aA PAŽYMA DĖL X SKUNDO NR. 5D-2025/2.1-916 PRIEŠ LIETUVOS KALĖJIMŲ TARNYBĄ

SKUNDO ESMĖ

 

1. Seimo kontrolierė 2025 m. liepos 24 d. gavo X (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – LKT) pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su Pareiškėjo prašymo nagrinėjimu (toliau – Skundas).

 

2. Pareiškėjas Skunde nurodo:

„2025 07 07 d. kreipiausi prašymu į Lietuvos kalėjimų tarnybą įpareigoti Vilniaus kalėjimą drausmės grupės būryje įrengti laisvalaikio užimtumo kambarį su televizoriumi ir nurodžiau Teismą, bylos Nr. ir datą priimto Sprendimo dėl šio klausimo, kuriuo buvo pripažinta, jog neteisėtai ir nepagrįstai būryje nėra įrengto užimtumo kambario su televizoriumi.

Lietuvos kalėjimų tarnyba vietoj problemos sprendimo ir mano prašymo tenkinimo pateikė informacinio pobūdžio atsakymą, kuriame pateikiama man neaktuali informacija. Nurodė, jog kilus pageidavimams klausimai sprendžiami su mane prižiūrinčiu pareigūnu“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta).

 

3. Pareiškėjas Seimo kontrolierės prašo ištirti jo Skundą.

 

TYRIMAS IR IŠVADOS

 

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

 

4. Seimo kontrolierė 2025 m. liepos 29 d. raštu Nr. SE-1514 kreipėsi į LKT, prašydama paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes.

LKT 2025 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. 1S-6091 Seimo kontrolierę informavo:

4.1. Pareiškėjas 2025 m. liepos 7 d. pateikė prašymą LKT (LKT reg. 2025 m. liepos 10 d. Nr. 2G-2633), kuriame, atsižvelgiant į Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI1-1386-1029/2024, reikalaujama įpareigoti LKT Vilniaus kalėjimą drausmės grupės būryje, kuriam priskirtas Pareiškėjas, įrengti laisvalaikio užimtumo kambarį su televizoriumi.

4.2. LKT Turto valdymo skyrius 2025 m. liepos 22 d. raštu Nr. 2S-5709 ir 2025 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. 2S-6384 pateikė Pareiškėjui atsakymus:

4.2.1. LKT Turto valdymo skyriaus 2025 m. liepos 22 d. rašte Nr. 2S-5709 nurodyta:

„Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo (toliau – VK) Turto valdymo skyrius išnagrinėjo Jūsų 2025 m. liepos 10 d. prašymą (reg. 2025 m. liepos 10 d. Nr. 2G-2633).

Vilniaus kalėjimo (toliau – VK) bendrabutyje apgyvendinamų ir sugriežtinto rėžimo pastate, bendrojo naudojimo patalpos ir gyvenamosios kameros yra įrengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 134:2015) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-12-21 įsakymu Nr. V-389 patvirtintomis „Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės“ (toliau – Taisyklės) nustatytais reikalavimais. Kilus neaiškumams/pageidavimams klausimai sprendžiami su Jus prižiūrinčiu pareigūnu.

Šis atsakymas per vieną mėnesį nuo jo gavimo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Žygimantų g. 2, 01102 Vilnius).“

4.2.2. LKT Turto valdymo skyriaus 2025 m. rugpjūčio 14 d. rašte Nr. 2S-6384 nurodyta:

„Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo (toliau – VK) Turto valdymo skyrius išnagrinėjo Jūsų 2025 m. liepos 7 d. prašymą (reg. 2025 m. liepos 10 d. Nr. 2G-2633).

Užimtumo patalpų išdėstymas kalėjime yra planuojamas atsižvelgiant į bendrą įstaigos infrastruktūrą, turimas patalpas bei saugumo užtikrinimo ypatumus. Ne kiekviename kalėjimo aukšte yra galimybė įrengti atskiras užimtumo patalpas, todėl vykstant užimtumo veikloms, nuteistieji pagal poreikį yra išvedami į tam skirtas patalpas kitose įstaigos dalyse. Todėl Jūsų reikalavimas aukšte, kur yra laikomi drausminei grupei priskirti nuteistieji, būtų įrengtas laisvalaikio kambarys su televizoriumi yra netenkintinas.

Šis atsakymas per vieną mėnesį nuo jo gavimo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Žygimantų g. 2, 01102 Vilnius).“

4.3. „[…] Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 (toliau – Įrengimo taisyklės), 8.9 papunktyje numatyta, jog nuteistųjų, kurie priskirti drausmės grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamos laisvalaikio (užsiėmimų) kambario patalpos (kiekvienam būriui).“

4.4. „Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 3 punkte nurodoma, jog užimtumo patalpoje įrengiamas televizorius, šiukšlių dėžė bei pagal poreikį – stalas, suolas arba kėdė, arba taburetė, knygų spinta arba lentyna, spintelė, stendas.“

4.5. „[…] užimtumo patalpų išdėstymas kalėjime yra planuojamas atsižvelgiant į bendrą įstaigos infrastruktūrą, turimas patalpas bei saugumo užtikrinimo ypatumus. Ne kiekviename kalėjimo aukšte yra galimybė įrengti atskiras užimtumo patalpas, todėl vykstant užimtumo veikloms, nuteistieji pagal poreikį yra išvedami į tam skirtas patalpas kitose kalėjimo vietose. Pastate, kuriame Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjime (toliau – Vilniaus kalėjimas) yra laikomi drausmės grupei priskiriami asmenys, yra įrengtos dvi užimtumo patalpos, kuriose pagal nustatytą tvarką vyksta užimtumo veiklos – t. y. vienoje patalpoje sudarytos sąlygos mankštintis, kitoje sudarytos sąlygos žaisti stalo tenisą, taip pat organizuojami susitikimai su savanoriais, grupiniai užsiėmimai ir kt. Pareiškėjas pagal nustatytas užimtumo veiklas gali naudotis šiomis užimtumo patalpomis.“

4.6. „Pateiktais duomenimis, Vilniaus kalėjimo II-ajame gyvenamajame korpuse, kuriame bausmę atlieka pareiškėjas, užimtumo patalpos su įrengtu televizoriumi nėra, todėl galimybės žiūrėti televizorių pareiškėjas neturi.“

4.7. „[…] pareiškėjo gyvenamojoje kameroje yra įrengtas radijo imtuvas, kuriuo galima naudotis ir tokiu būdu gauti informaciją apie įvykius Lietuvoje ir pasaulyje, visuomenės aktualijas iš visuomenės informavimo priemonių. Pareiškėjui taip pat yra suteikta galimybė naudotis ribota interneto prieiga, lankytis žiniasklaidos bei kituose portaluose ir gauti aktualią informaciją.“

 

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

 

5. Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R (2006) 2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ 24.10 papunktis – „Kaliniai turi būti reguliariai supažindinami su visuomenės reikalais, leidžiant prenumeruoti ir skaityti laikraščius, periodinius ar kitus leidinius, klausytis radijo ar televizijos transliacijų, išskyrus tuos atvejus, kai yra teismo nustatytas apribojimas tam tikram periodui individualiais atvejais.“

 

6. Bausmių vykdymo kodekso 54 straipsnis „Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų užimtumo tikslas“ – „Nuteistųjų užimtumo tikslas – mažinti neigiamą kalinimo įtaką, suteikti galimybę nuteistiesiems įgyti žinių, įgūdžių ir kvalifikaciją, padedančių lengviau integruotis į visuomenę, kai jie bus paleisti iš bausmės atlikimo vietos.“

 

7. Viešojo administravimo įstatymo:

3 straipsnis „Viešojo administravimo principai“ – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: […]; 4) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; 5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį; […].“

10 straipsnio „Administracinių sprendimų priėmimas“:

4 dalis – „Viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. […].“

5 dalis – „Administraciniame sprendime turi būti nurodyta: […]; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; […].“

11 straipsnio „Prašymų ir skundų administraciniam sprendimui priimti pateikimas ir nagrinėjimas“ 1 dalis – „Asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles.“

 

8. Seimo kontrolierių įstatymo 2 straipsnio „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ 1 dalis – „Biurokratizmas – tokia pareigūno veika, kai vietoj reikalų sprendimo iš esmės laikomasi nereikalingų ar išgalvotų formalumų, nepagrįstai atsisakoma spręsti pareigūno kompetencijai priklausančius klausimus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas bei kitaip blogai ar netinkamai valdoma (atsisakoma informuoti asmenį apie jo teises, sąmoningai pateikiamas klaidinantis ar netinkamas patarimas ir t. t.). Biurokratizmu taip pat laikomas toks pareigūnų darbas, kai nevykdomi arba blogai vykdomi įstatymai ar kiti teisės aktai.“

 

9. Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, (toliau – Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklės) 45 punktas – „Į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį: 45.1. į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti; 45.2. į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti; 45.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka; 45.4. į prašymą, nenurodytą Taisyklių 45.1–45.3 papunkčiuose, atsakoma laisva forma.“

 

10. Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389, (toliau – Pataisos įstaigų įrengimo taisyklės) 8 punktas – „Įkalinimo įstaigoje nuteistųjų, kurie priskirti drausmės grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamos šios patalpos: […]; 8.9. laisvalaikio (užsiėmimų) kambarys (kiekvienam būriui); […].“

 

11. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, (toliau – Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos) 3 punktas:

„Eil. Nr.	Baldų ar kito inventoriaus pavadinimas	Norma
3	Užimtumo kambarys
3.1	Stalas	Pagal poreikį
3.2	Suolas arba kėdė, arba taburetė	Pagal poreikį
3.3	Knygų spinta arba lentyna	Pagal poreikį
3.4	Spintelė	Pagal poreikį
3.5	Stendas	Pagal poreikį
3.6	Televizorius	1 vnt.
3.7	Šiukšlių dėžė	1 vnt.“

 

Tyrimo išvados

 

12. Skunde nurodyta, kad Pareiškėjas kreipėsi į LKT, prašydamas įpareigoti LKT Vilniaus kalėjimą drausmės grupės būriui įrengti laisvalaikio užimtumo kambarį su televizoriumi. Tačiau LKT, užuot sprendusi iškeltą problemą, pateikė Pareiškėjui neaktualią informaciją ir nurodė, kad klausimai dėl pageidavimų sprendžiami su Pareiškėją prižiūrinčiu pareigūnu.

 

13. Skundo tyrimo metu LKT Seimo kontrolierę informavo, kad užimtumo patalpų išdėstymas kalėjime yra planuojamas atsižvelgiant į bendrą įstaigos infrastruktūrą, turimas patalpas bei saugumo užtikrinimo ypatumus. Ne kiekviename kalėjimo aukšte yra galimybė įrengti atskiras užimtumo patalpas. LKT Vilniaus kalėjimo gyvenamajame korpuse, kuriame bausmę atlieka Pareiškėjas, užimtumo patalpos su įrengtu televizoriumi nėra (šios pažymos 4.5 ir 4.6 papunkčiai).

LKT taip pat informavo, kad į Pareiškėjo 2025 m. liepos 7 d. prašymą LKT Turto valdymo skyrius atsakė dviem raštais: 2025 m. liepos 22 d. ir 2025 m. rugpjūčio 14 d. (šios pažymos 4.2 papunktis).

 

14. Vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo taisyklių ir Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų nuostatomis, nuteistųjų, kurie priskirti drausmės grupei, gyvenamuosiuose korpusuose kiekvienam būriui turi būti įrengiamas laisvalaikio (užsiėmimų) kambarys su televizoriumi (šios pažymos 10 ir 11 punktai). Tai konstatuota ir Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 7 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI1-1386-1029/2024, išnagrinėtoje pagal Pareiškėjo skundą dėl netinkamų kalinimo sąlygų, įskaitant neužtikrintą Pareiškėjo teisę į laisvalaikio kambarį su televizoriumi jam kalint tuomečiuose Vilniaus pataisos namuose nuo 2020 m. birželio 2 d. iki 2022 m. gegužės 13 d. Pažymėtina, kad sprendime teismas konstatavo neteisėtus pareigūnų veiksmus dėl Pareiškėjo teisės į tinkamai įrengtus laisvalaikio kambarius.

Teisės aktuose nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Į prašymą institucija privalo atsakyti atsižvelgdama į jo turinį. Administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodytas atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos, administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai (šios pažymos 7 ir 9 punktai).

 

15. Kaip minėta, Skundo tyrimo metu LKT patvirtino, kad LKT Vilniaus kalėjimo gyvenamajame korpuse, kuriame bausmę atlieka Pareiškėjas, užimtumo patalpos su įrengtu televizoriumi nėra, todėl galimybės žiūrėti televizorių Pareiškėjas neturi (šios pažymos 4.6 papunktis). LKT taip pat informavo, kad Pareiškėjo gyvenamojoje kameroje yra įrengtas radijo imtuvas, kuriuo galima naudotis ir tokiu būdu gauti informaciją apie įvykius Lietuvoje ir pasaulyje bei visuomenės aktualijas iš visuomenės informavimo priemonių. Be to, Pareiškėjui yra suteikta galimybė naudotis riboto interneto prieiga, lankytis žiniasklaidos bei kituose portaluose ir gauti aktualią informaciją (šios pažymos 4.7 papunktis).

Nors, LKT pateiktais duomenimis, Pareiškėjas gali gauti informaciją apie visuomenės aktualijas, atsižvelgiant į teisės aktuose nustatytus reikalavimus (šios pažymos 10 ir 11 punktai), konstatuotina, kad teisės aktuose numatyta galimybė naudotis laisvalaikio (užsiėmimų) kambariu su televizoriumi Pareiškėjui neužtikrinama nuo 2020 m. birželio 2 d. (su pertraukomis, kai Pareiškėjas kalėjo kitoje įkalinimo įstaigoje). Skundo tyrimo metu duomenų, kad atsakingi pareigūnai būtų ėmęsi veiksmų po to, kai 2024 m. kovo 7 d. teismo sprendime buvo konstatuoti neteisėti pareigūnų veiksmai, pateikta nebuvo.

 

16. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas 2025 m. liepos 7 d. pateikė LKT prašymą (LKT reg. 2025 m. liepos 10 d.), kuriame reikalavo įpareigoti LKT Vilniaus kalėjimą drausmės grupės būryje, kuriam priskirtas Pareiškėjas, įrengti laisvalaikio užimtumo kambarį su televizoriumi.

Į Pareiškėjo prašymą atsakyta LKT Turto valdymo skyriaus 2025 m. liepos 22 d. raštu, t. y. per teisės aktuose nustatytą 20 darbo dienų terminą. Tačiau šiame rašte tik nurodyti du teisės aktai, kuriais vadovaujantis įrengtos LKT Vilniaus kalėjimo bendrojo naudojimo patalpos ir gyvenamosios kameros, taip pat nurodyta, kad, kilus neaiškumų ar pageidavimų, klausimai sprendžiami su prižiūrinčiu pareigūnu (šios pažymos 4.2.1 papunktis). Pareiškėjui pateiktame atsakyme nenurodyta nei koks yra LKT sprendimas, nei kokiomis aplinkybėmis (faktais) ir konkrečiomis teisės aktų nuostatomis remiamasi, t. y. neatsakyta atsižvelgiant į prašymo turinį. Seimo kontrolierės nuomone, atsakyme Pareiškėjui pateiktas pasiūlymas kreiptis į prižiūrintį pareigūną šiuo konkrečiu atveju, kai kreipiamasi dėl laisvalaikio užimtumo kambario su televizoriumi įrengimo, neturi realaus sprendimo perspektyvos, todėl negali būti vertinamas kaip tinkamas patarimas.

2025 m. rugpjūčio 14 d., t. y. jau po to, kai Pareiškėjas kreipėsi su Skundu į Seimo kontrolierę ir Seimo kontrolierė paprašė LKT paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes, LKT Turto valdymo skyrius Pareiškėjui pateikė dar vieną atsakymą į minėtą Pareiškėjo prašymą. LKT Turto valdymo skyriaus 2025 m. rugpjūčio 14 d. rašte paaiškinta, kad, atsižvelgiant į bendrą įstaigos infrastruktūrą, turimas patalpas bei saugumo užtikrinimo ypatumus, aukšte, kur yra laikomi drausmės grupei priskirti nuteistieji, nėra galimybės įrengti laisvalaikio kambario su televizoriumi, todėl Pareiškėjo prašymas netenkinamas (šios pažymos 4.2.2 papunktis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad antrasis raštas (atsakymas) Pareiškėjui pateiktas praėjus 25 darbo dienoms nuo Pareiškėjo prašymo LKT gavimo, t. y. sprendimas dėl prašyme nurodytos problemos priimtas nesilaikant įstatyme nustatyto termino.

Pažymėtina, kad viešojo administravimo subjektas (nagrinėjamu atveju – LKT), be specialiųjų teisės nuostatų, savo veikloje privalo vadovautis viešojo administravimo srityje taikomais viešojo administravimo principais, tarp jų – įstatymo viršenybės, išsamumo, bei laikytis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, kuriuos turi atitikti administracinis sprendimas. Tai apima pareigą atsakyti atsižvelgiant į prašymo turinį, aiškiai ir argumentuotai, nurodant konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo turinį, taip pat faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybes, administracinio sprendimo motyvus, atsakymą pateikti per nustatytą terminą (šios pažymos 7 ir 9 punktai).

Kartu pažymėtina, kad tokia pareigūnų veikla, kai pareigūnai nevykdo arba blogai vykdo įstatymus ar kitus teisės aktus, pareiškėjui pateikiamas klaidinantis ar netinkamas patarimas, yra laikoma biurokratizmu (šios pažymos 8 punktas).

Įvertinus tai, kas paminėta, darytina išvada, kad LKT per teisės aktuose nustatytą terminą Pareiškėjui nepateikė faktinėmis aplinkybėmis ir konkrečiomis teisės aktų nuostatomis pagrįsto LKT sprendimo. Vietoj to buvo pateiktas biurokratiškas atsakymas, kuriame Pareiškėjui duotas patarimas, akivaizdu, nepadedantis Pareiškėjui išspręsti prašyme iškeltos problemos.

 

17. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vienas iš nuteistųjų užimtumo tikslų yra mažinti neigiamą kalinimo įtaką (šios pažymos 6 punktas). Teisės aktuose (šios pažymos 10, 11 punktai) tikslingai nustatyta pareiga įrengti tam tikrus reikalavimus atitinkantį laisvalaikio (užsiėmimų) kambarį kiekvienam būriui. Toks reikalavimas nustatytas siekiant tinkamai užtikrinti nuteistųjų užimtumą, kuris, be kita ko, susijęs su nuteistųjų resocializacija. Seimo kontrolierė atkreipia atsakingų pareigūnų dėmesį į tai, kad nuteistiesiems garantuojamų teisių užtikrinimas kalėjime yra pozityvi valstybės pareiga, o aplinkybės, tokios kaip vietų trūkumas, netinkama kalėjimo infrastruktūra ar saugumo užtikrinimo ypatumai ir pan., neatleidžia kalėjimo administracijos nuo pareigos pasirūpinti tinkama nuteistųjų resocializacija, pasiūlant, be kita ko, ir laisvalaikio praleidimą tinkamai įrengtuose laisvalaikio (užsiėmimų) kambariuose. Ypač atsižvelgiant į tai, kad, Seimo kontrolierės žiniomis, Pareiškėjo laisvalaikio užimtumas nepasižymi veiklų įvairove, o laikas, praleidžiamas už gyvenamosios kameros ribų, yra nepakankamas.

 

18. Atsižvelgiant į tai, kad LKT pareigūnai Pareiškėjui neužtikrino teisės aktuose numatytos galimybės naudotis laisvalaikio (užsiėmimų) kambariu su televizoriumi, o atsakydami į Pareiškėjo prašymą elgėsi biurokratiškai – pirmiausia pateikdami bevertį atsakymą, o LKT sprendimą dėl Pareiškėjo prašyme nurodytos problemos pateikę nesilaikydami teisės aktuose nustatyto termino – konstatuotina, kad Pareiškėjo Skundas yra pagrįstas. Dėl šių priežasčių, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ir teismas yra konstatavęs pareigūnų neteisėtus veiksmus šiuo klausimu, LKT direktoriui rekomenduotina įvertinti visas nepanaudotas galimybes įgyvendinti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, susijusius su laisvalaikio (užsiėmimų) kambarių įrengimu, bei imtis priemonių, kad ateityje LKT pareigūnai, nagrinėdami pareiškėjų prašymus, elgtųsi rūpestingai, įvertintų prašymo turinį ir tais atvejais, kai prašymas netenkinamas, per įstatyme nustatytą terminą pateiktų reikalavimus atitinkantį, pagrįstą sprendimą.

 

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS

 

19. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Seimo kontrolierė nusprendžia X skundą dėl LKT pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su Pareiškėjo prašymo nagrinėjimu, pripažinti pagrįstu.

 

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJos

 

20. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktu, Seimo kontrolierė LKT direktoriui rekomenduoja:

20.1. įvertinti visas nepanaudotas galimybes, siekiant įgyvendinti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, susijusius su laisvalaikio (užsiėmimų) kambarių įrengimu;

20.2. užtikrinti, kad LKT pareigūnai, nagrinėdami pareiškėjų prašymus, įvertintų prašymo turinį, o tais atvejais, kai prašymas netenkinamas, per įstatyme nustatytą terminą pateiktų reikalavimus atitinkantį, pagrįstą sprendimą.

 

Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

 

 

 

Seimo kontrolierė

Erika Leonaitė