aA PAŽYMA DĖL X SKUNDO NR. 5D-2026/2.1-12 PRIEŠ LIETUVOS KALĖJIMŲ TARNYBOS PRAVIENIŠKIŲ 1-ĄJĮ KALĖJIMĄ

SKUNDO ESMĖ

 

1. Seimo kontrolierė 2026 m. sausio 5 d. gavo X (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – LKT) Pravieniškių 1-ojo kalėjimo (toliau – Pravieniškių 1-asis kalėjimas) pareigūnų veiksmų (neveikimo), neužtikrinant aprūpinimo apatiniais drabužiais ir puskojinėmis, nesuteikiant Pareiškėjui leidimo nusiųsti pusseserei pinigų, kad ji nupirktų ir perduotų jam apatinių drabužių, puskojinių ir akinius, nors kitų artimų giminaičių, kurie galėtų tai padaryti, Pareiškėjas neturi, nepasirūpinant, kad Pareiškėjui būtų nupirkti gydytojo išrašyti akiniai (toliau – Skundas).

 

2. Pareiškėjas Skunde nurodo:

2.1. Į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administraciją kreipėsi, kad būtų išduotos kelnaitės ir puskojinės, tačiau jau beveik metai laiko, kai Pareiškėjui atsakoma, kad kalėjimas neturi, todėl Pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininką, prašydamas leisti nusiųsti pusseserei pinigų, kad ji nupirktų ir perduotų jam apatinių drabužių bei puskojinių, bet pinigų siųsti nebuvo leista, argumentuojant tuo, kad pinigus siųsti nuteistieji turi teisę tik artimiesiems. Pareiškėjas nurodo, kad jo abu tėvai mirę, kur yra sesuo Pareiškėjas nežino. Iš giminaičių Pareiškėjas turi tik pusseserę.

2.2. Pareiškėjui gydytoja išrašė receptą akiniams, tačiau Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administracija atsisako Pareiškėją aprūpinti akiniais ir neleidžia nusiųsti pinigų pusseserei, kad ji nupirktų akinius.

 

TYRIMO IŠVADOS

 

3. Tyrimo metu 2026 m. sausio 8 d. Seimo kontrolierė kreipėsi į LKT, prašydama paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes.

 

4. Seimo kontrolierė gavo LKT 2026 m. sausio 28 d. raštą Nr. 1S-557 (1 priedas).

 

5. Seimo kontrolierės pavedimu 2026 m. vasario 18 d. buvo atliktas Skundo aplinkybių patikrinimas vietoje – Pravieniškių 1-ajame kalėjime (Pravieniškių g. 5, Pravieniškių k., Kaišiadorių r.) (1 priedas).

 

6. Tyrimui aktualus teisinis reguliavimas, įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – Konvencija), Europos Tarybos Ministrų komiteto 2006 m. sausio 11 d. rekomendacijose Nr.R(2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ (toliau – Europos kalėjimų taisyklės), Civilinio proceso kodekse, Bausmių vykdymo kodekse, Bausmių vykdymo sistemos įstatyme, Viešojo administravimo įstatyme, Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse, patvirtintose Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklės), Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės), ir teismų praktika, suformuota Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, pateikiama 2 ir 3 prieduose.

 

7. Atsižvelgiant į tyrimo metu analizuotą informaciją (1 priedas) ir taikomą teisinį reguliavimą (2 priedas), išvados pateikiamos išskiriant šias dalis:

7.1. dėl pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su aprūpinimu apatiniais drabužiais ir puskojinėmis;

7.2. dėl netenkinamo prašymo nusiųsti pinigų pusseserei;

7.3. dėl nesudaromos galimybės įsigyti akinius.

 

Dėl pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su aprūpinimu apatiniais drabužiais ir puskojinėmis

 

8. Pareiškėjas nurodo, kad į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administraciją kreipėsi, kad būtų išduotos kelnaitės ir puskojinės, tačiau jau beveik metus laiko jų negauna.

 

9. Teisės aktuose įtvirtinta, kad laisvės atėmimo bausmes atliekantys nuteistieji dėvi savo drabužius ir avi savo avalynę, o jeigu jų neturi, laisvės atėmimo vietų įstaiga privalo nemokius nuteistuosius pagal nustatytą periodiškumą nemokamai aprūpinti atitinkančiais sezoną drabužiais ir avalyne. Visi drabužiai turi būti geros būklės ir prireikus pakeičiami. Drabužiai jokiu būdu negali žeisti kalinių savigarbos (2 priedo 1.2, 2.2, 2.6 papunkčiai).

Pagal Teisingumo ministro patvirtintas normas, vyrų kelnaičių dėvėjimo laikas – 3 vnt. per metus, puskojinių – 4 poros per metus. Drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys nemokiems nuteistiesiems išduodami gavus rašytinį prašymą (2 priedo 2.6 papunktis).

Viešojo administravimo subjektas (nagrinėjamu atveju – Pravieniškių 1-asis kalėjimas), be specialiųjų teisės nuostatų, savo veikloje taip pat privalo laikytis Viešojo administravimo įstatymo ir Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklių nuostatų. Minėtuose teisės aktuose nustatyta, kad į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą paslaugą arba per teisės aktuose nustatytą terminą pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti. Į prašymą paprastai atsakoma tokiu būdu, kokiu buvo pateiktas prašymas (2 priedo 2.4, 2.5 papunkčiai).

 

10. Skundo tyrimo metu LKT Seimo kontrolierę informavo, kad 2025 m. rugpjūčio 4 d. Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administracija gavo Pareiškėjo prašymą aprūpinti jį apatiniais ir viršutiniais drabužiais bei avalyne. Kelnaičių ir puskojinių tuo metu sandėlyje nebuvo, todėl šie drabužiai Pareiškėjui nebuvo išduoti. Į Pareiškėjo prašymą raštu atsakyta nebuvo. Paskutinį kartą apatiniais drabužiais ir puskojinėmis Pareiškėjas aprūpintas 2023 m. gruodžio 13 d.: išduoti marškinėliai – 2 vnt., kelnaitės – 3 vnt., puskojinės – 4 poros (1 priedo 1.1, 1.2, 1.3 papunkčiai).

2026 m. vasario 18 d. Skundo aplinkybių patikslinimo vietoje metu Seimo kontrolierių įstaigos darbuotojus LKT pareigūnai informavo, kad LKT sandėlyje apatinių drabužių vis dar nėra, tačiau Viešųjų pirkimų įstatyme numatytos pirkimo procedūros jau baigtos ir sutartis dėl apatinių drabužių pirkimo pasirašyta, todėl po kelių dienų į LKT sandėlį drabužiai turėtų būti pristatyti. Tuomet bus įvertintas Pareiškėjo mokumas ir, jei paaiškės, kad Pareiškėjas nemokus, nedelsiant apatiniais drabužiais ir puskojinėmis bus aprūpintas.

 

11. Pažymėtina, kad teisės doktrinoje ir teismų praktikoje nuolat akcentuojama, kad kiekviena valstybės įstaiga (institucija) yra saistoma bendrųjų konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.). Iš konstitucinio imperatyvo, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, kildinamas gero administravimo principas. Tinkamas, atsakingas valdymas yra neatsiejamas nuo gero administravimo. Konstitucinis atsakingo valdymo principas suponuoja tai, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise, taip pat turi tinkamai įgyvendinti jiems įstatymais suteiktus įgaliojimus (3 priedas).

Tiek Europos kalėjimų taisyklėse, tiek nacionalinės teisės aktuose įtvirtinta, kad vadovaujant kalėjimams, be kita ko, turi būti vadovaujamasi etinėmis nuostatomis, kurios įpareigoja su kaliniais elgtis gerbiant prigimtinę žmogaus teisę – orumą, ir įkalinimo įstaigų administracijos vadovavimas turi užtikrinti, kad kalinimo sistemos veikos tikslo būtų siekiama geriausiais būdais (2 priedo 1.2, 2.2, 2.3 papunkčiai).

Seimo kontrolierė ne kartą yra pažymėjusi, jog tokia situacija, kai dėl laiku nesuplanuotų viešųjų pirkimų procedūrų nuteistieji (suimtieji) neaprūpinami drabužiais, avalyne ar higienos priemonėmis yra netoleruotina.

Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2005 m. balandžio 7 d. sprendimo byloje Karalevičius prieš Lietuvą 40 paragrafas) negalima vienareikšmiškai teigti, kad faktas, jog Pareiškėjas nebuvo aprūpintas drabužiais pagal patvirtintas normas, jau pats savaime pagrindžia žeminančio orumą pareigūnų elgesio buvimą Konvencijos 3 straipsnio (2 priedo 1.1 papunktis) požiūriu, tačiau neabejotinai pažeidžia Pareiškėjo teisę į tinkamas laikymo sąlygas ir gali žeisti asmens savigarbą.

Taigi akivaizdu, kad laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnai, nepasirūpindami, kad Pareiškėjas teisės aktuose numatytu periodiškumu gautų jam reikalingus apatinius drabužius ir puskojines, nesilaikė gero administravimo ir atsakingo valdymo principų, kurie įpareigoja valstybės institucijas ir pareigūnus elgtis rūpestingai ir tinkamai vykdyti jiems priskirtas funkcijas.

Be to, nepatenkinus Pareiškėjo prašymo dėl apatinių drabužių ir puskojinių išdavimo ir nepateikus motyvuoto atsakymo raštu, kuriame, be kita ko, būtų nurodyta ir apskundimo tvarka, buvo pažeistos Viešojo administravimo įstatymo ir Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklių nuostatos, kurių turi būti laikomasi nagrinėjant prašymus.

 

12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pareigūnai, daugiau nei pusę metų netenkindami Pareiškėjo prašymo išduoti apatinius drabužius ir puskojines ir nepateikdami motyvuoto raštiško atsakymo, nesivadovavo įstatymo viršenybės, gero administravimo ir atsakingo valdymo principais bei pažeidė teisės aktuose nustatytus reikalavimus, todėl Skundo dalis dėl pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su aprūpinimu apatiniais drabužiais ir puskojinėmis, pripažįstama pagrįsta.

Kaip minėta, Skundo tyrimo metu LKT pareigūnai informavo, kad Viešųjų pirkimų įstatyme numatytos apatinių drabužių pirkimo procedūros jau baigtos ir pirkimo sutartis pasirašyta, todėl artimiausiomis dienomis į LKT sandėlį drabužiai turėtų būti pristatyti. Atsižvelgiant į tai, Seimo kontrolierė LKT direktoriui rekomenduoja pasirūpinti, kad, kai tik į sandėlį bus pristatyti drabužiai, nedelsiant būtų įvertinta, ar Pareiškėjas yra nemokus, ir, jei paaiškės, kad atitinka sąlygas, kurioms esant nuteistieji turi teisę į nemokamą aprūpinimą drabužiais, Pareiškėjui apatiniai drabužiai ir puskojinės tuojau pat būtų išduoti.

Taip pat Seimo kontrolierė LKT direktoriui rekomenduoja išsiaiškinti, kodėl daugiau nei pusę metų nebuvo galimybės nuteistuosius aprūpinti apatiniais drabužiais ir puskojinėmis, ir užtikrinti, kad ateityje analogiško pobūdžio trikdžių būtų išvengta.

 

Dėl netenkinamo prašymo nusiųsti pinigų pusseserei

 

13. Pareiškėjas nurodo, kad jau 2 kartus kreipėsi į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininką, prašydamas leisti nusiųsti pusseserei pinigų, kad ji nupirktų drabužių ir akinius, nes nei drabužiais, nei akiniais laisvės atėmimo vietų įstaiga jo neaprūpina.

 

14. Bausmių vykdymo kodekse nustatyta, kad nuteistieji turi teisę siųsti pinigines perlaidas artimiesiems, o laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgalioto pareigūno leidimu – ir kitiems asmenims (2 priedo 2.2 papunktis).

 

15. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas 2025 m. birželio 16 d. kreipėsi į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininką, prašydamas leisti nusiųsti pusseserei 80 eurų, kad pusseserė nupirktų puskojinių, apatinių ir kitų drabužių, nes kalėjimas siūlo tik dėvėtus, Pareiškėjui netinkamo dydžio, be to, sintetinius drabužius, kurių Pareiškėjas negali dėvėti dėl odos problemų, o kalėjime veikiančioje parduotuvėje drabužių nėra. Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkas atsisakė tenkinti minėtą Pareiškėjo prašymą, motyvuojant tuo, kad nuteistieji turi teisę siųsti pinigines perlaidas tik artimiesiems.

Dėl Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko atsisakymo leisti siųsti piniginę perlaidą pusseserei Pareiškėjas 2025 m. birželio 30 d. ir 2025 m. liepos 7 d. su skundais kreipėsi į LKT, Teisingumo ministeriją ir Seimo kontrolierę. Seimo kontrolierė priėmė sprendimą tarpininkauti ir 2025 m. liepos 11 d. raštu kreipėsi į LKT direktorių, prašydama įvertinti, ar pagrįstai Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkas netaikė Bausmių vykdymo kodekso nuostatos, jog nuteistajam gali būti leidžiama siųsti lėšas ir kitiems asmenims.

LKT 2025 m. liepos 30 d. raštu Pareiškėjui buvo atsakyta, kad nenustatyta, jog Pareiškėjo nurodytas asmuo, kuriam Pareiškėjas prašo leisti siųsti lėšas, yra Pareiškėjo pusseserė. Rašte taip pat nurodyta, kad Pareiškėjui buvo siūlomi drabužiai, tačiau Pareiškėjas be objektyvių priežasčių jų atsisakė (1 priedo 2 punktas).

2025 m. spalio 21 d. Pareiškėjas Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkui vėl pateikė prašymą dėl lėšų (50 eurų) pervedimo ankstesniame (2025 m. birželio 16 d.) prašyme nurodytam asmeniui. Pavedimo paskirtis – akiniams ir apatiniams rūbams pirkti. Tačiau jau sekančią dieną, t. y. 2025 m. spalio 22 d., Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkui pateikė prašymą, kuriame prašoma nebesiųsti pusseserei pinigų iš jo asmeninės sąskaitos, nes pakalbėjus su pussesere ji pasakė, kad nupirks rūbų už savo pinigus (1 priedo 1.6 papunktis).

2025 m. spalio 28 d. raštu Pravieniškių 1-asis kalėjimo viršininkas Pareiškėją informavo, kad, atsižvelgiant į 2025 m. spalio 22 d. prašymą, Pareiškėjo 2025 m. spalio 21 d. prašymo nagrinėjimo procedūra nutraukiama.

 

16. Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjo skundai dėl Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko atsisakymo tenkinti Pareiškėjo 2025 m. birželio 16 d. prašymą leisti nusiųsti giminaitei pinigų buvo išnagrinėti ir LKT 2025 m. liepos 30 d. raštu Pareiškėjui pateiktas argumentuotas atsakymas, o 2025 m. spalio 21 d. Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkui pateikto naujo prašymo dėl lėšų pervedimo giminaitei Pareiškėjas jau sekančią dieną pats paprašė nenagrinėti, Pareiškėjo Skundo dalis dėl netenkinamo prašymo nusiųsti pinigų pusseserei atmestina.

 

Dėl nesudaromos galimybės įsigyti akinius

 

17. Pareiškėjas nurodo, kad gydytoja išrašė receptą akiniams, tačiau Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administracija atsisako aprūpinti akiniais, nors iš Pareiškėjo gaunamų teismo priteistų kompensacijų antstoliai sąskaitoje palieka tik 140 eurų. Kalėjimo administracija taip pat neleidžia nusiųsti pinigų pusseserei, kad ji nupirktų akinius.

 

18. Europos kalėjimų taisyklėse pažymima, kad kalėjimų valdžia turi rūpintis visų kalinių sveikata, visi kaliniai turi turėti galimybę naudotis medicinos paslaugomis, kurios teikiamos šalyje, ir negali būti diskriminacijos teisinės padėties pagrindu (2 priedo 1.2 papunktis). Tai reiškia, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems turi būti teikiamos tokios pačios kokybės sveikatos priežiūros paslaugos, kaip ir laisvėje esantiems asmenims, įskaitant sąlygų gydytojų rekomendacijoms vykdyti užtikrinimą.

Teisės aktuose yra numatytas nuteistųjų socialinei paramai skirto fondo (toliau – fondas) sudarymas ir jo lėšų naudojimo tvarka. Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklėse numatyta, kad vienas iš atvejų, kam gali būti naudojamos fondo lėšos yra suimtųjų ir nuteistųjų sveikatinimas bei medicinos priemonės. Sprendimą dėl fondo lėšų panaudojimo priima laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius arba jo įgaliotas darbuotojas (2 priedo 2.2, 2.6 papunkčiai).

Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklėse taip pat nustatyta, kada laikoma, kad nuteistasis yra nemokus, t. y. kai per vieną mėnesį iki prašymo pateikimo laisvės atėmimo vietų įstaigai dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą (2 priedo 2.6 papunktis). 2025 m. bazinės socialinės išmokos dydis buvo 70 eurų.

 

19. Skundo tyrimo metu LKT Seimo kontrolierę informavo, kad 2025 m. spalio 28 d. Pareiškėjas Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkui pateikė prašymą pagal pridedamą receptą nupirkti akinius, motyvuodamas tuo, kad yra nemokus ir pats galimybės nusipirkti neturi (1 priedo 1.8 papunktis).

Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkas 2025 m. spalio 31 d. raštu Pareiškėjui atsakė, kad prašymo nagrinėjimo metu nustatyta, jog Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2025 m. rugpjūčio 1 d. iki 2025 m. spalio 28 d. turėjo 592,01 euro (paskutinis pervedimas į Pareiškėjo sąskaitą buvo atliktas 2025 m. spalio 13 d. – 292,01 euro), taigi galėjo susiplanuoti išlaidas akinių įsigijimui, todėl prašymas netenkinamas (1 priedo 1.7, 1.9 papunkčiai).

 

20. Skundo tyrimo metu atkreiptas dėmesys į tai, kad pirmiausia Pareiškėjas į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administraciją kreipėsi su prašymu leisti pervesti pinigų (50 eurų) giminaitei, kad ji iš šių lėšų nupirktų akinius ir apatinių drabužių. Kaip minėta, netrukus pateikė naują prašymą, kuriame prašoma nebesiųsti pusseserei pinigų, tačiau tai, kad buvo prašoma iš asmeninėje sąskaitoje turimų lėšų nusiųsti giminaitei sumą, skirtą ir akiniams pirkti, leidžia daryti išvadą, kad Pareiškėjas turėjo lėšų, kurias galėjo panaudoti akiniams įsigyti.

Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato, kad tik nemokiam nuteistajam gali būti skiriama parama regos korekcijos priemonei įsigyti. Tačiau Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administracija, nagrinėdama Pareiškėjo 2025 m. spalio 28 d. prašymą nupirkti akinius, nustatė, kad per paskutinius 3 mėn. iki prašymo pateikimo Pareiškėjas gavo lėšų, kurių suma net ir po antstolių išieškojimo, kurį riboja įstatymas (2 priedo 2.1 papunktis), lieka daug didesnė už sumą, kada laikoma, kad nuteistasis yra nemokus. Todėl teigti, kad kalėjimo administracija nepagrįstai ir nemotyvuotai atsisakė tenkinti Pareiškėjo prašymą, nėra pagrindo.

Skundo tyrimo metu nenustatyta, kad Pareiškėjas būtų siekęs ne per giminaitę, o tiesiogiai iš savo asmeninių lėšų įsigyti akinius, tačiau dėl lėšų trūkumo ar kitų priežasčių, įskaitant kalėjimo administracijos veiksmus (neveikimą), jam tai nepavyko.

 

21. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, ir tai, kad į Pareiškėjo prašymą nupirkti akinius Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pareigūnai per įstatyme nustatytą terminą pateikė motyvuotą atsakymą, nurodė jo apskundimo tvarką, Pareiškėjo Skundo dalis dėl nesudaromos galimybės įsigyti akinius atmestina.

 

SEIMO KONTROLIERės SPRENDIMAi

 

22. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Seimo kontrolierė nusprendžia

X Skundo dalį dėl pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su aprūpinimu apatiniais drabužiais ir puskojinėmis, pripažinti pagrįsta.

 

23. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Seimo kontrolierė nusprendžia:

X Skundo dalį dėl netenkinamo prašymo nusiųsti pinigų pusseserei atmesti.

 

24. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Seimo kontrolierė nusprendžia

X Skundo dalį dėl nesudaromos galimybės įsigyti akinius atmesti.

 

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJos

 

25. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14 punktu, Seimo kontrolierė LKT direktoriui rekomenduoja pasirūpinti, kad, kai tik į LKT sandėlį bus pristatyti drabužiai, nedelsiant būtų įvertinta, ar Pareiškėjas yra nemokus, ir, jei paaiškės, kad atitinka sąlygas, kurioms esant nuteistieji turi teisę į nemokamą aprūpinimą drabužiais, Pareiškėjui apatiniai drabužiai ir puskojinės būtų tuojau pat išduoti.

 

26. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktu, Seimo kontrolierė LKT direktoriui rekomenduoja išsiaiškinti, kodėl daugiau nei pusę metų nebuvo galimybės nuteistuosius aprūpinti apatiniais drabužiais ir puskojinėmis, ir užtikrinti, kad ateityje analogiško pobūdžio trikdžių būtų išvengta.

 

Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašoma informuoti Seimo kontrolierę (rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus ir juos pagrindžiančius dokumentus Seimo kontrolierei pateikti el. p. [email protected] arba per E. pristatymo informacinę sistemą).

 

 

 

Seimo kontrolierė

Erika Leonaitė

 

 

1 priedas

 

TYRIMO METU GAUTA INFORMACIJA

 

1. Seimo kontrolierė gavo LKT 2026 m. sausio 28 d. raštą Nr. 1S-557. Rašte ir jo prieduose pateikta ši informacija:

1.1. „[…] [Pareiškėjas] kreipėsi į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo (toliau – Pravieniškių 1-asis kalėjimas) viršininką su 2025-08-04 prašymu Nr. NPS-22-21690 išduoti apatinius, viršutinius rūbus bei avalynę (toliau – prašymas) (kopija pridedama).“

1.2. Pareiškėjo 2025 m. rugpjūčio 1 d. prašyme Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkui (LKT reg. 2025 m. rugpjūčio 4 d., Nr. NPS-22-21690) rašoma:

„Prašau skirti rūbus viršutinius, apatinius, kedus, kelnes, treninga, maikių, kojinių, triusikus, tapkes […], kadangi esu nemokus. Prašau neskirti sintetinių rūbų, apatinių, viršutinių. Bere kuną. Prakaituoja kūnas, kojos, pažastis, negaliu nešioti. Dėkoju.“

1.3. „Pagal prašymą pareiškėjui nebuvo išduotos kelnaitės ir puskojinės, kadangi tuo metu sandėlyje jų nebuvo. Į prašymą pareiškėjui nebuvo atsakyta raštu. Pareiškėjas paskutinį kartą apatiniais drabužiais aprūpintas 2023-12-13, išduoti: marškinėliai – 2 vnt., kelnaitės – 3 vnt., puskojinės – 4 poros (pridedama Suimtojo (nuteistojo) materialinio buitinio aprūpinimo kortelė).“

1.4. „Informuojame, kad šiuo metu Lietuvos kalėjimų tarnyboje yra inicijuotos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme numatytos pirkimo procedūros. Įvykdžius procedūras ir gavus prekes, atsižvelgiant į jo mokumą, pareiškėjas nedelsiant bus aprūpintas apatiniais drabužiais ir puskojinėmis.“

1.5. „Pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininką su 2025-10-21 prašymu Nr. NPS-22-29149 dėl piniginių lėšų pervedimo giminaitei […]. 2025-10-27 pateikė prašymą Nr. NPS-22-29639 nebevykdyti piniginių lėšų pervedimo. 2025-10-28 pareiškėjui pateiktas atsakymas Nr. SN-22-2816 (dokumentų kopijos pridedamos).“

1.6. Pareiškėjo 2025 m. spalio 22 d. prašyme Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkui (LKT reg. 2025 m. spalio 27 d., Nr. NPS-22-29639) rašoma:

„Prašau nebesiųsti pinigų iš mano asmeninės sąskaitos pusseserei […] 50 eurų, kadangi pakalbėjus su pussesere pasakė kad man nupirks rūbų iš savo pinigų ir pasakė kad nesiųsčiau. Dėkoju“.

1.7. „Pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininką su 2025-10-28 prašymu Nr. NPS-22-29758 (toliau – prašymas dėl akinių) nupirkti akinius, į kurį jam pateiktas Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2025-10-31 atsakymas Nr. SN-22-2857 (dokumentų kopijos pridedamos).“

„Nagrinėjant prašymą dėl akinių nustatyta, kad pareiškėjas tuo metu buvo mokus ir galėjo susiplanuoti išlaidas akinių įsigijimui.“

1.8. Pareiškėjo 2025 m. spalio 28 d. prašyme Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkui (LKT reg. 2025 m. spalio 28 d., Nr. NPS-22-29758) rašoma:

„Prašau pagal ši Recepta Nupirkti man Akynius kadangi Esu nemokus ir pats tokios galimybės Neturiu tai prašau jūsų Nes Blogai Matau. Dėkoju“.

1.9. Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 2025 m. spalio 31 d. raštu Nr. SN-22-2857 pateiktame atsakyme į Pareiškėjo 2025 m. spalio 28 d. prašymą Nr. NPS-22-29758 nupirkti akinius iš kalėjimo lėšų, be kita ko, rašoma:

„Prašymo nagrinėjimo metu gauta informacijai iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Finansų skyriaus, jog „Nut. [Pareiškėjas] 3 mėn. laikotarpyje nuo 2025-08-01 iki 2025-10-28 turėjo asmeninių lėšų už 592,01 Eur gautos iš teisingumo ministerijos, paskutinis gavimas buvo 2025-10-13 – 292,01 Eur galėjo atsidėti pinigų akiniams” (citatos kalba netaisyta). Atsižvelgiant į gautą informaciją ir į tai, kas išdėstyta aukščiau, priimtas sprendimas Jūsų prašymo netenkinti.“

 

2. LKT 2025 m. liepos 30 d. raštu Nr. 2S-5918 pateiktame atsakyme į Pareiškėjo 2025 m. birželio 30 d. ir 2025 m. liepos 7 d. pateiktus LKT, Teisingumo ministerijai ir Seimo kontrolierei skundus, be kita ko, rašoma:

„Skundų nagrinėjimo metu nustatyta, kad buvo patikrintas Jūsų pasimatymų ir perduodamų daiktų, siuntinių apskaitos kortelė bei nenustatyta duomenų, kad 2025-06-17 prašyme nurodytas asmuo yra Jūsų pusseserė. Patikrinus Suimtojo (nuteistojo) materialinio buitinio aprūpinimo kortelę ir Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraštį nustatyta, kad rūbai Jums paskutinį kartą buvo išduoti 2024-09-10. Pažymėtina, kad 2025-05-01 pateikėte prašymą Nr. NPS-22-12511 higienos reikmenims gauti bei Jums buvo pasiūlyti drabužiai, tačiau jų atsisakėte. Pažymėtina, kad LKT atsakingi darbuotojai deda visas pastangas, kad gauti rūbai atitiktų nuteistųjų dydžius ir atitiktų nuteistųjų poreikius. Tai, kad gauti rūbai yra gauti labdaros būdų, nesudaro pagrindo teigti, kad jie yra netinkami nešiojimui. Atkreipiame dėmesį, kad Skundų nagrinėjimo metu buvo gauti Ambulatorinio apsilankymo aprašymai. Jose nurodoma, kad 2025-05-22 gydytojo dermatovenerologo vizito metu Jums buvo nustatytas dermatitas ir paskirtas gydymas – tarp kurių rekomenduota vengti miltinių patiekalų, maudytis po nekarštu vandenių, trumpai. Rekomendacijų dėl atitinkamų rūbų nešiojimo – nenustatyta. Pažymime, kad tam, kad išsiųsti piniginės lėšas turi būti gautas laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgalioto pareigūno leidimas, kas reiškia, kad kalėjimo viršininkas turi diskrecijos teisę, spręsdamas dėl leidimo išsiųsti piniginės lėšas ne artimiems giminaičiams. Kalėjimo viršininkas, priimdamas sprendimą turi įvertinti visas galimas rizikas ir aplinkybes ir atitinkamai priimti sprendimą. Įvertinus aplinkybių visumą, konstatuotina, kad Jums buvo pasiūlyti tinkami drabužiai, kurių be objektyvių priežasčių – atsisakėte bei nėra gauta patikimų duomenų dėl 2025-06-17 prašyme nurodyto asmens giminystės ryšio, dėl ko Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkas įvertinęs visas aplinkybes, teisėtai ir pagrįstai priėmė sprendimą netenkinti Jūsų prašymo.

Jūsų Skundas dėl Pravieniškių 1-ojo kalėjimo darbuotojų veiksmų (neveikimo), nesuteikus leidimo siųsti piniginių lėšų pusseserei yra nepagrįstas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 100 straipsnio 2 dalimi, šis Lietuvos kalėjimų tarnybos sprendimas per dvidešimt dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka Regionų administracinio teismo Kauno rūmams (A. Mickevičiaus g. 8A, 44312 Kaunas).“

 

3. Seimo kontrolierės pavedimu 2026 m. vasario 18 d. buvo atliktas Skundo aplinkybių patikrinimas vietoje – Pravieniškių 1-ajame kalėjime (Pravieniškių g. 5, Pravieniškių k., Kaišiadorių r.). Šio patikrinimo metu:

3.1. Pareiškėjas nurodė, kad:

3.1.1. 2025 metais, kai pateikė prašymą skirti viršutinius ir apatinius drabužius, apatiniai drabužiai nebuvo išduoti, o kelnių ir džemperio atsisakė, nes buvo dėvėti ir netiko dydis; apatiniai drabužiai jam vis dar nėra išduoti;

3.1.2. jau buvo 2 kartus kreipęsis į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administraciją, kad iš kalėjimo lėšų jam būtų nupirkti akiniai, tačiau prašymai nebuvo patenkinti, nes po antstolių įvykdyto išieškojimo jo sąskaitoje dar būdavo likę 140 eurų. Kadangi dabar jau 5 mėnesiai, kai yra nemokus, praeitą savaitę vėl pateikė prašymą. Į šį prašymą atsakymo dar negavo.

3.2. LKT administracijos darbuotojai informavo, kad Viešųjų pirkimų įstatyme numatytos pirkimo procedūros jau baigtos ir sutartis dėl apatinių drabužių pirkimo pasirašyta, todėl po kelių dienų į LKT sandėlį drabužiai jau turėtų būti pristatyti ir tuomet nemokių nuteistųjų prašymai bus patenkinti.

 

 

 

2 priedas

 

TYRIMUI REIKŠMINGOS TEISĖS AKTŲ NUOSTATOS

 

1. Tarptautinės teisės dokumentai:

 

1.1. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis „Kankinimo uždraudimas“: „Niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas.“

 

1.2. Europos Tarybos Ministrų komiteto 2006 m. sausio 11 d. rekomendacijos Nr. R(2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“:

20.1 papunktis: „Kaliniai, neturintys nuosavų tinkamų drabužių, turi būti aprūpinami rūbais, atitinkančiais klimatą.“

20.2 papunktis: „Tokie drabužiai jokiu būdu negali žeisti kalinių savigarbos.“

20.3 papunktis: „Visi drabužiai turi būti geros būklės ir prireikus pakeičiami.“

39 punktas: „Kalėjimų valdžia turi rūpintis visų kalinių sveikata.“

40.3 papunktis: „Visi kaliniai turi turėti galimybę naudotis medicinos paslaugomis, kurios teikiamos šalyje, ir negali būti diskriminacijos teisinės padėties pagrindu.“

72.1 papunktis: „Vadovaujant kalėjimams, turi būti vadovaujamasi etinėmis nuostatomis, kurios įpareigoja elgtis su kaliniais humaniškai ir gerbiant prigimtinę žmogaus teisę – orumą.“

72.2 papunktis: „Darbuotojai turi aiškiai suvokti kalinimo sistemos veiklos tikslą. Administracija turi užtikrinti vadovavimą, kaip tą tikslą geriau pasiekti.“

 

2. Nacionalinės teisės aktai:

 

2.1. Civilinio proceso kodekso 739 straipsnis „Pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima“: „Negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: […]; 9) laisvės atėmimo vietų įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 38 straipsnio 3 dalyje nustatytų dydžių; […].“

 

2.2. Bausmių vykdymo kodekso:

4 straipsnio „Bausmių vykdymo principai“ 1 dalis: „Bausmių vykdymas grindžiamas šiais principais: […]; 5) humanizmo. Šio principo esmė ta, kad vykdant bausmes taikomos priemonės neturi apriboti nuteistojo teisių ir laisvių, jei tai nėra pagrįsta ir būtina; be to, bausmės vykdymu nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumo, […]; […].“

38 straipsnio „Laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų teisė bausmės atlikimo vietoje turėti asmeninių daiktų, šių daiktų įgijimo būdai ir naudojimosi tais daiktais reikalavimai“ 3 dalis: „Didžiausia pinigų suma, už kurią uždaro arba pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose bausmę atliekantys nuteistieji gali per mėnesį nusipirkti asmeninių daiktų, yra: 1) septynių bazinių socialinių išmokų dydžio – lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems; 2) penkių bazinių socialinių išmokų dydžio – paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems; 3) keturių bazinių socialinių išmokų dydžio – drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems.“

40 straipsnio „Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų teisė gauti ir siųsti pinigines perlaidas“ 1 dalis: „Nuteistieji turi teisę gauti pinigines perlaidas ir siųsti jas artimiesiems, o laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgalioto pareigūno leidimu – ir kitiems asmenims.“

58 straipsnio „Fondas“ 1 dalis: „Iš nuteistųjų darbinės veiklos gautos laisvės atėmimo vietų įstaigos ar nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojančios įstaigos pajamos gali būti naudojamos tik nuteistųjų užimtumui darbine veikla užtikrinti ir jų socialinėms ar buities sąlygoms gerinti. Iš nuteistųjų darbinės veiklos gautų pajamų dalį laisvės atėmimo vietų įstaiga ir nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojanti įstaiga perveda į fondą. Fondo sudarymo ir jo lėšų naudojimo tvarką nustato teisingumo ministras.“

92 straipsnio „Arešto ir laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų buities poreikių užtikrinimo sąlygos“ 3 dalis: „Arešto ir laisvės atėmimo bausmes atliekantys nuteistieji dėvi savo drabužius ir avi savo avalynę, o jeigu jų neturi, teisingumo ministro nustatyta tvarka yra nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną.“

 

2.3. Bausmių vykdymo sistemos įstatymo 11 straipsnis „Bausmių vykdymo sistemos pareigūnų pareigos“: „Bausmių vykdymo sistemos pareigūnai privalo: […]; 2) gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti žmogaus teises ir laisves; […].“

 

2.4. Viešojo administravimo įstatymo:

3 straipsnis „Viešojo administravimo principai“: „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: […]; 4) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; […].“

10 straipsnio „Administracinių sprendimų priėmimas“ 4 dalis: „Viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Jeigu prašymas ar skundas gautas po darbo valandų, poilsio ar šventės dieną, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.“

11 straipsnio „Prašymų ir skundų administraciniam sprendimui priimti pateikimas ir nagrinėjimas“ 1 dalis: „Asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles.“

 

2.5. Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875:

42 punktas: „Į prašymą ar skundą paprastai atsakoma tokiu būdu, kokiu buvo pateiktas prašymas ar skundas. […].“

45 punktas: „Į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį: 45.1. į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti; 45.2. į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti; 45.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka; 45.4. į prašymą, nenurodytą Taisyklių 45.1–45.3 papunkčiuose, atsakoma laisva forma.“

 

2.6. Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444:

266 punktas: „Fondo lėšos gali būti naudojamos: […]; 266.5. vadovėliams, kitoms mokymo, savišvietos, kultūros, sporto ar individualioms suimtųjų ir nuteistųjų reikmėms skirtoms priemonėms, suimtųjų ir nuteistųjų sveikatinimui, medicinos priemonėms, suimtųjų ir nuteistųjų, kurie tam neturi pakankamai lėšų, asmens tapatybės kortelės (užsieniečiams – paso) išdavimo ir skambinimo išlaidoms padengti, taip pat kitoms priemonėms, gerinančioms suimtųjų ir nuteistųjų užimtumo, resocializacijos, integracijos į visuomenę, laisvalaikio, socialines ar buitines sąlygas, įsigyti bei suimtųjų ir nuteistųjų gyvenamųjų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų bei laisvalaikio kambarių remontui atlikti; […].“

267 punktas: „Konkretų Taisyklių 266.1–266.4 papunkčiuose nurodytos išmokos dydį, atsižvelgdamas į laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus patvirtintus kriterijus, nustato ir išmoką skiria laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas, o sprendimą dėl fondo lėšų panaudojimo Taisyklių 266.5 ir 266.6 papunkčiuose nurodytais atvejais priima laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius arba jo įgaliotas darbuotojas.“

302 punktas: „Suimtuosius ir nuteistuosius, neturinčius nuosavų drabužių ir (ar) avalynės pagal sezoną bei higienos reikmenų, jais pagal Taisyklių 1 priede nustatytą periodiškumą nemokamai aprūpina laisvės atėmimo vietų įstaiga.“

304 punktas: „Drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys išduodami nuteistiesiems arešto bausme, taip pat nemokiems suimtiesiems ir nuteistiesiems, esant jų rašytiniam prašymui.“

310 punktas: „Laikoma, kad suimtasis ar nuteistasis yra nemokus, kai per vieną mėnesį iki prašymo jį aprūpinti drabužiais, avalyne ir (ar) higienos reikmenimis pateikimo laisvės atėmimo vietų įstaigai dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą. Tais atvejais, kai suimtasis ar nuteistasis šiame punkte nurodytu laikotarpiu asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo cigaretėms įsigyti, jis nelaikomas nemokiu.“

1 priedas „Suimtųjų ir nuteistųjų aprūpinimo normos“:

„Pavadinimas	Mato vnt.	Kiekis asmeniui (vnt.)		Dėvėjimo arba naudojimo laikas (metais)
		Vyrui	Moteriai
Drabužiai
Marškinėliai	vnt.	2	2	1
Kelnaitės	vnt.	3	6	1
Puskojinės	pora	4	4	1“

 

 

 

 

3 priedas

 

TYRIMUI REIKŠMINGA TEISMŲ PRAKTIKA

 

1. Konstitucinio Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutarime Nr. KT6-N4/2018 pažymėta: „Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijoje įtvirtintas atsakingo valdymo principas suponuoja tai, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, taip pat turi tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus (inter alia 2015 m. lapkričio 19 d., 2016 m. liepos 8 d., 2018 m. kovo 2 d. nutarimai).“

 

2. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A⁵⁰²-1605/2012 pažymėta: „Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai, 2004 m. lapkričio 5 d. išvada). Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A¹⁰-655/2005). […] Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.).“