aA PAŽYMA DĖL X SKUNDO NR. 5D-2025/2.1-1549 PRIEŠ LIETUVOS KALĖJIMŲ TARNYBOS ŠIAULIŲ KALĖJIMĄ

SKUNDO ESMĖ

 

1. Seimo kontrolierė 2025 m. lapkričio 26 d. gavo X (toliau – Pareiškėjas) skundą (2026 m. sausio 23 d. pateikta skundą papildanti informacija) dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – LKT) Šiaulių kalėjimo (toliau – Šiaulių kalėjimas) pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su Pareiškėjo pateiktais prašymais, jo močiutei mirus, leisti papildomai paskambinti, iš Pareiškėjo neliečiamoje asmeninės sąskaitos dalyje turimų lėšų pervesti jo nurodytą sumą gėlių parduotuvei ir išleisti į laidotuves (toliau – Skundas).

 

2. Pareiškėjas Skunde nurodė, kad:

2.1. 2025 m. spalio 10 d. Šiaulių kalėjimo viršininkui pateikė prašymą dėl artimo giminaičio mirties leisti papildomai paskambinti. Prie prašymo negalėjo pridėti mirties liudijimo kopijos, kadangi dokumentas buvo nusiųstas elektroninio pašto adresu info@kalėjimai.lt ir, tikėtina, buvo užregistruotas tik po 2 ar 3 dienų.

Šiaulių kalėjimo viršininkas 2025 m. spalio 28 d. raštu atsisakė leisti papildomai paskambinti, nes Pareiškėjas nepateikė pagrindžiančių dokumentų.

2.2. 2025 m. spalio 10 d. Šiaulių kalėjimo viršininkui taip pat pateikė prašymą iš neliečiamoje asmeninės sąskaitos dalyje turimų lėšų jo nurodytą sumą pervesti nurodytai gėlių parduotuvei už gėles ir dekoracijas, nes 2025 m. spalio 9 d. mirė Pareiškėjo močiutė ir jis nori prisidėti prie laidotuvių.

Praėjus 10 dienų po minėto prašymo pateikimo Pareiškėjas pateikė prašymą nebenagrinėti 2025 m. spalio 10 d. prašymo, kadangi jau buvo praėję daug laiko ir žodžiu Pareiškėjui buvo atsakyta, kad prašymas nebus patenkintas.

Šiaulių kalėjimo viršininkas 2025 m. spalio 23 d. raštu informavo Pareiškėją, kad jo 2025 m. spalio 10 d. prašymas dėl lėšų pervedimo iš neliečiamos asmeninės sąskaitos nebus nagrinėjamas, nes 2025 m. spalio 20 d. Šiaulių kalėjime buvo gautas Pareiškėjo prašymas minėto 2025 m. spalio 10 d. prašymo nenagrinėti, „kadangi prašyme išdėstytos aplinkybės išspręstos“, Pareiškėjas pretenzijų neturi ir raštiško atsakymo nereikia.

Pareiškėjas nurodo, kad tokios frazės jam pateiktame Šiaulių kalėjimo atsakyme neatitinka realybės ir yra klaidingos.

2.3. 2025 m. spalio 10 d. taip pat buvo pateiktas prašymas išleisti į laidotuves. Prašymą priėmusi Resocializacijos skyriaus specialistė informavo Pareiškėją apie konvojavimo į laidotuves tvarką ir pasitikslino, ar tokiomis sąlygomis jis vis tiek nori vykti į laidotuves ir ar registruoti šį prašymą. Pareiškėjas patvirtino, kad į laidotuves vyktų, tačiau prašymas nebuvo užregistruotas, vėliau dingo, o į laidotuvės išleistas ar nuvežtas jis nebuvo.

 

TYRIMO IŠVADOS

 

3. Tyrimo metu 2025 m. gruodžio 4 d. Seimo kontrolierė kreipėsi į LKT, prašydama paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes.

 

4. Seimo kontrolierė gavo LKT 2026 m. sausio 6 d. raštą Nr. 1S-44 (1 priedas).

 

5. Tyrimui aktualus teisinis reguliavimas, įtvirtintas Europos Tarybos Ministrų komiteto 2006 m. sausio 11 d. rekomendacijose Nr.R(2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ (toliau – Europos kalėjimų taisyklės), Bausmių vykdymo kodekse, Bausmių vykdymo sistemos įstatyme, Seimo kontrolierių įstatyme, Viešojo administravimo įstatyme, Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse, patvirtintose Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklės), Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės), ir teismų praktika, suformuota Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) jurisprudencijoje, pateikiama 2 ir 3 prieduose.

 

6. Atsižvelgiant į tyrimo metu analizuotą informaciją (1 priedas) ir taikomą teisinį reguliavimą (2 priedas), išvados pateikiamos išskiriant šias dalis:

6.1. dėl prašymo leisti papildomai paskambinti nagrinėjimo;

6.2. dėl prašymo pervesti lėšas nagrinėjimo;

6.3. dėl pareigūnų veiksmų (neveikimo), sprendžiant klausimą dėl galimybės dalyvauti močiutės laidotuvėse.

 

Dėl prašymo leisti papildomai paskambinti nagrinėjimo

 

7. Pareiškėjas nurodo, kad dėl artimo giminaičio mirties 2025 m. spalio 10 d. Šiaulių kalėjimo viršininkui pateikė prašymą leisti papildomai paskambinti. Šiaulių kalėjimo viršininkas 2025 m. spalio 28 d. raštu atsisakė tenkinti prašymą, nes Pareiškėjas nepateikė pagrindžiančių dokumentų. Pareiškėjas Skunde nurodo, kad prie prašymo negalėjo pridėti močiutės mirties liudijimo kopijos, kadangi dokumentas buvo nusiųstas elektroninio pašto adresu info@kalėjimai.lt.

 

8. Bausmių vykdymo kodekse nustatyta, kad nuteistajam, kuriam nustatytas skambinimo dažnumas, laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas turi teisę leisti papildomai paskambinti, jeigu nuteistasis to prašo dėl svarbių priežasčių (2 priedo 2.1 papunktis).

 

9. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas 2025 m. spalio 10 d. Šiaulių kalėjimo viršininkui pateikė prašymą „suteikti 2 papildomus skambučius dėl svarbių priežasčių“. Dėl kokių konkrečiai priežasčių prašoma leisti papildomai paskambinti, Pareiškėjas prašyme nenurodė (1 priedo 1 punktas).

2025 m. spalio 28 d., t. y. po 18 dienų nuo prašymo pateikimo, Šiaulių kalėjimas Pareiškėjui pateikė atsakymą, kuriame nurodyta, kad Pareiškėjui negali būti suteikta išskirtinė teisė papildomai paskambinti, nes „neaiški priežasties svarba, nėra gauta jokių tai pagrindžiančių dokumentų“ (1 priedo 3 punktas).

LKT nepateikė Seimo kontrolierei informacijos, kad Šiaulių kalėjimo pareigūnai prašė Pareiškėjo patikslinti prašymo priežastį ar teiravosi dėl galimybės pateikti prašymą pagrindžiančius dokumentus (1 priedo 2 punktas). LKT, atsakydama į Seimo kontrolierės klausimą, ar buvo atsiųsta Pareiškėjo močiutės mirties liudijimo kopija, informavo, kad „patikrinus [email protected] pašto dėžutę ir dokumentus, susijusius su pareiškėju, nenustatyta, kad Lietuvos kalėjimų tarnyboje būtų gautas pareiškėjo močiutės mirties liudijimas“ (1 priedo 4 punktas).

 

10. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2025 m. spalio 10 d., t. y. tą pačią dieną, kai buvo pateiktas prašymas leisti papildomai paskambinti, Pareiškėjas pateikė ir kitą prašymą – iš Pareiškėjo turimų neliečiamoje asmeninės sąskaitos dalyje pinigų sumokėti gėlių parduotuvei už gėles ir dekoracijas, nes 2025 m. spalio 9 d. mirė močiutė ir jis nori prisidėti prie laidotuvių. Atsižvelgiant į tai, pagrįstai buvo galima tikėtis, kad viename iš tuo pat metu pateiktų prašymų nurodyta informacija apie artimojo mirtį, yra susijusi ir su kitu prašymu – dėl svarbių priežasčių leisti papildomai paskambinti. Net jeigu pareigūnams, gavus prašymą suteikti papildomus skambučius, nebuvo aiški skambučių priežasties svarba ir reikėjo pagrindžiančių dokumentų, kaip nurodoma Pareiškėjui pateiktame atsakyme, pažymėtina, kad pareigūnai neprašė Pareiškėjo papildyti pateiktą informaciją ir pateikti pagrindžiančius dokumentus, o tik po 18 dienų nuo prašymo gavimo dienos pateikė formalų neigiamą atsakymą. Taigi, Pareiškėjas net negalėjo žinoti, kad prašymui išnagrinėti pareigūnams trūksta informacijos ir mirties liudijimo LKT negavo, todėl negalėjo pasirūpinti, kad būtų išsiaiškintos priežastys ir dokumentas būtų atsiųstas.

Tokia pareigūno veika, kai vietoj reikalų sprendimo iš esmės laikomasi nereikalingų ar išgalvotų formalumų, nepagrįstai atsisakoma spręsti jo kompetencijai priklausančius klausimus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas bei kitaip blogai ar netinkamai valdoma (pvz., atsisakoma informuoti asmenį apie jo teises), laikytina biurokratizmu. Biurokratizmu taip pat laikomas toks pareigūnų darbas, kai nevykdomi arba blogai vykdomi įstatymai ar kiti teisės aktai (2 priedo 2.3 papunktis).

Nors tokiu atveju, kai nuteistasis prašo dėl svarbių priežasčių tik leisti papildomai paskambinti, jau pats reikalavimas pagrįsti prašymą dokumentais gali būti laikomas biurokratizmu, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Šiaulių kalėjimo administracija nesilaikė ir Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklių nuostatos. Tais atvejais, kai prašymo išnagrinėjimui būtina informacija ir dokumentai, kuriuos privalo pateikti besikreipiantis asmuo, o institucija tokios informacijos ir dokumentų pati neturi ir gauti negali, per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje ji privalo kreiptis į asmenį raštu, prašydama pateikti trūkstamą informaciją ir dokumentus, pranešti, kad prašymo nagrinėjimas stabdomas, kol bus gauta būtina informacija ir dokumentai, ir informuoti, kad prašymo nagrinėjimas gali būti nutrauktas, jeigu trūkstami dokumentai nebus pateikti (2 priedo 2.5 papunktis).

Pažymėtina, kad kalėjimo pareigūnai, vykdydami savo funkcijas, privalo ne tik nepažeisti teisės aktų nuostatų, bet yra saistomi ir konstitucinės nuostatos, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, savo veikloje privalo laikytis tiek visų atsakingo valdymo (gero administravimo) principų, tiek Bausmių vykdymo kodekse įtvirtinto humanizmo principo bei Bausmių vykdymo sistemos įstatyme įtvirtintų pozityviųjų pareigų. Taigi, atlikdami savo pareigas, turi elgtis rūpestingai ir padėti spręsti laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims kylančias problemas, neapriboti nuteistojo teisių ir laisvių, jei tai nėra pagrįsta ir būtina. Tik rūpestingai ir atidžiai dirbantis pareigūnas formuoja gerą pareigūnų reputaciją ir pagarbą jiems (2 priedo 2.1, 2.2 papunkčiai, 3 priedo 1, 2, 3 punktai).

Be to, remiantis tarptautiniais standartais, įtvirtintais Europos kalėjimų taisyklėse ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, kalėjimo valdžia turi padėti kaliniams palaikyti adekvačius kontaktus su išoriniu pasauliu ir suteikti jiems tinkamą paramą šiems kontaktams palaikyti (2 priedo 1 punktas, 3 priedo 3.1 papunktis). Vienas būdų – leisti, jei nėra pagrįstų priežasčių, dėl kurių toks leidimas negali būti suteiktas, papildomai paskambinti, juolab tada, kai tai susiję su artimojo mirtimi. LVAT yra pažymėjęs, kad nepaisant įgaliotam pareigūnui suteiktos diskrecijos teisės nuspręsti dėl papildomo skambučio suteikimo, šis, kaip ir bet kuris kitas viešojo administravimo subjekto funkcijas įgyvendinančio pareigūno (institucijos) sprendimas, turi būti motyvuotas (3 priedo 3.2 papunktis).

 

11. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, t. y., kad Šiaulių kalėjimo pareigūnai, gavę Pareiškėjo prašymą dėl svarbių priežasčių suteikti 2 papildomus skambučius, nepasirūpino išsiaiškinti aplinkybių, o tik po 18 dienų Pareiškėjui pateikė formalų atsakymą, kad dėl informacijos trūkumo prašymas netenkinamas, elgėsi biurokratiškai ir nesivadovavo atsakingo valdymo (gero administravimo) principu, Pareiškėjo Skundo dalis dėl prašymo leisti papildomai paskambinti nagrinėjimo pripažįstama pagrįsta.

Seimo kontrolierė LKT direktoriui rekomenduoja užtikrinti, kad ateityje LKT pareigūnai, vos tik gavę nuteistojo prašymą, įvertintų jo aktualumą, o paaiškėjus, kad prašymo nagrinėjimui pareiškėjas turi pateikti daugiau informacijos, tuojau pat apie tai informuotų pareiškėją ir imtųsi priemonių, kad skubiai spręstini klausimai būtų išnagrinėjami nedelsiant.

 

Dėl prašymo pervesti lėšas nagrinėjimo

 

12. Pareiškėjas nurodo, kad 2025 m. spalio 10 d. Šiaulių kalėjimo viršininkui pateikė prašymą, kad iš jo turimų neliečiamoje asmeninės sąskaitos dalyje lėšų nurodytai gėlių parduotuvei būtų pervesta nurodyta suma už gėles ir dekoracijas, nes jis pageidauja prisidėti prie 2025 m. spalio 9 d. mirusios močiutės laidotuvių. Praėjus 10 dienų po prašymo pateikimo, Pareiškėjas pateikė prašymą nebenagrinėti šio prašymo, nes praėjo daug laiko ir žodžiu jam buvo atsakyta, kad prašymas nebus patenkintas. Šiaulių kalėjimo 2025 m. spalio 23 d. rašte Pareiškėjui pranešta, kad jo 2025 m. spalio 10 d. prašymas nebebus nagrinėjamas, tačiau nurodyta, kad Pareiškėjas prašė nenagrinėti jo prašymo, nes „prašyme išdėstytos aplinkybės išspręstos“. Iš tiesų Pareiškėjas prašė nebenagrinėti prašymo dėl kitų priežasčių.

 

13. Bausmių vykdymo kodekse nustatyta, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu gali panaudoti pinigus, turimus neliečiamoje asmeninės sąskaitos dalyje, tik ypatingais atvejais, gavęs laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgalioto pareigūno leidimą (2 priedo 2.1 papunktis).

 

14. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas 2025 m. spalio 10 d. Šiaulių kalėjimo viršininkui pateikė prašymą iš asmeninės sąskaitos neliečiamos dalies pervesti Pareiškėjo nurodytai gėlių parduotuvei jo nurodytą sumą už gėles ir dekoracijas, nes 2025 m. spalio 9 d. mirė močiutė ir Pareiškėjas nori prisidėti prie laidotuvių (1 priedo 5 punktas).

2025 m. spalio 20 d. Šiaulių kalėjimas gavo Pareiškėjo prašymą 2025 m. spalio 10 d. pateikto prašymo dėl lėšų pervedimo nenagrinėti, „kadangi prašymas nebuvo atliktas – patenkintas laiku kada buvo prašoma, o tikslo jį įgyvendinti nebėra“ (1 priedo 7 punktas).

Šiaulių kalėjimas 2025 m. spalio 23 d. raštu Pareiškėją informavo, kad, atsižvelgiant į 2025 m. spalio 20 d. gautą prašymą, jo 2025 m. spalio 10 d. prašymas nagrinėjamas nebus. Iš Šiaulių kalėjimo rašto turinio galima suprasti, kad Pareiškėjas prašo 2025 m. spalio 10 d. prašymo nenagrinėti, nes klausimas buvo išspręstas, nors Pareiškėjas nurodė kitas priežastis (1 priedo 8 punktas).

 

15. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Pareiškėjas į Šiaulių kalėjimo viršininką kreipėsi dėl leidimo neliečiamoje asmeninės sąskaitos dalyje esančiomis lėšomis apmokėti už gėles, skirtas laidotuvėms. Nepaisant to, kad teisės aktuose nustatytas terminas atsakymui į prašymą pateikti yra 20 darbo dienų, akivaizdu, kad dėl prašymo, susijusio su gėlėmis laidotuvėms, sprendimas turi būti priimamas nedelsiant, nes po laidotuvių net ir teigiamas sprendimas nebetektų prasmės.

LKT nepateikė Seimo kontrolierei informacijos, kad Šiaulių kalėjimo pareigūnai ėmėsi veiksmų, kad Pareiškėjo klausimas būtų išnagrinėtas iki tol, kol jis buvo aktualus. Be to, po 10 dienų Pareiškėjui pranešus, kad tikslo nagrinėti prašymą nebėra, nes jis nebuvo patenkintas laiku, Pareiškėjui pateiktame atsakyme neteisingai perteikė jo nurodytą priežastį, dėl kurios prašoma nebenagrinėti prašymo pervesti lėšas.

Kaip minėta, įkalinimo įstaigų pareigūnams keliami aukšti asmeniniai ir profesiniai reikalavimai, kad jie geru pavyzdžiu galėtų daryti įtaką kaliniams ir įgytų jų pagarbą. Šiuo atveju, akivaizdžiai neteisingos priežasties nenagrinėti prašymo nurodymas nesuderinamas  su aukštais profesiniais reikalavimais.

 

16. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Šiaulių kalėjimo pareigūnai, nepasirūpindami, kad Pareiškėjo prašymas dėl lėšų už gėles laidotuvėms pervedimo būtų išnagrinėtas nedelsiant, ir rašte nepripažindami tikrųjų su jo prašymo nagrinėjimu susijusių aplinkybių, pasielgė nerūpestingai, neatsakingai ir nesąžiningai, taigi nesivadovavo gero viešojo administravimo principais, todėl Skundo dalis dėl prašymo pervesti lėšas nagrinėjimo pripažįstama pagrįsta.

 

Dėl pareigūnų veiksmų (neveikimo), sprendžiant klausimą dėl galimybės dalyvauti močiutės laidotuvėse

 

17. Pareiškėjas nurodo, kad 2025 m. spalio 10 d. Šiaulių kalėjimo viršininkui pateikė tris prašymus. Vienas iš jų – išleisti į laidotuves. Prašymą priėmusi Resocializacijos skyriaus specialistė žodžiu Pareiškėją informavo apie konvojavimo į laidotuves tvarką ir kad jis bus vežamas su antrankiais, atkreipė dėmesį į tai, kad turės būti apmokėtos su kelione ir palyda susijusios laisvės atėmimo vietų įstaigos patiriamos išlaidos ir pasitikslino, ar tokiomis sąlygomis vis tiek nori vykti į laidotuves, ar registruoti prašymą. Pareiškėjas patvirtino, kad į laidotuves vyktų, tačiau prašymas nebuvo užregistruotas ir vėliau pradingo, o Pareiškėjas į laidotuvės išleistas ar nuvežtas nebuvo.

 

18. LKT Seimo kontrolierę informavo, kad 2025 m. spalio 13 d. Resocializacijos skyriaus specialistė Pareiškėjui paaiškino konvojavimo į laidotuves tvarką ir sąlygas. Pokalbio faktas užfiksuotas Suimtųjų ir nuteistųjų priėmimo asmeniniais klausimais apskaitos žurnale. Pareiškėjo prašymo dėl išleidimo į laidotuves LKT negavo (1 priedo 9 punktas).

 

19. Europos kalėjimų taisyklėse nurodoma, kad kaliniui, jei tai leidžia aplinkybės, vienam ar su apsauga turėtų būti leidžiama laikinai išeiti, kad aplankytų sergantį giminaitį, dalyvautų laidotuvėse ar dėl kitų humaniškų priežasčių, o kalėjimo administracija turi suteikti tinkamą paramą šiai teisei įgyvendinti (2 priedo 1 punktas).

Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų teisę į trumpalaikę išvyką dėl svarbių priežasčių reglamentuoja Bausmių vykdymo kodeksas ir Vidaus tvarkos taisyklės (2 priedo 2.1, 2.6 papunkčiai). Šiuose teisės aktuose nustatyta, kad dėl artimojo mirties nuteistiesiems gali būti leidžiama su palyda arba be jos išvykti iš bausmės atlikimo vietos.

Nuteistasis prašymą leisti išvykti iš bausmės atlikimo vietos dėl artimojo mirties ir reikiamus dokumentus laisvės atėmimo vykdymo įstaigai turi pateikti ne vėliau kaip likus 12 val. iki pageidaujamos išvykimo datos. Prašyme nuteistasis turi nurodyti, kas apmokės su jo kelione ir palyda susijusias laisvės atėmimo vietų įstaigos patiriamas išlaidas, jei bus priimtas sprendimas iš bausmės atlikimo vietos išvykti tik su palyda. Kartu su prašymu nuteistasis turi pateikti medicininės pažymos, liudijančios nuteistojo artimojo mirties faktą, arba artimojo mirties liudijimo (jei šių duomenų nėra Gyventojų registre) kopijas.

Laisvės atėmimo vykdymo įstaiga, gavusi prašymą leisti išvykti į artimojo laidotuves, pagal atitinkamuose valstybės registruose, turimuose ir nuteistojo arba kitų asmenų pateiktuose dokumentuose esančius duomenis nustato, ar nuteistajam gali būti suteikiama trumpalaikė išvyka iš bausmės atlikimo vietos. Trūkstant reikiamų duomenų sprendimui priimti, nuteistojo prašoma kuo greičiau pateikti trūkstamų dokumentų kopijas. Jei išvykos metu nuteistąjį reikia lydėti, apskaičiuojamos visos laisvės atėmimo vietų įstaigos patiriamos išlaidos ir parengiama sąskaita išankstiniam apmokėjimui, kuri įteikiama nuteistajam arba jo nurodytam asmeniui ir nurodoma iki kada šios lėšos turi būti pervestos į laisvės atėmimo vietų įstaigos banko sąskaitą.

Leidimą išvykti iš bausmės atlikimo vietos nuteistajam duoda laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu ir nuteistojo išvykos iš bausmės atlikimo vietos metu aplinkiniams galinčio kilti pavojaus riziką, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė, jei nustatyta pažanga ją mažinant ir jei tokia rizika vertinama bausmės atlikimo metu.

Jeigu nuteistasis nepateikė jo prašymą pagrindžiančių dokumentų arba jei pateiktuose dokumentuose ir valstybės registruose esanti informacija nepagrindžia nuteistojo teisės išvykti iš bausmės atlikimo vietos, laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas šiam nuteistajam pateikia motyvuotą atsisakymą leisti išvykti iš bausmės atlikimo vietos.

 

20. Skundo tyrimo metu LKT pateiktais Seimo kontrolierei duomenimis, LKT nėra užregistruoto Pareiškėjo prašymo išleisti į močiutės laidotuves, tačiau yra fiksuota, kad 2025 m. spalio 13 d. Resocializacijos skyriaus specialistė pareiškėjui paaiškino vykimo į laidotuves su palyda tvarką ir sąlygas.

Pareiškėjas Skunde nurodo, kad jo buvo pasiteirauta, ar atsižvelgiant į žodžiu pateiktą informaciją, jis vis tiek nori vykti į laidotuves, pasitikslinta, ar prašymą registruoti. Pareiškėjas nurodo, kad atsakė teigiamai, bet prašymas nebuvo užregistruotas ir dingo.

Seimo kontrolierė pažymi, kad nors nėra nustatyta, ar raštiškas prašymas išleisti į laidotuves buvo pateiktas, faktas, kad Pareiškėjas buvo informuotas apie konvojavimo tvarką, rodo, kad LKT pareigūnams buvo žinoma apie jo pageidavimą vykti į močiutės laidotuves.

Pažymėtina, kad sprendimą dėl leidimo nuteistajam išvykti iš bausmės atlikimo vietos priima laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas. Atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, nuteistojo išvykos iš bausmės atlikimo vietos metu aplinkiniams galinčio kilti pavojaus riziką bei galimą riziką dėl nuteistojo negrįžimo į bausmės atlikimo vietą, išvykos metu jam gali būti skiriama palyda ir taikomos kitos saugumo užtikrinimo priemonės arba išvykęs nuteistasis stebimas elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Taigi, siekiant įvertinti ne tik paties išleidimo į laidotuves galimybę, bet ir sąlygas, kuriomis Pareiškėjui būtų leista laikinai išvykti iš bausmės atlikimo vietos (su palyda, taikant kitas saugumo užtikrinimo priemones arba būtų išleistas stebint elektroninio stebėjimo priemonėmis), Pareiškėjas turėjo pateikti raštišką prašymą.

Jeigu Pareiškėjas tokį prašymą buvo pateikęs, jis turėjo būti užregistruotas, įvertinta galimybė suteikti Pareiškėjui trumpalaikę išvyką ir nustatytos jos sąlygos, prireikus – paprašyta nedelsiant pateikti trūkstamų dokumentų kopijas, o po to priimtas sprendimas. Jeigu Pareiškėjas raštiško prašymo nebuvo pateikęs, pareigūnas, konsultuodamas jį išvykos į laidotuves klausimu, pirmiausia turėjo pasiūlyti pateikti raštišką prašymą, kad kalėjimo administracija galėtų tinkamai įvertinti visas aplinkybes dėl nuteistojo trumpalaikės išvykos suteikimo, taip pat nuspręsti, ar Pareiškėjui būtina palyda, ar jis galėtų būti išleistas stebint elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Skundo tyrimo metu LKT nepateikė Seimo kontrolierei informacijos, kad Pareiškėjui buvo pasiūlyta pateikti raštišką prašymą (jeigu jis prašymo nebuvo pateikęs) ir kad pareigūnai vertino, ar Pareiškėjui išvykos metu būtų skirta palyda ir taikomos kitos saugumo užtikrinimo priemonės, ar nuteistasis būtų stebimas elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Taigi, pareigūnai nepasirūpino, kad Pareiškėjui į klausimą dėl vykimo į laidotuves (nepriklausomai nuo to, ar jau buvo pateikęs prašymą išleisti į laidotuves, ar tik kreipėsi žodžiu) būtų atsakyta objektyviai įvertinus visas aplinkybes.

Iš Skundo tyrimo metu pateiktos informacijos matyti, kad, neįvertinus visų aplinkybių, Pareiškėjui buvo pateikta vienpusė informacija – tik apie galimybę vykti į laidotuves konvojuojant ir taikant kitas saugumo užtikrinimo priemones. Tuo tarpu, sudarius sąlygas klausimą tinkamai išnagrinėti, galėjo būti priimtas ir kitoks sprendimas, pavyzdžiui, leisti vykti be palydos. Seimo kontrolierė savo ankstesnėse pažymose yra konstatavusi, kad pareiškėjui teikiama neobjektyvi informacija, neįvertinus visų individualių aplinkybių, kai nurodoma tik viena galimybė – vykti su palyda, vertintina kaip palanki tik patiems pareigūnams ir teikiama siekiant kitų, nei nustatyta Bausmių vykdymo kodekse, tikslų. Teikdami selektyvią informaciją, pareigūnai siekia išvengti jiems priskirtos pareigos spręsti jų kompetencijai priklausančius klausimus. Tokia pareigūno veika, kai vietoj klausimų sprendimo iš esmės nepagrįstai atsisakoma juos nagrinėti, neinformuojama apie asmens teises ar sąmoningai pateikiamas klaidinantis ar netinkamas patarimas, laikoma biurokratizmu (2 priedo 2.3 papunktis).

Taip pat pažymėtina, kad LKT pareigūnai savo veikloje privalo laikytis visų viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų, tarp jų įstatymo viršenybės, nepiktnaudžiavimo valdžia ir objektyvumo principų. Be to, kaip jau minėta, vykdydami savo funkcijas, privalo elgtis rūpestingai, turi pozityvią pareigą padėti nuteistiesiems realiai spręsti jiems iškilusias problemas.

 

21. Atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių kalėjimo pareigūnai, atsakydami į Pareiškėjo klausimą dėl vykimo į laidotuves, pateikė vienpusę informaciją ir nepasirūpino, kad klausimas būtų svarstomas, priimtas motyvuotas sprendimas ir Pareiškėjas informuotas objektyviai įvertinus visas aplinkybes, Skundo dalis dėl pareigūnų veiksmų (neveikimo), sprendžiant klausimą dėl galimybės dalyvauti močiutės laidotuvėse, pripažįstama pagrįsta.

Seimo kontrolierė LKT direktoriui rekomenduoja užtikrinti, kad pareigūnai, teikdami nuteistiesiems informaciją ir organizuodami jiems pagalbą, siekiant įgyvendinti jų teisę artimojo mirties atveju ne ilgiau kaip dešimčiai parų išvykti iš bausmės atlikimo vietos, objektyviai įvertintų visas aplinkybes ir suteiktų išsamią informaciją, todėl turi pasiūlyti pateikti raštišką prašymą, o siekiant išvengti prieštaringo žodžiu suteiktos informacijos vertinimo, esminius faktus fiksuotų raštu.

Kartu Seimo kontrolierė pakartotinai atkreipia atsakingų pareigūnų dėmesį, kad savo veikloje jie privalo vadovautis teisės aktais ir jų nuostatomis, reglamentuojančiomis tinkamą dokumentų apskaitą. Tinkamas prašymų registravimas ir apskaitymas yra svarbus siekiant padėti nuteistiesiems spręsti jiems kylančias problemas ir kurti pasitikėjimu grįstus santykius tarp nuteistųjų ir pareigūnų.

 

SEIMO KONTROLIERės SPRENDIMAi

 

22. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Seimo kontrolierė nusprendžia

X Skundo dalį dėl prašymo leisti papildomai paskambinti nagrinėjimo pripažinti pagrįsta.

 

23. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Seimo kontrolierė nusprendžia

X Skundo dalį dėl prašymo pervesti lėšas nagrinėjimo pripažinti pagrįsta.

 

24. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Seimo kontrolierė nusprendžia

X Skundo dalį dėl pareigūnų veiksmų (neveikimo), sprendžiant klausimą dėl galimybės dalyvauti močiutės laidotuvėse, pripažinti pagrįsta.

 

 

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJos

 

25. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktu, Seimo kontrolierė LKT direktoriui rekomenduoja:

25.1. užtikrinti, kad ateityje LKT pareigūnai, vos tik gavę nuteistojo prašymą, įvertintų jo aktualumą; jeigu paaiškėtų, kad nagrinėjimui pareiškėjas turi pateikti papildomą informaciją ar dokumentus, nedelsdami apie tai informuotų pareiškėją ir imtųsi priemonių, kad skubūs klausimai būtų nagrinėjami kuo skubiau;

25.2. užtikrinti, kad pareigūnai, teikdami nuteistiesiems informaciją ir organizuodami jiems pagalbą įgyvendinant teisę dėl artimojo mirties ne ilgiau kaip dešimčiai parų išvykti iš bausmės atlikimo vietos, objektyviai įvertintų visas aplinkybes ir pareiškėjui suteiktų išsamią informaciją, todėl turi pasiūlyti pateikti raštišką prašymą, o siekiant išvengti prieštaringo žodžiu suteiktos informacijos vertinimo, esminius faktus fiksuotų raštu;

25.3. pakartotinai atkreipti atsakingų pareigūnų dėmesį į tai, kad savo veikloje jie turi vadovautis ir tais teisės aktais ir jų nuostatomis, kurie reglamentuoja tinkamą dokumentų apskaitą, nes tinkamas prašymų registravimas ir apskaitymas yra svarbus siekiant padėti nuteistiesiems spręsti jiems kylančias problemas ir kurti pasitikėjimu grįstus santykius tarp nuteistųjų ir pareigūnų.

 

Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašoma informuoti Seimo kontrolierę (rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus ir juos pagrindžiančius dokumentus Seimo kontrolierei pateikti el. p. [email protected] arba per E. pristatymo informacinę sistemą).

 

 

 

Seimo kontrolierė

Erika Leonaitė

 

 

1 priedas

 

TYRIMO METU GAUTA INFORMACIJA

 

Seimo kontrolierė gavo LKT 2026 m. sausio 6 d. raštą Nr. 1S-44. Rašte ir jo prieduose pateikta ši informacija:

 

1. Pareiškėjas 2025 m. spalio 10 d. LKT Šiaulių kalėjimo viršininkui pateikė prašymą (LKT reg. Nr. NPS-24-8755):

„Prašau suteikti 2 papildomus skambučius dėl svarbių priežasčių.

Prašymą registruoti apie sprendimą informuoti raštu.“

 

2. Į Seimo kontrolierės prašymą pateikti informaciją, kokių veiksmų LKT pareigūnai ėmėsi, gavę Pareiškėjo 2025 m. spalio 10 d. prašymą leisti papildomai paskambinti, ar buvo paprašyta detaliau paaiškinti šio prašymo priežastį, ar teirautasi Pareiškėjo dėl galimybės pateikti prašymą pagrindžiančius dokumentus, LKT nurodė, kad „gavus pareiškėjo prašymą dėl papildomo skambučio suteikimo buvo parengtas atsakymas Nr. SN-24-1074“.

 

3. LKT Šiaulių kalėjimo 2025 m. spalio 28 d. atsakyme (LKT reg. Nr. SN-24-1074) į Pareiškėjo 2025 m. spalio 10 d. prašymą rašoma:

„Šiaulių kalėjime 2025-10-10 gautas Jūsų prašymas Nr. NPS-24-8855[1], kuriuo prašote suteikti papildomų skambučių.

Informuojame, kad vykdydami nuteistųjų išvedimą pasinaudoti teise paskambinti telefonu, pareigūnai vadovaujasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 43 straipsnio nuostatomis. BVK 43 straipsnyje nurodyta teisė paskambinti, t. y. „Nuteistieji turi teisę paskambinti telefonu arba naudojantis internetine telefonija, jeigu jie arba jų nurodyti asmenys gali apmokėti pokalbio išlaidas arba skambinimo išlaidas apmoka kitas abonentas. Nuteistasis, kuriam nustatytas skambinimo dažnumas, paskambinęs gali kalbėtis iki dvidešimt minučių.“ Nuteistųjų skambinimo dažnumas, atsižvelgiant į bausmės atlikimo vietą, nustatytas šio kodekso 33, 34, 35 ir 71 straipsniuose.

Laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas turi teisę leisti papildomai paskambinti, jeigu to prašoma dėl svarbių priežasčių. Pažymime, kad svarbia priežastimi paprastai laikoma artimojo mirtis ar sunki ligonio gyvybei gresianti liga, kuri patvirtinta gydytojų išvada, taip pat gaivalinė nelaimė, padariusi didelę materialinę žalą suimtajam ar jo artimiesiems ir kt. gyvenimiškai svarbūs atvejai, jeigu apie tai laisvės atėmimo vietų įstaigoje gauti kompetentingos institucijos dokumentai.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, pažymime, kad atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, Jums negali būti suteikta išskirtinė teisė papildomai paskambinti (neaiški priežasties svarba, nėra gauta jokių tai pagrindžiančių dokumentų). Atkreipiame dėmesį, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę, suimtojo asmeninių laisvių suvaržymas, taikomi tam tikri apibojimai ar veiksmai yra neišvengiami, suimtieji ir nuteistieji privalo vykdyti įstatymuose nustatytus reikalavimus ir laikytis laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos.

Šis atsakymas per vieną mėnesį nuo gavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui Suėmimo vykdymo įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka (L. Sapiegos g. 1, LT-10312,Vilnius).“

 

4. „Patikrinus [email protected] pašto dėžutę ir dokumentus, susijusius su pareiškėju, nenustatyta, kad Lietuvos kalėjimų tarnyboje būtų gautas pareiškėjo močiutės mirties liudijimas.“

 

5. Pareiškėjas 2025 m. spalio 10 d. LKT Šiaulių kalėjimo viršininkui pateikė prašymą (LKT reg. Nr. NPS-24-8750):

„Prašau iš neliečiamos sąskaitos esančių lėšų suteikti leidimą pervesti 440.25 eurus į UAB […] gėlių parduotuvę už gėles ir dekoracijas.

Kadangi 2025.10.09 […] hospise mirė močiutė […].

Taip noriu prisidėti prie laidotuvių.

Prašymą registruoti apie sprendimą informuoti mane raštu.

Pridedamas prašymas dėl pervedimo pinigų.

1 lapas.“

 

6. Į Seimo kontrolierės prašymą pateikti informaciją, kokių veiksmų LKT pareigūnai ėmėsi, gavę Pareiškėjo 2025 m. spalio 10 d. prašymą (LKT reg. Nr. NPS-24-8750) dėl pinigų pervedimo iš Pareiškėjo turimų lėšų neliečiamoje asmeninės sąskaitos dalyje, kada ir kokia su minėtu prašymu susijusi informacija Pareiškėjui pateikta, LKT nurodė:

„2025-10-10 buvo gautas pareiškėjo prašymas (reg. Nr. NPS-24-8750) dėl pinigų iš neliečiamos sąskaitos pervedimo močiutės laidotuvėms, tačiau 2025-10-20 paprašė prašymo nenagrinėti (prašymo reg. Nr. NPS-24-8930). Atsižvelgiant į tai, 2025-10-23 buvo parengtas atsakymas Nr. SN-24-1059 dėl procedūros nutraukimo.“

 

7. Pareiškėjo 2025 m. spalio 17 d. prašyme LKT Šiaulių kalėjimo viršininkui (LKT reg. 2025 m. spalio 20 d., Nr. NPS-24-8930) rašoma:

„Remdamasis LR Viešojo administravimo įstatymu, prašau jūsų sustabdyti mano pateikto prašymo 2025.10.10 Nr. NPS-24-8750 nagrinėjimą, kadangi prašymas nebuvo atliktas – patenkintas laiku kada buvo prašoma, o tikslo jį įgyvendinti nebėra.

Todėl ryšiu su aukščiau dėstomu raštiško atsakymo neteikti.

Tikiuosi ateityje LR VAĮ ir kiti teisės aktai bus įgyvendinami laiku.“

 

8. LKT Šiaulių kalėjimo 2025 m. spalio 23 d. atsakyme (LKT reg. Nr. SN-24-1059) į Pareiškėjo 2025 m. spalio 10 d. prašymą rašoma:

„Informuojame, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime gautas Jūsų
2025-10-10 prašymas, dėl pinigų pervedimo iš neliečiamos sąskaitos (reg. Nr. NPS-24-8750).

Prašymo nagrinėjimo metu Šiaulių kalėjime gautas Jūsų 2025-10-20 prašymas reg. Nr. NPS-24-8930, kuriame prašote 2025-10-10 prašymo nenagrinėti, kadangi prašyme išdėstytos aplinkybės išspręstos, pretenzijų neturite ir raštiško atsakymo nereikia.

Vadovaudamiesi Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 45.2 p., 45.4 p. ir atsižvelgdami į Jūsų 2025-10-20 prašymą, informuojame, kad Jūsų 2025-10-10 prašymas nagrinėjamas nebus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 100 straipsnio 1 dalies nuostatomis, šis sprendimas per vieną mėnesį nuo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui (L. Sapiegos g. 1, 10312 Vilnius).“

 

9. Į Seimo kontrolierės prašymą pateikti informaciją, ar Pareiškėjui buvo paaiškinta, kaip jis galėtų nuvykti į laidotuves (jeigu LKT pareigūnams buvo žinoma apie Pareiškėjo pageidavimą vykti į močiutės laidotuves), LKT nurodė:

„2025-10-13 Resocializacijos skyriaus specialistė pareiškėjui paaiškino tvarką dėl konvojavimo į laidotuves. Pokalbio faktas užfiksuotas Suimtųjų ir nuteistųjų priėmimo asmeniniais klausimais apskaitos žurnale.“

„Pareiškėjo prašymo dėl išleidimo į laidotuves nebuvo gauta.“

 

 

 

2 priedas

 

TYRIMUI REIKŠMINGOS TEISĖS AKTŲ NUOSTATOS

 

1. 1. Europos Tarybos Ministrų komiteto 2006 m. sausio 11 d. rekomendacijos Nr. R(2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“:

24.1 papunktis: „Kaliniams turi būti leidžiama kiek galima dažniau susirašinėti bei bendrauti telefonu ar kitokiomis ryšio priemonėmis su giminėmis, kitais asmenimis ir įvairių organizacijų atstovais bei pasimatyti su šiais asmenimis.“

24.5 papunktis: „Kalėjimo valdžia turėtų padėti kaliniams palaikyti adekvačius kontaktus su išoriniu pasauliu ir suteikti jiems tinkama paramą šiems kontaktams palaikyti.“

24.7 papunktis: „Kaliniui, jei tai leidžia aplinkybės, vienam ar su apsauga turėtų būti leidžiama laikinai išeiti tam, kad aplankytų sergantį giminaitį, dalyvauti laidotuvėse ar dėl kitų humaniškų priežasčių.“

72.4 papunktis: „Darbuotojų darbas turi atitikti jiems keliamus aukštus asmeninius ir profesinius reikalavimus.“

75 punktas: „Darbuotojai visada turi elgtis ir atlikti savo pareigas taip, kad geru pavyzdžiu galėtų daryti įtaką kaliniams ir įgytų jų pagarbą.“

 

2. Nacionalinės teisės aktai:

 

2.1. Bausmių vykdymo kodekso:

4 straipsnio „Bausmių vykdymo principai“ 1 dalis: „Bausmių vykdymas grindžiamas šiais principais: […]; 5) humanizmo. Šio principo esmė ta, kad vykdant bausmes taikomos priemonės neturi apriboti nuteistojo teisių ir laisvių, jei tai nėra pagrįsta ir būtina; be to, bausmės vykdymu nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumo, […]; […].“

43 straipsnio „Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų teisė paskambinti“:

1 dalis: „Nuteistieji turi teisę paskambinti telefonu arba naudojantis internetine telefonija, jeigu jie arba jų nurodyti asmenys gali apmokėti pokalbio išlaidas arba skambinimo išlaidas apmoka kitas abonentas. Nuteistasis, kuriam nustatytas skambinimo dažnumas, paskambinęs gali kalbėtis iki dvidešimt minučių.“

2 dalis „Nuteistųjų skambinimo dažnumas nustatytas šio kodekso 33, 34, 35 ir 71 straipsniuose. Laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas turi teisę leisti papildomai paskambinti, jeigu nuteistasis to prašo dėl svarbių priežasčių.“

62 straipsnio „Išskaitos iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų piniginių išmokų“ 1 dalis: „Iš darbinėje veikloje dalyvaujančiam nuteistajam priskaičiuotų piniginių išmokų laisvės atėmimo vietų įstaiga išskaičiuoja dešimt procentų sumą ir įrašo ją į nuteistojo neliečiamą asmeninės sąskaitos dalį, kuria naudotis jis neturi teisės. Ypatingais atvejais laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgalioto pareigūno leidimu nuteistasis bausmės atlikimo metu gali panaudoti pinigus, turimus neliečiamoje asmeninės sąskaitos dalyje. Likusi nuteistojo neliečiamos asmeninės sąskaitos dalyje sukaupta pinigų suma nuteistajam išduodama jį paleidžiant iš bausmės atlikimo vietos arba nuteistojo prašymu pervedama į jo nurodytą asmeninę sąskaitą, kai jis perkeliamas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą.“

67 straipsnio „Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų trumpalaikės išvykos dėl svarbių priežasčių“:

1 dalis: „Nuteistiesiems gali būti leidžiama su palyda arba be jos išvykti iš bausmės atlikimo vietos Lietuvos Respublikos teritorijoje ne ilgiau kaip dešimt parų dėl artimojo mirties ar sunkios ligonio gyvybei gresiančios ligos, kuri patvirtinta gydytojų išvada, taip pat dėl gaivalinės nelaimės, padariusios didelę materialinę žalą nuteistajam ar jo artimiesiems, jeigu apie tai laisvės atėmimo vietų įstaigoje gauti kompetentingos institucijos dokumentai.“

2 dalis: „Leidimą išvykti iš bausmės atlikimo vietos nuteistajam duoda laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu ir nuteistojo išvykos iš bausmės atlikimo vietos metu aplinkiniams galinčio kilti pavojaus riziką, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė, jei nustatyta pažanga ją mažinant ir jei tokia rizika vertinama bausmės atlikimo metu. Laikas, kurį nuteistasis buvo išvykęs iš bausmės atlikimo vietos, įskaitomas į bausmės atlikimo laiką. Nuteistasis arba kiti jo nurodyti asmenys apmoka visas su nuteistojo kelione ir palyda susijusias laisvės atėmimo vietų įstaigos patiriamas išlaidas, apskaičiuotas teisingumo ministro nustatyta tvarka.“

 

2.2. Bausmių vykdymo sistemos įstatymo 11 straipsnis „Bausmių vykdymo sistemos pareigūnų pareigos“: „Bausmių vykdymo sistemos pareigūnai privalo: […]; 5) elgtis ir savo pareigas atlikti taip, kad geru pavyzdžiu galėtų daryti įtaką suimtiesiems ir nuteistiesiems, įgytų jų ir kitų asmenų pagarbą; […].“

 

2.3. Seimo kontrolierių įstatymo 2 straipsnio „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ 1 dalis: „Biurokratizmas – tokia pareigūno veika, kai vietoj reikalų sprendimo iš esmės laikomasi nereikalingų ar išgalvotų formalumų, nepagrįstai atsisakoma spręsti pareigūno kompetencijai priklausančius klausimus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas bei kitaip blogai ar netinkamai valdoma (atsisakoma informuoti asmenį apie jo teises, sąmoningai pateikiamas klaidinantis ar netinkamas patarimas ir t. t.). Biurokratizmu taip pat laikomas toks pareigūnų darbas, kai nevykdomi arba blogai vykdomi įstatymai ar kiti teisės aktai.“

 

2.4. Viešojo administravimo įstatymo:

3 straipsnis „Viešojo administravimo principai“: „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: […]; 4) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; […]; 8) nepiktnaudžiavimo valdžia. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyta, tikslų; 9) objektyvumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs“.

10 straipsnio „Administracinių sprendimų priėmimas“ 4 dalis: „Viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Jeigu prašymas ar skundas gautas po darbo valandų, poilsio ar šventės dieną, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.“

11 straipsnio „Prašymų ir skundų administraciniam sprendimui priimti pateikimas ir nagrinėjimas“ 1 dalis: „Asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles.“

 

2.5. Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, 34 punktas: „Jeigu prašymui ar skundui išnagrinėti būtina informacija ir dokumentai, kuriuos privalo pateikti besikreipiantis asmuo, o institucija tokios informacijos ir dokumentų pati neturi ir gauti negali, per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo institucijoje dienos ji kreipiasi į asmenį raštu, prašydama pateikti šią informaciją ir dokumentus, ir praneša, kad prašymo ar skundo nagrinėjimas stabdomas, kol bus pateikta prašymui ar skundui išnagrinėti būtina informacija ir dokumentai, ir gali būti nutrauktas, jeigu asmuo trūkstamų dokumentų nepateiks. Jeigu per institucijos nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 5 darbo dienos, prašymui ar skundui išnagrinėti būtina informacija ir dokumentai negaunami, prašymo ar skundo nagrinėjimas institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu gali būti nutraukiamas ir per 3 darbo dienas nuo institucijos nustatyto termino suėjimo dienos visi asmens institucijai pateikti dokumentų originalai grąžinami asmeniui ir nurodoma grąžinimo priežastis. Institucija pasilieka šių dokumentų kopijas.“

 

2.6. Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444:

77 punktas: „Paprastai suimtiesiems pasinaudoti teise paskambinti leidžiama vieną kartą per dieną. Atsižvelgiant į laisvės atėmimo vietų įstaigoje sudarytas sąlygas suimtiesiems įgyvendinti teisę paskambinti ir skambinančiųjų skaičių, suimtiesiems gali būti leidžiama šia teise pasinaudoti ir dažniau. Nuteistieji, kuriems suteikta teisė papildomai paskambinti, šią teisę gali įgyvendinti savo nuožiūra (prieš pasinaudodami teise paskambinti kitais Bausmių vykdymo kodekso nustatytais atvejais arba jau pasinaudoję šia teise, taip pat pasirinkdami kitą šios teisės įgyvendinimo laiką).“

142 punktas: „Suimtasis ar terminuotą laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis prašymą laisvės atėmimo vykdymo įstaigai leisti išvykti iš suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietos dėl jo artimojo mirties ar sunkios ligos (patirtos traumos), kai gresia realus pavojus jo gyvybei, arba dėl gaivalinės nelaimės, padariusios didelę turtinę žalą jam arba jo artimajam (-iesiems), ir visus reikiamus dokumentus turi pateikti ne vėliau kaip likus 12 valandų iki pageidaujamos išvykimo datos. Prašyme suimtasis ar nuteistasis turi nurodyti, kas apmokės su jo kelione ir palyda susijusias laisvės atėmimo vietų įstaigos patiriamas išlaidas, jei bus priimtas sprendimas iš suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietos išvykti tik su palyda. Kartu su prašymu suimtasis ar nuteistasis suimtasis turi pateikti: 142.1. medicininės pažymos, liudijančios suimtojo ar nuteistojo artimojo mirties faktą, arba artimojo mirties liudijimo (jei šių duomenų nėra Gyventojų registre) kopijas – kai kreipiamasi dėl leidimo išvykti į suimtojo ar nuteistojo artimojo laidotuves; […].“

144 punktas: „Laisvės atėmimo vykdymo įstaiga, gavusi Taisyklių 142 punkte nurodytą prašymą, pagal atitinkamuose Lietuvos Respublikos valstybės registruose, turimuose ir suimtojo ar nuteistojo arba kitų asmenų pateiktuose dokumentuose esančius duomenis nustato, ar suimtajam arba nuteistajam gali būti suteikiama trumpalaikė išvyka iš bausmės atlikimo vietos. Trūkstant reikiamų duomenų sprendimui priimti, suimtojo ar nuteistojo prašoma kuo greičiau pateikti trūkstamų dokumentų kopijas. Jei išvykos metu suimtąjį ar nuteistąjį reikia lydėti, pagal Taisyklių XXII skyriaus nuostatas apskaičiuojamos visos laisvės atėmimo vietų įstaigos patiriamos išlaidos ir parengiama sąskaita išankstiniam apmokėjimui, kuri įteikiama suimtajam ar nuteistajam arba jo nurodytam asmeniui, informuojant iki kada šios lėšos turi būti pervestos į laisvės atėmimo vietų įstaigos banko sąskaitą. Jei Taisyklių 142 punkte nurodytą prašymą teikia suimtasis, laisvės atėmimo vietų įstaiga nedelsdama kreipiasi į suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujantį ar jį atliekantį prokurorą arba teismą, kurio žinioje yra byla, dėl rašytinio sutikimo.“

146 punktas: „Jeigu suimtasis ar nuteistasis nepateikė jo prašymą pagrindžiančių dokumentų arba jei pateiktuose dokumentuose ir Lietuvos Respublikos valstybės registruose esanti informacija nepagrindžia suimtojo ar nuteistojo teisės išvykti iš suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietos arba jei negautas suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinis sutikimas dėl suimtojo išvykimo iš suėmimo vykdymo vietos, laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas šiam suimtajam ar nuteistajam pateikia motyvuotą atsisakymą leisti išvykti iš suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietos.“

147 punktas: „Atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu ir nuteistojo išvykos iš bausmės atlikimo vietos metu aplinkiniams galinčio kilti pavojaus riziką bei galimą riziką dėl nuteistojo negrįžimo į bausmės atlikimo vietą, Taisyklių 142 punkte nurodytos išvykos metu jam gali būti skiriama palyda ir taikomos kitos saugumo užtikrinimo priemonės arba išvykęs nuteistasis stebimas elektroninio stebėjimo priemonėmis. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantiems nuteistiesiems Taisyklių 142 punkte nurodytos išvykos metu privalo būti skiriama ginkluota palyda, visos išvykos metu uždėti antrankiai ir šie asmenys stebimi elektroninio stebėjimo priemonėmis. Atliekantiems laisvės atėmimo bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietose ir Bausmių vykdymo kodekso 68 ir 69 straipsniuose nustatytus kriterijus atitinkantiems nuteistiesiems Taisyklių 142 punkte nurodytos išvykos metu palyda paprastai neskiriama. Be palydos iš bausmės atlikimo vietos išvykstantis nuteistasis pasirašytinai supažindinamas su išvykimo iš bausmės atlikimo vietos ir parvykimo į ją laiku, maršrutu arba jam nustatytomis teritorijomis, kuriose išvykus iš bausmės atlikimo vietos leidžiama (draudžiama) lankytis, taip pat atsakomybe, kuri gresia už negrįžimą į bausmės atlikimo vietą nustatytu laiku ir elektroninio stebėjimo priemonių sugadinimą ar praradimą.“

 

 

 

3 priedas

 

TYRIMUI REIKŠMINGA TEISMŲ PRAKTIKA

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika:

1. 2012 m. kovo 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A⁵⁰²-1605/2012 pažymėta: „Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai, 2004 m. lapkričio 5 d. išvada). Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A¹⁰-655/2005). […] Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.).“
2. 2013 m. lapkričio 18 d. sprendime pažymėta: „[…] Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad kalinimo metu nuteistieji iš esmės nenustoja naudotis fundamentaliomis teisėmis ir laisvėmis, kurias užtikrina Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija […]. Priešingai, tam tikrais atvejais nuteistajam reikalinga papildoma apsauga dėl jo padėties pažeidžiamumo ir dėl to, kad valstybė dėl šio asmens prisiima atsakomybę.“
3. LVAT 2014 m. balandžio 9 d. aprobuoto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinimo:

3.1. „IV skyriaus 1 poskyryje yra nurodęs:

Apžvelgiamoje srityje [nuteistųjų teisės pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis] reikšmingu teisės šaltiniu yra Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios šeimos gyvenimo gerbimą, bei šio straipsnio turinį pildanti Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija. Pavyzdžiui, administracinėje byloje Nr. A⁸⁵⁸-889/2013 teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, sulaikymas savo prigimtimi yra privataus ir šeimos gyvenimo ribojimas. Kartu Europos Žmogaus Teisių Teismas pabrėžia, kad kalinčio asmens teisės į šeimos gerbimą būtina dalis yra tai, kad kalėjimo administracija padėtų palaikyti veiksmingą bendravimą su artimais šeimos nariais. Kita vertus, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, tam tikros kalinčių asmenų bendravimo su išoriniu pasauliu kontrolės priemonės gali būti taikomos ir savaime Europos žmogaus teisių konvencijai neprieštarauja (žr. 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A⁸⁵⁸-889/2013 ir jame nurodytų Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo Messina prieš Italiją (Nr. 2), pareiškimo Nr. 25498/94, 61 p. bei 2003 m. liepos 29 d. sprendimą byloje Aliev prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 41220/98).“

3.2. „IV skyriaus 6 poskyryje yra nurodęs:

„[…]. Administracinių teismų praktikoje akcentuojama, kad įstatymas nustato pataisos įstaigos direktoriaus teisę leisti papildomai vieną kartą paskambinti telefonu, jei to prašo nuteistasis dėl svarbių aplinkybių. Tačiau nepaisant pataisos įstaigos direktoriui suteiktos diskrecijos teisės nuspręsti dėl papildomo skambučio suteikimo, šis, kaip ir bet kuris kitas viešojo administravimo subjekto funkcijas įgyvendinančio pareigūno (institucijos) sprendimas, turi būti motyvuotas. Tik motyvuotas sprendimas gali būti laikomas pagrįstu (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. [šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 10 str.]). Motyvavimo pareiga turėtų apimti nuteistojo prašyme pateiktų svarbių aplinkybių įvertinimą bei argumentų dėl priimamo sprendimo pateikimą (2011 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A¹⁴⁶-968/2011).

[1] LKT 2026 m. sausio 6 d. rašte Nr. 1S-44 Seimo kontrolierę informavo, kad registracijos Nr. NPS-24-8855 yra ne Pareiškėjo, o kito nuteistojo prašymo. Pareiškėjo 2025 m. spalio 10 d. prašymas, kuriuo buvo prašoma suteikti papildomų skambučių, registruotas 2025 m. spalio 10 d. Nr. NPS-24-8755.