aA PAŽYMA DĖL X SKUNDO NR. 4D-2025/2.1-851 PRIEŠ VALSTYBINĘ AKREDITAVIMO SVEIKATOS PRIEŽIŪROS VEIKLAI TARNYBĄ PRIE SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS

SKUNDO ESMĖ

 

1. Seimo kontrolierė 2025 m. liepos 15 d. gavo X (toliau citatose ir tekste – Pareiškėja) skundą dėl Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Tarnyba) pareigūnų veiksmų (neveikimo), Pareiškėjos 2024 m. gegužės 13 d., 2024 m. birželio 25 d. ir 2024 m. liepos 3 d. skundų (toliau citatose ir tekste – 2024 m. pateikti skundai Tarnybai) neišnagrinėjus per Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašo (patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. T1-137; toliau citatose ir tekste – Aprašas) 32 punkte nurodytą terminą (toliau – Skundas).

 

2. Skunde nurodyta:

„Aprašo 32 punkte nurodyta, kad skundai turi būti išnagrinėti per 5 mėnesius. […]. 2024-05-13, 2024-06-25 ir 2024-07-03 pateikiau 2024 m. pateiktus skundus Tarnybai, tačiau jie dar neišnagrinėti.

2024-12-19 išsiaiškinau, kad 2024 m. pateiktus skundus Tarnybai nagrinėja J. B. […]. 2025-06-27 pateikiau oficialią užklausą ir gavau atsakymą, kad skundų nagrinėjimas perduotas kitam specialistui, nors raštą rengė tas pats J.B.“

 

3. Skunde prašoma Seimo kontrolierės „atsakyti ar tai normalu, kad tokia biurokratija Tarnyboje“.

 

TYRIMAS IR IŠVADOS

 

4. Tarnybos 2025 m. liepos 11 d. rašte Nr. D2-7109 (rengėjas J. B.) nurodyta:

„Tarnyba, atsakydama į Jūsų 2025-06-27 raštą, informuoja, kad 2024 m. pateiktų skundų Tarnybai pagrindu yra atliekamas VšĮ Nacionaliniame vėžio institute [toliau – NVI] teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimas.

Tarnyba pažymi, kad 2025 metais 2024 m. pateiktų skundų Tarnybai nagrinėjimas buvo sustabdytas dėl pakartotinio asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo atlikimo, nagrinėjant ankstesnius Jūsų skundus T3-252/2023, T3-313/2023, D1-2299/2023, D1-2722/2023.“ (toliau citatose ir tekste – 2023 m. pateikti skundai Tarnybai).

„Tarnyba apgailestauja dėl vėlavimo nagrinėjant Jūsų 2024 m. pateiktus skundus Tarnybai bei informuoja, kad dėl įvykusių personalo pasikeitimų skundų nagrinėjimas buvo perduotas kitam Pacientų teisių ir paslaugų kokybės skyriaus specialistui bei pažymi, kad bus atlikti visi veiksmai užbaigti skundų nagrinėjimą per kuo trumpesnį laiko tarpą.“

 

5. Seimo kontrolierė, atsižvelgusi į pirmiau nurodytas aplinkybes kreipėsi į Tarnybą, prašydama pateikti informaciją, paaiškinimus, dokumentus, reikalingus Skundo tyrimui.

 

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

 

6. Tarnyba Seimo kontrolierei pateikė informaciją, paaiškinimus, dokumentus (vyriausiosios patarėjos, laikinai vykdančios direktoriaus funkcijas, R. V. 2024 m. gegužės 14 d. raštas Nr. D2-5190, Tarnybos Pacientų teisių ir paslaugų skyriaus vedėjo R. G. 2025 m. rugsėjo 29 d. raštas Nr. D17-134, adresuotas Pareiškėjai):

6.1. Tarnyba, atsakydama į Seimo kontrolierės klausimą, kokiu konkrečiu Tarnybos sprendimu 2025 m. buvo sustabdytas 2024 m. pateiktų skundų Tarnybai nagrinėjimas, ar jis buvo pateiktas Pareiškėjai, jeigu ne – nurodyti priežastis (Seimo kontrolierei pateikti šio Tarnybos sprendimo kopiją), pažymėjo:

„Pareiškėjos 2023 m. pateiktuose skunduose Tarnybai ir 2024 m. pateiktuose skunduose Tarnybai  nurodyta skundžiama asmens sveikatos priežiūros įstaiga – VšĮ Nacionalinis vėžio institutas (toliau – NVI; dabartinis pavadinimas – VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialas Nacionalinis vėžio centras). Tarnyba 2025-02-24 raštu Nr. D2-1816 informavo Pareiškėją, kad jos 2024 m. pateikti skundai Tarnybai yra betarpiškai susiję su asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo (toliau – patikrinimas), atliekamo dėl ankstesnių skundų, rezultatais, todėl Tarnyba pratęs jų nagrinėjimą pabaigusi patikrinimą, atliekamą 2023 m. pateiktų skundų Tarnybai pagrindu.“

6.2. Tarnyba, atsakydama į Seimo kontrolierės prašymą nurodyti Tarnybos sprendimo 2025 m. sustabdyti 2024 m. pateiktų skundų Tarnybai nagrinėjimą teisinį pagrindą, paaiškinti, kodėl jis nebuvo nurodytas Tarnybos 2025 m. liepos 11 d. rašte, bei atsakydama į Seimo kontrolierės klausimą, kokiu teisiniu pagrindu ir dėl kokių priežasčių atliekamas pakartotinis asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimas, nagrinėjant ankstesnius – 2023 m. pateiktus skundus Tarnybai, ir kada jį planuojama užbaigti, informavo:

„2023 m. pateiktų skundų Tarnybai pagrindu buvo atliktas 2022-03-09, 2022-03-14, 2022-05-24, 2022-05-30, 2022-06-23 Pareiškėjai NVI teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimas. 2024-04-03 raštu Nr. D2-3605 Pareiškėjai buvo pateikti 2024-03-29 patikrinimo Nr. T3-252/2023, T3-313/2023, D1-2299/2023, D1-2722/2023 ataskaita Nr. D17-64 ir Tarnybos direktoriaus 2024-03-29 įsakymas Nr. T4-126. Pareiškėja minėtą Tarnybos direktoriaus įsakymą apskundė. Tarnyba, vadovaudamasi Aprašo 35.2 papunkčiu bei Regionų administracinio teismo 2024-02-16 sprendimu administracinėje byloje Nr. I3-12568-414/2024, atnaujino patikrinimą pagal 2023 m. pateiktus skundus Tarnybai dėl Pareiškėjai NVI teiktų paslaugų. Tarnyba 2025-04-18 raštu Nr. D2-3899 Pareiškėjai pateikė atnaujinto patikrinimo ataskaitą Nr. D17-53, kurią Pareiškėja vėl apskundė. Šiuo metu vis dar vyksta bylos nagrinėjimas ir Regionų administracinis teismas nėra priėmęs sprendimo.“

6.3. Tarnyba, atsakydama į Seimo kontrolierės klausimus, kuriam Tarnybos specialistui nagrinėti buvo paskirti 2024 m. pateikti skundai Tarnybai, kada šių skundų nagrinėjimas buvo perduotas kitam Pacientų teisių ir paslaugų kokybės skyriaus (toliau citatose ir tekste – Skyrius) specialistui, kodėl 2024 m. pateiktų skundų Tarnybai nagrinėjimą galimai perdavus kitam Skyriaus specialistui, Tarnybos 2025 m. liepos 11 d. raštą Nr. D2-7109 rengė Tarnybos darbuotojas J. B., paaiškino:

„Tarnyba 2024-05-14, 2024-07-17 raštais Nr. D2-5190, D2-7859 informavo Pareiškėją, kad patikrinimą buvo pavesta atlikti Skyriaus vyriausiajai specialistei V. B. Tarnyba pažymi, kad dėl pasikeitusių aplinkybių nuo 2024-10-21 patikrinimas buvo perduotas to paties Skyriaus vyriausiajam specialistui J. B. Nuo 2025-08-01 vyriausiasis specialistas J. B. nutraukė darbo santykius. 2024 m. pateikti skundai Tarnybai buvo perduoti vyriausiajai specialistei V. B.“

„Tarnybos 2025-07-11 raštą Nr. D2-7109 parengė vyriausiasis specialistas J. B., kadangi jis dar nebuvo nutraukęs darbo santykių, tačiau jau buvo žinoma jų pabaigos data.“

6.4. Tarnyba, atsakydama į Seimo kontrolierės klausimus, ar Apraše nustatyta tvarka buvo pratęstas 2024 m. pateiktų skundų Tarnybai nagrinėjimo terminas, jeigu ne – nurodyti priežastis bei informuoti, kokiu teisiniu pagrindu du iš trijų 2024 m. pateiktų skundų Tarnybai neišnagrinėti daugiau nei per vienerius metus, nurodė:

„Pagal Pareiškėjos 2024 m. pateiktus skundus Tarnybai atliekamas 1 (o ne keli, kaip nurodo Pareiškėja) patikrinimas.“

„Tarnyba 2024-10-11 raštu Nr. D2-10953 informavo Pareiškėją, kad patikrinimo, atliekamo pagal 2024 m. pateiktus skundus Tarnybai, atlikimo terminas buvo pratęstas iki 2025-01-13 bei pateikė jai Tarnybos direktoriaus 2024-10-07 įsakymo Nr. T4-310 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. T3-249/2024, T3-325/2024, D1-2243/2024 atlikimo termino pratęsimo“ elektroninio dokumento nuorašą.

Minėtame Tarnybos direktoriaus įsakyme 2024 m. pateiktų skundų Tarnybai nagrinėjimo termino pratęsimas motyvuojamas Aprašo 33 punktu ir tuo, kad „atvejo įvertinimui yra reikalinga papildoma informacija iš asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikusios įstaigos ir iki 2024-10-13, t. y. asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. T3-249/2024, T3-325/2024, D1-2243/2024 atlikimo 5 mėnesių termino pabaigos, nepavyks jos gauti bei tinkamai įvertinti.“

Tarnyba 2025-01-15 rašte Nr. D2-402, adresuotame Pareiškėjai, paaiškino, kad 2023–2024 m. Tarnyba sulaukė ženkliai padidėjusio pacientų (jų atstovų) skundų srauto, neatitinkančio įstaigos žmogiškųjų išteklių galimybių (dėl personalo trūkumo ir kaitos), todėl patikrinimai dėl objektyvių priežasčių vėlavo bei nurodė, kad Tarnybos nagrinėjami skundai yra nesusiję su turtinės ar neturtinės žalos atlyginimu ir Tarnybos sprendimų pateikimo terminas neriboja paciento teisės dėl jo sveikatai padarytos žalos atlyginimo lygiagrečiai kreiptis į Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo komisiją prie Sveikatos apsaugos ministerijos.“ Tarnyba taip pat pažymėjo, kad „Apgailestaujame dėl patikrinimo vėlavimo, Tarnyboje susiklosčiusi situacija yra sprendžiama pagal esamas galimybes, dėsime maksimalias pastangas pabaigti patikrinimą per galimai trumpiausią laiką.“

6.5. Tarnyba, atsakydama į Seimo kontrolierės siūlymą imtis priemonių kuo skubiau išnagrinėti Pareiškėjos 2024 m. pateiktus skundus Tarnybai, informavo:

„Tarnyba […] dės pastangas kuo skubiau išnagrinėti Pareiškėjos 2024 m.  pateiktus skundus Tarnybai ir pateikti jai atsakymą.“

6.6. Tarnyba Skyriaus 2025 m. rugsėjo 29 d. rašte, adresuotame Pareiškėjai, pažymėjo, kad Pareiškėjos 2024 m. pateiktų skundų Tarnybai pagrindu atliko jai NVI teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą ir pateikė Pareiškėjai asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. T3-249/2024, T3-325/2024, D1-2243/2024 ataskaitą Nr. D17-134 (toliau – Ataskaita).

Ataskaitoje, be kita ko, konstatuota, kad „2023-07-17 Pareiškėjai NVI asmens sveikatos priežiūros paslaugos „buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus“, kad NVI Pareiškėjai „atsakymus pateikė nepažeidžiant Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalies, nustatančios, kad sveikatos priežiūros įstaiga, gavusi paciento skundą, privalo jį išnagrinėti ir raštu pranešti pacientui apie nagrinėjimo rezultatus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų, reikalavimų“ ir kt.

Tarnyba įspėjo sveikatos priežiūros įstaigą „dėl Ataskaitos išvadų 1 punkte nurodytų teisės akto ir vidaus dokumento pažeidimų“ bei nurodė Ataskaitos apskundimo tvarką („per vieną mėnesį nuo Ataskaitos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Regionų administraciniam teismui […]“).

Tarnyba atsiprašė Pareiškėjos „dėl Ataskaitos pateikimo vėlavimo.“

 

7. Pareiškėja 2025 m. spalio 1 d. telefonu informavo, kad rengia skundą teismui dėl Ataskaitos, nes, jos nuomone, šiame dokumente nurodytos kai kurios aplinkybės neatitinka faktiškai buvusių aplinkybių.

 

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

 

8. Konstitucijos 5 straipsnis – „[…]. Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.“

 

9. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo:

23 straipsnis „Teisė pateikti skundą dėl paciento teisių pažeidimo (išskyrus dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo)“ – „2. […] Išsamius skundui ir dokumentams, teikiamiems su skundu, keliamus reikalavimus nustato sveikatos apsaugos ministras. […]. 5. Pacientas su skundu dėl jo pažeistų teisių, susijusių su asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumu ir kokybe, gynimo turi teisę kreiptis į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos […]. Į šioje dalyje nurodytas institucijas pacientas turi teisę kreiptis, tik jeigu nesutinka su asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje, jo manymu, jo teisės buvo pažeistos, sprendimu, priimtu išnagrinėjus jo skundą, arba jeigu jo skundas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje nepriimamas nagrinėti […]. Šioje dalyje nurodytais atvejais pacientas turi teisę kreiptis ir tiesiai į teismą, taip pat skųsti teismui šioje dalyje nurodytų institucijų veiksmus ar neveikimą nagrinėjant jo skundą.“

 

10. Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ):

1 straipsnio 2 dalis – „Šio įstatymo antrojo ir trečiojo skyrių nuostatos viešojo administravimo subjektams, atliekantiems funkcijas pagal kituose įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytą tvarką, taikomos tiek, kiek jų veiklos priimant administracinius sprendimus, teikiant administracines paslaugas, priimant ir nagrinėjat prašymus ar skundus nenustato kiti tokią veiklą reglamentuojantys įstatymai, Europos Sąjungos teisės aktai ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.“

3 straipsnis „Viešojo administravimo principai“ – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: […] 4) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais […].“

10 straipsnio „Administracinių sprendimų priėmimas“ 4 dalis – „Viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Jeigu prašymas ar skundas gautas po darbo valandų, poilsio ar šventės dieną, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.“

11 straipsnio „Prašymų ir skundų administraciniam sprendimui priimti pateikimas ir nagrinėjimas“ 1 dalis – „Asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles.“

 

11. Seimo kontrolierių įstatymo (toliau – SKĮ):

3 straipsnis „Seimo kontrolierių veiklos tikslai“ – „Seimo kontrolierių veiklos tikslai: 1) ginti žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, užtikrinantį žmogaus teises ir laisves, prižiūrėti, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms; […].“

12 straipsnio „Seimo kontrolierių tiriami skundai“ 1 dalis – „Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje. […]“.

22 straipsnio „Seimo kontrolieriaus sprendimai“ 1 dalis – „Seimo kontrolierius, atlikęs tyrimą, priima sprendimą: 1) pripažinti skundą pagrįstu […].“

 

12. Sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. V-839 patvirtintų Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų:

18 punktas – „Tarnyba, siekdama Tarnybos nuostatų 11.7 papunktyje nurodyto veiklos tikslo, atlieka šias funkcijas: 18.1. prižiūri, kaip laikomasi teisės aktų, susijusių su pacientų teisėmis, reikalavimų; 18.2. vykdo pacientų teisių priežiūrą, nagrinėja pacientų skundus, prašymus, pareiškimus; 18.3. teikia rekomendacijas asmens sveikatos priežiūros įstaigoms pacientų teisių priežiūros klausimais.“

20 punktas – „Tarnyba taip pat atlieka šias funkcijas: […] 20.5. pagal kompetenciją rengia ir dalyvauja rengiant įstatymus, Vyriausybės nutarimus, sveikatos apsaugos ministro įsakymus ir kitus teisės aktus, susijusius su […] sveikatos priežiūros paslaugų kokybės, pacientų saugos reglamentavimu […].“

 

13. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus (vadovaujantis Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. V-839 18.1, 18.2, 18.3 papunkčiais) 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. T1-137 patvirtinto Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašo (Tarnybos direktoriaus 2024 m. balandžio 29  d. įsakymo Nr. T1-151 redakcija; Aprašas):

32 punktas – „Skundo nagrinėjimas Tarnyboje turi būti baigtas per 5 mėnesius nuo Skundų vertinimo grupės sprendimo priimti skundą nagrinėti.“

33 punktas – „Tarnybos direktoriaus įsakymu skundo nagrinėjimo 5 mėnesių terminas motyvuotai gali būti pratęstas papildomam ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui dėl: 33.1. nagrinėjamo atvejo sudėtingumo (ilgas tiriamųjų paslaugų teikimo laikotarpis, Pareiškėjas skundžia daugiau nei vieną asmens sveikatos priežiūros įstaigą, didelis skundžiamų aplinkybių kiekis, klinikinis atvejo sudėtingumas); 33.2. Patikrinimo atlikimo metu paaiškėjus poreikiui gauti papildomą informaciją iš kitų asmens sveikatos priežiūros  įstaigų ar valstybinių institucijų; 33.3. Patikrinimo atlikimo metu paaiškėjus poreikiui gauti medicinos specialistų-konsultantų išvadas ir iki patikrinimo termino pabaigos nepavykus gauti išvadų ir (ar) jų tinkamai įvertinti; 33.4. kitų objektyvių priežasčių.“

34 punktas – „Pareiškėjui informacija apie Tarnybos priimtą sprendimą pratęsti skundo nagrinėjimo terminą išsiunčiama per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo. […].“

35 punktas – „Skundas, dėl kurio yra priimtas šio aprašo 39 punkte nurodytas Tarnybos sprendimas, pradedamas nagrinėti iš naujo, taikant 3 mėnesių terminą, kai: […] 35.2. paaiškėja patikrinimo ataskaitos turinio faktinės ir (ar) teisinės klaidos, reikšmingos Tarnybos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.“

39 punktas – „Patikrinimas baigiamas patvirtinant patikrinimo ataskaitą. Patikrinimo ataskaitoje gali būti teikiamos rekomendacijos asmens sveikatos priežiūros įstaigai dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir (ar) kokybės gerinimo. […].“

 

Tyrimui reikšminga teismų praktika

 

14. Konstitucinio Teismo praktika:

2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas – „Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir tai, kad turi būti užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės, kad visos valstybės valdžią įgyvendinančios ir kitos valstybės ir savivaldybių institucijos, visi pareigūnai turi veikti remdamiesi teise […]. Neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. […]. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. […].“

„Valstybės tarnybos sistemos, valdžios įstaigų darbas turi būti organizuotas taip, kad į valdžios įstaigas, valstybės tarnautojus kreipęsi žmonės nepatirtų savivalės, piktnaudžiavimo, biurokratizmo, kad jų reikalai būtų nagrinėjami ir sprendžiami nevilkinant.“

„Poįstatyminiu teisės aktu yra realizuojamos įstatymo normos, todėl poįstatyminiu teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis, nes taip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu (Konstitucinio teismo 2002-08-21 nutarimas); pažymėtina tai, kad poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai, jie turi būti priimami remiantis įstatymais, nes poįstatyminis teisės aktas, yra įstatymo normų taikymo aktas nepriklausomai nuo to, ar tas aktas yra vienkartinio  (ad hoc) taikymo, ar nuolatinio galiojimo (Konstitucinio teismo 2003-12-30 nutarimas).“

2009 m. birželio 22 d. nutarimas – „Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja visų teisės aktų hierarchiją ir neleidžia poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykių, kurie turi būti reguliuojami tik įstatymu, taip pat poįstatyminiais teisės aktais nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme, nebūtų grindžiamas įstatymais (Konstitucinio Teismo 2006-03-14 nutarimas), nes taip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminiu teisės aktų atžvilgiu (Konstitucinio Teismo 2002-08-21 nutarimas).“

2022 m. spalio 12 d. nutarimas – „Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu; […] Kai kada poreikį įstatymų nustatytą teisinį reguliavimą detalizuoti ir sukonkretinti poįstatyminiuose teisės aktuose gali lemti būtinumas teisėkūroje remtis specialiomis žiniomis ar specialia (profesine) kompetencija (inter alia 2005 m. vasario 7 d., 2007 m. gegužės 5 d., 2020 m. gruodžio 7 d. nutarimai), tačiau, kaip ne kartą yra pabrėžęs Konstitucinis Teismas, jokiomis aplinkybėmis poįstatyminiais teisės aktais negalima nustatyti asmens teisės atsiradimo sąlygų, riboti teisės apimties; poįstatyminiais teisės aktais negalima nustatyti ir tokio su žmogaus teisėmis, jų įgyvendinimu susijusių santykių teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme. […].“

 

15. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika:

2012 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁵⁰²-1605/2012 – „Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999-05-11, 2004-12-13 nutarimai, 2004-11-05 išvada). Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-05-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A¹⁰-655/2005). […] kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.).“

2012 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2327/2012 – „Viešojo administravimo subjektui praleidus įstatyme ar kitame teisės akte nustatytą administracinio sprendimo priėmimo terminą, galima konstatuoti viešojo administravimo subjekto neveikimą, tai suteikia teisę asmeniui ginti savo teises kreipiantis su skundu.“

2023 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-261-575/2023 – „Pagal esamą administracinių teismų praktiką, asmuo, nepriklausomai nuo dokumento, kuriuo kreipiasi į viešojo administravimo subjektą, pobūdžio (skundas, pareiškimas, prašymas), turi teisę, kad šis kreipimasis būtų išnagrinėtas ir į jį būtų atsakyta teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-651-624/2018).“

2025 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr.eAS-39-520/2025 – „Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, veikla vykdoma tik jiems priskirtos kompetencijos ribose, bet kokie viešojo administravimo subjektų veiksmai ar sprendimai, priimti viršijant nustatytą kompetenciją, pripažįstami neteisėtais (žr., pvz., LVAT 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr.A756-1486/2010; kt.).Akcentuotina, kad viešojoje teisėje veikiantys įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems yra suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, todėl plečiamas valdymo institucijų kompetencijos aiškinimas yra negalimas (žr., pvz., LVAT 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A14-1052/2007; kt.).Viešojo administravimo subjektui galioja administracinės teisės principas, nustatantis, jog viešojo administravimo subjektui leidžiama tiek, kiek nustato įstatymas.“

2025 m. birželio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr.3-66-3-00002-2025-9 – „10. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuosekliai pažymi viešojo administravimo subjektų pareigą veikti aukštesnės galios teisės aktais suteiktos kompetencijos ribose. Viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, veikla vykdoma tik jiems priskirtos kompetencijos ribose, o atitinkamam teisėkūros subjektui viršijus jam teisės aktais suteiktą kompetenciją ir priėmus norminį administracinį aktą, kurį jis nėra įgaliotas priimti, kartu pažeidžiamas ir Konstitucijos preambulėje įtvirtintas teisinės valstybės principas (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 25 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-7-662/2024 30 p. ir jame nurodytą jurisprudenciją). Teisėkūros subjektai negali viršyti jiems pavestų įgaliojimų administracinio reglamentavimo (teisėkūros) srityje, o įgyvendindami šiuos įgaliojimus privalo paisyti konstitucinio teisinės valstybės principo suponuojamų reikalavimų, inter alia (be kita ko) nepažeisti teisės aktų hierarchijos, įstatymų viršenybės imperatyvų ir įstatymo įgyvendinamajame teisės akte nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris nekonkuruotų, neprieštarautų įstatyme nustatytajam, kuris būtų grindžiamas įstatymu ir jį detalizuotų tik įstatyme nustatytose ribose (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 25 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-7-662/2024 28 p. ir jame nurodytą jurisprudenciją). […].

Vadovaujantis Įstatymo 6 straipsnio 5 dalimi (kuri, kaip vienas iš Įsakymo priėmimo pagrindų yra nurodytas jo (Įsakymo) preambulėje (teisingumo ministro 2020 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 1R-357 redakcija) civilinės būklės aktų įrašų turinys, jų sudarymo, taisymo, keitimo, papildymo, atkūrimo ir anuliavimo tvarka nustatoma Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse (nagrinėjamu atveju – Taisyklės), kurias tvirtina teisingumo ministras (Įstatymo 3 str. 1 d.). […]. Tačiau, kiek tai susiję su šioje norminėje administracinėje byloje atliktinu tyrimu, šiomis bei kitomis Įstatymo nuostatomis įtvirtinta teisingumo ministro kompetencija iš esmės yra apribota civilinės būklės aktų įrašų anuliavimo tvarkos patvirtinimu, bet ne pačių šio anuliavimo pagrindų nustatymu. Nesant jokių kitų įstatymų nuostatų, nėra jokio objektyvaus pagrindo pripažinti, kad Įstatymų leidėjas, eksplicitiškai ir aiškiai įtvirtinęs, jog civilinės būklės aktų įrašai gali būti anuliuojami Įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje nustatytais pagrindais (Įstatymo 6 str. 2 d.) bei nustatęs baigtinį šių pagrindų sąrašą, (tiesiogiai ar netiesiogiai) būtų pavedęs ar įgaliojęs teisingumo ministrą nustatyti papildomus, t. y. Įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje nenumatytus, civilinės būklės aktų įrašų anuliavimo, atliekamo civilinės metrikacijos įstaigų, pagrindus.

Tikrinama Taisyklių nuostata, t. y. poįstatyminiu aktu, išplėsdamas įstatymų leidėjo nustatytus civilinės būklės aktų įrašų anuliavimo pagrindus, teisingumo ministras, be kita ko, iš esmės įtvirtino su žmogaus teisių įgyvendinimu susijusių santykių teisinį reguliavimą, kuris konkuruoja su nustatytuoju įstatyme, kas inter alia neatitinka iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 5 d., 2022 m. spalio 12 d., 2023 m. sausio 24 d. nutarimus).

Šiomis aplinkybėmis konstatuotina, kad teisingumo ministras, Taisyklių 145.5 papunktyje nustatydamas papildomą (Įstatyme nenustatytą) civilinės būklės akto įrašo anuliavimo pagrindą, viršijo savo kompetenciją (veikė ultra vires) bei nepaisė iš konstitucinio teisinės valstybės principo išplaukiančio įpareigojimo teisėkūros subjektams leidžiant teisės aktus neviršyti savo įgaliojimų, taip pat priimant poįstatyminius aktus remtis įstatymais. Tai sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, jog šis Taisyklių papunktis prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.“

 

Tyrimo išvados

 

16. Apibendrinus Skundo turinį konstatuotina, kad Pareiškėja skundžiasi tuo, kad Tarnyba iki Skundo pateikimo Seimo kontrolierei dienos nebuvo išnagrinėjusi Pareiškėjos skundų Tarnybai, t. y. nesilaikė Apraše nustatyto 5 mėnesių skundų nagrinėjimo termino (pažymos 2 punktas).

 

17. Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad „valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“ (pažymos 8 punktas).

Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje. Seimo kontrolierių vienas iš veiklos tikslų – ginti žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, užtikrinantį žmogaus teises ir laisves, prižiūrėti, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms (pažymos 11 punktas).

Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs (pažymos 14 punktas), kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir tai, kad turi būti užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės, kad visos valstybės institucijos, visi pareigūnai turi veikti remdamiesi teise, kad neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Valstybės tarnybos sistemos, valdžios įstaigų darbas turi būti organizuotas taip, kad į valdžios įstaigas, valstybės tarnautojus kreipęsi žmonės nepatirtų savivalės, piktnaudžiavimo, biurokratizmo.

Iš konstitucinio imperatyvo „valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“ kildinamas atsakingo valdymo (gero administravimo) principas. Šis principas yra teisinės sistemos pamatinis principas, viešojo sektoriaus subjektai yra saistomi jo reikalavimų. Gero administravimo principas labai platus, be kita ko, reiškiantis, kad valdžios įstaigos turi pareigą imtis aktyvių veiksmų, padėti, reikalus tvarkyti teisingai, per kiek įmanoma trumpesnį laiką, elgtis atidžiai, apdairiai, rūpestingai ir pan.

Taigi, apibendrinant, viešosios teisės subjektai yra saistomi konstitucinių teisės principų – teisinės valstybės, teisės viršenybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms ir kt., taip pat gero administravimo, atsakingo valdymo principų. Teismų jurisprudencijoje pabrėžiama valdžios įstaigų pareiga laikytis konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, skaidrumo ir kt.).

 

18. LVAT yra konstatavęs, kad asmuo, nepriklausomai nuo dokumento, kuriuo kreipiasi į viešojo administravimo subjektą, pobūdžio (skundas, pareiškimas, prašymas), turi teisę, kad šis kreipimasis būtų išnagrinėtas ir į jį būtų atsakyta teisės aktų nustatyta tvarka. Tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Viešojo administravimo subjektui praleidus įstatyme ar kitame teisės akte nustatytą administracinio sprendimo priėmimo terminą, galima konstatuoti viešojo administravimo subjekto neveikimą, tai suteikia teisę asmeniui ginti savo teises kreipiantis su skundu (pažymos 15 punktas).

Vadovaujantis Tarnybos nuostatais, Tarnyba prižiūri, kaip laikomasi teisės aktų, susijusių su pacientų teisėmis, reikalavimų, vykdo pacientų teisių priežiūrą, nagrinėja pacientų skundus, prašymus, pareiškimus, teikia rekomendacijas asmens sveikatos priežiūros įstaigoms pacientų teisių priežiūros klausimais ir kt. (pažymos 12 punktas).

Vadovaujantis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio 5 dalimi, pacientas su skundu dėl jo pažeistų teisių, susijusių su asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumu ir kokybe, gynimo turi teisę kreiptis į Tarnybą, jeigu nesutinka su asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje, jo manymu, jo teisės buvo pažeistos, sprendimu, priimtu išnagrinėjus jo skundą, arba jeigu jo skundas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje nepriimamas nagrinėti. Pacientas turi teisę kreiptis ir tiesiai į teismą, taip pat skųsti teismui Tarnybos veiksmus ar neveikimą nagrinėjant jo skundą (pažymos 9 punktas).

Vadovaujantis Aprašu, skundo nagrinėjimas Tarnyboje turi būti baigtas per 5 mėnesius nuo skundų vertinimo grupės sprendimo priimti skundą nagrinėti. Tarnybos direktoriaus įsakymu skundo nagrinėjimo 5 mėnesių terminas motyvuotai gali būti pratęstas papildomam ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui (pvz., patikrinimo atlikimo metu paaiškėjus poreikiui gauti medicinos specialistų-konsultantų išvadas ir iki patikrinimo termino pabaigos nepavykus gauti išvadų ir (ar) jų tinkamai įvertinti bei kitų objektyvių priežasčių). Pareiškėjui per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos turi būti pranešta apie Tarnybos priimtą sprendimą pratęsti skundo nagrinėjimo terminą.

Sveikatos priežiūros įstaigos veiklos patikrinimas pagal paciento skundą baigiamas patvirtinant patikrinimo ataskaitą, kurioje gali būti teikiamos rekomendacijos asmens sveikatos priežiūros įstaigai dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir (ar) kokybės gerinimo (Aprašo redakcija, galiojusi Pareiškėjos skundų Tarnybai pateikimo metu; pažymos 13 punktas).

Pažymėtina, kad Apraše nebuvo ir nėra nustatyta Tarnybos teisė, esant tam tikroms aplinkybėms, sustabdyti skundų Tarnybai nagrinėjimą.

VAĮ nustato bendruosius principus ir reikalavimus (tvarką, terminus), susijusius su asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimu viešojo administravimo institucijose, administracinių sprendimų priėmimu ir pan., o kitokie (specialieji) principai, reikalavimai (tvarka, terminai) gali būti nustatyti kituose įstatymuose. Nesant specialiojo teisinio reguliavimo, taikytini bendrieji principai ir reikalavimai. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nėra nustatyta specialiųjų nuostatų, susijusių su asmenų (pacientų) skundų dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų nagrinėjimo tvarka, terminais.

Vadovaujantis VAĮ įtvirtintu įstatymo viršenybės principu (pažymos 10 punktas), administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Remiantis LVAT praktika (pažymos 15 punktas), viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, veikla vykdoma tik pagal jiems priskirtą kompetenciją, bet kokie viešojo administravimo subjektų veiksmai ar sprendimai, priimti viršijant nustatytą kompetenciją, pripažįstami neteisėtais, visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems yra suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, todėl plečiamas valdymo institucijų kompetencijos aiškinimas yra negalimas, viešojo administravimo subjektui galioja administracinės teisės principas, nustatantis, jog viešojo administravimo subjektui leidžiama tiek, kiek nustato įstatymas.

 

19. Apibendrinus šio tyrimo metu gautą informaciją, konstatuotina:

19.1. Pareiškėja 2024 m. gegužės 13 d., 2024 m. birželio 25 d. ir 2024 m. liepos 3 d. pateikė 2024 m. pateiktus skundus Tarnybai, pagal kuriuos buvo atliekamas vienas NVI teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimas (pažymos 6.4 papunktis). Minėtas patikrinimas nebuvo atliktas ir 2024 m. pateikti skundai Tarnybai nebuvo išnagrinėti per 5 mėnesius, kaip nustatyta Apraše.

Tarnyba Apraše nustatyta tvarka 2024 m. spalio 11 d. raštu informavo Pareiškėją, kad patikrinimo, atliekamo pagal jos 2024 m. pateiktus skundus Tarnybai, atlikimo terminas buvo pratęstas iki 2025 m. sausio 13 d. (papildomai 3 mėnesiams). Rašte Tarnyba pateikė Tarnybos direktoriaus 2024 m. spalio 7 d. motyvuoto sprendimo – įsakymo Nr. T4-310 dėl patikrinimo pagal Pareiškėjos 2024 m. pateiktus skundus Tarnybai atlikimo termino pratęsimo – nuorašą (pažymos 6.4 papunktis).

Pažymėtina, kad Tarnyba 2024 m. pateiktų skundų Tarnybai neišnagrinėjo ir iki 2025 m. sausio 13 d., taigi, pažeidė Aprašo reikalavimus, maksimalų Apraše nustatytą pacientų skundų nagrinėjimo 8 mėnesių terminą.

Tarnyba, pasibaigus Apraše nustatytam maksimaliam 2024 m. pateiktų skundų Tarnybai nagrinėjimo terminui, 2025 m. sausio 15 d. raštu kreipėsi į Pareiškėją ir paaiškino, kodėl per nustatytus terminus neišnagrinėjo 2024 m. pateiktų skundų Tarnybai (Tarnyba „sulaukė ženkliai padidėjusio pacientų skundų srauto, neatitinkančio įstaigos žmogiškųjų išteklių galimybių (dėl personalo trūkumo ir kaitos), todėl patikrinimai dėl objektyvių priežasčių vėluoja“ pažymos 6.4 papunktis).

Pastebėtina, kad tokie Tarnybos pateikti paaiškinimai vertintini kritiškai. Tarnybos nurodytos jos veiklos organizavimo problemos, sudarančios prielaidas pažeisti gero administravimo, atsakingo valdymo, tarnavimo žmonėms principų reikalavimus, nėra įvardytos teisės aktuose, kaip pateisinančios Apraše nustatytų pacientų skundų maksimalių nagrinėjimo terminų nesilaikymą.

19.2. Tarnyba, 2025 metais priėmusi sprendimą sustabdyti Pareiškėjos 2024 m. pateiktų skundų Tarnybai nagrinėjimą, apie tai jos neinformavo savo iniciatyva po sprendimo priėmimo. Tik Pareiškėjai 2025 m. birželio 27 d. raštu kreipusis į Tarnybą, ši 2025 m. liepos 11 d. raštu pranešė, kad 2025 metais Pareiškėjos pateiktų skundų Tarnybai nagrinėjimas buvo sustabdytas dėl pakartotinio asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo, atliekamo nagrinėjant ankstesnius – 2023 metų – jos skundus. Tačiau atsakyme nebuvo nurodytas tokio Tarnybos sprendimo teisinis pagrindas. Tarnyba taip pat minėtu raštu informavo Pareiškėją, kad jos 2024 m. pateiktų skundų Tarnybai nagrinėjimas perduotas kitam Tarnybos specialistui, o šio tyrimo metu paaiškino šių skundų perdavimo nagrinėti skirtingiems Tarnybos specialistams aplinkybes (pažymos 4 punktas ir 6.3 papunktis).

Pažymėtina, kad Tarnyba šio tyrimo metu, nepaisydama Seimo kontrolierės prašymo, taip pat nenurodė teisinio pagrindo, kuriuo remiantis buvo sustabdytas Pareiškėjos skundų Tarnybai nagrinėjimas (pažymos 6.1 ir 6.2 papunkčiai).

Atsižvelgus į pirmiau nurodytas aplinkybes ir į tai, kad Apraše, kituose teisės aktuose nenustatyta Tarnybos teisė, esant tam tikroms aplinkybėms, sustabdyti skundų Tarnybai nagrinėjimą, o Tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektas, savo veiklą privalo vykdyti tik pagal jai nustatytą kompetenciją, konstatuotina, kad šiuo atveju Tarnyba, priimdama sprendimą sustabdyti Pareiškėjos skundų Tarnybai nagrinėjimą, viršijo jai suteiktus įgaliojimus.

19.3. Tarnyba šio tyrimo metu atsižvelgė į Seimo kontrolierės siūlymą imtis priemonių kuo skubiau išnagrinėti Pareiškėjos 2024 m. pateiktus skundus Tarnybai (pažymos 6.5 papunktis) ir 2025 m. rugsėjo 29 d. baigė nagrinėti šiuos skundus, pateikė Pareiškėjai Ataskaitą ir atsiprašė dėl jos pateikimo vėlavimo (pažymos 6.6 papunktis).

 

20. Apibendrinus pirmiau pateiktas išvadas, konstatuotina, kad netoleruotina tokia situacija, kai dėl Tarnybos vidaus administravimo problemų sudaromos prielaidos pažeisti itin jautrios asmenų grupės – pacientų – teises į gerą viešąjį administravimą.

Atsižvelgus į šio tyrimo metu nustatytus Tarnybos viešojo administravimo trūkumus (2024 m. pateikti skundai Tarnybai neišnagrinėti per maksimalų Apraše nustatytą pacientų skundų nagrinėjimo 8 mėnesių terminą, priimant sprendimą sustabdyti Pareiškėjos skundų Tarnybai nagrinėjimą, viršyta Tarnybos kompetencija), darytina išvada, kad nagrinėjant Pareiškėjos 2024 m. pateiktus skundus Tarnybai buvo pažeistos Pareiškėjos teisės į gerą viešąjį administravimą, taigi, Skundas pripažintinas pagrįstu.

 

21. Seimo kontrolierė atkreipia Tarnybos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos dėmesį į tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsniu, teisėkūroje dalyvaujantys subjektai privalo laikytis teisėkūros principų, kurie išreiškia tam tikrus imperatyvius reikalavimus, keliamus teisėkūroje dalyvaujantiems subjektams, siekiant sukurti vientisą, nuoseklią, darnią ir veiksmingą teisės sistemą (pvz., pagarbos asmens teisėms ir laisvėms, aiškumo, sistemiškumo ir kt.), teisės aktų nuostatos turi užtikrinti ir negali paneigti Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų asmens teisių ir laisvių, teisėtų interesų, teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas; teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams.

Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo praktiką vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinio saugumo principas. Jis reiškia valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus bei teisėtus lūkesčius. Teisinis reguliavimas privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai. Žemesnio lygmens teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnio lygmens teisės aktams. Teisinio saugumo principo turi laikytis visos valstybinės valdžios institucijos, poįstatyminiu teisės aktu yra realizuojamos įstatymo normos, todėl poįstatyminiu teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis, nes taip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu. Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja visų teisės aktų hierarchiją ir neleidžia poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykių, kurie turi būti reguliuojami tik įstatymu, taip pat poįstatyminiais teisės aktais nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme, nebūtų grindžiamas įstatymais. Pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu, jokiomis aplinkybėmis poįstatyminiais teisės aktais negalima nustatyti asmens teisės atsiradimo sąlygų, riboti teisės apimties (pažymos 14 punktas).

LVAT savo praktikoje nuosekliai pažymi viešojo administravimo subjektų pareigą veikti aukštesnės galios teisės aktais suteiktos kompetencijos ribose. Viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, veikla vykdoma tik jiems priskirtos kompetencijos ribose, o atitinkamam teisėkūros subjektui viršijus jam teisės aktais suteiktą kompetenciją ir priėmus norminį administracinį aktą, kurį jis nėra įgaliotas priimti, kartu pažeidžiamas ir Konstitucijos preambulėje įtvirtintas teisinės valstybės principas. Teisėkūros subjektai negali viršyti jiems pavestų įgaliojimų administracinio reglamentavimo (teisėkūros) srityje, o įgyvendindami šiuos įgaliojimus privalo paisyti konstitucinio teisinės valstybės principo suponuojamų reikalavimų, inter alia (be kita ko) nepažeisti teisės aktų hierarchijos, įstatymų viršenybės imperatyvų ir įstatymo įgyvendinamajame teisės akte nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris nekonkuruotų, neprieštarautų įstatyme nustatytajam, kuris būtų grindžiamas įstatymu ir jį detalizuotų tik įstatyme nustatytose ribose (pažymos 15 punktas).

Pastebėtina, kad VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos, kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų (pažymos 10 punktas). VAĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisykles. Šių taisyklių 3 punkte nustatyta, kad nuostatos, kurios nėra įtvirtintos įstatymuose ir kituose teisės aktuose, tačiau yra reikalingos sklandžiam asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimui ir asmenų aptarnavimui institucijoje, taip pat nuostatos, kurių reikia tinkamam taisyklių įgyvendinimui, gali būti reglamentuotos institucijos vadovo priimtu vidaus administravimo aktu. Pažymėtina, kad šios nuostatos jokia forma negali bloginti besikreipiančių į instituciją asmenų padėties.

Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nustatyta, kad išsamius skundui ir dokumentams, teikiamiems su paciento skundu, keliamus reikalavimus nustato sveikatos apsaugos ministras, tačiau šiame įstatyme nėra nustatyta, kad sveikatos apsaugos ministras, Tarnyba nustato pacientų skundų nagrinėjimo terminus.

Taigi, specialiajame įstatyme – Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme – nenustačius kito, nei nustatyta VAĮ, pacientų skundų Tarnyboje nagrinėjimo termino, neįgaliojus Tarnybos direktoriaus nustatyti specialius pacientų skundo nagrinėjimo terminus, Tarnyboje nagrinėjamiems pacientų skundams turėtų būti taikomas VAĮ nustatytas skundų nagrinėjimo terminas.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus teisės aktus ir teismų praktiką, pripažintina, kad Tarnybos vadovas turi teisę patvirtinti Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašą (Aprašas), kaip Tarnybos vidaus administravimo aktą, tačiau Aprašo  nuostatos jokia forma negali bloginti besikreipiančių į Tarnybą asmenų padėties, šiuo atveju, nustatyti ilgesnių nei nustatyta VAĮ, pacientų prašymų, skundų nagrinėjimo terminų.

Pažymėtina, kad ir Tarnybos direktorius, tvirtindamas Aprašą, nurodė, kad vadovaujasi Tarnybos nuostatų 18.1, 18.2, 18.3 papunkčiais, kuriuose neapibrėžti Tarnybos direktoriaus įgaliojimai nustatyti pacientų skundų nagrinėjimo terminus (pažymos 12 ir 13 punktais).

Vadovaujantis VAĮ įtvirtintu įstatymo viršenybės principu (pažymos 10 punktas), įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Remiantis LVAT praktika (pažymos 15 punktas), viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, veikla vykdoma tik pagal jiems priskirtą kompetenciją, bet kokie viešojo administravimo subjektų veiksmai ar sprendimai, priimti viršijant nustatytą kompetenciją, pripažįstami neteisėtais, visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems yra suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, todėl plečiamas valdymo institucijų kompetencijos aiškinimas yra negalimas, viešojo administravimo subjektui galioja administracinės teisės principas, nustatantis, jog viešojo administravimo subjektui leidžiama tiek, kiek nustato įstatymas.

Kaip minėta pirmiau, kitokie, nei nustatyta VAĮ, terminai gali būti nustatyti kituose įstatymuose, tačiau kituose įstatymuose (pvz. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme) nėra nustatyta specialiųjų nuostatų, susijusių su asmenų (pacientų) skundų dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų nagrinėjimo tvarka, terminais, taip pat nėra suteikti įgaliojimai Tarnybai nustatyti kitokius terminus. Kaip nustatyta šio skundo tyrimo metu, viešojo administravimo subjekto – Tarnybos sprendimas dėl paciento skundo pateikiamas vėliau nei į kitus viešojo administravimo subjektus besikreipiantiems asmenims pagal VAĮ.

Atsižvelgus į pirmiau nurodytas aplinkybes, vertintina, kad Tarnybos direktorius, nustatydamas papildomas (įstatymuose nenustatytas) Aprašo nuostatas, susijusias su pacientų skundų ilgesniais, nei nustatyta VAĮ skundų nagrinėjimo terminais, neturėdamas teisės aktuose nustatytų įgaliojimų nustatyti pacientų skundų nagrinėjimo terminus, viršijo savo kompetenciją (veikė ultra vires) bei nepaisė iš konstitucinio teisinės valstybės principo išplaukiančio įpareigojimo teisėkūros subjektams leidžiant teisės aktus neviršyti savo įgaliojimų, taip pat priimant poįstatyminius aktus remtis įstatymais.

Atsižvelgus į tai, kad pacientai yra ypač jautri asmenų grupė, kurių sveikatos būklė priklauso nuo sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir jų kokybės, todėl esant paciento skundui dėl jam suteiktų paslaugų kokybės, paslaugų prieinamumo, Tarnybos sprendimo priėmimo terminas yra itin svarbus (lemiantis, ar jie sulauks Tarnybos sprendimo dėl jų skundo). Manytina, kad atsižvelgus į pacientų skundų tyrimo sudėtingumą, gali būti nustatyti specialūs šių skundų nagrinėjimo terminai, ilgesni nei nustatyti VAĮ, tačiau jie turėtų būti nustatyti įstatymu.

Pastebėtina, kad dėl pirmiau nurodytų priežasčių ir tam tikra pacientų skundų nagrinėjimo tvarka, susijusi su pacientų teisėmis, taip pat turėtų būti patvirtinta įstatymu, jeigu VAĮ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių nuostatos nesuponuoja tinkamo, išsamaus ir sklandaus pacientų skundų išnagrinėjimo (pvz., yra pagrįstas poreikis, esant tam tikroms aplinkybėms, stabdyti pacientų skundų nagrinėjimą ir kt.).

Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių sveikatos apsaugos ministrui teiktina atitinkama rekomendacija.

 

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS

 

22. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Seimo kontrolierė nusprendžia X skundą dėl Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnų veiklos (neveikimo) pripažinti pagrįstu.

 

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJOS

 

23. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 8 ir 17 punktais Seimo kontrolierė rekomenduoja:

 

23.1. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrui – informuoti, kokių priemonių imtasi, kad pacientų skundų nagrinėjimo Tarnyboje terminai (galimai ir pacientų skundų nagrinėjimo Tarnyboje tvarka) būtų nustatyti Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme arba būtų nagrinėjami per Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytus terminus.

 

23.2. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriui – informuoti, kokių efektyvių organizacinių, teisinių priemonių buvo imtasi, kad ateityje pacientų skundai Tarnyboje būtų nagrinėjami laikantis teisės aktuose suteiktų įgaliojimų, skundų nagrinėjimo terminų.

 

Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašoma pranešti Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. ne vėliau kaip per 30 dienų nuo rekomendacijos gavimo dienos.

 

 

 

Seimo kontrolierė                                                                                             Erika Leonaitė