aA PAŽYMA DĖL X SKUNDO NR. 5D-2025/2.1-575 PRIEŠ LIETUVOS KALĖJIMŲ TARNYBOS VILNIAUS KALĖJIMĄ

SKUNDO ESMĖ

 

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė 2025 m. gegužės 15 d. gavo X (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – LKT) Vilniaus kalėjimo pareigūnų veiksmų (neveikimo), atsisakant priimti ir registruoti Pareiškėjo 2025 m. gegužės 9 d. prašymą (toliau – Skundas).

 

2. Pareiškėjas Skunde nurodo:

„2025 05 09 d. kreipiausi į Vilniaus kalėjimą, kad el. ryšio priemonėmis išsiųstų mano finansinę padėtį patvirtinančią mano asmeninių lėšų išklotinę sąskaitos atidarytos kalėjime mano vardu.

2025 05 12 d. rytinio patikrinimo metu man buvo gražintas prašymas ir neregistruotas. Nurodyta, jog turiu teikti naują prašymą ir įteikė prašomos išklotinės, kurią prašiau išsiųsti į Vilniaus rūmus (Regionų adm. Teismą), popierinę kopiją, nors popierinės kopijos neprašiau ir ji man nereikalinga.“

„[…] išklotinė jau buvo elektroninės formos ir ją tereikėjo pridėti ir išsiųsti el. laišku į RAT Vilniaus rūmus, tačiau vietoj kitose įstaigose įprastinio tokio būdo, Vilniaus kalėjimas išsigalvojo, jog reikia padaryti išklotinės popierinę kopiją, ją įteikti man, tada man vėl rašyti naują prašymą, vėl pridedamą išklotinę suskaitmeninti ir tik tada įvykdyti mano prašomą veiksmą“ (šių ir kitų citatų kalba netaisyta).

 

3. Pareiškėjas Seimo kontrolierės prašo ištirti jo Skundą „[…] bei imtis priemonių (rekomendacijų), kad dėl biurokratinių priežasčių ateityje nebūtų atsisakoma registruoti mano prašymų taip kaip šiuo atveju bei trukdoma Teismui teikti įrodymus elektroninio ryšio priemonėmis […]“.

 

TYRIMAS IR IŠVADOS

 

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

 

4. Seimo kontrolierė 2025 m. gegužės 21 d. raštu Nr. SE-986 kreipėsi į LKT, prašydama paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes.

LKT 2025 m. birželio 10 d. raštu Nr. 1S-4336 Seimo kontrolierę informavo:

4.1. „[…] 2025 m. gegužės 9 d. nuteistasis […] rytinio apėjimo metu pareigūnei pateikė Vilniaus kalėjimo viršininkui adresuotą prašymą išsiųsti jo piniginių lėšų judėjimo išklotinę elektroninio ryšio priemonėmis į Vilniaus regiono administracinio teismo Vilniaus rūmus. Prie šio prašymo nebuvo pridėta jokių papildomų dokumentų. Pareiškėjas pareigūnės taip pat paprašė atspausdinti jo piniginių lėšų judėjimo išklotinę ir ją išsiųsti. Nuteistajam iš karto paaiškinta, kad pagal Vilniaus kalėjime taikomą praktiką būtina pateikti papildomą prašymą, adresuotą tiesiogiai Vilniaus regiono administracinio teismo Vilniaus rūmams. Į šį paaiškinimą nuteistasis reagavo nepasitenkinimu, teigdamas, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime tokie dokumentai buvo siunčiami ir be atskiro prašymo. Tą pačią dieną pareiškėjas taip pat pateikė kitą prašymą (reg. 2025-05-09, Nr. NPS-25-5029) išsiųsti laišką už įstaigos lėšas į tą patį teismą. Nuteistajam buvo pasiūlyta palaukti, kol bus atspausdinta išklotinė, ir viską siųsti kartu vienu laišku, tačiau jis šiam pasiūlymui nepritarė.“

4.2. „[…] pareiškėjui buvo nurodyta pateikti prašymą, adresuotą Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmams, kadangi, papildomai pasitikslinus su raštvede, siunčiančia dokumentus el. paštu, ji patvirtino, kad būtina pridėti atskirą prašymą, adresuotą konkrečiam gavėjui (t. y. ne Vilniaus kalėjimo viršininkui). Pateikus nuteistajam jo piniginių lėšų judėjimo išklotinę, dar kartą buvo paaiškinta, kad dokumento siuntimui būtina pateikti papildomą prašymą arba siųsti viską laišku. 2025 m. gegužės 12 d. nuteistasis pateikė naują prašymą (reg. 2025-05-12, Nr. NPS-25-5145) išsiųsti laišką už įstaigos lėšas į Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.“

4.3. „[…] pareiškėjo išklotinė 2025 m. gegužės 12 d. teismui išsiųsta paštu.“

 

5. LKT Vilniaus kalėjimui pateiktame prašyme Pareiškėjas taip pat nurodė ir informaciją, skirtą Regiono administracinio teismo Vilniaus rūmams (administracinės bylos, kurioje teikiami dokumentai, numerį).

 

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

 

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 41 straipsnio „Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų teisė susirašinėti“ 3 dalis – „Laiškų siuntimo išlaidas apmoka patys nuteistieji. Nuteistiesiems, kurie to pageidauja, laisvės atėmimo vietų įstaiga sudaro sąlygas į advokatą, valstybės ir savivaldybių institucijas ir tarptautines organizacijas, kurių jurisdikciją ar kompetenciją priimti Lietuvoje bausmes atliekančių nuteistųjų pareiškimus yra pripažinusi Lietuvos Respublika, kreiptis elektroninių ryšių priemonėmis.“

 

7. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau ir – VAĮ):

3 straipsnis „Viešojo administravimo principai“ – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: […]; 3) efektyvumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas ir įgyvendindamas sprendimus, jam skirtus išteklius naudoja kuo mažesnėmis sąnaudomis ir siekia geriausio rezultato; 4) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; 5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį; […]; 7) naujovių ir atvirumo permainoms. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas turi ieškoti naujų ir veiksmingų būdų, kaip geriau spręsti problemas, iškylančias vykdant viešąjį administravimą, taip pat nuolat tobulinti savo veiklą taikydamas pažangiausius metodus, modelius, technologijas, priemones ar gerosios patirties pavyzdžius; […]; 9) objektyvumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs“.

10 straipsnio „Administracinių sprendimų priėmimas“ 5 dalis – „Administraciniame sprendime turi būti nurodyta: […] 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; […].“

11 straipsnio „Prašymų ir skundų administraciniam sprendimui priimti pateikimas ir nagrinėjimas“:

1 dalis – „Asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles.“

3 dalis – „Prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu: 1) nėra galimybės prašymą ar skundą teikiantį asmenį identifikuoti arba patikrinti prašymo ar skundo autentiškumo; 2) jis grindžiamas akivaizdžiai tikrovės neatitinkančiais faktais arba jeigu jo turinys nekonkretus ir nesuprantamas ir dėl to viešojo administravimo subjektas negali tokio prašymo ar skundo išnagrinėti; 3) paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą; 4) paaiškėja, kad skundą dėl to paties klausimo pradėjo nagrinėti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija ar teismas; 5) nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo asmeniui dienos iki skundo padavimo dienos yra praėjęs daugiau kaip vienas mėnuo; 6) prašymas ar skundas viešojo administravimo subjektui pateiktas ne pagal kompetenciją.“

4 dalis – „Jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme ar skunde išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl prašyme ar skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui. Jeigu nėra kito viešojo administravimo subjekto, kuriam galėtų būti perduotas nagrinėti pagal kompetenciją prašymas ar skundas, viešojo administravimo subjektas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos apie tai praneša asmeniui, paaiškindamas jo prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis.“

 

8. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 2 straipsnio „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ 1 dalis – „Biurokratizmas – tokia pareigūno veika, kai vietoj reikalų sprendimo iš esmės laikomasi nereikalingų ar išgalvotų formalumų, nepagrįstai atsisakoma spręsti pareigūno kompetencijai priklausančius klausimus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas bei kitaip blogai ar netinkamai valdoma (atsisakoma informuoti asmenį apie jo teises, sąmoningai pateikiamas klaidinantis ar netinkamas patarimas ir t. t.). Biurokratizmu taip pat laikomas toks pareigūnų darbas, kai nevykdomi arba blogai vykdomi įstatymai ar kiti teisės aktai.“

 

9. Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, (toliau ir – Taisyklės):

11 punktas – „Asmenų aptarnavimo padalinys atlieka šias funkcijas: 11.1. „priima prašymus ir skundus, preliminariai nustato, kokia jų esmė, ar institucija pagal kompetenciją gali spręsti prašyme ar skunde išdėstytus klausimus, kokios informacijos reikia sprendimams priimti, patikrina, ar visa reikalinga informacija ar dokumentai, kuriuos privalo pateikti asmuo, kuris kreipiasi, yra pateikti, numato, kokią informaciją institucija turi ar gali gauti iš savo pavaldžių ir kitų institucijų, valstybės registrų (kadastrų), žinybinių registrų, valstybės informacinių sistemų ir kitų informacinių sistemų, finansuojamų iš valstybės ar savivaldybės biudžeto ir (ar) valstybės pinigų fondų, ir paprašo asmenį, kuris kreipiasi, pateikti informaciją ir dokumentus, kurių institucija pati neturi ir gauti negali arba kuriuos privalo pateikti šis asmuo, bet jų nepateikia; […] 11.4. grąžina asmeniui prašymus ar skundus, neatitinkančius Taisyklių 23 ir 24 punktuose nustatytų reikalavimų;“.

23 punktas – „Prašyme ar skunde turi būti: 23.1. fizinio asmens vardas, pavardė ir (ar) kita įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose teisės aktuose nustatyta informacija, būtina siekiant asmenį identifikuoti arba patikrinti prašymo ar skundo autentiškumą, išskyrus Taisyklių 18 punkte nurodytą atvejį; 23.2. Civilinio kodekso 2.44 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija, jeigu kreipiamasi juridinio asmens vardu; 23.3. kontaktinė informacija ryšiui su asmeniu palaikyti – telefono numeris, elektroninio pašto adresas, adresas arba prireikus kitų elektroninių ryšių priemonių nuorodos ar (ir) numeriai.“

24 punktas – „Prašymas ir skundas raštu turi būti: 24.1. parašytas valstybine kalba arba turėti vertimą į valstybinę kalbą, kurio turiniui ir autentiškumo užtikrinimui mutatis mutandis taikomos Taisyklių 23.1, 23.3, 24.2, 24.3 ir 24.5 papunkčių nuostatos (išskyrus Taisyklių 25 ir 26 punktuose nurodytus atvejus); 24.2. parašytas įskaitomai; 24.3. konkretus ir suprantamas; 24.4. parašytas taip, kad jo turinys ar forma nepažeistų etiketo ir geros moralės normų; 24.5. pasirašytas prašymą pateikusio asmens arba jo atstovo. Kai teikiant prašymą naudojamos elektroninių ryšių priemonės, turi būti pateikta pasirašyto prašymo skaitmeninė kopija arba prašymas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, atitinkančiu Reglamente (ES) 910/2014 nustatytus reikalavimus, arba suformuotas tokiu būdu, kuris leidžia prašymą ar skundą teikiantį asmenį identifikuoti arba patikrinti prašymo ar skundo autentiškumą.“

29 punktas – „Prašymai ir skundai gali būti nenagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais, taip pat kituose įstatymuose nustatytais pagrindais.“

30 punktas – „Prašymai ir skundai, išskyrus Taisyklių 18 punkte nurodytus prašymus ar skundus, tvarkomi ir apskaitomi atitinkamame institucijos dokumentų registre, laikantis Lietuvos vyriausiojo archyvaro priimtų teisės aktų, reglamentuojančių dokumentų valdymą, reikalavimų.“

42 punktas – „Į prašymą ar skundą paprastai atsakoma tokiu būdu, kokiu buvo pateiktas prašymas ar skundas. […]“

45 punktas – „Į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį: 45.1. į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti; 45.2. į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti; 45.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka; 45.4. į prašymą, nenurodytą Taisyklių 45.1–45.3 papunkčiuose, atsakoma laisva forma.“

 

Tyrimui reikšminga teismų praktika

 

10. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika:

10.1. LVAT 2014 m. balandžio 9 d. aprobuotame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinime yra nurodęs:

„Šio teisinio reguliavimo kontekste teisėjų kolegija pažymėjo, kad Pataisos namai ir Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kaip viešojo administravimo subjektai, be minėtų specialiųjų teisės nuostatų, savo veikloje privalo laikytis viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų, pavyzdžiui: įstatymo viršenybės, reiškiančio, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principus (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 p.) (2012 m. gruodžio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A⁸²²-3206/2012). Laisvės atėmimo institucijų sprendimuose turi būti aiškiai nurodyti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis pagrįsti sprendimo motyvai, kurie, be kita ko, atitiktų Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje numatytus reikalavimus (2011 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A¹⁴³-2876/2011).“

10.2. 2012 m. kovo 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A⁵⁰²-1605/2012 pažymėta: „Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai, 2004 m. lapkričio 5 d. išvada). Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A¹⁰-655/2005). […] Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.).“

10.3. 2012 m. gegužės 31 d. sprendime pažymėta, kad gero administravimo (atsakingo valdymo) principas, savo ruožtu apima ir asmens teisę į pagrįstą (faktais bei teisės normomis) bei motyvuotą administracinį sprendimą (žr. LVAT 2012 m. gegužės 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A⁶⁰²-2112/2012).

10.4. 2014 m. gegužės 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A²⁶¹-706/2014 pažymėta: „Teisėtumo principas viešojo administravimo srityje reiškia, kad viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti teisės aktų reikalavimus ir kad jų priimti sprendimai būtų pagrįsti teisės normomis, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Norėdami priimti administracinį teisės aktą viešojo administravimo subjektai privalo turėti tinkamas priežastis, o ne pateikti bet kokias priežastis, kad patenkintų formalius reikalavimus.“

10.5. 2015 m. birželio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015 pažymėta: „Tokie viešojo administravimo institucijos veiksmai, kai nesiremiama gero administravimo principu siekiant padėti besikreipiančiam asmeniui įgyvendinti jo teises, o formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos, pripažintini neteisėtais.“

10.6. 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2494-438/2015 pažymėta: „[…] viešojo administravimo subjektas, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais principais, inter alia įstatymų viršenybės ir objektyvumo principais, lemiančiais viešojo administravimo subjekto pareigą priimant sprendimus veikti pagal teisės aktuose jiems nustatytas teises ir pareigas, bei savo sprendimą pagrįsti tokiu būdu, jog nekiltų abejonių dėl šio sprendimo rezultato.“

 

Tyrimo išvados

 

11. Skunde rašoma, kad LKT Vilniaus kalėjimo pareigūnai neregistravo Pareiškėjo 2025 m. gegužės 9 d. prašymo išsiųsti elektroninio ryšio priemonėmis Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmams jo finansinę padėtį patvirtinančią laisvės atėmimo vietų įstaigos administruojamos Pareiškėjo asmeninės sąskaitos išklotinę ir 2025 m. gegužės 12 d., netenkinę minėto prašymo, grąžino jį Pareiškėjui.

 

12. Skundo tyrimo metu LKT Seimo kontrolierę informavo, kad Pareiškėjas 2025 m. gegužės 9 d. „[…] pareigūnei pateikė Vilniaus kalėjimo viršininkui adresuotą prašymą išsiųsti jo piniginių lėšų judėjimo išklotinę elektroninio ryšio priemonėmis į Vilniaus regiono administracinio teismo Vilniaus rūmus. […] Nuteistajam iš karto paaiškinta, kad pagal Vilniaus kalėjime taikomą praktiką būtina pateikti papildomą prašymą, adresuotą tiesiogiai Vilniaus regiono administracinio teismo Vilniaus rūmams. […] Pateikus nuteistajam jo piniginių lėšų judėjimo išklotinę, dar kartą buvo paaiškinta, kad dokumento siuntimui būtina pateikti papildomą prašymą arba siųsti viską laišku.“

 

13. Viešojo administravimo subjektas (nagrinėjamu atveju – LKT Vilniaus kalėjimas), be specialiųjų teisės nuostatų, savo veikloje privalo vadovautis viešojo administravimo srityje taikomais viešojo administravimo principais, tarp jų įstatymo viršenybės, išsamumo, objektyvumo, efektyvumo, naujovių ir atvirumo permainoms principais. Priimdamas (registruodamas) ir nagrinėdamas prašymus ir skundus privalo laikytis VAĮ ir Taisyklių nuostatų.

Taisyklėse yra nustatyti atvejai, kai prašymus ir skundus priimantis padalinys arba šią funkciją atliekantis institucijos darbuotojas gali nepriimti prašymo ar skundo ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui (šios pažymos 9 punktas).

VAĮ nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kai viešojo administravimo subjektui pateikti prašymai gali būti nenagrinėjami (šios pažymos 7 punktas).

Taisyklėse taip pat nustatyta, kad į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą paslaugą arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti, į prašymą paprastai atsakoma tokiu būdu, kokiu buvo pateiktas prašymas (šios pažymos 9 punktas).

 

14. LKT Vilniaus kalėjimo pareigūnai atsisakymą priimti ir registruoti Pareiškėjo prašymą, kuriame jis prašė išsiųsti elektroninio ryšio priemonėmis Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmams jo finansinę padėtį patvirtinančią laisvės atėmimo vietų įstaigos administruojamos Pareiškėjo asmeninės sąskaitos išklotinę, grindė tik LKT Vilniaus kalėjime taikoma praktika reikalauti, kad tokiais atvejais būtų pateiktas dar papildomas prašymas, adresuotas tiesiogiai teismui, neatsižvelgdami į tai, kad Pareiškėjo prašyme yra nurodytas konkretus teismas, į kurį prašoma išsiųsti minėtą išklotinę, ir administracinės bylos numeris. Nors pareigūnai informavo Pareiškėją apie LKT Vilniaus kalėjime taikomą praktiką, tokio reikalavimo nepagrindė nei teisės aktų nuostatomis, nei faktinėmis aplinkybėmis dėl kurių Pareiškėjo prašymo išsiųsti dokumentą nebūtų galimybės įvykdyti be atskiro gavėjui adresuoto Pareiškėjo rašto. Jų nenurodė ir Seimo kontrolierei. Be to, nors Pareiškėjo prašymas LKT Vilniaus kalėjimui buvo pateiktas raštu, apie atsisakymą priimti ir tenkinti prašymą Pareiškėjas buvo informuotas tik žodžiu, taigi ir neinformuojant apie tokio atsakymo (sprendimo) apskundimo tvarką.

 

15. Akivaizdu, kad LKT Vilniaus kalėjimo pareigūnai, atsisakydami priimti ir registruoti Pareiškėjo prašymą, kuriame jis prašė LKT turimą informaciją apie laisvės atėmimo vietų įstaigos administruojamą Pareiškėjo asmeninę sąskaitą pateikti konkrečiam teismui, ir, netenkinus prašymo, nepateikdami Pareiškėjui faktinėmis aplinkybėmis bei teisės normomis pagrįsto ir motyvuoto atsakymo, kuriame, be kita ko, būtų nurodyta ir apskundimo tvarka, nesilaikė VAĮ ir Taisyklėse nustatytų reikalavimų, kurių turi būti laikomasi priimant ir nagrinėjant prašymus. Taip pat nesilaikė BVK nuostatos, kuria laisvės atėmimo vietų įstaiga įpareigota sudaryti nuteistiesiems sąlygas į valstybės institucijas kreiptis elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiu būdu LKT Vilniaus kalėjimo pareigūnai apsunkino asmens teisės kreiptis į teismą ir ginti savo teises teisme įgyvendinimą.

Tokia pareigūnų veika, kai vietoj reikalų sprendimo iš esmės laikomasi nereikalingų ar išgalvotų formalumų, nepagrįstai atsisakoma spręsti pareigūno kompetencijai priklausančius klausimus, laikoma biurokratizmu (šios pažymos 8 punktas).

Vertintina, kad pareigūnai, vietoj Pareiškėjo prašyme nurodytos paslaugos suteikimo taikydami nepagrįstus formalumus ir atsisakydami suteikti Pareiškėjui jo prašyme nurodytą paslaugą, ne tik elgėsi nerūpestingai, trukdė Pareiškėjui įgyvendinti savo teises, bet ir neefektyviai naudojo išteklius (Pareiškėjui nesutikus rašyti papildomo prašymo, dokumentai teismui buvo išsiųsti paprastu paštu išspausdinti), taip pažeisdami VAĮ įtvirtintus efektyvumo bei naujovių ir atvirumo permainoms principus.

Pažymėtina, kad LVAT savo praktikoje daug kartų yra akcentavęs viešojo administravimo subjektų pareigą laikytis konstitucinių teisės principų bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų. LVAT yra konstatavęs, kad tokie viešojo administravimo institucijos veiksmai, kai nesiremiama gero administravimo principu siekiant padėti besikreipiančiam asmeniui įgyvendinti jo teises, o formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos, pripažintini neteisėtais (šios pažymos 10 punktas).

 

16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad LKT Vilniaus kalėjimo pareigūnai nepagrįstai atsisakė priimti (registruoti) ir nagrinėti Pareiškėjo prašymą, todėl Pareiškėjo Skundas yra pagrįstas.

Atsižvelgdama į tai, kad LKT pateiktoje informacijoje nurodyta, jog Pareiškėjas 2025 m. gegužės 9 d. prašyme nurodytą sąskaitos išklotinę teismui jau išsiuntė paprastu paštu, Seimo kontrolierė neteiks rekomendacijos išnagrinėti Pareiškėjo 2025 m. gegužės 9 d. prašymą.

 

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS

 

17. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X Skundą dėl LKT Vilniaus kalėjimo pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su Pareiškėjo prašymo registravimu ir nagrinėjimu, pripažinti pagrįstu.

 

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJos

 

18. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė LKT direktoriui rekomenduoja:

18.1. užtikrinti, kad visi pareiškėjų prašymai ir skundai būtų registruojami laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, ir kitų teisės aktų nuostatų;

18.2. užtikrinti, kad tais atvejais, kai pareiškėjų prašymai netenkinami, būtų pateikiami VAĮ ir Taisyklėse nustatytus reikalavimus atitinkantys, pagrįsti ir motyvuoti sprendimai;

18.3. atkreipti dėmesį į tai, kad nagrinėjant laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų prašymus turi būti pasirenkamos efektyviausios priemonės (įskaitant sudarymą sąlygų nuteistiesiems į advokatą, valstybės ir savivaldybių institucijas ir tarptautines organizacijas, kurių jurisdikciją ar kompetenciją priimti Lietuvoje bausmes atliekančių nuteistųjų pareiškimus yra pripažinusi Lietuvos Respublika, kreiptis elektroninių ryšių priemonėmis), padedančios per trumpiausią laiką, kuo mažesnėmis sąnaudomis realiai išspręsti problemą, nekeliant pareiškėjams papildomų (teisės aktuose nenustatytų) biurokratinių reikalavimų.

 

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašoma informuoti Pareiškėją ir Seimo kontrolierę (rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus ir juos pagrindžiančius dokumentus Seimo kontrolierei pateikti per E. pristatymo informacinę sistemą arba el. p.  [email protected]).

 

 

 

Seimo kontrolierė

Erika Leonaitė