aA PAŽYMA DĖL X SKUNDO NR. 5D-2025/2.1-1219 PRIEŠ VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO VALDYBĄ

SKUNDO ESMĖ

 

1. 1. Seimo kontrolierė 2025 m. rugsėjo 26 d. gavo X (toliau – Pareiškėja) skundą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – Fondo valdyba arba „Sodra“) pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su privalomojo sveikatos draudimo skolos apskaičiavimu ir priverstinio išieškojimo (toliau – Skundas).

 

2. 2. Skunde nurodoma:

2.1. Pareiškėja 30 metų gyvena ir dirba Vokietijoje, ten moka visus „socialinius“ mokesčius, tačiau Lietuvoje jai buvo priskaičiuotos privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) įmokos ir be Pareiškėjos sutikimo nuskaičiuoti pinigai nuo sąskaitos.

2.2. Pareiškėja, gavusi iš Vokietijos A1 pažymą (ji patvirtina, jog yra drausta ir moka mokesčius Vokietijoje), ją pateikė „Sodrai“ ir tikėjosi, jog nuskaičiuoti pinigai bus grąžinti. Tačiau iš „Sodros“  į visus prašymus gauna tik „standartinius, formalius atsakymus: „jei taip – kreipkitės ten, jei kitaip – kreipkitės kitur“.

2.3. Pareiškėja teigia, kad, kadangi Vokietija ir Lietuva yra ES valstybės, „ES dokumentai, tokie kaip A1 forma, turi galioti abiejose šalyse. Tačiau Lietuvoje man sudaroma kliūtis ir net reikalaujama patvirtinti savo tapatybę fiziškai atvykus, nors gyvenu užsienyje ir tai šiuo metu neįmanoma“.

 

3. Pareiškėja prašo:

3.1. įvertinti „Sodros“ veiksmų teisėtumą ir proporcingumą;

3.2. užtikrinti, kad dvigubai priskaičiuotos ir nuskaičiuotos įmokos būtų grąžintos;

3.3. įpareigoti „Sodrą“ pripažinti pateiktą A1 pažymą be papildomų nepagrįstų reikalavimų.

 

TYRIMO IŠVADOS

 

4. Seimo kontrolierė 2025 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. SE-2304 kreipėsi į Fondo valdybą, prašydama paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes. Papildomai 2025 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. SE-2564 kreipėsi į Fondo valdybą.

2025 m. gruodžio 5 d. Seimo kontrolierė gavo Fondo valdybos atsakymą Nr. 1D-2836 (2 priedas).

2025 m. gruodžio 18 d. Seimo kontrolierė gavo Fondo valdybos papildomą atsakymą Nr. 1D-2980 (2 priedas).

 

5. Tyrimui aktualus teisinis reguliavimas, įtvirtintas Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme (toliau – GVDĮ), Valstybinio socialinio draudimo įstatyme (toliau – SD), Sveikatos draudimo įstatyme, Viešojo administravimo įstatyme (toliau – VAĮ), Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse, patvirtintose Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – Prašymų nagrinėjimo taisyklės), Priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklėse, patvirtintose socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. V-32 (toliau – Taisyklės), Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatuose, patvirtintuose Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 435 (toliau – Nuostatai), Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro nuostatuose, patvirtintuose Vyriausybės 2007 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 968, pateikiamas pažymos 3 priede, aktuali Konstitucinio Teismo jurisprudencija ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika pateikiama 4 priede.

 

6. Pareiškėja skundžia Fondo valdybos pareigūnų veiksmus (neveikimą), neteisėtai nuskaičiavus nuo sąskaitos PSD įmokų skolą, nes ji jau 30 metų gyvena Vokietijoje.

 

7. Skundo tyrimo metu, įvertinus nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, nustatyta:

7.1. vadovaujantis SD nuostatomis, asmenys nebūdami valstybės lėšomis draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu ir nebūdami pagal sutartį dirbančiu draudžiamu asmeniu ir kitos ekonominės veiklos vykdytoju, laikomi privalančiais savarankiškai mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas (pažymos 2 priedas);

7.2. pagal 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo 11 straipsnio 1 dalį („Asmenims, kuriems taikomas šis reglamentas, taikomi tik vienos valstybės narės teisės aktai“) asmeniui yra taikoma tik vienos valstybės narės socialinio draudimo teisė. Todėl Fondo valdybos teritorinis skyrius gali perskaičiuoti (anuliuoti) asmeniui Lietuvoje apskaičiuotas PSD įmokas, jeigu asmuo pateikia kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos įstaigos išduotą dokumentą (A1 pažymėjimą), patvirtinantį, kad PSD įmokų Lietuvoje apskaičiavimo laikotarpiu asmeniui buvo taikoma kitos Europos Sąjungos valstybės narės socialinio draudimo teisė. Perskaičiavus (anuliavus) asmeniui Lietuvoje apskaičiuotas PSD įmokas, pateikti mokėjimo nurodymai dėl PSD įmokų skolos išieškojimo yra atšaukiami.

7.3. Pareiškėja gyvena Vokietijoje, tačiau nuo 2025 m. gegužės 27 d. iki 2025 m. birželio 10 d. jos gyvenamoji vieta buvo deklaruota Lietuvoje. Fondo valdybos teritorinis skyrius, vadovaudamasis Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų, Gyventojų ir kitų registrų duomenimis apie Pareiškėjos gyvenamosios vietos deklaravimą Lietuvoje ir atsižvelgęs į tai, kad ji nėra draudžiama kaip dirbantis asmuo, nevykdo jokios ekonominės veiklos ir nebuvo draudžiama sveikatos draudimu valstybės lėšomis, Pareiškėjai už šį laikotarpį priskaičiavo 144,90 Eur PSD įmokų skolą (kaip turinčiai savarankiškai mokėti PSD). Apie tai ji buvo informuojama nuo 2025 m. birželio 11 d. žinutėmis per EGAS sistemą, žinutes ji perskaitė.

Remiantis SD nuostata (pažymos 3 priedo 1.2 papunktis), kad Fondo valdybos teritoriniai skyriai laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas gali išieškoti priverstine tvarka duodami nurodymą kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nesumokėtas minimas įmokas, delspinigius ir kita nurašyti iš skolininko sąskaitos, Fondo valdybos teritorinis skyrius, Pareiškėjai nesumokėjus PSD skolos ir nepateikus Vokietijos kompetentingos įstaigos A1 formos pažymėjimo, pateikė nurašymo nurodymą per PLAIS. Fondo valdyba informavo, kad priverstine tvarka lėšos nebuvo nurašytos, jos buvo rezervuotos.

Kadangi Pareiškėja 2025 m. spalio 28 d. pateikė A1 formos pažymą, Fondo valdybos Panevėžio skyrius 2025 m. spalio 29 d. atšaukė mokėjimo nurodymą, šiuo metu Pareiškėja neskolinga ir apie tai informuota per EGAS sistemą.

Reikia paminėti ir tai, kad Pareiškėja 2025 m. spalio 29 d. kreipimesi Fondo valdybai pripažino, kad galimai kažką pati ne taip atliko deklaruodama gyvenamąją vietą ir teikdama A1 pažymą (pažymos 2 priedo 2.10.4 papunktis).

Skundo tyrimo kontekste atkreiptinas dėmesys, kad suformuotoje teismų praktikoje (pažymos 4 priedo 2.2 papunktis) nurodoma, kad kiekvienas Lietuvos valstybės pilietis, kuris gyvena Lietuvoje arba kurio gyvenamoji vieta įstatymo nustatyta tvarka deklaruota Lietuvoje, pagal Konstituciją laikytinas turinčiu teisę į socialinę apsaugą Lietuvoje. Konstitucijos 52 straipsnio nuostatos suponuoja įstatymų leidėjo pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas valstybei įgyvendinti savo konstitucinę priedermę laiduoti piliečiams teisę į socialinę apsaugą, užtikrintų lėšų, būtinų pensijoms ir socialinei paramai, sukaupimą ir šių pensijų mokėjimą bei socialinės paramos teikimą. Teisinis reguliavimas turi sudaryti prielaidas atitinkamą valstybei tenkančią naštą paskirstyti – žinoma, atsižvelgiant, be kita ko, į konstitucinį solidarumo principą, konstitucinius socialinės darnos ir teisingumo imperatyvus, – visuomenės nariams. Lietuvos valstybės pilietis, kuris gyvena Lietuvoje arba kurio gyvenamoji vieta įstatymo nustatyta tvarka deklaruota Lietuvoje, gali būti objektyviais pagrindais įtraukiamas į įstatymų leidėjo nustatomą teisinį reguliavimą ir jo taikymo mechanizmą, kuriuo sudaromos prielaidos valstybei įgyvendinti savo konstitucinę priedermę laiduoti piliečiams teisę į socialinę apsaugą, užtikrintų lėšų, būtinų pensijoms ir socialinei paramai, sukaupimą ir šių pensijų mokėjimą bei socialinės paramos teikimą. Taigi, pagal minėtą Konstitucinio Teismo doktriną įstatymu nustatoma objektyvia sąlyga, lemiančia pareigos draustis privalomuoju sveikatos draudimu atsiradimą, gali būti vien asmens gyvenamosios vietos deklaravimas Lietuvoje.

LVAT be kita ko nurodo, kad Fondo valdybai nenustatyta pareiga numanyti ar domėtis asmens, deklaruojančio gyvenamąją vietą Lietuvoje, faktišku gyvenimu kitoje valstybėje. Taigi, Pareiškėjos, deklaravusios gyvenamąją vietą Lietuvoje nuo 2025 m. gegužės 27 d. iki 2025 m. birželio 10 d., pareiga savarankiškai mokėti PSD įmokas atsirado iš teisės aktuose nustatyto teisinio reglamentavimo, t. y. nebūdama valstybės lėšomis draudžiama privalomuoju sveikatos draudimu ir nebūdama pagal sutartį dirbančiu draudžiamu asmeniu ir kitos ekonominės veiklos vykdytoju, pagal teisės aktus Pareiškėja laikoma privalančia savarankiškai mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Pareiškėjos pareiga yra įrodyti (pateikti pažymą), kad socialinio draudimo įmokas ji tuo laikotarpiu mokėjo pagal Vokietijos socialinio draudimo teisę.

7.4. Pareiškėja 2025 m. liepos 21 d., 2025 m. rugsėjo 25 d., 2025 m. spalio 28 d. (pažymos 2 priedo 2.10.1, 2.10.2, 2.10.3 papunkčiai) pateikė prašymus neskaičiuoti PSD įmokų, panaikinti neteisingai apskaičiuotą skolą, nes ji gyvena Vokietijoje, informavo, kad 2025 m. rugsėjo mėn. pateikė pažymą, o lėšos negrąžintos. Pažymėtina, kad pažymą ji pateikė tik 2025 m. spalio 28 d.

Fondo valdybos Panevėžio skyrius pateikė atsakymus (pažymos 2 priedo 2.10.1, 2.10.2, 2.10.3 papunkčiai). Pareiškėjai buvo paaiškinta, kuo vadovaujantis PSD skola apskaičiuota, kaip ir kokiu būdu galima ją sumokėti arba kokios formos pažymą pateikti, jeigu ji mokėjo įmokas pagal Vokietijos socialinio draudimo teisę, taip pat, kad įsiskolinimas priverstinai ne išieškotas, o rezervuotas. Jai buvo nurodytas adresas Vokietijoje, kur ji gali kreiptis dėl pažymos, ir paaiškinta, kad gali kreiptis į ligonių kasas, kuriose buvo draudžiama sveikatos draudimu Vokietijoje, kad tinkamos ne tik A1 formos pažymos, bet ir kompetentingos įstaigos laisvos formos pažymos su nurodytu draudimo laikotarpiu. Pareiškėjai aiškiai nurodyta, kad kai tik bus gauta pažyma, įsiskolinimas bus perskaičiuotas. Visuose atsakymuose Pareiškėjai išaiškinta apskundimo tvarka.

Pastebėtina, kad Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintas išsamumo principas, reiškiantis, jog viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. Taigi, viešojo administravimo subjektai, rengdami atsakymus, privalo įvertinti pareiškėjo prašymo turinį ir pateikti teisės aktų nuostatomis pagrįstą, aiškų ir argumentuotą atsakymą, kuriame būtų atsakyta į visus keliamus klausimus, o jei prašoma informacija nepateikiama, turi būti nurodytos priežastys, kodėl tai negali būti padaryta.

Vertinant Fondo valdybos Panevėžio skyriaus atsakymus matyti, kad Pareiškėjai buvo išsamiai paaiškinta dėl jos skundų aplinkybių, susijusių su PSD įmokų apskaičiavimu, atsakymai motyvuoti ir pagrįsti teisės aktų nuostatomis.

Pasisakant dėl „Sodros“ pateiktų informacinių pranešimų (pažymos 1 priedas), pastebėtina, jog Pareiškėjai buvo pateikta išsami Pareiškėjai skirta informacija dėl jai apskaičiuotos PSD skolos: informuota, kodėl PSD skola apskaičiuota, jog ji bus perskaičiuota pateikus pažymą, tiek nurodyta bendra informacija, kur, kokiu būdu, kaip Pareiškėja gali pateikti pažymą Fondo valdybai ir kita.

7.5. VAĮ 10 straipsnyje numatyta, kad viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo jo gavimo dienos. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.

Tyrimu nustatyta, kad Fondo valdybos Panevėžio skyrius atsakymą į Pareiškėjos 2025 m. liepos 21 d. skundą pateikė tik 2025 m. rugsėjo 4 d., t. y. nesilaikė VAĮ nustatyto 20 darbo dienų termino, Pareiškėjos neinformavo dėl skundo tyrimo pratęsimo. Fondo valdyba informavo, kad terminas pažeistas dėl padidėjusio krūvio (pažymos 2 priedo 2.7 papunktis).

Vadovaujantis gero viešojo administravimo principu, visos viešojo administravimo institucijos (šiuo tiriamu atveju – Fondo valdybos Panevėžio skyrius) turi pareigą imtis aktyvių veiksmų, padėti asmenims, teisingai tvarkyti reikalus per kiek įmanoma trumpesnį laiką, elgtis atidžiai, apdairiai ir rūpestingai, veikti teisės aktais priskirtos kompetencijos ribose ir nepažeisti teisės aktų nustatytų reikalavimų.

Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį, kad VAĮ įtvirtinti terminai yra privalomo pobūdžio, jų nesilaikymas nedera su geru viešuoju administravimu ir Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Kadangi šio tyrimo metu pagrindinė problema, dėl ko kreipėsi Pareiškėja, išspręsta – Pareiškėja pateikė reikiamą pažymą ir tuo pagrindu Fondo valdybos Panevėžio skyrius atšaukė mokėjimo nurodymą, PSD skolos nėra ir Pareiškėja apie tai informuota, dėl nesilaikymo VAĮ nustatytų sprendimams priimti terminų, teiktina rekomendacija Fondo valdybai.

 

8. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Skunde nurodyta problema dėl PSD skolos apskaičiavimo ir nurašymo nuo sąskaitos, kuri, kaip pripažino pati Pareiškėja, galimai atsirado ir dėl jos pačios klaidų, išsisprendė: Fondo valdyba, gavusi pažymą dėl Pareiškėjos mokamų mokesčių pagal Vokietijos socialinio draudimo teisę, nedelsiant PSD skolą perskaičiavo, atšaukė mokėjimo nurodymą dėl skolos priverstinio išieškojimo ir informavo Pareiškėją, kad ji nėra skolinga.

Atsižvelgiant į šias tyrimo metu paaiškėjusias aplinkybes ir vadovaujantis Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio nuostatomis, numatančiomis, kad skundo tyrimas nutraukiamas, jei tyrimo metu išnyksta skundžiamos aplinkybės arba, tarpininkaujant Seimo kontrolieriui, skunde keliamos problemos išsprendžiamos gera valia, taip pat kitais šio įstatymo nustatytais atvejais, Skundo tyrimas nutraukiamas. Fondo valdybai teiktina rekomendacija dėl terminų sprendimams priimti laikymosi.

 

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS

 

9. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Seimo kontrolierė nusprendžia X skundo tyrimą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su privalomojo sveikatos draudimo skolos apskaičiavimu ir priverstiniu išieškojimu, nutraukti.

 

 

 

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJOS

 

10. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktu, Seimo kontrolierė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriui rekomenduoja informuoti, kokių vidaus administravimo priemonių bus imamasi, kad asmenų prašymai, skundai būtų išnagrinėjami ir sprendimai priimami VAĮ nustatytais terminais.

 

Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašoma informuoti Pareiškėją ir Seimo kontrolierę (rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus ir juos pagrindžiančius dokumentus Seimo kontrolierei pateikti per E. pristatymo informacinę sistemą ar el. p. [email protected]).

 

 

Seimo kontrolierė                                                                                                     Erika Leonaitė

 

 

1 priedas

 

SKUNDE PATEIKTA INFORMACIJA

1. 1. Pareiškėja kartu su Skundu pateikė:

1.1. „Sodros“ informacinio centro pranešimus:

1) „Gerbiamas kliente, dėkojame už Jūsų paklausimą.

Informuojame, kad dokumentus bei užpildytą prašymą dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų perskaičiavimo (jo standartizuotą formą rasite čia) turite pateikti vienu iš šių būdų:

Prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros, meniu pasirinkę „Prašymai /Bendro pobūdžio prašymai, skundai /Naujas prašymas, skundas / Prašymas“ ir prie jo pridėję reikiamus dokumentus bei užpildytą prašymą dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų perskaičiavimo.

Prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros draudėjui, pasirinkę „Formos ir šablonai“, „prašymai/ skundai/papildoma informacija“, prašymo formą DPP. Prašymas, pateiktas per draudėjo paskyrą, turėtų būti pasirašytas saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu.

Su asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu atvykę į bet kurį „Sodros“ klientų aptarnavimo skyrių. „Sodros“ klientų priimamuosiuose pirmenybė teikiama iš anksto užsiregistravusiems klientams, todėl dėl apsilankymo klientų priimamuosiuose, taupydami Jūsų laiką, visada rekomenduojame iš anksto registruotis Jums patogiu laiku. Registruotis vizitui galima užpildžius registracijos formą „Sodros“ internetiniame puslapyje arba paskambinus telefonu +370 5 250 0883. Klientams, kurie nėra iš anksto užsiregistravę, reiktų palaukti eilėje ir, esant galimybei, jie bus aptarnauti.

„Sodros“ skyriui atsiuntę registruotu paštu. Užpildytas prašymo originalas turi būti siunčiamas adresu Senamiesčio g. 100, LT-35116 Panevėžys. Prie prašymo turi būti pridėta notaro, seniūnijos aptarnaujamos teritorijos seniūno ar kita Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta prašymą teikiančio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija.

Elektroniniu paštu [email protected]. Siunčiant el. paštu prašymas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu.

Daugiau informacijos apie tai, kokius dokumentus pateikti arba ką daryti, kad nesikauptų PSD įmokų įsiskolinimas išvykus gyventi ir dirbti į kitą šalį, galite rasti internete, adresu www.sodra.lt/emigrantams.“

2)  „Gerbiamas kliente,

dėkojame už Jūsų paklausimą. Informuojame, kad Lietuvoje gyvenantys asmenys, kurie nevykdo jokios ekonominės veiklos, dėl kurios yra skaičiuojamos privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos, ir kurie nėra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis, darbdavio, nėra deklaravę išvykimo iš Lietuvos ar pateikę Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės ar Šveicarijos Konfederacijos kompetentingos valdžios institucijos paskirtos įstaigos išduoto dokumento, patvirtinančio asmens socialinį draudimą toje šalyje, kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos savarankiškai turi mokėti PSD įmokas. Nesumokėjus PSD įmokų, skola yra išieškoma. Teisė priverstinai išieškoti įmokas atsiranda nuo kitos dienos, kai įmokos turėjo būti sumokėtos. „Sodra“ teikia išieškojimo nurodymus Registrų centrui. Registrų centras, įmokas išieško per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (PLAIS) pateikdamas vykdyti mokėjimo nurodymą kredito įstaigai. Kartu informuojame, jeigu PSD įmokos yra apskaičiuotos už laikotarpį kai esate išvykusi, pateikus pažymą, PSD įmokos perskaičiuojamos Lietuvoje ir grąžinamos tuo laikotarpiu, kuris nurodomas pažymoje. Pateikti dokumentai išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo pateikimo dienos. Dokumentai teikiami vienu teikiama vienu iš nurodytų būdų: 1. Prisijungus prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros meniu pasirinkus „Prašymai /Bendro pobūdžio prašymai, skundai /Naujas prašymas, skundas / Prašymas“. 2. Atvykus į „Sodros“ skyrių su asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu. Primename, kad dėl konsultacijos, prašymų, dokumentų pateikimo reikia registruotis iš anksto internetu ar „Sodros“ informacijos centro telefonu +370 5 250 0883. 3. Paštu. Užpildytas prašymo originalas siunčiamas adresu Senamiesčio g. 100, LT-35116 Panevėžys. Prie prašymo turi būti pridėta notaro, seniūnijos aptarnaujamos teritorijos seniūno ar kita Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta prašymą teikiančio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija. 4. Elektroniniu paštu [email protected]. Prašymas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu. Taip pat informuojame, kadangi bendruoju elektroninio pašto adresu [email protected] yra teikiama tik bendro pobūdžio informacija, apgailestaujame, tačiau negalime Jūsų identifikuoti ir suteikti asmeninės informacijos dėl PSD įmokų. Asmeninę informaciją galima sužinoti šiais būdais: 1. Prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros ir pateikus paklausimą arba pradėjus pokalbį internetu. 2. Paskambinus į „Sodros“ informacijos centrą telefono numeriu +370 5 250 0883. Asmeninio pobūdžio informacija telefonu būtų suteikta Jus identifikavus. 3. Paklausimą „Sodros“ skyriui atsiuntus registruotu paštu („Sodros“ teritorinių skyrių kontaktus galima rasti čia), prie užpildyto ir pasirašyto prašymo pridėjus asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją, patvirtintą teisės aktų nustatyta tvarka. 5. Elektroniniu paštu [email protected].“

 

 

 

 

 

2 priedas

 

TYRIMO METU GAUTA INFORMACIJA

 

1. Seimo kontrolierė 2025 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. SE-2304 kreipėsi į Fondo valdybą, prašydama paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes. Papildomai 2025 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. SE-2564 kreipėsi į Fondo valdybą.

 

2. 2025 m. gruodžio 5 d. Seimo kontrolierė gavo Fondo valdybos atsakymą Nr. 1D-2836:

2.1. Remiantis 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo 11 straipsnio 1 dalimi asmeniui yra taikoma tik vienos valstybės narės socialinio draudimo teisė. Todėl Fondo valdybos teritorinis skyrius gali perskaičiuoti (anuliuoti) asmeniui Lietuvoje apskaičiuotas privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) įmokas, jeigu asmuo pateikia kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos įstaigos išduotą dokumentą (A1 pažymėjimą), patvirtinantį, kad PSD įmokų Lietuvoje apskaičiavimo laikotarpiu asmeniui buvo taikoma kitos Europos Sąjungos valstybės narės socialinio draudimo teisė. Perskaičiavus (anuliavus) asmeniui Lietuvoje apskaičiuotas PSD įmokas, pateikti mokėjimo nurodymai dėl PSD įmokų skolos išieškojimo yra atšaukiami.“

2.2. „Fondo vadyba bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, vykdydami jiems nustatytas funkcijas vadovaujasi Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre esančiais duomenimis. Duomenys apie asmens gyvenamąją vietą, atvykimo į gyvenamosios vietos data; jeigu asmuo išvyksta gyventi į užsienį, – išvykimo vietą (valstybė) ir išvykimo datą; jeigu nuolat gyvena užsienyje, – valstybę; jeigu neturi gyvenamosios vietos, – savivaldybę, kurioje gyvena gaunami iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro^[1].“

2.3. „Gyventojų registro pateiktais duomenimis Pareiškėjos gyvenamoji vieta laikotarpiu nuo 2025-05-27 iki 2025-06-10 buvo deklaruota Lietuvoje. Todėl vadovaujantis SD įstatymo 17 straipsnio 11 dalies nuostatomis, už 2025 m. gegužės – birželio mėn. Pareiškėjai buvo priskaičiuojamos PSD įmokos, kadangi ji nebuvo draudžiama kaip dirbantis asmuo, nevykdė jokios kitos ekonominės veiklos ir nebuvo draudžiama sveikatos draudimu valstybės lėšomis, o gyvenamoji vieta buvo deklaruota Lietuvoje. Už minėtą laikotarpį priskaičiuota 144,90 Eur PSD įmokų suma. PSD įmokos skaičiuojamos kiekvieną mėnesį, įvertinus visus tuo metu turimus duomenis apie asmenį.“

2.4. „Pareiškėja, kaip ir kiti savarankiškai PSD besidraudžiantys asmenys apie turimą PSD įmokų skolą ir numatomą skolos išieškojimą yra informuojami informacinėmis žinutėmis per Elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą (toliau – EGAS), pasiekiamą adresu http://gyventojai.sodra.lt. Fondo valdybos informacinės sistemos (toliau – IS) duomenimis Pareiškėja apie turimą PSD įmokų skolą ir numatomą skolos išieškojimą kiekvieną mėnesį laikotarpiu nuo 2025-06-11 iki 2025-10-15 buvo informuojama informacinėmis žinutėmis per EGAS. Pažymime, kad Pareiškėja mūsų siųstas žinutes perskaitydavo žinučių gavimo dieną.“

2.5. „Pareiškėja Fondo valdybos Panevėžio skyriui 2025-07­-21 pateikė prašymą Nr. GSE-27083 nutraukti PSD įmokų mokėjimą Lietuvoje ir panaikinti PSD įmokų skolą, nurodydama, kad jos gyvenamoji vieta deklaruota Vokietijoje. Fondo valdybos Panevėžio skyrius 2025-09-04 raštu Nr. (7.7E) DV_S-63979 atsakydamas į klientės prašymą informavo, kad prievolė mokėti PSD įmokas yra nustatoma vadovaujantis gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigos pateiktais duomenimis, nurodė PSD įmokų įsiskolinimo sumą bei informavo apie galimybę pateikti dokumentus dėl PSD įmokų perskaičiavimo.“

2.6. „2025-09-25 Pareiškėja pateikė prašymą Nr. GSE-33486 dėl neteisingai priskaičiuotų bei išieškotų PSD įmokų bei informavo, kad 2025-09-09 kreipėsi į Vokietijos kompetentingą įstaigą dėl A1 pažymos išdavimo. 2025-09-25 Pareiškėja pateikė dar vieną prašymą Nr. GSE-33487, kuriame nurodo, kad kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigą dėl nepagrįstų ir neteisėtų „Sodros“ veiksmų.

Išnagrinėjęs 2025-09-25 prašymus, Fondo valdybos Panevėžio skyrius 2025-10-28 raštu Nr. (7.7E) DV_S-77319 dar kartą informavo Pareiškėją apie susidariusį 144,90 Eur PSD įmokų įsiskolinimą, kurio išieškojimas yra vykdomas (lėšos nebuvo išieškotos, o tik rezervuotos) bei papildomai informavo apie tinkamų dokumentų pateikimo iš Vokietijos kompetentingos įstaigos dėl PSD įmokų perskaičiavimo.“

2.7. „PSD įmokos galėjo būti perskaičiuotos ir pateikti mokėjimo nurodymai atšaukti tik gavus Europos Sąjungos kompetentingos įstaigos išduotą dokumentą, patvirtinantį, kad asmeniui yra taikoma kitos Europos Sąjungos valstybės narės socialinio draudimo teisė.

Fondo valdybos Panevėžio skyrius informavo, kad dėl padidėjusio darbo krūvio Pareiškėjos 2025-07-21 pateiktas prašymas buvo išnagrinėtas ir atsakymas pateiktas nesilaikant 20 d. d. termino kaip nustatyta teisės aktuose. Pareiškėjai į 2025-07-21 prašymą buvo atsakyta 2025-09-04.“

2.8. „Kadangi Pareiškėja PSD įmokų SD įstatyme nustatytais terminais nemokėjo, tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir Priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklių 18 punktu, dėl priskaičiuotų 144,90 Eur PSD įmokų įsiskolinimo išieškojimo per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą, 2025-09-24 buvo pateiktas mokėjimo nurodymas kredito įstaigoms. Priverstine tvarka PSD įmokų išieškota nebuvo, o tik rezervuota.“

2.9. „Pareiškėja 2025-10-28 elektroniniu paštu pateikė prašymą Nr. DV_G-69065 dėl PSD įmokų perskaičiavimo ir pridėjo A1 pažymą. Fondo valdybos Panevėžio skyrius išnagrinėjęs pateiktus dokumentus, priėmė sprendimą 2025-10-29 dėl PSD įmokų perskaičiavimo už laikotarpį nuo 2025-05-01 iki 2025-06-30 ir 2025-10-29 atšaukė mokėjimo nurodymą. Apie priimtą sprendimą dėl PSD įmokų perskaičiavimo Pareiškėja informuota 2025-10-29 raštu Nr. (7.7E) DV_S-77756 per EGAS. Minėtame rašte taip pat nurodyta, kad iki 2025-10-29 Fondo valdybos Panevėžio skyrius nebuvo gavęs 2025-09-26 Vokietijos kompetentingos įstaigos išduotos A1 pažymos.“

2.10. Pateikti dokumentai:

2.10.1. Pareiškėjos 2025 m. liepos 21 d. prašymas „neskirti man PDS mokėjimą, mano gyvenamoji vieta deklaruota Vokietijoje, ten mokami visi mokesčiai, tiek pensijos, tiek socialinio draudimo… man iš kažkur atsiradus skola tikiuosi tuo pačiu bus panaikinta.“

Fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2025 m. rugsėjo 4 d. atsakymas  „Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo (toliau – SD) įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktu privalomuoju sveikatos draudimu yra draudžiami Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje. Prievolė mokėti PSD įmokas ir teisė būti apdraustam siejama su nuolatine gyvenamąja vieta Lietuvos Respublikoje.

Gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigos pateiktais duomenimis Jūsų gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvoje nuo 2025-05-27 iki 2025-06-10, todėl vadovaujantis aukščiau išdėstytomis SD įstatymo nuostatomis bei gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigos duomenimis, už 2025 metų gegužės ir birželio mėnesius, kai Jūs nebuvote draudžiama kaip dirbantis asmuo, nevykdėte jokios kitos ekonominės veiklos ir nebuvote draudžiama sveikatos draudimu valstybės lėšomis, turėjote prievolę mokėti PSD įmokas Lietuvoje, kaip savarankiškai PSD besidraudžiantis asmuo. Už šį laikotarpį Jums priskaičiuota 144,90 Eur PSD įmokų. Paaiškiname, kad SD įstatyme nenumatytas PSD įmokų skaičiavimas proporcingai buvimo Lietuvoje laikotarpiui, todėl PSD įmokos, esant prievolei jas mokėti nors vieną mėnesio dieną, apskaičiuojamos už pilną mėnesį.

Įsiskolinimą turite sumokėti įmokos kodu 444 į vieną iš nurodytų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – Fondo valdyba) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sąskaitų […]. Atkreipiame dėmesį, kad jei PSD įmokų priskaičiavimo Lietuvoje laikotarpiu Jūs buvote drausta Vokietijoje, priskaičiuotas PSD įmokas būtų galima perskaičiuoti, jeigu pateiktumėte dokumentus, įrodančius, kad šiuo laikotarpiu socialiniu (sveikatos) draudimu buvote drausta toje šalyje.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 ir 2 dalis, šį sprendimą per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią apie jį sužinojote arba turėjote sužinoti, galite apskųsti Fondo valdybai. Skundą galite pateikti per Elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą (https://gyventojai.sodra.lt), per E. pristatymo sistemą (www.epristatymas.lt), elektroniniu paštu [email protected] (per E. pristatymo sistemą ar ei. paštu teikiamas skundas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu) arba adresu Konstitucijos pr. 12-101, 09308 Vilnius, vadovaudamiesi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklėmis, patvirtintomis Fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131.“

2.10.2. Pareiškėjos 2025 m. rugsėjo 25 d. prašymas „Jau ne pirmą kartą, kreipiuosi dėl neteisingai priskaičiuoto PDS mokėjimo. Kaip jau minėjau, tai buvo  sistemos klaida. Kad mokėjimas būtų atšauktas, jūsų tarnautoja nurodė, jog reikalinga A1 pažyma iš Vokietijos. Į Vokietijos instituciją kreipiausi dar rugsėjo 9 d. ir šiuo metu vis dar laukiu pažymos. Vis dėlto nustebau, kad nelaukiant šio dokumento, skola buvo tiesiogiai nuskaičiuota nuo mano sąskaitos. Tokia praktika man kelia rimtų abejonių dėl teisėtumo ir skaidrumo. Jeigu vis tiek iš anksto nuskaičiuojami pinigai, kyla klausimas kam tada reikalaujama pažymos? Todėl prašau: Patvirtinti, kad neteisingai nuskaičiuota suma bus man grąžinta, kai tik bus pateikta A1 pažyma. Nurodyti, iki kada pagal įstatymus turi būti atliktas mokėjimas tokiais atvejais. Paaiškinti, ar yra būdų, kaip paspartinti pažymos išdavimą Vokietijoje, šiuo metu jaučiuosi be pagrindo nubausta už klaidą, kurios nepadariau. Tikiuosi konstruktyvaus atsakymo ir aiškaus sprendimo.“

Fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2025 m. spalio 28 d. atsakymas „Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo (toliau – SD) įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktu privalomuoju sveikatos draudimu yra draudžiami Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje. Prievolė mokėti PSD įmokas ir teisė būti apdraustam siejama su deklaruota nuolatine gyvenamąja vieta Lietuvos Respublikoje.

Gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigos pateiktais duomenimis Jūsų gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvoje nuo 2025-05-27 iki 2025-06-10, todėl vadovaujantis aukščiau išdėstytomis SD įstatymo nuostatomis bei gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigos duomenimis, už 2025 metų gegužės ir birželio mėnesius, kai Jūs nebuvote draudžiama kaip dirbantis asmuo, nevykdėte jokios kitos ekonominės veiklos ir nebuvote draudžiama sveikatos draudimu valstybės lėšomis, turėjote prievolę mokėti PSD įmokas Lietuvoje, kaip savarankiškai PSD besidraudžiantis asmuo. Už šį laikotarpį Jums priskaičiuota 144,90 Eur PSD įmokų.

Paaiškiname, kad SD įstatyme nenumatytas PSD įmokų skaičiavimas proporcingai buvimo Lietuvoje laikotarpiui, todėl PSD įmokos, esant prievolei jas mokėti nors vieną mėnesio dieną, apskaičiuojamos už pilną mėnesį.

Kadangi Jūs PSD įmokų SD įstatyme nustatytais terminais nemokėjote, tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir Priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklių 18 punktu, dėl priskaičiuoto PSD įmokų įsiskolinimo išieškojimo per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą buvo teikiami mokėjimo nurodymai kredito įstaigoms. Apie turimą PSD įmokų skolą ir numatomą skolos išieškojimą Jūs buvote informuota informacinėmis žinutėmis Elektroninės gyventojų aptarnavimo sistemos portalo (pasiekiamas adresu http://gyventojaI.sodra.lt) Naudotojo srityje. Visos Jums nuo 2025-06-11 siųstos žinutės perskaitytos.

Šiuo metu Jūs, kaip savarankiškai PSD besidraudžiantis asmuo, esate skolinga 144,90 Eur PSD įmokų. Informuojame, kad Jūsų sąskaitoje PSD įmokų įsiskolinimas buvo rezervuotas, bet šiuo metu nėra išieškotas.

Dėl PSD įmokų perskaičiavimo paaiškiname, kad jeigu Jūs prievolės mokėti PSD įmokas Lietuvoje laikotarpiu buvote draudžiama sveikatos draudimu Vokietijoje, tai PSD įmokas galima būtų perskaičiuoti, jei pateiktumėte Vokietijos kompetentingos įstaigos išduotą pažymą, patvirtinančią sveikatos draudimo laikotarpius. Dėl pažymos išdavimo galite kreiptis į Vokietijos kompetentingą įstaigą adresu: […]. Taip pat galite kreiptis į ligonių kasas, kuriose buvote draudžiama sveikatos draudimu Vokietijoje. Tinkamos ne tik A1 formos pažymos, bet ir kompetentingos įstaigos laisvos formos pažymos su nurodytu draudimo laikotarpiu.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 ir 2 dalis, šį sprendimą per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią apie jį sužinojote arba turėjote sužinoti galite apskųsti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Skundą galite pateikti per Elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą (https://gyventojai.sodra.lt), per E. pristatymo sistemą (www.epristatymas.lt), elektroniniu paštu [email protected] (per E. pristatymo sistemą ar elektroniniu paštu teikiamas skundas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu) arba adresu Konstitucijos pr. 12-101, LT-09308 Vilnius, vadovaudamiesi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklėmis, patvirtintomis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131.“

2.10.3. Pareiškėjos 2025 m. spalio 28 d. prašymas „Realiai jau pradeda atsibosti šitas biurokratinis procesas. Aš šią pažymą jums nusiunčiau dar rugsėjo mėnesį. Jaučiasi, kad kiekvienas tik siunčia dokumentus nuo A iki Z, o galutinio rezultato vis nėra. Rugsėjo mėnesį kreipiausi į LR Seimo kontrolierių tarnybą, prašydama peržiūrėti mano situaciją. Dabar gaunu jūsų laišką, kad reikia pateikti pažymą. Kartu su šiuo laišku vėl pridedu tą pačią pažymą. Galite ją užskaityti arba nuskaityti reikiamus pinigus. Be to, man jau buvo užšaldyta suma sąskaitoje, ir tuo pačiu gaunu laiškus su raginimais sumokėti, nors manau, kad tai buvo išspręsta. Tikiuosi, kad šį kartą bus galutinai išspręsta, nes tikrai užtenka šio vilkinimo, kuris tęsiasi nuo birželio mėnesio.“

Fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2025 m. spalio 29 d. atsakymas „Išnagrinėjome Jūsų 2025-10-29 prašymą bei pateiktą A1 formos pažymą. Informuojame, kad įvertinus Jūsų atsiųstos A1 pažymos duomenis buvo priimtas sprendimas Jums, kaip savarankiškai PSD besidraudžiančiam asmeniui, draudėjo kodas <…>, perskaičiuoti PSD įmokas už laikotarpį nuo 2025-05-01 iki 2025-06-30. Šiuo metu Jūs esate neskolinga PSD įmokų.

Dėl A1 pažymos nagrinėjimo paaiškiname, kad iki 2025-10-29 skyrius nebuvo gavęs 2025-09-26 Vokietijos kompetentingos įstaigos išduotos A1 formos pažymos. Jūsų 2025-09-25, 2025-09-26 siųstuose prašymuose Jūs informavote, kad šios pažymos dar nesate gavusi. Kitų, vėlesniu laikotarpiu teiktų prašymų, papildomų dokumentų nebuvome gavę. Apgailestaujame dėl patirtų nepatogumų.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 ir 2 dalis, šį sprendimą per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią apie jį sužinojote arba turėjote sužinoti galite apskųsti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – Fondo valdyba) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Skundą galite pateikti per Elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą (https://gyventojai.sodra.lt), per E. pristatymo sistemą (www.epristatymas.lt), elektroniniu paštu [email protected] (per E. pristatymo sistemą ar elektroniniu paštu teikiamas skundas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu) arba adresu Konstitucijos pr. 12-101, LT-09308 Vilnius, vadovaudamiesi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklėmis, patvirtintomis Fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131.“

2.10.4. Pareiškėjos 2025 m. spalio 29 d. kreipimasis „Jums,.. vis tik noriu pasakyti,. Interneto platybėse pasimetė mano siusta pažyma, lygiai kaip ir aš,, kažkur kažką nuspaudžiau ir …. deklaravau savo vieta Lietuvoje.. geros dienos….“

 

3. 2025 m. gruodžio 18 d. Seimo kontrolierė gavo Fondo valdybos papildomą atsakymą Nr. 1D-2980.

3.1. „Fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2025-10-29 rezoliuciniu sprendimu, gavus Vokietijos kompetentingos įstaigos išduotą A1 pažymėjimą, Pareiškėjai buvo perskaičiuotos privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) įmokos už laikotarpį nuo 2025-05-01 iki 2025-06-30. Pareiškėjai, kaip ir kitiems savarankiškai PSD besidraudžiantiems asmenims, perskaičiavus (anuliavus) apskaičiuotas PSD įmokas, pateikti nurašymo nurodymai dėl PSD įmokų skolos išieškojimo yra atšaukiami PSD įmokų perskaičiavimo dieną, pateikiant automatinį nurašymo nurodymo atšaukimo pranešimą per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (toliau – PLAIS) kredito įstaigoms. Šiuo atveju nei atskiras sprendimas dėl PSD įmokų perskaičiavimo, nei pranešimas (raštas) dėl nurašymo nurodymo atšaukimo nerengiami.“

3.2. „Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, vykdydami jiems nustatytas funkcijas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – SD įstatymas) 20 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir Priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklių 18 punktu, dėl priskaičiuoto įmokų įsiskolinimo išieškojimo per PLAIS, pateikia nurašymo nurodymus kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoms. Paaiškiname, kad per PLAIS pateiktas nurašymo nurodymas kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoms turi būti priimamas bei vykdomas ir tada, kai draudėjo sąskaitoje nėra pinigų ar yra mažesnė negu nurašytina pinigų suma. Tokiu atveju nurašymas turi būti atliekamas dalimis tol, kol iš draudėjo sąskaitos bus nurašyta visa nurodyta suma^[2].“

 

 

 

 

3 priedas

 

TYRIMUI REIKŠMINGOS TEISĖS AKTŲ NUOSTATOS

 

1. 1. Nacionalinės teisės aktai:

1.1. Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio „Gyvenamosios vietos deklaravimas“:

1 dalis – „Gyvenamąją vietą deklaruoja: 1) Lietuvos Respublikos piliečiai, gimę ir gyvenantys Lietuvos Respublikoje, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau kaip 183 dienoms per metus ar keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje; […].“

5 dalis – „Šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti asmenys, išvykstantys iš Lietuvos Respublikos ilgiau kaip 6 mėnesiams, privalo deklaruoti išvykimą iš Lietuvos Respublikos.“

 

1.2. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnio „Socialinio draudimo įmokų, delspinigių, palūkanų ir baudų priverstinio išieškojimo būdai“:

1 dalis –  „Fondo valdybos teritoriniai skyriai laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas gali išieškoti priverstine tvarka tokiais būdais: 1) duodami nurodymą kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas nurašyti iš draudėjo ar draudėjo skolininko, praleidusio skolos grąžinimo draudėjui terminą, sąskaitos, o patikrinimo metu surinktų dokumentų ir kitų įrodymų pagrindu nustačius, kad draudėjo piniginės sumos yra pas kitus draudėjus, – ir iš tokių draudėjų sąskaitų kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 754 straipsnyje nustatyta tvarka; […].“

 

1.3. Sveikatos draudimo įstatymo:

3¹ straipsnio „Privalomojo sveikatos draudimo principai“:

„Privalomojo sveikatos draudimo principai yra šie:

1) visuotinumo principas, reiškiantis, kad visi šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodyti draudžiamieji privalomuoju sveikatos draudimu (toliau – draudžiamieji) privalo mokėti sveikatos draudimo įmokas (arba už juos turi būti mokamos šios įmokos), o šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuojamą sveikatos priežiūrą;

2) solidarumo principas, reiškiantis, kad visų pagal šį Įstatymą privalančių mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas asmenų įmokos, taip pat valstybės biudžeto lėšos prisideda prie privalomojo sveikatos draudimo lėšų kaupimo. Taip sudaromos prielaidos kompensuoti apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu sveikatos priežiūros išlaidas;

3) teisumo principas, reiškiantis, kad apdraustasis privalomuoju sveikatos draudimu prisideda prie sveikatos sektoriaus finansavimo pagal savo galimybes, tačiau visiems apdraustiesiems vienodai užtikrinama tos pačios kokybės sveikatos priežiūra, nediskriminuojant asmenų lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu.“

17 straipsnio „Privalomojo sveikatos draudimo įmokos“ 11 dalis: „Asmenys, nepriskiriami šio straipsnio 2–10 dalyse ir šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje išvardytiems asmenims, kas mėnesį moka už save 6,98 procento minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas.“

 

1.4. Viešojo administravimo įstatymo:

3 straipsnis „Viešojo administravimo principai“ – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: 1) atsakomybės už priimtus sprendimus. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, vykdydamas administracinį reglamentavimą ar priimdamas administracinius sprendimus, turi prisiimti atsakomybę už administracinio reglamentavimo ar priimtų administracinių sprendimų sukeltus padarinius; […] 3) efektyvumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas ir įgyvendindamas sprendimus, jam skirtus išteklius naudoja kuo mažesnėmis sąnaudomis ir siekia geriausio rezultato; […] 5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį; […].“

10 straipsnio „Administracinių sprendimų priėmimas“:

3 dalis – „Viešojo administravimo subjektai administracinius sprendimus gali priimti savo iniciatyva arba gavę asmenų prašymus ar skundus.“

4 dalis – „Viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Jeigu prašymas ar skundas gautas po darbo valandų, poilsio ar šventės dieną, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.“

5 dalis – „Administraciniame sprendime turi būti nurodyta:

1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas;

2) administracinio sprendimo data;

3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris;

4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos;

5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės;

6) administracinio sprendimo motyvai;

7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką;

8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.“

11 straipsnio „Prašymų ir skundų administraciniam sprendimui priimti pateikimas ir nagrinėjimas“

1 dalis – „Asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles.“

14 straipsnis „Administracinio sprendimo apskundimas“ – „Asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą ar kitokį viešojo administravimo subjekto atsakymą į asmens prašymą ar skundą arba veiksmą (neveikimą), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus šio įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo administracinio sprendimo ar atsakymo įteikimo (paskelbimo) asmeniui šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka dienos ar veiksmo (neveikimo) arba vilkinimo paaiškėjimo asmeniui dienos tam pačiam viešojo administravimo subjektui arba aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, arba administraciniam teismui.“

 

1.5. Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – Prašymų nagrinėjimo taisyklės):

45 punktas – „Į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį:

45.1. į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti;

45.2. į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti;

45.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka. […]“.

47 punktas – „Atsakyme į prašymą ar skundą arba institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis asmuo turi būti informuojamas apie tokio atsakymo ar pranešimo apskundimo tvarką, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsniu, nurodant konkrečios institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-us) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas.“

 

1.6. Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 435:

6 punktas – „Registre tvarkomų asmens duomenų tvarkymo tikslas – rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti ir teikti tikslius, išsamius ir teisingus duomenis, reikalingus skaičiuojant valstybinio socialinio draudimo išmokas (toliau – išmokos); operatyviai tvarkyti Fondo lėšas ir atlikti jų apskaitą, užtikrinti teisingą duomenų apie apdraustuosius tvarkymą, išmokų skyrimą ir mokėjimą jų gavėjams.“

10 punktas – „Registro objektai: 10.1. apdraustieji asmenys (toliau – apdraustieji); […].

11 punktas – „11. Registre tvarkomi šie bendrieji apdraustųjų, […] duomenys: […]; 11.9. gyvenamoji vieta, atvykimo į gyvenamąją vietą data; jeigu asmuo išvyksta gyventi į užsienį, – išvykimo vieta (valstybė) ir išvykimo data; jeigu nuolat gyvena užsienyje, – valstybė; jeigu neturi gyvenamosios vietos, – savivaldybė, kurioje gyvena; […].“

 

1.7. Lietuvos Respublikos draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugsėjo 11 d. nutarimu  Nr. 968

21 punktas „Specialieji Registro duomenys: […]; 21.2. privalomojo sveikatos draudimo pradžios ir pabaigos datos, kai toliau išvardyti draudžiamieji mokėjo privalomojo sveikatos draudimo įmokas (arba už juos buvo mokama): […]; 21.2.14. savarankiškai mokantys privalomojo sveikatos draudimo įmokas draudžiamieji;[…].“

43.2 punktas: „Lietuvos Respublikos piliečiai išregistruojami iš Registro: […]; 43.2.2. išvykę iš Lietuvos – nuo išvykimo deklaravimo datos Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka (šiame Nuostatų punkte nurodyti draudžiamieji, kuriems, vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais ar tarptautinėmis sutartimis dėl socialinės apsaugos, taikomi Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai, iš Registro išregistruojami nuo darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių nutraukimo datos); […].“

 

1.8. Priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklių, patvirtintų Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. sausio 21 d. įsakymu  Nr. V-32 18 punktas: „Fondo valdybos teritorinis skyrius praėjus 5 darbo dienoms nuo skolos, didesnės negu trys eurai, atsiradimo momento per aštuonias darbo dienas privalo priimti sprendimą dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka (1 priedas, 2 priedas arba 28 priedas) ir per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikti vykdyti mokėjimo nurodymą kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai.“

4 priedas

 

TYRIMUI REIKŠMINGA TEISMŲ PRAKTIKA

1. Konstitucinio Teismo praktika:

2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas: „Valstybės tarnybos sistemos, valdžios įstaigų darbas turi būti organizuotas taip, kad į valdžios įstaigas, valstybės tarnautojus kreipęsi žmonės nepatirtų savivalės, piktnaudžiavimo, biurokratizmo, kad jų reikalai būtų nagrinėjami ir sprendžiami nevilkinant. […].“

 

2. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika:

2.1. „[…]. Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą […]. Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-655/2005). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 1 straipsnyje, apibrėžiančiame aptariamo įstatymo paskirtį, nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, […], taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje. […] kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.)“ (2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012).

 

2.2. „[…]. Nėra ginčo dėl pareiškėjos ilgalaikio nuolatinio gyvenimo kitoje valstybėje ir gyvenamosios vietos deklaravimo Lietuvoje iki tam tikros datos. […].  Pažymėtina Lietuvos Respublikos 1992 m. Konstitucijos turinio sampratą plėtojanti oficialioji konstitucinė doktrina, kurioje akcentuojama, kad Konstitucijos 52 straipsnio nuostatomis socialiniam aprūpinimui pripažįstamas konstitucinės vertybės statusas; kiekvienas pilietis turi teisę į socialinę apsaugą (be kita ko, Konstitucinio Teismo 2008 m. balandžio 19 d., 2009 m. rugsėjo 2 d., 2010 m. gruodžio 14 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimai). Vadinasi, kiekvienas Lietuvos valstybės pilietis, kuris gyvena Lietuvoje arba kurio gyvenamoji vieta įstatymo nustatyta tvarka deklaruota Lietuvoje, pagal Konstituciją laikytinas turinčiu teisę į socialinę apsaugą Lietuvoje.

Pažymėtina ir tai, kad oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje konstatuota, kad Konstitucijos 52 straipsnio nuostatos suponuoja įstatymų leidėjo pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas valstybei įgyvendinti savo konstitucinę priedermę laiduoti piliečiams teisę į socialinę apsaugą, užtikrintų lėšų, būtinų pensijoms ir socialinei paramai, sukaupimą ir šių pensijų mokėjimą bei socialinės paramos teikimą (be kita ko, Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. spalio 22 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2013 m. vasario 15 d. nutarimas). Tas teisinis reguliavimas turi sudaryti prielaidas atitinkamą valstybei tenkančią naštą paskirstyti – žinoma, atsižvelgiant, be kita ko, į konstitucinį solidarumo principą, konstitucinius socialinės darnos ir teisingumo imperatyvus, – visuomenės nariams (Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 26 d., 2007 m. spalio 22 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimai).

Vadinasi, Lietuvos valstybės pilietis, kuris gyvena Lietuvoje arba kurio gyvenamoji vieta įstatymo nustatyta tvarka deklaruota Lietuvoje, gali būti objektyviais pagrindais įtraukiamas į įstatymų leidėjo nustatomą teisinį reguliavimą ir jo taikymo mechanizmą, kuriuo sudaromos prielaidos valstybei įgyvendinti savo konstitucinę priedermę laiduoti piliečiams teisę į socialinę apsaugą, užtikrintų lėšų, būtinų pensijoms ir socialinei paramai, sukaupimą ir šių pensijų mokėjimą bei socialinės paramos teikimą.

Pabrėžtina, kad oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje atitinkamai nurodoma ir suponuojama, jog įstatymų leidėjui nustatant tam tikriems (be kita ko, aktyvią ekonominę veiklą vykdantiems) asmenims pareigą mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas yra galimos įvairios sąlygos, lemiančios šios pareigos atsiradimą, taip pat yra galimi įvairūs šias sąlygas apibrėžiantys kriterijai (Konstitucinio Teismo 2013 m. vasario 15 d. nutarimas).

Vadinasi, įstatymų leidėjo diskreciniu pasirinkimu nustatoma Lietuvos valstybės piliečio pareigos mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas sąlyga (ją apibrėžiančiu kriterijumi) gali būti, be kita ko, asmens gyvenamosios vietos Lietuvoje deklaravimas, taip pat ilgalaikio išvykimo į kitą valstybę deklaravimas.

Paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2013 m. vasario 15 d. nutarime atitinkamai pažymėjo, kad įstatymų leidėjas, pasinaudodamas savo diskrecija reguliuoti socialinės apsaugos santykius, įvertinęs visas aplinkybes, be kita ko, tai, kad kai kurie asmenys, pagal Konstituciją turintys teisę į socialinę apsaugą, yra ekonomiškai aktyvi visuomenės dalis, galinti prisidėti prie socialinės apsaugos sistemos kūrimo, ir įstatymu nustatydamas kai kurių asmenų pareigą privalomai draustis valstybiniu socialiniu draudimu (be kita ko, ligos ir motinystės socialiniu draudimu), sudarė prielaidas sukaupti lėšų, būtinų socialinėms išmokoms mokėti, ir užtikrino visuomenei būtiną ir konstituciškai pagrįstą tikslą – garantuoti Konstitucijos laiduojamą teisę į socialinę apsaugą, teisę gauti Konstitucijoje nustatytas pensijas ir kitas socialinio aprūpinimo išmokas. Kartu įstatymų leidėjas įgyvendino visuomenės solidarumo, socialinės darnos ir teisingumo imperatyvus, pagal kuriuos valstybei tenkanti socialinės apsaugos našta paskirstoma visiems visuomenės nariams. Taigi tokiu teisiniu reguliavimu nebuvo pažeistas Konstitucijos 23 straipsnis, konstitucinis teisinės valstybės principas.

Vadinasi, asmens gyvenamosios vietos deklaravimas Lietuvoje, nepriklausomai nuo ilgalaikio išvykimo į kitą valstybę, juo labiau nesančią Europos Sąjungos nare, ir faktinio gyvenimo toje valstybėje bei joje galimai mokamų atitinkamo sveikatos draudimo įmokų, gali būti Lietuvos įstatymų leidėjo nustatoma objektyvia sąlyga (kriterijumi) įtraukti tokį asmenį į privalomojo sveikatos draudimo sistemą, siekiant įgyvendinti visuomenės solidarumo, socialinės darnos ir teisingumo imperatyvus, pagal kuriuos valstybei tenkanti socialinės apsaugos našta paskirstoma visiems visuomenės nariams, tuo nepažeidžiant Konstitucijos 23 straipsnio, konstitucinio teisinės valstybės principo.

Akcentuotina, kad pareiškėjos ginčijami atsakovo sprendimai – tai priverstine tvarka atliekamo susidariusio V. S. privalomo sveikatos draudimo įmokų įsiskolinimo (skolos) išieškojimo administravimo, bet ne teisingumo vykdymo aktai. Jie, kaip atspindi ši byla, neriboja ir nepaneigia pareiškėjos konstitucinės galimybės skųsti tokius atsakovo aktus teismui pagal Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį, taip pat teismų konstitucinės funkcijos vykdyti teisingumą pagal Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalį. Be to, viešąjį interesą užtikrinančių įstatymo reikalavimų ir asmeninį interesą atspindinčio asmens sprendimo deklaruoti gyvenamąją vietą Lietuvoje padarinių nulemtas privalomo sveikatos draudimo įmokų įsiskolinimo pašalinimas priverstine tvarka akivaizdžiai negali būti laikoma Konstitucijos 23 straipsnyje garantuojamo nuosavybės neliečiamumo pažeidimu, t. y. pareiškėjos nurodomu nuosavybės paėmimu. […]  atsakovas galėjo pagrįstai ir teisėtai taikyti pareiškėjai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo atitinkamas nuostatas, kurios nustato atsakovo teritorinių skyrių įgaliojimą laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas išieškoti priverstine tvarka, duodant nurodymą kredito įstaigai nesumokėtas socialinio draudimo įmokas nurašyti iš skolininko sąskaitos. […]. pareiškėja, deklaravusi gyvenamąją vietą Lietuvoje ir daug metų faktiškai gyvendama kitoje valstybėje sudarė teisines prielaidas tam, kad ji atsakovo administruojamuose privalomojo sveikatos draudimo santykiuose galėjo būti pagrįstai vertinama kaip nuolat gyvenanti Lietuvoje ir pagal Konstituciją turinti teisę į socialinę apsaugą Lietuvoje bei pagal įstatymą privalanti mokėti atitinkamas privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

Vien tai, kad pareiškėja daug metų faktiškai gyvena kitoje valstybėje deklaruodama gyvenamąją vietą Lietuvoje, nereiškia, kad daug metų užsitęsęs faktinis gyvenimas kitoje valstybėje esą paneigė gyvenamosios vietos Lietuvoje deklaravimą. Todėl atsakovas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo laikyti pareiškėją nedeklaravusia gyvenamosios vietos Lietuvoje ir neprivalančia mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. […].

Dėl pareiškėjos apeliacinio skundo ir skundo pirmosios instancijos teismui atitinkamų argumentų, kad atsakovas nesidomėjo pareiškėjos nemokamų mokesčių Lietuvoje priežastimi ir neinformuodamas pareiškėjos pasiėmė jos asmeninėje sąskaitoje buvusias atitinkamas pinigines lėšas, teisėjų kolegija akcentuoja, kad gyvenamą vietą Lietuvoje deklaravusio asmens atitinkamos statuso ir atitinkamų pareigų negali paneigti vien aplinkybė, jog atsakovas nesiaiškino ir nevertino pareiškėjo nuolatinio gyvenimu kitoje valstybėje, deklaravus gyvenamąją vietą Lietuvoje. Pažymėtina, kad atsakovas neturėjo numanyti ar domėtis, kad asmuo, deklaruojantis gyvenamąją vietą Lietuvoje, faktiškai nuolat gyvena kitoje valstybėje. Akcentuotina, kad pareiškėjos, deklaravusios gyvenamąją vietą Lietuvoje iki 2022 m. spalio 19 d., pareiga mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas kildinama iš atitinkamo įstatymu nustatyto teisinio reglamentavimo. Todėl aplinkybė, kad atsakovas galimai nesidomėjo pareiškėjos nemokamų mokesčių Lietuvoje priežastimi (jos nuolatiniu gyvenimu kitoje valstybėje) ir neinformuodamas pareiškėjos nurašė jos asmeninėje sąskaitoje buvusias atitinkamas pinigines lėšas, negali paneigti pareiškėjai iš įstatymo kylančios pareigos mokėti privalomas socialinio draudimo įmokas deklaravus nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje.

Pabrėžtina, kad pagal Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalį, kurioje įtvirtinta, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, viešai paskelbtu įstatymu nustatyto privalomojo sveikatos draudimo santykių, susidarančių asmens gyvenamosios vietos Lietuvoje deklaravimo atveju, reglamentavimo nežinojimas neatleidžia nuo tokio nežinojimo finansiškai negatyvių padarinių. Akcentuotina, kad privalomojo sveikatos draudimo santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas, todėl jų reglamentavimo įgyvendinimui pirmiausia taikytinas administracinio teisinio reguliavimo metodas, pagal kurį gyvenamąją vietą Lietuvoje deklaruojančio asmens pareigos mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas įvykdymą užtikrinančiose priemonėse gali dominuoti subordinacijos ir liepimo elementai. Toks imperatyvusis reguliavimo ir jo taikymo metodas užtikrina bendrųjų visuomenės interesų prioritetą privalomojo sveikatos draudimo santykiuose.

[…] pareiškėjos pareigos mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas nevykdymo padariniai, kuriuos ji skundžia, kyla iš įstatymo, bet ne iš pranešimo jai apie tokius būsimus padarinius. Jų išankstinis nepranešimas pranešėjai objektyviai negali būti vertinamas kaip toks esminis pažeidimas, dėl kurio būtų galima proporcingai pripažinti skundžiamus atsakovo sprendimus neteisėtais. Todėl teisėjų kolegija pritaria minėtiems pirmosios instancijos teismo argumentas ir atmeta minėtus apeliacinio skundo argumentus.“ (2024 m. birželio 5 d. administracinė byla Nr. A-855-1188/2024).

^[1] Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų 101.1 papunktis.

[2] SD įstatymo 24 straipsnio 2 dalis.