aA Migracijos departamentas atsisakė priimti pareiškėjos prašymą vadovaudamasis nerašytomis taisyklėmis

Migracijos departamentas neteisėtai atsisakė priimti moters prašymą dėl pilietybės atkūrimo, kai tokia pačia tvarka pateiktus jos sesers ir mamos prašymus priėmė nagrinėti, konstatavo Seimo kontrolierė dr. Erika Leonaitė. Tyrimo metu nustatyta, kad vėliau pakartotinai pateiktam trečiosios šeimos narės prašymui buvo taikytos jokiame teisės akte neįtvirtintos naujos taisyklės.

Seseriai atstovaujanti pareiškėja skunde Seimo kontrolierei nurodė, kad ji, sesuo ir mama prašymus atnaujinti Lietuvos Respublikos pilietybę Migracijos departamentui pateikė vienu metu. Pareiškėjos ir mamos prašymai buvo priimti, o sesers – atmestas dėl dokumento antspaudo nuskaitymo problemos. Iš naujo nuskenuotas dokumentas departamentui tiko, tačiau po dar kelių mėnesių pareiškėjos sesuo buvo informuota, kad pateiktas dokumentų vertimas neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes dokumentus išvertė ir vertimą patvirtino pareiškėjos įgaliotinis. Visos trys moterys buvo pateikusios vienodą to paties asmens išverstą dokumentaciją, besiskiriančią tik asmens dokumentais.

Per pareiškėjos sesers prašymo tikslinimo laikotarpį Migracijos departamentas pradėjo taikyti naujus reikalavimus. Kaip nurodyta sprendimą pagrindžiančiame paaiškinime, „pareiškėjo įgaliotas atstovas negali atlikti prie pareiškėjo prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pridėtų dokumentų vertimų į lietuvių kalbą, nes tai kelia abejonių dėl vertėjo nešališkumo – situacija iš esmės netenkina teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų“. Tačiau jokiame Migracijos departamento veiklą reglamentuojančiame teisės akte nėra nustatyta, kad teikiami dokumentai negali būti išversti ir patvirtinti pareiškėjo (-os) įgalioto asmens. Departamentas Seimo kontrolierei taip pat negalėjo pateikti objektyvių priežasčių, kurios leistų abejoti vertėjo objektyvumu.

Seimo kontrolierė nustatė, kad Migracijos departamentas, sustabdydamas prašymo nagrinėjimą, ne vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, o pažeidė teisėtus pareiškėjos lūkesčius. Atsižvelgdama į tai, kad analogiški kitų dviejų moterų pateikti dokumentai buvo priimti, o naujasis reikalavimas vertėjams neturi teisinio pagrindo, E. Leonaitė pripažino, kad Migracijos departamento pareigūnai veikė biurokratiškai ir nepagrįstai vilkino prašymo nagrinėjimą.

Migracijos departamento direktorei rekomenduota priimti pareiškėjos prašymą ir užtikrinti, kad prašymų nagrinėjime nebūtų vadovaujamasi teisės aktuose neįtvirtintais biurokratiniais reikalavimais.