PAŽYMA DĖL X SKUNDO NR. 5D-2025/2.1-602 PRIEŠ LIETUVOS KALĖJIMŲ TARNYBĄ IR LIETUVOS KALĖJIMŲ TARNYBOS VILNIAUS KALĖJIMĄ
| Dokumento numeris | PA-153 |
|---|---|
| Data | 2025-08-22 |
| Kategorija | Seimo kontrolierių pažymos |
| Dokumento pavadinimas | PAŽYMA DĖL X SKUNDO NR. 5D-2025/2.1-602 PRIEŠ LIETUVOS KALĖJIMŲ TARNYBĄ IR LIETUVOS KALĖJIMŲ TARNYBOS VILNIAUS KALĖJIMĄ |
| Kontrolierius | Erika Leonaitė |
| Pažymos nuoroda | |
| Atsisiųsti | Atsisiųsti Atsisiųsti |
SKUNDO ESMĖ
- Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė 2025 m. gegužės 22 d. gavo X (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – LKT) ir LKT Vilniaus kalėjimo (toliau – Vilniaus kalėjimas) pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su lygtinio paleidimo procedūros vilkinimu (toliau – Skundas).
- Pareiškėjas Skunde nurodo:
2.1.„Susiduriau su sistemingu ir, mano vertinimu, sąmoningu lygtinio paleidimo procedūrų vilkinimu. Kiekvieną kartą lygtinio paleidimo […] dokumentų ruošimas pradedamas tik po to, kai pats svarstymo terminas jau būna praėjęs“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta);
2.2. „Pavyzdžiui, mano atveju lygtinis paleidimas turėjo būti svarstomas 2024 m. lapkričio mėnesį, tačiau tik tą mėnesį dokumentai buvo pradėti rengti, […]. Nepaisant to, kad apie šiuos pažeidimus žodžiu informavau atsakingus asmenis (kontaktinį pareigūną ir socialinius darbuotojus), į mano pastabas nereaguojama“;
2.3. „2025 m. gegužės 15 d. turėjo įvykti pakartotinis mano lygtinio paleidimo svarstymas, tačiau iki šiol net nebuvo pradėtas dokumentų rengimo procesas ar OAS‘ys vertinimas. […]. Šis delsimas kartojasi – per ankstesnį svarstymą (2025 m. vasario mėn.) šis pareigūnas taip pat praleido terminus“;
2.4. „2025 m. gegužės 21 d. gavau pranešimą iš Vilniaus kalėjimo […] pranešime teigiama, esą buvo sutartas susitikimas dėl OASys vertinimo, tačiau aš į šį susitikimą neatvykau. Toks pranešimas prilygsta melui, absurdui ir dokumentų klastojimui. Aš negavau jokio kvietimo – nei žodinio, nei raštiško, nei per trumpąsias žinutes ar el. paštą, nei per pareigūnus dėl OAS‘ys vertinimo“;
2.5. „Pažymėtina, kad dėl netinkamų […] veiksmų jau ne kartą buvo kreiptasi į Lietuvos kalėjimų tarnybą ir Vilniaus kalėjimą, tačiau iki šiol negavau jokio atsakymo“.
- Pareiškėjas Seimo kontrolierės prašo ištirti jo Skundą.
TYRIMAS IR IŠVADOS
Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės
- Seimo kontrolierė 2025 m. gegužės 28 d. raštu Nr. SE-1036 ir 2025 m. liepos 31 d. raštu Nr. SE-1539 kreipėsi į LKT, prašydama paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes. LKT 2025 m. birželio 23 d. raštu Nr. 1S-3995 ir 2025 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. 1S-3995 Seimo kontrolierę informavo:
4.1. „Informuojame, kad nuteistojo […] galimas lygtinio paleidimo terminas atlikus pusę paskirtos bausmės buvo 2024-05-01, o atlikus trečdalį bausmės – 2026-05-16. Pirmą kartą paruošta socialinio tyrimo išvada dėl galimo lygtinio paleidimo 2024-04-30 Nr. RV-25-1309 (pažymėtina, kad iki 2024-06-05 dar nebuvo patvirtinto Resocializacijos skyrių veiklos tvarkos aprašo, o socialinio tyrimo išvados buvo ruošiamos visiems nuteistiesiems, kuriems suėjo lygtinio paleidimo terminas). 2024-05-16 gautas nutarimas netaikyti lygtinio paleidimo, pakartotinio svarstymo data numatyta 2024 m. lapkričio mėn. Pakartotinai nuteistasis vertintas 2024-11-15, kadangi neatitiko akivaizdžios pažangos kriterijų, buvo paruoštas informacinis pranešimas dėl lygtinio paleidimo netaikymo 2024-12-02 Nr. SN-25-1609, kuris įteiktas nuteistajam asmeniškai. Pakartotinio vertinimo data nustatyta 2025 m. vasario mėn. Pakartotinai nuteistasis vertintas 2025-02-14, paruoštas informacinis pranešimas dėl lygtinio paleidimo netaikymo 2025-02-14 Nr. SN-25-292, įteiktas nuteistajam asmeniškai. Pakartotinio vertinimo data nustatyta 2025 m. gegužės mėn. 2025-05-06 buvo atliktas rizikos pokyčių vertinimas bei 2025-05-20 parengtas informacinis pranešimas Nr. SN-25-886. Pakartotinai nuteistasis vertintas 2025-06-05, ir 2025-06-12 paruošta socialinio tyrimo išvada Nr. RV-25-1860, kadangi buvo nustatyti akivaizdžios pažangos kriterijai.“
4.2. „2025-05-06 planuotame susitikime Pareiškėjas nedalyvavo.“; „Informuojame, kad nuteistieji, įskaitant ir pareiškėją, kviečiami pokalbiams per dinaminės priežiūros pareigūnus. Pareiškėjas į susitikimą buvo pakviestas žodžiu, dėl ko dokumentų kopijų apie pareiškėjo pakvietimą nėra.“
4.3. „Patikrinus bendrąją dokumentų valdymo sistemą, nustatyta, kad nuteistasis […] dėl skunde dėstomų aplinkybių yra kreipęsis: […]; 2025-05-19 su skundu (reg. Nr. 2G-1895), į kurį buvo atsakyta 2025-06-03 raštu Nr. 2S-4223.“
4.3.1. Pareiškėjas 2025 m. gegužės 19 d. raštu kreipėsi į LKT ir Vilniaus kalėjimo administracijas skųsdamasis lygtinio paleidimo procedūros vilkinimu;
4.3.2. Į Pareiškėjo 2025 m. gegužės 19 d. raštą atsakyta LKT 2025 m. birželio 3 d. raštu Nr. 2S-4223; šiame rašte nurodyta:
„Skunde dėstote, kad kiekvieną kartą lygtinio paleidimo svarstymai yra ne tik vėluojami, bet ir dokumentų ruošimas pradedamas tik po termino. Pažymite, jog 2025-05-15 turėjo įvykti svarstymas, tačiau iki šios datos nebuvo inicijuotas dokumentų rengimas ir vertinimas. Prašote nedelsiant pradėti rengti būtinus dokumentus, susijusius su Jūsų lygtiniu paleidimu. […]. Iš dokumentinės medžiagos matyti, kad Jūsų nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta 2025-02-14, rizikos pokyčių įvertinimas atliktas 2025-05-06, t. y. ne vėliau kaip 3 mėnesiai nuo paskutinio vertinimo. Apie atlikto nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus ir naują pakartotinio vertinimo datą buvote informuotas. Vadinasi, procedūros buvo atliktos tinkamai ir savalaikiai, laikantis numatyto teisinio reglamentavimo. Jūsų Skundas dėl galimai vilkinamos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo procedūros yra nepagrįstas“; rašte nurodyta ir jo apskundimo tvarka.
Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos
- Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 85 straipsnio „Lygtinio paleidimo taikymo tvarka“ 1 dalis – „Laisvės atėmimo vietų įstaiga, likus dvidešimt darbo dienų iki nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos pagal šio kodekso 82 straipsnio 1, 2 ar 4 dalį, pateikia lygtinio paleidimo komisijai socialinio tyrimo išvadą, kurioje turi būti pateikiama informacija apie šiam nuteistajam taikytas resocializacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, jo nusikalstamo elgesio riziką ir su šia rizika susijusius pokyčius bausmės atlikimo metu.“
- Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ):
3 straipsnis „Viešojo administravimo principai“ – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: […]; 4) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; 5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį; […]; 9) objektyvumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs.“
10 straipsnio „Administracinių sprendimų priėmimas“ 4 dalis – „Viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos.“
- Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 (toliau – Taisyklės, teisės akto redakcija aktuali nuo 2024 m. rugsėjo 4 d.):
225 punktas – „Socialinio tyrimo išvados parengimą ir pateikimą komisijai inicijuoja laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas darbuotojas. Likus ne mažiau nei 5 darbo dienoms iki Bausmių vykdymo kodekso 85 straipsnio 1 dalyje numatyto termino, šis darbuotojas atlieka nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą ir nustato šios rizikos lygį. Nuteistojo padarytos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatymo kriterijus ir tvarką tvirtina laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius.“
226 punktas – „Socialinio tyrimo išvada komisijai pateikiama, jei, atlikus Taisyklių 225 punkte nurodytus veiksmus, nuteistajam nustatoma žema nusikalstamo elgesio rizika arba padaryta akivaizdi pažanga ją mažinant. Jei atliekant Taisyklių 225 punkte nurodytus veiksmus nuteistajam nebuvo nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika arba nustatyta, kad nuteistasis nepadarė akivaizdžios pažangos ją mažindamas, socialinio tyrimo išvados parengimą ir pateikimą komisijai inicijuojantis darbuotojas, atsižvelgdamas į paskutinio vertinimo rezultatus, nuteistajam nustatytus kriminogeninius poreikius ir laiką, reikalingą nustatytai nusikalstamo elgesio rizikai sumažinti ir (ar) akivaizdžiai pažangai padaryti, nustato pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo datą, kuri negali būti vėlesnė kaip 3 mėnesiai nuo paskutinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo dienos. Apie atlikto nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus ir naują pakartotinio vertinimo datą raštu informuojamas vertintas nuteistasis.“
Tyrimo išvados
- Atsižvelgiant į Skunde aprašytas aplinkybes, išvados bus pateikiamos dėl kiekvienos iš šių dalių atskirai:
8.1. dėl Vilniaus kalėjimo pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su Pareiškėjo lygtinio paleidimo procedūros vilkinimu;
8.2. dėl LKT pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su Pareiškėjo skundo nagrinėjimu.
Dėl Vilniaus kalėjimo pareigūnų veiksmų (neveikimo),
susijusių su Pareiškėjo lygtinio paleidimo procedūros vilkinimu
- Pareiškėjas skundžiasi tuo, kad Vilniaus kalėjimo pareigūnai laiku nepradeda rengti / neparengia dokumentų, susijusių su jo lygtiniu paleidimu iš bausmės atlikimo vietos.
- BVK 85 straipsnio 1 dalies nuostatos įtvirtina laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigą pateikti lygtinio paleidimo komisijai socialinio tyrimo išvadą likus dvidešimt darbo dienų iki nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos.
Pagal Taisyklių 225, 226 punktuose nustatytą teisinį reglamentavimą (aktualų nuo 2024 m. rugsėjo 4 d.) socialinio tyrimo išvados parengimą ir pateikimą komisijai inicijuoja laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas darbuotojas. Likus ne mažiau nei 5 darbo dienoms iki BVK 85 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, šis darbuotojas atlieka nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą ir nustato šios rizikos lygį. Socialinio tyrimo išvada lygtinio paleidimo komisijai pateikiama, jei, atlikus Taisyklių 225 punkte nurodytus veiksmus, nuteistajam nustatoma žema nusikalstamo elgesio rizika arba padaryta akivaizdi pažanga ją mažinant. Jei atliekant Taisyklių 225 punkte nurodytus veiksmus nuteistajam nebuvo nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika arba nustatyta, kad nuteistasis nepadarė akivaizdžios pažangos ją mažindamas, socialinio tyrimo išvados parengimą ir pateikimą komisijai inicijuojantis darbuotojas, atsižvelgdamas į paskutinio vertinimo rezultatus, nuteistajam nustatytus kriminogeninius poreikius ir laiką, reikalingą nustatytai nusikalstamo elgesio rizikai sumažinti ir (ar) akivaizdžiai pažangai padaryti, nustato pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo datą, kuri negali būti vėlesnė kaip 3 mėnesiai nuo paskutinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo dienos, ir apie tai raštu informuoja nuteistąjį.
Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad iki 2024 m. rugsėjo 4 d. Vilniaus kalėjimo pareigūnams kilo pareiga parengti socialinio tyrimo išvadą ir pateikti ją lygtinio paleidimo komisijai prieš dvidešimt darbo dienų iki Pareiškėjo galimo lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos, o nuo 2024 m. rugsėjo 4 d. – atlikti Pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą likus ne mažiau nei 5 darbo dienoms iki BVK 85 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, t. y. prieš dvidešimt penkias darbo dienas iki Pareiškėjo galimo lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos, ir parengti socialinio tyrimo išvadą bei ją pateikti lygtinio paleidimo komisijai arba priimti sprendimą jos neteikti, nustatyti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo datą, kuri negali būti vėlesnė kaip 3 mėnesiai nuo paskutinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo dienos, ir apie tai raštu informuoti Pareiškėją.
11.Skundo tyrimo metu nustatyta:
11.1. Pareiškėjo lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos klausimas lygtinio paleidimo komisijoje pirmą kartą galėjo būti svarstomas 2024 m. gegužės 1 d. Pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, Vilniaus kalėjimo pareigūnai privalėjo parengti socialinio tyrimo išvadą ir pateikti ją lygtinio paleidimo komisijai prieš dvidešimt darbo dienų iki Pareiškėjo galimo lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos, t. y. ne vėliau nei 2024 m. balandžio 3 d., tačiau ji buvo parengta ir pateikta beveik po mėnesio, t. y. 2024 m. balandžio 30 d. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad Vilniaus kalėjimo pareigūnai nesilaikė teisės aktuose nustatyto termino, skirto parengti Pareiškėjo socialinio tyrimo išvadą ir pateikti ją lygtinio paleidimo komisijai;
11.2. atsižvelgiant į lygtinio paleidimo komisijos 2024 m. gegužės 16 d. nutarimą, Pareiškėjo lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos klausimas lygtinio paleidimo komisijoje antrą kartą turėjo būti svarstomas 2024 m. lapkričio mėnesį. Pagal teisinį reglamentavimą, įsigaliojusį nuo 2024 m. rugsėjo 4 d., Vilniaus kalėjimo pareigūnai privalėjo atlikti Pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą prieš dvidešimt penkias darbo dienas iki Pareiškėjo galimo lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos, t. y. 2024 m. spalio mėnesį, tačiau pirmiau nurodyti veiksmai buvo atlikti tik 2024 m. lapkričio 15 d. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad Vilniaus kalėjimo pareigūnai nesilaikė teisės aktuose nustatyto termino, skirto atlikti Pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą;
11.3. 2024 m. lapkričio 15 d. atlikus Pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, buvo priimtas sprendimas nerengti socialinio tyrimo išvados ir neteikti jos lygtinio paleidimo komisijai, pagal teisės aktų reikalavimus nustatant pakartotinio Pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo datą ne vėliau nei po trijų mėnesių, t. y. 2025 m. vasario mėn. Pareiškėjas apie šį sprendimą buvo informuotas Vilniaus kalėjimo 2024 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. SN-25-1609.
Pakartotinai Pareiškėjas buvo vertintas 2025 m. vasario 14 d. Atlikus šį Pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, buvo priimtas sprendimas nerengti socialinio tyrimo išvados ir neteikti jos lygtinio paleidimo komisijai, pagal teisės aktų reikalavimus nustatant pakartotinio Pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo datą ne vėliau nei po trijų mėnesių, t. y. 2025 m. gegužės mėn. Pareiškėjas apie šį sprendimą buvo informuotas Vilniaus kalėjimo 2025 m. vasario 14 d. raštu Nr. SN-25-292.
Dar vienas Pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas buvo atliktas 2025 m. gegužės 6 d. Atlikus šį Pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, buvo priimtas sprendimas nerengti socialinio tyrimo išvados ir neteikti jos lygtinio paleidimo komisijai, pagal teisės aktų reikalavimus nustatant pakartotinio Pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo datą ne vėliau nei po trijų mėnesių, t. y. 2025 m. rugpjūčio mėn. Pareiškėjas apie šį sprendimą buvo informuotas Vilniaus kalėjimo 2025 m. gegužės 20 d. raštu Nr. SN-25-886.
Šios aplinkybės leidžia teigti, kad Pareiškėjo 2025 m. vasario 14 d. ir 2025 m. gegužės 6 d. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai formaliai buvo atlikti laiku, t. y. nepažeidžiant teisės aktuose įtvirtinto trijų mėnesių termino. Nepaisant to, Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį į šios pažymos 11.1, 11.2 papunkčiuose nustatytus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ir vertina, kad, užuot formaliai laiku atlikdami trečią ir ketvirtą Pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimus, Vilniaus kalėjimo pareigūnai turėjo atkreipti dėmesį į aplinkybę, jog du kartus buvo beveik mėnesiu vėluojama parengti dokumentus, susijusius su Pareiškėjo galimu lygtiniu paleidimu, elgtis rūpestingai bei imtis aktyvių veiksmų, siekiant ištaisyti susidariusią situaciją ir užtikrinant, kad pirmiau nurodyti dokumentai būtų parengti teisės aktuose nustatytais terminais, t. y. mėnesiu anksčiau, tačiau tai nebuvo padaryta.
- Skunde Pareiškėjas nurodė ir tai, kad jis nebuvo informuotas apie 2025 m. gegužės 6 d. susitikimą, kurio metu buvo atliktas jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas ir buvo priimtas sprendimas nerengti socialinio tyrimo išvados bei neteikti jos lygtinio paleidimo komisijai. Anot LKT pareigūnų, Pareiškėjas į susitikimą buvo pakviestas žodžiu, todėl nėra galimybės pateikti įrodymų, pagrindžiančių, jog jis buvo tinkamai informuotas apie pirmiau nurodytą susitikimą. Pažymėtina, kad Seimo kontrolierių tyrimai yra atliekami remiantis pareigūnų (šiuo atveju – LKT pareigūnų) pateiktais paaiškinimais, dokumentų kopijomis, vaizdo įrašais ar kita medžiaga, leidžiančia patvirtinti arba paneigti pareiškėjų pateiktą informaciją. Tais atvejais, kai pareigūnai nepateikia jų teiginius pagrindžiančių įrodymų, Seimo kontrolieriai kaip nepaneigta remiasi ta informacija, kurią pateikia pareiškėjai. Kadangi LKT pareigūnai nepateikė duomenų, kurie leistų objektyviai nustatyti, ar Pareiškėjas buvo tinkamai / netinkamai informuotas apie 2025 m. gegužės 6 d. susitikimą, šiuo atveju darytina išvada, kad Pareiškėjo teiginys, kad jam nebuvo pranešta apie pirmiau nurodytą susitikimą, yra laikytinas nepaneigtu.
- Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Skundo dalis dėl Vilniaus kalėjimo pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su Pareiškėjo lygtinio paleidimo procedūros vilkinimu, yra pagrįsta.
Kadangi po Seimo kontrolierės kreipimosi LKT pareigūnai ėmėsi veiksmų, siekiant ištaisyti susiklosčiusią situaciją, ir 2025 m. birželio 5 d. atliko pakartotinį Pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą bei 2025 m. birželio 12 d. parengė socialinio tyrimo išvadą Nr. RV-25-1860, rekomendacija laiku inicijuoti dokumentų, susijusių su Pareiškėjo lygtiniu paleidimu, rengimą neteiktina, tačiau LKT direktoriui rekomenduotina informuoti Seimo kontrolierę apie priemones, kurių buvo imtasi, siekiant užtikrinti, kad ateityje pažymoje nustatyti teisės aktų pažeidimai nesikartotų.
Dėl LKT pareigūnų veiksmų (neveikimo),
susijusių su Pareiškėjo skundo nagrinėjimu
- Pareiškėjas teigia, kad jis raštu kreipėsi į LKT pareigūnus skųsdamasis Vilniaus kalėjimo pareigūnų veiksmais (neveikimu), susijusiais su jo lygtinio paleidimo procedūros vilkinimu, tačiau į jo skundą nebuvo tinkamai atsakyta.
- Viešojo administravimo subjektas (nagrinėjamu atveju – LKT), be specialiųjų teisės nuostatų, savo veikloje privalo laikytis viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų, tarp jų įstatymo viršenybės, išsamumo ir objektyvumo principų, kurie reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą (nagrinėjamu atveju į Pareiškėjo skundą dėl Vilniaus kalėjimo pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su jo lygtinio paleidimo procedūros vilkinimu) turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. Atsakymą į gautą prašymą ar skundą jis turi pateikti per 20 darbo dienų nuo prašymo ar skundo gavimo institucijoje (šios pažymos 6 punktas).
- Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas 2025 m. gegužės 19 d. raštu kreipėsi į LKT ir Vilniaus kalėjimo administraciją skųsdamasis lygtinio paleidimo procedūros vilkinimu. Į šį kreipimąsi per teisės aktų nustatytus terminus buvo formaliai teisingai atsakyta LKT 2025 m. birželio 3 d. raštu Nr. 2S-4223, t. y. Pareiškėjui paaiškinta, kad jo nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta 2025 m. vasario 14 d. ir 2025 m. gegužės 6 d., nepažeidžiant teisės aktuose įtvirtinto trijų mėnesių termino. Šiame LKT atsakyme yra nurodyta ir jo apskundimo tvarka.
Nepaisant to, Seimo kontrolierė pakartotinai atkreipia dėmesį į šios pažymos 11.1, 11.2 papunkčiuose nustatytus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ir vertina, kad, užuot formaliai nagrinėdami Pareiškėjo skundą, LKT pareigūnai turėjo išsiaiškinti susidariusią situaciją, atkreipti dėmesį į aplinkybę, jog du kartus buvo beveik mėnesiu vėluojama parengti dokumentus, susijusius su Pareiškėjo galimu lygtiniu paleidimu, elgtis rūpestingai bei imtis aktyvių veiksmų, užtikrinant, kad pirmiau nurodyti dokumentai būtų parengti teisės aktuose nustatytais terminais, t. y. mėnesiu anksčiau, tačiau tai nebuvo padaryta.
- Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Skundo dalis dėl LKT pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su Pareiškėjo skundo nagrinėjimu, yra pagrįsta. Dėl šios priežasties LKT direktoriui rekomenduotina imtis priemonių, kad ateityje LKT pareigūnai, nagrinėdami pareiškėjų skundus, elgtųsi rūpestingai, įsigilintų į juose keliamas problemas ir imtųsi priemonių pagal kompetenciją, siekiant jas išspręsti.
SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAI
- Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X Skundo dalį dėl Vilniaus kalėjimo pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su Pareiškėjo lygtinio paleidimo procedūros vilkinimu, pripažinti pagrįsta.
- Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X Skundo dalį dėl LKT pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su Pareiškėjo skundo nagrinėjimu, pripažinti pagrįsta.
SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJOS
- Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14, 17 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė LKT direktoriui rekomenduoja:
20.1. informuoti Seimo kontrolierę, apie priemones, kurių buvo imtasi, siekiant užtikrinti, kad ateityje pažymoje nustatyti atvejai, kai Vilniaus kalėjimo pareigūnai nesilaiko teisės aktuose nustatyto termino, skirto atlikti nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą prieš galimą jų lygtinį paleidimą, nesikartotų;
20.2. imtis priemonių, kad ateityje LKT pareigūnai, nagrinėdami pareiškėjų skundus, elgtųsi rūpestingai, įsigilintų į juose keliamas problemas ir imtųsi priemonių pagal kompetenciją, siekiant jas išspręsti.
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.
Seimo kontrolierė Erika Leonaitė