aA PAŽYMA DĖL ANONIMINIO SKUNDO NR. 5D-2025/2.1-283 PRIEŠ LIETUVOS TRANSPORTO SAUGOS ADMINISTRACIJĄ

 

1. Seimo kontrolierė gavo anoniminį skundą, kuriame nurodoma, kad Lietuvos transporto saugos administracijai (toliau ir citatose – LTSA) pateikus prašymą dėl leidimo išdavimo vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą (toliau – pavėžėjimo leidimas), po 5 darbo dienų pareiškėjui yra pateikiamas LTSA sprendimas išduoti pavėžėjimo leidimą ar jo neišduoti. LTSA priėmus sprendimą atmesti leidimą, nes „trūksta tam tikrų dokumentų“, pareiškėjas turi pakartotinai teikti prašymą. LTSA, gavusi pakartotinį prašymą, jį: „registruoja bendroje eilėje“, tikrina „visose susijusiose valstybinėse institucijose, nors didžioji dalis pateiktų duomenų jau buvo patikrinti ankstesnio [prašymo] nagrinėjimo metu“ (toliau – Skundas).

 

2. Seimo kontrolierė, atsižvelgusi į Skunde nurodytas aplinkybes, tyrimo metu vertins, ar pagrįstai LTSA atmeta prašymus, kai asmuo nepateikia visų dokumentų, kuriuos turi pateikti, siekdamas gauti pavėžėjimo leidimą.

 

TYRIMO IŠVADOS

 

3. Tyrimo metu Seimo kontrolierė 2025 m. kovo 17 d. ir 2025 m. balandžio 17 d. raštais kreipėsi į LTSA.

 

4. Seimo kontrolierė gavo LTSA 2025 m. balandžio 11 d., 2025 m. gegužės 6 d. ir 2025 m. gegužės 7 d. raštus (2 priedas).

 

5. Tyrimui aktualus teisinis reguliavimas, įtvirtintas Seimo kontrolierių įstatyme (toliau – ir SKĮ), Kelių transporto kodekse (toliau – ir Kodeksas), Viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ), Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse, patvirtintose Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklės), Susisiekimo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 1480 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai), Leidimų vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi ir pagal užsakymą veiklas išdavimo taisyklių, patvirtintų susisiekimo ministro 2011 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 3-768 „Dėl Leidimų vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi ir pagal užsakymą veiklas išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) ir teismų praktika, suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje, pateikiami 3 ir 4 prieduose.

 

6. Išanalizavus Skunde nurodytas aplinkybes, LTSA pateiktą informaciją (1–2 priedai), teisės aktų nuostatas, teismų praktiką (3–4 priedai), susijusias su LTSA sprendimų išduoti ar neišduoti pavėžėjimo leidimus reglamentavimu, atkreiptinas dėmesys į šias aplinkybes:

6.1. Fiziniai asmenys profesinę vežimo kelių transportu veiklą, vadovaujantis Kodekso 8 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 7 punktu, gali vykdyti tik turėdami galiojantį LTSA išduotą pavėžėjimo leidimą (Kodekso 8² straipsnio 3 dalis; 3 priedo 1 punktas).

6.2. Pavėžėjimo leidimų išdavimo, pakeitimo, galiojimo sustabdymo ir kt. tvarką reglamentuojančių Taisyklių 6 punktas (3 priedo 6 punktas) nustato, kad fizinis asmuo, siekiantis gauti pavėžėjimo leidimą, LTSA pateikia nustatytos formos prašymą ir dokumentus, įrodančius, kad atitinka:

6.2.1. Kodekso 8² straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus: 1) apie vykdomą individualią veiklą yra informavęs mokesčio administratorių; 2) turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą, kuriuo patvirtinama asmens teisė vairuoti lengvąjį automobilį (B kategorijos motorinę transporto priemonę), ir ne mažesnį kaip 2 metų lengvojo automobilio vairavimo stažą (toliau – vairuotojo pažymėjimą); 3) yra neskolingas (laikomas neskolingu) Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija; 4) yra lengvojo automobilio, kuriuo vykdoma keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veikla, savininkas arba šį lengvąjį automobilį valdo kitu teisėtu pagrindu; 5) yra sumokėjęs valstybės rinkliavą už pavėžėjimo leidimo išdavimą; 6) yra nepriekaištingos reputacijos (3 priedo 1 punktas);

6.2.2. Kodekso 8² straipsnio 16 dalies 1 punkte nurodytus reikalavimus: 1) yra perėjęs keleiviams vežti už atlygį naudojamo lengvojo automobilio privalomąją techninę apžiūrą ir turi transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą), tinkantį vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą (toliau – civilinės atsakomybės polisas); 2) turi lengvojo automobilio viduje ir (ar) išorėje pritvirtintą ženklą, identifikuojantį, kad automobilis naudojamas keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslaugoms teikti (2 priedo 1 punktas).

Skundo tyrimo metu LTSA nurodė, kad LTSA (kaip paslaugos teikėja), nagrinėdama asmens prašymą dėl pavėžėjimo leidimo išdavimo, pati surenka (gauna) duomenis iš valstybės institucijų administruojamų registrų ir informacinių sistemų apie: asmens vykdomą individualią veiklą; LR išduotą vairuotojo pažymėjimą; tai, kad asmuo nėra skolingas (laikomas neskolingu) LR valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja VMI; tai, kad asmuo yra transporto priemonės savininkas arba jį valdo kitu teisėtu pagrindu; sumokėtą valstybės rinkliavą; 6) asmens reputaciją (pvz.: dėl teistumo); lengvojo automobilio privalomąją techninę apžiūrą (2 priedo 2.3 papunktis).

Taigi, asmuo kartu su prašymu dėl pavėžėjimo leidimo išdavimo LTSA turi pateikti pažymą apie asmens reputaciją (kad nepiktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis ir kt. medžiagomis) ir civilinės atsakomybės polisą. Jeigu asmens, kuris kreipiasi su prašymu dėl šio leidimo išdavimo, vairuotojo pažymėjimas yra išduotas ne Lietuvos Respublikoje arba jeigu transporto priemonė, kuria bus vykdoma veikla, nėra registruota AB „Regitra“, be jau minėtų dokumentų, asmuo kartu su prašymu LTSA turi pateikti vairuotojo pažymėjimą ir dokumentą, patvirtinantį teisėtą transporto priemonės valdymą (2 priedo 2.2 ir 2.3 papunkčiai).

6.3. Kodekso 8² straipsnio 5 dalyje numatyta, kad „Leidimai išduodami arba motyvuotai atsisakoma juos išduoti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Transporto saugos administracijos nustatytos formos prašymo ir dokumentų, įrodančių subjekto, siekiančio gauti leidimą, atitiktį šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems reikalavimams, gavimo Transporto saugos administracijoje dienos. Leidimas neišduodamas, jeigu nustatoma subjekto, siekiančio gauti leidimą, neatitiktis bent vienam iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų […]. Apie priimtą sprendimą subjektas informuojamas per 3 darbo dienas“ (3 priedo 1 punktas).

Skundo tyrimo metu LTSA nurodė, kad nei Kodeksas, nei Taisyklės nenumato prašymo nagrinėjimo stabdymo galimybės. LTSA nurodė: „Jei su prašymu pateikti ne visi dokumentai, prašymas atmetamas ir apie nustatytus trūkumus per 3 darbo dienas asmuo informuojamas tokiu būdu, kuriuo jį informuoti nurodė pildydamas prašymą (el. paštu, SMS žinute). LTSA priėmus sprendimą neišduoti leidimo, apie priimtą sprendimą asmenį informuoja taip pat per 3 darbo dienas tokiu būdu, kuriuo jį informuoti nurodė pildydamas prašymą“.

LTSA informavo, kad asmens pakartotinai pateiktas prašymas dėl pavėžėjimo leidimo išdavimo nagrinėjamas bendra tvarka, nes informacija (duomenys), kurie yra gaunami iš valstybės institucijų ir (arba) valstybės registrų, turi būti aktualūs LTSA sprendimo priėmimo dieną. LTSA atkreipė dėmesį ir į tai, kad informacija (duomenys) iš valstybės institucijų ir (arba) valstybės registrų, išskyrus Informatikos ir ryšių departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas), paprastai gaunama per kelias minutes ir tai neturi įtakos prašymo nagrinėjimo terminui. LTSA, nagrinėdama pakartotinį asmens prašymą, neretai vadovaujasi Departamento informacija, gauta nagrinėjant pirminį asmens prašymą (2 priedo 2.4 papunktis). LTSA informavo, kad pavėžėjimo leidimai vidutiniškai išduodami per 4 darbo dienas (2 priedo 1.2 papunktis).

6.4. Viena iš viešojo administravimo sričių, nustatytų Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 2 punkte, yra administracinių sprendimų priėmimas. Viešojo administravimo subjektas, ir LTSA, nagrinėdamas asmenų prašymus ir priimdamas administracinius sprendimus, turi vadovautis ir VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintais viešojo administravimo principais, pvz.: proporcingumo, efektyvumo, ir bendraisiais teisėtumo, gero administravimo principais. Pagal VAĮ 1 straipsnio 2 dalį, šio įstatymo antrojo ir trečiojo skyrių nuostatos viešojo administravimo subjektams, atliekantiems funkcijas pagal kituose įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytą tvarką, taikomos tiek, kiek jų veiklos priimant administracinius sprendimus, teikiant administracines paslaugas, priimant ir nagrinėjat prašymus ar skundus nenustato kiti tokią veiklą reglamentuojantys įstatymai, Europos Sąjungos teisės aktai ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. Vadovaujantis VAĮ 12 straipsnio 1–3 dalių (3 priedo 3 punktas) ir Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklių 34 punkto nuostatomis (3 priedo 4 punktas), viešojo administravimo subjektas turi teisę kreiptis į asmenį, pateikusį prašymą, ir prašyti pateikti dokumentus, kuriuos prašymo nagrinėjimui ir (ar) administraciniam sprendimui priimti privalo pateikti pats asmuo, jeigu institucija šių dokumentų neturi ir objektyviai negali jų gauti pati (3 priedo 3 ir 4 punktai).

 

7. Atsižvelgus į tai, kas pirmiau išdėstyta, konstatuotina:

7.1. asmuo, siekiantis gauti leidimą, LTSA turi pateikti nustatytos formos prašymą ir dokumentus, įrodančius, kad atitinka Kodekso 8² straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus (pažymos 6.2.1; 6.2.2 punktai). Neatitiktis reikalavimams reiškia faktinę teisinę situaciją, kai asmuo objektyviai neatitinka bent vieno iš pažymos 6.2.1 punkte nurodytų reikalavimų. Tuo tarpu dokumentų, patvirtinančių atitiktį, nepateikimas savaime nėra neatitiktis, o tik procedūrinis trūkumas, kuris neturėtų būti pagrindu atmesti prašymą.

7.2. Leidimas išduodamas arba motyvuotai atsisakoma jį išduoti per 5 darbo dienas nuo prašymo ir dokumentų gavimo dienos (3 priedo 1 punktas). Sistemiškai aiškinant šią nuostatą, darytina išvada, kad sprendimo priėmimo terminas pradedamas skaičiuoti tik tada, kai LTSA yra gavusi visus dokumentus, reikalingus atitikčiai įvertinti. Tai reiškia, kad tol, kol dokumentai nepateikti, nėra susidariusi situacija, kurioje būtų galima konstatuoti nei atitiktį, nei neatitiktį.

LTSA, nustačiusi, kad asmuo nepateikė visų prašymo nagrinėjimui būtinų dokumentų, priima sprendimą prašymą atmesti, nors nei VAĮ, nei Kodekso nuostatos tokio pagrindo nenumato (Kodekse nustatyta, kad LTSA priima sprendimą išduoti leidimą arba motyvuotai atsisakyti jį išduoti, jeigu nustatoma subjekto neatitiktis reikalavimams). LTSA praktikoje dokumentų trūkumas iš esmės sutapatinamas su neatitiktimi, ir tai, Seimo kontrolierės  nuomone, prieštarauja gero administravimo ir proporcingumo principams bei VAĮ 12 straipsnio nuostatoms.

7.3. Nors LTSA pažymi, kad galiojantys specialieji teisės aktai (Kodeksas ir Taisyklės) nenumato prašymo nagrinėjimo stabdymo procedūros, tai nereiškia, jog toks procedūrinis veiksmas negali būti taikomas.

Vadovaujantis VAĮ, šio įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų veiklos nereguliuoja specialieji įstatymai. Taigi, nesant specialiajame teisiniame reguliavime nustatytos prašymo nagrinėjimo stabdymo tvarkos, turėtų būti taikomos VAĮ nuostatos, kurios nukreipia į Prašymų ir skundų nagrinėjimo tvarką (3 priedo 4 punktas).

VAĮ 12 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtinta viešojo administravimo subjekto teisė ir pareiga bendradarbiauti su asmeniu, siekiant užtikrinti išsamų ir objektyvų prašymo išnagrinėjimą. Tai reiškia, kad tais atvejais, kai prašymo išsamiam išnagrinėjimui ar administraciniam sprendimui priimti trūksta dokumentų ar duomenų, kurių institucija neturi ir objektyviai negali gauti savo iniciatyva, ji privalo imtis procedūrinių veiksmų, sudarančių asmeniui galimybę pašalinti trūkumus.

Seimo kontrolierė pažymi, kad teisiškai pagrįsta ir proporcinga būtų taikyti prašymo nagrinėjimo stabdymo procedūrą bei suteikti pareiškėjui protingą terminą trūkumams pašalinti, kad sprendimas būtų priimtas tik turint visus dokumentus. Tokiu būdu dokumentų nepateikimas būtų vertinamas kaip pašalinamas procedūrinis trūkumas, o faktinės neatitiktys būtų konstatuojamos per 5 darbo dienas tik turint visus duomenis ar dokumentus. Dabartinė LTSA praktika, kai dokumentų trūkumas laikomas savarankišku pagrindu atmesti prašymą, nėra suderinta su teisės aktais ir gero administravimo principu.

7.4. Tai, kad LTSA nagrinėdama pakartotinį asmens prašymą tikrina (kaip ir pirmo asmens pateikto prašymo nagrinėjimo metu) informaciją (duomenis) valstybės institucijos ir (arba) valstybės registruose, yra pagrįsta ir netgi būtina, nes informaciją (duomenys) gali kisti (pvz. duomenys dėl įsiskolinimo savivaldybės biudžetui).

 

8. Atsižvelgus į tai, kas pirmiau išdėstyta, Seimo kontrolierė Skundą pripažįsta pagrįstu ir vadovaudamasi Nuostatų 7.2 papunkčiu, kuriame nustatyta, kad Susisiekimo ministerija formuoja valstybės politiką keleivių ir krovinių (įskaitant pavojinguosius krovinius) vežimo geležinkelių, kelių, jūrų, vidaus vandenų, oro transportu bei kombinuotojo krovinių ir keleivių vežimo srityse ir organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, rekomenduoja Susisekimo ministerijai įvertinti pažymoje pateiktą informaciją ir spręsti dėl teisinio reguliavimo tobulinimo, t. y. įtvirtinti LTSA pateiktų prašymų nagrinėjimo stabdymo procedūrą (dėl pavėžėjimo leidimo (ir kitų LTSA išduodamų leidimų), nustatant jos taikymo pagrindus, tvarką ir terminus, kaip tai numatyta Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklių 34 punkte ir (arba) įtvirtinti, kad pirmiau minėtų prašymų nagrinėjimo stabdymo procedūra vykdoma vadovaujantis Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklėmis.

 

 

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS

 

 

9. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Seimo kontrolierė nusprendžia

Anoniminį Skundą dėl LTSA veiksmų, atmetant prašymus, kai asmuo nepateikia visų dokumentų, kuriuos turi pateikti, siekdamas gauti pavėžėjimo leidimą, pripažinti pagrįstu.

 

 

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJA

 

10. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 8 punktu, Seimo kontrolierė rekomenduoja susisiekimo ministrui įvertinti pažymos 6 – 7 punktuose pateiktą informaciją ir spręsti teisinio reguliavimo tobulinimo klausimą, t. y. įtvirtinti LTSA pateiktų prašymų nagrinėjimo stabdymo procedūrą, kai asmuo nepateikia visų dokumentų, kuriuos turėjo pateikti, siekdamas gauti pavėžėjimo leidimą (pažymos 8 punktas).

 

Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašoma informuoti Seimo kontrolierę (rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus ir juos pagrindžiančius dokumentus Seimo kontrolierei pateikti el. p. [email protected] arba per E. pristatymo informacinę sistemą).

 

 

Seimo kontrolierė                                                                                                        Erika Leonaitė

 

1 priedas

SKUNDE PATEIKTA INFORMACIJA

 

Seimo kontrolierei pateiktame Pareiškėjo Skunde nurodyta:

1.1. „Norėjau sužinoti, kiek dar gali tyčiotis LTSA. […] žmogus parašo prašymą dėl leidimo pavėžėjo veiklai gauti, tik po 5 darbo dienų jis gauna atsakymą, kad, sakykim, trūksta kažkokios pažymos, tada žmogus turi per naują teikti prašymą ir jis dedamas į eilę iš naujo ir laukia dar 5 paras. Ir jis vėl per naują tikrinamas per visas reikiamas valstybines institucijas. Jei klaida, vėl jis […] dedamas į eilės galą ir tikrinamas per naują 5 paras. Vienas žmogus jau 6 kartą pateikinėja prašymą, nes jis dedamas vėl į eilės galą, jis pažymos jau laukia mėnesį.“

1.2. „Kiek supratau, LTSA tvarka tokia, kad prašymą teikiančiam žmogui suklydus, jo prašymas naikinamas ir vėl po to dedamas į eilės galą. Taip daroma, kad sudarytų įspūdį, kad LTSA labai daug dirba. O taip ji apkrauna ir vėl per naują apkrauna visas valstybines įstaigas vėl ir vėl per naują tikrinti tą patį žmogų ir atsiųsti patvirtinimus apie jo tinkamumą arba ne. […]. Jie tikrina pateikėjo visus duomenis per visas valstybines įstaigas vėl siunčia užklausimą, ir dėl to tokio LTSA darbo visos tos įstaigos vėl ir vėl užkraunamos tuo pačiu tuščiu darbu. Vietoj to, kad jau patikrinus duomenis, parašyti žmogui pateikti trūkstamą dokumentą ir tik ji patikrinti ir nedėti tą žmogų į eilės galą, o jau be eilės pagreitinti jam leidimo išdavimą. Kiek dar tęsis šis verslo smukdymas ir galimybių žmogui užsidirbti stabdymas ši dirbtinė biurokratija? Kiek dar tęsis LTSA nusikaltimai Lietuvos žmonėms ir Lietuvos verslui.“

 

 

 

2 priedas

TYRIMO METU GAUTA INFORMACIJA

 

1. 2025 m. balandžio 11 d. Seimo kontrolierė gavo LTSA 2025 m. balandžio 11 d. raštą Nr. 15B-3362 „Dėl informacijos pateikimo (skundo Nr. 5D-2025.2.1-283“ (toliau – Raštas), kuriame pateikta ši informacija:

1.1. „Administracija pažymi, kad subjektas, siekiantis gauti Kelių transporto kodekso (toliau – Kodeksas) 8 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytą leidimą (toliau – pavėžėjimo leidimas), turi atitikti Kodekso 8² straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. Pavėžėjimo leidimai išduodami arba motyvuotai atsisakoma juos išduoti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Administracijos nustatytos formos prašymo ir dokumentų, įrodančių subjekto, siekiančio gauti leidimą, atitiktį Kodekso 8² straipsnio 2 dalyje nurodytiems reikalavimams, gavimo Administracijoje dienos. Pavėžėjimo leidimas neišduodamas, jeigu nustatoma subjekto, siekiančio gauti leidimą, neatitiktis bent vienam iš Kodekso 8² straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų. Apie priimtą sprendimą subjektas informuojamas per 3 darbo dienas“;

1.2. Skunde „[…] nurodoma, kad Administracijai nustačius neatitiktis nustatytiems reikalavimams ar pareiškėjams suklydus, kaskart subjektų atitiktis nustatytiems reikalavimams vertinama kumuliatyviai, dėl to subjektai, siekiantys gauti pavėžėjimo leidimus, pateikę trūkstamą būtiną informaciją ir (ar) dokumentus, praranda prioritetą kitų subjektų, siekiančių gauti pavėžėjimo leidimus ir atitinkančių reikalavimus, atžvilgiu. Administracija pažymi, kad atitinkamus duomenis gauna iš valstybės registrų ir (ar) valstybės informacinių sistemų, o subjektams, siekiantiems gauti pavėžėjimo leidimus ir atitinkantiems Kodekso 8² straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, pavėžėjimo leidimai išduodami vidutiniškai per 4 dienas, todėl kvestionuotinas požiūris dėl Administracijos vilkinimo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus išduodant pavėžėjimo leidimus.

Skunde pateikiama informacija yra vertinamojo pobūdžio ir gali būti nulemta kiekvieno individualaus atvejo, konkre­čių aplinkybių bei subjektyvaus vertinimo. Tais atvejais, kai Administracija turi pagrįstą pagrindą nustatyti, kad subjektai, siekiantys gauti pavėžėjimo leidimus, neatitinka nustatytų reikalavimų, neatsiranda sąlygos realizuoti pavėžėjimo leidimų išdavimą.“

 

2. 2025 m. gegužės 6 d. Seimo kontrolierė gavo LTSA 2025 m. gegužės 6 d. raštą Nr. 15B-4062 „Dėl informacijos pateikimo (skundo Nr. 5D-2025.2.1-283) (toliau – Raštas 2), kuriame pateikta ši informacija:

2.1. „Administracija, gavusi asmens prašymą dėl leidimo ir dokumentus (informaciją), įrodančius asmens atitiktį Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – KTK) nustatytiems reikalavimams, per 5 darbo dienas išnagrinėja ir priima sprendimą“;

2.2. asmuo, kreipiantis į LTSA, kartu su prašymu dėl leidimo išdavimo turi pateikti:

– „[…] galiojantį Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės ar Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) valstybėje narėje, Šveicarijos Konfederacijoje arba Ukrainoje išduotą vairuotojo pažymėjimą (išskyrus atvejus, kai vairuotojo pažymėjimas yra išduotas Lietuvos Respublikoje);

– dokumentą, patvirtinantį teisėtą transporto priemonės valdymą (kai transporto priemonės valdytojas nėra įregistruotas AB „Regitra“);

– pažymą apie asmens reputaciją (ar nepiktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis);

– transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo dokumentus, tinkančius vykdyti keleivių vežimo už atlygį veiklą“;

2.3. LTSA (kaip paslaugos teikėja), nagrinėdama asmens prašymą dėl leidimo išdavimo, surenka šią informaciją:

– „informaciją apie asmens vykdomą individualią veiklą;

– informaciją apie Lietuvos Respublikoje (LR) išduotą vairuotojo pažymėjimą;

– informaciją apie tai, kad asmuo nėra skolingas (laikomas neskolingu) LR valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja VMI;

– informaciją apie tai, kad asmuo yra transporto priemonės savininkas arba jį valdo kitu teisėtu pagrindu (kai transporto priemonės valdytojas yra užregistruotas AB „Regitra“);

– informaciją apie sumokėtą valstybės rinkliavą;

– informaciją apie asmens reputaciją (ar buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir teistumas nėra išnykęs ar panaikintas; ar buvo nuteistas už baudžiamąjį nusižengimą ir yra neatlikęs paskirtos bausmės (išskyrus atvejus, kai asmuo atleistas nuo bausmės atlikimo));

– informaciją apie lengvojo automobilio privalomąją techninę apžiūrą“;

2.4. „[…] gavusi asmens prašymą ir dokumentus (informaciją), LTSA per 5 darbo dienas išnagrinėja ir priima sprendimą išduoti leidimą ar jo neišduoti. Prašymo nagrinėjimo stabdymo teisės aktai nenustato“.

Dėl kitų duomenų sutikrinimo LTSA kreipiasi į kitas valstybės institucijas (įstaigas) ir tikrina valstybės registruose esančią informaciją.“

2.5. „Jei su prašymu pateikti ne visi dokumentai, prašymas atmetamas ir apie nustatytus trūkumus per 3 darbo dienas asmuo informuojamas tokiu būdu, kuriuo jį informuoti nurodė pildydamas prašymą (el. paštu, SMS žinute). LTSA priėmus sprendimą neišduoti leidimo, apie priimtą sprendimą asmenį informuoja taip pat per 3 darbo dienas tokiu būdu, kuriuo jį informuoti nurodė pildydamas prašymą.

Pakartotinis prašymas dėl leidimo išdavimo nagrinėjamas bendra nustatyta tvarka.“

„[…] nagrinėjant pakartotinį prašymą dėl leidimo išdavimo yra tikslinga pakartotinai kreiptis į valstybės institucijas ir (arba) valstybės registrus dėl dokumentų (informacijos) gavimo, nes informacija (duomenys) turi būti aktuali prašymo nagrinėjimo dieną. Kadangi informacija iš valstybės registrų gaunama per kelias minutes, prašymo nagrinėjimo terminui tai įtakos neturi. Tais atvejais, kai reikia kreiptis į Informatikos ir ryšių departamentą prie LR VRM dėl asmens reputacijos (informacija gaunama ne tą pačią dieną), tuomet LTSA vadovaujasi informacija, gauta nagrinėjant pirminį asmens prašymą.“

 

3. 2025 m. gegužės 7 d. Seimo kontrolierė gavo LTSA 2025 m. gegužės 7 d. raštą (pateiktas el. paštu) (toliau – Raštas 3), kuriame nurodyta:

„[…] nėra nustatyto termino, per kurį Administracijos darbuotojas, gavęs asmens
prašymą dėl leidimo, privalo kreiptis į atitinkamas valstybės institucijas (įstaigas) dėl valstybės registruose esančios informacijos gavimo.

Prašymai nagrinėjami eilės tvarka, atėjus prašymo nagrinėjimo laikui, Administracijos darbuotojas peržiūri kliento pateiktus dokumentus, juos įvertina ir tada suformuoja užklausas institucijoms, iš kurių reikia duomenų.“

 

 

 

3 priedas

TYRIMUI REIKŠMINGOS TEISĖS AKTŲ NUOSTATOS

Nacionaliniai teisės aktai:

1. Kelių transporto kodekso:

8 punkto „Profesinės vežimo kelių transportu veiklos licencijavimas“:

1 dalis – „Profesinę vežimo kelių transportu veiklą gali vykdyti tik vežėjai, turintys šio straipsnio 2 dalyje nurodytą galiojančią licenciją ar leidimą“;

2 dalis – „Licencijų ir leidimų rūšys: 7) Lietuvos Respublikoje išduotas leidimas vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą“;

8² straipsnio „Lietuvos Respublikoje išduodamų leidimų vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklą ir Lietuvos Respublikoje išduodamų leidimų vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą išdavimas, šių leidimų galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir galiojimo panaikinimas“:

1 dalis – „[…]. Vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą gali tik fiziniai asmenys, turintys šio kodekso 8 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytą leidimą (toliau – pavėžėjimo leidimas), naudodamiesi keleivių vežimo organizatoriaus paslaugomis. […]. Draudžiama vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą neturint galiojančio taksi leidimo ar pavėžėjimo leidimo (toliau kartu šiame straipsnyje – leidimas) arba kai leidimo galiojimas sustabdytas“;

2 dalis – „Subjektas, siekiantis gauti leidimą ir jį gavęs, privalo atitikti šiuos reikalavimus: 1) būti registruotas Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje, kai taksi leidimo prašo ar jį yra gavęs juridinis asmuo ar juridinio asmens statuso neturintis subjektas; 2) apie vykdomą individualią veiklą būti informavęs mokesčio administratorių Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko nustatyta tvarka, kai leidimo prašo ar jį yra gavęs fizinis asmuo; 3) turėti galiojantį Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės ar Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) valstybėje narėje, Šveicarijos Konfederacijoje arba Ukrainoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, kuriuo patvirtinama asmens teisė vairuoti lengvąjį automobilį (B kategorijos motorinę transporto priemonę), ir ne mažesnį kaip 2 metų lengvojo automobilio vairavimo stažą, kai leidimo prašo ar jį yra gavęs fizinis asmuo; Ukrainoje išduotas vairuotojo pažymėjimas, kuriuo patvirtinama asmens teisė vairuoti lengvąjį automobilį (B kategorijos motorinę transporto priemonę), pripažįstamas galiojančiu tol, kol galioja 2022 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/1280, kuriuo, atsižvelgiant į Rusijos invaziją į Ukrainą, nustatomos konkrečios laikinosios priemonės, susijusios su Ukrainos pagal Ukrainos teisės aktus išduotais vairuotojų dokumentais; 4) būti neskolingas (laikomas neskolingu) Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas; 5) būti Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre įregistruoto lengvojo automobilio, kuriuo vykdoma keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi ar keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veikla, savininkas arba šį lengvąjį automobilį valdyti kitu teisėtu pagrindu; 6) būti įvykdęs Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme nustatytą reikalavimą sumokėti valstybės rinkliavą už leidimo išdavimą; 7) būti nepriekaištingos reputacijos, kai leidimo prašo ar jį yra gavęs fizinis asmuo“;

3 dalis – „Leidimus išduoda, leidimų galiojimą sustabdo, leidimų galiojimo sustabdymą ar leidimų galiojimą panaikina Transporto saugos administracija šio kodekso ir susisiekimo ministro nustatyta tvarka. […]“;

5 dalis – „Leidimai išduodami arba motyvuotai atsisakoma juos išduoti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Transporto saugos administracijos nustatytos formos prašymo ir dokumentų, įrodančių subjekto, siekiančio gauti leidimą, atitiktį šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems reikalavimams, gavimo Transporto saugos administracijoje dienos. Leidimas neišduodamas, jeigu nustatoma subjekto, siekiančio gauti leidimą, neatitiktis bent vienam iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų arba jeigu išduoto leidimo galiojimas buvo panaikintas pagal šio straipsnio 12 dalies 4, 5 ir 8 punktus ir nuo jo galiojimo panaikinimo dienos nepraėjo 12 mėnesių. Administracinis sprendimas dėl leidimo išdavimo priimamas ir išduoto leidimo duomenys skelbiami Licencijų informacinėje sistemoje (toliau – LIS). Apie priimtą sprendimą subjektas informuojamas per 3 darbo dienas“;

16 dalis – „Pavėžėjimo leidimo turėtojo lengvasis automobilis privalo: 1) būti perėjęs keleiviams vežti už atlygį naudojamo lengvojo automobilio privalomąją techninę apžiūrą, kuri atliekama Apraše nustatytu periodiškumu, ir turėti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą), tinkantį vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą; 2) turėti pagal susisiekimo ministro tvirtinamose keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėse nustatytą tvarką lengvojo automobilio viduje ir (ar) išorėje pritvirtintą šiose taisyklėse aprašytą ženklą, identifikuojantį, kad automobilis naudojamas keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslaugoms teikti; vežėjo lengvasis automobilis, kuriuo teikiamos keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą paslaugos, negali turėti atpažinimo ženklo-plafono bei kitų apipavidalinimo elementų, nustatytų vežėjų, vykdančių keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklą, lengviesiems automobiliams.“

 

2. Seimo kontrolierių įstatymo 12 straipsnio „Seimo kontrolierių tiriami skundai“ 1 dalis– „Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje, taip pat skundus dėl pažeidimų, padarytų teikiant viešąsias paslaugas smulkiajam ir vidutiniam verslui.“

 

3. Viešojo administravimo įstatymo:

3 straipsnis „Viešojo administravimo principai“ – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: […]; 3) efektyvumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas ir įgyvendindamas sprendimus, jam skirtus išteklius naudoja kuo mažesnėmis sąnaudomis ir siekia geriausio rezultato; […]; 10) proporcingumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus; […]“;

6 straipsnis – „Viešojo administravimo sritys“ – „Viešojo administravimo sritys: […]; 2) administracinių sprendimų priėmimas; […]“;

12 straipsnis – „Administraciniam sprendimui priimti reikalingos informacijos gavimas ir tarnybinė pagalba“:

1 dalis – „Dokumentų ir informacijos, reikalingų administraciniam sprendimui priimti, reikalavimas iš asmenų turi būti teisėtas ir motyvuotas“;

2 dalis – „Viešojo administravimo subjektas gali reikalauti tik tų dokumentų ir informacijos, kurių nėra valstybės registruose (kadastruose), žinybiniuose registruose, valstybės informacinėse sistemose ir kitose informacinėse sistemose, finansuojamose iš valstybės ar savivaldybės biudžeto ir (ar) valstybės pinigų fondų“;

3 dalis – „Dokumentams ir informacijai pateikti turi būti nustatytas konkretus terminas. Reikalauti papildomų dokumentų ir papildomos informacijos iš prašymą ar skundą pateikusių asmenų galima tik išimtiniais atvejais ir tinkamai motyvuojant šių dokumentų ir informacijos būtinumą.“

 

4. Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklės):

34 punktas – „Jeigu prašymui ar skundui išnagrinėti būtina informacija ir dokumentai, kuriuos privalo pateikti besikreipiantis asmuo, o institucija tokios informacijos ir dokumentų pati neturi ir gauti negali, per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo institucijoje dienos ji kreipiasi į asmenį raštu, prašydama pateikti šią informaciją ir dokumentus, ir praneša, kad prašymo ar skundo nagrinėjimas stabdomas, kol bus pateikta prašymui ar skundui išnagrinėti būtina informacija ir dokumentai, ir gali būti nutrauktas, jeigu asmuo trūkstamų dokumentų nepateiks. Jeigu per institucijos nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 5 darbo dienos, prašymui ar skundui išnagrinėti būtina informacija ir dokumentai negaunami, prašymo ar skundo nagrinėjimas institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu gali būti nutraukiamas ir per 3 darbo dienas nuo institucijos nustatyto termino suėjimo dienos visi asmens institucijai pateikti dokumentų originalai grąžinami asmeniui ir nurodoma grąžinimo priežastis. Institucija pasilieka šių dokumentų kopijas.“

 

5. Susisiekimo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 1480 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 7 punktas – „Susisiekimo ministerijos veiklos tikslai yra: […]; 7.2. formuoti valstybės politiką keleivių ir krovinių (įskaitant pavojinguosius krovinius) vežimo geležinkelių, kelių, jūrų, vidaus vandenų, oro transportu ir kombinuotojo krovinių ir keleivių vežimo srityse ir organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą“.

 

6. Leidimų vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi ir pagal užsakymą veiklas išdavimo taisyklių, patvirtintų susisiekimo ministro 2011 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 3-768 „Dėl leidimų vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi ir pagal užsakymą veiklas išdavimo taisyklių patvirtinimo“, 6 punktas – „Subjektas leidimus išduodančiai institucijai pateikia leidimus išduodančios institucijos nustatytos formos prašymą ir dokumentus, įrodančius subjekto atitiktį Kodekso 8²straipsnio 2 dalyje ir 15 dalies 1 punkte arba 16 dalies 1 punkte (pagal prašomo išduoti leidimo rūšį) nurodytiems reikalavimams. Leidimo papildymo nauja informacija ir leidime nurodytos informacijos patikslinimo atvejais tikrinami vežėjo teikiami dokumentai, tiesiogiai susiję su pildomais ar keičiamais duomenimis. Sprendimai dėl leidimų išdavimo priimami ir subjektai elektroniniu paštu informuojami per Kodekso 82 straipsnio 5 dalyje nurodytą terminą.“

 

 

 

 

4 priedas

TYRIMUI REIKŠMINGA TEISMŲ PRAKTIKA

 

1. Praktikoje, taikant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo normas (pritarta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2016 m. birželio 1 d. pasitarime), yra konstatuota:

„[…] Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatytais principais yra grindžiamas geras viešasis administravimas (šiuo aspektu žr. 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012). Tinkamas, atsakingas valdymas, kaip ne kartą akcentuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų (žr. 2015 m. gruodžio 21 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7-552/2015). […]. Nepaisant to, kad Viešojo administravimo įstatyme gero administravimo principas tiesiogiai nėra įtvirtintas, jis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išvedamas iš Konstitucijos nuostatų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Viešojo administravimo subjektas yra saistomas inter alia gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų (2015 m. liepos 9 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015).“

 

2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. gegužės 21 d. nutartyje (administracinė byla Nr. eA-76-492/2025) yra konstatavęs:

„[…]. Vadovaujantis iš gero administravimo principo kylančiais imperatyvais, viešojo administravimo subjektas turi pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant viešojo administravimo funkcijas, veikti nešališkai ir objektyviai, o formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu […].“