aA PAŽYMA DĖL X SKUNDO NR. 5D-2025/2.1-1343 PRIEŠ NACIONALINĘ ŽEMĖS TARNYBĄ PRIE APLINKOS MINISTERIJOS

1. 1. Seimo kontrolierė gavo Y (toliau – Pareiškėjas), kurio interesams atstovauja X (toliau – Pareiškėjo atstovė), skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) pareigūnų veiksmų (neveikimo) įgyvendinant NŽT 2014 m. gegužės 16 d. sprendimą Nr. 48S-442, kuriuo Pareiškėjui buvo atkurtos nuosavybės teises į žemę, ir nagrinėjant Pareiškėjo atstovės prašymą (toliau – Skundas).

 

2. Pareiškėjo atstovė Skunde nurodė:

2.1. NŽT 2014 m. gegužės 16 d. priėmė sprendimą Nr. 48S-442 dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę Pareiškėjui (toliau – Sprendimas), tačiau Sprendimas iki šiol (iki Pareiškėjo atstovės kreipimosi į Seimo kontrolierę) nėra įgyvendintas;

2.2. ji ne kartą kreipėsi į NŽT (tiek žodžiu, tiek raštu) prašydama informuoti, dėl kokių priežasčių Sprendimas nėra įgyvendintas; kada bus įgyvendintas, tačiau jokių „realių veiksmų“ nebuvo atlikta;

2.3. 2025 m. rugsėjo 2 d. pateikė prašymą (toliau – ir Prašymas), kuriame NŽT prašė informuoti apie Sprendimo įgyvendinimą, nurodyti už jo įgyvendinimą atsakingus asmenis, tačiau teisės aktuose nustatytu terminu atsakymo iš NŽT negavo (1 priedas).

 

TYRIMO IŠVADOS

 

3. Tyrimo metu 2025 m. spalio 29 d. ir 2026 m. sausio 22 d. Seimo kontrolierė kreipėsi į NŽT.

 

4. Seimo kontrolierė gavo NŽT 2025 m. gruodžio 2 d. raštą Nr. 1SD-136656-(15.2.48 Mr.) ir 2026 m. vasario 11 d. raštą Nr. 1SD-2722 (2 priedas).

 

5. Tyrimui aktualus teisinis reguliavimas, įtvirtintas Seimo kontrolierių įstatyme (toliau – ir SKĮ), Viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ), Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse, patvirtintose Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Taisyklės), Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) ir teismų praktikoje, suformuotoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje, pateikiama 3 ir 4 prieduose.
6. Atsižvelgiant į tyrimo metu analizuotą informaciją (2 priedas), teisinį reguliavimą (3 priedas), išvados pateikiamos išskiriant šias dalis:

6.1. dėl NŽT pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant Pareiškėjo atstovės Prašymą;

6.2. dėl NŽT pareigūnų veiksmų (neveikimo) įgyvendinant Sprendimą.

 

7. Prieš pateikiant išvadas, atkreiptinas dėmesys į tai, kad NŽT 2014 m. gegužės 16 d. Sprendimu Pareiškėjui buvo atkurtos nuosavybės teisės, perduodant lygiaverčius žemės sklypus, t. y. 9,185 ha žemės ūkio paskirties (kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai) žemės sklypą (projektinis Nr. 659) ir 3,9826 ha miškų ūkio paskirties (ūkinių miškų sklypai) žemės sklypą (projektinis Nr. 1331), esančius <…> viensėdyje, <…> seniūnijoje, Vilniaus rajone. Atsižvelgus į tai, kad Pareiškėjas žemės sklypą (projektinis Nr. 1331) valdo nuosavybės teise (2 priedo 1.2 ir 2.3 papunkčiai), Seimo kontrolierė šioje pažymoje vertino informaciją, susijusią tik su žemės sklypu Nr. 659 (toliau – Žemės sklypas).

 

Dėl NŽT pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant Pareiškėjo atstovės Prašymą

 

8. Apibendrinus Skundo tyrimo metu gautą informaciją (1 ir 2 priedai) ir teisinį reglamentavimą (3 priedas), susijusius su NŽT pareigūnų veiksmais (neveikimu) nagrinėjant Pareiškėjo atstovės Prašymą, atkreiptinas dėmesys į šias aplinkybes:

8.1. asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimą viešojo administravimo subjektuose reglamentuojančių Taisyklių 32 punktas nustato, kad prašymai ir skundai turi būti išnagrinėjami per Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodytus terminus (3 priedo 3 punktas). Pagal Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio dalį, viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Apie priimtą sprendimą (nurodant sprendimo priėmimo priežastis) pratęsti nagrinėjimo terminą turi būti informuojamas prašymą ar skundą pateikęs asmuo (3 priedo 2 punktas).

8.2. NŽT 2025 m. rugsėjo 2 d. gautas ir užregistruotas (reg. Nr. 1GP-39362) Pareiškėjo atstovės Prašymas, kuriame nurodyta, kad NŽT 2014 m. priimtas Sprendimas atkurti nuosavybės teises Pareiškėjui į žemės sklypą (projektinis Nr. 659) nėra įgyvendintas.

Pareiškėjo atstovė Prašyme NŽT prašė: informuoti „kokioje stadijoje šiuo metu yra nuosavybės teisių atkūrimo byla“; nurodyti pareigūną, kuris „[…] atsakingas už šios bylos užbaigimą“; nurodyti terminą, kada Sprendimas bus įgyvendintas; paaiškinti, dėl kokių priežasčių Sprendimas vis dar nėra įgyvendintas (2 priedo 1.7 papunktis).

8.3. NŽT 2025 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. 1SD-134038-(15.2.48 Mr.) (toliau – ir Raštas) Pareiškėjo atstovei, be kita ko, nurodė:

– NŽT 2014 m. gegužės 16 d. Sprendimu Pareiškėjui buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę;

– NŽT Vilniaus rajono skyrius 2019 m. kovo 18 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl Žemės sklypo įregistravimo Nekilnojamojo turto kadastre;

– VĮ Registrų centras 2019 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. SPR5-761 (14.4.) (toliau – 2019 m. kovo 22 d. sprendimas) atmetė NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2019 m. kovo 18 d. prašymą;

– NŽT Vilniaus rajono skyrius 2023 m. gruodžio 29 d. Paslaugų užsakymo aktu Nr. 1DPS-4886-(4.27 E.) (toliau – Paslaugų aktas) Žemės ūkio duomenų centrui (toliau – ŽŪDC) užsakė žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų įgyvendinimo paslaugą – paženklinti Žemės sklypą vietovėje ir parengti kadastro duomenų bylą; ŽŪDC nustatytu terminu (iki 2024 m. rugpjūčio 1 d.) neparengė Žemės sklypo kadastro duomenų bylos;

– NŽT Vilniaus apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyrius (toliau – Skyrius) 2025 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. 1SD-127008-(15.2.48 Mr.) (toliau – 2025 m. lapkričio 10 d. raštas) kreipėsi į ŽŪDC prašydamas: pateikti informaciją, kokie veiksmai yra atlikti įgyvendinant Paslaugų aktu užsakytą paslaugą; nurodyti, dėl kokių priežasčių laiku nepateikta Žemės sklypo kadastro duomenų byla;

– ŽUDC 2025 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. 1S-34401 (toliau – 2025 m. lapkričio 18 d. raštas) informavo NŽT Skyrių, kad darbų atlikimas užsitęsė, nes atlikus dokumentų analizę ir situacijos matavimus nustatyta, kad suprojektuoto Žemės sklypo teritorijoje yra pastatai, kurie nuosavybės teise priklauso tiek Pareiškėjui, tiek kitam fiziniam asmeniui;

– NŽT Skyrius 2025 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. 1SD-131575-(15.2.48 Mr.) (toliau – 2025 m. lapkričio 20 d. raštas) ŽŪDC nurodė tęsti pagal Paslaugų aktą užsakytus kadastrinių matavimų darbus;

– Pareiškėjo atstovė bus informuota apie tolesnius sprendimus (2 priedo 1.2–1.5, 1.8 papunkčiai).

8.4. Pareiškėjo atstovė teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo informuota apie jos Prašymo nagrinėjimo termino pratęsimą (2 priedo 9 punktas).

 

9. Įvertinus tai, kas pirmiau išdėstyta, darytinos išvados, kad:

9.1. NŽT Pareiškėjo atstovės Prašymo nagrinėjimo metu nesivadovavo Viešojo administravimo įstatymo:

– 10 straipsnio 4 dalies nuostatomis, nes atsakymą į Pareiškėjo atstovės Prašymą (NŽT gautą 2025 m. rugsėjo 2 d.) pateikė 2025 m. lapkričio 26 d. raštu, t. y. viršijus VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje nustatytus prašymų nagrinėjimo terminus (pažymos 8.2–8.4 papunkčiai);

– 3 straipsnyje įtvirtintu išsamumo principu, reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį (3 priedo 2 punktas), nes Rašte nenurodė jokių terminų, iki kada ŽŪDC turi (privalo) atlikti Žemės sklypo ženklinimą ir parengti kadastro duomenų bylą, nepaaiškino, kokių veiksmų imsis NŽT, jeigu ŽŪDC neįvykdys ir (arba) vilkins įvykdyti užsakytą paslaugą (pažymos 8.3 papunktis);

9.2. NŽT Skyrius, gavęs Pareiškėjo atstovės prašymą (gautas 2025 m. rugsėjo 2 d.; pažymos 8.2 papunktis), į ŽŪDC dėl informacijos, reikalingos Prašymo nagrinėjimui, kreipėsi praėjus daugiau nei dviem mėnesiams nuo Pareiškėjo atstovės Prašymo gavimo, t. y. jau pasibaigus prašymo nagrinėjimo terminui ir tik po Seimo kontrolierės kreipimosi į NŽT (kreipėsi 2025 m. spalio 29 d. raštu (pažymos 3 punktas).

Atsižvelgus į tai, kas pirmiau išdėstyta, Pareiškėjo atstovės skundo dalis dėl NŽT pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant jos prašymą pripažintina pagrįsta.

 

Dėl NŽT pareigūnų veiksmų (neveikimo) įgyvendinant Sprendimą

 

10. Apibendrinus Skundo tyrimo metu gautą informaciją (1 ir 2 priedai) ir teisinį reglamentavimą (3 priedas), susijusius su NŽT pareigūnų veiksmais (neveikimu) įgyvendinant Sprendimą (kiek tai susiję su Žemės sklypu), atkreiptinas dėmesys į šias aplinkybes:

10.1. NŽT Sprendimas, kuriuo Pareiškėjui buvo atkurtos nuosavybės teisės į Žemės sklypą, priimtas 2014 m. gegužės 16 d. Sprendimo 2 punktas buvo pakeistas NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019 m. kovo 8 d. įsakymu (pakeitimai susiję su specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis ir kelio servitutu) (2 priedo 1.2 papunktis).

10.2. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2019 m. kovo 18 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl Žemės sklypo įregistravimo Nekilnojamojo turto kadastre. VĮ Registrų centras 2019 m. kovo 22 d. sprendimu atmetė NŽT Vilniaus rajono prašymą, nes: Žemės sklypo kadastro duomenų byloje neteisingai nurodyta Žemės sklypo ploto sudėtis pagal žemės naudmenas; sklypo ribos kerta ir neatitinka besiribojančių žemės sklypų ribų (2 priedo 1.3 papunktis).

10.3. NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2023 m. gruodžio 29 d. Paslaugų aktu užsakė ŽŪDC žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų įgyvendinimo paslaugą – iki 2024 m. rugpjūčio 1 d. paženklinti Žemės sklypą vietovėje ir parengti Žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Pažymėtina, kad ŽŪDC nustatytu terminu šios bylos neparengė (2 priedo 1.4 papunktis).

10.4. NŽT Skyrius 2025 m. lapkričio 10 d. raštu kreipėsi į ŽŪDC prašydamas informuoti: kokie veiksmai yra atlikti įgyvendinant Paslaugų aktu užsakytą paslaugą – paženklinti Žemės sklypą vietovėje ir parengti Žemės sklypo kadastro duomenų bylą;  nurodyti dėl kokių priežasčių laiku nepateikta kadastro duomenų byla (2 priedo 1.4 papunktis).

NŽT Skyrius, įvertinęs ŽŪDC 2025 m. lapkričio 18 d. rašte pateiktą informaciją, kad  Paslaugų aktu užsakyti darbai nebuvo atlikti nustatytu terminu, nes atlikus dokumentų analizę ir situacijos matavimus nustatyta, kad suprojektuoto Žemės sklypo teritorijoje yra pastatai, kurie nuosavybės teise priklauso tiek Pareiškėjui, tiek kitam fiziniam asmeniui, 2025 m. lapkričio 20 d. raštu ŽŪDC nurodė tęsti užsakytus darbus ir pakartotinai jo prašė nurodyti: kokie veiksmai ir kada atlikti, nurodant datą, įgyvendinant Paslaugų aktu užsakytą paslaugą; kada yra numatomas Žemės sklypo ženklinimas. ŽŪDC 2025 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. 1S-35186 informavo NŽT, kad ženklinimo darbai numatyti 2025 m. gruodžio 5 d. (2 priedo 1.4–1.6 papunkčiai).

10.5. Žemės sklypas 2025 m. gruodžio 5 d. buvo paženklintas vietovėje, tačiau VĮ Registrų centras, patikrinęs parengtą Žemės sklypo kadastro duomenų bylą, 2026 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. SPR7-1987-(14.8 E) (toliau – 2026 m. sausio 27 d. sprendimas) atsisakė suderinti parengtą kadastro duomenų bylą dėl nustatytų trūkumų, pvz.: kadastro duomenų bylos dokumentai sudaryti ne pagal teisės aktų (skenuotame dokumente nurodyti duomenys yra neįskaitomi) reikalavimus; nenurodyti duomenys apie žemės sklypo plotą, pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, todėl negalima patikrinti, ar sklypo kadastro duomenų byloje nurodyti duomenys atitinka teritorijų planavimo dokumentų sprendinius; neatliktos teisės aktuose nustatytos procedūros, t. y. byla pateikta tikrinimui, nepraėjus 30 dienų terminui dėl pastabų pateikimo ir kt.

10.6. NŽT 2026 m. vasario 3 d. raštu Nr. 1SD-2068 kreipėsi į ŽŪDC prašydama: pateikti informaciją, kokie veiksmai atlikti šalinant VĮ Registrų cento 2026 m. sausio 27 d. sprendime nurodytus trūkumus ir informuoti, kada numatoma pakartotinai pateikti Žemės sklypo kadastro duomenų bylą tikrinti VĮ Registrų centrui (2 priedo 2.2 papunktis).

ŽŪDC 2026 m. vasario 24 d. raštu kreipėsi į NŽT, prašydamas patikslinti Vilniaus rajono savivaldybės <…> kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame 2000 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu (toliau – Žemėtvarkos projektas), suprojektuoto Žemės sklypo ribas, nes: Žemėtvarkos projekte suprojektuoto Žemės sklypo plotas – 9,76 ha, o atliekant kadastrinius matavimus Žemės sklypo plotas gautas – 9,1985 ha; gauta paklaida – 0,5615 ha (neleistinumo ribose); Žemės sklypui yra nustatytas kelio servitutas (tarnaujantis), servituto plotas – 0,0162 ha; patikslinta Žemės sklypo naudojimo paskirtis – žemės ūkio, ir žemės naudojimo būdas (2 priedo 3.1 – 3.2 papunkčiai).

 

11. Atsižvelgus į tai, kas pirmiau išdėstyta, darytina išvada, kad NŽT nesiėmė visų veiksmų, kad užtikrintų Pareiškėjo teisėtų interesų apsaugą, nes:

11.1. NŽT Vilniaus rajono skyrius veiksmų (Paslaugos aktu užsakė paslaugą) dėl Žemės sklypo paženklinimo vietovėje ir kadastro duomenų bylos parengimo ėmėsi 2023 m. gruodžio 29 d., t. y. praėjus daugiau nei 4,5 metų nuo VĮ Registrų centro 2019 m. kovo 18 d. sprendimo, kuriuo buvo atmestas NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2019 m. kovo 8 d. prašymas įregistruoti Žemės sklypą Nekilnojamojo turto kadastre, priėmimo (pažymos 10.2–10.3 papunkčiai).

11.2. NŽT Skyrius tik 2025 m. lapkričio 10 d. raštu kreipėsi į ŽŪDC, prašydamas informuoti apie Paslaugos aktu užsakytos paslaugos įgyvendinimą, nors ŽŪDC Paslaugos aktu užsakytą paslaugą – paženklinti Žemės sklypą vietovėje ir parengti Žemės sklypo kadastro duomenų bylą – turėjo įgyvendinti iki 2024 m. rugpjūčio 1 d. Taigi NŽT į ŽŪDC dėl informacijos apie šios paslaugos įgyvendinimą kreipėsi praėjus 15 mėn. nuo paslaugos įvykdymo termino pabaigos (pažymos 10.3–10.4 papunkčiai).

11.3. NŽT Skyrius 2025 m. lapkričio 20 d. raštu ŽŪDC nurodė tęsti pagal Paslaugos aktą užsakytus darbus, tačiau ŽŪDC nenustatė jokio paslaugos įvykdymo termino.

11.4. Pareiškėjas negali naudoti ir valdyti Žemės sklypo bei juo disponuoti, nors nuosavybės teisės į jį buvo atkurtos 2014 m. Sprendimu.

Įvertinus tai, kas pirmiau išdėstyta, Pareiškėjo atstovės Skundo dalis dėl NŽT pareigūnų veiksmų (neveikimo) įgyvendinant Sprendimą pripažintina pagrįsta.

 

 

12. Seimo kontrolierė atkreipia NŽT dėmesį į tai, kad:

12.1. įvertinus VĮ Registrų centro 2026 m. sausio 27 d. sprendime pateiktas pastabas, dėl kurių buvo nuspręsta nederinti ŽUDC pateiktos Žemės sklypo kadastro duomenų bylos, kyla pagrįstas klausimas, ar ŽŪDC Paslaugos aktu užsakytą paslaugą atlieka kokybiškai. Seimo kontrolierės nuomone, teisės aktų reikalavimai (pvz.: kai Žemės sklypo kadastro duomenų byla pateikiama nepraėjus 30 dienų pastabų pateikimo terminui) turi būti žinomi ŽŪDC. Pažymėtina, kad dėl nekokybiškai parengtos Žemės sklypo kadastro duomenų bylos VĮ Registrų centras priima sprendimą neregistruoti Žemės sklypo Nekilnojamojo turto kadastre, o NŽT – neįgyvendina Sprendimo;

12.2. nuo Sprendimo atkurti nuosavybės teises į Žemės sklypą iki šios pažymos surašymo yra praėję daugiau nei vienuolika metų, t. y. Pareiškėjas daugiau nei vienuolika metų dėl valstybės institucijų neveikimo negali faktiškai valdyti ir naudoti Žemės sklypo bei juo disponuoti. NŽT pareigūnų nepateisinamai ilgai trunkantis neveikimas, kai daugiau nei 4,5 metų nebuvo sprendžiamas klausimas dėl Žemės sklypo paženklinimo vietovėje ir kadastro duomenų bylos parengimo, taip pat tai, kad, praėjus Paslaugos aktu užsakytos paslaugos įvykdymo terminui, 15 mėnesių nebuvo kreipiamasi į paslaugos teikėją dėl informacijos apie užsakytos paslaugos įgyvendinimą, nedera su viešojo administravimo subjektams jų veikloje privalomais laikytis principais: atsakingo valdymo principu, kuris suponuoja, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai privalo vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija ir teise, veikti Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus (4 priedo 2 punktas); gero administravimo principu, kuris LVAT praktikoje kildinamas iš Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, ir kuris įpareigoja viešojo administravimo subjektą veikti aktyviai, sprendžiant jo kompetencijai priskirtus klausimus (4 priedo 3 punktas).

 

13. Kadangi NŽT turi imtis visų veiksmų Pareiškėjo teisėtiems interesams užtikrinti, Seimo kontrolierė rekomenduoja NŽT įvertinti šios pažymos 10–12 punktuose pateiktą informaciją ir:

13.1. nevilkinant spręsti klausimą dėl Žemėtvarkos projekto (kiek tai susiję su Žemės sklypu) patikslinimo;

13.2. patikslinus Žemėtvarkos projektą, spręsti klausimą dėl konkretaus paslaugos įvykdymo termino nustatymo Paslaugos akte ŽŪDC (kiek tai susiję su Žemės sklypu);

13.3. imtis kitų veiksmų pagal savo kompetenciją (pvz., įvertinti, ar neturėtų būti tikslinamas Sprendimas, kuriuo Pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės į žemę, ir apie tai informuoti Pareiškėją (Pareiškėjo atstovę).

 

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAI

 

14. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Seimo kontrolierė nusprendžia

Y skundo dalį dėl NŽT pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant Pareiškėjo atstovės Prašymą pripažinti pagrįsta.

 

15. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Seimo kontrolierė nusprendžia

Y skundo dalį dėl NŽT pareigūnų veiksmų (neveikimo) įgyvendinant Sprendimą pripažinti pagrįsta.

 

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJOS

 

16. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14 ir 17 punktais Seimo kontrolierė Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriui rekomenduoja:

16.1. užtikrinti, kad ateityje pareiškėjų prašymai (skundai) būtų nagrinėjami vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytais terminais, kad pareiškėjai būtų informuojami (esant teisiniam pagrindui) apie jų prašymų (skundų) nagrinėjimo terminų pratęsimą, o informacija pareiškėjams būtų teikiama vadovaujantis išsamumo principu (pažymos 8 punktas);

16.2. atkreipti dėmesį į tai, kad dėl NŽT pareigūnų neveikimo Pareiškėjas nepateisinamai ilgą laiką negali valdyti ir naudoti Žemės sklypo ir juo disponuoti;

16.3. įvertinti šios pažymos 10–12 punktuose pateiktą informaciją ir: nevilkinant spręsti klausimą dėl Žemėtvarkos projekto (kiek tai susiję su Žemės sklypu) patikslinimo; patikslinus Žemėtvarkos projektą, spręsti klausimą dėl konkretaus paslaugos įvykdymo termino nustatymo Paslaugos akte ŽŪDC (kiek tai susiję su Žemės sklypu); imtis kitų veiksmų pagal savo kompetenciją (pvz., įvertinti, ar neturėtų būti tikslinamas Sprendimas, kuriuo Pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės į žemę, ir apie tai informuoti Pareiškėją (Pareiškėjo atstovę) (pažymos 13 punktas).

 

Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašoma informuoti Seimo kontrolierę (rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus ir juos pagrindžiančius dokumentus Seimo kontrolierei pateikti el. p. [email protected] arba per E. pristatymo informacinę sistemą).

 

Seimo kontrolierė                                                                    Erika Leonaitė

 

1 priedas

SKUNDE PATEIKTA INFORMACIJA

 

Seimo kontrolierei pateiktame Pareiškėjo atstovės Skunde nurodyta:

1. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir citatose – NŽT) 2014 m. gegužės 16 d. priėmė sprendimą Nr. 48S-442, kuriuo Pareiškėjui buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę (toliau ir citatose – Sprendimas).

2.2. „Praėjo daugiau nei vienuolika metų, bet šis Sprendimas iki šiol nėra įgyvendintas. Žemės sklypas buvo suformuotas, kadastriniai matavimai buvo atlikti kelis kartus, tačiau dėl nuolat pasikartojančių klaidų ir netikslumų Registrų centras vis atmeta duomenų įregistravimą. Dėl to žemė iki šiol nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, o nuosavybės teisės faktiškai neįgyvendintos.

Šią situaciją patvirtina 2019 m. kovo 18 d. Registrų centro sprendimas Nr. 48SD-3119(14.48.7), kuriame nurodyta, kad dėl netikslumų ir ribų neatitikimų NŽT pateikti kadastro duomenys negalėjo būti priimti. Tai rodo, kad klaidos kyla dėl institucijų, o problema iki šiol neišspręsta.

Per šį laikotarpį ne kartą kreipiausi į NŽT tiek žodžiu, tiek raštu, prašydama paaiškinti, kodėl sprendimas nevykdomas ir kada bus baigtos procedūros, tačiau niekada negavau realių veiksmų.“

2.3. „2025 m. pateikiau prašymą NŽT, prašydama pateikti informaciją apie bylos eigą, atsakingus asmenis ir terminus. Prašymas buvo užregistruotas, tačiau per įstatyme numatytus 20 darbo dienų nepateiktas joks atsakymas ir neinformuota apie termino pratęsimą.“

2.4. „Dėl NŽT neveikimo patiriu tiesioginius materialinius nuostolius. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos raštu […] informavo, kad negali man skirti kompensacijų už deklaruotus pasėlius, nes žemė laikoma valstybine, o nuosavybės teisės dar nėra atkurtos iki galo. Taigi negaliu naudotis savo žeme ir esu diskriminuojamas kitų žemės savininkų atžvilgiu.“

 

 

 

2 priedas

TYRIMO METU GAUTA INFORMACIJA

 

1. 2025 m. gruodžio 2 d. Seimo kontrolierė gavo NŽT 2025 m. gruodžio 2 d. raštą Nr. 1SD-136656-(15.2.48 Mr.), kuriame (taip pat šio rašto prieduose) pateikta ši informacija:

1.1. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2014 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. 48SK-(14.48.111.)-1629 „Dėl žemės sklypų Nr. 659, Nr. 1331, esančių Vilniaus rajone, <…> seniūnijoje, <…> viensėdyje nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo)“ buvo suformuoti žemės sklypas (projektinis Nr. 659) ir žemės sklypas (projektinis Nr. 1331).

1.2. NŽT 2014 m. gegužės 16 d. priėmė sprendimą Nr. 48S-442 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui Y (Y)“ (toliau ir citatose – Sprendimas), kuriuo Pareiškėjui atkūrė nuosavybės teises į jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį (13,75 ha), perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam – 9,185 ha žemės ūkio paskirties (kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai) žemės sklypą (projektinis Nr. 659) ir 3,9826 ha miškų ūkio paskirties (ūkinių miškų sklypai) žemės sklypą (projektinis Nr. 1331), esančius Vilniaus apskrityje, Vilniaus rajone, <…> seniūnijoje, <…> viensėdyje.

NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 48VĮ-332-(14.48.2.) „Dėl NŽT 2014 m. gegužės 16 d. sprendimo Nr. 48S-442 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui Y (Y) pakeitimo“ buvo pakeistas Sprendimo 2 punktas (pakeitimai susiję su specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis ir kelio servitutu).

1.3. „NŽT Vilniaus rajono skyrius 2019 m. kovo 18 d. kreipėsi į valstybės įmonę Registrų centrą [toliau ir citatose – Registrų centras] dėl žemės sklypų (projektiniai Nr. 659 – 9,1985 ha, Nr. 1331 – 3,9826 ha), esančių <…> viensėdyje, <…> seniūnijoje, Vilniaus rajone įregistravimo.

Registrų centras 2019 m. kovo 22 d. surašė sprendimą Nr. SPR5-761 (14.4.) prašymą atmesti, nes žemės sklypo Nr. 659 kadastro duomenų byloje neteisingai nurodyta žemės sklypo ploto sudėtis pagal žemės naudmenas, t. y. žemės sklypo naudmenų plotų suma neatitiko bendro žemės sklypo ploto, taip pat nustatė, kad žemės sklypo ribos kerta ir neatitinka žemės sklypų, kadastro Nr. <…>, <…>, ribų. Vilniaus rajono skyrius bylas grąžino taisyti rangovams (UAB „Minorantė“).“

1.4. „NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2023 m. gruodžio 29 d. Paslaugų užsakymo aktu Nr. 1DPS-4886-(4.27 E.) užsakyta žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų įgyvendinimo paslauga: žemės sklypo paženklinimas vietovėje ir kadastro duomenų bylos parengimas Pareiškėjui, skl. Nr. 659 (9,185 ha), paslaugos atlikimo terminas – 2024 m. rugpjūčio 1 d., tačiau bylos šios paslaugos teikėjas – valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras [toliau ir citatose – ŽŪDC] nustatytu laiku neparengė.

NŽT Vilniaus apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyrius 2025 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. 1SD-127008-(15.2.48 Mr.) […] pateikė prašymą ŽŪDC pateikti informaciją, kokie veiksmai yra atlikti įgyvendinant paslaugų užsakymo aktu užsakytą paslaugą ir nurodyti dėl kokių priežasčių laiku nepateikta kadastro duomenų byla.

2025 m. lapkričio 18 d. ŽŪDC pateikė raštą Nr. 1S-34401, kuriame nurodė, kad darbų atlikimas užsitęsė, nes atlikus dokumentų analizę ir situacijos matavimus nustatyta, kad suprojektuoto žemės sklypo (projektinis Nr. 659) teritorijoje yra pastatai, kurie nuosavybės teise priklauso tiek [Pareiškėjui] […], tiek kitam fiziniam asmeniui.“

1.5. NŽT Vilniaus apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyrius 2025 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. 1SD-131575-(15.2.48 Mr.):

1.5.1. nurodė ŽŪDC tęsti pagal 2023 m. gruodžio 29 d. paslaugų užsakymo aktą Nr. 1DPS-4886-(4.27 E.) užsakytus kadastrinių matavimų darbus ([…] suprojektuotam 9,1850 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypui (projektinis Nr. 659), atsižvelgiant į toliau nurodytas aplinkybes:

1) Pareiškėjui <…> kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3252-41 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Vilniaus rajono <…> kadastro vietovės“ (toliau – Projektas) buvo suprojektuotas 9,76 ha ploto žemės sklypas (projektinis Nr. 659);

2) „žemės sklypo (projektinis Nr. 659) kadastro duomenys, buvo nustatyti pagal UAB „Minorantė“ matininkės […] 2013 m. rugpjūčio 20 d. parengtą kadastro duomenų bylą, buvo parengtas Projekto pakeitimas dėl žemės sklypo (projektinis Nr. 659) ploto (9,1985 ha) ir ribų“;

3) NŽT 2014 m. gegužės 16 d. Sprendimu atkūrė nuosavybės teises į Pareiškėjui tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 13,75 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam: 9,185 ha žemės ūkio paskirties (kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai) žemės sklypą (projektinis Nr. 659); 3,9826 ha miškų ūkio paskirties (ūkinių miškų sklypai) žemės sklypą (projektinis Nr. 1331), esančius <…> viensėdyje, <…> seniūnijoje, Vilniaus rajone;

4) NŽT Vilniaus rajono skyrius 2019 m. kovo 18 d. kreipėsi į Registrų centrą dėl 9,1985 ha ploto žemės sklypo (projektinis Nr. 659) ir 3,9826 ha ploto žemės sklypo (projektinis Nr. 1331), esančių <…> viensėdyje <…> seniūnijoje Vilniaus rajone įregistravimo;

5) Registrų centras 2019 m. kovo 22 d. surašė atmetimą Nr. SPR5-761(14.4.);

1.5.2. pakartotinai ŽŪDC paprašė nurodyti:

1) „kokie veiksmai ir kada atlikti, nurodant datą, įgyvendinant paslaugų užsakymo aktu užsakytą paslaugą“;

2) „nurodyti datą, kada yra numatomas žemės sklypo paženklinimas.“

1.6. „2025 m. lapkričio 26 d. gautas ŽŪDC raštas Nr. 1S-35186 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta, kad vykdant žemės sklypo (projektinis Nr. 659) situacijos matavimus vietovėje, buvo nustatytos reikšmingos aplinkybės, kurios jau buvo nurodytos valstybės įmonės Žemės ūkio duomenų centro 2025 m. lapkričio 18 d. rašte Nr. 1S-34401 […], lėmusios laikiną darbų sustabdymą, bei pažymima, kad šiai dienai darbų vykdymas yra atnaujintas, o žemės sklypo (projektinis Nr. 659) ženklinimo darbai numatyti 2025 m. gruodžio 5 d. […].“

1.7. NŽT 2025 m. rugsėjo 2 d. gautas ir užregistruotas (reg. Nr. 1GP-39362) Pareiškėjo atstovės prašymas (toliau ir citatose – Prašymas), kuriame Pareiškėjo atstovė nurodė:

„Sprendimu buvo nuspręsta atkurti nuosavybės teises Pareiškėjui […]. Tačiau iki šiol Sprendimas nėra įgyvendintas, todėl prašau: 1. […] informuoti, kokioje stadijoje šiuo metu yra nuosavybės teisių atkūrimo byla; 2. Nurodyti atsakingą pareigūną, kuris atsakingas už šios bylos užbaigimą; 3. Pateikti konkrečius terminus iki kada planuojama užbaigti likusias procedūras; 4. Paaiškinti priežastis, kodėl nuo 2014 m. Sprendimas nėra įgyvendintas.

[…] atsakymą pateikti raštu, įstatymo nustatytu terminu.“

1.8. NŽT atsakymą į Pareiškėjo atstovės Prašymą pateikė 2025 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. 1SD-134038-(15.2.48 Mr.), kuriame nurodė:

1) informaciją, kuri pateikta ir Seimo kontrolierei (2 priedo 1.2 – 1.5 papunkčiai);

2) ŽUDC atsakymo į NŽT 2025 m. lapkričio 20 d. raštą dar nėra pateikę;

3) „[…] apie tolesnius sprendimus informuosime Jus nedelsiant atskiru raštu“;

1.9. Pareiškėjo atstovė apie Prašymo nagrinėjimo termino pratęsimą nebuvo informuota „dėl žmogiškojo faktoriaus.“

 

2. 2026 m. vasario 11 d. Seimo kontrolierė gavo NŽT 2026 m. vasario 11 d. raštą Nr. 1SD-2722, kuriame (taip pat šio rašto prieduose) pateikta ši informacija:

2.1. „[…] žemės sklypas (projektinis Nr. 659) buvo paženklintas [2025 m. gruodžio 5 d.] vietovėje, tačiau VĮ Registrų centras 2026 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. SPR7-1987-(14.8 E) „Sprendimas atsisakyti suderinti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą“ (toliau – Sprendimas) nusprendė atsisakyti suderinti pateiktą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą dėl nustatytų trūkumų. Nekilnojamojo turto kadastro duomenų tvarkytojas ir Nekilnojamojo turto kadastro informacinės sistemos tvarkytojas nustatė trūkumus:

– Žemės sklypo plane nurodyta žemės sklypo ribų konfigūracija neatitinka už žemės sklypų suformavimą atsakingos institucijos patvirtintoje kitoje grafinėje medžiagoje nurodytos žemės 2 2 sklypo ribų konfigūracijos (neatitinka konfigūracijos ties ribos posūkio taškais Nr. 22-23-22 ir 30­31-30); nustatyti nesutapimai pateikti pridedamoje kadastro žemėlapio ištraukoje;

– Žemės sklypo kadastro duomenų bylos dokumentai nesudaryti pagal Elektroninės žemės sklypo kadastro duomenų bylos rengimo, teikimo tikrinti ir derinti tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. D1-298 „Dėl Elektroninės žemės sklypo kadastro duomenų bylos ir elektroninio žemės sklypo plano rengimo, teikimo tikrinti ir derinti tvarkos aprašo patvirtinimo“ 14 punkto reikalavimus, t. y. byloje patalpintame elektroniniame dokumente „apskrities viršininko įsakymas, 2000-09-25, 3252-11-1“ skenuoto dokumento antrame lape nurodyti duomenys yra neįskaitomi;

– Byloje pateiktame, už žemės sklypų suformavimą atsakingos institucijos patvirtintame, teritorijų planavimo dokumente nenurodyti duomenys apie žemės sklypo plotą, pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, todėl negalime patikrinti, ar žemės sklypo kadastro duomenų byloje nurodyti duomenys atitinka teritorijų planavimo dokumentų sprendinius;

– Neatlikta procedūra, nurodyta Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. D1-349 „Dėl nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 38 punkte, t. y. byla pateikta tikrinimui, nepraėjus 30 dienų terminui, dėl pastabų pateikimo, nuo žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto kopijos ir žemės sklypo plano fragmento (ištraukos) įteikimo žemės sklypo, kadastro Nr. <…>, savininkei, kuri neatvyko į žemės sklypo, unikalus Nr. <…>, ribų ženklinimą vietovėje;

– Pateiktoje byloje yra ne visi dokumentai, nurodyti Taisyklių 88 punkte, t. y. nėra panaudotų valstybinio ar vietinio geodezinio tinklo punktų numerių, pavadinimų ar kodų ir jų koordinačių (išrašo iš šių punktų registravimo dokumentų), nurodant šaltinį; geodezinių matavimų schemos – pasirinktu masteliu, nurodant linijų ilgį ir kampus, išskyrus atvejus, kai matuota GPS prietaisais; Taisyklių 40 punkte numatyta, jeigu kadastriniai matavimai atliekami nuo Lietuvos Respublikos globalinės padėties nustatymo sistemos nuolatinių stočių tinklo (toliau – LitPOS), nurodoma prisijungimo prie LitPOS matavimų sesijos data ir laikas.“

2.2. „Skyrius 2026-02-03 raštu Nr. 1SD-2068 „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į valstybės įmonę Žemės ūkio duomenų centrą, prašydamas ne vėliau kaip iki vasario 9 d. pateikti informaciją, kokie veiksmai atlikti, pašalinant VĮ Registrų cento Sprendime nurodytus trūkumus, atsakymą pateikiant pagal kiekviename punkte nurodytą trūkumą bei informuoti, kada numatoma pakartotinai pateikti Žemės sklypo kadastro duomenų bylą tikrinti VĮ Registrų centrui. Atsakymas negautas.“

2.3. „Pareiškėjas žemės sklypą (projektinis Nr. 1331), į kurį nuosavybės teisės Pareiškėjui buvo atkurtos Sprendimu, valdo nuosavybės teise […].“

 

3. 2026 m. kovo 16 d. Seimo kontrolierė gavo NŽT raštą (el. paštu), kuriuo Seimo kontrolierei buvo pateiktas VĮ Žemės ūkio duomenų centro:

3.1. 2026 m. vasario 24 d. raštas, kuriame nurodyta:

„Valstybės įmonė žemės ūkio duomenų centras […] atlieka žemės sklypo (projektinis Nr. 659), esančio Vilniaus r. sav., <…> sen., <…> vs. kadastrinius matavimus, vadovaudamasis Vilniaus rajono savivaldybės <…> kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, patvirtintu 2000 rugsėjo 25 d. pavirtintu  Vilniaus apskrities viršininko (toliau – Žemėtvarkos projektas).

Informuojame Jus, jog NŽT Nekilnojamojo turto kadastro skyriaus vyresnioji patarėja 2026 m. vasario mėn. 10 d. pateikė išvadą Nr. 1ITP-1275 (toliau – Išvada), kurioje pažymėjo, kad turi būti patikslinti Žemėtvarkos projekto sprendiniai.

Atsižvelgdami į išdėstytas aplinkybes, vadovaudamiesi Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2015 m. sausio 23 d. įsakymo Nr. 3D-39 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“, 108 punktu, maloniai prašome Jūsų, patikslinti Žemėtvarkos projekto sprendinius“;

3.2. Aiškinamąjį raštą, kuriame nurodyta:

„Žemės sklypo proj. Nr. 659 projekte nurodytas plotas – 9,76 ha. Atliekant kadastrinius matavimus žemės sklypo plotas gautas – 9,1985 ha. Maksimali (leistina) ploto paklaida 0,10√9,76=0,3124 ha. Gauta paklaida yra – 0,5615 ha (neleistinumo ribose).

[…] žemės sklypo ribų neatitikimai atsirado dėl įregistruotų gretimų sklypų ir vėliau suprojektuotų žemės sklypo ribų. Taip pat patikslinama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio ir žemės naudojimo būdas, kadangi minėtame įsakyme ši informacija yra neįskaitoma. Žemės sklypui taip pat nustatomas 214 – Kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis), servituto plotas – 0,0162 ha.“

 

 

 

3 priedas

TYRIMUI REIKŠMINGOS TEISĖS AKTŲ NUOSTATOS

Nacionalinės teisės aktai:

1. 1. Seimo kontrolierių įstatymo 12 straipsnio „Seimo kontrolierių tiriami skundai“ 1 dalis– „Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje“.

 

2. Viešojo administravimo įstatymo:

3 straipsnis „Viešojo administravimo principai“ – Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: […]; 5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį“;

10 straipsnio „Administracinių sprendimų priėmimas“ 4 dalis – „Viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Jeigu prašymas ar skundas gautas po darbo valandų, poilsio ar šventės dieną, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.“

10 straipsnio „Administracinių sprendimų priėmimas“ 5 dalis – „Administraciniame sprendime turi būti nurodyta: […]; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką.“

 

3. Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“:

1 punktas – „Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja prašymų ir skundų nagrinėjimą ir asmenų aptarnavimą viešojo administravimo subjektuose, taip pat subjektuose, kurie teikia viešąsias paslaugas ir nagrinėja prašymus ir skundus dėl šių viešųjų paslaugų (toliau – institucijos)“;

32 punktas – „Prašymai ir skundai, išskyrus prašymus ir skundus, į kuriuos Taisyklių 18 punkte nustatyta tvarka galima atsakyti iš karto arba ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodytus terminus.“

 

 

4 priedas

TYRIMUI REIKŠMINGA TEISMŲ PRAKTIKA

1. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) 2019 m. sausio 15 d. sprendime dėl teisingo atlyginimo byloje Grigovič prieš Lietuvą (peticijos Nr. 54882/10) yra konstatavęs, kad nors EŽTT sutiko, kad valstybei žemės grąžinimas yra sudėtingas procesas, vis dėlto nusprendė, kad dėl valdžios institucijų delsimo pareiškėjas patyrė nežinomybę, pernelyg didelę naštą.
2. Konstitucinis Teismas 2018 m. balandžio 12 d. nutarime yra konstatavęs:

„Konstitucijoje įtvirtintas atsakingo valdymo principas suponuoja tai, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikti Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus. […].“

 

3. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau ir – LVAT) praktikoje, taikant Viešojo administravimo įstatymo normas (pritarta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2016 m. birželio 1 d. pasitarime), konstatuojama:

„[…] Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatytais principais yra grindžiamas geras viešasis administravimas (šiuo aspektu žr. 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012). Tinkamas, atsakingas valdymas, kaip ne kartą akcentuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų (žr. 2015 m. gruodžio 21 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7-552/2015). […]. Gero administravimo principas yra Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisinės sistemos pamatinis principas. Gero administravimo principas įtvirtintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, taikant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo normas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d.) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 str. ir kt.). […]. Nepaisant to, kad Viešojo administravimo įstatyme gero administravimo principas tiesiogiai nėra įtvirtintas, jis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išvedamas iš Konstitucijos nuostatų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Viešojo administravimo subjektas yra saistomas inter alia gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų (2015 m. liepos 9 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015).“

 

4. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartyje (administracinė byla Nr. eA-122-261/2018) yra konstatavęs:

„[…] turto nacionalizacija palietė didžiąja dalį visuomenės, todėl šių pasekmių pašalinimas, atkuriant nuosavybės teises, yra prioritetinis valstybės ir visos visuomenės interesas, tai patvirtina ir Atkūrimo įstatymo preambulės nuostatos, todėl bet kuris teisingumo pažeidimas šiame procese yra ne tik konkretaus asmens teisių pažeidimas, bet ir visos visuomenės interesas, kad procesas būtų teisėtas, skaidrus ir teisingas. Šios nuostatos grindžiamos taip pat Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. ir 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 20 d. nutartimis administracinėse bylose Nr. A63-323/2011, Nr. A858-279/2011, Nr. A146-335/2008, Nr. A17-742/2007, Nr. A14-86/2007 ir Nr. A3-11/2004, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2006. […].“