių transporto priemonių eismą Keliu, nukreipti kitu maršrutu, Bendrovė vertino galimybes pakeisti sunkiasvorių transporto priemonių važiavimo maršrutus (išduoto sutikimo galiojimo periodu arba prieš išduodant sutikimą kitam periodui), jei nevertino – paaiškinti kodėl.

Bendrovė 2025 m. spalio 28 d. raštu Nr. 2-25-14871 pateikė atsakymą į SK Raštą ir Seimo kontrolierių 2025 m. spalio 10 d. raštą:

7.1. Bendrovė, atsakydama į SK Raštą, kartotinai nepateikė atsakymų į SK Rašte užduotus klausimus, pabrėždama, kad naudojimosi automobilių keliais teisinius pagrindus nustato Lietuvos Respublikos kelių įstatymas, aplinkos triukšmo valdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymas (ir susiję teisės aktai) – triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonės įgyvendinamos prioriteto tvarka. Kelių infrastruktūros tvarkymo planavimo informacija – atvira, vieša ir skelbiama Bendrovės internetinėje svetainėje: „Kelių infrastruktūros tvarkymo eilės – ViaLietuva.lt“, „6_Rajoniniai_keliai_prioritetine_eile_2024.xlsx“.

Pastebėtina, kad Rekonstruotinų ir remontuotinų rajoninių kelių ruožų prioritetinės eilės lentelėje nurodyti šios eilės sudarymo kriterijai (kelio dangos būklė, bendras eismo intensyvumas, krovininio transporto eismo intensyvumas ir kt.), tačiau tarp jų nėra kriterijaus, ar viršijami keliu važiuojančio transporto keliamo triukšmo ribiniai dydžiai.

Bendrovės teigimu, ji laikosi nustatytos teisinės tvarkos. „Suteikiant pirmenybę skundus teikiantiems gyventojams, nesilaikant nustatytos teisinės tvarkos, kurios pagrindu rengiami planavimo dokumentai, būtų pažeidžiami interesai kitų asmenų, kurie taip pat gyvena triukšmo valdymo zonose, tačiau atskirų prašymų neteikia.“

7.2. Bendrovė, atsakydama į papildomus Seimo kontrolierių 2025 m. spalio 10 d. rašte pateiktus klausimus, prašymus, informavo:

7.2.1. įvyko Savivaldybės administracijos, NVSC ir Bendrovės atstovų 2025-07-09 Susitikimas su gyventojais, skirtas aptarti transporto keliamo triukšmo situaciją (NVSC surašytas Protokolas buvo pateiktas Savivaldybės merui bei Pareiškėjai X).

Protokole nurodyta, kad NVSC Šiaulių departamento direktorė, pristatydama keliamo triukšmo situaciją Savivaldybėje, akcentavo, jog sunkiasvorių transporto priemonių, važiuojančių Žvyrkeliu ir Keliu, „keliamas triukšmas yra aktuali ir opi gyventojams problema. Bendradarbiavimas tarp institucijų ir gyventojų tiesioginis įsitraukimas, tikimasi padės pasiekti geresnių rezultatų, nes šio susitikimo tikslas yra priimti efektyvius sprendimus, kurie sumažintų esamą problemą.“ NVSC Šiaulių departamento Pakruojo skyriaus vedėja pristatė pareiškėjų skundų dėl sunkiasvorių transporto priemonių keliamo triukšmo nagrinėjimo eigą ir rezultatus. Pažymėta, kad operatyviosios visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu atlikta 13 triukšmo lygio matavimų gyvenamojoje aplinkoje ir 3 – gyvenamosiose patalpose. Nustatyta, kad visuose matavimų taškuose maksimalus ir 10 taškų ekvivalentinis garso slėgio lygis gyvenamųjų pastatų aplinkoje viršijo higienos normoje reglamentuojamus ribinius dydžius. Gyvenamosiose patalpose 2 taškuose maksimalus ir ekvivalentinis garso slėgio lygis viršijo ribinius dydžius. Savivaldybės vicemeras paminėjo, jog problema tęsiasi jau seniai, tačiau jos sprendimas nejuda į priekį. Savivaldybės pozicija, kad ši problema išsispręstų, jau anksčiau buvo bendrauta su Bendrove ir nutarta apriboti eismą, tačiau buvo pastatytas ženklas „ribota ašies apkrova” ir sunkiasvorės transporto priemonės kaip važiavo taip ir važiuoja.“ Bendrovės atstovai pabrėžė, „kad triukšmas plačiai paplitusi problema ir vienu metu visoje Lietuvoje negalima visų problemų išspręsti, nustatomi prioritetai, triukšmo valdymui yra daugiau priemonių, ne vien tik eismo ribojimas, esminę problemą išspręstų kelio dangos sutvarkymas. Dirbama visoje Lietuvoje ir tie triukšmo lygiai, kurie buvo nustatyti trumpais matavimais, sprendžiami su kelio danga“, „apriboti ar nutraukti krovininių transporto priemonių eismą gali tik teisės aktuose nustatytais atvejais, jei yra kritinė infrastruktūra, jei greičio ribojimo nesilaikoma, reikalinga kontrolė“, „Kelio būklė yra bloga, dangos įvertinimas pats blogiausias 5 balai. Tačiau tokių ir dar blogesnių kelių dangų Lietuvoje yra daug“, „konkrečiai pasakyti, kada šis kelias bus tvarkomas negali, nes remontuojamų kelių ruožai nėra vienodi, reikalinga įvertinti kokios apimties darbai bus reikalingi ir koks bus skiriamas finansavimas.“ Savivaldybės tarybos narys „pasisakė, kad gadinti gyventojų sveikatą negalima, žmonės kenčia ir paklausė ar buvo sprendžiamas klausimas, jei pakeisti sunkiasvorio transporto eismą per Smilgius, kas sudaro 8-12 km toliau, ar verslui susidarytų didesnė našta.“

2025-07-09 Susitikimo metu buvo nutarta: „Iki 2025 m. liepos 30 d. Bendrovei persvarstyti galimybę pastatyti Ženklą Nr. 304, draudžiantį važiuoti krovininiams automobiliams Kelio Pakruojo rajono ribose per Plaučiškių ir Pakalniškių kaimus ir atsakymą raštu pateikti NVSC Šiaulių departamentui, Pakruojo rajono savivaldybei, gyventojų atstovei X. 2. Savivaldybei kreiptis į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariatą dėl eismo kontrolės suaktyvinimo.“

7.2.2. „Po 2025-07-09 Susitikimo Bendrovė organizavo pakartotinus Kelio dangos tyrimus. Gavusi atnaujintus rezultatus, Bendrovė 2025 m. liepos 17 d. raštu Nr. 2-25-9682 informavo Savivaldybės administraciją, NVSC Šiaulių departamentą ir NVSC Šiaulių departamento Pakruojo skyrių), kad „Papildomai, be jau numatytų priemonių, iki planuojamų Kelio tvarkymo darbų, Bendrovė vadovaudamasi Kelių įstatymo 18 straipsnio 1 punktu ir Kelio būklės duomenimis, numato laikinai įrengti sunkiasvorį transportą ribojantį kelio ženklinimą Kelio ruože nuo 2,2 km iki 7,8 km. Kelio ženklinimo schema pridedama. AB „Kelių priežiūra“ prašome periodinės priežiūros nustatyta tvarka įgyvendinti schemoje numatytus eismo organizavimo pakeitimus.“

AB „Kelių priežiūra“ 2025 m. rugpjūčio 21 d. įrengė Ženklus Nr. 304 (draudžiama važiuoti krovininiais automobiliais ir transporto priemonių junginiais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 t arba didesnė už nurodytąją kelio ženkle.

7.2.3. “Bendrovė primena, kad Kelio Rozalimas-Plaučiškiai-Pakalniškiai ruožas nuo 0,840 km iki 9,820 km yra įtrauktas į Rekonstruotinų ir remontuotinų rajoninių kelių ruožų prioritetinę eilę, patvirtintą 2024 m. (2024-07-09 Nr. 6-2688; galioja iki 2027-07-09 [6_Rajoniniai_keliai_prioritetine_eile_2024.xlsx]). Konkretūs darbai ir priemonės bus parenkami pagal galiosiančią teisinę tvarką, atėjus aktualaus kelio ruožo eilei (ruožo eilės Nr. 76 iš 4314), rengiant kelio tvarkymo darbų projektą. Konkreti data nėra nustatoma, darbų įgyvendinimo laikas priklauso nuo kelių sričiai skiriamo Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo.”

7.2.4. į Seimo kontrolierių prašymą informuoti, ar nuo 2023 m. Bendrovė buvo / yra suderinusi sunkiasvorių transporto priemonių važiavimo maršrutus ties Pareiškėjų gyvenamąja aplinka ir išdavė sutikimus naudotis Keliu, kada suderino maršrutus, kada, kam ir kokiam terminui išdavė sutikimus, paaiškino:

„Naudojimosi automobilių keliais teisinius pagrindus nustato Lietuvos Respublikos kelių įstatymas. Vadovaujantis Kelių įstatymu, teisę naudotis valstybinės reikšmės keliais turi visi juridiniai ir fiziniai asmenys (17 str. 1 p.).

Kelių įstatymo 20 straipsnis reglamentuoja naudojimąsi valstybinės ir vietinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis bei sutikimų išdavimo tvarką. Visi galiojantys išduoti sutikimai judėjimui valstybinės reikšmės keliuose skelbiami Bendrovės tinklalapyje: Elektroninės paslaugos – Via Lietuva. Nėra išduotų sutikimų išskirtinėms transporto priemonėms važiuoti maršrutu, apimančiu Kelią.“

7.2.5. į prašymą informuoti, ar, nuo 2023 m. Bendrovė vertino galimybes pakeisti sunkiasvorių transporto priemonių važiavimo maršrutus (išduoto sutikimo galiojimo periodu arba prieš išduodant sutikimą kitam periodui), pažymėjo:

„Kelių eismo sukeliamo triukšmo mažinimo būdai ir priemonės, taikomi planuojant, projektuojant, tiesiant, rekonstruojant, taisant ir prižiūrint valstybinės reikšmės kelius, išdėstyti dokumente „Triukšmo mažinimo valstybinės reikšmės keliuose rekomendacijos“ (3-34 Dėl Triukšmo mažinimo valstybinės reikšmės keliuose rekomendacijų patvirtinimo). Konkreti priemonė parenkama, atlikus daugiakriterinį vertinimą ir taikant rekomendacijose pateikiamus kriterijus.

Valstybinės reikšmės nepagrindiniuose kelių ruožuose, kurie yra ne aglomeracijose, kelių transporto keliamo triukšmo mažinimo priemonių taikymo reikalavimų aprašas (3-300 Dėl Valstybinės reikšmės nepagrindiniuose kelių ruožuose, kurie yra ne aglomeracijose […] nustato: 27. Urbanizuotose miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse esančių gyvenamųjų namų ir gyvenamosios aplinkos apsaugą nuo triukšmo planuoja ir įgyvendina šių gyvenamųjų namų savininkai, išskyrus atvejus, kai: 27.1. statomas naujas kelias; 27.2. didinamas eismo juostų skaičius rekonstruojant esamą kelią ir platinant kelio juostą; 27.3. esamoje kelio juostoje rekonstruojant kelio statinį, yra padidinamas esamas kelių transporto triukšmo lygis pastatų aplinkoje.

Bendrovė turi didelę patirtį įvertinant ir valdant kelių eismo sukeliamą triukšmą. NVSC organizuotais kontroliniais matavimais nustatytas trumpalaikis triukšmo lygis veiksmingai suvaldomas sutvarkant kelio dangos būklę. […].

Paminėtina, kad gyvenvietėse taikomas važiavimo greičio ribojimas iki 50 km/h taip pat prisideda prie kelių eismo sukeliamo triukšmo mažinimo.

Aktualiame Kelio ruože 2025-08-21 d. įrengti Ženklai Nr. 304 „Krovininių automobilių eismas draudžiamas“ iki pagal prioritetinę eilę (6_Rajoniniai_keliai_prioritetine_eile_2024.xlsx) planuojamų kelio darbų.“

7.2.6. Bendrovės teigimu, „Nepaisant 2025-07-09 Susitikimo metu aptartų ir įdiegtų priemonių, gyventojai 2025-09-12 pateikė naują skundą Bendrovei, Savivaldybės administracijai, NVSC Šiaulių departamentui ir NVSC Šiaulių departamento Pakruojo skyriui „Raštas dėl mus netenkinančio Bendrovės sprendimo.“

2025 m. rugsėjo 12 d. Kaimų gyventojų (tarp kurių ir Pareiškėjai) kreipimesi į Bendrovę, Savivaldybės administraciją ir NVSC nurodyta:

„Dėkojame visoms įstaigoms, prisidėjusioms prie mūsų problemos sprendimo. Ženklai Nr. 304 pastatyti ir galime ramiau ir saugiau gyventi, deja, laikinai, todėl Bendrovės sprendimas „Dėl valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 2906 Rozalimas – Plaučiškiai – Pakalniškiai“ (registr. data ir numeris – 2025 m. liepos 30 d. Nr. 2-25-10359) mūsų netenkina.

2025-07-09 Susitikime pasakėme, kad vien Kelio dangos sutvarkymas neišspręs sunkiasvorių keliamo triukšmo problemos. Yra įrodyti gausūs higienos normoje reglamentuojamų ribinių transporto priemonių keliamo triukšmo dydžių viršijimai mūsų gyvenamoje aplinkoje ir gyvenamosiose patalpose. Tai, kad vienoje to pačio Kelio vietoje – per Rozalimo miestelį sunkiasvorių eismas jau daug metų yra uždraustas, įrodo, kad analogiškai, tokiu pat pagrindu galima uždrausti sunkiasvorių eismą ir kitose Kelio vietose.

Kviečiame atsižvelgti į čia pateiktus faktus ir galutinai išspręsti sunkiasvorio transporto mums keliamą nesaugaus eismo ir triukšmo problemą, prašome visam laikui uždrausti sunkiasvorių eismą per mūsų Kaimus.“

 

8. Seimo kontrolierės 2025 m. spalio 10 d. Nr. SE-2013 papildomai kreipėsi į SM prašydamos pateikti informaciją, reikalingą Skundo tyrimui: atsižvelgus į tai, kad pakeitus VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos įstatus ir pavadinimą nuo 2024 m. kovo 5 d. veikia Bendrovė, motyvuotai paaiškinti, kada numatoma šiuo aspektu pakeisti TVĮ, Kelių įstatymą; informuoti, ar SM, kaip numato TVĮ, yra nustačiusi Bendrovės kompetenciją triukšmo valdymo srityje ir prižiūri, kaip ji įgyvendinama, jeigu taip, kokiu teisės aktu tai nustatyta, ar jis yra oficialiai paskelbtas, nurodyti, kur būtų galima rasti šį teisės aktą, kaip SM prižiūri, kaip įgyvendinama ši kompetencija; jeigu Bendrovės kompetencija triukšmo valdymo srityje nebuvo nustatyta, motyvuotai paaiškinti, kodėl bei kokių veiksmų ir kada šiuo klausimu bus imtasi.

SM 2025 m. spalio 28 d. raštu Nr. 2-3601 pateikė atsakymą į Seimo kontrolierių 2025 m. spalio 10 d. raštą:

8.1. „2025 m. birželio 30 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos kelių įstatymo Nr. I-891 3, 4, 9 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XV-112 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XV-377, kuriame be kitų pakeitimų buvo patikslintas Bendrovės statusas – valstybinės reikšmės kelių valdytojas.“

„Lietuvos triukšmo valdymo politiką formuoja SAM, o SM yra dalyvaujanti institucija. TVĮ yra SAM kuruojamas teisės aktas, o SM dalyvauja minėto teisės akto rengimo, keitimo ir įgyvendinimo procese, kaip už transporto triukšmo valdymą atsakinga institucija. SM žiniomis, SAM rengiasi pateikti pakartotiniam oficialiam derinimui TVĮ projektą, dėstomą nauja redakcija, kurį su atsakingomis institucijomis rengė praėjusius kelis metus. Minėto įstatymo projekte Bendrovės statusas taip pat yra patikslintas. Nepaisant to, kad galiojančiame TVĮ yra senasis Bendrovės statusas, ji vykdo visas funkcijas, kurios yra nustatytos galiojančiame įstatyme ir kituose teisės aktuose (kurie neatnaujinti, nes laukiama, kol bus priimtas TVĮ projektas).“

8.2. „[…] ne tik SM nustato kompetenciją Bendrovei ir vykdo jos priežiūrą. Pagal galiojančią teisėkūrą priežiūrą vykdo ir SAM, NVSC ir Triukšmo prevencijos taryba. Pažymėtina, kad minėtos Bendrovės kontrolė ir priežiūra vykdoma planavimo, projektavimo ir esamos situacijos vertinimo etapuose.

Teritorijų planavimas vyksta vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo Nr. 967 „Dėl planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis, pagal kurias transporto planams taikoma strateginė pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) procedūra, kurią vertinant viena iš valstybės institucijų yra SAM ir NVSC.

Projektavimas vyksta vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatomis, pagal kurias yra atliekamos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, ir kurių vertinime dalyvauja poveikio aplinkai vertinimo subjektas, atsakingas už visuomenės sveikatos apsaugą – NVSC.

Atliekant esamos situacijos vertinimą (kai nėra kelio plėtros) vadovaujamasi TVĮ nuostatomis ir vertinama ne aglomeracijose esantys pagrindiniai keliai ir ne aglomeracijose esantys nepagrindiniai keliai.

Pirmuoju atveju, vadovaujantis TVĮ 18 straipsnio 1 punkto 2 dalimi, Aprašo 23 punktu ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2022 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 3-133 „Dėl strateginių triukšmo žemėlapių ir triukšmo prevencijos veiksmų planų rengimo ir tvirtinimo“, už ne aglomeracijose esančių pagrindinių kelių triukšmo prevencijos veiksmų plano sudarymą ir tvirtinimą atsakinga institucija – Bendrovė, kuri minėtų teisės aktų nustatytais atvejais teikia informaciją Triukšmo prevencijos tarybai ir NVSC.

Antruoju atveju, kuomet vertinami ne aglomeracijose esantys nepagrindiniai keliai, vadovaujamasi Triukšmo mažinimo priemonių aprašo 28 punktu, Bendrovė vykdo valstybinės reikšmės nepagrindinių kelių, kurie yra neurbanizuotose (neužstatytose) miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse, triukšmo valdymą.

Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad Bendrovės kompetencijos triukšmo valdymo srityje yra nustatytos, vykdomos ir prižiūrimos, o priėmus TVĮ projektą ir jį įgyvendinančiuosius teisės aktus arba keičiant esamus, tiek SM, tiek Bendrovės funkcijos bus išdėstytos detaliau, o pats transporto triukšmo valdymas bus labiau detalizuotas ir konkretizuotas.“

 

9. Seimo kontrolierės 2025 m. gruodžio 19 d. gavo SM papildomą informaciją, paaiškinimus dėl aktualaus šiam tyrimui teisinio reglamentavimo:

„Pirmiausia norime atkreipti Jūsų dėmesį, kad įpareigojimas įstatyminiu lygmeniu SM priimti valstybinės reikšmės nepagrindinių kelių, kurie yra ne aglomeracijose, triukšmo mažinimo priemonių reikalavimus atsirado 2017 m. po to, kai Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius, išnagrinėjęs piliečio skundą dėl kelių transporto keliamo triukšmo valdymo, savo pažymoje konstatavo, kad tuo metu teisės aktuose nebuvo aiškiai įvardintos (nustatytos) institucijos, atsakingos už valstybinės reikšmės nepagrindinių kelių transporto keliamo triukšmo valdymą ir rekomendavo Lygių galimybių kontrolieriui pritarus, Triukšmo prevencijos taryboje apsvarstyti triukšmo valdymo papildomo reglamentavimo, susijusio su valstybinės institucijos paskyrimu valdyti triukšmą nepagrindiniuose keliuose, esančiuose ne aglomeracijose, klausimą.

SM teigimu, Triukšmo mažinimo priemonių aprašo 26 ir 27 punktai tiesiogiai koreliuoja su Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir STR 2.01.07:2003 nuostatomis.

„Gyvenamiesiems pastatams taikomas STR 2.01.07:2003, kuriame nustatyti pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsaugos nuo triukšmo kokybės reikalavimai, pastato atitvarų ir jo dalių akustinių rodiklių vertės, kad pastatuose ir šalia jų girdimas triukšmo lygis nekeltų grėsmės žmonių sveikatai ir atitiktų darbui, poilsiui ir miegui būtino akustinio komforto kokybę. STR 2.01.07:2003 yra privalomas visiems statybos dalyviams, taip pat juridiniams ir fiziniams, kurių veiklą reglamentuoja Statybos įstatymas. Pagal STR 2.01.07:2003 9 punkto reikalavimus iki naujas pastatas bus pripažintas tinkamu naudoti, turi būti nustatyta jo (jo dalių) faktinė garso klasė, įvertinama natūriniais akustiniais matavimais“.

„Triukšmo rodikliai yra trijų tipų: 1) trumpalaikiai matavimų, 2) ilgalaikiai (metiniai) modeliavimo, 3) ekvivalentinis ir maksimalus garso lygiai.

Pažymėtina, kad NVSC organizuoja kontrolę ir pagal gyventojų skundus vertina trumpalaikių matavimų rezultatus. Matuojamas ekvivalentinis ir maksimalus (lemiamas ir papildomų veiksnių, pvz., važiavimo greičio viršijimas) garso lygiai. Nurodymai šaltinio valdytojui teikiami pagal trumpalaikių matavimų rezultatus.

HN 33:2011 7 punkte nustatyta, kad triukšmas gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje įvertinamas matavimo ir (ar) modeliavimo būdu, gautus rezultatus palyginant su atitinkamais šios higienos normos 1 ir 2 lentelėje pateikiamais didžiausiais leidžiamais triukšmo ribiniais dydžiais gyvenamuosiuose bei visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje. TVĮ 2 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad „įvertinimas“ yra triukšmo rodiklio dydžio arba triukšmo kenksmingo poveikio žmogui nustatymas pagal skaičiavimo, prognozavimo ar matavimo metodą.“

SM nuomone, „Kelių eismo sukeliamas triukšmas tiksliai gali būti įvertintas tik TVĮ 2 str. 3, 4, 9, 28 punktuose nustatytais rodikliais bei triukšmo strateginio kartografavimo (kai taikoma) rezultatais. Būtent tokia išvada padaryta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 1 d. sprendime byloje Nr. I1-1000-484/2022, pasisakant apie praskrendančių lėktuvų keliamo triukšmo pobūdį, todėl analogiškai gali būti taikoma keliu važiuojančių transporto priemonių triukšmui įvertinti.“

NVSC nesuteikiant pilnos informacijos gyventojams ir priimant formalius nurodymus dėl triukšmo mažinimo, besikreipusiems gyventojams suteikiami nepagrįsti lūkesčiai apie tai, kad turi būti nedelsiant imamasi priemonių triukšmui mažinti, nors realių galimybių ir teisinio pagrindo tam nėra. Šių nepagrįstų lūkesčių pagrindu gyventojai yra klaidinami, skatinami kreiptis į kitas institucijas, pvz., Seimo kontrolierių įstaigą ar kitas, su skundais dėl tariamo Bendrovės pareigų nevykdymo. Tuo pačiu, suteikiant pirmenybę vieniems gyventojams, yra pažeidžiami interesai kitų asmenų, kurie taip pat gyvena triukšmo valdymo zonose, tačiau atskirų prašymų neteikia. Esant tokiai praktikai, formuojama nepagrįsta nuomonė, kad Bendrovė nevykdo triukšmo mažinimo priemonių, nors objektyvių duomenų, kad būtų nevykdomi teisės aktuose nustatyti įpareigojimai, nėra pateikiama.

Kiekvienu konkrečiu kontrolės atveju turėtų būti vertinami ir besikreipiančio asmens gyvenamosios paskirties pastato vidaus ir išorės aplinkos apsaugos nuo triukšmo priemonių atitikimas teisės aktų reikalavimams, t. y. atitiktis STR 2.01.07:2003 reikalavimams, HN 33:2011 reikalavimams. Tačiau tai niekada neatliekama vykdomos triukšmo kontrolės metu. Nagrinėjant skundo atvejį, niekada nevertinama individuali gyvenamosios aplinkos apsauga, kuri privalėjo būti įgyvendinta Statybos įstatymo ir lydinčiųjų teisės aktų (statybos techninių reglamentų) nustatyta tvarka.“

SM atkreipė dėmesį, kad „be valstybės mastu formuojamos triukšmo valdymo politikos, kurią formuoja SAM, transporto triukšmo valdymas yra sudėtingas ne tik dėl šiuo metu galiojančio Lietuvos triukšmo valdymo reglamentavimo, bet ir todėl, kad jis apima ir tris skirtingus transporto sektorius – kelių, geležinkelių ir oro. Visi šie sektoriai turi skirtingą triukšmo valdymo problematiką, o priemonės tinkančios vienam iš šių sektorių, nebūtinai tinka kitiems.

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad susisiekimo ministro reguliavimo srities akcinės bendrovės – Bendrovė ir „Lietuvos geležinkeliai“ tiesiogiai susiduria su transporto triukšmo valdymo problematika ir triukšmo valdymą Lietuvoje reglamentuojančių teisės aktų – TVĮ ir HN 33:2011 taikymu – dabartinis teisinis reglamentavimas sudaro prielaidas visuomenės sveikatos netolygumams atsirasti (saugomi pastatai ir sklypai net 40 m aplinkoje), nedetalizuotas triukšmo ribinių dydžių taikymas pagal skirtingus, tarpusavyje nelygintinus rodiklius (trumpalaikiai prieš vidutinius metinius ilgalaikius rodiklius, momentinis maksimalaus garso slėgio lygio rodiklis). Be to, aiškiai nereglamentuota triukšmo ribinių dydžių pagal skirtingus rodiklius įvairovė klaidina gyventojus, dėl to suteikia nepagrįstus lūkesčius, kad turi būti nedelsiant imamasi priemonių triukšmui mažinti, nors realių galimybių ir teisinio pagrindo tam nėra, dėl ko gyventojai susiformuoja nepagrįstą nuomonę, kad kelių/geležinkelių infrastruktūros valdytojas nevykdo teisiškai nustatytų pareigų ir neįgyvendina triukšmo mažinimo priemonių. Taip pat reikia atnaujinti susisiekimo ministerijos kompetencijas (dėl ne aglomeracijose esančių pagrindinių kelių ruožų, pagrindinių geležinkelio kelių ruožų ir stambių oro uostų; ne aglomeracijose esančių valstybinės reikšmės nepagrindinių kelių ruožų, kurie yra ne urbanizuotose teritorijose, ir nepagrindinių geležinkelio kelių ruožų; oro transporto triukšmo) triukšmo valdymo srityje ir nustatyti naujos koncepcijos transporto triukšmo kontrolės ir priežiūros funkcijų mechanizmą.

Pabrėžiame, kad siekiant sutvarkyti Lietuvos triukšmo valdymo reglamentavimą ir kartu išspręsti problemas, susijusias su transporto triukšmo valdymu, turi būti kompleksiškai pakeistas Įstatymas ir HN 33:2011 bei joje nustatomi triukšmo ribiniai dydžiai ir jų taikymo specifika.

Informuojame Jus, kad SAM, kuri formuoja triukšmo valdymo politiką valstybės mastu kartu su SM ir kitomis institucijomis yra parengusi tiek TVĮ, kuris dėstomas nauja redakcija, tiek ir HN 33:2011, kuri artimiausiu metu turi būti priimta Sveikatos apsaugos ministro, projektus.

Pabrėžtina, kad nauja redakcija dėstomame TVĮ projekte taip pat yra nustatomos nuostatos tiesiogiai koreliuojančios su Statybos įstatymo ir STR 2.01.07:2003 nuostatomis dėl pareigų asmenims:

„23 straipsnis. Akustinis planavimas, triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių taikymas

[…] 7. Asmenys, šalia viešosios transporto infrastruktūros objektų planuojantys statyti naujus pastatus, keisti esančių pastatų arba juose esančių patalpų paskirtį į tokią, kuriai taikomi triukšmo ribiniai dydžiai, taip pat planuojantys teritorijas ar žemės sklypus minėtų objektų statybai, privalo teritorijų planavimo dokumentuose, žemėtvarkos planavimo dokumentuose, statinių projektuose įvertinti šios viešosios transporto infrastruktūros skleidžiamą esamą ir numatomą (įvertindami perspektyvinius transporto srautus, taip pat suplanuotus transporto infrastruktūros objektus) triukšmą bei atsižvelgdami į tai privalo suplanuoti ir įgyvendinti triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones, kurios užtikrins, kad šiuose pastatuose ir (arba) patalpose bei jų aplinkoje nebus viršyti triukšmo ribiniai dydžiai.

8. Asmenys, šalia viešosios transporto infrastruktūros objektų planuojantys rekonstruoti esamus pastatus ar juose esančias patalpas, kuriuose ar kurių aplinkoje taikomi triukšmo ribiniai dydžiai, privalo teritorijų planavimo dokumentuose, žemėtvarkos planavimo dokumentuose, statinių projektuose įvertinti šios viešosios transporto infrastruktūros skleidžiamą esamą ir numatomą (įvertindami perspektyvinius transporto srautus, taip pat suplanuotus infrastruktūros objektus) triukšmą bei atsižvelgdami į tai suplanuoti ir įgyvendinti triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones, kurios užtikrins, kad šiuose pastatuose ir (arba) patalpose nebus viršyti triukšmo ribiniai dydžiai.“ […].“

SM akcentavo, „siekiant sutvarkyti Lietuvos triukšmo valdymo reglamentavimą ir kartu išspręsti problemas, susijusias su transporto triukšmo valdymu, SAM, kaip valstybinės triukšmo valdymo politikos formuotoja, pirmiausia turi kompleksiškai pakeisti TVĮ ir HN 33:2011, kurių projektai parengti ir ne kartą derinti / suderinti su suinteresuotomis šalimis, o juos priėmus, SM automatiškai tikslins Triukšmo mažinimo priemonių aprašą.“

 

10. Šio tyrimo metu pagal https://www.lrvalstybe.lt/viesieji-pirkimai/kelio-nr-pk0321-padubysys-rokoniai-rozalimo-sen-pakruojo-r-sa 2025 m. gruodžio 24 d. duomenis nustatyta, kad 2024 m. Savivaldybės administracija vykdė Žvyrkelio atkarpos per Rokonių gyvenvietę asfaltavimo viešąjį pirkimą (nurodytas prašymų ir pasiūlymų priėmimo terminas – 2024 m. birželio 12 d.).

 

 

 

 

3 priedas

 

TYRIMUI REIKŠMINGOS TEISĖS AKTŲ NUOSTATOS

 

1. Nacionalinės teisės aktai:

1.1. Konstitucijos

5 straipsnis: „[…]. Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.“

53 straipsnis – „Valstybė rūpinasi žmonių sveikata […]. Valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių.“

1.2. Seimo kontrolierių įstatymo (SKĮ):

2 straipsnio „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ 1 dalis: „Biurokratizmas – tokia pareigūno veika, kai vietoj reikalų sprendimo iš esmės laikomasi nereikalingų ar išgalvotų formalumų, nepagrįstai atsisakoma spręsti pareigūno kompetencijai priklausančius klausimus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas bei kitaip blogai ar netinkamai valdoma (atsisakoma informuoti asmenį apie jo teises […] ir t. t.). Biurokratizmu taip pat laikomas toks pareigūnų darbas, kai nevykdomi arba blogai vykdomi įstatymai ar kiti teisės aktai. […].“

12 straipsnio „Seimo kontrolierių tiriami skundai“ 1 dalis: „Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje, taip pat skundus dėl pažeidimų, padarytų teikiant viešąsias paslaugas smulkiajam ir vidutiniam verslui.“

1.3. Vietos savivaldos įstatymo (VSĮ):

4 straipsnis „Vietos savivaldos principai“ – „Pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos savivalda, yra: […] 5) teisėtumo. Savivaldybės institucijų ir įstaigų veikla grindžiama Konstitucija, įstatymais ir kitais teisės aktais; […] 8) savivaldybės gyventojų dalyvavimo tvarkant savivaldybės reikalus. Savivaldybės informuoja vietos gyventojus apie savo veiklą, sprendimų projektus, priimtus sprendimus ir sudaro sąlygas vietos gyventojams tiesiogiai dalyvauti planuojant ir įgyvendinant savivaldybės sprendimus […]; 11) reagavimo į savivaldybės gyventojų nuomonę. Savivaldybės institucijos ir įstaigos įstatymų nustatyta tvarka pagal kompetenciją privalo įvertinti ir motyvuotai atsakyti savivaldybės gyventojams ar jų atstovams į jų pateiktus pasiūlymus; 12) žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo ir gerbimo. Savivaldybės institucijų ar valstybės tarnautojų priimami sprendimai turi nepažeisti žmogaus orumo, jo teisių ir laisvių, lygių galimybių […].“

6 straipsnis „Savarankiškosios savivaldybių funkcijos“ – „Savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos)) savivaldybių funkcijos: 1) savivaldybės biudžeto sudarymas ir tvirtinimas […]; 32) savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas; […] 35) savivaldybėms priskirtas triukšmo prevencijos ir triukšmo valstybinio valdymo įgyvendinimas […].“

15 straipsnio „Savivaldybės tarybos kompetencija“ 2 dalis – „Išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija: […] 12) savivaldybės biudžeto ir savivaldybės metinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas, prireikus savivaldybės biudžeto tikslinimas […]; 27) savivaldybės triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių nustatymas savivaldybės strateginio planavimo dokumentuose, triukšmo savivaldybės teritorijoje rodiklių, aglomeracijų strateginių triukšmo žemėlapių, aglomeracijose esančių pagrindinių kelių ruožų, pagrindinių geležinkelio kelių ruožų ir stambių oro uostų strateginių triukšmo žemėlapių ir aglomeracijų triukšmo prevencijos veiksmų planų, kurie įgyvendinami savivaldybės strateginio planavimo dokumentais, bei gyvenamųjų vietovių teritorijų, kuriose būtina įgyvendinti triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones (triukšmo prevencijos zonų), ir triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių tvirtinimas, tyliųjų aglomeracijos zonų, tyliųjų gamtos zonų ir tyliųjų viešųjų zonų nustatymas. Mero funkcijų triukšmo valdymo srityje įgyvendinimo priežiūra […].“

1.4. Kelių įstatymo:

3 straipsnis „Kelių suskirstymas pagal reikšmę“ – „1. Keliai, atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę jų reikšmę, skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius. 2. Valstybinės reikšmės keliai skirstomi į: […] 3) rajoninius kelius. Tai keliai, jungiantys miestų ir kaimų gyvenamąsias vietoves su magistraliniais ir krašto keliais. 3. Vietinės reikšmės keliai skirstomi į: 1) viešuosius kelius. Tai keliai, jungiantys rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, taip pat gatvės gyvenamosiose vietovėse, jungiamieji ir kiti keliai, nepriskirti valstybinės reikšmės keliams; […].“

4 straipsnis „Kelių suskirstymas pagal nuosavybės formas“ – „1. Keliai nuosavybės teise priklauso valstybei, savivaldybėms, fiziniams ar juridiniams asmenims. 2. Valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Valstybinės reikšmės kelius, taip pat vykdant šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatytas funkcijas valstybės nuosavybėn įgytus su valstybinės reikšmės kelių tiesimu, statyba, rekonstravimu, taisymu (remontu) susijusius techninius projektinius dokumentus (toliau šiame straipsnyje – projektai) patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja valstybinės reikšmės kelių valdytoja – akcinė bendrovė „Via Lietuva“, kurios visos akcijos nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei. […]. 3. Vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims. […].“

18 straipsnis „Eismo ribojimas“ – „1. Kelio savininkas Vyriausybės nustatyta tvarka gali laikinai apriboti, nutraukti eismą ar uždaryti kelią dėl avarijų, stichinių nelaimių, per polaidį, esant itin karštiems orams, kai dėl to gali būti sugadintas kelias, kelio tiesimo ar taisymo (remonto), priežiūros darbų metu, kilus grėsmei saugiam eismui. 2. Policijos pareigūnai, įspėję kelio savininką, turi teisę keisti, apriboti ir uždrausti kelių eismą, kai tai būtina saugiam eismui užtikrinti ar eismo sąlygoms gerinti. […].“

19 straipsnis „Saugaus eismo užtikrinimas ir jo priežiūra“ – „1. Saugaus eismo keliais reikalavimus reglamentuoja Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas ir kiti teisės aktai. 2. Saugaus eismo priemonės įgyvendinamos projektuojant, tiesiant, statant, rekonstruojant, taisant (remontuojant) ir prižiūrint kelius vadovaujantis Lietuvos kelių projektavimo normatyviniais dokumentais, Lietuvos Respublikos standartais ir kitais normatyviniais statybos techniniais dokumentais.“

1.5. Triukšmo valdymo įstatymo (TVĮ):

1 straipsnio „Įstatymo paskirtis“ 2 dalis – „Šio įstatymo tikslas – reglamentuoti veiklos, kurią vykdant skleidžiamas triukšmas, valdymą siekiant išvengti klausos sutrikimų ar netekimo, apsaugoti žmonių gyvybę ir sveikatą bei aplinką nuo neigiamo triukšmo poveikio.“

2 straipsnis „Pagrindinės įstatymo sąvokos“ – „1. Aglomeracija – teritorija, kurioje gyvena daugiau kaip 100 tūkstančių žmonių ir gyventojų tankumas atitinka urbanizuotos teritorijos gyventojų tankumą. 2. Akustinis planavimas – numatomo triukšmo valdymas planavimo priemonėmis (žemėnaudos planavimas, transporto sistemų projektavimas, transporto planavimas, triukšmo mažinimo būdų numatymas įvairiomis priemonėmis ir ribojant triukšmą jo šaltiniuose). 3. Dienos triukšmo rodiklis (L_dienos) – dienos metu (nuo 7 val. iki 19 val.) triukšmo sukelto dirginimo rodiklis – vidutinis ilgalaikis A svertinis garso lygis, nustatytas kaip vienų metų dienos vidurkis. 4. Dienos, vakaro ir nakties triukšmo rodiklis (L_dvn) – triukšmo sukelto dirginimo rodiklis, t. y. triukšmo lygis L_dvn decibelais (dB), apskaičiuojamas pagal tokią formulę […]. 6. Įvertinimas – triukšmo rodiklio dydžio arba triukšmo kenksmingo poveikio žmogui nustatymas pagal skaičiavimo, prognozavimo ar matavimo metodą. […]. 9. Nakties triukšmo rodiklis (L_nakties) – nakties metu (nuo 22 val. iki 7 val.) triukšmo sukelto miego trikdymo rodiklis – vidutinis ilgalaikis A svertinis garso lygis, nustatytas kaip vienų metų nakties vidurkis. […]. 12. Pagrindinio kelio ruožas – magistralinio, krašto ar rajoninio valstybinės reikšmės kelio ruožas, kuriuo per metus važiuoja daugiau kaip 3 milijonai transporto priemonių. […]. 19. Triukšmas – nepageidaujami arba žmogui kenksmingi išoriniai garsai, kuriuos sukuria žmonių veikla. […]. 21. Triukšmo prevencija – priemonių, mažinančių triukšmo šaltinių įvairovę ir (ar) skaičių, užkertančių kelią viršyti triukšmo ribinius dydžius ir (ar) mažinančių triukšmo šaltinių garso slėgio, galios, stiprumo, energijos lygius, įgyvendinimas. […]. 21². Triukšmo prevencijos veiksmų planas – dokumentas, kuriame siekiant valdyti triukšmo problemas ir poveikį planuojamos triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonės. […]. 24. Triukšmo ribinis dydis – triukšmo rodiklio vertė, kurią viršijus triukšmo šaltinio valdytojas privalo imtis priemonių skleidžiamam triukšmui šalinti ar mažinti. 25. Triukšmo šaltinio valdytojas – triukšmo šaltinio savininkas arba kitas asmuo, teisėtai valdantis triukšmo šaltinį. […]. 26¹. Triukšmo valdymas – visuma teisinių, organizacinių ir techninių priemonių, kurių tikslas – užtikrinti gyventojų ir aplinkos apsaugą nuo žalingo triukšmo poveikio, įskaitant gyventojų apsaugą nuo triukšmo sukeliamo dirginimo ir miego trikdymo, ir išsaugoti tyliąsias zonas. […]. 28. Vakaro triukšmo rodiklis (L_vakaro) – vakaro metu (nuo 19 val. iki 22 val.) triukšmo sukelto dirginimo rodiklis – vidutinis ilgalaikis A svertinis garso lygis, nustatytas kaip vienų metų vakaro vidurkis.“

3 straipsnis „Pagrindiniai triukšmo valdymo principai ir priemonės“ – „1. Pagrindiniai triukšmo valdymo principai: 1) žmogaus apsauga nuo triukšmo – joks asmuo neturi būti veikiamas tokio lygio triukšmo, dėl kurio kyla pavojus jo gyvybei ir sveikatai; 2) žmogaus gyvenimo kokybės užtikrinimas; 3) visuomenės informavimas […]. 2. Pagrindinės triukšmo valdymo priemonės: 1) transporto srautų planavimas; […] 4) techninės priemonės triukšmo šaltiniuose (mažesnį triukšmą skleidžiančių šaltinių parinkimas, triukšmo mažinimas šaltinyje, triukšmo mažinimas poveikio vietoje); 5) garso perdavimo mažinimas; […] 7) triukšmo kontrolė […].“

5 straipsnio „Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompetencija“ 1 dalis – „Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendindama triukšmo prevencijos valstybės politiką, Vyriausybės įgaliotų valstybės institucijų teikimu: […] 3) koordinuoja ministerijų ir Vyriausybės įstaigų veiklą įgyvendinant šį įstatymą; 4) tvirtina Valstybinės triukšmo kontrolės tvarkos aprašą ir įgalioja atitinkamas valstybės institucijas atlikti triukšmo kontrolę. […].“

7 straipsnis „Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencija“ – „Sveikatos apsaugos ministerija: 1) formuoja triukšmo prevencijos valstybės politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą […].“

9 straipsnio „Susisiekimo ministerijos kompetencija“– „Susisiekimo ministerija: […] 3) nustato pavaldžių viešojo administravimo subjektų, įmonių, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina, ir akcinės bendrovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos kompetenciją triukšmo valdymo srityje ir prižiūri, kaip ji įgyvendinama […].“

13 straipsnis „Savivaldybių institucijų kompetencija“ – „1. Savivaldybių tarybos: […] 2) tvirtina triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisykles […]; 5) tvirtina triukšmo prevencijos zonas; 6) nustato savivaldybės strateginiame plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos planuose triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones; 7) prižiūri, kaip savivaldybės vykdomosios institucijos, kiti pavaldūs viešojo administravimo subjektai įgyvendina funkcijas triukšmo valdymo srityje. 2. Savivaldybių vykdomosios institucijos, kiti pavaldūs viešojo administravimo subjektai: […] 6) įgyvendina savivaldybės tarybos patvirtintuose savivaldybės strateginiame plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos planuose numatytas triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones; 7) įgyvendina triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones, įtrauktas į regionų plėtros planus […]; 9) […] atlieka triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių laikymosi kontrolę; 10) atlieka kitas triukšmo valdymo funkcijas, numatytas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose. […].“

18 straipsnis „Triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių planavimas aglomeracijose, pagrindinių kelių ruožuose, pagrindinių geležinkelio kelių ruožuose, stambiuose oro uostuose ir šių priemonių įgyvendinimas“ 8 dalis – „Aglomeracijose, pagrindinių kelių ruožuose […] triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonės įgyvendinamos prioriteto tvarka – pirmiausia įgyvendinamos triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonės, kurias įgyvendinus triukšmas būtų sumažintas ties pastatais ar pastatų grupėmis, kurių triukšmo prevencijos priemonių įgyvendinimo poreikio prioriteto rodiklis yra didesnis. Triukšmo prevencijos priemonių įgyvendinimo poreikio prioriteto rodiklį apskaičiuoja šio straipsnio 1 dalyje nurodytus triukšmo prevencijos veiksmų planus rengiančios institucijos.“

22 straipsnis „Triukšmo kontrolė“ – „1. Triukšmo kontrolė privaloma […] zonose, kur triukšmas viršija arba gali viršyti ribinius dydžius. […]. 3. Triukšmo kontrolę atlieka šio įstatymo ir kitų teisės aktų įgaliotos valstybės ir savivaldybių institucijos. 4. Triukšmo kontrolę atliekančios valstybės ir savivaldybių institucijos teikia asmenims triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių įgyvendinimo reikalavimus. Šiuos reikalavimus turi įvykdyti: 1) juridiniai asmenys, užsiimantys gamyba, – ne vėliau kaip per 90 kalendorinių dienų; 2) juridiniai asmenys, užsiimantys prekyba, – ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų; 3) juridiniai asmenys, atliekantys statybos, rekonstrukcijos, remonto darbus viešosiose vietose, miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse, – ne vėliau kaip per 4 kalendorines dienas; 4) fiziniai asmenys – ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas. 5. Triukšmo kontrolės institucijos šio straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytus terminus motyvuotu triukšmo šaltinių valdytojų prašymu gali pratęsti, bet ne ilgiau kaip pusę atitinkamo termino laiko. 6. Šio straipsnio reikalavimų įgyvendinimo kontrolės tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija. 7. Triukšmo šaltinių valdytojai, laiku neįvykdę nustatytų reikalavimų, atsako įstatymų nustatyta tvarka. 8. Jei triukšmo prevencijos priemonėms įgyvendinti reikia didelių kapitalinių sąnaudų ir ilgesnio laiko, palyginti su šio straipsnio 4 dalyje nurodytais terminais, triukšmo valdytojai triukšmo mažinimo planus suderina su triukšmo kontrolės institucijomis. […].“

27 straipsnis „Triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonės“ 2 dalis – „Siekdamos apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, kai viršijami triukšmo ribiniai dydžiai, savivaldybių institucijos kartu su Sveikatos apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija turi teisę laikinai: […] 2) taikyti kitas triukšmo mažinimo priemones; 3) suderinusios su Susisiekimo ministerija, nustatytoje teritorijoje apriboti arba uždrausti transporto priemonių eismą. 3. Valstybinės reikšmės nepagrindinių kelių, kurie yra ne aglomeracijose, triukšmo mažinimo priemonių reikalavimus nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“

30 straipsnis „Asmenų teisės“ – „Asmenys turi teisę Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka: 1) iš valstybės ir savivaldybių institucijų gauti teisingą informaciją apie triukšmo lygius, triukšmo prevencijos ir triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimą, leidžiamus triukšmo normatyvus ir planuojamų naudoti triukšmo šaltinių pavojingumą sveikatai; […] 3) reikalauti, kad būtų nutrauktas triukšmo šaltinių poveikis visuomenės sveikatai ir aplinkai.“

1.6. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (SEĮ)

1 straipsnio „Įstatymo paskirtis ir taikymas“ 2 dalis – „Keliams, jų projektavimui, tiesimui ir priežiūrai, kelio statiniams, įrenginiams, techninėms eismo reguliavimo priemonėms keliamus reikalavimus ir su tuo susijusias kelių savininkų bei kitų institucijų, valstybės įmonių ir akcinės bendrovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos pareigas nustato Lietuvos Respublikos kelių įstatymas.“

10 straipsnio „Eismo saugumo užtikrinimas“ 8 dalis – „Užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius: […] 2) iš savivaldybės administravimo subjektų ir valstybinio administravimo subjektų savivaldybėje, nevyriausybinių organizacijų atstovų sudaro savivaldybės eismo saugumo komisiją, tvirtina jos nuostatus. […]; 3) sprendžia eismo organizavimo klausimus miestų ir kaimų gyvenamosiose vietovėse, vietinės reikšmės keliuose; 4) organizuoja vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, transporto infrastruktūros objektų projektavimą, statybą, gatvių tiesimą, taisymą ir rekonstravimą […], gali organizuoti savivaldybei priklausančių vietinės reikšmės kelių ir gatvių poveikio kelių saugumui vertinimą, reguliarų kelio saugumo patikrinimą, kelių darbo vietų aptvėrimo saugumo patikrinimą ir viso kelių tinklo saugumo vertinimą […].“

11 straipsnis „Saugių eismo sąlygų užtikrinimas keliuose“ – „1. Saugias eismo sąlygas valstybinės reikšmės keliuose užtikrinančių eismo saugumo priemonių įgyvendinimą koordinuoja Susisiekimo ministerija arba jos įgaliota viešoji įstaiga Transporto kompetencijų agentūra, organizuoja akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija. Savivaldybės ar kiti juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys – kelių savininkai ar valdytojai, atlikdami priskirtąsias funkcijas, užtikrina vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse saugias eismo sąlygas, įgyvendindami juose eismo saugumo priemones. 2. Eismo saugumo priemonės įgyvendinamos projektuojant, tiesiant, rekonstruojant, taisant (remontuojant) ir prižiūrint kelius, vadovaujantis Lietuvos kelių projektavimo normatyviniais dokumentais, Lietuvos Respublikos standartais ir kitais normatyviniais teisės aktais. Eismo organizavimą reglamentuojančiais teisės aktais turi būti siekiama užtikrinti eismo organizavimo priemonių (šviesoforų, kelio ženklų ir kelių ženklinimo) įskaitomumą ir pastebimumą vairuotojams ir automatizuotoms pagalbinėms vairavimo sistemoms. […].“

1.7. Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo (VSPĮ):

2 straipsnio „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ 14 dalis – „Valstybinė visuomenės sveikatos saugos kontrolė – įgaliotų valstybės institucijų ir pareigūnų atliekami veiksmai ūkinės komercinės veiklos atitikties visuomenės sveikatos saugos norminių teisės aktų reikalavimams įvertinti bei administracinėms poveikio priemonėms taikyti.“

15 straipsnis „Nacionalinio visuomenės sveikatos centro kompetencija“ – „Nacionalinis visuomenės sveikatos centras: […] 2) pagal asmenų prašymus, pranešimus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems viešojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą kontroliuojamų sričių sąrašą […].“

15¹ straipsnio „Visuomenės sveikatos priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų aiškinimas ir konsultacijų teikimas“ 1 dalis – „1. Apibendrintus visuomenės sveikatos priežiūros veiklą reglamentuojančių teisės aktų taikymo visuomenės sveikatos priežiūros veiklos klausimais išaiškinimus teikia ir skelbia Sveikatos apsaugos ministerija jos nustatyta tvarka.“

1.8. Viešojo administravimo įstatymo (VAĮ):

2 straipsnis „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ – „20. Viešojo administravimo subjektas – viešasis juridinis asmuo, valstybės ar savivaldybės valdoma įmonė, kolegiali ar vienasmenė institucija, neturinti juridinio asmens statuso, įstatymų nustatytą specialų statusą turintis fizinis asmuo, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą. […]. 22. Viešųjų paslaugų teikimo administravimas – įstatymų nustatyta tvarka atliekama viešojo administravimo subjektų veikla nustatant viešųjų paslaugų teikimo taisykles ir tvarką, išduodant leidimus teikti viešąsias paslaugas, steigiant atitinkamos formos juridinius asmenis arba parenkant kitus asmenis, teiksiančius viešąsias paslaugas, taip pat viešųjų paslaugų teikimo priežiūra. 23. Šiame įstatyme vartojamos sąvokos „valstybės valdoma įmonė“ ir „savivaldybės valdoma įmonė“ suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme.“

3 straipsnis „Viešojo administravimo principai“ – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: […] 4) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; 5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį […].“

4 straipsnio „Viešojo administravimo subjektų sistema“ 2 dalis – „Valstybinio administravimo subjektai yra […] valstybės valdomos įmonės, […] šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą.“

5 straipsnio „Viešojo administravimo įgaliojimų suteikimas“ 2 dalies 4 punktas – „valstybės ar savivaldybių valdomoms įmonėms gali būti suteikiami įgaliojimai atlikti funkcijas šio įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 punktuose nustatytose viešojo administravimo srityse ir tik tais atvejais, kai pagrindžiama, kad nėra valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų, kurioms šie įgaliojimai gali būti suteikti, ir kai tokie įgaliojimai yra tiesiogiai susiję su tų valstybės ar savivaldybių valdomų įmonių veiklos tikslais […].“

6 straipsnio „Viešojo administravimo sritys“ – „Viešojo administravimo sritys: […] 2) administracinių sprendimų priėmimas; 3) administracinių paslaugų teikimas […].“

10 straipsnio „Administracinių sprendimų priėmimas“ 4 dalis – „Viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. […]. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.“

11 straipsnio „Prašymų ir skundų administraciniam sprendimui priimti pateikimas ir nagrinėjimas“ 3 dalis – „Prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu: […] 3) paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą; […] 5) nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo asmeniui dienos iki skundo padavimo dienos yra praėjęs daugiau kaip vienas mėnuo; 6) prašymas ar skundas viešojo administravimo subjektui pateiktas ne pagal kompetenciją.“

21 straipsnis „Viešojo administravimo subjektų sistemos stebėsena“ – „1. Viešojo administravimo subjektų sistemos stebėsena vykdoma, siekiant laiku pastebėti viešojo administravimo subjektų sistemos pokyčius, juos įvertinti ir numatyti šios sistemos tobulinimo ir galimų neigiamų pasekmių prevencijos priemones. 2. Vyriausybės nustatyta tvarka Viešojo administravimo subjektų sistemos stebėseną organizuoja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“

1.9. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – VTVĮ) 2 straipsnio 16 dalis – „Valstybės valdoma įmonė – valstybės įmonė, veikianti pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, taip pat valstybės valdoma bendrovė.“

1.10. Teisėkūros pagrindų įstatymo (TPĮ) 3 straipsnis „Teisėkūros principai“ – „1. Teisėkūros principai išreiškia tam tikrus imperatyvius reikalavimus, keliamus teisėkūroje dalyvaujantiems subjektams, siekiant sukurti vientisą, nuoseklią, darnią ir veiksmingą teisės sistemą. 2. Teisėkūroje vadovaujamasi šiais principais: […] 3) pagarbos asmens teisėms ir laisvėms, reiškiančiu, kad teisės aktų nuostatos turi užtikrinti ir negali paneigti Konstitucijoje, Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų asmens teisių ir laisvių, teisėtų interesų; […] 6) aiškumo, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas; 7) sistemiškumo, reiškiančiu, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams, įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina.“

1.11. Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ):

2 straipsnio „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ 1 dalis – „1. Administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas […].“

3 straipsnio „Ginčai dėl teisės“ 1 dalis – „1. Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus.“

22 straipsnis „Bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimų sprendimas“ – „2. Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja. 3. Kai administraciniam teismui kyla abejonių, ar byla teisminga bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, bylos rūšinio teismingumo klausimus rašytinio proceso tvarka išsprendžia speciali teisėjų kolegija, kurią sudaro Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas ir po vieną šių teismų pirmininkų paskirtą teisėją. […].“

1.12. Teismų įstatymo 31 straipsnis „Vyriausiojo administracinio teismo kompetencija“ – „2. Vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus. 3. Į Vyriausiojo administracinio teismo sprendimuose ir nutartyse esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus. […].“

1.13. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 291 patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų:

7 punktas – „Vidaus reikalų ministerijos veiklos tikslai yra: […] 7.2. formuoti valstybės politiką viešojo administravimo srityje, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą […].“

10 punktas – „Vidaus reikalų ministerija, siekdama 7.2 papunktyje nustatyto veiklos tikslo: 10.1. rengia pasiūlymus dėl viešojo administravimo subjektų sistemos institucinės ir funkcinės sąrangos tobulinimo, viešojo administravimo subjektų kompetencijų gryninimo, administracijų struktūrų ir valdysenos tobulinimo; […] 10.5. atlieka funkciją, nurodytą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje.“

1.14. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (Prašymų nagrinėjimo taisyklės)

32 punktas – „Prašymai ir skundai, išskyrus prašymus ir skundus, į kuriuos Taisyklių 18 punkte nustatyta tvarka galima atsakyti iš karto arba ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodytus terminus.“

45 punktas – „Į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį […].“

1.15. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 321 „Dėl Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo įgyvendinimo“ patvirtinto Triukšmo prevencijos veiksmų planų sudarymo ir patvirtinimo bei juose nustatytų triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių įgyvendinimo tvarkos aprašo (Aprašas):

5 punktas – „Veiksmų planų projektuose pateikiama ši informacija: […] 5.1. Veiksmų plano apimamų […] pagrindinių kelių ruožų […] aprašymas […]; 5.8. triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonės, kurių ketinama imtis per artimiausius 5 metus, įskaitant visas tyliosioms zonoms išsaugoti skirtas priemones (transporto planavimas, teritorijų planavimas, techninės priemonės triukšmo šaltiniuose, mažiau triukšmo keliančių triukšmo šaltinių parinkimas, triukšmo mažinimo priemonės garso sklidimo kelyje, teisinės arba ekonominės priemonės, subsidijos ar dotacijos) […].“

6 punktas – „Reikalavimai Aprašo 5.8 papunktyje nurodytoms triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonėms: 6.1. Institucijos, kelių […] valdytojai turi įgyvendinti tokias jų valdomų kelių […] triukšmo šaltinių keliamo ir jų veiklos lemiamo triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones (įgyvendinamas triukšmo šaltiniuose, garso sklidimo kelyje ar skirtas pastatų garso izoliacijai pagerinti), kurios užtikrintų, kad palyginti su situacija, buvusia iki Veiksmų plano sudarymo pradžios (vertinant pagal kiekvieną šiame papunktyje nurodytą triukšmo šaltinio kategoriją, triukšmo rodiklį ir triukšmo veikiamų pastatų paskirtį atskirai), būtų pasiektas vienas iš žemiau nurodomų tikslų ar jų derinys: triukšmo ribinius dydžius viršijančio triukšmo veikiamuose pastatuose gyvenančių žmonių, ugdomų mokinių, stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų pastatuose gydomų pacientų skaičius sumažėtų 2,5 ir daugiau proc. (įskaičiuojant ir pastatuose, kuriuose per Veiksmų plano įgyvendinimo laikotarpį bus įgyvendintos pastatų garso izoliacijai pagerinti skirtos priemonės, gyvenančių žmonių, ugdomų mokinių, stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų pastatuose gydomų pacientų skaičių); pastatų, kuriuose per Veiksmų plano įgyvendinimo laikotarpį bus įgyvendintos pastatų garso izoliacijai pagerinti skirtos priemonės, skaičius padidėtų 2,5 ir daugiau proc.; triukšmo, viršijančio ribinius dydžius, veikiamų teritorijų plotas sumažėtų 2,5 ir daugiau proc. 6.2. Įgyvendinamų pastatų garso izoliacijai pagerinti skirtų priemonių garso izoliavimo efektyvumas turi atitikti aplinkos ministro patvirtintus pastatų vidaus aplinkos apsaugos nuo triukšmo reikalavimus. Planuojant pastatų garso izoliacijai pagerinti skirtas priemones turi būti atsižvelgiama į aplinkos ministro patvirtintus pastatų šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo reikalavimus. 6.3. Kelių transporto triukšmo poveikiui visuomenės sveikatai mažinti nustatoma viena iš šių priemonių ar jų derinys: kelio dangos priežiūra ar atnaujinimas; atitinkamų transporto priemonių kategorijų eismo greičio ribojimas; atitinkamų transporto priemonių kategorijų eismo draudimas atitinkamomis valandomis atitinkamuose kelių ruožuose; mažiau triukšmo keliančių transporto priemonių susisiekimo infrastruktūros įrengimas ar plėtra; triukšmo užtvarų įrengimas; kelių transporto triukšmo veikiamų pastatų, kuriuose ar kurių aplinkoje taikomi sveikatos apsaugos ministro patvirtintų triukšmo ribinių dydžių reikalavimai, garso izoliacijos pagerinimas (esamų langų keitimas).“

1.16. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 321 „Dėl Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo įgyvendinimo“ patvirtinto Valstybinės triukšmo kontrolės tvarkos aprašo:

3 punktas – „Valstybinę triukšmo kontrolę vykdo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro įgalioti valstybės tarnautojai […] (toliau – Kontrolieriai).

10 punktas – „Kontrolieriams per patikrinimą nustačius sveikatos apsaugos ministro patvirtintų triukšmo ribinių dydžių reikalavimų pažeidimų, Triukšmo šaltinių valdytojams pateikiami reikalavimai neviršyti triukšmo ribinių dydžių. Kontrolierių reikalavimus Triukšmo šaltinių valdytojai turi įvykdyti per Triukšmo valdymo įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 4 punktuose ir 5 dalyje nustatytus terminus, kurie pradedami skaičiuoti nuo reikalavimų pateikimo dienos. Šiame punkte nurodyti Kontrolierių reikalavimai Triukšmo šaltinių valdytojams pateikiami patikrinimo akte.

12 punktas – „Pasibaigus Tvarkos aprašo 10 arba 11 punktuose nurodytiems terminams, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka vykdoma triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių įgyvendinimo reikalavimų vykdymo kontrolė.“

13 punktas – „Triukšmo šaltinio valdytojui per Tvarkos aprašo 10 arba 11 punktuose nurodytus terminus neįvykdžius jam pateiktų reikalavimų neviršyti triukšmo ribinių dydžių, Kontrolieriai priima sprendimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą pradėti administracinio nusižengimo teiseną dėl Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymo ar pažeidimo ir kreipiasi į savivaldybės administraciją (-as), kurioje (-se) yra Triukšmo šaltinis, dėl kurio nustatytas triukšmo ribinių dydžių viršijimas, su prašymu taikyti Triukšmo valdymo įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nurodytus veiksmus.“

1.17. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. V-946 patvirtinto Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento 65 punktas – „Kontrolės metu nustačius visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, administracinė atsakomybė taikoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatomis.“

1.18. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2018 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 3-300 patvirtinto Valstybinės reikšmės nepagrindiniuose kelių ruožuose, kurie yra ne aglomeracijose, kelių transporto keliamo triukšmo mažinimo priemonių taikymo reikalavimų aprašo (Triukšmo mažinimo priemonių aprašas):

27 punktas – „Urbanizuotose miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse esančių gyvenamųjų namų ir gyvenamosios aplinkos apsaugą nuo triukšmo planuoja ir įgyvendina šių gyvenamųjų namų savininkai, išskyrus atvejus, kai: 27.1. statomas naujas kelias; 27.2. didinamas eismo juostų skaičius rekonstruojant esamą kelią ir platinant kelio juostą; 27.3. esamoje kelio juostoje rekonstruojant kelio statinį, yra padidinamas esamas kelių transporto triukšmo lygis pastatų aplinkoje.“

28 punktas – „Valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija vykdo valstybinės reikšmės nepagrindinių kelių, kurie yra ne urbanizuotose (neužstatytose) miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse, triukšmo valdymą vadovaudamasi šiais principais: 28.1. siekti nepadidinti triukšmo lygio atliekant: 28.1.1. kelio statinio rekonstravimą esamoje kelio juostoje; 28.1.2. kapitalinį kelio statinio remontą; 28.2. siekti sumažinti triukšmo lygį iki reglamentuojamų triukšmo ribinių dydžių, kai planuojama: 28.2.1. statyti naują kelią; 28.2.2. rekonstruoti esamą kelią – didinti eismo juostų skaičių ir platinti esamą kelio juostą.“

1.19. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2024 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3-48 patvirtintų AB „Via Lietuva“ įstatų (Bendrovės įstatai):

1 punktas – „Akcinė bendrovė „Via Lietuva“ […] yra ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo […].

2 punktas – „Bendrovė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija […], Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu […], kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais […].“

8 punktas – „Bendrovės veiklos objektas – organizuoti ir koordinuoti valstybinės reikšmės automobilių kelių atkūrimą, priežiūrą ir plėtrą; atlikti Lietuvos Respublikos kelių įstatyme, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas […].“

1.20. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2025 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3-34 patvirtintų Triukšmo mažinimo valstybinės reikšmės keliuose rekomendacijų (Rekomendacijos):

1 punktas – „Rekomendacijose išdėstyti kelių eismo sukeliamo triukšmo mažinimo būdai ir priemonės, taikomi planuojant, projektuojant, tiesiant, rekonstruojant, taisant ir prižiūrint valstybinės reikšmės kelius.

2 punktas – „Rekomendacijos skirtos valstybinės reikšmės kelių planuotojams, projektuotojams, statytojams ir savininkui (valdytojui).“

41 punktas – „Triukšmą mažinančios priemonės skiriamos į 3 grupes: 41.1. Priemonės, taikomos triukšmo šaltinyje: tylesnė kelio danga, kelių priežiūra (dangos atnaujinimo, remonto darbai); eismo valdymo priemonės; tylesnė statybos ir priežiūros darbams naudojama įranga, tylesni darbo metodai. 41.2. Priemonės, taikomos triukšmo sklidimo kelyje: kelio plano sprendiniai (pvz.: aplinkkelis); kelio projekto sprendiniai (pvz.: iškasa, kelio pylimas, tunelis); triukšmo mažinimo įrenginiai (pvz.: triukšmo užtvaros, pylimai, želdiniai). 41.3. Priemonės, taikomos gavėjui (pvz.: pastato langų izoliavimas).

42 punktas – „Triukšmo prevencijos, triukšmo sumažinimo priemonė parenkama pagal šiuos kriterijus: 42.1. saugomo objekto: gyventojų ir būstų skaičių; gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų, aukštingumą; teritorijos plotą; 42.2. įgyvendinimo galimybių: techninių inžinerinių galimybių; kraštovaizdžio, reljefo ypatumų; suderinamumo su kitomis strategijomis (kraštovaizdžio, eismo saugumo, visuomenės saugumo, kt.); gretimybių gyventojų nuomonės (priimtinumas, prieštaravimas); 42.3. priemonių efektyvumo; 42.4. ekonomiškumo; 42.5. estetinius; 42.6. priežiūros; 42.7. saugumo; 42.8. ilgalaikiškumo.“

1.21. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr.V-604 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ (HN 33:2011):

6 punktas – „Šioje higienos normoje vartojamos sąvokos ir jų apibrėžtys: […]. 6.14. Transporto sukeliamas triukšmas – transporto priemonių (kelių, geležinkelių, orlaivių) eismo sukeliamas nuolatinis arba daugelio kartotinių pavienių garso įvykių triukšmas.“

7 punktas – „Triukšmas gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje įvertinamas matavimo ir (ar) modeliavimo būdu, gautus rezultatus palyginant su atitinkamais šios higienos normos 1 ir 2 lentelėje pateikiamais didžiausiais leidžiamais triukšmo ribiniais dydžiais gyvenamuosiuose bei visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje.“

8 punktas – „Nepastovus triukšmas gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje vertinamas pagal ekvivalentinį garso slėgio lygį ir maksimalų garso slėgio lygį, o pastovus – pagal ekvivalentinį garso slėgio lygį. […].“

1.22. Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. T-286 patvirtintų Triukšmo prevencijos Pakruojo rajono viešosiose vietose taisyklių (Taisyklės):

1 punktas – „Triukšmo prevencijos Pakruojo rajono viešosiose vietose taisyklės […] parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymu, kitais įstatymais ir teisės aktais.“

2 punktas – „Taisyklių tikslas – reglamentuoti veiklos, kurią vykdant skleidžiamas triukšmas viešosiose vietose, valdymą, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą bei aplinką nuo neigiamo triukšmo poveikio ir užtikrinti žmonių gyvenimo kokybės gerinimą.

12 punktas – „Savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgalioti valstybės tarnautojai privalo reikalauti, kad: 12.1. triukšmo šaltinių valdytojai tikslintų ir keistų triukšmo šaltinių naudojimo trukmę ir konkretų šių šaltinių veiklos pradžios ir pabaigos laiką; 12.2. išduodant leidimą statyti, užbaigtuose statiniuose būtų atliktos ekspertizės ir nustatyta, ar įgyvendinti visi triukšmo mažinimo reikalavimai.

15 punktas – „Triukšmo šaltinių valdytojai privalo laikytis nustatytų triukšmo ribinių dydžių ir užtikrinti, kad naudojamų įrenginių lygis neviršytų vietovei, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai, nustatytų triukšmo ribinių dydžių.“

16 punktas – „Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotiems asmenims pareikalavus, triukšmo šaltinių valdytojai privalo tikslinti ir keisti triukšmo šaltinių naudojimo trukmę ir konkretų šių šaltinių veiklos pradžios ir pabaigos laiką.“

19 punktas – „Taisyklių vykdymą kontroliuoja Savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgalioti asmenys, seniūnijų seniūnai, Šiaulių visuomenės sveikatos centro Pakruojo filialas, Pakruojo rajono policijos komisariatas.“

20 punktas – „Triukšmo kontrolę atliekančios institucijos teikia asmenims triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių įgyvendinimo reikalavimus. Šiuos reikalavimus turi įvykdyti: 20.1. juridiniai asmenys, besiverčiantys gamyba, – ne vėliau kaip per 90 kalendorinių dienų; 20.2. juridiniai asmenys, besiverčiantys prekyba, – ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų; 20.3. juridiniai asmenys, atliekantys statybos, rekonstrukcijos, remonto darbus rajono viešosiose vietose, gyvenamojoje aplinkoje, – ne vėliau kaip per 4 kalendorines dienas; 20.4. fiziniai asmenys – ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas.“

 

 

 

4 priedas

 

TYRIMUI REIKŠMINGA TEISMŲ PRAKTIKA

 

1. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (KT) praktika

2001 m. liepos 12 d. nutarimas – „vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinio saugumo principas. Jis reiškia valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus bei teisėtus lūkesčius. Principo paskirtis – laiduoti asmens pasitikėjimą savo valstybe ir teise. Analizuojant šį principą pažymėtini du aspektai. Pirma, teisinio saugumo imperatyvas suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus pačiam teisiniam reguliavimui. Jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai. Žemesnio lygmens teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnio lygmens teisės aktams, ir joks teisės aktas negali prieštarauti Konstitucijai. […]. Teisinio saugumo principo turi laikytis visos valstybinės valdžios institucijos […].“

2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas – „Valstybės tarnybos sistemos, valdžios įstaigų darbas turi būti organizuotas taip, kad į valdžios įstaigas, valstybės tarnautojus kreipęsi žmonės nepatirtų savivalės, piktnaudžiavimo, biurokratizmo, kad jų reikalai būtų nagrinėjami ir sprendžiami nevilkinant. Valstybės tarnybos prieinamumo žmonėms reikalavimas sietinas ir su valstybės tarnybos, kaip sistemos, darna (taigi ir su būtinumu užtikrinti valstybės tarnybos sistemos vieningumą). Neleistina, kad valstybės ir savivaldybių įstaigų darbas būtų organizuotas taip, kad į valstybės ar savivaldybės instituciją, valstybės tarnautoją tam tikru reikalu kreipęsis asmuo būtų priverstas dar kartą kreiptis tuo pačiu reikalu dėl to, kad po pirmojo kreipimosi, nors šis ir buvo pagrįstas ir atitiko visus teisės aktuose nustatytus reikalavimus (įskaitant procedūrinius), šio reikalo nagrinėjimas nebuvo inicijuotas.“

„Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir tai, kad turi būti užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės, kad visos valstybės valdžią įgyvendinančios ir kitos valstybės ir savivaldybių institucijos, visi pareigūnai turi veikti remdamiesi teise […].“

„Poįstatyminiu teisės aktu yra realizuojamos įstatymo normos, todėl poįstatyminiu teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis, nes taip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu (Konstitucinio teismo 2002-08-21 nutarimas); pažymėtina tai, kad poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai, jie turi būti priimami remiantis įstatymais, nes poįstatyminis teisės aktas, yra įstatymo normų taikymo aktas nepriklausomai nuo to, ar tas aktas yra vienkartinio (ad hoc) taikymo, ar nuolatinio galiojimo (Konstitucinio teismo 2003-12-30 nutarimas).“

2009 m. birželio 22 d. nutarimas – „Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja visų teisės aktų hierarchiją ir neleidžia poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykių, kurie turi būti reguliuojami tik įstatymu, taip pat poįstatyminiais teisės aktais nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme, nebūtų grindžiamas įstatymais (Konstitucinio Teismo 2006-03-14 nutarimas), nes taip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminiu teisės aktų atžvilgiu (Konstitucinio Teismo 2002-08-21 nutarimas).“

2014 m. gegužes 9 d. nutarimas – „Aiškindamas Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalį, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad žmogaus ir visuomenės sveikata yra viena svarbiausių visuomenės vertybių (Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 11 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2009 m. rugsėjo 2 d., 2011 m. birželio 21 d. nutarimai), taip pat kad žmonių sveikatos apsauga yra konstituciškai svarbus tikslas, viešasis interesas, o rūpinimasis žmonių sveikata – tai valstybės funkcija (Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2009 m. rugsėjo 2 d., 2011 m. birželio 21 d. nutarimai). Todėl toks ūkinės veiklos ribojimas, kuriuo siekiama apsaugoti žmonių sveikatą, traktuotinas kaip skirtas bendrai tautos gerovei užtikrinti ir, jeigu yra paisoma iš Konstitucijos kylančių reikalavimų, savaime nelaikytinas pažeidžiančiu Konstituciją (Konstitucinio Teismo 2005 m. rugsėjo 29 d., 2011 m. birželio 21 d. nutarimai).“

2022 m. spalio 12 d. nutarimas – „Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu […]. Kai kada poreikį įstatymų nustatytą teisinį reguliavimą detalizuoti ir sukonkretinti poįstatyminiuose teisės aktuose gali lemti būtinumas teisėkūroje remtis specialiomis žiniomis ar specialia (profesine) kompetencija (inter alia 2005 m. vasario 7 d., 2007 m. gegužės 5 d., 2020 m. gruodžio 7 d. nutarimai), tačiau, kaip ne kartą yra pabrėžęs Konstitucinis Teismas, jokiomis aplinkybėmis poįstatyminiais teisės aktais negalima nustatyti asmens teisės atsiradimo sąlygų, riboti teisės apimties; poįstatyminiais teisės aktais negalima nustatyti ir tokio su žmogaus teisėmis, jų įgyvendinimu susijusių santykių teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme.“

 

2. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) praktika:

2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁵-990/2007 – „Viešojo administravimo subjektų veiksmai turi būti aiškūs, nedviprasmiški.“

2012 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁵⁰²-1605/2012 – „Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą (KT 1999-05-11, 2004-12-13 nutarimai, 2004-11-05 išvada). Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (LVAT 2005-05-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A¹⁰-655/2005). […] kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.).“

2012 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2327/2012 – „Viešojo administravimo subjektui praleidus įstatyme ar kitame teisės akte nustatytą administracinio sprendimo priėmimo terminą, galima konstatuoti viešojo administravimo subjekto neveikimą, tai suteikia teisę asmeniui ginti savo teises kreipiantis su skundu.“

2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-805-492/2017 – „Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. sausio 16 d. nutartyje civilinėje byloje 3 K-3-112/2013 yra išaiškinęs, kad Asmens teisė į sveikatos apsaugą ir sveiką aplinką užtikrinama Konstitucijos 53 ir 54 straipsniuose, kuriuose, be kitų nuostatų, įtvirtinta valstybės pareiga rūpintis žmonių sveikata, valstybės ir visos visuomenės pareiga saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių, nustatyti pagrindiniai Lietuvos valstybės aplinkos apsaugos politikos tikslai bei kryptys. […].

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnis saugo asmens teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, būsto neliečiamybę ir susirašinėjimo slaptumą. Nors Konvencijoje nėra aiškiai įtvirtintos teisės į švarią ir ramią aplinką, tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje yra atskleidęs platesnį teisės į būsto neliečiamybę turinį, nurodydamas, kad asmuo turi teisę į būsto neliečiamybės gerbimą, reiškiančią ne tik teisę į atitinkamą plotą, bet ir teisę į ramų naudojimąsi juo. Teisės į būsto neliečiamybės gerbimą pažeidimai neapsiriboja konkrečiais ar fiziniais pažeidimais, pvz., neteisėtu patekimu į būstą, bet taip pat apima tuos, kurie nėra konkretūs ar fiziniai, pvz., triukšmas, tarša, kvapai ar kitos suvaržymo formos. Rimto pažeidimo priežastimi gali būti asmens teisės į būsto neliečiamybės gerbimą pažeidimas, jei asmeniui užkertamas kelias netrukdomai naudotis namų patogumais (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Hatton ir kiti prieš Jungtinę karalystę, pareiškimo Nr. 36022/97, 96 p.).“

2017 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-322-552/2017 – „Valdžios institucijos, siekdamos įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, o sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą […].“

2018 m. vasario 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-5-50-502/2018 – „Viešojoje teisėje veikiantys įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems yra suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, o plečiamas valdymo institucijų kompetencijos aiškinimas yra negalimas. Tokios institucijos, vykdydamos įstatymais joms priskirtą veiklą, privalo veikti tik taip, kaip numato teisės aktai, priešingu atveju būtų pažeistas viešojo administravimo subjektui taikytinas bendrojo draudimo principas – veikti taip, kaip nėra leidžiama.“

2018 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-651-624/2018 – „Pagal esamą administracinių teismų praktiką, asmuo, nepriklausomai nuo dokumento, kuriuo kreipiasi į viešojo administravimo subjektą, pobūdžio (skundas, pareiškimas, prašymas), turi teisę, kad šis kreipimasis būtų išnagrinėtas ir į jį būtų atsakyta teisės aktų nustatyta tvarka.“

Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2023 m. balandžio 20 d. nutartis Nr. T-23/2023 – „Kaip matyti iš atsakovės [akcinės bendrovės Lietuvos automobilių kelių direkcija; toliau – LAKD] įstatų […], jos veiklos objektas – organizuoti ir koordinuoti valstybinės reikšmės automobilių kelių atkūrimą, priežiūrą ir plėtrą; atlikti Kelių įstatyme, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas; vykdyti komercinę veiklą transporto infrastruktūros ir kitose srityse […]. Kelių plėtros politika, strategija ir įgyvendinimas reglamentuojamas Kelių įstatymo 5 straipsnyje; LAKD įgaliojimai šioje srityje numatyti aptariamo straipsnio 3 dalyje. Pagal priskirtų funkcijų pobūdį, atsakovė (LAKD) gali veikti tiek privatinės, tiek viešosios teisės reglamentuojamoje srityje. […] […]. Atsakovė yra susisiekimo komunikacijų (valstybinės reikšmės rajoninio kelio) savininko teises ir pareigas įgyvendinantis asmuo (valstybinės reikšmės rajoninio kelio valdytoja), keliamo ginčo atveju veikianti kaip subjektas, kuriam teisės aktais pavesta spręsti dėl galimybių ties privačiu žemės sklypu projektuoti (įrengti) nuovažą nuo valstybinės reikšmės rajoninio kelio. Šia atsakovės veikla realizuojamos kontrolės bei tikrinimo funkcijos, užtikrinant viešosios teisės aktų (lot. acte iuris imperii), be kita ko, Reglamento STR 2.06.04:2014 reikalavimų, susijusių su valstybinės reikšmės keliais, laikymąsi. Ginčijamas atsakovės sprendimas yra priimtas, jai, visų pirma, veikiant viešojo administravimo srityje (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalis; taip pat žr., pvz., mutatis mutandis (lot. su atitinkamais pakeitimais) specialiosios teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 23 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-6/2023, 2023 m. sausio 4 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-2/2023). Specialiosios teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo tarp ieškovų ir atsakovės dėl galimybės ieškovams prisijungti prie valstybinės reikšmės rajoninio kelio atveju, dominuoja ne civiliniai, bet administraciniai teisiniai santykiai.“

2025 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-923-624/2025 – „LVAT teisėjų kolegija […] teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų E. L. ir O. R. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų E. L. ir O. R. skundą atsakovui akcinei bendrovei „Via Lietuva“ (iki pavadinimo pakeitimo 2025 m. vasario 7 d. – LAKD) (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus rajono savivaldybės administracija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. […]. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl LAKD 2023 m. birželio 1 d. rašte Nr. (10.4)2-8279 „Dėl kelio ženklų, pėsčiųjų perėjos ir greičio matuoklio įrengimo“ nurodytų sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo bei pareiškėjų reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jų 2023 m. gegužės 2 d. prašymą pagrįstumo. […]. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą […], nesutinka su dalimi teismo išvadų: atsižvelgdama LAKD procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, susijusius su jo (LAKD) teisinės formos pasikeitimais (nuo 2023 m. sausio 2 d. iš viešojo juridinio asmens ji pertvarkyta į privatųjį) bei vykdomos veiklos vertinimu VAĮ prasme, teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad pagal eismo saugumo užtikrinimą reglamentuojančio SEAKĮ nuostatas, saugias eismo sąlygas valstybinės reikšmės keliuose užtikrinančių eismo saugumo priemonių įgyvendinimą koordinuoja Susisiekimo ministerija arba jos įgaliota viešoji įstaiga Transporto kompetencijų agentūra, o organizuoja – LAKD (SEAKĮ 11 str. 1 d.). Eismo saugumo priemonės įgyvendinamos projektuojant, tiesiant, rekonstruojant, taisant (remontuojant) ir prižiūrint kelius, kurių elementais yra ir techninės eismo reguliavimo priemonės (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 str. 5 d.), vadovaujantis Lietuvos kelių projektavimo normatyviniais dokumentais, Lietuvos Respublikos standartais ir kitais normatyviniais teisės aktais (SEAKĮ 11 str. 2 d.). Taigi, įstatymu nustatyta valstybei priklausančios LAKD kompetencija organizuojant eismo saugumo priemonių įgyvendinamą valstybinės reikšmės keliuose priskirtina viešųjų paslaugų teikimo administravimui (VAĮ 2 str. 22 d.). […] pareiškėjų skundo dalis dėl LAKD rašte nurodyto sprendimo atsisakyti priimti sprendimus, kuriais būtų sumažintas leistinas važiavimo greitis valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 5216 privažiuojamojo kelio prie Nemenčinės nuo kelio Vilnius–Švenčionys–Zarasai atkarpoje […] panaikinimo yra tenkinama, atsakovas į pareigojamas iš naujo išnagrinėti šią 2023 m. gegužės 2 d. Vilniaus rajono Vilkaraisčio kaimo gyventojų skundo dalį.“

 

 

[1] 2025 m. kovo 7 d. pažyma Nr. 4D-2024/2-1439; 2025 m. gegužės 14 d. pažyma Nr. 5D-2025/2.2-272.