aA PAŽYMA DĖL X IR KITŲ ASMENŲ SKUNDO NR. 5D-2025/2.1-820 PRIEŠ SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJĄ

SKUNDO ESMĖ

 

1. Seimo kontrolierė 2025 m. liepos 8 d. gavo viešosios įstaigos „European Life Science and Knowledge Institute“ (toliau – ELSKI) generalinės direktorės X, Lietuvos medikų sąjūdžio (toliau – LMS) valdybos pirmininkės Y ir Diagnostikos ir gydymo įstaigų asociacijos (toliau – DIGA) prezidentės Z (toliau visos kartu – Pareiškėjos) skundą dėl Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Ministerija arba SAM) pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su atsakymų į kreipimusis nepateikimu teisės aktuose nustatytais terminais bei atsakymų neišsamumu (toliau – Skundas).

 

2. Pareiškėjos Skunde nurodo:

2.1. 2025 m. balandžio 10 d. DIGA, 2025 m. balandžio 10 d. LMS,  2025 m. balandžio 11 d. pacientų teises ginančios organizacijos (ELSKI, Klubas „Diabeto IQ“, asociacija „Neišnešiotukas“, Lietuvos asociacija „Gyvastis“, Vilniaus apskrities išsėtinės sklerozės asociacija, asociacija „Savarankiškas gyvenimas”, Asmeninių asistentų asociacija, Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendrija PAGAVA, Lietuvos žmonių sergančių hemofilija asociacija) pateikė SAM ir kitoms valstybės institucijoms raštus dėl Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 11 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 9, 10 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 8, 11, 13 ir 76 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2790 6 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektus (toliau kartu – Įstatymų projektai, tekste ir Projektai) bei Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 11 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 9, 10 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 8, 11, 13 ir 76 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2790 6 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ projekto ir juose suformulavo prašymus, pateikė pastabas, nuomones, pasiūlymus bei prašė atsakyti į iškeltus klausimus bei pateiktus prašymus teisės aktuose nustatyta tvarka bei terminais.

2.2. 2025 m. birželio 19 d. SAM daugeliui adresatų (tarp kurių DIGA, ELSKI ir LMS) pateikė atsakymą „Dėl įstatymų projektų, susijusių su pacientų prisimokėjimais už privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuojamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas“, kuriame, praėjus 2 mėnesiams ir 8 dienoms po DIGA, Pacientų ir LMS raštų pateikimo, iš dalies (tik labai paviršutiniškai ir neišsamiai) atsakė į Pareiškėjų raštuose keltus klausimus.

2.3. SAM 2025 m. birželio 19 d. rašte nepateikė aiškių ir išsamių atsakymų į Pareiškėjų raštuose nurodytus siūlymus ir klausimus, o tik nurodė fragmentiškus nepritarimo Pareiškėjų siūlymams argumentus.

2.4. Pareiškėjos tikėjosi, kad jų siūlymai bus tinkamai apsvarstyti ir ne vėliau kaip per 20 darbo dienų (t. y. ne vėliau kaip iki 2025 m. gegužės 13 d.) joms bus raštu pateikti atsakymai į pateiktus siūlymus bei klausimus.

 

TYRIMO IŠVADOS

 

3. Pareiškėjos kartu su Skundu Seimo kontrolierei pateikė ir kitus tyrimui reikšmingus dokumentus (1 priedas).

 

4. Tyrimo metu Seimo kontrolierė 2025 m. liepos 21 d. pirminiu paklausimu kreipėsi į Ministeriją, prašydama paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes.  2025 m. rugsėjo 3 d. Seimo kontrolierė gavo Ministerijos 2025 m. rugsėjo 2 d. atsakymą Nr. 10-2809 (2 priedo 1 punktas).

 

5. Tyrimo metu Seimo kontrolierė papildomai 2025 m. spalio 17 d. paklausimu kreipėsi į Ministeriją, prašydama pateikti papildomą informaciją. 2025 m. spalio 29 d. Seimo kontrolierė gavo Ministerijos 2025 m. spalio 29 d. atsakymą Nr. 10-3484 (2 priedo 2 punktas).

 

6. Tyrimui aktualus teisinis reguliavimas, įtvirtintas Viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ), Teisėkūros pagrindų įstatyme (toliau ir – TPĮ), Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse, patvirtintose Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – Prašymų nagrinėjimo taisyklės), Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatuose, patvirtintuose Vyriausybės 1998 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 926 (toliau ir – Nuostatai), Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento (toliau – Reglamentas) ir Ministrų, Vyriausybės įstaigų, įstaigų prie ministerijų ir kitų Vyriausybei pavaldžių ir atskaitingų viešojo administravimo subjektų norminių teisės aktų projektų rengimo taisyklėse, (toliau – Taisyklės), patvirtintų Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728, ir teismų praktika, suformuota Konstitucinio Teismo (toliau ir – KT) nutarimuose, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje, pateikiamas 3 ir 4 prieduose.

 

7. Atsižvelgiant į Pareiškėjų Skundo turinį bei į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, tyrimo išvados bus pateikiamos išskiriant šias dalis:

7.1. dėl Ministerijos tarnautojų veiksmų (neveikimo), susijusių su atsakymo nepateikimu;

7.2. dėl viešumo, skaidrumo užtikrinimo trūkumo vykdant teisėkūros procedūras.

 

Dėl Ministerijos tarnautojų veiksmų (neveikimo), susijusių su atsakymo nepateikimu

 

8. Pareiškėjos skundžiasi tuo, kad per Viešojo administravimo įstatymo nustatytą terminą nesulaukė atsakymų į kreipimusis, o atsakymas, pateiktas daugiau nei po dviejų mėnesių, yra neišsamus, nebuvo atsižvelgta į siūlymus, pastabas ir nepaaiškinta, kodėl nebuvo atsižvelgta.

 

9. Ministerija savo veikloje privalo laikytis viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų, tarp jų įstatymo viršenybės, išsamumo ir objektyvumo principų, kurie reiškia, kad viešojo administravimo institucija į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydama visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindama prašymo ar skundo turinį. Atsakymą į gautus kreipimusis, prašymus ji turėjo pateikti per 20 darbo dienų nuo prašymų, kreipimųsi gavimo Ministerijoje.

Seimo kontrolierė pažymi, kad kiekviena valstybės įstaiga (institucija) yra saistoma bendrųjų konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Gero administravimo principas labai platus, be kita ko, reiškiantis, kad valdžios įstaigos turi pareigą imtis aktyvių veiksmų, padėti, reikalus tvarkyti teisingai, per kiek įmanoma trumpesnį laiką, elgtis atidžiai, apdairiai, rūpestingai ir pan.

Šio Skundo tyrimo kontekste taip pat pažymėtina, kad, remiantis LVAT praktika, Pareiškėjos, nepriklausomai nuo dokumento, kuriuo kreipėsi į Ministeriją, pobūdžio (skundas, prašymas, pranešimas, kreipimasis, pasiūlymas), turi teisę į tai, kad kiekvienas kreipimasis būtų išnagrinėtas ir į jį būtų atsakyta teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į kreipimosi turinį.

 

10. Išanalizavus Pareiškėjų Skunde nurodytas faktines aplinkybes (1 priedo 2 punktas), o taip pat Ministerijos pateiktus paaiškinimus dėl Pareiškėjų atveju susiklosčiusios situacijos (2 priedas), darytinos šios išvados:

10.1. Tyrimu nustatyta, kad Pareiškėjos Ministerijai buvo pateikusios kreipimusis: DIGA ir LMS – 2025 m. balandžio 10 d., Pacientų teises atstovaujančios organizacijos –  2025 m. balandžio 11 d. Kaip aprašyta 1 priedo 1 punkte, Pareiškėjos savo raštuose pateikė ne tik savo nuomonę, pagrįstą pavyzdžiais dėl Įstatymų projektų, siūlymus dėl minimų projektų, tačiau ir konkrečius prašymus (pvz.: atlikti išplėstinį Įstatymų projektų poreikio ir poveikio vertinimą; dar kartą apsvarstyti Įstatymų projektų tikslingumą bei galimybę iš esmės nekeisti dabartinio sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo reglamentavimo ir kita), suformulavo konkrečius siūlymus, kurių dalis buvo susiję su Įstatymų projektų nuostatų praktiniu įgyvendinimu, efektyvesnio sveikatos priežiūros paslaugų teikimo proceso užtikrinimu, bei tikėjosi konkrečių atsakymų iš Ministerijos, kaip valstybės politiką asmens sveikatos priežiūros srityje formuojančios institucijos.

10.2. Įvertinus tyrimo metu gautą informaciją, nustatyta, kad Pareiškėjos pastabas ir pasiūlymus dėl Projektu numatomo keisti teisinio reguliavimo Ministerijai pateikė ne TAIS, bet kreipdamiesi raštu, tačiau atsakymo raštu, kuriame būtų pateikti išsamūs, motyvuoti paaiškinimai, kodėl nepritariama jų pateiktiems prašymams, pasiūlymams, pastaboms, negavo.

Pažymėtina tai, kad Ministerija 2025 m. birželio 19 d. atsakymą Pareiškėjoms pateikė po to, kai Įstatymų projektus ir kitus lydimuosius dokumentus pateikė Lietuvos Respublikos Seimui ir registravo TAIS, kaip Seimui pateiktus. Minimas raštas nelaikytinas tinkamu atsakymu į Pareiškėjų kreipimusis. Atsakyme, be kitų aplinkybių (Ministerijos tikslų, funkcijų), informuojama apie Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimą bei tai, kad Vyriausybė pritarė Įstatymų projektams. Informacija ir paaiškinimai, kurie buvo pateikti Seimo kontrolierei šio tyrimo metu (2 priedas), Pareiškėjoms nebuvo pateikti. Ministerija, vietoje to, kad pateiktų išsamų ir motyvuotą atsakymą į Pareiškėjų pasiūlymus bei aiškiai nurodytų priežastis, dėl kurių į juos neatsižvelgta, pateiktame rašte apsiribojo tik Įstatymo projekto tikslų išdėstymu (pvz. siekiama panaikinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis kompensuojamų paslaugų papildomą apmokestinimą asmens sveikatos priežiūros įstaigose, mažinti pacientų eiles kompensuojamoms paslaugoms gauti) bei nuoroda, kad „argumentai dėl visų Projektui pateiktų pastabų, į kurias nebuvo atsižvelgta, buvo pateikti derinimo pažymoje“. Tačiau Pareiškėjoms nebuvo pateikta informacija, leidžianti suprasti, kaip konkrečiai įvertinti jų pateikti prašymai, siūlymai ir pastabos. Toks informacijos nepateikimas riboja Pareiškėjų teisę gauti aiškų ir pagrįstą viešojo administravimo subjekto atsakymą, mažina teisėkūros skaidrumą ir neatitinka gero viešojo administravimo, teisėtų lūkesčių bei asmens teisės būti tinkamai informuotam principų.

10.3. VAĮ yra nustatytas reikalavimas atsakyti į gautą skundą ar prašymą tokiu būdu, kokiu buvo gautas prašymas ar skundas (jeigu asmuo nėra nurodęs pageidaujamo administracinio sprendimo ar kitos informacijos gavimo būdo), atsakymai pateikiami per 20 darbo dienų, o esant VAĮ numatytiems pagrindams, atsakymo pateikimo terminas gali būti pratęstas 10 darbo dienų.

Nagrinėjamu atveju, Ministerijos Atsakymas Pareiškėjoms pateiktas praleidus VAĮ nustatytą 20 darbo dienų terminą, Atsakymo pateikimo terminas nebuvo pratęstas. Be to, kaip minėta pirmiau, Ministerija, atsakyme nurodžiusi tik tai, kad argumentai dėl Pareiškėjų pateiktų pasiūlymų ir pastabų pateikti derinimo pažymoje (ne Ministerijos raštu), nesilaikė įstatymų nustatytos prašymų nagrinėjimo ir atsakymų į juos teikimo tvarkos ir terminų.

Šio Skundo tyrimo kontekste sutiktina, kad Ministerija, kaip Įstatymų projektų rengėja, Pareiškėjų kreipimusis galėjo vertinti kaip pasiūlymus ir pastabas dėl Įstatymų projektų teisėkūros procese. Tačiau Ministerija, įvertinusi juos ir  išvadas pateikusi, kaip paaiškinta (2 priedas), derinimo pažymoje, paskelbusi juos Teisės aktų informacinėje sistemoje kaip priedus prie Vyriausybei, Seimui teiktų dokumentų, neatsižvelgė į bendruosius reikalavimus, susijusius su asmenų kreipimųsi nagrinėjimu. Galiojantis specialusis (teisėkūros proceso) teisinis reglamentavimas neatleidžia Ministerijos nuo bendrosios pareigos nustatytais terminais ir tvarka pateikti atsakymus į Pareiškėjų kreipimusis,  laikantis išsamumo principo atsakyti į juose pateiktus klausimus, prašymus, suteikti informaciją (pvz.: dėl Pareiškėjų pasiūlymų, pastabų įvertinimo, Įstatymų projektų išplėstinio vertinimo, pastabų, pasiūlymų paskelbimo ir kita). Todėl pripažintina, kad Ministerija pažeidė viešojo administravimo subjekto veiklai taikytinus teisėtumo, skaidrumo bei išsamumo principus. Tokie Ministerijos pareigūnų veiksmai nelaikytini geru viešuoju administravimu, atsakingu valdymu.

 

11. Konstitucijoje įtvirtintas atsakingo valdymo principas suponuoja tai, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus[1].

Seimo kontrolierė pažymi, jog Ministerijos veikla turi būti organizuojama taip, kad asmenims (pareiškėjams), besikreipiantiems į šią instituciją, nekiltų pagrįstų abejonių dėl institucijos nešališkumo ir objektyvumo. Šio Skundo kontekste pažymėtina, kad Pareiškėjos, negavusios atsakymų į savo kreipimuose pateiktus prašymus, pasiūlymus, pagrįstai suabejojo Ministerijos veikla ir  kreipėsi į Seimo kontrolierę dėl galimai pažeistos jų teisės į gerą viešąjį administravimą. Kaip ne kartą akcentuota LVAT praktikoje, gero administravimo principas suponuoja tai, kad viešojo administravimo subjektas (nagrinėjamu atveju Ministerija) turi pareigą pateikti suinteresuotam asmeniui (nagrinėjamu atveju Pareiškėjoms) objektyvią, išsamią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu.

Viešojo administravimo veikla yra realaus valstybės bendravimo ir bendradarbiavimo su jos gyventojais bei kitais suinteresuotais asmenimis išraiška. Todėl viešasis administravimas daro tiesioginę įtaką gyventojų ir kitų suinteresuotų asmenų požiūriui į valstybę, lemia pasitikėjimą ja, formuoja aktyvią ir sąmoningą visuomenę.

 

11. Remdamasi aptartomis faktinėmis aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis, Seimo kontrolierė konstatuoja buvusį Ministerijos tarnautojų netinkamą veikimą, nesilaikant Viešojo administravimo įstatyme nustatytos tvarkos ir terminų, susijusių su asmenų kreipimųsi nagrinėjimu (2025 m. birželio 19 d. atsakymas pateiktas daugiau nei po dviejų mėnesių, neatsižvelgta į kreipimusi turinį ir neatsakyta į juose pateiktus prašymus, pastabas, pasiūlymus).

 

Dėl viešumo, skaidrumo užtikrinimo trūkumo vykdant teisėkūros procedūras

 

12. Ministerijai pavesta formuoti valstybės politiką asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros, privalomojo sveikatos draudimo ir kitose srityse, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą. Siekdama nustatytų tikslų Ministerija rengia Seimo priimamų teisės aktų, Vyriausybės nutarimų, sprendimų, rezoliucijų, kitų teisės aktų projektus, organizuoja ir (arba) koordinuoja priimtų teisės aktų įgyvendinimą, analizuoja jų taikymo praktiką. Ministerija teisės aktų projektus rengia vadovaudamasi Teisėkūros pagrindų įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento (toliau – Reglamentas, 3 priedo 1.5 papunktis) nuostatomis.

 

13. Įvertinus Pareiškėjų skunduose reiškiamą nepasitenkinimą, kad Ministerija rengdama Įstatymų projektus nesikonsultavo su visuomene, nesudarė darbo grupės, į kurią galėjo būti įtrauktos visuomeninės, nevyriausybinės organizacijos, atstovaujančios pacientus, neatliko Įstatymų projektų poveikio vertinimo, į susitikimus kvietė ne visus suinteresuotus asmenis, taip pat Ministerijos pateiktus paaiškinimus (2 priedo 2 punktas), darytinos šios išvados:

13.1. dėl konsultavimosi su suinteresuotomis grupėmis:

13.1.1. Teisės akto projektą rengiantis subjektas (nagrinėjamu atveju Ministerija) teisės akto projektą rengia vadovaudamasis inter alia TPĮ 3 straipsnyje nurodytais teisėkūros principais. Rengiant teisės akto projektą turi būti vadovaujamasi, be kita ko, atvirumo ir skaidrumo principu, pagal kurį teisėkūra turi būti vieša, su bendraisiais interesais susiję teisėkūros sprendimai negali būti priimami visuomenei nežinant ir neturint galimybių dalyvauti, visuomenei ir interesų grupėms turi būti sudarytos sąlygos teikti pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo visose teisėkūros stadijose, rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, o teisėkūros veiksmai atliekami per protingus terminus.

Konsultavimosi su visuomene tikslas – užtikrinti teisėkūros atvirumą, skaidrumą, sužinoti visuomenės nuomonę apie teisinio reguliavimo problemas ir jų sprendimo būdus, sudaryti visuomenei galimybę daryti įtaką teisės akto projekto turiniui ir kita.

Ministerijos Viešųjų konsultacijų vykdymo tvarkos apraše (toliau – Aprašas, 3 priedo 1.7 papunktis) nurodoma, kad Ministerija skelbia viešąsias konsultacijas prieš inicijuojant teisės akto projekto rengimą ir (arba) rengiant teisės akto projektą, ir (arba) įgyvendinant teisės aktą.

Teisingumo ministerijos parengtoje Viešųjų konsultacijų metodikoje nurodoma (3 priedo 1.8 papunktis), kad konsultacijos teisėkūros procese visada yra vykdomos kuo anksčiau, dar prieš teisės akto projekto parengimą. Konsultacijos dėl numatomų sprendimų nevykdomos tik tuo atveju, jeigu yra įrodomas jų netikslingumas: sprendimas priklauso tik nuo politinių prioritetų (strateginių, prioritetinių pokyčių krypčių), neplaninį sprendimą būtina priimti skubiai, sprendimą lemia tik kaštų naudos analizės rezultatai.

Ministerija viešųjų  konsultacijų su visuomenės suinteresuotomis grupėmis prieš parengiant Įstatymų projektus neorganizavo, motyvuojant tuo, kad Įstatymų projektais buvo įgyvendinama konkreti Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. XV-54 „Dėl Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 232 punkto priemonė „Užtikrinsime, kad pacientai nemokėtų priemokų už sveikatos draudimu garantuotas biudžeto apmokamas paslaugas.“

Viešosiomis konsultacijomis, jeigu jos organizuojamos, siekiama gauti visuomenės ar tikslinių grupių nuomones, pasiūlymus rengiamam, įgyvendinamam ar vertinamam teisės aktui (pakeitimui), kad diskusijos, ginčai, svarstymai dėl numatomo teisinio reguliavimo pakeitimų, tikslingumo, turinio, jo įgyvendinimo tvarkos ir kiti svarbūs probleminiai, su pakeitimų praktiniu įgyvendinimu susiję klausimai, būtų identifikuoti ir aptarti valstybės institucijų ir suinteresuotos visuomenės dalies, kurią tiesiogiai ar netiesiogiai paveiks ar gali paveikti numatomas teisinis reguliavimas, atstovų kuo ankstyvesnėje stadijoje, neperkeliant tokių diskusijų išimtinai politinius sprendimus priimančioms institucijoms.

Ministerijos paaiškinimai dėl konsultacijų su visuomene nevykdymo remiantis tik vieninteliu motyvu, tai yra Vyriausybės programos vykdymu, kuris nėra tiesiogiai reglamentuotas teisės aktuose, gali kelti klausimų dėl atvirumo ir skaidrumo principų įgyvendinimo.

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinio teisinės valstybės principo esmė – teisės viešpatavimas; konstitucinis teisės viešpatavimo imperatyvas reiškia, kad valdžios laisvę riboja teisė, kuriai privalo paklusti visi teisinių santykių subjektai, neišskiriant nė teisėkūros subjektų.

Teisėkūros atvirumui, skaidrumui, koncentruotumui užtikrinti naudojama Teisės aktų informacinė sistema (TAIS), kurioje sudaroma galimybė visiems suinteresuotiems asmenims paskelbti pasiūlymus dėl šioje sistemoje paskelbtų teisėkūros iniciatyvų ir teisės aktų projektų. Paminėtina ir tai, kad gautus pasiūlymus, kurie pateikti ne TAIS, teisės aktų projektus rengiantys subjektai (šiuo atveju Ministerija)  turi perkelti ir paskelbti TAIS bei turi įvertinti visus pateiktus pasiūlymus (3 priedo 1.2 papunktis). Įstatymų projektai TAIS buvo paskelbti 2025 m. kovo 28 d. (derinimo stadijoje). Įstatymų projektų paskelbimas TAIS sudarė galimybę suinteresuotiems asmenims teikti pastabas, siūlymus dėl jau parengtų Įstatymų projektų (3 priedo 1.2 papunktis).

Pastebėtina, jeigu teisės akto projekto rengėjas nesutinka su suinteresuotų institucijų ir suinteresuotų asmenų pateiktomis pastabomis ir pasiūlymais ir nesutarimų pašalinti nepavyksta kitais būdais (elektroniniu paštu, telefonu ar kt.), jis organizuoja pasitarimą. Ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki šio pasitarimo rengėjas pateikia suinteresuotoms institucijoms ir suinteresuotiems asmenims derinimo pažymą, suinteresuotų institucijų ir suinteresuotų asmenų atstovai pasitarime pateikia šių institucijų ir asmenų nuomonę dėl argumentų, kodėl neatsižvelgta arba tik iš dalies atsižvelgta į suinteresuotos institucijos ar suinteresuoto asmens pateiktas pastabas ir pasiūlymus.

Pareiškėjų raštuose nurodyta informacija, kaip teigia Ministerija, įvertinta taisant projektus po derinimo su suinteresuotomis institucijomis stadijos, į pateiktus siūlymus neatsižvelgta. Įstatymų projektai, prieš juos teikiant priimti Vyriausybei (Vyriausybė pritarė ir 2025 m. gegužės 28 d. priėmė nutarimą dėl Įstatymų projektų), buvo aptarti su pacientų organizacijų atstovais 2025 m. gegužės 12 d. posėdyje Ministerijoje bei su suinteresuotais atstovais 2025 m. gegužės 26 d. posėdyje Vyriausybės kanceliarijoje. Seimo kontrolierė negali nei patvirtinti, nei paneigti, ar suinteresuotoms visuomenės grupėms iki susitikimų buvo pateikta derinimo pažyma, ar per pirmiau minimus susitikimus buvo aptarti klausimai dėl pastabų, pasiūlymų Įstatymų projektams, nurodytos priežastys dėl neatsižvelgimo į pastabas. Tačiau tai, kad Pareiškėjos kreipėsi į Seimo kontrolierę, rodo, jog jos realiai negavo iš Ministerijos argumentuoto atsakymo į kiekvieną iš prašymų, pasiūlymų, kodėl neatsižvelgta į jų pateiktas pastabas, siūlymus.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad derinimo pažymoje turi būti nurodyta: suinteresuotos institucijos ir suinteresuoti asmenys, į kurių pastabas ir pasiūlymus neatsižvelgta arba atsižvelgta iš dalies;  suinteresuotų institucijų ir suinteresuotų asmenų pateiktos pastabos ir pasiūlymai, į kuriuos neatsižvelgta arba atsižvelgta iš dalies; argumentai, kodėl neatsižvelgta arba tik iš dalies atsižvelgta į suinteresuotų institucijų ir suinteresuotų asmenų pateiktas pastabas ir pasiūlymus (3 priedo 1.5 papunktis). Teisės aktu nustatyta, kad derinimo pažymoje nurodomi visi suinteresuoti asmenys, institucijos ir jų teikiami siūlymai (ne apibendrinti) ir dėl kiekvieno siūlymo teikiamos išvados, argumentai, kodėl konkrečiam siūlymui nepritarta. Nustatyta, kad Pareiškėjų siūlymai buvo apibendrinti su kitais siūlymais ir argumentai dėl apibendrintų siūlymų pateikti Įstatymų projektų pakete. Tai reiškia, kad dėl kiekvieno atskiro Pareiškėjų siūlymo nebuvo pateikta atskirų išvadų ir argumentų, kodėl konkrečiam siūlymui nepritarta, kaip to reikalauja teisės aktai. Toks teisės aktų nustatytos pareigos nevykdymas neatitinka teisėkūros skaidrumo, pagrįstumo ir teisėtų lūkesčių principų. Šių principų esmė – užtikrinti, kad kiekvieno suinteresuoto asmens teikiami pasiūlymai teisėkūros procese būtų atskirai įvertinti ir kad būtų pateikti aiškūs argumentai dėl jo priėmimo ar atmetimo. Šių reikalavimų nesilaikymas riboja suinteresuoto asmens teisę dalyvauti teisėkūros procese, gauti aiškų atsakymą dėl savo pasiūlymų ir suprasti, kuo grindžiama tokia išvada.

13.2. dėl darbo grupės sudarymo:

Iniciatyva dėl Įstatymų projektų rengimo buvo nurodyta Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. XV-54 „Dėl Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 232 punkto priemonėje „Užtikrinsime, kad pacientai nemokėtų priemokų už sveikatos draudimu garantuotas biudžeto apmokamas paslaugas“. Projektų parengimas buvo numatytas ir Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2025 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 151 „Dėl Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 3.2.8 papunktyje „Užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų, finansuojamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, teikimą be papildomų paciento priemokų, parengiant ir priimant Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimus (įvykdymo data 2025 m. IV ketv.)“.“

Kaip nustatyta, darbo grupė Įstatymų projektams rengti nebuvo sudaryta, projektus rengė, kaip nurodė Ministerija, Valstybinės ligonių kasos (toliau ir – VLK) ir Ministerijos tarnautojai. TPĮ nėra nustatytas imperatyvus reikalavimas sudaryti darbo grupę teisės aktų projektų rengimui. TPĮ 10 straipsnyje nurodoma, kad gali būti sudaryta darbo grupė ar komisija teisės aktų projektams rengti. Ministerijos nuomone nebuvo tikslinga tuo metu sudaryti darbo grupę.

Kaip nurodo Ministerija, artimiausiu metu bus sudaryta darbo grupė aptarti ir pasiūlyti priemonių / procedūrų sąrašą, kuris leistų tiek asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, tiek pacientams aiškiau suprasti, kokiais atvejais ir kokioms procedūroms ar priemonėms galėtų būti imamos priemokos. Pastebėtina tai, kad pažadas vieno iš pasitarimų metu, sudaryti darbo grupę, sukėlė Pareiškėjams pagrįstų lūkesčių, kad darbo grupė bus sudaryta ir rūpimi klausimai bus išdiskutuoti politiką formuojančioje Ministerijoje, t. y. dar iki Vyriausybės pritarimo Įstatymų projektams.

Atsižvelgiant į teisėkūros skaidrumo, įtraukties ir gero administravimo principus, suinteresuotų asmenų įtraukimas į teisėkūros procesą pirminiame etape paprastai laikomas svarbia sąlyga siekiant užtikrinti, kad būtų išsamiai aptarti, išdiskutuoti visi aktualūs klausimai ir galimos jų sprendimo alternatyvos. Tai ypač svarbu ir tais atvejais, kai teisėkūros iniciatyvos įgyvendinamos vykdant Vyriausybės programą – ankstyvas įsitraukimas padeda užtikrinti, kad programoje numatyti tikslai būtų įgyvendinami skaidriai ir atsižvelgiant į suinteresuotų asmenų pozicijas.

13.3. dėl Įstatymų projektų poveikio vertinimo atlikimo:

Rengiant teisės akto, kuriuo numatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius, taip pat kuriuo iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas, projektą, privalo būti atliekamas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas. Sprendimą dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo priima teisės akto projekto rengėjas. Atliekant numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, nustatomas galimas teigiamas ir neigiamas poveikis atitinkamai sričiai, asmenims ar jų grupėms, kuriems bus taikomas numatomas teisinis reguliavimas.

Pagal TPĮ nuostatas, įstatymo ar kito Seimo teisės akto projekte numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai pateikiami aiškinamajame rašte arba atskiru dokumentu. Kaip nurodė Ministerija, numatomo teisinio reglamentavimo poveikio vertinimo rezultatus, pateikė aiškinamajame rašte (priedas prie teikiamų Įstatymų projektų). Poveikio vertinimą atliko Ministerijos ir VLK specialistai.

Ministerijos pateiktame Įstatymų projektų aiškinamajame rašte, aptariant numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatus, nurodoma, kad neigiamų Įstatymų projektų pasekmių nenumatoma, o numatomo teisinio reguliavimo teigiamos pasekmės nurodytos aiškinamojo rašto 4 punkte.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Socialinių mokslo centro Teisės institutas 2025 m. liepos mėnesio rašte „Dėl prašymo pateikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvadą dėl Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 11 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XVP-518 ir Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 9, 10 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XVP-519“, teikdamas atsakymą Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui, be kita ko, nurodė: „[…] nepakanka informacijos ir duomenų, pagrindžiančių siūlomo teisinio reguliavimo teigiamą poveikį atskirų pacientų grupių galimybei gauti kuo geresnį sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą. Nors, Sveikatos apsaugos ministerijos nuomone, pacientų „prisimokėjimai kaip tik skatina paslaugų prieinamumo blogėjimą ir socialinę atskirtį, nes, jei prisimoki, paslaugą gauni greičiau“, nepateikiami visapusiai statistiniai duomenys apie paslaugų prieinamumą atskiroms socialinėms grupėms, […].

Aiškinamajame rašte nepateikiama ir informacija apie tai, kokį poveikį numatomas teisinis reguliavimas turėtų pacientų grupių galimybėms gauti individualiai tinkamiausias sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat pacientų pasitenkinimo paslaugomis rodiklius. Ši informacija ir duomenys galėtų padėti prognozuoti ir siūlomo teisinio reguliavimo poveikį susijusių žmogaus teisių užtikrinimui, padėtų nustatyti, ar siūlomas teisinis reguliavimas nepadidintų socialinės atskirties, nesumažintų paslaugų prieinamumo aukščiau išvardintoms žmonių grupėms, atitiktų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumui užtikrinti keliamus konstitucinius imperatyvus. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pripažinta, kad žmogaus orumas, teisė į gyvybę ir teisė į kuo geresnę sveikatą yra glaudžiai susiję; neužtikrinus deramos sveikatos apsaugos, žmogaus teisės į gyvybę ir jo orumo apsauga taip pat nebūtų visavertė[2].

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad nors Ministerija atliko numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, aiškinamajame rašte pateikta informacija galėjo būti pagrįsta konkrečiais duomenimis, kad būtų sudarytos sąlygos objektyviai įvertinti siūlomo teisinio reguliavimo poveikį sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumui.

 

14. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Seimo kontrolierė daro išvadą, jog tyrimo dalis dėl viešumo, skaidrumo užtikrinimo trūkumo vykdant teisėkūros procedūras pripažintina pagrįsta.

 

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS

 

15. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Seimo kontrolierė nusprendžia

viešosios įstaigos „European Life Science and Knowledge Institute“ generalinės direktorės X, Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkės Y bei Diagnostikos ir gydymo įstaigų asociacijos prezidentės Z skundo dalį dėl Sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su prašymų, skundų nagrinėjimu, pripažinti pagrįsta.

 

16. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Seimo kontrolierė nusprendžia

Tyrimo dalį dėl viešumo, skaidrumo užtikrinimo trūkumo vykdant teisėkūros procedūras pripažinti pagrįsta.

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJOS

 

17. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktu Seimo kontrolierė sveikatos apsaugos ministrei rekomenduoja

atkreipti dėmesį į pažymos išvadas ir imtis teisinių ir (ar) organizacinių priemonių užtikrinti, kad Ministerijos darbuotojai, nagrinėdami asmenų kreipimusis (prašymus ir skundus), laikytųsi teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių prašymų nagrinėjimo procedūras, atsakymai asmenims būtų teikiami VAĮ, Prašymų nagrinėjimo taisyklėse nustatytais terminais ir atsižvelgus į kreipimųsi turinį, laikantis išsamumo principo.

 

 

Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

 

 

 

Seimo kontrolierė                                                                                            Erika Leonaitė

 

 

 

1 priedas

SKUNDE PATEIKTA INFORMACIJA

 

1.Seimo kontrolierei pateiktame Pareiškėjų Skunde nurodyta:

1.1. 2025 m. kovo 28 d. SAM paskelbė ir pateikė derinti Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 11 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 9, 10 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 8, 11, 13 ir 76 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2790 6 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektus (toliau kartu – Įstatymų projektai, tekste ir Projektai) bei Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 11 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 9, 10 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 8, 11, 13 ir 76 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2790 6 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ projektą.

1.2. 2025 m. balandžio 10 d. DIGA SAM ir kitiems adresatams pateikė raštą „Dėl įstatymų projektų, panaikinančių pacientų teisę pasirinkti brangiau kainuojančias sveikatos priežiūros paslaugas“ (toliau – DIGA raštas). DIGA rašte pasisakė dėl: netinkamo Įstatymų projektų rengimo proceso (neatlikto teisinio reguliavimo poveikio vertinimo), Įstatymų projektų neatitikties Konstitucijai, pažymėjo Įstatymų projektų realias pasekmes (bus apribota paciento teisė pasirinkti jam labiausiai tinkančias sveikatos priežiūros paslaugas; iš esmės pablogėtų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas ir padidėtų socialinė atskirtis ir kita).

DIGA rašte suformulavo prašymus SAM: atlikti išplėstinį Įstatymų projektų poreikio ir poveikio vertinimą; ir dar kartą apsvarstyti Įstatymų projektų tikslingumą bei galimybę iš esmės nekeisti dabartinio sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo reglamentavimo. DIGA rašto pabaigoje nurodyta: „DIGA tikisi, kad šiame rašte pateiktos pastabos, vertinimai ir pasiūlymai bus naudingi. Viliamės, kad į juos bus atsižvelgta ir bus pateikti visų šio rašto adresatų atsakymai į iškeltus klausimus bei pateiktus prašymus.“ DIGA minimą raštą pateikė ne tik SAM, bet ir Seimo Sveikatos reikalų komitetui, Vyriausybei, Teisingumo ministerijai.

1.3. 2025 m. balandžio 10 d. LMS SAM ir kitiems adresatams pateikė raštą, kuriame  išdėstė nuomonę ir pasiūlymus dėl Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 pakeitimo projekto (registracijos Nr. 25-5264) bei susijusių, kartu teikiamų projektų, reguliuojančių pacientų teisę pasirinkti papildomas paslaugas (toliau – LMS raštas). LMS rašte pasisakė dėl Įstatymų projektų ir pateikė konkrečius pasiūlymus: atskirti priemokų prie bazinių Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) paslaugų ir papildomų mokamų paslaugų (medicininių ir nemedicininių) sąvokas; atidėti Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimų svarstymą, kol nebus aiškiai reglamentuoti PSDF apmokamų bazinių paslaugų aprašai – be galimybės neribotai plėsti jų apimtį; įpareigoti Valstybinę ligonių kasą (toliau – VLK) naikinti balą ir kompensuojamąsias balo dalis ir pateikti stabilius įkainius eurais, taip skaidrinant PSDF lėšų naudojimą paslaugoms apmokėti ir sudarant sąlygas asmens sveikatos priežiūros įstaigoms (toliau ir – ASPĮ) planuoti stabilias pajamas (primenama, kad iki šiol medicininių paslaugų įkainiai VLK nustatomi ne eurais, o balais, kurių vertė ne kartą yra kritusi žemiau euro vertės); palikti teisę visoms ASPĮ neribotai teikti virškvotines mokamas bazines paslaugas; palikti pacientams teisę rinktis papildomas mokamas paslaugas, gaunant PSDF apmokamą bazinę paslaugą, o visų nuosavybės formų ASPĮ – įkainoti paciento papildomai pasirinktas paslaugas, kurios neįeina į bazinę, PSDF apmokėtą paslaugos apimtį; leisti apmokestinti tokias papildomų paslaugų kategorijas, išlaikant paciento teisę gauti bazinę PSDF apmokamą paslaugą. LMS rašte suformuluoti konkretūs siūlymai, kurių dalis nėra tiesiogiai susijusi su Įstatymų projektų nuostatomis ir skirta efektyvesniam sveikatos priežiūros paslaugų teikimo proceso organizavimo užtikrinimui. LMS prašė „įpareigoti VLK ir SRK organizuoti platų minėto projekto aptarimą su visomis pacientus, medikus bei visų tipų ASPĮ atstovaujančiomis organizacijomis. Tikime, kad racionalus, aiškus ir pagrįstas bazinių nemokamų paslaugų bei papildomų mokamų paslaugų reglamentavimas būtų naudingas tiek pacientams, tiek sveikatos priežiūros įstaigoms. Tikimės konstruktyvaus dialogo šiuo klausimu ir esame pasiruošę prisidėti prie sprendimų paieškos.“ LMS raštą pateikė Prezidentui, Vyriausybei, Seimo Sveikatos reikalų komitetui, SAM.

1.4. 2025 m. balandžio 11 d. pacientų teises ginančios organizacijos (ELSKI, Klubas „Diabeto IQ“, asociacija „Neišnešiotukas“, Lietuvos asociacija „Gyvastis“, Vilniaus apskrities išsėtinės sklerozės asociacija, asociacija „Savarankiškas gyvenimas”, Asmeninių asistentų asociacija, Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendrija PAGAVA, Lietuvos žmonių sergančių hemofilija asociacija) pateikė SAM, Prezidentūrai, Seimo Sveikatos reikalų komitetui, Vyriausybei, Teisingumo ministerijai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Finansų ministerijai raštą „Dėl numatomų (siūlomų) pakeitimų, susijusių su pacientų priemokų mokėjimu ir papildomų paslaugų teikimu kompensuojant sveikatos priežiūros paslaugas iš PSDF lėšų“ (toliau – Pacientų raštas). Pacientų rašte pateikta daug konkrečių pavyzdžių bei suformuluoti pasiūlymai. Pacientų rašte pasisakoma dėl Įstatymų projektuose numatomų nuostatų:  asmens sveikatos priežiūros paslaugos apibrėžimo ir ribų (pateikti konkretūs pavyzdžiai), paciento teisės į PSDF lėšomis kompensuojamą sveikatos priežiūrą, paciento apsisprendimo teisės, paciento teisės gauti kokybiškas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, Įstatymų projektų poveikio regionams, Įstatymų projektų poreikio ir poveikio vertinimo ir kita. Pacientų rašte prašoma atsakymo per trumpiausius terminus.

1.5. 2025 m. gegužės 26 d. Vyriausybės kanceliarijoje vyko ministro pirmininko susitikimas su viešųjų ir privačių asmens sveikatos priežiūros įstaigų atstovais, kurio metu buvo kalbama apie būtinybę gerai apsvarstyti ir tinkamai parengti sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo taisykles keičiančius teisės aktus (jei tokie pakeitimai būtų pripažinti reikalingais), aptarta galimybė sudaryti darbo grupę iš SAM ir sveikatos priežiūros įstaigų, pacientų ir medikų organizacijų atstovų, kurioje būtų nagrinėjami galimi pokyčiai sveikatos sistemoje.

1.6. 2025 m. gegužės 28 d. Vyriausybė nutarimu Nr. 363 pritarė Įstatymų projektams ir pateikė juos Seimui.

1.7. 2025 m. birželio 16 d. Vyriausybės kancleris perdavė SAM ministro pirmininko pavedimu prašymą, atsižvelgiant į diskusijas, vykusias 2025 m. gegužės 26 d. susitikimo su viešųjų ir privačių asmens sveikatos priežiūros įstaigų atstovais metu, inicijuoti darbo grupės sudarymą dėl pokyčių sveikatos sistemoje įgyvendinimo.

1.8. 2025 m. birželio 19 d. SAM daugeliui adresatų (tarp kurių DIGA, ELSKI ir LMS) pateikė raštą „Dėl įstatymų projektų, susijusių su pacientų prisimokėjimais už privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuojamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas“, kuriame, praėjus 2 mėnesiams ir 8 dienoms po DIGA, Pacientų ir LMS raštų pateikimo, iš dalies (tik labai paviršutiniškai ir neišsamiai) atsakė į DIGA, Pacientų ir LMS raštuose keltus klausimus. Paminėtina, kad SAM minimame rašte nurodė, kad Įstatymų projektais įgyvendinamos Vyriausybės programoje numatytos priemonės, paaiškino SAM funkcijas, tikslus bei ko siekiama Įstatymų projektais. SAM informavo, kad argumentai dėl pastabų išdėstyti derinimo pažymoje, bei tai, kad Įstatymų projektams pritarta Vyriausybės 2025 m. gegužės 28 d. posėdyje.

 

2. Pareiškėjos kartu su Skundu Seimo kontrolierei pateikė SAM 2025 m. birželio 19 d. raštą Pareiškėjoms, kuriame nurodoma:

„[…] Ministerijos parengtu Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 11 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Projektas) įgyvendinamos Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. XV-54 „Dėl Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 232 punkto priemonės „Užtikrinsime, kad pacientai nemokėtų priemokų už sveikatos draudimu garantuotas biudžeto apmokamas paslaugas“ ir 247 punkto priemonės „Trumpinsime eiles gaunant sveikatos priežiūros paslaugas, prioritetą skirdami didžiausios rizikos pacientams.“ nuostatos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 926 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai), 9.1 papunkčiu, Ministerija, siekdama Nuostatų 7.1 papunktyje nurodyto veiklos tikslo („formuoti valstybės politiką asmens sveikatos priežiūros srityje, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą“), atlieka šią funkciją: organizuoja ir koordinuoja asmens sveikatos priežiūros paslaugų poreikio, sveikatos priežiūros išteklių, sveikatos priežiūros prieinamumo, kokybės (tinkamumo ir priimtinumo) reikalavimų nustatymą ir įgyvendinimą.

Ministerija, įgyvendindama pirmiau nurodytų teisės aktų nuostatas, šiuo Projektu siekia įtvirtinti tokį teisinį reguliavimą, kuris leistų pasiekti efektyviausią kokybiškų ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą visiems Lietuvos Respublikos gyventojams nepriklausomai nuo jų socialinės ir finansinės padėties, nepriklausomai nuo regiono, kur pacientai gyvena, taip pat nepriklausomai nuo pasirinktos Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos sveikatos priežiūros įstaigos pavaldumo (viešojo ar privataus sektoriaus) paciento būtų kreipiamasi. Be to, Ministerija, išnaudodama per ilgą laikotarpį sukurtą ir esamą efektyviai veikiančią sveikatos srities infrastruktūrą, turi siekti, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigos (nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos ir pavaldumo) turėtų vienodas sąlygas (įskaitant sveikatos priežiūros specialistų prisitraukimą) teikti įvairių profilių asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientams. Ministerija  […] rengdama teisės aktų projektus (taip pat ir Projektą) visada laikosi Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėkūros principų.

Ministerija išreiškia nuostabą, kad pacientai pasisako už nesąžiningą dvigubą arba dar didesnį Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis kompensuojamų paslaugų apmokestinimą, kurio galimybę ir siekiama panaikinti Projektu. Ministerijai, kaip politiką sveikatos priežiūros srityje formuojančiai valstybės institucijai, sunku suprasti gautų Jūsų raštų logiką, kodėl Jūsų atstovaujamų organizacijų nariai siekia savo lėšomis mokėti kelis kartus didesnę už PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamą įkainį paslaugos kainą, kai tos pačios apimties ir tokios pačios kokybės paslauga jau yra apmokėta PSDF biudžeto lėšomis pagal teritorinių ligonių kasų su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis sudarytas sutartis? Ministerija taip pat stebisi, kad nuolat akcentuojamos ilgos nuo 1 iki 9 mėnesių besitęsiančios eilės pas gydytojus specialistus ar kitoms viešoms paslaugoms gauti, kuriose laukia Jūsų atstovaujami pacientai, bet norintys mokėti pacientai nesikreipia į privačias įstaigas, kuriose eilių nėra.

[…] Jūsų raštuose nėra konkrečiai nurodoma, kokių būtent paslaugų trūksta Jūsų atstovaujamiems pacientams, kurių jie negauna su PSDF apmokėjimu. Ministerija nurodo, kad teikiant Projektą svarstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, argumentai dėl visų Projektui pateiktų pastabų, į kurias nebuvo atsižvelgta, buvo pateikti derinimo pažymoje^[3].

[…] Projektas buvo pateiktas derinti suinteresuotoms pusėms, Projektas papildomai buvo pristatytas pacientų organizacijų atstovams, taip pat prieš svarstant Projektą Lietuvos Respublikos Vyriausybėje, jo nuostatų įgyvendinimas buvo aptartas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos organizuotame pasitarime su privačias sveikatos priežiūros įstaigas atstovaujančiais asociacijų atstovais.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė Projektui (kartu su Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 9, 10 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu) pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2025 m. gegužės 28 d. posėdyje.“

 

 

2  priedas

 

TYRIMO METU GAUTA INFORMACIJA

 

 

1. 2025 m. rugsėjo 3 d. Seimo kontrolierė gavo Ministerijos 2025 m. rugsėjo 2 d. raštą Nr. 10-2809 (atsakymas į Seimo kontrolierė 2025 m. liepos 21 d. pirminį paklausimą). Rašte ir jo prieduose pateikta ši informacija:

1.1. „Ministerija parengė ir derinti suinteresuotai visuomenei Teisės aktų informacinėje sistemoje 2025 m. kovo 28 d. pateikė Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 11 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 9, 10 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (toliau –Projektai). Teisės aktų projektų derinimą su suinteresuotomis institucijomis reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento ir Ministrų, Vyriausybės įstaigų, įstaigų prie ministerijų ir kitų Vyriausybei pavaldžių ir atskaitingų viešojo administravimo subjektų norminių teisės aktų projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Reglamentas). Ministerija atkreipia dėmesį, kad laikantis Reglamento 34 punkto reikalavimų, buvo parengta Projektų derinimo apibendrinta (kadangi suinteresuotų institucijų pastabos kartojosi) derinimo pažyma, kuri buvo pridėta prie Vyriausybei teikiamo Projektų paketo […]. Be to, prieš svarstant Projektus Vyriausybės posėdyje, 2025 m. gegužės 26 d. Vyriausybės kanceliarijoje, dalyvaujant Ministrui Pirmininkui, Ministerijos ir Vyriausybės kanceliarijos atstovams, su suinteresuotomis pusėmis buvo organizuotas Projektų nuostatų aptarimas, kas taip pat atitinka Reglamento 33 punkto nuostatas.“

1.2. „Ministerija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos medikų sąjūdžio 2025 balandžio 10 d. rašto Nr. 25/5 antraštė sukonkretinta „Dėl Lietuvos Respublikos Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 pakeitimo projekto (registracijos Nr. 25-5264) bei susijusių, kartu teikiamų projektų, reguliuojančių pacientų teisę pasirinkti papildomas paslaugas“, todėl Ministerija Lietuvos medikų sąjūdžio pastabas ir pasiūlymus laikė derinimo pažyma Projektams.

Ministerija laikosi nuomonės, kad Lietuvos medikų sąjūdžio 2025 m. balandžio 10 d. rašte Nr. 25/5 Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos suformuluoti pasiūlymai iš esmės tiesiogiai susiję su Projekto nuostatų praktiniu įgyvendinimu (nustatyti paslaugų stabilius įkainius (visuomenėje formuojama klaidinga pozicija, kad prisimokėti prašoma dėl netinkamo įkainio), nustatyti pacientams teisę rinktis mokamas paslaugas (visuomenėje formuojama klaidinga pozicija, kad jei pacientui bus uždrausta prisimokėti, jis nebegaus atitinkamų paslaugų) ir pan.).

 

Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos siūlymas	Derinimo pažymos punktas, kuris atsako į siūlymą
3. Prašome įpareigoti VLK naikinti balą ir kompensuojamąsias balo dalis ir pateikti stabilius įkainius eurais, taip skaidrinant PSDF lėšų naudojimą paslaugoms apmokėti ir sudarant sąlygas ASPĮ planuoti stabilias pajamas (primename, kad iki šiol medicininių paslaugų įkainiai VLK nustatomi ne eurais, o balais, kurių vertė ne kartą yra kritusi žemiau euro vertės).	Derinimo pažymos 5 punktas.
4. Palikti teisę visoms ASPĮ neribotai teikti virškvotines mokamas bazines paslaugas.	Derinimo pažymos 5 punktas.
5. Palikti pacientams teisę rinktis papildomas mokamas paslaugas, gaunant PSDF apmokamą bazinę paslaugą, o visų nuosavybės formų ASPĮ – įkainoti paciento papildomai pasirinktas paslaugas, kurios neįeina į bazinę, PSDF apmokėtą paslaugos apimtį.	Derinimo pažymos 6 punktas.
6. Siūlome leisti apmokestinti tokias papildomų paslaugų kategorijas, išlaikant paciento teisę gauti bazinę PSDF apmokamą paslaugą: –    paciento pageidavimu atliekami papildomi instrumentiniai tyrimai; –    paciento sprendimas rinktis brangesne aparatūra atliekamą instrumentinį tyrimą, kai yra keli pasirinkimo variantai; –    paciento pasirinkti brangesni arba nebūtini laboratoriniai tyrimai, kurių nepadengia VLK nurodyti paslaugų įkainiai; –    paciento pasirinkti brangesni ir kokybiškesni implantuojami gaminiai, pvz. lęšiukai, protezai ir kt.; –    paciento pasirinktos brangesnės vakcinos; –    konkrečios specialisto pavardės, mokslinio ar pedagoginio laipsnio pasirinkimas, atsisakant greičiau prieinamos kito specialisto konsultacijos;	Derinimo pažymos 2 ir 6 punktai.
–    antra specialisto nuomonė, kai jau suteikta bazinė konsultacija; –    konsultacijos nedarbo valandomis ir poilsio dienomis; –    įvairios paciento pasirinktos komforto paslaugos (VIP palatos, pagerintas maitinimas, papildomos administracinės paslaugos, kopijavimas, vizito laiko keitimas ir t.t.)

 

Ministerija paaiškinimus dėl išplėstinio Projektų poreikio ir poveikio vertinimo pateikė Projektų derinimo pažymos 4 punkte.“

1.3. „Dėl poreikio papildomai apsvarstyti poreikį priimti Projektus pažymime, kad politiką sveikatos priežiūros paslaugų srityje formuoja Ministerija. Ministerija, įvertinusi visus suinteresuotų institucijų teikiamus siūlymus, mato poreikį Projektui ir juo siekiamam reguliavimo tikslui. Be to, Projektais įgyvendinamos Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. XV-54 „Dėl Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 232 punkto priemonės nuostatos „Užtikrinsime, kad pacientai nemokėtų priemokų už sveikatos draudimu garantuotas biudžeto apmokamas paslaugas“. […]. Ministerija pažymi, kad visi Pacientų rašte esantys paaiškinimai susiję su Projektų reglamentavimu, todėl dėl jų visų pasisakyta derinimo pažymoje.“

1.4. „Ministerija informuoja, kad 2025 m. balandžio 23 d. Vyriausybės kanceliarija persiuntė Pacientų raštą ir paprašė Ministerijos kartu su pareiškėjais aptarti kreipimesi pateiktus pasiūlymus ir įvertinti juos teikiant Projektus svarstyti Vyriausybei. […] su pacientų organizacijomis 2025 m. gegužės 12 d. Ministerijoje buvo suorganizuotas susitikimas Projektų nuostatoms aptarti. Ministerija prie šio Rašto prideda kvietimą į posėdį. Posėdyje dalyvavo Lietuvos Pacientų Organizacijų Atstovų Tarybos, asociacijos „Kraujas“, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) atstovai, Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ atstovai. Apgailestaujame, kad Ministerija dėl techninių kliūčių neturi posėdžio įrašo.“

1.5. „Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad įstatymų projektų aiškinamuosiuose raštuose pateikiama apibendrinta ir esminė su įstatymų projektų rengimu susijusi informacija. Įstatymų projektų derinimo metu gautos derinimo išvados paprastai pridedamos teikiant įstatymų projektus svarstyti į Vyriausybę. Ministerija visas Projektams pateiktas derinti išvadas (įskaitant nagrinėjamus Lietuvos medikų sąjūdžio, Pacientų ir Diagnostikos ir gydymo įstaigų asociacijos raštus) Teisės aktų informacinėje sistemoje yra pridėjusi kaip priedus prie Vyriausybei teikto Projektų paketo.“

1.6. „Ministerija […] neturi duomenų, kad Vyriausybės kanceliarijos 2025 m. gegužės 26 d. susitikime su viešųjų ir privačių asmens sveikatos priežiūros įstaigų atstovais metu būtų buvę sutarta, kad darbo grupė dėl pokyčių sveikatos sistemoje įgyvendinimo turėjo būti sudaryta prieš Projektų priėmimą Vyriausybėje. Ministerija pakartotinai pažymi, kad Projektų rengimas buvo numatytas Pasiūlymų Lietuvos Respublikos Seimui įtraukti į Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos darbų programoje (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2025 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 100 priedo 17 punktas, Projekto siūlomas svarstymo Seime mėnuo – balandis). Ministerija […] artimiausiu metu sudarys darbo grupę, kuri aptartų ir pasiūlytų priemonių / procedūrų sąrašą, kuris leistų tiek asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, tiek pacientams aiškiau suprasti kokiais atvejais ir kokioms procedūroms ar priemonėms galėtų būti imamos priemokos. Ministerija kreipsis į Lietuvos verslo konfederaciją, kuri vienija ir visą eilę privačių gydymo įstaigų bei organizacijų, prašydama deleguoti į sudaromą darbo grupę du atstovus.“

1.7. „Ministerija pažymi, kad nagrinėjami Lietuvos medikų sąjūdžio, Pacientų ir Diagnostikos ir gydymo įstaigų asociacijos raštai, Ministerijos nuomone, laikytini derinimo raštais, kurie buvo teikti Ministerijos parengtiems Projektams. Ministerija pakartotinai pažymi, kad į nagrinėjamus Lietuvos medikų sąjūdžio, Pacientų ir Diagnostikos ir gydymo įstaigų asociacijos raštus (juose pateiktus pastabas ir pasiūlymus, tiesiogiai susijusius su Projektais), laikydamasi Reglamento nustatytų taisyklių, sureagavo užpildydama ir prie Vyriausybei per Teisės aktų informacinę sistemą teikiamų Projektų pridėdama derinimo pažymą. Ministerija pažymi, kad suinteresuotos institucijos turėjo pakankamai laiko susipažinti su derinimo pažymoje pateiktais argumentais (Projektai kartu su derinimo pažymą per Teisės aktų informacinę sistemą Vyriausybei svarstyti pateikti 2025 m. gegužės 14 d., su Ministru Pirmininku ir Ministerijos ir Vyriausybės kanceli.

1.8. „Ministerija laikosi nuomonės, kad atsakymų išsamumas yra fakto klausimas. Ministerija atkreipia dėmesį, kad Projektais siekiama spręsti šią pagrindinę problemą: galiojanti Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 5 dalies nuostata, įtvirtinanti galimybę pasirinkti brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, procedūras, teoriškai, turėjo suteikti pacientams galimybę pasirinkti tam tikras paslaugas, tačiau praktikoje tapo neteisėto pacientų apmokestinimo įrankiu. Ministerija, nesutikdama su suinteresuotos visuomenės atstovų pastabomis, dėl jų argumentus pateikė derinimo pažymoje.“

1.9. „Teiginys „SAM delsė atsakyti į Pareiškėjų raštus“ – Ministerija raštus vertino kaip derinimo raštus projektams, todėl atsakė į juos laikydamasi Reglamente nustatytų reikalavimų (parengdama derinimo pažymą); teiginys: „nevykdė VAĮ ir TPĮ reikalavimų ir viešai neskelbė pareiškėjų pateiktų siūlymų dėl Įstatymų projektų.“ – nagrinėjami Lietuvos medikų sąjūdžio, Pacientų ir Diagnostikos ir gydymo įstaigų asociacijos raštai Teisės aktų informacinėje sistemoje pridėti prie į Vyriausybę teikiamo svarstyti projektų paketo. Teisės aktuose nėra numatyta, kad įstatymų projektų derinimo metu gautos pastabos turi būti pateiktos Seimui kartu su Vyriausybės priimtu atitinkamo įstatymo projekto teikimu Seimui; teiginys „Itin fragmentišką ir neišsamų atsakymą į pareiškėjų raštus SAM atsiuntė tik po to, kai Įstatymų projektai jau pradėti nagrinėti Lietuvos Respublikos Seime.“ – su Įstatymų projektais susijusios Lietuvos medikų sąjūdžio, Pacientų ir Diagnostikos ir gydymo įstaigų asociacijos raštuose pateikiamos pastabos ir pasiūlymai aptarti Projektų derinimo pažymoje, su derinimo pažyma suinteresuotai institucijai buvo duotas pakankamas laikas susipažinti ją paskelbus Teisės aktų informacinėje sistemoje, pastabos papildomai aptartos Vyriausybės kanceliarijos organizuotame pasitarime prieš Projektų priėmimą Vyriausybės posėdyje. Dėl atsakymų išsamumo, tai Ministerija su tuo nesutinka, nes pastabos buvo teiktos Projektams ir į visas jas atsakingai sureaguota užpildant apibendrintą derinimo pažymą.“

1.10. „Lietuvos medikų sąjūdžio, Pacientų ir Diagnostikos ir gydymo įstaigų asociacijos raštuose nurodyta informacija Ministerijoje įvertinta taisant Projektus po derinimo su suinteresuotomis institucijomis stadijos. Į pateiktus siūlymus neatsižvelgta.

Projektai prieš juos teikiant priėmimui į Vyriausybę taip pat buvo aptarti su pacientų organizacijų atstovais 2025 m. gegužės 12 d. posėdyje Ministerijoje.

Projektai prieš juos priimant Vyriausybėje buvo aptarti su suinteresuotais atstovais 2025 m. gegužės 26 d. posėdyje Vyriausybės kanceliarijoje.

Projektai registruoti Seime teisės aktų projektų bazėje 2025 m. gegužės 30 d. (Projektų numeriai XVP-518 ir XVP-519). Projektai Seimo komitetuose dar nebuvo svarstomi. Ministerija laikosi nuomonės, kad Lietuvos medikų sąjūdžio, Pacientų ir Diagnostikos ir gydymo įstaigų asociacijos raštuose pateikta informacija susijusi arba su pačiais Projektais arba jų galimo taikymo ypatumais praktikoje, tai yra išskirtinai su Projektais siekiamu nustatyti teisiniu reguliavimu. Ministerija išsamiai ir detaliai įvertino visus Projektams teiktus siūlymus ir dėl tų pastabų (pasiūlymų), į kurias neatsižvelgta, viską išsamiai surašė apibendrintoje Projektų derinimo pažymoje.“

 

2. 2025 m. spalio 29 d. Seimo kontrolierė gavo Ministerijos 2025 m. spalio 29 d. raštą Nr. 10-3484 (atsakymas į Seimo kontrolierės 2025 m. spalio 17 d. papildomą paklausimą). Rašte ir jo prieduose pateikta ši informacija:

2.1. „Visuomenė apie rengiamų Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 11 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 9, 10 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektų (toliau – projektai) teisinio reguliavimo turinį buvo supažindinta paskelbus projektus Teisės aktų informacinėje sistemoje (derinimo stadija).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi, su visuomene turi būti konsultuojamasi laiku ir dėl esminių klausimų (konsultavimosi efektyvumas), taip pat tiek, kiek yra būtina (konsultavimosi proporcingumas). Ministerija pažymi, kad projektais buvo įgyvendinama konkreti Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. XV-54 „Dėl Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 232 punkto priemonė „Užtikrinsime, kad pacientai nemokėtų priemokų už sveikatos draudimu garantuotas biudžeto apmokamas paslaugas“.“

2.2. „[…] Sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio keitimas inicijuotas pirmiausiai siekiant užkardyti asmens sveikatos priežiūros įstaigų daromus pažeidimus reikalaujant prisimokėti už Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis jau apmokėtas paslaugas (žiūrėti šiuo metu galiojančio Sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 5 dalies pirmą sakinį, kur aiškiai parašyta, kad „Valstybės laiduojama (nemokama) asmens sveikatos priežiūra LNSS įstaigose teikiama nemokamai, už šios priežiūros paslaugas iš paciento negali būti reikalaujama papildomo mokesčio.“) ir parengtas keitimas yra ne iš esmės keičiantis esamą sistemą, bet detalizuojantis esamą teisinį reglamentavimą dėl draudimo neteisėtai reikalauti prisimokėti už tai, kas jau kompensuota (dvigubas apmokestinimas), kas ir be Sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 5 dalies keitimo turėjo būti visiems akivaizdu.“

2.3. „Ministerija laikosi nuomonės, kad konsultavimasis su visuomene atitiko Teisėkūros pagrindų įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje numatytą konsultavimosi efektyvumo principą. Pakartotinai atkreipiame Jūsų dėmesį, kad konsultavimasis su visuomene taip pat vyko projektus pristatant pacientų organizacijų atstovams bei projektai prieš juos priimant Vyriausybei su suinteresuotos visuomenės atstovais taip pat aptarti Vyriausybės kanceliarijoje.“

2.4. „Ministerija informuoja, kad viešųjų konsultacijų vykdymo tvarką Ministerijoje be Teisėkūros pagrindų įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo Nr. 728 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento ir Ministrų, Vyriausybės įstaigų, įstaigų prie ministerijų ir kitų Vyriausybei pavaldžių ir atskaitingų viešojo administravimo subjektų norminių teisės aktų projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2022 m. spalio 3 d. įsakymas Nr. V-1516 „Dėl viešųjų konsultacijų vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Viešųjų konsultacijų atvejai Ministerijoje nustatomi vadovaujantis aukščiau paminėtuose teisės aktuose nurodytais kriterijais.“

2.5. „[…] iniciatyva dėl projektų rengimo buvo nurodyta Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. XV-54 „Dėl Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 232 punkto priemonėje „Užtikrinsime, kad pacientai nemokėtų priemokų už sveikatos draudimu garantuotas biudžeto apmokamas paslaugas“.

Taip pat informuojame, kad projektų parengimas buvo numatytas ir Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2025 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 151 „Dėl Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 3.2.8 papunktyje „Užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų, finansuojamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, teikimą be papildomų paciento priemokų, parengiant ir priimant Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimus (įvykdymo data 2025 m. IV ketv.)“.“

2.6. „Projektams rengti darbo grupė nebuvo sudaryta. Projektus rengė Ministerijos ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai. Darbo grupių sudarymą teisės aktų projektų rengimui Ministerijoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. V-232 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos darbo reglamento patvirtinimo“, 53 punktas. Vadovaujantis pirmiau nurodytu punktu, projektų rengimui sudaryti darbo grupę nebuvo tikslinga.“

2.7. „[…] Sveikatos sistemos įstatymo projektas buvo papildytas ex post vertinimą reglamentuojančiu 4 straipsniu.“

2.8. „Projektų poveikio vertinimas atliktas ir aprašytas projektų aiškinamajame rašte. Poveikio vertinimą atliko projektą rengę Ministerijos ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai. Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo15 straipsnio 3 dalimi įstatymo ar kito Seimo teisės akto projekte numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai gali būti pateikiami aiškinamajame rašte.“

2.9. „Projektų derinimas aprašytas projektų teikime Vyriausybėn. Projektų teikime derinimas išsamiai aprašytas:

„Įstatymų projektai buvo skelbti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS). Įstatymų projektai buvo pateikti derinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos savivaldybių asociacijai, Lietuvos gydytojų vadovų sąjungai, Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybai, Lietuvos pacientų forumui, Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijai.

Įstatymų projektams išvadas pateikė European Life Science & Knowledge Institute, klubas „Diabeto IQ“, asociacijos „Neišnešiotukas“, „Gyvastis“, „Savarankiškas gyvenimas“, Vilniaus apskrities išsėtinės sklerozės asociacija, Asmeninių asistentų asociacija, Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendrija „Pagava“, Lietuvos žmonių, sergančių hemofilija, asociacija (pateikta bendra išvada), Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija, Lietuvos gydytojų sąjunga, Lietuvos savivaldybių asociacija, Diagnostikos ir gydymo įstaigų asociacija, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, asociacija „Investors’ Forum“, Konkurencijos taryba, Lietuvos medikų sąjūdis, Lietuvos pacientų organizacijų atstovų taryba, Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacija, Ilgalaikės priežiūros įstaigų asociacija, Lietuvos Respublikos odontologų rūmai, Lietuvos verslo konfederacija.

Išvadas su pastabomis pateikė European Life Science & Knowledge Institute, klubas „Diabeto IQ“, asociacijos „Neišnešiotukas“, „Gyvastis“, „Savarankiškas gyvenimas“, Vilniaus apskrities išsėtinės sklerozės asociacija, Asmeninių asistentų asociacija, Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendrija „Pagava“, Lietuvos žmonių, sergančių hemofilija, asociacija (pateikta bendra išvada), Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija, Lietuvos gydytojų sąjunga, Lietuvos savivaldybių asociacija, Diagnostikos ir gydymo įstaigų asociacija, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Asociacija „Investors’ Forum“, Konkurencijos taryba, Lietuvos medikų sąjūdis, Lietuvos pacientų organizacijų atstovų taryba, Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacija, Ilgalaikės priežiūros įstaigų asociacija, Lietuvos Respublikos odontologų rūmai, Lietuvos verslo konfederacija, Lietuvos savivaldybių asociacija.

Išvadas be pastabų pateikė Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Ministerija pažymi, kad išvadose pastabos teikiamos daugiausia dėl Įstatymų projektais siūlomo keisti reglamentavimo taikymo aspektų ateityje.“

2.10. „Detalūs argumentai (paaiškinimai ar neatsižvelgimo argumentai) dėl pirmiau paminėtų pastabų, taip pat dėl Teisingumo ministerijos pastabų pateikiami pridedamoje derinimo pažymoje. Dėl Vyriausybės Teisės grupės pasiūlymo pakeisti vartojamą sąvoką „bazinė kaina“ informuojame, kad tai padarysime rengdami kitą Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo projektą. Sprendimus dėl Ministerijoje rengiamų teisės aktų projektų derinimo priima teisės aktų projektų rengėjai. Stengiamasi, kad derinami teisės aktų projektai pasiektų kuo platesnį suinteresuotos visuomenės atstovų ratą. Net jei ir nebūtų prie adresatų nurodytas konkretus subjektas, su teisės aktų projektais visi gali susipažinti juos paskelbus Teisės aktų informacinėje sistemoje.“

2.11. „[…] adresatų nurodymas skiltyse „būtini dalyviai“ ir „nebūtini dalyviai“ yra atsitiktinis laišką išsiuntusio Ministerijos darbuotojo veiksmas, kuris neturi reikšmės dalyvių pobūdžiui. Pastebėtina tai, kad prie „nebūtinų dalyvių“ skilties buvo nurodyti net ir Ministerijos darbuotojai.

Ministerija teisines pastabas jau buvo gavusi projektus derinant per Teisės aktų informacinę sistemą, todėl posėdyje norėjo išgirsti ir pacientų organizacijų praktinius teisinio reglamentavimo aspektus.“

2.12.  „Ministerija, kaip politiką sveikatos srityje formuojanti valstybės institucija, seka visas su Ministerijos veiklos sritimi susijusias naujienas. Ministerija taip pat atkreipia Jūsų dėmesį, kad laiko sveikintinus suinteresuotos visuomenės atstovų rengiamus dokumentus, susijusius su esamos situacijos įvertinimu. Ministerija pažymi ir pripažįsta, kad tyrimų rezultatą gali įtakoti įvairios subjektyvios aplinkybės: tyrimą užsakančio subjekto tikslai, tyrimą užsakančio subjekto suinteresuotumas tyrimo rezultatu, tyrimą atliekančio subjekto kompetencijos tiriamojoje srityje ir pan. Ministerija vertina suinteresuotos visuomenės atstovų formuojamas nuomones, tačiau pažymi, kad neabejoja savo kompetencijomis priimti visuomenei reikalingiausius būtinus sprendimus, kurie būtų aktualūs kuo didesniam visuomenės subjektų ratui.“

2.13. „Šiandieną sveikatos sektoriuje stebimas didėjantis paslaugų fragmentiškumas, augančios priemokos, specialistų trūkumas ir netolygus jų pasiskirstymas šalyje rodo, jog rinkos logika ne visuomet užtikrina visuomenės sveikatos tikslus. Nieko nedarymas dar labiau silpnintų viešąjį sektorių – sistemą, kuri yra mūsų sveikatos apsaugos stuburas. Sveikatos apsaugos ministerija inicijuoja esminius įstatymų pakeitimus, kuriais siekiama panaikinti neteisėtas priemokas, aiškiai reglamentuoti papildomus mokėjimus, užtikrinti teisingesnį finansavimą ir sustiprinti viešąjį sveikatos sektorių. Ministerija, kaip politiką sveikatos srityje formuojanti ir viešąjį interesą sveikatos srityje ginanti valstybės institucija, prisiima atsakomybę už visus savo sprendimus.

Ministerija taip pat pažymi, kad Sveikatos sistemos įstatymo 11 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte numatytas ex post vertinimas. Paaiškėjus, kad nustatytas teisinis reguliavimas tikslintinas, Ministerija nedelsiant inicijuos teisinio reguliavimo pakeitimus.“

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3 priedas

 

TYRIMUI REIKŠMINGOS TEISĖS AKTŲ NUOSTATOS

 

1. Nacionalinės teisės aktai:

1.1. Viešojo administravimo įstatymo:

 3 straipsnis „Viešojo administravimo principai“ – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: […]; 4) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; 5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį; […]; 10) proporcingumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus; […].“.

10 straipsnio „Administracinių sprendimų priėmimas“ 4 dalis – „Viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. […]. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.“

11 straipsnio „Prašymų ir skundų administraciniam sprendimui priimti pateikimas ir nagrinėjimas“ 1 dalis – „Asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. […].“

13 straipsnio „Administracinio sprendimo ar kitos informacijos įteikimas (paskelbimas) 1 dalis – „ […] Jeigu asmuo nėra nurodęs pageidaujamo administracinio sprendimo ar kitos informacijos gavimo būdo, jie pateikiami tokiu būdu, kokiu buvo gautas prašymas ar skundas.“

 

1.2. Teisėkūros pagrindų įstatymo:

3 straipsnio „Teisėkūros principai“:

1 dalis – „Teisėkūros principai išreiškia tam tikrus imperatyvius reikalavimus, keliamus teisėkūroje dalyvaujantiems subjektams, siekiant sukurti vientisą, nuoseklią, darnią ir veiksmingą teisės sistemą.“

2 dalis – „Teisėkūroje vadovaujamasi šiais principais: 1) tikslingumo, reiškiančiu, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis; 2) proporcingumo, reiškiančiu, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti; 3) pagarbos asmens teisėms ir laisvėms, reiškiančiu, kad teisės aktų nuostatos turi užtikrinti ir negali paneigti Konstitucijoje, Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų asmens teisių ir laisvių, teisėtų interesų; 4) atvirumo ir skaidrumo, reiškiančiu, kad teisėkūra turi būti vieša, su bendraisiais interesais susiję teisėkūros sprendimai negali būti priimami visuomenei nežinant ir neturint galimybių dalyvauti, valstybės politikos tikslai, teisinio reguliavimo poreikis ir teisėkūroje dalyvaujantys subjektai turi būti žinomi, visuomenei ir interesų grupėms sudarytos sąlygos teikti pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo visose teisėkūros stadijose, taip pat turi būti žinomi teisės aktų projektų rengimą inicijavę, teisės aktų projektus parengę, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą atlikę subjektai ir galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą atliekantys subjektai; 5) efektyvumo, reiškiančiu, kad rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės, turi būti skelbiami ir įvertinami dėl teisinio reguliavimo gauti pasiūlymai, o teisėkūros veiksmai atliekami per protingus terminus; 6) aiškumo, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas; […].“

4 straipsnio „Teisėkūros stadijos“ 1 dalis – „1) teisėkūros iniciatyvos pareiškimas; 2) teisės akto projekto rengimas; 3) teisės akto priėmimas; 4) teisės akto pasirašymas ir paskelbimas.”

5 straipsnio „Teisės aktų informacinės sistemos naudojimas teisėkūrai“:

1 dalis – „Teisėkūros atvirumui, skaidrumui, koncentruotumui užtikrinti naudojama Teisės aktų informacinė sistema.“

4 dalis – „Teisės aktų informacinėje sistemoje sudaroma galimybė visiems asmenims paskelbti pasiūlymus dėl šioje sistemoje paskelbtų teisėkūros iniciatyvų ir teisės aktų projektų, taip pat dėl galiojančio teisinio reguliavimo, kurio poveikio ex post vertinimas atliekamas.“

7 straipsnio „Konsultavimasis su visuomene“:

1 dalis – „Konsultavimosi su visuomene tikslas – užtikrinti teisėkūros atvirumą, skaidrumą, sužinoti visuomenės nuomonę apie teisinio reguliavimo problemas ir jų sprendimo būdus, sudaryti visuomenei galimybę daryti įtaką teisės akto projekto turiniui, geriau įvertinti numatomo ir galiojančio teisinio reguliavimo teigiamas ir neigiamas pasekmes, jo įgyvendinimo sąnaudas, teikti pasiūlymus dėl Teisės aktų informacinėje sistemoje paskelbtų teisėkūros iniciatyvų ir teisės aktų projektų, taip pat dėl galiojančio teisinio reguliavimo, kurio poveikio ex post vertinimas atliekamas.“

2 dalis – „Su visuomene turi būti konsultuojamasi laiku ir dėl esminių klausimų (konsultavimosi efektyvumas), taip pat tiek, kiek yra būtina (konsultavimosi proporcingumas).“

3 dalis – „Konsultavimosi su visuomene būdus ir rezultatų įforminimo būdus pasirenka konsultavimąsi su visuomene inicijuojantys subjektai. Informacija apie konsultavimosi su visuomene rezultatus turi būti teikiama teisės aktą priimančiam subjektui ir skelbiama viešai Teisės aktų informacinėje sistemoje.“

9 straipsnio – „Bendrosios teisės aktų projektų rengimo nuostatos“:

1 dalis – „Teisės akto projektą rengiantis subjektas teisės akto projektą rengia vadovaudamasis šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytais teisėkūros principais ir šiame įstatyme nustatytais teisės akto projekto formai, struktūrai, turiniui ir kalbai keliamais reikalavimais.“

5 dalis – „Visi asmenys turi teisę teikti pasiūlymus dėl Teisės aktų informacinėje sistemoje paskelbto teisės akto projekto. Gautus pasiūlymus, kurie pateikti ne Teisės aktų informacinėje sistemoje, teisės aktų projektus rengiantys subjektai taip pat turi perkelti ir paskelbti Teisės aktų informacinėje sistemoje. Teisės akto projektą rengiantis subjektas įvertina visus pateiktus pasiūlymus.“

10 straipsnio „Darbo grupės (komisijos) teisės aktų projektams rengti“ 1 dalis – „Teisės akto projektui rengti gali būti sudaryta darbo grupė (komisija). Darbo grupės (komisijos) nariais gali būti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nevyriausybinių organizacijų, mokslo ir studijų institucijų atstovai, atitinkamų sričių specialistai, kiti asmenys.“

15 straipsnio „Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas“:

1 dalis – „Rengiant teisės akto, kuriuo numatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius, taip pat kuriuo iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas, projektą, privalo būti atliekamas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas. Šio vertinimo išsamumas turi būti proporcingas galimoms numatomo teisinio reguliavimo pasekmėms. Sprendimą dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo priima teisės akto projekto rengėjas.“

2 dalis – „Atliekant numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, nustatomas galimas teigiamas ir neigiamas poveikis to teisinio reguliavimo sričiai, asmenims ar jų grupėms, kuriems bus taikomas numatomas teisinis reguliavimas. Atsižvelgiant į teisės akte numatomo naujo teisinio reguliavimo pobūdį, mastą, turi būti įvertinamas poveikis ekonomikai, konkurencijai, valstybės finansams, socialinei aplinkai ir lygioms galimybėms, viešajam administravimui, teisinei sistemai, kriminogeninei situacijai, korupcijos mastui, aplinkai ir klimato kaitai, administracinei naštai, regionų plėtrai, reglamentuojamoms profesijoms ir kitoms sritims.“

3 dalis – „Įstatymo ar kito Seimo teisės akto projekte numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai pateikiami aiškinamajame rašte arba atskiru dokumentu. […].“

 

1.3. Seimo statuto 147 straipsnio „Pagrindinio komiteto pasirengimas svarstyti įstatymo projektą“ 7 dalis – „Pagrindinis komitetas privalo Seimo valdybos nustatyta tvarka Seimo interneto svetainėje paskelbti informaciją, iki kada komitete yra laukiama pasiūlymų ir pastabų iš suinteresuotų asmenų ir kaip galima susipažinti su įstatymo projekto tekstu. Pagrindinis komitetas turi projektą išsiuntinėti suinteresuotoms valstybės institucijoms, o prireikus – ir visuomeninėms organizacijoms, savivaldybėms, politinėms partijoms, kad šios galėtų atsiųsti vertinimus. Seimo valdyba arba Seniūnų sueiga gali nustatyti, kokioms institucijoms ar asmenims projektas privalo būti nusiųstas, arba gali pagrindinį komitetą atleisti nuo šioje dalyje nustatytų pagrindinio komiteto prievolių.“

 

1.4. Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – Prašymų nagrinėjimo taisyklės):

35 punktas – „Prašymus ar skundus institucijos nagrinėja ir į juos atsako pagal teisės aktais joms nustatytą kompetenciją.“

45 punktas – „Į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį: […].“

 

1.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento ir Ministrų, Vyriausybės įstaigų, įstaigų prie ministerijų ir kitų Vyriausybei pavaldžių ir atskaitingų viešojo administravimo subjektų norminių teisės aktų projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728, (toliau – Reglamentas, Taisyklės):

Vyriausybės darbo reglamento:

10 punktas – „Vyriausybės komisijų ir darbo grupių teisės aktų projektams rengti sudarymui ir veiklai šio skyriaus nuostatos taikomos tiek, kiek to nereglamentuoja Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 10 straipsnis.“

12 punktas – „Ministras Pirmininkas, įgyvendindamas Vyriausybės teisės aktų leidybos iniciatyvos teisę, gali pavesti parengti teisės akto projektą ministrui ar Vyriausybės kanceliarijai. Ministro Pirmininko pavedimu, įformintu Vyriausybės kanclerio rezoliucija, gali būti pavedama ministerijai parengti atitinkamą teisės akto projektą.“

15¹ punktas – „Konsultuojantis su visuomene, kviečiami dalyvauti suinteresuoti asmenys (fiziniai asmenys, ekspertai, asociacijos, nevyriausybinės organizacijos, profesinės sąjungos, kiti subjektai), kuriuos tiesiogiai ar netiesiogiai paveiks ar gali paveikti numatomas teisinis reguliavimas (toliau – suinteresuoti asmenys).

Konsultavimasis su visuomene vykdomas atliekant apklausas, interviu, organizuojant diskusijas, konferencijas, viešus klausymus, kviečiant teikti pasiūlymus, sudarant darbo grupes ar Vyriausybės komisijas teisės akto projektui parengti arba kitais būdais, užtikrinančiais, kad bus pasiektas konsultavimosi tikslas.“

15² punktas – „Konsultavimasis su visuomene vykdomas, kai: 15².1. reikia sužinoti suinteresuotų asmenų nuomonę ir surinkti kitus duomenis, patvirtinančius galimą arba esamą visuomeninių santykių problemą, įvertinti šios problemos aktualumą, mastą, visuomeninių santykių teisinio reguliavimo trūkumus, naujo teisinio reguliavimo poreikį ir galimą jo turinį, nustatyti galimas teisinio reguliavimo alternatyvas ir įvertinti jų poveikį; 15².2. suinteresuotiems asmenims norima pristatyti siūlomo teisinio reguliavimo esmę ir įvertinti jo poveikį, įsitikinti, ar siūlomos teisinio reguliavimo priemonės leis veiksmingai išspręsti esamą visuomeninių santykių problemą, ar bus aišku, kaip siūlomą teisinį reguliavimą reikės įgyvendinti; 15².3. reikia sužinoti suinteresuotų asmenų nuomonę ir pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje paskelbtų teisėkūros iniciatyvų ir teisės aktų projektų ar kitais teisės akto projektą rengiančiai institucijai svarbiais atvejais.“

15⁶ punktas – „Su visuomene gali būti nesikonsultuojama dėl teisės aktų projektų, teikiamų Vyriausybės įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais, ir dėl teisės aktų projektų, kuriuose siūlomi redakciniai ir (ar) teisės technikos pakeitimai.“

16 punktas – „Teisės aktų (išskyrus šio punkto ketvirtojoje pastraipoje nurodytus teisės aktus) projektai rengiami vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo ir Reglamento nuostatomis.“

Ministrų, Vyriausybės įstaigų, įstaigų prie ministerijų ir kitų Vyriausybei pavaldžių ir atskaitingų viešojo administravimo subjektų norminių teisės aktų projektų rengimo taisyklių:

1 punktas  – „Ministrų, Vyriausybės įstaigų, įstaigų prie ministerijų ir kitų Vyriausybei pavaldžių ir atskaitingų viešojo administravimo subjektų norminių teisės aktų projektų rengimo taisyklės (toliau – Taisyklės) parengtos siekiant gerinti ministrų, Vyriausybės įstaigų, įstaigų prie ministerijų ir kitų Vyriausybei pavaldžių ir atskaitingų viešojo administravimo subjektų (toliau – įstaiga) priimamų norminių teisės aktų kokybę, užtikrinant vykdomos teisėkūros viešumą, atvirumą, skaidrumą, visuomenės įtraukiamumą, suvienodinant įstaigų taikomą teisėkūros praktiką.“

6 punktas – „Prieš rengiant teisės aktų projektus turi būti įvertintas konsultavimosi su visuomene poreikis. Konsultavimasis su visuomene vykdomas, kai: 6.1. reikia sužinoti suinteresuotų asmenų nuomonę ir surinkti kitus duomenis, patvirtinančius galimą arba esamą visuomeninių santykių problemą, įvertinti šios problemos aktualumą, mastą, visuomeninių santykių teisinio reguliavimo trūkumus, naujo teisinio reguliavimo poreikį ir galimą jo turinį, nustatyti galimas teisinio reguliavimo alternatyvas ir įvertinti jų poveikį; 6.2. suinteresuotiems asmenims norima pristatyti siūlomo teisinio reguliavimo esmę ir įvertinti jo poveikį, įsitikinti, ar siūlomos teisinio reguliavimo priemonės leis veiksmingai išspręsti esamą visuomeninių santykių problemą, ar bus aišku, kaip siūlomą teisinį reguliavimą reikės įgyvendinti; 6.3. reikia sužinoti suinteresuotų asmenų nuomonę ir pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje (toliau – TAIS) paskelbtų teisėkūros iniciatyvų ir teisės aktų projektų ar kitais teisės akto projektą rengiančiai įstaigai svarbiais atvejais.“

7 punktas – „Konsultuojantis su visuomene, kviečiami dalyvauti suinteresuoti asmenys.“

8 punktas – „Konsultavimasis su visuomene vykdomas atliekant apklausas, interviu, organizuojant diskusijas, konferencijas, viešus klausymus, kviečiant teikti pasiūlymus, sudarant darbo grupes teisės akto projektui parengti arba kitais būdais, užtikrinančiais, kad bus pasiektas konsultavimosi tikslas.“

11 punktas – „Su visuomene gali būti nesikonsultuojama Taisyklių 18 punkte nurodytais atvejais.“

18 punktas – „Teisės aktų projektai gali būti nederinami su suinteresuotomis institucijomis ir suinteresuotais asmenimis karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio metu ar kai teisės akto projektu būtina neatidėliotinai spręsti klausimus, būtinus valstybės karinės gynybos ir kitoms gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms užtikrinti, ir jeigu šiais atvejais teisės akto projekto nepriėmimas nedelsiant lemtų neigiamų pasekmių valstybės ir visuomenės saugumui ir stabilumui atsiradimą, taip pat dėl teisės aktų projektų, kuriais siūlomi redakciniai ir (ar) teisės technikos pakeitimai.“

24 punktas – „Jeigu teisės akto projekto rengėjas nesutinka su suinteresuotų institucijų ir suinteresuotų asmenų pateiktomis pastabomis ir pasiūlymais ir nesutarimų pašalinti nepavyksta kitais būdais (elektroniniu paštu, telefonu ar kt.), jis organizuoja pasitarimą. Ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki šio pasitarimo rengėjas pateikia suinteresuotoms institucijoms ir suinteresuotiems asmenims Taisyklių 25 punkte nurodytą derinimo pažymą. Suinteresuotų institucijų ir suinteresuotų asmenų atstovai pasitarime pateikia šių institucijų ir asmenų nuomonę dėl argumentų, kodėl neatsižvelgta arba tik iš dalies atsižvelgta į suinteresuotos institucijos ar suinteresuoto asmens pateiktas pastabas ir pasiūlymus.“

25 punktas – „Derinimo pažymoje turi būti nurodyta: 25.1. suinteresuotos institucijos ir suinteresuoti asmenys, į kurių pastabas ir pasiūlymus neatsižvelgta arba atsižvelgta iš dalies; 25.2. suinteresuotų institucijų ir suinteresuotų asmenų pateiktos pastabos ir pasiūlymai, į kuriuos neatsižvelgta arba atsižvelgta iš dalies; 25.3. argumentai, kodėl neatsižvelgta arba tik iš dalies atsižvelgta į suinteresuotų institucijų ir suinteresuotų asmenų pateiktas pastabas ir pasiūlymus.“

 

1.6. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1998 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 926 (toliau – Nuostatai; aktuali redakcija):

7 punktas – „Sveikatos apsaugos ministerijos veiklos tikslai yra: 7.1. formuoti valstybės politiką asmens sveikatos priežiūros srityje, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą; […].“

8 punktas – „Sveikatos apsaugos ministerija, siekdama Nuostatų 7 punkte nustatytų veiklos tikslų, vykdo šias funkcijas: 8.1. rengia Lietuvos Respublikos Seimo priimamų teisės aktų, Vyriausybės nutarimų, sprendimų, rezoliucijų, kitų teisės aktų projektus, organizuoja ir (arba) koordinuoja priimtų teisės aktų įgyvendinimą, analizuoja jų taikymo praktiką; 8.2. rengia sveikatos apsaugos ministrui (toliau – ministras) pavestų valdymo sričių planavimo dokumentus, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jų įgyvendinimą, teikia siūlymus dėl tikslų, uždavinių, priemonių, siekiamų rezultatų ir jų vertinimo pagal ministro valdymo sritis įtraukimo į kitų institucijų ir įstaigų rengiamus planavimo dokumentus ir koordinuoja, organizuoja ir kontroliuoja šių tikslų, uždavinių ir priemonių įgyvendinimą ir pasiektų rezultatų vertinimą; 8.3. vertina gautus derinti teisės aktų projektus ir teikia dėl jų savo išvadas.“

15 punktas – „Sveikatos apsaugos ministerija taip pat atlieka šias funkcijas: […]; 15.12. nagrinėja asmenų prašymus ir skundus, susijusius su ministrui pavestomis valdymo sritimis; […].“

 

1.7. Viešųjų konsultacijų vykdymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas), patvirtinto Sveikatos apsaugos ministro 2022-10-03 įsakymu  Nr. V-1516:

3 punktas – „Konsultavimasis su visuomene vykdomas laikantis konsultavimosi efektyvumo ir konsultavimosi proporcingumo principų – konsultuojamasi laiku ir dėl esminių klausimų, taip pat tiek, kiek yra būtina visuomenei ar suinteresuotiems asmenims sudarant galimybę daryti įtaką teisės akto projekto turiniui, geriau įvertinti numatomo ir galiojančio teisinio reguliavimo teigiamas ir neigiamas pasekmes.“

4 punktas – „Ministerija skelbia viešąsias konsultacijas prieš inicijuojant teisės akto projekto rengimą ir (arba) rengiant teisės akto projektą, ir (arba) įgyvendinant teisės aktą, kai: 4.1. siekiama sužinoti suinteresuotų asmenų nuomonę ir surinkti kitus duomenis, patvirtinančius galimą arba egzistuojančią visuomeninių santykių problemą, įvertinti šios problemos aktualumą, mastą, visuomeninių santykių teisinio reguliavimo trūkumus, naujo teisinio reguliavimo poreikį ir galimą jo turinį, nustatyti galimas teisinio reguliavimo alternatyvas ir įvertinti jų poveikį, vykdant numatomo teisinio reguliavimo vertinimą; 4.2. norima pristatyti siūlomo teisinio reguliavimo esmę ir įvertinti jo galimą poveikį, įsitikinti, ar siūlomos teisinio reguliavimo priemonės leis veiksmingai išspręsti egzistuojančią visuomeninių santykių problemą, ar bus aiškus siūlomo teisinio reguliavimo įgyvendinimas; 4.3. siekiama sužinoti suinteresuotų asmenų nuomonę ir surinkti kitus duomenis apie galiojančio teisinio reguliavimo, kurio poveikio ex post vertinimas atliekamas, trūkumus.“

5 punktas – „Viešosios konsultacijos gali būti vykdomos ir kitais, Aprašo 4 punkte nenurodytais, atvejais.“

 

1.8. Teisingumo ministerijos parengta Viešųjų konsultacijų metodika ir taikymo gairės.

1 leidinio dalis. 2. „Viešosios konsultacijos sprendimų priėmime“ –2.1. „Antras tipas: „Konsultacijos vykdymui būtinas atskiras pasiruošimas: reikia dalyviams suprantama forma parengti ir pristatyti („išaiškinti“) turimą sprendimo viziją, tokių siūlymų priežastis ir aplinkybes. Konsultacijos teisėkūros procese visada yra vykdomos kuo anksčiau, dar prieš TA projekto parengimą. TA projekto išplatinimas Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS) nėra laikomas konsultacija.“

2 leidinio dalis. 2.2. „Konsultacijų vykdymo atvejai“ – „Konsultacijos vykdomos dėl visų rengiamų / keičiamų TA ir kitų viešosios politikos sprendimų:  nacionalinio lygmens pokyčiai | vykdomos reformos, keičiami įstatymai, poįstatyminiai TA, kt.,  institucinio lygmens pokyčiai | numatomi viešųjų paslaugų teikimo pokyčiai, vykdomi infrastruktūros, viešųjų erdvių įrengimo projektai ir kt. […]. Konsultacijos dėl numatomų sprendimų nevykdomos tik tuo atveju, jeigu yra įrodomas jų netikslingumas:  sprendimas priklauso tik nuo politinių prioritetų (strateginių, prioritetinių pokyčių krypčių),  neplaninį sprendimą būtina priimti skubiai, […].“

 

 

 

 

 

4 priedas

TYRIMUI REIKŠMINGA TEISMŲ PRAKTIKA

 

1. Konstitucinio Teismo praktika

2016 m. liepos 8 d.  nutarimas –

„[…] priimant teisės aktus negalima ignoruoti nė vieno įstatymuose nustatytos teisės aktų priėmimo tvarkos etapo ar taisyklės; būtinybė teisės aktus priimti nuosekliai laikantis įstatymuose nustatytos teisės aktų priėmimo tvarkos kyla iš Konstitucijos. […].

Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad konstitucinis atsakingo valdymo principas, aiškinamas kartu su Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms imperatyvu, suponuoja teisėkūros procedūrų viešumo ir skaidrumo reikalavimus, kurių privalo laikytis inter alia valstybės valdžią įgyvendinančios institucijos. Tokių reikalavimų paisymas priimant teisės aktus yra būtina visuomenės pasitikėjimo valstybe ir teise bei valdžios atsakomybės visuomenei sąlyga; jis sudaro prielaidas įtraukti visuomenę į sprendimų, susijusių su viešaisiais interesais, priėmimo procesą, inter alia sudarant galimybę susipažinti su rengiamais teisės aktų projektais ir kita su jais susijusia informacija, taip įgyvendinant inter alia Konstitucijos 33 straipsnyje įtvirtintas piliečių teises dalyvauti valdant savo šalį, kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus.“

 

2021 m. birželio 7 d. nutarimas –

„Teisėkūros pagrindų įstatymo 9 straipsnio „Bendrosios teisės aktų projektų rengimo nuostatos“ 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teisės akto projektą rengiantis subjektas teisės akto projektą rengia vadovaudamasis inter alia šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytais teisėkūros principais. Taigi, pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, rengiant teisės akto projektą turi būti vadovaujamasi, be kita ko, atvirumo ir skaidrumo, taip pat efektyvumo principais, pagal kuriuos, kaip minėta, teisėkūra turi būti vieša, su bendraisiais interesais susiję teisėkūros sprendimai negali būti priimami visuomenei nežinant ir neturint galimybių dalyvauti, visuomenei ir interesų grupėms turi būti sudarytos sąlygos teikti pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo visose teisėkūros stadijose, rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, o teisėkūros veiksmai atliekami per protingus terminus.

Pažymėtina, jog Teisėkūros pagrindų įstatymo 7 straipsnio „Konsultavimasis su visuomene“ 2 dalyje nustatyta, kad su visuomene turi būti konsultuojamasi laiku ir dėl esminių klausimų (konsultavimosi efektyvumas), taip pat tiek, kiek yra būtina (konsultavimosi proporcingumas). Šiame kontekste pažymėtina, kad Teisėkūros pagrindų įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje (2012 m. rugsėjo 18 d. redakcija) konsultavimasis su visuomene apibrėžiamas inter alia kaip teisės aktų projektus rengiančių, teisės aktus priimančių subjektų veiksmai, apimantys inter alia teisės aktų projektų pateikimą visuomenei susipažinti, gautų asmenų pasiūlymų įvertinimą ir šio įvertinimo rezultatų paskelbimą.

Pažymėtina ir tai, kad Teisėkūros pagrindų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas konsultavimosi su visuomene tikslas inter alia užtikrinti teisėkūros atvirumą, skaidrumą, sužinoti visuomenės nuomonę apie teisinio reguliavimo problemas ir jų sprendimo būdus, sudaryti visuomenei galimybę daryti įtaką teisės akto projekto turiniui, geriau įvertinti numatomo teisinio reguliavimo teigiamas ir neigiamas pasekmes, jo įgyvendinimo sąnaudas, teikti pasiūlymus dėl TAIS paskelbtų teisėkūros iniciatyvų ir teisės aktų projektų.

Šiai konstitucinės justicijos bylai aktualiu aspektu pažymėtina, kad pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje, aiškinamoje kartu su šio straipsnio 1 dalimi, šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi (2012 m. rugsėjo 18 d. redakcija), nustatytą teisinį reguliavimą, užtikrindami teisėkūros atvirumą, skaidrumą ir efektyvumą, teisės aktų projektus esminiais klausimais rengiantys ir priimantys subjektai privalo laiku pateikti šiuos teisės aktų projektus ir gautų asmenų pasiūlymų įvertinimą visuomenei susipažinti, kad jai būtų sudarytos galimybės daryti įtaką atitinkamų teisės aktų projektų turiniui ir būtų sudarytos prielaidos geriau įvertinti numatomo teisinio reguliavimo teigiamas ir neigiamas pasekmes, jo įgyvendinimo sąnaudas.

Šiame kontekste paminėtinas Teisėkūros pagrindų įstatymo 5 straipsnyje „Teisės aktų informacinės sistemos naudojimas teisėkūrai“ įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį teisėkūros atvirumui, skaidrumui, koncentruotumui užtikrinti naudojama TAIS (1 dalis); TAIS skelbiama inter alia teisės aktų projektai (2 dalies 2 punktas); TAIS sudaroma galimybė visiems asmenims paskelbti pasiūlymus dėl šioje sistemoje paskelbtų teisėkūros iniciatyvų ir teisės aktų projektų, taip pat dėl teisinio reguliavimo, kurio stebėsena atliekama (4 dalis).“

 

2. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika:

2013 m. kovo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-439/2013 – „Priimant sprendimą dėl konkretaus prašymo (ar kitokio pobūdžio kreipimosi, nepriklausomai nuo tokio dokumento formos) turi būti veikiama paisant pagrindiniame šalies įstatyme – Konstitucijoje įtvirtinto, atkartojamo ir VAĮ, principo, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“.

 

[1] Konstitucinio Teismo inter alia 2012 m. spalio 26 d., 2012 m. lapkričio 10 d. išvados, 2014 m. gegužės 27 d. nutarimas.

[2] Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarimas, https://lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta87/content.

^[3] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/b99f8c103b3211f0a19dcea0bcc863ad?positionInSearchResults=1&searchModelUU ID=e8de396e-8992-4df4-8eff-305efd152855