aA PAŽYMA DĖL X SKUNDO NR. 5D-2025/2.1-1087 PRIEŠ VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO VALDYBĄ PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS

SKUNDO ESMĖ

 

1. Seimo kontrolierė 2025 m. rugpjūčio 26 d. gavo X (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – „Sodra“, Fondo valdyba) pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su prašymų dėl socialinio draudimo pensijos – senatvės pensijos asmenims su negalia padidinimo, senatvės pensijos mokėjimo – ir kitų klausimų neišnagrinėjimu teisės aktuose nustatytais terminais (toliau – Skundas).

 

2. Pareiškėjas Skunde nurodo:

2.1. „Esu žmogus su dideliais neįgalumo poreikiais, 2024 m. buvo priimtas įstatymas, kad neįgaliems, turintiems 70 ir didesnį procentą neįgalumo bus pridedama kažkiek pinigėlių. Aš 2024 m. sausio mėn. susitvarkiau dokumentus dėl tų pinigėlių, bet jau prabėgo metai ir 8 mėn., o aš dar nė karto negavau nei vieno cento“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta).

2.2. „Nebežinau kiek kartų kreipiausi į „Sodrą“, kiek skambinausi, atsakymas vienodas. Atsakysime per 3 darbo dienas, atsako, reikia laukti, tuo ir baigiasi mūsų pokalbis.“

2.3. „Aš gaunu pensiją iš Jungtinės Karalystės [toliau rašte ir – JK, J. Karalystė], kurioje dirbau porą metų. Tai, kad jie man mokėtų, reikia gauti iš Jungtinės Karalystės mano darbo stažo patvirtinimą.“

2.4. „Aš „Sodrai“ siūliau, kad galiu duoti savo draudimo numerį, tai pasakė, nereikia, bet atsakymas, kad jie vis laukia, kol galų gale patys paprašė to numerio, nes atseit neranda sistemoje.“

2.5. „Atšviečiau „Sodrai“ visus dokumentus, kiek gaunu, nes J. Karalystė atsiunčia laiškus su nurodymais kiek moka, jeigu yra pensijos padidinimas, vėl gaunu laišką. Tai dabar paskutinio pokalbio metu, jie vėl kuria naują istoriją, kad nieko negali padaryti, nes negauna atsakymo.“

 

3. Pareiškėjas prašo išsiaiškinti, „kodėl neįgalus žmogus negali sulaukti iš „Sodros“ aiškaus atsakymo dėl neįgalumo pensijos padidėjimo.“

TYRIMAS IR IŠVADOS

 

4. Seimo kontrolierė, atsižvelgusi į pirmiau nurodytas aplinkybes, kreipėsi į Fondo valdybą, prašydama pateikti motyvuotus paaiškinimus dėl Skunde nurodytų aplinkybių.

 

 

 

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

 

5. Iš Fondo valdybos Seimo kontrolierei pateiktos informacijos, paaiškinimų bei dokumentų nustatyta:

5.1. Pareiškėjui nuo 2012 m. rugsėjo 4 d. iki 2013 m. liepos 24 d. buvo nustatytas 80 proc. netektas darbingumas^[1]. Pareiškėjas 2012 m. rugsėjo 21 d. Fondo valdybos Šiaulių skyriuje pateikė prašymą skirti socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją (toliau – netekto darbingumo pensija). Paaiškėjus, kad asmuo yra įgijęs stažo Latvijoje, prašymas skirti netekto darbingumo pensiją buvo persiųstas Fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybai (nuo 2020 m. liepos 1 d. reorganizuota, prijungiant prie Fondo valdybos Vilniaus skyriaus), kuri atsakinga už pensijų skyrimą asmenims, įgijusiems stažą užsienyje.

Pareiškėjui nuo 2012 m. rugsėjo 4 d. iki 2013 m. liepos 31 d. buvo paskirta ir mokėta netekto darbingumo pensija. 2013 m. liepos 25 d. Pareiškėjui suėjo senatvės pensijos amžius. Todėl, remiantis jo 2013 m. liepos 25 d. pateiktu prašymu „sukakus senatvės pensijos amžių pratęsti“ netekto darbingumo pensijos mokėjimą^[2], nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d.  neterminuotai buvo pratęstas netekto darbingumo pensijos mokėjimas. Minėta pensija mokama iki šiol. Taip pat nuo 2020 m. spalio 7 d. yra paskirta ir mokama socialinio draudimo našlių pensija.

5.2. Pareiškėjas 2021 m. balandžio 7 d. pateikė prašymą skirti socialinio draudimo senatvės pensiją (toliau – senatvės pensija). Prašyme Pareiškėjas nurodė, kad nuo 1971 m. rugsėjo 1 d. iki 1973 m. liepos 31 d. jis dirbo Latvijoje, o nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. iki 2007 m. spalio 30 d. – Jungtinėje Karalystėje. Pažymėtina, kad 2012 m. rugsėjo 21 d. prašyme skirti netekto darbingumo pensiją Pareiškėjas informacijos apie tai, kad dirbo Jungtinėje Karalystėje, nebuvo pateikęs. Tam, kad būtų nustatyta, kurios pensijos – netekto darbingumo ar senatvės – dydis yra didesnis, būtini duomenys apie asmens Lietuvoje ir užsienio valstybėse įgytą stažą. Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2021 m. balandžio 29 d. per elektroninę duomenų apsikeitimo sistemą (EESSI) struktūrizuotais elektroniniais dokumentais (toliau – SED) kreipėsi į Jungtinės Karalystės kompetentingą įstaigą (Department for Work and Pensions) dėl senatvės pensijai skirti reikalingų dokumentų atsiuntimo (stažo, įgyto Jungtinėje Karalystėje, patvirtinimo).

5.3. Tam, kad būtų galima asmeniui, įgijusiam stažą ne tik Lietuvoje, bet ir kitoje (kitose) valstybėje narėje (valstybėse narėse), Europos ekonominės erdvės valstybėse, Šveicarijoje, taip pat Jungtinėje Karalystėje (toliau – valstybės narės), paskirti pensiją, reikalingi duomenys ne tik apie valstybėje, kuri skiria pensiją, asmens įgytą stažą, bet ir duomenys apie kitoje (kitose) valstybėje narėje (valstybėse narėse) įgytą stažą. Vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento  (EB) Nr. 987/2009 7 ir 50 straipsniais, kol nėra gauti duomenys apie kitoje (kitose) valstybėje narėje (valstybėse narėse) įgytą stažą, asmeniui, kuris yra įgijęs minimalų stažą pensijai atitinkamoje valstybėje narėje pagal tos valstybės narės teisės aktus, skiriama laikina išmoka, kurios dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant tik į toje valstybėje narėje įgytą stažą, t. y. laikinos išmokos dydis apskaičiuojamas pagal Reglamento 52 straipsnio 1 dalies a punktą.

5.4. Duomenys apie Pareiškėjo Latvijoje įgytą stažą gauti 2013 m. gruodžio 10 d. Atsakymas apie Jungtinėje Karalystėje įgytą stažą ir paskirtą pensiją gautas tik 2025 m. rugsėjo 27 d. (2025 m. rugsėjo 27 d. SED P5000 Nr. VUI_EG1E-22815, stažo, įgyto Jungtinėje Karalystėje, patvirtinimas, ir SED P6000 Nr. VUI_EG1E-22816, sprendimas apie Jungtinėje Karalystėje paskirtą pensiją).

5.5. Pagal Fondo valdybos nustatytas darbo procedūras, jei valstybės narės kompetentinga įstaiga nepateikia atsakymo per 2 mėnesius, turi būti siunčiamas priminimas dėl reikalingų dokumentų (informacijos) pateikimo. Fondo valdybos Vilniaus skyrius iki 2024 m. rugsėjo 10 d. to nepadarė, kas „galimai sutrukdė greičiau gauti reikalingą informaciją ir priimti sprendimą dėl senatvės/senatvės pensijos asmeniui su negalia skyrimo“.

5.6. Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2024 m. rugsėjo 10 d., 2024 m. spalio 21 d. 2025 m. balandžio 14 d., 2025 m. balandžio 23 d., 2025 m. birželio 6 d., 2025 m. birželio 18 d. (2 raštai), 2025 m. rugsėjo 9 d., 2025 m. rugsėjo 25 d. (raštas Jungtinės Karalystės kompetentingos įstaigos atstovui, atsakingam už Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų dėl elektroninio apsikeitimo informacija įgyvendinimo koordinavimą, kuriame prašyta padėti spręsti problemą) pakartotinai išsiuntė užklausas į Jungtinę Karalystę, taip pat Pareiškėjui elektroniniu paštu atsiųsti papildomi dokumentai apie gaunamą pensiją Jungtinėje Karalystėje.

5.7. Fondo valdybos Vilniaus skyriuje 2024 m. rugsėjo 23 d. iš Jungtinės Karalystės kompetentingos įstaigos gautas SED P8000 Nr. VUI_EG1E-21532 (vėliau atšauktas) dėl asmens socialinio draudimo numerio Jungtinėje Karalystėje pateikimo. Jungtinės Karalystės kompetentinga įstaiga nurodė, jog minėto asmens duomenų sistemoje neranda. Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2024 m. rugsėjo 24 d. SED P9000 Nr. VUI_ES1E-25637 pateikė prašomą informaciją.

5.8. 2025 m. balandžio 23 d. gautas SED P8000 Nr. VUI_EG1E-8916, kuriuo Jungtinės Karalystės kompetentinga įstaiga dar kartą prašė atsiųsti socialinio draudimo numerį ar kitą informaciją, kuri padėtų Jungtinės Karalystės duomenų sistemoje rasti duomenis apie asmenį. Fondo valdybos Vilniaus skyrius, gavęs šį dokumentą, 2025 m. birželio 6 d. raštu Nr. (10.1E) DV_S-49401 kreipėsi į Pareiškėją dėl papildomos informacijos, susijusios su darbo laikotarpiais Jungtinėje Karalystėje, pateikimo. Taip pat šiuo raštu Fondo valdybos Vilniaus skyrius pensijos gavėją informavo apie tai, kad tik gavęs stažo patvirtinimą iš Jungtinės Karalystės kompetentingos įstaigos, galės priimti sprendimą dėl jo senatvės pensijos bei senatvės pensijos asmeniui su negalia skyrimo.

5.9. 2024 m. sausio 24 d. Fondo valdybos Panevėžio skyriuje buvo gautas Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių III teritorinio skyriaus (toliau – ANTAA) 2024 m. sausio 17 d. išduotas sprendimo Nr. STS-432 „Dėl specialiųjų poreikių lygio prilyginimo dalyvumo lygiui“ nuorašas, kuriuo vadovautis skirdami pensijas Fondo valdybos teritoriniai skyriai neturi pagrindo. Šį nuorašą Fondo valdybos Panevėžio skyrius persiuntė Fondo valdybos Vilniaus skyriui. Tačiau Fondo valdybos Vilniaus skyrius, gavęs šį dokumentą ir nustatęs, kad skirdamas pensiją, juo vadovautis negali, apie tai neinformavo Pareiškėjo.

Fondo valdybos Išmokų skyrimo ir mokėjimo pagal tarptautines sutartis, Europos Sąjungos teisyną ir nacionalinius teisės aktus, reglamentuojančius tarptautines išmokas, sistemoje (toliau – TS) duomenys iš ANTAA apie Pareiškėjui nuo 2024 m. sausio 11 d. neterminuotai nustatytą 85 procentų netektą dalyvumą, kurie turi įtakos pensijos dydžiui, gauti 2024 m. gegužės 29 d.  2024 m. liepos 25 d. TS iš ANTAA gauti patikslinti duomenys apie tai, kad pareiškėjui 85 procentų netektas dalyvumas nustatytas nuo 2024 m. sausio 1d.

5.10. Pareiškėjas rašytinių prašymų Fondo valdybos teritoriniams skyriams nebuvo pateikęs.

Pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 9 d. kreipėsi į Fondo valdybos Panevėžio skyriaus I Klientų aptarnavimo skyrių (toliau – KAS) dėl informacijos apie pensijos perskaičiavimą suteikimo. KAS specialistė, susisiekusi su Fondo valdybos Vilniaus skyriumi, informavo, kad sprendimui dėl senatvės pensijos skyrimo priimti reikalingas stažo, įgyto Jungtinėje Karalystėje, patvirtinimas, kuris iš Jungtinės Karalystės kompetentingos įstaigos dar negautas. Specialistų pokalbiai KAS su klientais nėra įrašomi, minėta specialistė Fondo valdybos Panevėžio skyriaus I KAS nebedirba, todėl patikrinti konsultacijos turinio ir patvirtinti arba paneigti galimai neteisingos ar netikslios informacijos suteikimo nebuvo galima.

5.11. Fondo valdyba nustatė, kad Pareiškėjas kreipėsi į „Sodros“ informacijos centrą (toliau – SIC):

„2024-07-31: Pensijos gavėjas teigė, kad nuo sausio mėnesio laukia, kada bus perskaičiuota pensija, atsižvelgiant į nustatytą netektą dalyvumą. Konsultantė atsakė, kad duomenys apie nustatytą netektą dalyvumą gauti 2024-06-19 (nors TS yra informacija, kad duomenys apie nuo 2024-01-11 nustatytą netektą dalyvumą gauti 2024-05-29, patikslinti duomenys apie nuo 2024-01-01 nustatytą netektą dalyvumą gauti 2024-07-25, 2025-06-19 gauti tarpiniai duomenys be netekto dalyvumo procentų) ir pensija bus perskaičiuota.

2024-10-23: Pareiškėjas vėl teigia, kad išsiuntė dokumentus sausio mėnesį, tačiau nėra jokios informacijos apie pensijos perskaičiavimą. Konsultantė, susisiekusi su Fondo valdybos Vilniaus skyriaus specialistais, paskambino Pareiškėjui ir paaiškino, kad sprendimui dėl senatvės pensijos skyrimo priimti reikalinga informacija apie Jungtinėje Karalystėje įgytą stažą. Pensijos gavėjas jos klausė „kada gausite“, ji patarė skambinti po mėnesio ir išreiškė tikėjimą, kad atsakymas bus gautas greitai.

2024-11-28: Paskambinęs pensijos gavėjas sakė, kad jam siūlė paskambinti, ir apibūdino savo situaciją, sakė, kad nuo sausio mėnesio nesulaukia pensijos padidinimo. Asmuo šio pokalbio metu siūlė pasakyti savo socialinio draudimo numerį. Konsultantė jam atsakė, kad Fondo valdybos įstaigos bendradarbiauja su užsienio valstybėmis ir socialinio draudimo numerio teikti nereikia. Taip pat pokalbio metu konsultantė į asmens užduotą klausimą, nuo kada bus išmokėtas pensijos skirtumas, atsakė, kad nuo tos dienos, kai nustatyti netekto dalyvumo procentai.

2025-12-03 [tikėtina data – 2024-12-03] konsultantė dar kartą paskambino pensijos gavėjui ir dėl senatvės/senatvės pensijos asmeniui su negalia skyrimo paaiškino, kad dar negauti dokumentai iš Jungtinės Karalystės kompetentingos įstaigos. Pareiškėjas pokalbio metu dar kartą pasiūlė pateikti socialinio draudimo numerį Jungtinėje Karalystėje. Konsultantė atsakė, kad socialinio draudimo numerį jis turėjo nurodyti teikdamas prašymą skirti senatvės pensiją (jis patvirtino, kad nurodė), taigi duomenys apie socialinio draudimo numerį Jungtinėje Karalystėje išsiųsti į minėtos valstybės kompetentingą įstaigą. Dėl šios priežasties netikslinga tą patį numerį siųsti dar kartą.

2025-06-12: Pareiškėjas skambina į SIC, norėdamas pasitikslinti Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2025-06-06 rašte Nr. (10.1E) DV_S-49401 nurodytą informaciją, ar duomenis gaus Fondo valdybos Vilniaus skyrius, ar juos turi pateikti jis pats. Konsultantė pasitikslino informaciją Fondo valdybos Vilniaus skyriuje ir, paskambinusi pensijos gavėjui, paklausė, ar jis neturi kokių nors papildomų dokumentų apie pensijos skyrimą Jungtinėje Karalystėje, bei paprašė juos pateikti skyriui. Taip pat pokalbio metu buvo patikslintas prašyme skirti senatvės pensiją nurodytas socialinio draudimo numeris (asmens pokalbio metu nurodytas socialinio draudimo numeris sutapo su nurodytu prašyme).

2025-06-20: Pensijos gavėjas paskambino į SIC ir informavo, kad dokumentus išsiuntė elektroniniu laišku adresu – [email protected].

2025-08-05: Asmuo skambina ir sako, kad birželio mėnesį išsiuntė dokumentus, bet atsakymo negauna. Konsultantė atsakė, kad atsakymas iš Jungtinės Karalystės dar negautas. Taigi SIC konsultantės, pasitikslinusios informaciją apie asmens pensijos skyrimą Fondo valdybos Vilniaus skyriuje, pensijos gavėjui suteikė teisingą informaciją.“

5.12. Fondo valdybos Vilniaus skyrius, gavęs duomenis apie Jungtinėje Karalystėje įgytą stažą, priims galutinį sprendimą dėl senatvės pensijos skyrimo nuo 2020 m. spalio 7d. (už 6 mėnesius iki kreipimosi dėl senatvės pensijos skyrimo dienos)^[3] ir įvertins senatvės pensijos dydį nuo 2024 m. sausio 1 d., atsižvelgiant į Pareiškėjui nuo šios datos nustatytą 85 procentų netektą dalyvumą. Jeigu nuo 2020 m. spalio 7 d. senatvės pensijos ar nuo 2024m. sausio 1 d. senatvės pensijos asmeniui su negalia dydis bus didesnis už pensijos gavėjui mokamą netekto darbingumo pensiją, atitinkamai nuo tos datos bus išmokėtas skirtumas tarp mokėtos netekto darbingumo pensijos ir naujai apskaičiuotos senatvės pensijos ar senatvės pensijos asmeniui su negalia.

5.13. 2025 m. rugsėjo 27 d. Fondo valdybos Vilniaus skyriuje buvo gauti duomenys apie Pareiškėjo Jungtinėje Karalystėje įgytą stažą, todėl skubos tvarka bus priimti sprendimai dėl senatvės pensijos ar senatvės pensijos asmeniui su negalia skyrimo ir asmuo bus apie tai informuotas.

5.14. Vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 987/2009 7 ir 50 straipsnio nuostatomis, Fondo valdybos Vilniaus skyrius, įvertinęs naujus duomenis apie asmeniui nuo 2024 m. sausio 1 d. nustatytą netekto dalyvumo lygį, galėjo įvertinti, ar laikina išmoka, kurios dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant tik į toje valstybėje įgytą stažą, nuo 2024 m. sausio 1 d. yra didesnis už nuo 2012 m. rugsėjo 4 d. paskirtą ir mokamą netekto darbingumo pensijos dydį. Tačiau šis skyrius to nepadarė.

 

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

 

6. 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (toliau – Reglamentas):

3 straipsnio „Taikymo sritys“ 1 dalis – „Šis reglamentas taikomas visiems teisės aktams, kurie apima šias socialinės apsaugos sritis: […]; c) invalidumo išmokas; d) senatvės išmokas; […]; i) priešpensines išmokas; […].“

5 skyriaus „Senatvės ir maitintojo netekimo pensijos“:

50 straipsnio „Bendrosios nuostatos“ 1 dalis – „Visos kompetentingos įstaigos nustato teisę gauti išmoką pagal visus valstybių narių teisės aktus, kurie buvo taikomi atitinkamam asmeniui, pateikus prašymą skirti išmoką, jei tik atitinkamas asmuo aiškiai nepaprašo atidėti senatvės išmokų skyrimą pagal vienos ar daugiau valstybių narių teisės aktus. […].“

52 straipsnio „Išmokų skyrimas“ 1 dalis – „Kompetentinga įstaiga mokėtinas išmokos apskaičiuoja: a) pagal jos taikomus teisės aktus, jei tik sąlygos gauti išmokoms buvo patenkintos vien pagal nacionalinius teisės aktus (nepriklausoma išmoka); b) apskaičiavus teorinę sumą, o vėliau – faktinę sumą (proporcingoji išmoka) taip: i) teorinis išmokos dydis yra lygus išmokai, dėl kurios atitinkamas asmuo galėtų kreiptis, jeigu visi draudimo ir (arba) gyvenimo laikotarpiai, kurie buvo įgyti pagal kitų valstybių narių teisės aktus, būtų įgyti pagal jos taikomus teisės aktus išmokos skyrimo dieną. Jeigu pagal šiuos teisės aktus išmokos dydis nepriklauso nuo įgytų laikotarpių trukmės, toks dydis laikomas teoriniu dydžiu; ii) tada kompetentinga įstaiga, remdamasi apskaičiuotu teoriniu dydžiu, nustato faktinį proporcingosios išmokos dydį, pagal santykį tarp laikotarpių, įgytų iki draudiminio įvykio pagal tos įstaigos taikomus teisės aktus, trukmės ir bendros laikotarpių, įgytų iki draudiminio įvykio pagal visų atitinkamų valstybių narių teisės aktus, trukmės. […].“

 

7. 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 987/2009 nustatančio Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką (toliau – Įgyvendinimo tvarka):

2 straipsnio  „Įstaigų tarpusavio keitimosi informacija taikymo sritis ir taisyklės“

1dalis – „Taikant įgyvendinimo reglamentą, valstybių narių valdžios institucijų ir įstaigų bei asmenų, kuriems taikomas pagrindinis reglamentas, keitimasis duomenimis grindžiamas viešojo administravimo, veiksmingumo, aktyvios pagalbos, greito vykdymo ir prieinamumo, įskaitant e. prieinamumą, visų pirma neįgaliesiems bei pagyvenusiems asmenims, principais.“

2 dalis – „Įstaigos nedelsdamos teikia duomenis arba keičiasi duomenimis, kurie būtini norint apibrėžti ir nustatyti asmenų, kuriems taikomas pagrindinis reglamentas, teises ir pareigas. Tokius duomenis iš vienos valstybės narės į kitą tiesiogiai perduoda pačios įstaigos arba jie netiesiogiai perduodami per susižinojimo tarnybas.“

9 straipsnio „Kitos valdžios institucijų ir įstaigų atliekamos procedūros“ 1 dalis – „Dvi ar daugiau valstybių narių arba jų kompetentingos valdžios institucijos gali susitarti dėl kitų procedūrų nei numatytosios įgyvendinimo reglamente, jei tokios procedūros neturi neigiamos įtakos atitinkamų asmenų teisėms ir pareigoms.“

8. Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ):

3 straipsnis „Viešojo administravimo principai“ – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: 1) atsakomybės už priimtus sprendimus. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, vykdydamas administracinį reglamentavimą ar priimdamas administracinius sprendimus, turi prisiimti atsakomybę už administracinio reglamentavimo ar priimtų administracinių sprendimų sukeltus padarinius; […]; 4) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. […]; 5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį; […].“

10 straipsnio „Administracinių sprendimų priėmimas“ 4 dalis – „[…] Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.“

12 straipsnio „Administraciniam sprendimui priimti reikalingos informacijos gavimas ir tarnybinė pagalba“:

4 dalis – „Viešojo administravimo subjektas motyvuotai gali prašyti kito viešojo administravimo subjekto pateikti dokumentus, informaciją ar nuomonę pagal kompetenciją, kurių reikia administraciniam sprendimui priimti, arba tarnybinės pagalbos.“

 

9. Socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – Įstatymas):

5 straipsnis „Socialinio draudimo pensijų rūšys“ – „Pagal šį įstatymą skiriamos šios socialinio draudimo pensijos: 1) senatvės; 2) negalios; […]; 3) našlių; 4) našlaičių.“

6 straipsnio „Pensijų mokėjimas asmenims, turintiems teisę daugiau negu vieną pensiją“ 1 dalis – „[…] Asmenims, tuo pačiu metu turintiems teisę gauti ir negalios, netekto darbingumo ar invalidumo pensiją, ir senatvės pensiją, senatvės pensiją neįgaliajam ar senatvės pensiją asmeniui su negalia, mokama didesnioji iš šių pensijų arba asmens prašymu – viena iš šių pensijų.“

40 straipsnio „Socialinio draudimo pensijų skyrimas ir tikslinimas“:

1 dalis – „Pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos, vadovaudamosi šiuo įstatymu ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamais Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais.“

4 dalis – „Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga privalo priimti sprendimą dėl pensijos paskyrimo ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų, […] nuo prašymo su visais būtinais dokumentais ir duomenų gavimo dienos. Apie priimtą sprendimą ir šio sprendimo apskundimo tvarką, o atsisakius skirti pensiją – ir apie atsisakymo priežastį asmuo turi būti informuotas raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.“

5 dalis – „Jeigu pateikiami papildomi laikotarpių, buvusių iki pensijos paskyrimo, stažo ir (ar) darbo užmokesčio duomenys, asmens senatvės, senatvės pensijos asmeniui su negalia, negalios ar netekto darbingumo pensijos bendroji ir (ar) individualioji dalys (šio įstatymo 17, 18, 29, 30 ir 34 straipsniai) nustatomos iš naujo, atsižvelgiant į papildomus stažo ir (ar) darbo užmokesčio duomenis.“

 

 

10. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDĮ):

28 straipsnio „Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos funkcijos socialinio draudimo valdymo sistemoje“: „Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, vykdydama socialinio draudimo valdymo funkcijas ir formuodama šios srities valstybės politiką: 1) koordinuoja socialinio draudimo ir strateginių jo krypčių plėtojimą; […] 4) kontroliuoja Fondo valdybos veiklą ir organizuoja šios veiklos patikrinimus; […].“

31 straipsnio „Fondo valdyba“ 3 dalis – „[…] Fondą administruoja Fondo valdyba, vadovaujama direktoriaus. Jį konkurso tvarka skiria į pareigas ir atleidžia iš jų socialinės apsaugos ir darbo ministras.“

32 straipsnio „Fondo valdybos funkcijos ir teisės“ 1 dalis – „Fondo valdyba: […] 2) pagal kompetenciją administruoja socialinio draudimo įmokas, užtikrina socialinį draudimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų socialinio draudimo išmokų ir kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, teisingą apskaičiavimą, skyrimą ir organizuoja socialinio draudimo išmokų bei kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, mokėjimą laiku; […] 4) koordinuoja ir užtikrina Fondo valdybos teritorinių skyrių efektyvų ir kokybišką darbą, juos kontroliuoja; […] 19) Europos Sąjungos teisės aktuose ir Lietuvos Respublikos sudarytose tarptautinėse sutartyse dėl socialinės apsaugos nustatytais atvejais veikia kaip kompetentinga įstaiga ir užtikrina šių sutarčių įgyvendinimą; […].“

34 straipsnis „Fondo valdybos teritorinių skyrių funkcijos“: „Fondo valdybos teritoriniai skyriai: […] 2) priima prašymus gauti pensiją, pašalpą ar kitą išmoką ir ją skiria; 3) tvarko apdraustųjų asmenų duomenis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre ir kontroliuoja jų keitimo pagrįstumą, apdraustiesiems asmenims suteikia asmens socialinio draudimo numerį, šiame įstatyme ir Fondų biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatytais pagrindais registruoja draudėjus; […] 8) įformina ir saugo pensijų, pašalpų ar kitų išmokų gavėjų bylas, išduoda jiems nustatytos formos pažymėjimus; 9) moka pensijas, pašalpas ar kitas išmokas ir tvarko jų apskaitą; […] 10) nagrinėja pareiškimus ir skundus socialinio draudimo klausimais, ypatingais atvejais padeda pareiškėjams gauti pensijai arba pašalpai skirti reikalingus dokumentus; […] 17) teisės aktų nustatyta tvarka teikia duomenis apie draudėją, apdraustąjį asmenį arba socialinio draudimo išmokos ar kitos išmokos, kurios mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, gavėją; […].“

 

11. Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – Prašymų nagrinėjimo taisyklės) 11 punktas – „Asmenų aptarnavimo padalinys atlieka šias funkcijas: 11.1. priima prašymus ir skundus, preliminariai nustato, kokia jų esmė, ar institucija pagal kompetenciją gali spręsti prašyme ar skunde išdėstytus klausimus, kokios informacijos reikia sprendimams priimti, patikrina, ar visa reikalinga informacija ar dokumentai, kuriuos privalo pateikti asmuo, kuris kreipiasi, yra pateikti, numato, kokią informaciją institucija turi ar gali gauti iš savo pavaldžių ir kitų institucijų, valstybės registrų (kadastrų), žinybinių registrų, valstybės informacinių sistemų ir kitų informacinių sistemų, finansuojamų iš valstybės ar savivaldybės biudžeto ir (ar) valstybės pinigų fondų, ir paprašo asmenį, kuris kreipiasi, pateikti informaciją ir dokumentus, kurių institucija pati neturi ir gauti negali arba kuriuos privalo pateikti šis asmuo, bet jų nepateikia; […] 11.5. informuoja asmenį apie prašymo ar skundo nagrinėjimo eigą; […] 11.7. mažiausiai kartą per metus atlieka arba institucijos vadovo pavedimu organizuoja asmenų aptarnavimo institucijoje kokybės vertinimą ir šio vertinimo rezultatus, o prireikus ir pasiūlymus dėl asmenų aptarnavimo gerinimo pateikia institucijos vadovui; […].“

 

12. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbo reglamento, patvirtinto Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus 2013 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. V-352 (toliau – Darbo reglamentas):

9 punktas – „Fondo valdybai vadovauja direktorius […].“

11 punktas – „Direktorius priima sprendimus ir leidžia įsakymus, susijusius su Fondo administravimo įstaigų uždavinių ir funkcijų valstybinio socialinio draudimo srityje įgyvendinimu, taip pat įsakymus kitais Fondo valdybos veiklos klausimais.“

43 punktas – „Pavedimai raštu gali būti išdėstomi oficialaus dokumento turinyje, rezoliucijose, įrašytose popieriniame dokumente, taip pat gali būti duodami DVS priemonėmis (Rezoliucijų modulyje įrašant rezoliucijas atitinkamo dokumento kortelėje arba pateikiant darbuotojui užduotį DVS Užduočių modulyje).“

60 punktas – „Direktorius ir direktoriaus pavaduotojai turi teisę DVS priemonėmis gauti informaciją apie visų DVS Rezoliucijų ar Užduočių moduliuose įrašytų direktoriaus ir direktoriaus pavaduotojų pavedimų vykdymą.“

61 punktas – „Padalinio vadovui ir vadovo pavaduotojams DVS priemonėmis teikiama informacija (įskaitant pranešimą elektroniniu laišku) apie padalinio vadovo pavaduotojų DVS įrašytus pavedimus padalinio darbuotojams.“

63 punktas – „Jei pavedimo vykdymo terminas kontroliuojamas DVS priemonėmis, pavedimo vykdytojas ir pavedimo vykdymą DVS kontroliuojantis asmuo apie dar neįvykdyto pavedimo vykdymo termino pabaigą ir vėlavimą informuojami DVS priemonėmis (įskaitant informavimą elektroniniu paštu) – pirmą kartą informuojama ne vėliau kaip likus 5 darbo dienoms iki pavedimo įvykdymo termino pabaigos, priminimas kartojamas kasdien, kol pavedimas įvykdomas, tačiau ne ilgiau kaip 10 darbo dienų nuo pavedime nurodyto jo įvykdymo termino pabaigos.“

68 punktas – „43 punkte nurodytais būdais raštu duotų pavedimų vykdymo terminai pratęsiami ar jų vykdymo kontrolė užbaigiama (įvykdžius pavedimą ar nelikus poreikio jį vykdyti) pavedimą davusio asmens sprendimu, išreikštu raštu (oficialiu dokumentu, rezoliucija) ar patvirtintu DVS priemonėmis (patvirtinus pavedimo įvykdymo faktą, pakeitus įvykdymo terminą, vykdytoją ar kitomis priemonėmis atitinkamai Užduočių ar Rezoliucijų modulyje patvirtinus savo sprendimą). DVS priemonėmis kontroliuojamų pavedimų įvykdymo faktą DVS patvirtinti (pavedimo vykdymo kontrolę užbaigti) taip pat turi teisę kiti jo vykdymą DVS kontroliuojantys asmenys, gavę pavedimo įvykdymo įrodymus. […].

Apie DVS priemonėmis kontroliuojamo pavedimo įvykdymo patvirtinimą (jo vykdymo kontrolės užbaigimą), DVS priemonėmis (įskaitant pranešimą elektroniniu paštu) informuojami pavedimo vykdytojai ir jo vykdymą DVS kontroliuojantys asmenys (išskyrus tą, kuris pats DVS patvirtino pavedimo įvykdymą).“

 

13. Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 (toliau – Nuostatai):

4 punktas – „Pensijos ir kompensacijos skiriamos asmenų, turinčių teisę jas gauti, arba asmenų globėjų, jeigu šie asmenys pripažinti neveiksniais šioje srityje, arba jų, kaip asmenų su negalia, aprūpintojų, arba jų įgaliotų asmenų (toliau kartu – teisėti atstovai) prašymu. […]. Prašymai teikiami Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoms (toliau – Fondo administravimo įstaiga).“

6 punktas – „Sprendimas dėl atitinkamos rūšies pensijos ar kompensacijos skyrimo ir (ar) mokėjimo priimamas, remiantis šiais dokumentais ir duomenimis: […]; 6.4. asmens pensijų socialinio draudimo stažui (toliau – stažas) prilyginamus laikotarpius, nurodytus Pensijų įstatymo 2 priede, patvirtinančiais dokumentais: […]; 6.4.2. darbo stažo pažymomis, darbdavių (jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių tokios veiklos licenciją) išduotomis remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu bei antspaudu, jeigu juridinis asmuo privalo jį turėti, arba jų saugomų dokumentų nuorašais ir išrašais; [..].“

8 punktas – „Jei asmuo pateikia dokumentų kopijas, jos turi būti patvirtintos dokumentus išdavusios Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės institucijos, įstaigos ar organizacijos, notaro ar kito asmens, įgalioto atlikti notarinius veiksmus, arba konsulinio pareigūno, arba kito kompetentingo užsienio valstybės pareigūno.“

9 punktas – „Pensijai ar kompensacijai skirti ir (ar) mokėti pateikti dokumentai, išduoti užsienio valstybių institucijų, turi būti išversti į lietuvių kalbą ir legalizuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. 1079 „Dėl Dokumentų legalizavimo ir tvirtinimo pažyma (Apostille) tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka arba patvirtinti pažyma (Apostille), išskyrus tuos atvejus, kai pagal Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus numatyta kitaip.“

 

14. Asmenų prašymų nagrinėjimo Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigose taisyklių, patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. V-555 (toliau – Taisyklės):

4 punktas – „Fondo administravimo įstaigų darbuotojai, aptarnaudami asmenis, nagrinėdami prašymus, privalo vadovautis pagarbos žmogaus teisėms, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo, taip pat Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais principais, o teikdami asmenims informaciją – Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatyme nustatytais principais. Taisyklėse nustatytų terminų pradžia ir pabaiga skaičiuojama laikantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso Pirmosios knygos IV dalies ir Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies nuostatų.“

6 punktas – „Fondo administravimo įstaigose asmenys aptarnaujami (prašymai nagrinėjami) pagal atitinkamos Fondo administravimo įstaigos kompetenciją.“

26 punktas – „Sodros“ informacijos centras centralizuotai teikia asmenų konsultavimo socialinio draudimo klausimais, bendro pobūdžio informacijos teikimo paskambinus Bendruoju telefono numeriu ir pokalbyje internetu paslaugą, viešų duomenų ir asmens duomenų teikimo paskambinus Bendruoju telefono numeriu paslaugą, taip pat iš anksto registruoja vaizdo pokalbiui internetu, siekiant gauti šio skyriaus antrajame skirsnyje numatytą paslaugą. Fondo valdybos teritorinių skyrių darbuotojai teikia asmenų konsultavimo socialinio draudimo klausimais, bendrojo pobūdžio informacijos teikimo tarnybinių judriojo ryšio telefonų numeriais, kurių pokalbiai įrašomi, paslaugą.

Visi atvejai, kai konsultantai aptarnauja asmenį Bendruoju telefono numeriu, jų pokalbių internetu faktas ir turinys fiksuojami Fondo valdybos informacinėje sistemoje ir saugomi Fondo valdybos direktoriaus nustatytą terminą. Visi atvejai, kai Fondo valdybos teritorinių skyrių darbuotojai aptarnauja asmenį tarnybinių judriojo ryšio telefonų numeriais, kurių pokalbiai įrašomi, fiksuojami ir saugomi Fondo valdybos direktoriaus nustatytą terminą. Fondo administravimo įstaigų darbuotojų vaizdo pokalbių internetu, vykstančių šio skyriaus antrajame skirsnyje numatytais atvejais ir tvarka, faktas ir turinys fiksuojami, vaizdo įrašas saugomas 15 mėnesių.“

28 punktas – „Darbuotojas, aptarnaujantis asmenį žodžiu elektroniniais ryšiais, privalo trumpai ir suprantamai informuoti ir paaiškinti: 28.1. kuri Fondo administravimo įstaiga kompetentinga spręsti asmeniui rūpimą klausimą; 28.2. galimus dokumentų pateikimo būdus ir tai, kokius dokumentus reikia pateikti, kad prašymas būtų išnagrinėtas; 28.3. į kokią kitą instituciją asmuo gali kreiptis, jeigu jokia Fondo administravimo įstaiga nekompetentinga spręsti asmeniui rūpimo klausimo, nurodyti tos institucijos adresą ir elektroninių ryšių kontaktus; 28.4. kitus klausimus, susijusius su socialiniu draudimu, Fondo administravimo įstaigų teikiamomis paslaugomis, vykdomomis funkcijomis.“

 

Tyrimui reikšminga teismų praktika

 

15. Konstitucinio Teismo praktika:

2022 m. balandžio 15 d. nutarimas Nr. KT133-N10/2020 –„[…] Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų yra teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo imperatyvas, kuris suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (inter alia 2003 m. gegužės 30 d., 2016 m. gruodžio 7 d., 2020 m. birželio 12 d. nutarimai); turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius (inter alia 2004 m. gruodžio 13 d., 2014 m. liepos 11 d., 2018 m. kovo 8 d. nutarimai).“

 

2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas – „Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir tai, kad turi būti užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės, kad visos valstybės valdžią įgyvendinančios ir kitos valstybės ir savivaldybių institucijos, visi pareigūnai turi veikti remdamiesi teise […]. Neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. […]. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. […].“

„Valstybės tarnybos sistemos, valdžios įstaigų darbas turi būti organizuotas taip, kad į valdžios įstaigas, valstybės tarnautojus kreipęsi žmonės nepatirtų savivalės, piktnaudžiavimo, biurokratizmo, kad jų reikalai būtų nagrinėjami ir sprendžiami nevilkinant.“

2022 m. spalio 12 d. nutarimas – „Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu; […] Kai kada poreikį įstatymų nustatytą teisinį reguliavimą detalizuoti ir sukonkretinti poįstatyminiuose teisės aktuose gali lemti būtinumas teisėkūroje remtis specialiomis žiniomis ar specialia (profesine) kompetencija (inter alia 2005 m. vasario 7 d., 2007 m. gegužės 5 d., 2020 m. gruodžio 7 d. nutarimai), tačiau, kaip ne kartą yra pabrėžęs Konstitucinis Teismas, jokiomis aplinkybėmis poįstatyminiais teisės aktais negalima nustatyti asmens teisės atsiradimo sąlygų, riboti teisės apimties; poįstatyminiais teisės aktais negalima nustatyti ir tokio su žmogaus teisėmis, jų įgyvendinimu susijusių santykių teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme. […].“

 

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktika: 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008 – „Ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, turi būti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų.

 

17. 17. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktika:

2012 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2327/2012 – „Viešojo administravimo subjektui praleidus įstatyme ar kitame teisės akte nustatytą administracinio sprendimo priėmimo terminą, galima konstatuoti viešojo administravimo subjekto neveikimą, tai suteikia teisę asmeniui ginti savo teises kreipiantis su skundu.“

2023 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-261-575/2023 – „Pagal esamą administracinių teismų praktiką, asmuo, nepriklausomai nuo dokumento, kuriuo kreipiasi į viešojo administravimo subjektą, pobūdžio (skundas, pareiškimas, prašymas), turi teisę, kad šis kreipimasis būtų išnagrinėtas ir į jį būtų atsakyta teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-651-624/2018).“

 

Tyrimo išvados

 

18. Atsižvelgdama į Pareiškėjo Skunde nurodytas aplinkybes bei suformuluotą prašymą (pažymos 2, 3 punktai), Seimo kontrolierė pažymi, kad šiuo tyrimu yra siekiama įvertinti Pareiškėjo Skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamų „Sodros“ veiksmų (neveikimo) sprendžiant senatvės pensijos ar senatvės negalios pensijos mokėjimo klausimus. Todėl remiantis Pareiškėjo Skundo turiniu bei tyrimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, Seimo kontrolierės atlikto tyrimo išvados bus pateikiamos išskiriant šias dalis:

18.1. dėl Pareiškėjo 2021 m. balandžio 7 d. prašymo skirti socialinio draudimo senatvės pensiją;

18.2. dėl informavimo apie prašymų nagrinėjimą.

 

Dėl Pareiškėjo 2021 m. balandžio 7 d. prašymo skirti socialinio draudimo senatvės pensiją

 

19. Socialinio draudimo pensija – išmoka, mokama Fondo biudžeto ir valstybės biudžeto lėšomis asmeniui, atitinkančiam Socialinio draudimo pensijų įstatyme nurodytas sąlygas. Socialinio draudimo pensijos yra suskirstytos į šias grupes: senatvės pensijos; negalios pensijos; našlių ir našlaičių pensijos. Skundo tyrimo kontekste pažymėtina:

19.1. Pareiškėjui nuo 2012 m. rugsėjo 4 d. iki 2013 m. liepos 31 d. buvo paskirta ir mokėta netekto darbingumo pensija, Pareiškėjui sukakus senatvės pensijos amžių nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. neterminuotai buvo pratęstas netekto darbingumo pensijos mokėjimas. Ši pensija Pareiškėjui mokama iki šiol. Taip pat nuo 2020 m. spalio 7 d. paskirta ir mokama socialinio draudimo našlių pensija. 2013 m. liepos 25 d. suėjus senatvės pensijos amžiui, Pareiškėjas pasirinko gauti netekto darbingumo pensiją.

19.2. Pareiškėjas 2021 m. balandžio 7 d. pateikė prašymą skirti socialinio draudimo senatvės pensiją. Vadovaujantis Įstatymo nuostatomis, „Sodra“ privalo priimti sprendimą dėl pensijos paskyrimo ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo su visais būtinais dokumentais ir duomenų gavimo dienos. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad nuo 1971 m. rugsėjo 1 d. iki 1973 m. liepos 31 d. dirbo Latvijoje, o nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. iki 2007 m. spalio 30 d. – Jungtinėje Karalystėje.

Šio Skundo tyrimo kontekste pažymėtina, kad siekiant, kad būtų priimtas galutinis sprendimas dėl senatvės pensijos ar senatvės pensijos asmenims su negalia Pareiškėjui (šiuo tiriamu atveju) ir kitiems asmenims, kurie yra dirbę užsienio valstybėse, skyrimo, yra reikalingi duomenys apie Jungtinėje Karalystėje ar kitoje užsienio valstybėje įgytą stažą.

„Sodra“ žinojo tik apie Pareiškėjo įgytą stažą Latvijoje, todėl, siekdama nustatyti, kurios pensijos – netekto darbingumo ar senatvės – dydis yra didesnis, taip pat koks stažas įgytas Jungtinėje Karalystėje, vadovaudamasi Reglamentu bei Reglamento įgyvendinimo tvarka, „Sodra“ 2021 m. balandžio 29 d. per EESSI („Sodros“ paaiškinimu, visa informacija tarp šalių institucijų perduodama per šią sistemą) struktūrizuotais dokumentais (SED) kreipėsi į Jungtinės Karalystės kompetentingą įstaigą dėl senatvės pensijai skirti reikalingų dokumentų atsiuntimo (stažo, įgyto Jungtinėje Karalystėje, patvirtinimo).

Šio Skundo tyrimo kontekste pažymėtina, kad „Sodra“ savo interneto svetainėje, be kita ko, skelbia, kad, „jei užsienio kompetentinga įstaiga ilgai neatsako į užklausą, „Sodra“ siunčia priminimus vidutiniškai kas du mėnesius.“^[4] Pagal Fondo valdybos nustatytas darbo procedūras (taip nurodė Fondo valdyba), jeigu užsienio valstybė per du mėnesius nepateikia atsakymo, „Sodra“ turi siųsti priminimus. Nustatyta, kad iki 2024 m. rugsėjo 10 d. „Sodra“ neišsiuntė nė vieno priminimo Jungtinei Karalystei, t. y. daugiau nei trejus metus (skaičiuojant nuo pirmojo 2021 m. balandžio 29 d. kreipimosi į Jungtinės Karalystės atsakingą instituciją) jokių veiksmų dėl Pareiškėjo prašymo neatliko.

Akcentuotina, kad valdžios įstaigų darbas turi būti organizuotas taip, kad į valdžios įstaigas, valstybės tarnautojus kreipęsi žmonės nepatirtų savivalės, piktnaudžiavimo, biurokratizmo, kad jų reikalai būtų nagrinėjami ir sprendžiami nevilkinant. Todėl kritiškai vertinamas Fondo valdybos paaiškinimas, kad tai „galimai sutrukdė greičiau gauti reikalingą informaciją ir priimti sprendimą dėl senatvės/senatvės pensijos asmeniui su negalia skyrimo“. Seimo kontrolierės nuomone, toks „Sodros“ pareigūnų neveikimas sutrukdė ne tik kuo greičiau gauti informaciją apie Pareiškėjo įgytą stažą Jungtinėje Karalystėje, bet ir esant reikalui (kaip ir buvo 2024–2025 m.) pateikti papildomą informaciją, dokumentus Jungtinės Karalystės atitinkamai institucijai (jos prašymu). Taigi, „Sodra“ neveikė pagal savo nustatytas taisykles (darbo procedūras), todėl sprendimai dėl Pareiškėjo prašymų (dėl senatvės pensijos, senatvės pensijos asmeniui su negalia skyrimo (perskaičiavimo) ir mokėjimo) nebuvo priimti.

Fondo valdyba Seimo kontrolierę informavo, kad 2025 m. rugsėjo 27 d. būtina informacija iš Jungtinės Karalystės buvo gauta, ir pažadėta, kad sprendimai dėl Pareiškėjo prašymų bus priimti skubos tvarka, apie juos bus informuotas Pareiškėjas. Paminėtina ir tai, kad „Sodra“ aktyviau ėmė aiškintis Pareiškėjo darbo stažo klausimus užsienio valstybėje tik nuo 2024 m. sausio 24 d., gavusi jo pateiktą ANTAA sprendimą, kuriuo Pareiškėjui nustatytas specialiųjų poreikių lygis  buvo prilygintas dalyvumo lygiui. Jungtinei Karalystei pateiktos net 9 užklausos (pažymos 5.6 papunktis), prašant pateikti informaciją dėl Pareiškėjo darbo stažo, siunčiant papildomą informaciją, tačiau daugeliu atvejų buvo kreiptasi tik po Pareiškėjo pakartotinių kreipimųsi, priminimų ir pan.

19.3. Fondo valdybos Panevėžio skyrius 2024 m. sausio 22 d. (Vilniaus skyrius gavo 2024 m. sausio 24 d.) gavo ANTAA 2024 m. sausio 17d. sprendimą, kuriuo Pareiškėjui nustatytas specialiųjų poreikių lygis buvo prilygintas dalyvumo lygiui. Atsižvelgus į tai, „Sodra“ turėjo priimti sprendimą dėl pensijos asmeniui su negalia skyrimo (perskaičiavimo) Pareiškėjui, tačiau, kaip buvo paaiškinta Seimo kontrolierei, „Sodra“ negalėjo vadovautis tuo sprendimu, todėl buvo kreiptasi į ANTAA dėl duomenų patikslinimo. Nagrinėjamu atveju patikslinti (nauji) duomenys iš ANTAA gauti 2024 m. gegužės 29 d. ir liepos 25 d. (pažymos 5.9 punktas), tačiau nėra aišku (Seimo kontrolierei nepateikta informacija, paaiškinimai), kodėl duomenų tikslinimas užtruko 6 mėnesius (pvz. kada „Sodra“ kreipėsi į ANTAA, kokios informacijos, duomenų prašė, dėl kokių priežasčių reikėjo kreiptis pakartotinai ir pan.), kodėl Pareiškėjas nebuvo informuotas apie užsitęsusį sprendimo dėl minėtos pensijos priėmimo procesą, kodėl sprendimas nepriimtas daugiau nei pusantrų metų.

Fondo valdyba patikrinusi informaciją, dokumentus, pripažino ir apie tai informavo Seimo kontrolierę (pažymos 5.14 papunktis), kad „Sodra“ neveikė taip, kaip nustatyta teisės aktuose, nes, įvertinusi naujus duomenis apie Pareiškėjui nuo 2024 m. sausio 1 d. nustatytą netekto dalyvumo lygį, neįvertino, ar laikinos išmokos dydis, apskaičiuotas atsižvelgiant tik į Lietuvoje  įgytą stažą, nuo 2024 m. sausio 1 d.  yra didesnis už nuo 2012 m. rugsėjo 4 d. paskirtą ir mokamą netekto darbingumo pensijos dydį. Pažymėtina tai, kad vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 987/2009 7 ir 50 straipsniais, kol nėra gauti duomenys apie kitoje (kitose) valstybėje narėje (valstybėse narėse) įgytą stažą, asmeniui, kuris yra įgijęs minimalų stažą pensijai atitinkamoje valstybėje narėje pagal tos valstybės narės teisės aktus, skiriama laikina išmoka, kurios dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant tik į toje valstybėje narėje įgytą stažą, t. y. laikinos išmokos dydis apskaičiuojamas pagal Reglamento 52 straipsnio 1 dalies a punktą.

Fondo valdybos Darbo reglamente plačiai aprašoma, kaip vykdoma pavedimų kontrolė, informuojama apie pavedimų vykdymą. Tačiau vertinant tai, kad daugiau nei 3 metus nesiimta veiksmų dėl Pareiškėjo prašymo dėl senatvės pensijos išnagrinėjimo ir mokėjimo (sprendimo dėl senatvės pensijos asmeniui su negalia priėmimas taip pat užsitęsė beveik du metus ir iki šiol nepriimtas, o oficiali „Sodros“ informacija apie priimtus sprendimus iki šios pažymos surašymo negauta), neįvertintas laikinosios išmokos, mokamos Pareiškėjui, dydis, manytina, kad Fondo valdyboje nevykdoma pavedimų vykdymo kontrolė. Pažymėtina, kad Fondo valdyba nepateikė informacijos, kokių veiksmų bus imamasi, kad tokios situacijos nepasikartotų.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, tokiu „Sodros“ neveikimu, Pareiškėjo prašymų nagrinėjimo vilkinimu, sprendimų nepriėmimu buvo pažeisti Pareiškėjo teisėti lūkesčiai, kad jo prašymai bus tinkamai ir laiku išnagrinėti. Tokiu būdu pažeista ne tik Pareiškėjo teisė į gerą viešąjį administravimą, bet ir Pareiškėjo turtinė teisė laiku gauti tinkamai apskaičiuoto dydžio senatvės pensiją ar senatvės pensiją asmeniui su negalia, apsispręsti dėl jų mokėjimo.

20. Šio Skundo kontekste Seimo kontrolierė akcentuoja, kad, kaip ir nagrinėjamu, taip ir daugeliu kitų atvejų, pareiškėjų lūkesčiai, ypač tokiu jautriu klausimu, kaip pensijos mokėjimas, kreipiantis į „Sodrą“, yra susiję su operatyviu jų kreipimųsi išnagrinėjimu ir proceso nevilkinimu, nes tik taip užtikrinamas teisinio tikrumo principas. Todėl nepriklausomai nuo aplinkybių ir priežasčių, susiklostančių viešojo administravimo subjekto veikloje, institucija nėra atleidžiama nuo pareigos siekti kuo greičiau išnagrinėti pareiškėjų kreipimusis, priimti sprendimus, pateikti jiems atsakymus. Tai taikytina ir Pareiškėjo Skunde nurodytu atveju. Sutiktina, kad dėl duomenų gavimo iš užsienio valstybės atsakingos institucijos „Sodra“ veikia kaip tarpininkas, negali teikti nurodymų, tačiau jai priskirtas funkcijas privalo atlikti tiksliai ir laikydamasi tvarkos, nustatytos teisės aktuose bei pačios „Sodros“ darbo procedūrose, taip pat turi ieškoti kitų teisinių, organizacinių svertų, kad galėtų paspartinti šį procesą, paskatintų užsienio kolegas bendradarbiauti ir greičiau pateikti prašomą informaciją.

Reglamento (pažymos 7 punktas) įgyvendinimo tvarkoje nurodyta, kad valstybių narių valdžios institucijų ir įstaigų bei asmenų, kuriems taikomas pagrindinis reglamentas, keitimasis duomenimis grindžiamas viešojo administravimo, veiksmingumo, aktyvios pagalbos, greito vykdymo ir prieinamumo, įskaitant e. prieinamumą, visų pirma neįgaliesiems bei pagyvenusiems asmenims, principais; dvi ar daugiau valstybių narių arba jų kompetentingos valdžios institucijos gali susitarti dėl kitų procedūrų nei numatytosios įgyvendinimo reglamente, jei tokios procedūros neturi neigiamos įtakos atitinkamų asmenų teisėms ir pareigoms. Pažymėtina, kad problema, jog asmenys, dirbę užsienyje, Lietuvoje negauna pensijos (pagal gaunamą informaciją, metus ir daugiau) dėl to, kad ilgai reikia laukti papildomos informacijos (šiuo atveju – apie įgytą darbo stažą užsienio valstybėje), egzistuoja jau seniai (informacija iš gaunamų pranešimų Seimo kontrolierių įstaigoje, visuomenės informavimo priemonių šaltinių). „Sodra“ teigia negalinti paspartinti veiksmų ar nurodyti užsienio valstybėms greičiau suteikti informaciją ir kt., tačiau ir pati nesiima realių veiksmų, kad šis klausimas būtų sprendžiamas su užsienio valstybėmis (taip pat su Jungtine Karalyste), kaip ir numatoma Reglamento įgyvendinimo tvarkoje.

Be kita ko, „Sodra“ pati daugiau nei 3 metus jokių veiksmų dėl Pareiškėjo prašymo neatliko, todėl negalima kaltinti Jungtinės Karalystės atitinkamos įstaigos dėl nepateiktos informacijos. Tokia situacija susidarė ir dėl „Sodros“ neveikimo ir nenoro imtis realių priemonių – tinkamai organizuoti darbą, kontroliuoti pavedimų vykdymą, galbūt spręsti geresnio bendradarbiavimo su užsienio valstybėmis klausimus bei priimti reikiamus sprendimus, kurie paspartintų asmenims svarbių klausimų (pensijos gavimo) nagrinėjimą ir padėtų išvengti panašių situacijų ateityje. Pastebėtina, kad kai patys asmenys pradeda spręsti klausimus su užsienio valstybe, kurioje dirbo, klausimai gana greitai išsprendžiami. Todėl kyla pagrįstas klausimas, kiek dar yra tokių atvejų, kai asmenys nesiskundė arba patys bandė spręsti klausimus dėl darbo stažo kontaktuodami su užsienio valstybių atitinkamomis institucijomis. Teismų praktikoje pasisakoma, kad terminai sprendimo priėmimui yra skirti užtikrinti, kad administracinis procesas nebūtų pernelyg ilgai užtęsiamas, o viešojo administravimo subjektai įvykdytų jiems pavestą kompetenciją.[5] Viešojo administravimo subjektui (šiuo atveju „Sodra“) praleidus įstatyme ar kitame teisės akte nustatytą administracinio sprendimo priėmimo terminą, galima konstatuoti viešojo administravimo subjekto neveikimą.

 

21. Skiriant ir mokant asmenims socialinio draudimo pensijas Lietuvoje vadovaujamasi Įstatymu (pažymos 9 punktas), Nuostatais (pažymos 13 punktas). Asmenims, įgijusiems stažą ne tik Lietuvoje, bet ir kitoje (kitose) Europos Sąjungos valstybėje narėje (valstybėse narėse), Europos ekonominės erdvės valstybėse, Šveicarijoje, taip pat Jungtinėje Karalystėje, skiriant ir mokant pensijas Lietuvoje taip pat vadovaujamasi ES teisės aktais – Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (Reglamentas) bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 987/2009, nustatančiu pirmiau minėto reglamento įgyvendinimo tvarką.

Pagal Reglamento nuostatas, kiekviena valstybė narė skiria pensiją už jos teritorijoje įgytą stažą, vadovaudamasi minėtais reglamentais bei savo nacionaliniais teisės aktais. Pensija asmeniui kiekvienoje valstybėje narėje, kurioje jis yra įgijęs stažo, apskaičiuojama dviem  būdais: 1) tik pagal nacionalinių teisės aktų nuostatas, t. y. neatsižvelgiant į kitose valstybėse narėse įgytą stažą (Reglamento 52 straipsnio 1 dalies a punktas); 2) taikant Reglamento 52 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatas, t. y. apskaičiuojant teorinį išmokos dydį, kuris asmeniui priklausytų, jei visose valstybėse narėse asmens įgytas stažas būtų laikomas stažu, įgytu pagal nacionalinius teisės aktus, o po to, remiantis apskaičiuotu teoriniu išmokos dydžiu, nustatant faktinį išmokos dydį. Faktinis išmokos dydis apskaičiuojamas pagal santykį tarp asmens stažo, įskaitytino pagal nacionalinius teisės aktus, ir bendros visose valstybėse narėse įgyto stažo trukmės. Iš šiais dviem būdais apskaičiuotų pensijų asmeniui mokama ta pensija, kuri yra didesnė.

Pažymėtina ir tai, kad Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmenims, tuo pačiu metu turintiems teisę gauti ir senatvės pensiją, senatvės pensiją neįgaliajam ar senatvės pensiją asmeniui su negalia, mokama didesnioji iš šių pensijų arba asmens prašymu – viena iš šių pensijų.

Neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų – teisinio saugumo principas, kuris reiškia, kad valstybė turi pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus lūkesčius.

Įvertinusi tai, kas paminėta, Seimo kontrolierė pabrėžia, kad, remiantis Konstitucinio Teismo aiškinimu (pažymos 14 punktas), teisinis reguliavimas turi būti aiškus ir darnus, todėl, siekiant, kad asmenys, įgiję stažą užsienyje ir turintys gauti socialinio draudimo pensiją Lietuvoje, aiškiai žinotų savo teises, pareigas tokioje situacijoje bei „Sodros“ atliekamus veiksmus, būtinas Nuostatų bei kitų „Sodros“ vidaus procedūras nustatančių tvarkų (taisyklių, aprašų) išsamesnis reglamentavimas.

 

22. Iš konstitucinio imperatyvo, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, kildinamas gero administravimo principas, be kita ko, reiškia, kad valdžios įstaigos turi pareigą imtis aktyvių veiksmų, padėti reikalus sutvarkyti per kiek įmanoma trumpesnį laiką, elgtis atidžiai, apdairiai, rūpestingai. „Sodra“, spręsdama klausimus dėl Pareiškėjui priklausančios senatvės pensijos ar senatvės pensijos asmeniui su negalia, neveikė pagal teisės aktų nuostatas bei pačios nustatytas darbo procedūras, tuo buvo pažeisti Pareiškėjo teisėti lūkesčiai, teisė į gerą viešąjį administravimą, taigi ši Skundo dalis pripažintina pagrįsta.

 

Dėl informavimo apie prašymų nagrinėjimą

 

23. Vadovaujantis VAĮ nuostatomis, institucijos, teikdamos informaciją, atsakydamos į žodžiu ar raštu gautą prašymą, vadovaujasi išsamumo principu, reiškiančiu, kad pareiškėjui turi būti pateikti visi pagal teisės aktus teiktini jo prašymo turinį atitinkantys duomenys; taip pat duomenų tikslumo principu, pagal kurį pareiškėjui teikiami duomenys turi atitikti institucijos ar valstybės valdomo subjekto disponuojamus duomenis.

Fondo valdybos darbuotojai, aptarnaudami asmenis, nagrinėdami prašymus, privalo vadovautis pagarbos žmogaus teisėms, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo, taip pat VAĮ įtvirtintais principais.

Vadovaujantis Taisyklių nuostatomis (pažymos 14 punktas), „Sodros“ informacijos centras (SIC) centralizuotai teikia asmenų konsultavimo socialinio draudimo klausimais paslaugą, taip pat bendro pobūdžio informacijos teikimo paskambinus bendruoju telefono numeriu ir pokalbyje internetu paslaugą.

Šio Skundo kontekste pažymėtina, kad informacija, kurią 2024-2025 m. SIC teikė Pareiškėjui (pažymos 5.11 papunktis) jam kreipiantis dėl negalios pensijos padidinimo, nelaikytina išsamia, tikslia ir atsakančia į Pareiškėjo klausimus. Vertinant Fondo valdybos pateiktą informaciją dėl Pareiškėjo pokalbių su SIC konsultantais, pažymėtina, kad tai, ką pateikė konsultantai vadovaudamiesi Taisyklėmis, yra tik bendro pobūdžio informacija (aiškinama, kad negauta informacija iš Jungtinės Karalystės, į Pareiškėjo klausimą, kada bus gauti dokumentai, konsultantas gali išreikšti tik tikėjimą, kad dokumentai bus gauti greitai ir pasiūlyti skambinti po mėnesio). Kaip matyti, SIC konsultantai yra tik tarpininkai tarp Pareiškėjo ir „Sodros“ darbuotojų. Konsultantai nežino (galimai nemato) tikslios informacijos, jiems reikia aiškintis su „Sodros“ darbuotojais, kad suteiktų Pareiškėjui nors kokią informaciją (pvz., kai Pareiškėjas siūlė pateikti socialinio draudimo numerį Jungtinėje Karalystėje ir kitus dokumentus, buvo atsisakyta, o vėlesnių pokalbių metu, pasiaiškinus su „Sodros“ darbuotoju, buvo paprašyta atsiųsti kokius nors dokumentus, gaunamus iš Jungtinės Karalystės, ir, kaip matyti, net nepaaiškino, kodėl jų prireikė). Pareiškėjas dėl negaunamos išsamios informacijos buvo priverstas skambinti net šešis kartus (Fondo valdybos pateikta informacija), jo skambučiai buvo nukreipti į SIC, todėl, Seimo kontrolierės nuomone, verta atsakingai įvertinti, ar tikrai pasiteisina SIC veikla, kai reikia suteikti konkrečią informaciją dėl pensijų (kitų išmokų) apskaičiavimo, perskaičiavimo, mokėjimo. Manytina, kad visą konkrečią informaciją piliečiams dėl pensijų ar kitų išmokų, kai yra pateikti prašymai jas skirti, perskaičiuoti ar kt., turėtų suteikti „Sodros“ atitinkamų skyrių darbuotojai, kuriems pavesta tuos prašymus nagrinėti, o SIC konsultantai turėtų būti efektyviu tarpininku, tinkamai atlikti vieno langelio funkcijas, pvz. turėtų galimybę matyti tikslius įstaigos duomenis, susijusius su konkrečiu asmens prašymu, arba sujungti asmenį su darbuotoju, kuriam pavesta nagrinėti prašymą, ar pateikti tokio darbuotojo telefono numerį, nurodyti priėmimo (konsultavimo) laiką, taip pat turi būti užtikrinama, kad darbuotojai teiktų konsultacijas nustatytu laiku.

Paminėtina ir tai, kad institucija, negalinti priimti administracinio sprendimo dėl asmens prašymo įstatymų nustatytais terminais, privalo informuoti prašymą pateikusį asmenį apie termino pratęsimą ir to priežastis (VAĮ 10 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju, „Sodra“ neinformavo Pareiškėjo nei dėl vieno prašymo nagrinėjimo terminų pratęsimo, o priežastys, dėl kurių sprendimai dėl Pareiškėjo prašymų nepriimti, konsultuojant žodžiu nebuvo nurodomos tiksliai.

Valstybės tarnybos sistemos, valdžios įstaigų darbas turi būti organizuotas taip, kad į valdžios įstaigas, valstybės tarnautojus kreipęsi žmonės nepatirtų savivalės, piktnaudžiavimo, biurokratizmo, kad jų reikalai būtų nagrinėjami ir sprendžiami nevilkinant. Ar valstybės institucija elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, turi būti vertinama pagal tai, kaip tiksliai ji laikėsi jos veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų. Fondo valdyba koordinuoja ir užtikrina Fondo valdybos teritorinių skyrių efektyvų ir kokybišką darbą, juos kontroliuoja. Pažymėtina tai, kad Fondo valdybai vadovauja direktorius, jis yra atsakingas už Fondo valdybos veiklą. Taigi, Fondo valdybos direktorius turėtų užtikrinti, kad asmenims, pasikreipusiems jiems svarbiais pensijų, išmokų ir kitais klausimais, būtų suteikiama konkreti, išsami informacija.

 

24. Teismo praktikoje pripažįstama, jog bet kuri valdžios įstaiga yra saistoma konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.), taip pat gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.).

Šioje Skundo tyrimo dalyje konstatuotina, kad Pareiškėjui nebuvo suteikta išsami, tiksli informacija dėl jo prašymų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo terminų pratęsimą bei to priežastis, senatvės pensijos ar senatvės pensijos asmeniui su negalia skyrimo, perskaičiavimo, dėl ko buvo pažeista Pareiškėjo teisė į gerą viešąjį administravimą. Ši Skundo dalis pripažintina pagrįsta.

 

25. Atsižvelgus į tai, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, vykdydama socialinio draudimo valdymo funkcijas ir formuodama šios srities valstybės politiką kontroliuoja Fondo valdybos veiklą ir organizuoja šios veiklos patikrinimus, rekomendacijos dėl Fondo valdybos veiklos teikiamos socialinės apsaugos ir darbo ministrei.

 

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAI

 

26. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Seimo kontrolierė nusprendžia

X Skundo dalį dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su Pareiškėjo 2021 m. balandžio 7 d. prašymo skirti socialinio draudimo senatvės pensiją nagrinėjimu, pripažinti pagrįsta.

 

27. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Seimo kontrolierė nusprendžia

X Skundo dalį dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su informavimu apie prašymų nagrinėjimą, pripažinti pagrįsta.

 

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJOS

 

28. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 8, 14, 17 punktais, Seimo kontrolierė socialinės apsaugos ir darbo ministrei rekomenduoja atkreipti dėmesį į pažymos išvadas ir:

28.1. imtis priemonių patikrinti, kaip Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje laikomasi nustatytų darbo procedūrų (negavus iš užsienio valstybės prašomos informacijos apie asmens įgytą stažą, užklausas kartoti kas du mėnesius), asmenų prašymų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo terminų, ar užtikrinama efektyvi pavedimų vykdymo kontrolė ir informuoti apie patikrinimo rezultatus ir priemones, kurių bus imamasi šiais klausimais;

28.2. inicijuoti asmenų aptarnavimo Fondo valdyboje (jos padaliniuose) kokybės nepriklausomą vertinimą, informuoti apie rezultatus ir priemones, kurių bus imamasi asmenų aptarnavimo Fondo valdyboje kokybei gerinti;

28.3. įvertinus patikrinimų, vertinimų rezultatus, siekiant aiškesnio reglamentavimo, spręsti klausimą dėl Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670, bei kitų „Sodros“ vidaus procedūras nustatančių tvarkų, susijusių su socialinio draudimo pensijų skyrimu asmenims, gyvenantiems Lietuvoje, bet įgijusiems stažą ir užsienio valstybėse (dėl „Sodros“ veiksmų: gavus prašymus asmenų, įgijusių stažą užsienio valstybėje, priminimų teikimo, negavus iš užsienio valstybės atsakymų apie asmenų stažą ir pan.), tikslinimo;

28.4. patikrinti, ar buvo priimtas sprendimas dėl senatvės pensijos ar senatvės negalios pensijos Pareiškėjui skyrimo, ar dėl pavėluotai priimto sprendimo nesusidarė nepriemoka Pareiškėjui, ir informuoti, kokie ir kada priimti sprendimai, ar apie tai informuotas Pareiškėjas; pateikti sprendimų ir raštų Pareiškėjui kopijas.

 

Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašoma informuoti Pareiškėją ir Seimo kontrolierę (rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus ir juos pagrindžiančius dokumentus Seimo kontrolierei pateikti per E. pristatymo informacinę sistemą ar el. p. [email protected]).

 

 

Seimo kontrolierė                                                                                            Erika Leonaitė

[1] Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012 m. rugsėjo 17 d. išduota Darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr.0696376.

[2] Pagal tuo metu galiojusios Valstybinio socialinio draudimo Pensijų įstatymo redakcijos 5 straipsnio 1 dalį, asmenys, kuriems mokamos netekto darbingumo (invalidumo) pensijos ir kurie tuo pat metu turi teisę gauti senatvės pensiją, mokama didesnioji arba jų pasirinkimu viena iš šių pensijų.

[3] Pagal prašymo skirti senatvės pensiją metu galiojusią Pensijų įstatymo redakcijos 41 straipsnio 2 dalį, pensija skiriama ir mokama nuo teisės gauti pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 6 mėnesius iki kreipimosi dėl pensijos paskyrimo dienos.

[4] „Sodros“ interneto svetainė https://www.sodra.lt/lt/naujienos/pensija-jei-dirbote-uzsienyje-kaip-ji-skaiciuojama-ir-mokama?lang=lt, 2025 m. rugpjūčio 5 d.

[5] LVAT 2013 m. spalio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-1189/2013.

[6] 8 punktas – „Jei asmuo pateikia dokumentų kopijas, jos turi būti patvirtintos dokumentus išdavusios Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės institucijos, įstaigos ar organizacijos, notaro ar kito asmens, įgalioto atlikti notarinius veiksmus, arba konsulinio pareigūno, arba kito kompetentingo užsienio valstybės pareigūno.“

9 punktas – „Pensijai ar kompensacijai skirti ir (ar) mokėti pateikti dokumentai, išduoti užsienio valstybių institucijų, turi būti išversti į lietuvių kalbą ir legalizuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. 1079 „Dėl Dokumentų legalizavimo ir tvirtinimo pažyma (Apostille) tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka arba patvirtinti pažyma (Apostille), išskyrus tuos atvejus, kai pagal Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus numatyta kitaip.“