PAŽYMA DĖL X SKUNDO NR. 5D-2025/2.1-471 PRIEŠ MIGRACIJOS DEPARTAMENTĄ PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS

SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė 2025 m. balandžio 22 d. gavo X (toliau – Pareiškėja), atstovaujančios seseriai Y (toliau – Pareiškėjos sesuo), skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) pareigūnų biurokratinių veiksmų nagrinėjant Pareiškėjos sesers prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo (toliau – Skundas). Seimo kontrolierė gavo ir kitų Pareiškėjos sesers giminaičių analogiško turinio skundus: 2025 m. balandžio 23 d. – A ir B, 2025 m. balandžio 28 d. – C, 2025 m. gegužės 9 d. – D.

2. Skunde nurodoma:

2.1. 2024 m. kovo 1 d. Pareiškėja, Pareiškėjos sesuo ir motina per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau – MIGRIS) pateikė prašymus ir susijusius dokumentus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo.

2.2. Pareiškėjos, Pareiškėjos sesers ir motinos prašymai buvo pateikti vienu metu su tokia pačia bazine dokumentacija, besiskiriančia tik asmens dokumentais (pasai, gimimo liudijimai ir pan.).

2.3. Pareiškėjos ir jos motinos prašymai buvo priimti nagrinėti, o Pareiškėjos sesers prašymas buvo atmestas dėl dokumento antspaudo nuskaitymo problemos.

2.4. Migracijos departamentui informavus Pareiškėjos seserį apie prašymo atmetimo priežastį, kvestionuojamas dokumentas buvo atsiimtas, iš naujo nuskenuotas ir 2024 m. balandžio 25 d. pateiktas Migracijos departamentui pakartotinai, tačiau prašymas vėl buvo atmestas.

2.5. Pareiškėjos sesers prašymą pateikus dar kartą, 2024 m. liepos 4 d. prašymas buvo priimtas nagrinėti, tačiau 2024 m. spalio 10 d. Migracijos departamentas informavo, kad pateiktas dokumentų vertimas neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes dokumentus išvertė ir vertimą patvirtino Pareiškėjos, jos motinos ir Pareiškėjos sesers vienas iš įgaliotinių. Toks Migracijos departamento argumentas buvo netikėtas, nes analogiški Pareiškėjos ir jos motinos dokumentai buvo priimti. Nors Migracijos departamentui buvo paaiškinta, kad Pareiškėjos sesers dokumentai yra tokie patys, kaip jau išnagrinėtuose giminaičių prašymuose, Migracijos departamento pareigūnai atsakė, kad Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo procedūros su pateiktais dokumentais neįmanoma tęsti.

3. Pareiškėja Seimo kontrolierės prašo ištirti Skunde nurodytas aplinkybes ir įvertinti, ar Migracijos departamento pareigūnai jos sesers atžvilgiu nesielgė nepagrįstai, nevienodai vertindami giminaičių pateiktus analogiškus dokumentus.

TYRIMAS IR IŠVADOS

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

4. Seimo kontrolierė 2025 m. balandžio 25 d. raštu Nr. SE-830 kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydama paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes.
5. Migracijos departamentas 2025 m. gegužės 14 d. raštu Nr. 25SD9451 Seimo kontrolierę informavo:

5.1. MIGRIS yra duomenų apie Pareiškėjos sesers vardu užpildytus tris prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. 2024 m. vasario 22 d. ir 2024 m. balandžio 22 d. pateikti prašymai Migracijos departamento nebuvo priimti. Apie konkrečius 2024 m. vasario 22 d. pateiktame prašyme nustatytus trūkumus buvo informuota Pareiškėjos sesers įgaliotoji atstovė. Atsižvelgiant į tai, kad nuo nurodyto prašymo teikimo praėjo daugiau negu metai laiko, o jame nustatyti trūkumai buvo nurodyti tik žodžiu, Migracijos departamentas neturi galimybės jų tiksliai įvardyti. Migracijos departamentas dabar jau neturi galimybės nustatyti nei 2024 m. balandžio 22 d. pateikto prašymo trūkumų, nei to, ar Pareiškėjos sesers įgaliotoji atstovė buvo atvykusi į Migracijos departamentą pateikti prašymą rezervuotu vizito laiku.

5.2. Pareiškėjos sesers 2024 m. birželio 25 d. pateiktas prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo priimtas nagrinėti, tačiau įvertinus prašymą nustatyta, kad prie jo pridėti dokumentų vertimai atlikti vertėjo, kuris taip pat yra ir Pareiškėjos sesers įgaliotasis atstovas. „Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 1.5 straipsnio 1 dalimi^[1] vertintina, kad pareiškėjo įgaliotas atstovas negali atlikti prie pareiškėjo prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pridėtų dokumentų vertimų į lietuvių kalbą, nes tai kelia abejonių dėl vertėjo nešališkumo – situacija iš esmės netenkina teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, [Pareiškėjos sesuo] 2024 m. spalio 2 d. pranešimu per MIGRIS informuota, jog turi pateikti naujus dokumentų vertimus, kartu pareiškėjai nurodyta, kad jos prašymo nagrinėjimas yra sustabdytas […].“

5.3. „Teikiami prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės ir prie jų pridėti dokumentai turi atitikti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme ir Dokumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos pilietybe, teikimo ir nagrinėjimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 280, nustatytus reikalavimus. Pažymime, kad kiekvienu atveju vertinama prašyme nurodyta informacija ir pridėti dokumentai, taip pat rezervuoto vizito metu turimi dokumentų originalai arba dokumentų originalų notarine ar jai prilyginta tvarka patvirtintos kopijos.“

5.4. Pareiškėjos ir jos motinos prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės Migracijos departamente priimti 2024 m. kovo 1 d. Juos išnagrinėjus, 2024 m. rugpjūčio 30 d. Pareiškėjai ir jos motinai Lietuvos Respublikos pilietybė atkurta.

„[Pareiškėjos ir jos motinos] prašymuose taip pat buvo pateikti dokumentai, kurių vertimus atliko įgaliotas atstovas, tačiau jų prašymų nagrinėjimai nebuvo sustabdyti ir nebuvo reikalaujama naujų vertimų. Paaiškiname, kad tokia situacija susiklostė, nes siekiant užtikrinti teikiamų dokumentų vertimų patikimumą, buvo keičiama praktika, t. y. vadovaujantis LR CK 1.5 straipsnio 1 dalimi, pradėta prašyti naujų vertimų, jei nustatoma, kad prie prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pridėtus dokumentus išvertė vertėjas, kuris yra ir pareiškėjo įgaliotas atstovas. Kadangi [Pareiškėjos ir jos motinos] prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės priimti anksčiau (2024 m. kovo 1 d.), tai jų nagrinėjimas vyko pereinamuoju laikotarpiu ir nebuvo prašoma pateikti naujų vertimų. O [Pareiškėjos sesers] prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo priimtas vėliau (2024 m. liepos 4 d.) ir jo nagrinėjimo metu jau buvo susiformavusi aiški praktika dėl teikiamų dokumentų vertimų, todėl prašymo nagrinėjimas sustabdytas, nurodant, jog reikia pateikti naujus vertimus.“

5.5. „[…] praktika aprašytu klausimu jau yra nusistovėjusi ir visiems taikoma vienodai, t. y. nustačius, kad prie prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pridėtų dokumentų vertimus atliko įgaliotas atstovas, prašoma pateikti naujus vertimus.“

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

6. 6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (LR CK):

1.1 straipsnio „Lietuvos Respublikos civilinio kodekso reglamentuojami santykiai“:

1 dalis – „Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas reglamentuoja asmenų turtinius santykius ir su šiais santykiais susijusius asmeninius neturtinius santykius, taip pat šeimos santykius. Įstatymų nustatytais atvejais šis kodeksas taip pat reglamentuoja ir kitokius asmeninius neturtinius santykius.“

2 dalis – „Turtiniams santykiams, kurie pagrįsti įstatymų nustatytu asmenų pavaldumu valstybės institucijoms ir kurie tiesiogiai atsiranda, kai valstybės institucijos atlieka valdžios funkcijas (realizuojamas pavaldumas) arba įstatymų nustatytas asmenims pareigas valstybei ar jos taiko įstatymų nustatytas administracines ar baudžiamąsias sankcijas, įskaitant valstybės mokesčių, kitų privalomų rinkliavų ar įmokų valstybei ar jos institucijoms, valstybės biudžeto santykius, bei kitokiems santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, šio kodekso normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai, taip pat šio kodekso įsakmiai nurodytais atvejais.“

1.5 straipsnio „Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymas“ 1 dalis – „Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus.“

7. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 33 straipsnis „Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija“ – „Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija: […] 2) nagrinėja prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo ir teikia vidaus reikalų ministrui siūlymus šiuo klausimu; […]“.

8. Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo (toliau – Teisėkūros pagrindų įstatymas) 3 straipsnio „Teisėkūros principai“ 2 dalis – „Teisėkūroje vadovaujamasi šiais principais: 1) tikslingumo, reiškiančiu, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis; 2) proporcingumo, reiškiančiu, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti; 3) pagarbos asmens teisėms ir laisvėms, reiškiančiu, kad teisės aktų nuostatos turi užtikrinti ir negali paneigti Konstitucijoje, Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų asmens teisių ir laisvių, teisėtų interesų; 4) atvirumo ir skaidrumo, reiškiančiu, kad teisėkūra turi būti vieša, su bendraisiais interesais susiję teisėkūros sprendimai negali būti priimami visuomenei nežinant ir neturint galimybių dalyvauti, valstybės politikos tikslai, teisinio reguliavimo poreikis ir teisėkūroje dalyvaujantys subjektai turi būti žinomi, visuomenei ir interesų grupėms sudarytos sąlygos teikti pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo visose teisėkūros stadijose, taip pat turi būti žinomi teisės aktų projektų rengimą inicijavę, teisės aktų projektus parengę, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą atlikę subjektai ir galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą atliekantys subjektai; 5) efektyvumo, reiškiančiu, kad rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės, turi būti skelbiami ir įvertinami dėl teisinio reguliavimo gauti pasiūlymai, o teisėkūros veiksmai atliekami per protingus terminus; 6) aiškumo, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas; 7) sistemiškumo, reiškiančiu, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams, įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina.“

9. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnis „Viešojo administravimo principai“ – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: […]; 4) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; […] 9) objektyvumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs; […] 11) skaidrumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjekto veikla turi būti vieša, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus; […]“.

10. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 2 straipsnio „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ 1 dalis – „Biurokratizmas – tokia pareigūno veika, kai vietoj reikalų sprendimo iš esmės laikomasi nereikalingų ar išgalvotų formalumų, nepagrįstai atsisakoma spręsti pareigūno kompetencijai priklausančius klausimus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas bei kitaip blogai ar netinkamai valdoma (atsisakoma informuoti asmenį apie jo teises, sąmoningai pateikiamas klaidinantis ar netinkamas patarimas ir t. t.). Biurokratizmu taip pat laikomas toks pareigūnų darbas, kai nevykdomi arba blogai vykdomi įstatymai ar kiti teisės aktai.“

11. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimo Nr. 280 2 punktas – „Įgalioti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atlikti Pilietybės įstatyme Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai paskirtas funkcijas.“

12. Dokumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos pilietybe, teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 280 (toliau – Aprašas):

1 punktas – „Dokumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos pilietybe, teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašas (toliau – aprašas) reglamentuoja prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo, Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo supaprastinta, išimties ar natūralizacijos tvarka, Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo, Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo ir prašymų dėl vaikų Lietuvos Respublikos pilietybės (toliau kartu – prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės) ir Lietuvos Respublikos piliečių rašytinių pranešimų apie kitos valstybės pilietybės įgijimą (toliau – pranešimas) pateikimo tvarką, prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo, prašymų dėl vaikų Lietuvos Respublikos pilietybės ir dokumentų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo nagrinėjimo ir rengimo tvarką, prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo supaprastinta, natūralizacijos ar išimties tvarka, Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo ir Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo rengimo ir teikimo svarstyti Pilietybės reikalų komisijai tvarką, vidaus reikalų ministro kreipimosi į Respublikos Prezidentą dėl sprendimo dėl išimties tvarka suteiktos Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo tvarką, Respublikos Prezidento dekretų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo, Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo ar dėl išimties tvarka suteiktos Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo (toliau – dekretas) projektų derinimo tvarką, prašymų leisti prisiekti Lietuvos Respublikai nagrinėjimo ir priesaikos Lietuvos Respublikai priėmimo tvarką, prašymų išduoti ar pakeisti teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantį pažymėjimą (toliau – teisės atkurti pilietybę pažymėjimas) arba prašymų išduoti ar pakeisti lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimą (toliau – lietuvių kilmės pažymėjimas) pateikimo, priėmimo, nagrinėjimo, sprendimo išduoti (pakeisti) teisės atkurti pilietybę pažymėjimą ar lietuvių kilmės pažymėjimą priėmimo tvarką, teisės atkurti pilietybę pažymėjimo ar lietuvių kilmės pažymėjimo atsiėmimo, šių pažymėjimų pripažinimo negaliojančiais tvarką.“

3 punktas – „Prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, pranešimai, prašymai leisti prisiekti Lietuvos Respublikai, taip pat prašymai išduoti ar pakeisti teisės atkurti pilietybę pažymėjimą ir prašymai išduoti ar pakeisti lietuvių kilmės pažymėjimą turi būti užpildyti lietuvių arba anglų kalba per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau – MIGRIS). Prie šių prašymų ar pranešimų pridedami aprašo 7, 8, 23, 25, 26, 36, 46, 71, 72 ir 81 punktuose nurodyti dokumentai, išskyrus kelionės dokumentus, įtrauktus į užsienio reikalų ministro ir vidaus reikalų ministro tvirtinamą kelionės dokumentų, kurie suteikia teisę užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą (toliau – kelionės dokumentai), turi būti surašyti lietuvių kalba arba pateikiamas šių dokumentų vertimas į lietuvių kalbą, kuris turi būti patvirtintas vertimo iš vienos kalbos į kitą paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos, pateikiant vertimo teisę paliudijančius dokumentus.“

13. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2000 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 388, (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2024 m. gruodžio 11 d. įsakymo Nr. 1V-756 redakcija):

8 punktas – „Migracijos departamento veiklos tikslai yra: 8.1. įgyvendinti valstybės politiką Lietuvos Respublikos pilietybės klausimais; […]“.

9 punktas – „Migracijos departamentas, siekdamas šių nuostatų 8.1 papunktyje nustatyto veiklos tikslo: 9.1. atlieka Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 12 ir 33 straipsniuose nustatytas funkcijas; […]“.

Tyrimui reikšminga teismų praktika

14. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) praktika:

14.1. 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime Nr. KT30-N19/2015 pažymėta:

„Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise.“

14.2. 2018 m. balandžio 12 d. nutarime Nr. KT6-N4/2018 pažymėta:

„Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog konstitucinis reikalavimas, kad galioja tik tie teisės aktai, kurie yra paskelbti, yra neatsiejamas ir nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, jis yra vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų – svarbi teisinio tikrumo prielaida (inter alia 2003 m. spalio 29 d., 2007 m. birželio 27 d., 2010 m. vasario 26 d. nutarimai); […].“

„Vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų – teisinis tikrumas ir aiškumas, kuris suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus (inter alia 2014 m. liepos 11 d., 2017 m. vasario 24 d., 2018 m. kovo 8 d. nutarimai); teisės aktai turi būti nustatytąja tvarka paskelbiami; galimybę su jais susipažinti turi turėti visi teisinių santykių subjektai (2003 m. gegužės 30 d. nutarimas).“

„Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijoje įtvirtintas atsakingo valdymo principas suponuoja tai, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, taip pat turi tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus (inter alia 2015 m. lapkričio 19 d., 2016 m. liepos 8 d., 2018 m. kovo 2 d. nutarimai).“

„Konstitucinis Teismas, 2018 m. kovo 8 d. nutarime aiškindamas, be kita ko, iš Konstitucijos, inter alia jos 5 straipsnio 2, 3 dalių, kylančio vieno iš viešosios valdžios institucijų ir pareigūnų veiklos principų – skaidrumo principo turinį, pažymėjo: šis principas suponuoja atskaitingumą atitinkamai bendruomenei ir sprendimus priimančių pareigūnų atsakomybę už tuos sprendimus; priimami sprendimai turi būti pagrįsti, aiškūs, kad juos, iškilus reikalui, būtų galima racionaliai motyvuoti. Skaidrumas yra būtina prielaida inter alia užkirsti kelią piktnaudžiavimams valdžia, taigi ir būtina prielaida žmonėms pasitikėti viešosios valdžios institucijomis ir apskritai valstybe (2008 m. sausio 22 d., 2018 m. kovo 8 d. nutarimai).“

15. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika:

15.1. 2012 m. kovo 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A⁵⁰²-1605/2012 pažymėta:

„[…] Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.).“

15.2. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo normas, (pritarta LVAT teisėjų 2016 m. birželio 1 d. pasitarime) IX skyriaus 3 poskyrio 7 punkte nurodyta:

„Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuosekliai pažymi, jog diskrecijos teisė teisinėje valstybėje negali būti absoliuti. Diskrecijos teisė neturi būti aiškinama kaip absoliučiai nemotyvuotas ir niekuo nesaistomas pasirinkimas. Viešojoje teisėje veikiantys administravimo subjektai diskrecijos teisę realizuoja teisės aktų nustatytose ribose. Pasak Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, diskrecijos teise besinaudojantys subjektai yra suvaržyti bendrųjų teisėtumo principo reikalavimų ir kriterijų. Įgyvendindamos diskrecines galias viešojo administravimo institucijos, be kita ko, turi nepiktnaudžiauti joms suteiktais įgaliojimais, laikytis objektyvumo ir nešališkumo, lygybės prieš įstatymą ir proporcingumo principų (VAĮ 3 str., Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1980 m. kovo 11 d. rekomendacijos Nr. 80(2) „Dėl administravimo subjektų diskrecinių galių įgyvendinimo“ 2 str.). Diskrecija turi būti pagrindžiama objektyviais faktais bei bendraisiais teisės principais – įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, numatytais Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje […]. Realizuojant diskreciją, neturi būti paneigiami esminiai teisinės valstybės, valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms, gero administravimo, atsakingo valdymo (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, asmens dalyvavimo priimant atitinkamus sprendimus, skaidrumo ir kt.) reikalavimai. Šių reikalavimų paisymas sąlygoja teisinio tikrumo, aiškumo principų įgyvendinimą, teisės į gynybą užtikrinimą (2012 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁵⁰²-1668/2012). Suteikta diskrecija galima tik įstatymo nustatytose ribose ir ja naudojantis turi būti atsižvelgiama į įstatymo nustatytus reikalavimus, kad nebūtų pažeidžiami bendrieji teisės principai, konstitucinės žmogaus teisės. Nurodytu būdu suteiktos diskrecijos įgyvendinimas suponuoja teisinio tikrumo ir aiškumo principų įgyvendinimą (šiais aspektais žr. 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A⁸⁵⁸-889/2013; 2015 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-849-858/2015). Neribotos viešojo administravimo subjekto diskrecijos įtvirtinimas neatitiktų atsakingo valdymo principo (šiuo aspektu žr. 2014 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A⁵⁰²-253/2014). Diskrecija turi būti įgyvendindama siekiant tų tikslų, dėl kurių ji buvo suteikta (šiuo aspektu žr. 2014 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A⁴⁹²-435/2014).“

15.3. 2025 m. gegužės 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-123-520/2025 pažymėta:

„Neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas; šie konstituciniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui; asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendintos; teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių; neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2013 m. vasario 15 d., 2019 m. birželio 25 d. nutarimai).“

Tyrimo išvados

16. Pareiškėja nurodė, kad 2024 m. kovo 1 d. Pareiškėja, Pareiškėjos sesuo ir jų motina Migracijos departamentui pateikė prašymus ir susijusius dokumentus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Jos visos pateikė analogiškus dokumentus su jų įgaliotinio atliktais vertimais į lietuvių kalbą. Pareiškėjos ir jos motinos prašymai buvo priimti, o Pareiškėjos sesers prašymas iš pradžių nebuvo priimtas dėl dokumento antspaudo nuskaitymo problemos, o kai šis trūkumas buvo pašalintas, prašymas priimtas, bet nagrinėjimas sustabdytas dėl to, kad pateikti dokumentai į lietuvių kalbą buvo išversti įgaliotinio, nors ši aplinkybė nesutrukdė išnagrinėti Pareiškėjos ir jos motinos prašymų.

17. Migracijos departamentas Seimo kontrolierei paaiškino, kad per tą laiką, kol buvo šalinami kiti Pareiškėjos sesers pateiktų dokumentų trūkumai, pasikeitė Migracijos departamento praktika dėl teikiamų dokumentų vertimų, t. y., vadovaujantis LR CK 1.5 straipsnio 1 dalies nuostata, nustatančia civilinių teisinių santykių subjektų pareigą, įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas, veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, pradėta prašyti naujų vertimų, jei nustatoma, kad prie prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pridėtus dokumentus išvertė vertėjas, kuris yra ir pareiškėjo įgaliotas atstovas. Todėl Pareiškėjos sesers prašymo nagrinėjimas buvo sustabdytas ir Pareiškėjos sesuo pranešimu per MIGRIS informuota, jog turi pateikti naujus dokumentų vertimus.

18. Migracijos departamentas yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kurios vienas iš veiklos tikslų yra įgyvendinti valstybės politiką Lietuvos Respublikos pilietybės klausimais.

Kartu pažymėtina, kad Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, be specialiųjų teisės nuostatų, savo veikloje privalo laikytis viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų, pavyzdžiui: įstatymo viršenybės, reiškiančio, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti laikantis VAĮ reikalavimų, o veikla turi atitikti minėtame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.

Nagrinėdamas asmenų prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo Migracijos departamentas vadovaujasi tokių prašymų pateikimo, nagrinėjimo ir rengimo tvarką reglamentuojančiu Aprašu (šios pažymos 12 punktas).

Aprašo 3 punkte nustatyta, kad prie prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pridedami Apraše nurodyti dokumentai „[…] turi būti surašyti lietuvių kalba arba pateikiamas šių dokumentų vertimas į lietuvių kalbą, kuris turi būti patvirtintas vertimo iš vienos kalbos į kitą paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos, pateikiant vertimo teisę paliudijančius dokumentus.“

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėta Aprašo nuostata per visą Pareiškėjos, Pareiškėjos sesers ir jų motinos prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo ir susijusių dokumentų pateikimo ir nagrinėjimo laikotarpį nesikeitė. Nei minėtu laikotarpiu, nei šiuo metu nėra (ir nebuvo) galiojančių teisės aktų, kurie teikiamiems dokumentams nustatytų kitokius reikalavimus, nei numatyti Apraše. Migracijos departamentas nepateikė informacijos, kad Pareiškėjos sesers dokumentų pateikimo metu situacija kaip nors reikšmingai skirtųsi nuo Pareiškėjos ir motinos dokumentų teikimo metu buvusios situacijos.

Atsižvelgiant į tai, kad minėtos Aprašo nuostatos ir LR CK 1.5 straipsnio 1 dalies nuostata, kuria vadovaudamasis Migracijos departamentas pakeitė savo praktiką vertinant teikiamų dokumentų vertimų tinkamumą, galiojo tiek 2024 m. kovo 1 d., kai Pareiškėja, Pareiškėjos sesuo ir motina Migracijos departamentui pateikė prašymus ir susijusius dokumentus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, tiek vėliau, kai Pareiškėjos sesuo, Migracijos departamento nurodymu, teikė patikslintus dokumentus (2024 m. balandžio 22 d. ir 2024 m. birželio 25 d.), konstatuotina, kad teisės aktuose nustatyti reikalavimai dėl Migracijos departamentui teikiamų dokumentų vertimų visų minėtų prašymų teikimo metu buvo tokie patys. Pažymėtina, kad nei minėtuose teisės aktuose, nei jokiuose kituose nebuvo ir nėra nustatyta, kad negali būti teikiami dokumentai, išversti ir patvirtinti asmens, kuris yra įgaliotinis.

19. Konstitucinis Teismas ne kartą akcentavo konstitucinio teisinės valstybės principo elementų – teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo užtikrinimo svarbą, pažymėdamas, kad valstybei neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Tiek Konstitucinis Teismas, tiek LVAT savo praktikoje nuolat pažymi, kad Konstitucijoje įtvirtintas atsakingo valdymo principas suponuoja tai, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Lietuvos valstybės interesais (šios pažymos 14, 15 punktai).

LVAT savo praktikoje nuosekliai pažymi, kad viešojoje teisėje veikiantiems administravimo subjektams suteiktą diskrecijos teisę jie gali realizuoti tik pagal teisės aktus ir yra suvaržyti bendrųjų teisėtumo principo reikalavimų ir kriterijų. Diskrecija turi būti pagrindžiama objektyviais faktais bei bendraisiais teisės principais – įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo. Šių reikalavimų paisymas sąlygoja teisinio tikrumo, aiškumo principų įgyvendinimą, teisės į gynybą užtikrinimą (šios pažymos 15.2 papunktis).

Konstitucinis Teismas, aiškindamas iš Konstitucijos kylančio vieno iš viešosios valdžios institucijų ir pareigūnų veiklos principų – skaidrumo principo turinį, pažymėjo, kad priimami sprendimai turi būti pagrįsti, aiškūs, kad juos, iškilus reikalui, būtų galima racionaliai motyvuoti. Skaidrumas yra būtina prielaida, be kita ko, užkirsti kelią piktnaudžiavimams valdžia, taigi ir būtina prielaida žmonėms pasitikėti viešosios valdžios institucijomis ir apskritai valstybe (šios pažymos 14 punktas).

20. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad tiek Pareiškėjai ir jos motinai teikiant Migracijos departamentui dokumentus, tiek Pareiškėjos seseriai visus tris kartus teikiant dokumentus galiojo tie patys viešai paskelbtuose teisės aktuose nustatyti reikalavimai. Tokia pati buvo ir faktinė situacija, t. y. visais atvejais Migracijos departamentui buvo pateikti dokumentai, kurių vertimus atliko visų jų įgaliotas tas pats asmuo. Tačiau Pareiškėjos seseriai trečią kartą teikiant dokumentus, Migracijos departamentas dokumentų vertimus, dėl kurių anksčiau pastabų neturėjo, jau pripažino netinkamais ir prašymo nagrinėjimą sustabdė.

Skundo tyrimo metu nebuvo pateikta duomenų apie tai, kad Pareiškėjos sesuo anksčiau (pvz., kai Pareiškėjos sesers prašymas buvo atmestas dėl kitų priežasčių) būtų buvusi informuota apie Migracijos departamento praktikos pasikeitimą. Taip pat nenustatyta, kad informacija apie papildomus reikalavimus teikiamų dokumentų vertimams būtų buvusi paskelbta Migracijos departamento interneto svetainėje. Taigi akivaizdu, kad Pareiškėjos sesuo, teikdama dokumentus, negalėjo žinoti apie pasikeitusią Migracijos departamento praktiką, todėl pagrįstai galėjo tikėtis, kad tokie dokumentų vertimai, kokie buvo tinkami jos giminaitėms teikiant prašymus, taip pat ir jai pačiai ankstesniais kartais teikiant prašymus, yra tinkami.

Kartu pažymėtina, kad Migracijos departamentas keičiamą dokumentų vertinimo praktiką argumentuoja siekiu užtikrinti teikiamų dokumentų vertimų patikimumą ir vadovaujasi tik LR CK nuostata, nustatančia civilinių teisinių santykių subjektų pareigą, įgyvendinant savo civilines teises bei atliekant pareigas, veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Tačiau santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, LR CK normos taikomos tik tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai, taip pat LR CK įsakmiai nurodytais atvejais. Kaip minėta, prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pateikimo, nagrinėjimo ir rengimo tvarką reglamentuoja Aprašas. Reikalavimai prie prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pridedamiems dokumentų vertimams į lietuvių kalbą nurodyti Aprašo 3 punkte.

Atsižvelgiant į tai, kad Migracijos departamentas:

1. a) sprendimo nepriimti Pareiškėjos sesers teikiamų dokumentų vertimų nepagrindė galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pateikimo tvarką, nuostatomis,
2. b) nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių būtų galima pagrįstai abejoti, ar dokumentus į lietuvių kalbą išvertęs ir vertimus patvirtinęs Pareiškėjos sesers atstovas (įgaliotinis), kurio išversti dokumentai Migracijos departamento anksčiau buvo priimti, tai atliko laikydamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, taigi nenurodė objektyvių priežasčių, kodėl sprendimas nepriimti dokumentų buvo grindžiamas LR CK norma,
3. c) neturėdamas teisinio pagrindo (suteiktos diskrecijos), pakeitė iki tol taikytą praktiką ir pradėjo taikyti su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu susijusius reikalavimus, kurie nėra nustatyti tokią veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose,

spręstina, kad Migracijos departamento atsisakymas priimti dokumentus, tokį sprendimą grindžiant tik faktine aplinkybe, kad vertimą atliko įgaliotasis atstovas (tokiu būdu jau suponuojant įgaliotojo atstovo atliktų vertimų galimą nepatikimumą), nesuderinamas su viešojo administravimo subjektams taikomais gero administravimo, atsakingo valdymo principais.

Įvertinus Skundo tyrimo metu nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad Migracijos departamento pareigūnai nepagrįstai atsisakė priimti Pareiškėjos sesers teikiamų dokumentų vertimus tik todėl, kad jie išversti įgaliotojo atstovo, nors teisės aktuose nėra nustatyta, kad įgaliotųjų atstovų išversti dokumentai nepriimami. Be to, anksčiau analogiškais atvejais tokie dokumentai buvo priimami. Tokiu elgesiu pareigūnai kėlė asmens teises ir teisėtus lūkesčius pažeidžiančius reikalavimus, vilkino prašymo nagrinėjimą, taigi elgėsi biurokratiškai ir nesilaikė konstitucinių teisinės valstybės principų bei VAĮ įtvirtintų įstatymo viršenybės, objektyvumo ir skaidrumo principų.

21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Migracijos departamentas, atsisakydamas priimti Pareiškėjos sesers teikiamų dokumentų vertimus, taikė jokiuose teisės aktuose nenustatytus ir nepagrįstus reikalavimus, o tokie veiksmai vertinami kaip biurokratizmas, todėl Skundas pripažįstamas pagrįstu.

Seimo kontrolierė kartu pažymi, kad jeigu Migracijos departamento darbo praktikoje paaiškėjo, jog siekiant užtikrinti teikiamų dokumentų vertimų patikimumą būtina taikyti papildomus reikalavimus, jie, vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintais principais, turi būti nustatyti atitinkamų dokumentų teikimą reglamentuojančiame teisės akte. Taigi, jeigu Migracijos departamentas turi svarių argumentų, kad esamas reglamentavimas nepakankamas, jis turėtų inicijuoti atitinkamo teisės akto pakeitimą.

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS

22. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų biurokratinių veiksmų, nagrinėjant Pareiškėjos sesers Y prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, pripažinti pagrįstu.

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJOS

23. Atsižvelgdama į tai, kas konstatuota, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktorei rekomenduoja imtis priemonių, kad sprendimas dėl Y kartu su prašymu dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo teikiamų dokumentų priimtinumo būtų priimtas laikantis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme ir Dokumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos pilietybe, teikimo ir nagrinėjimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 280, nustatytų reikalavimų bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme viešojo administravimo subjektams nustatytais principais.

24. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktorei rekomenduoja imtis priemonių, kad vertinant kartu su prašymais dėl Lietuvos Respublikos pilietybės teikiamus dokumentus būtų vadovaujamasi teisės aktų nuostatomis, nekeliant pareiškėjams teisės aktuose nenustatytų ir nepagrįstų biurokratinių reikalavimų.

25. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 8 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktorei rekomenduoja įvertinti esamą prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo ir susijusių dokumentų pateikimo reglamentavimą ir, paaiškėjus, kad yra svarių argumentų, jog esamas reglamentavimas nepakankamas, inicijuoti jo keitimą.

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašoma informuoti Pareiškėją ir Seimo kontrolierę (rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus ir juos pagrindžiančius dokumentus Seimo kontrolierei pateikti per E. pristatymo informacinę sistemą arba el. p.  [email protected]).

^[1] Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 1 dalis: „Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus.“