aA PAŽYMA DĖL X SKUNDO NR. 5D-2025/2.1-981 PRIEŠ LIETUVOS KALĖJIMŲ TARNYBOS ŠIAULIŲ KALĖJIMĄ

SKUNDO ESMĖ

 

1. Seimo kontrolierė 2025 m. rugpjūčio 6 d. gavo X (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo (toliau – Šiaulių kalėjimas) pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su informacijos, reikalingos išsiųsti dokumentams dėl antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, suteikimu (toliau – Skundas).

 

2. Pareiškėjas Skunde nurodo:

„Š. m. birželio 17 dieną kreipiausi į LKT Šiaulių kalėjimą su prašymu, kad išduotu Antrinės teisinės pagalbos skyriaus adresą, kadangi reikalingas advokatas teismuose, dėl netinkamų kalinimo sąlygu. Atsakyme į prašymą gavau adresą be pavadinimo ir be namo – pastato numerio. Paklausiau ar tai tikrai geras adresas ir auklėtoja atsakė, Taip. Š. m. birželio 18 dieną padaviau voką su laišku ir adresu užrašytu ant voko kokį padavė būrio viršininkė ir dar kartą paklausiau ar tikrai toks adresas ir paprašiau, kad patikslintų ar tikrai nėra namo – pastato numerio. Atsakymas buvo: „kad daviau teisingą ir gerą adresą“. Š. m. liepos 22 dieną gavau laišką atgal (tiksliau gražino mano siūstą laišką), dėl to kad buvo netinkamas adresas. Š. m. rugpjūčio 20 d. man prasideda Teismo posėdžiai, bet dėl LKT Šiaulių kalėjimo darbuotojų (auklėtojos) kaltės praradau galimybę gauti teisę į gynybą (advokatą) ir dėl to negalėsiu gyntis teisme. Bandžiau šiuo klausimu kalbėtis su LKT Šiaulių kalėjimo SVS darbuotojais, bet jų atsakymas buvo: „turi teisę rašyti skundą“. Kreipiausi į LKT Šiaulių kalėjimo būrio viršininkę (auklėtoją), bet pokalbiui atėjo tik š. m. rugpjūčio 1 d., kadangi eidamas iš užimtumo vos ne vos išprašiau, kad su manimi pakalbėtų. Jos atsakymas buvo, kad Ji nekalta, o paštas išsidirbinėja gražindamas laišką“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta).

 

3. Pareiškėjas Seimo kontrolierės prašo ištirti jo Skundą.

 

TYRIMAS IR IŠVADOS

 

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

 

4. Seimo kontrolierė 2025 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. SE-1606 kreipėsi į LKT, prašydama paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes.

LKT 2025 m. rugsėjo 5 d. raštu Nr. 1S-6436 Seimo kontrolierei pateikė tyrimui reikšmingų dokumentų (įskaitant Pareiškėjui grąžinto laiško voko) kopijas ir informaciją:

4.1. „Patikrinus dokumentų valdymo sistemą, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2025-06-01 iki 2025-06-30 [Pareiškėjas] nesikreipė su prašymu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos adreso suteikimo.“

4.2. „Remiantis gauta informacija, pareiškėjas prašė atnešti tik antrinės teisinės pagalbos blankus, tačiau pagalbos pildant atsisakė.“

Į Seimo kontrolierės klausimą, ar Pareiškėjui buvo pasiūlyta dokumentus pateikti per Teisinės pagalbos paslaugų informacinę sistemą, LKT atsakė, kad „apie dokumentų siuntimą per Teisinės pagalbos paslaugų informacinę sistemą pareiškėjas buvo informuotas žodžiu.“

4.3. Suimtųjų, nuteistųjų laiškų, siunčiamų valstybės, savivaldybės ir tarptautinėms institucijoms bei visuomeninėms organizacijoms, apskaitos žurnale (bylos indeksas Nr. 24-20) yra fiksuota, kad Pareiškėjas 2025 m. birželio 18 d. pateikė uždarą laišką išsiuntimui iš asmeninių lėšų į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą Šiauliuose.

„Pateiktas laiškas buvo perduotas Šiaulių kalėjimui pašto paslaugas teikiančiai AB Lietuvos paštui.“

4.4. Pareiškėjui grąžinto laiško voko kopijoje matyti, kad AB Lietuvos paštas 2025 m. liepos 22 d. Šiaulių kalėjimui grąžino Pareiškėjo 2025 m. birželio 18 d. siųstą laišką su perbrauktu jame nurodytu adresu (Antrinės teisinės pagalbos skyrius, Šiauliai, Vasario 16-osios g., LT-76351) ir pažymėta grąžinimo priežastimi „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“.

4.5. „Dėl skunde minimų aplinkybių Šiaulių kalėjimo Resocializacijos skyriaus specialistė kalbėjosi 2025 m. rugpjūčio 7 d. Pokalbio faktas užfiksuotas Suimtųjų ir nuteistųjų priėmimo asmeniniais klausimais apskaitos žurnale. Pokalbio metu pareiškėjui pakartotinai išaiškinta tvarka dėl dokumentų išsiuntimo per Teisinės pagalbos paslaugų informacinę sistemą.“

4.6. „Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo siųstas laiškas buvo grąžintas, 2025 m. rugpjūčio 11 d. Šiaulių kalėjimo Resocializacijos skyriaus socialinė darbuotoja pareiškėjui padėjo tinkamai užpildyti antrinės teisinės pagalbos blankus ir pakartotinai išsiųsti reikalingus dokumentus. 2025 m. rugpjūčio 11 d. nuteistasis pateikė uždarą laišką į Antrinės teisinės pagalbos tarnybą.“

 

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

 

5. Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R (2006) 2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“:

70.7 papunktis – „Kaliniai turi teisę reikalauti teisinių konsultacijų bei pagalbos dėl skundų ir apeliacinių procedūrų, kai to reikia teisingumui pasiekti.“

72.4 papunktis – „Darbuotojų darbas turi atitikti jiems keliamus aukštus asmeninius ir profesinius reikalavimus.“

75 punktas – „Darbuotojai visada turi elgtis ir atlikti savo pareigas taip, kad geru pavyzdžiu galėtų daryti įtaką kaliniams ir įgytų jų pagarbą.“

 

6. Bausmių vykdymo kodekso 41 straipsnio „Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų teisė susirašinėti“ 4 dalis – „Bausmės atlikimo vietose nuteistųjų vardu gautų laiškų įteikimo ir nuteistųjų laiškų išsiuntimo tvarką nustato teisingumo ministras.“

 

7. Bausmių vykdymo sistemos įstatymo 11 straipsnis „Bausmių vykdymo sistemos pareigūnų pareigos“ – „Bausmių vykdymo sistemos pareigūnai privalo: […]; 2) gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti žmogaus teises ir laisves; […] 5) elgtis ir savo pareigas atlikti taip, kad geru pavyzdžiu galėtų daryti įtaką suimtiesiems ir nuteistiesiems, įgytų jų ir kitų asmenų pagarbą; […].“

 

8. Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444, (toliau – Taisyklės):

118 punktas – „Suimtasis ar nuteistasis siunčiamus laiškus neužklijuotuose vokuose įteikia laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotam darbuotojui, kuris suimtojo ar nuteistojo akivaizdoje patikrina, ar juose nėra kitų objektų, išskyrus nurodytus Taisyklių 113 punkte.“

119 punktas – „Suimtojo ar nuteistojo siunčiamas laiškas ir vokas, ant kurio nenurodytas siuntėjo vardas ir pavardė, laiško gavėjo adresas, taip pat laiškas, kuris siunčiamas kito suimtojo ar nuteistojo vardu, bei laiškas ir vokas, kuriuose yra kitų daiktų, išskyrus nurodytus Taisyklių 113 punkte, nepriimami.“

 

Tyrimui reikšminga teismų praktika

 

9. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika:

9.1. LVAT 2014 m. balandžio 9 d. aprobuotame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinime yra nurodęs: „Baudžiamajame įstatyme nustatytų sankcijų, susijusių su asmens laisvės ribojimu, sukeliamos neigiamos pasekmės sudaro būtinąjį bausmės elementą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. gruodžio 9 d. nutarimas). Kita vertus, valstybė, taikydama asmenims įstatyme įtvirtintus laisvės suvaržymus, prisiima dėl šių asmenų atsakomybę, inter alia pozityvias pareigas užtikrinti, kad asmuo laisvės atėmimo vietose nepatirtų didesnių ribojimų nei tie, kurie paprastai būdingi laisvės atėmimo bausmės įgyvendinimui.“

9.2. 2012 m. kovo 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A⁵⁰²-1605/2012 pažymėta: „Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai, 2004 m. lapkričio 5 d. išvada). Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A¹⁰-655/2005). […] Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.).“

9.3. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A⁵²⁰-2473/2013 konstatavo, kad valstybės institucijos turi veikti kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai.

9.4. 2015 m. birželio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015 pažymėta: „Tokie viešojo administravimo institucijos veiksmai, kai nesiremiama gero administravimo principu siekiant padėti besikreipiančiam asmeniui įgyvendinti jo teises, o formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos, pripažintini neteisėtais.“

 

Tyrimo išvados

 

10. Pareiškėjas Skunde nurodo, kad kreipėsi į Šiaulių kalėjimo pareigūnus, prašydamas nurodyti antrinę teisinę pagalbą organizuojančios institucijos adresą, tačiau pareigūnų nurodytu adresu siųstą laišką pašto tarnyba grąžino, nes nurodytas adresas buvo netikslus.

 

11. Skundo tyrimo metu LKT Seimo kontrolierę informavo, kad dokumentų valdymo sistemoje nėra registruoto Pareiškėjo prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos adreso. Pareiškėjui pateikus išsiųsti uždarą laišką į antrinės teisinės pagalbos tarnybą Šiauliuose, laiškas buvo perduotas pašto paslaugas Šiaulių kalėjimui teikiančiai AB Lietuvos paštui.

 

12. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Šiaulių kalėjimo pareigūnai Suimtųjų, nuteistųjų laiškų, siunčiamų valstybės, savivaldybės ir tarptautinėms institucijoms bei visuomeninėms organizacijoms, apskaitos žurnale 2025 m. birželio 18 d. užregistravo, kad Pareiškėjas pateikė uždarą laišką išsiųsti „Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (Šiauliai)“. Laiškas išsiųstas per AB Lietuvos paštą.

LKT Seimo kontrolierei pateiktoje pašto tarnybos 2025 m. liepos 22 d. Pareiškėjui grąžinto laiško voko kopijoje matyti, kad Pareiškėjo ant voko užrašytas adresas yra „Antrinės teisinės pagalbos skyrius, Šiauliai, Vasario 16-osios g., LT-76351“.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Pareiškėjas gavėjo adrese nenurodė namo numerio, netikslus ir institucijos pavadinimas, tačiau Šiaulių kalėjimo pareigūnai, žurnale registruodami išsiunčiamą laišką, institucijos pavadinimą nurodė teisingai, taigi akivaizdu, kad ant voko nurodytą adresą perskaitė ir suprato kam Pareiškėjas siunčia laišką. Įvertinti, kur nuteistasis siunčia laišką, pareigūnus įpareigoja ir Taisyklių nuostatos (šios pažymos 8 punktas).

LKT pateiktais duomenimis, LKT dokumentų valdymo sistemoje nėra užregistruoto Pareiškėjo prašymo nurodyti antrinės teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos adresą, tačiau tai nepaneigia Pareiškėjo teiginio, kad jis kreipėsi į pareigūnus dėl minėtos institucijos adreso. Pareiškėjas Seimo kontrolierei nepateikė pareigūnų jam duoto atsakymo su nurodytu adresu kopijos, tačiau nurodo, kad keletą kartų perklausė pareigūnės, ar jo turimas adresas tikrai yra geras, ir buvo patikintas, kad adresas teisingas.

Net jei Pareiškėjas nebūtų kreipęsis į pareigūnus dėl minėtos institucijos adreso pateikimo ir patikslinimo, akivaizdu, kad pareigūnai matė, jog Pareiškėjas valstybės institucijai siunčia laišką, adrese nenurodydamas namo numerio, ir toks adresas nėra tinkamas, tačiau nepasirūpino, kad Pareiškėjas nurodytų teisingą adresą. Pastebėtina, kad interneto naršyklės paieškoje įvedus „Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius“ pirmajame žiniatinklio puslapyje pateikiamas būtent toks, kokį ant voko užrašė Pareiškėjas, t. y. netikslus šios institucijos adresas, taigi tikėtina, kad iš ten pareigūnai ir nurašė Pareiškėjui jo nurodytos institucijos adresą, nevertindami, ar jis tikslus ir sutampa su oficialioje institucijos interneto svetainėje nurodytu adresu.

 

13. LVAT savo praktikoje nuolat akcentuoja viešojo administravimo institucijų pareigą savo veikloje vadovautis gero administravimo, atsakingo valdymo principais. LVAT yra pažymėjęs, kad tokie viešojo administravimo institucijos veiksmai, kai nesiremiama gero administravimo principu siekiant padėti besikreipiančiam asmeniui įgyvendinti jo teises, o formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos, pripažintini neteisėtais. Be to, LVAT, apžvelgdamas bylas, susijusias su bausmių vykdymu, pažymi, kad valstybei (pareigūnams) kyla pozityvi pareiga užtikrinti, kad asmuo laisvės atėmimo vietoje nepatirtų didesnių ribojimų nei tie, kurie paprastai būdingi laisvės atėmimo bausmės įgyvendinimui (šios pažymos 8 punktas).

Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį į tai, kad laisvės atėmimo vietose nuteistieji neturi galimybių bet kada pasinaudoti riboto interneto prieiga ir susirasti jiems reikalingą informaciją, todėl pareigūnams kyla pareiga tinkamai ir laiku suteikti informaciją ir kitą pagalbą, reikalingą nuteistojo teisėms įgyvendinti, įskaitant pagalbą, susijusią su skundų procedūromis, kai to reikia teisingumui pasiekti.

Tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose akcentuojama, kad pareigūnų, dirbančių įkalinimo įstaigoje, darbas turi atitikti jiems keliamus aukštus asmeninius ir profesinius reikalavimus. Darbuotojai visada turi elgtis ir atlikti savo pareigas taip, kad geru pavyzdžiu galėtų daryti įtaką kaliniams ir įgytų jų pagarbą (šios pažymos 5, 7 punktai). Akivaizdu, kad tik rūpestingai ir atidžiai dirbantis pareigūnas formuoja gerą pareigūnų reputaciją ir pagarbą jiems.

Taigi, Šiaulių kalėjimo pareigūnai, užuot formaliai priėmę iš Pareiškėjo valstybės institucijai siunčiamą laišką ir jį perdavę pašto tarnybai, turėjo elgtis atidžiai, apdairiai ir rūpestingai, t. y. atkreipti dėmesį į tai, kad ant voko užrašytas netikslus ir nepilnas institucijos adresas, be to, pats Pareiškėjas prašo jį patikslinti, ir padėti Pareiškėjui laišką Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai išsiųsti tinkamu adresu.

Atsižvelgiant į tai, kas paminėta pirmiau, darytina išvada, kad Šiaulių kalėjimo pareigūnai nesivadovavo gero administravimo principu, įpareigojančiu valstybės institucijas dirbti rūpestingai ir atidžiai, todėl Pareiškėjo Skundas, susijęs su suteikimu informacijos, reikalingos išsiųsti dokumentams dėl antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, laikytinas pagrįstu.

 

14. Skundo tyrimo metu LKT Seimo kontrolierę informavo, kad, atsižvelgiant į tai, jog 2025 m. liepos 22 d. pašto tarnyba grąžino Pareiškėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai siųstą laišką, 2025 m. rugpjūčio 11 d. Šiaulių kalėjimo Resocializacijos skyriaus socialinė darbuotoja padėjo Pareiškėjui tinkamai užpildyti antrinės teisinės pagalbos blankus ir reikalingus dokumentus minėtai tarnybai išsiųsti pakartotinai (šios pažymos 4.6 papunktis).

Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjas su pareigūnės pagalba 2025 m. rugpjūčio 11 d. pakartotinai išsiuntė dokumentus dėl antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo ir LKT informavo (šios pažymos 4.5 papunktis), kad Pareiškėjas informuotas (pakartotinai 2025 m. rugpjūčio 7 d.) apie galimybę dokumentus siųsti per Teisinės pagalbos paslaugų informacinę sistemą, atitinkamos rekomendacijos nebus teikiamos. Tačiau Seimo kontrolierė rekomenduoja LKT direktoriui atkreipti įgaliotų pareigūnų, kurie priima iš suimtųjų ir nuteistųjų jų siunčiamus laiškus, dėmesį į tai, kad suimtieji ir nuteistieji dėl ribotų galimybių ne visada gali pasitikslinti valstybės institucijų adresus, todėl pareigūnai turi elgtis rūpestingai ir abejonių keliančius adresus patikrinti (juolab, kai to prašo patys siuntėjai) bei informuoti siuntėjus apie nustatytus netikslumus.

Seimo kontrolierė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Pareiškėjui laiškas su netinkamu adresu buvo grąžintas 2025 m. liepos 22 d., o reali pagalba dėl dokumentų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai tinkamo išsiuntimo Pareiškėjui suteikta tik 2025 m. rugpjūčio 11 d., po to, kai Pareiškėjas kreipėsi į Seimo kontrolierę (šios pažymos 4.4, 4.5, 4.6 papunkčiai). Seimo kontrolierė pažymi, kad nuteistiesiems teisingumui pasiekti valstybės teikiama teisinė pagalba dažnu atveju yra būtina, o teisminiuose procesuose svarbūs proceso veiksmų atlikimo terminai, todėl LKT direktoriui rekomenduoja atkreipti atsakingų pareigūnų dėmesį į tai, kad konsultacijas ir pagalbą dėl kreipimosi į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančią instituciją nuteistieji turi gauti kaip įmanoma greičiau.

Kartu Seimo kontrolierė pakartotinai atkreipia atsakingų pareigūnų dėmesį į tai, kad savo veikloje pareigūnai turi vadovautis ir tais teisės aktais, jų nuostatomis, kurie reglamentuoja tinkamą dokumentų apskaitą, nes tinkamas prašymų apskaitymas yra svarbus siekiant padėti nuteistiesiems spręsti jiems kylančias problemas ir taip kuriant pasitikėjimu grįstus santykius tarp nuteistųjų ir pareigūnų.

 

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS

 

15. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Seimo kontrolierė nusprendžia X skundą dėl Šiaulių kalėjimo pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su suteikimu informacijos, reikalingos išsiųsti dokumentams dėl antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, pripažinti pagrįstu.

 

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJos

 

16. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktu, Seimo kontrolierė LKT direktoriui rekomenduoja:

16.1. atkreipti įgaliotų pareigūnų, kurie priima iš suimtųjų ir nuteistųjų jų siunčiamus laiškus, dėmesį į tai, kad suimtieji ir nuteistieji dėl ribotų galimybių ne visada gali pasitikslinti valstybės institucijų adresus, todėl pareigūnai turi elgtis rūpestingai ir abejonių keliančius adresus patikrinti (juolab, kai to prašo patys siuntėjai) bei informuoti siuntėjus apie nustatytus netikslumus;

16.2. atkreipti atsakingų pareigūnų dėmesį į tai, kad konsultacijas ir pagalbą dėl kreipimosi į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančią instituciją nuteistieji turi gauti kaip įmanoma greičiau;

16.3. pakartotinai atkreipti atsakingų pareigūnų dėmesį į tai, kad savo veikloje pareigūnai turi vadovautis ir tais teisės aktais, jų nuostatomis, kurie reglamentuoja tinkamą dokumentų apskaitą, nes tinkamas prašymų apskaitymas yra svarbus siekiant padėti nuteistiesiems spręsti jiems kylančias problemas ir taip kuriant pasitikėjimu grįstus santykius tarp nuteistųjų ir pareigūnų.

 

Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

 

 

 

Seimo kontrolierė

Erika Leonaitė