aA PAŽYMA DĖL LIETUVOS ADVOKATŪROS SKUNDO NR. 5D-2025/2.1-1139 PRIEŠ VALSTYBĖS ĮMONĘ REGISTRŲ CENTRĄ

1. Seimo kontrolierė 2025 m. rugsėjo 9 d. gavo Lietuvos advokatūros (toliau ir citatose – Pareiškėja), kurios interesams atstovauja Advokatų tarybos pirmininkas X (toliau ir citatose – Pareiškėjos atstovas), skundą dėl valstybės įmonės Registrų centro (toliau ir citatose – Registrų centras) darbuotojų veiksmų (neveikimo), atsisakant registruoti Pareiškėjos 2025 m. rugsėjo 3 d. prašymą, nes minėtas prašymas nepasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu (toliau – Skundas).

 

2. Pareiškėjos atstovas Skunde nurodė:

2.1. „Lietuvos advokatūra, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – Advokatūros įstatymas) 56 straipsnio 6 dalimi, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat informacinių sistemų šioms funkcijoms atlikti reikalingą informaciją, duomenis bei dokumentus ar jų nuorašus.“

2.2. Pareiškėjos atstovas „[…] 2025 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. 489 […] [toliau ir citatose – Prašymas] kreipėsi į Registrų centrą dėl tvarkomų duomenų gavimo.“

Registrų centras elektroniniu paštu informavo: „Apgailestaujame, bet Jūsų pateikti dokumentai nėra priimami. Elektroniniu paštu Registrų centrui teikiami prašymai turi būti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, remiantis Registrų centro tvarkomų ir valdomų registrų nuostatais. […].“

2.3. „[…] kyla pagrįstų abejonių, ar Registrų centro veiksmai (neveikimas), kuomet Registrų centras nepagrįstai nebendradarbiaudamas su Pareiškėja, įgyvendinančia Advokatūros įstatymu Pareiškėjai patikėtas funkcijas, neteikdamas ir atsisakydamas teikti informaciją, remdamasis nereikalingais formalumais, tinkamai vykdo funkcijas ir taiko teisės aktus.“

„[…] viešojo administravimo subjektai, asmenų prašymus privalo nagrinėti pagal „Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles“ (toliau – Taisyklės). Taisyklių 24.5. punkte įtvirtinta „Kai teikiant prašymą naudojamos elektroninių ryšių priemonės, turi būti pateikta pasirašyto prašymo skaitmeninė kopija arba prašymas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, […], arba suformuotas tokiu būdu, kuris leidžia prašymą ar skundą teikiantį asmenį identifikuoti arba patikrinti prašymo ar skundo autentiškumą.“

Prašyme „[…] buvo nurodyti visi būtini, identifikuojantys asmenį ir užtikrinantys prašymo autentiškumą, rekvizitai: duomenys apie Pareiškėją (juridinio asmens kodas, adresas, interneto svetainės adresas, telefono numeris, elektroninio pašto adresas, banko sąskaitos numeris), nurodyti dokumentą pasirašiusio Pareiškėjos atstovo […] duomenys: vardas, pavardė, pareigos bei parašas. Be kita ko, Pareiškėja Prašymą Registrų centrui išsiuntė iš oficialaus, viešai skelbiamo, Lietuvos advokatūros elektroninio pašto adreso ([email protected]). Atsižvelgiant į tai, kad Registrų centrui siųstame Prašyme buvo nurodyti visi būtini, Pareiškėją galintys identifikuoti rekvizitai, kuriais remiantis yra užtikrinamas dokumento autentiškumas, toks Registrų centro atsisakymas registruoti ir nagrinėti prašymą, remiantis vienintele aplinkybe – dokumento nepasirašymu kvalifikuotu elektroniniu parašu, yra teisiškai nepagrįstas.“

 

3. Pareiškėjos atstovas Seimo kontrolierės prašo: „[…] ištirti Registrų centro veiksmus (neveikimą), situaciją vertinant galimo piktnaudžiavimo, biurokratizmo, viešojo administravimo srityje, kontekste.“

 

TYRIMAS IR IŠVADOS

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

 

4. Iš Skundo tyrimui pateiktų dokumentų nustatyta:

4.1. Pareiškėja (Pareiškėjos atstovas) 2025 m. rugsėjo 3 d. Prašymu kreipėsi į Registrų centrą prašydama: „[…] informuoti Pareiškėją apie sąlygas, kuriomis Lietuvos advokatūroje paskirti atsakingi už pinigų plovimo prevenciją asmenys, atliekantys Įstatymo pagrindu įpareigotųjų subjektų (advokatų, advokatų padėjėjų) patikrinimus, galėtų nepriklausomai ir savarankiškai gauti Lietuvos advokatūrai patikrinimo metu pateiktų duomenų (tikrumo) nustatymui bent šiuos duomenis: 1) juridinio asmens naudos gavėjų (fiziniai ir juridiniai asmenys); 2) juridinio asmens vadovų ir dalyvių (fiziniai ir juridiniai asmenys); 3) juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinį, be kita ko, informaciją apie veiklos pobūdį.“

Pareiškėjos (Pareiškėjos atstovo) Prašyme buvo nurodyti Pareiškėjos, kaip juridinio asmens, rekvizitai (duomenys): „Duomenys kaupiami Juridinių asmenų registre, kodas 300099149“; adresas – Lvivo g. 7-9, LT-09313 Vilnius“; interneto svetainės adresas – www.advokatura.lt; kontaktiniai duomenys – telefonas (370 5 262 4546) ir el. pašto adresas ([email protected]); atsiskaitomosios banko sąskaitos numeris.

Pareiškėjos (Pareiškėjos atstovo) Prašymas buvo pasirašytas Pareiškėjos atstovo, nurodant pavardę, vardą bei išsiųstas oficialiu Pareiškėjos elektroninio pašto adresu ([email protected]).

4.2. Registrų centras 2025 m. rugsėjo 3 d. elektroniniu paštu Pareiškėją informavo: „Apgailestaujame, bet Jūsų pateikti dokumentai nėra priimami.

Elektroniniu paštu Registrų centrui teikiami prašymai turi būti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, remiantis Registrų centro tvarkomų ir valdomų registrų nuostatais. […].

Jei kvalifikuoto elektroninio parašo neturite, prašymą galite pateikti asmeniškai atvykę į Registrų centro klientų aptarnavimo padalinį arba paštu pasirašant prašymą fiziniu parašu. […]. Raginame klientus paslaugas užsisakyti elektroniniu būdu, naudojantis Registrų centro savitarna.“

 

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

 

5. Lietuvos Respublikos įstatymai

5.1. Civilinio kodekso 2.44 straipsnio „Juridinio asmens dokumentuose nurodoma informacija“ 1 dalis – „Juridinio asmens dokumentuose, kuriuos jis naudoja turėdamas santykių su kitais subjektais, (raštuose, sąskaitose, prekybos dokumentuose ir t. t.) privalo būti nurodyta: 1) juridinio asmens pavadinimas; 2) juridinio asmens teisinė forma; 3) juridinio asmens buveinė; 4) juridinio asmens Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinės sistemos elektroninio pristatymo dėžutės (toliau – elektroninio pristatymo dėžutė) adresas; 5) juridinio asmens kodas; 6) registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie tą juridinį asmenį“.

5.2. Seimo kontrolierių įstatymo:

2 straipsnio „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ 1 dalis – „Biurokratizmas – tokia pareigūno veika, kai vietoj reikalų sprendimo iš esmės laikomasi nereikalingų ar išgalvotų formalumų, nepagrįstai atsisakoma spręsti pareigūno kompetencijai priklausančius klausimus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas bei kitaip blogai ar netinkamai valdoma (atsisakoma informuoti asmenį apie jo teises, sąmoningai pateikiamas klaidinantis ar netinkamas patarimas ir t. t.). Biurokratizmu taip pat laikomas toks pareigūnų darbas, kai nevykdomi arba blogai vykdomi įstatymai ar kiti teisės aktai.“

12 straipsnio „Seimo kontrolierių tiriami skundai“ 1 dalis – „Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje“.

5.3. Viešojo administravimo įstatymo:

2 straipsnio „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ 10 dalis – „Prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus.“

3 straipsnis „Viešojo administravimo principai“ – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais“: „[…] 4) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais“.

11 straipsnio „Prašymų ir skundų administraciniam sprendimui priimti pateikimas ir nagrinėjimas“:

1 dalis – „Asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles.“

2 dalis – „Prašymas ar skundas gali būti pateiktas per E. pristatymo sistemą, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, paštu, kreipiantis asmeniškai arba per atstovą. Atstovo teisė atstovauti turi būti įrodoma rašytiniu sutikimu.“

3 dalis – „Prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu: 1) nėra galimybės prašymą ar skundą teikiantį asmenį identifikuoti arba patikrinti prašymo ar skundo autentiškumo; […].“

 

6. Kiti teisės aktai

6.1. Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – Taisyklės):

23 punktas – „Prašyme ar skunde turi būti: […]; 23.2. Civilinio kodekso 2.44 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija, jeigu kreipiamasi juridinio asmens vardu; 23.3. kontaktinė informacija ryšiui su asmeniu palaikyti – telefono numeris, elektroninio pašto adresas, adresas arba prireikus kitų elektroninių ryšių priemonių nuorodos ar (ir) numeriai.“

24 punktas – „Prašymas ir skundas raštu turi būti: […]; 24.5. pasirašytas prašymą pateikusio asmens arba jo atstovo. Kai teikiant prašymą naudojamos elektroninių ryšių priemonės, turi būti pateikta pasirašyto prašymo skaitmeninė kopija arba prašymas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, atitinkančiu Reglamente (ES) 910/2014 nustatytus reikalavimus, arba suformuotas tokiu būdu, kuris leidžia prašymą ar skundą teikiantį asmenį identifikuoti arba patikrinti prašymo ar skundo autentiškumą.“

29 punktas – „Prašymai ir skundai gali būti nenagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais, taip pat kituose įstatymuose nustatytais pagrindais.“

6.2. Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo valstybės įmonėje Registrų centre taisyklių, patvirtintų Registrų centro generalinio direktoriaus 2020 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. VE-160 (1.3 E) (toliau – Registrų centro taisyklės):

10 punktas – „Asmenų prašymų ir skundų pateikimo Įmonei būdai: […]; 10.3. elektroninių ryšių priemonėmis: 10.3.1. siunčiant elektroninio pašto adresu […]; 10.3.2. per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema); 10.3.3. pateikiant per kitas sistemas (taikoma tik prašymams): e. Pilietis, Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalas (EPP), Virtualioji adreso viešoji elektroninė paslauga (Vavep).“

13 punktas – „Asmens identifikavimui taikomos Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių nuostatos. […].“

 

Tyrimui reikšminga teismų praktika

 

7. Konstitucinio Teismo:

7.1. 1996 m. spalio 22 d. nutarimas:

„Konstitucinis Teismas, interpretuodamas Apskrities valdymo įstatymo 14 straipsnio pirmosios dalies turinį, akcentuoja, kad bendradarbiavimas yra universalus konstitucinis principas. Jo įgyvendinimas sudaro prielaidas tiek valstybės institucijoms, tiek savivaldybėms vykdant įstatymuose įtvirtintus įgaliojimus siekti bendro tikslo – užtikrinti efektyvų visuomenės ir valstybės reikalų tvarkymą.“

7.2. 2018 m. balandžio 12 d. nutarimas Nr. KT6-N4/2018:

„Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijoje įtvirtintas atsakingo valdymo principas suponuoja tai, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, taip pat turi tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus (inter alia 2015 m. lapkričio 19 d., 2016 m. liepos 8 d., 2018 m. kovo 2 d. nutarimai). Pažymėtina, kad konstitucinis atsakingo valdymo principas, aiškinamas kartu su Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms imperatyvu […] (2016 m. liepos 8 d. nutarimas).“

7.3. 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas:

„[…] neleistina, kad valstybės ir savivaldybių įstaigų darbas būtų organizuotas taip, kad į valstybės ar savivaldybės instituciją, valstybės tarnautoją tam tikru reikalu kreipęsis asmuo būtų priverstas dar kartą kreiptis tuo pačiu reikalu dėl to, kad po pirmojo kreipimosi, nors šis ir buvo pagrįstas ir atitiko visus teisės aktuose nustatytus reikalavimus (įskaitant procedūrinius), šio reikalo nagrinėjimas nebuvo inicijuotas.“

 

8. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, taikant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo normas (pritarta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2016 m. birželio 1 d. pasitarime), konstatuojama:

„[…] Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatytais principais yra grindžiamas geras viešasis administravimas (šiuo aspektu žr. 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012). Tinkamas, atsakingas valdymas, kaip ne kartą akcentuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų (žr. 2015 m. gruodžio 21 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7-552/2015). […]. Gero administravimo principas įtvirtintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, taikant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo normas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d.) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 str. ir kt.). […]. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Viešojo administravimo subjektas yra saistomas inter alia gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų (2015 m. liepos 9 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015).“

 

Tyrimo išvados

 

9. Apibendrinus Skundo tyrimo metu gautą informaciją, teisės aktų nuostatas, pacituotas pažymos 5–6 punktuose, teismų praktiką, nurodytą pažymos 7–8 punktuose, susijusias su Pareiškėjos (Pareiškėjos atstovo) Prašymo nagrinėjimu Registrų centre, konstatuotina:

9.1. Pareiškėja yra juridinis asmuo (kodas Juridinių asmenų registre 300099149) (pažymos 4.1 papunktis).

9.2. Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Prašymas, pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 10 dalį, tai su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus (pažymos 5.3 papunktis).

Taisyklių 23.2 papunktis reglamentuoja, kad prašyme, kai kreipiamasi juridinio asmens vardu, turi būti nurodyta Civilinio kodekso 2.44 straipsnio 1 dalyje nustatyta informacija, t. y.: juridinio asmens pavadinimas; juridinio asmens teisinė forma; juridinio asmens buveinė; juridinio asmens kodas; registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie tą juridinį asmenį (pažymos 5.1, 6.1 papunkčiai). Pagal Taisyklių 23.3 papunktį, prašyme taip pat turi būti nurodyta kontaktinė informacija ryšiui su asmeniu palaikyti – telefono numeris, elektroninio pašto adresas ir kt. (pažymos 6.1 papunktis).

Skunde nagrinėjamu atveju Pareiškėjos (Pareiškėjos atstovo) Prašyme, pateiktame  Registrų centrui, buvo nurodyti: Pareiškėjos, kaip juridinio asmens, duomenys (juridinio asmens kodas, adresas, interneto svetainės adresas ir kt.); kontaktiniai duomenys (telefonas, el. pašto adresas), kuriais galima susisiekti su Pareiškėjos atstovu (pažymos 4.1 papunktis).

9.3. Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, prašymas  gali būti pateiktas: per E. pristatymo sistemą; kitomis elektroninių ryšių priemonėmis; paštu; kreipiantis asmeniškai arba per atstovą (pažymos 5.3 papunktis). Pagal Registrų centro taisyklių 10.3 papunktį, asmenų prašymai Registrų centrui elektroninių ryšių priemonėmis pateikiami: siunčiant elektroninio pašto adresu; E. pristatymo sistema; pateikiant per kitas sistemas, pvz.: E. piliečio sistemą, Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (taikoma tik prašymams) (pažymos 6.2 papunktis). Taisyklių 24.5 papunktyje nustatyta, kad: prašymas raštu turi būti pasirašytas prašymą pateikusio asmens arba jo atstovo; kai teikiant prašymą naudojamos elektroninių ryšių priemonės, turi būti pateikta pasirašyto prašymo skaitmeninė kopija arba prašymas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, arba suformuotas tokiu būdu, kuris leidžia prašymą ar skundą teikiantį asmenį identifikuoti arba patikrinti prašymo ar skundo autentiškumą (pažymos 6.1 papunktis).

Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad prašymas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu nėra galimybės prašymą teikiančio asmens identifikuoti arba patikrinti prašymo ar skundo autentiškumo (pažymos 5.3 papunktis).

Skunde aptariamu atveju: Pareiškėja (Pareiškėjos atstovas) Prašymą Registrų centrui siuntė vienu iš pirmiau cituotuose teisės aktuose nurodytų būdų – el. paštu;  Prašymas siųstas iš oficialaus Lietuvos advokatūros el. pašto ir el. laiške buvo pateikta Prašymo, t. y. popierinio dokumento, kuris pasirašytas Pareiškėjos atstovo fiziniu parašu, skaitmeninė kopija.

Registrų centras Pareiškėjai (Pareiškėjos atstovui) 2025 m. rugsėjo 3 d. el. paštu pateiktame atsakyme nurodė, kad Prašymas nėra priimamas, nes jis nėra pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu (pažymos 4.2 papunktis).

Įvertinus pirmiau pateiktą informaciją bei vadovaujantis cituotų teisės aktų nuostatomis, darytina išvada, kad prašymai viešojo administravimo subjektui, taip pat ir Registrų centrui, gali būti teikiami įvairiomis elektroninių ryšių priemonėmis (el. paštu, per E. pristatymo sistemą, per kitas elektronines sistemas), o kvalifikuotas elektroninis parašas yra tik vienas iš galimų asmens tapatybės patvirtinimo ir dokumento autentiškumo užtikrinimo būdų, tačiau nėra vienintelis, pvz.: asmenys turi teisę pateikti pasirašyto prašymo skaitmeninę kopiją ir kt. Pažymėtina, kad viešojo administravimo subjektas tik tada, jeigu nėra galimybės identifikuoti prašymą pateikusio asmens arba patikrinti jo prašymo autentiškumo, turi teisę atsisakyti tokį prašymą nagrinėti.

Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį į tai, kad Pareiškėja (Pareiškėjos atstovas) Prašyme Registrų centro prašė suteikti bendro pobūdžio informaciją (prašyta informuoti apie sąlygas, kuriomis atsakingi asmenys galėtų nepriklausomai ir savarankiškai gauti tam tikrus duomenis), t. y. informaciją, nesusijusią su konkrečių asmenų duomenimis (pažymos 4.1 papunktis). Todėl reikalavimas, jog bendro pobūdžio prašymai (kai juose nėra prašoma pateikti konkrečių duomenų) būtų pasirašyti išskirtinai tik kvalifikuotu elektroniniu parašu nėra proporcingas. Viešojo administravimo subjektas, vadovaudamasis gero administravimo principu, spręsdamas  prašymo (dokumentų) priėmimo / nepriėmimo klausimą, turėtų atsižvelgti ir į prašymo turinį.

Iš konstitucinio imperatyvo, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, kildinamas gero administravimo principas, be kita ko, reiškiantis, kad valdžios įstaigos turi pareigą imtis aktyvių veiksmų, padėti, reikalus tvarkyti teisingai, per kiek įmanoma trumpesnį laiką, elgtis atidžiai, apdairiai, rūpestingai ir pan. Tinkamas, atsakingas valdymas yra neatsiejamas nuo gero administravimo. Konstitucinis atsakingo valdymo principas suponuoja tai, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise, taip pat turi tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus. Atsakingo valdymo principas yra aiškinamas kartu su jau pirmiau aprašytu Konstitucijoje įtvirtintu valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms imperatyvu (pažymos 7.2 papunktis, 8 punktas).

Įvertinus tai, kas išdėstyta pirmiau, Registrų centro reikalavimas pateikti išskirtinai tik kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašytą prašymą, kai teisės aktai numato ir kitus asmens tapatybės patvirtinimo ir dokumento autentiškumo užtikrinimo būdus, vertintinas kaip perteklinis, prieštaraujantis Viešojo administravimo įstatymo ir Taisyklių nuostatoms bei gero administravimo principui. Registrų centras, įgyvendindamas valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms principą, veikdamas atidžiai ir rūpestingai, pirmiausia turėtų išnaudoti visas pareiškėjų identifikavimo ir dokumento autentiškumo nustatymo galimybes ir tik įsitikinęs, kad yra pagrįstų abejonių dėl to, atsisakyti priimti tokį prašymą.

Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį ir į tai, kad Skunde aptariamu atveju Pareiškėja (Pareiškėjos atstovas) į Registrų centrą kreipėsi ne kaip fizinis asmuo, o kaip Lietuvos advokatūros – institucijos, įgyvendinančios advokatų savivaldą, pirmininkas ir atstovas. Pažymėtina, kad sėkmingas institucijų bendradarbiavimas ir sklandus keitimasis disponuojama informacija gali užtikrinti tinkamą asmenų atstovavimą ir teisių įgyvendinimą. Keitimasis aktualia informacija yra vienas iš reikšmingų veiksnių, kuris palengvina institucijų funkcijų įgyvendinimą, sumažina klaidingų sprendimų priėmimo tikimybę, užtikrina Konstitucijos nuostatos, kuri įpareigoja valdžios įstaigas tarnauti žmonėms, tinkamą įgyvendinimą. Institucijų bendradarbiavimas yra būtinas ir turi būti skatinamas, nes tai yra taip pat ir viena iš veiksmingiausių priemonių, kai reikia greitai reaguoti ir spręsti sudėtingesnes situacijas bei priimti atitinkamus sprendimus. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra pasisakęs, kad bendradarbiavimas yra universalus konstitucinis principas, kurio įgyvendinimas sudaro prielaidas visoms institucijoms vykdant įstatymuose įtvirtintus įgaliojimus siekti bendro tikslo – užtikrinti efektyvų visuomenės ir valstybės reikalų tvarkymą (pažymos 7.1 papunktis).

 

10. Įvertinus tai, kas išdėstyta šios pažymos 9.1–9.3 papunkčiuose, Pareiškėjos (Pareiškėjos atstovo) Skundas pripažintinas pagrįstu.

 

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS

 

11. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Seimo kontrolierė nusprendžia

Lietuvos advokatūros, kurios interesams atstovauja Advokatų tarybos pirmininkas X, skundą dėl valstybės įmonės Registrų centro darbuotojų veiksmų (neveikimo), susijusių Prašymo nagrinėjimu, pripažinti pagrįstu.

 

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJOS

 

12. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktu bei atsižvelgdama į Seimo kontrolierių veiklos tikslą gerinti viešąjį administravimą ir siekti mažinti biurokratizmo apraiškas, Seimo kontrolierė valstybės įmonei Registrų centrui rekomenduoja:

12.1. užtikrinti kuo sklandesnį Registrų centro ir advokatų bendradarbiavimą, keitimąsi informacija, nesukuriant nereikalingų ir nepagrįstų kliūčių, užtikrinant teisę gauti informaciją, taip pat užtikrinant tinkamą asmenų teisių įgyvendinimą ir kartu gerinant visuomenės požiūrį į valstybės institucijų veiklą;

12.2. imtis priemonių, kad valstybės įmonės Registrų centro darbas būtų organizuojamas taip, jog pareiškėjų prašymų priėmimo procedūros vyktų laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir nebūtų kuriamos papildomos biurokratinės kliūtys, trukdančios įgyvendinti pareiškėjų teisę kreiptis su prašymais ir skundais;

12.3. pakartotinai įvertinti Pareiškėjos (Pareiškėjos atstovo) Prašymo priėmimo klausimą.

 

Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašoma informuoti Pareiškėją ir Seimo kontrolierę (rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus ir juos pagrindžiančius dokumentus Seimo kontrolierei pateikti per E. pristatymo informacinę sistemą ar el. p. [email protected]).

 

 

Seimo kontrolierė                                                                                     Erika Leonaitė