aA PAŽYMA DĖL X SKUNDO NR. 5D-2025/2.1-590 PRIEŠ LIETUVOS KALĖJIMŲ TARNYBĄ

SKUNDO ESMĖ

 

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė 2025 m. gegužės 20 d. gavo X (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – LKT) Vilniaus kalėjimo pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su prašymų registravimu ir išsiuntimu (toliau – Skundas).

 

2. Pareiškėjas Skunde nurodo:

2.1. 2025 m. gegužės 14 d. Pareiškėjas pareigūnei įteikė prašymą elektroninėmis ryšio priemonėmis išsiųsti du jo prašymus į Šiaulių kalėjimą ir LKT. Pareigūnė prašymo neregistravo ir grąžino, paaiškindama, kad dėl kiekvieno prašymo išsiuntimo jis turi teikti atskirą prašymą.

2.2. Pareiškėjui nesuprantama, kodėl reikalaujama teikti atskirus prašymus dėl kiekvieno klausimo išsprendimo, nors visi klausimai gali būti išdėstyti viename rašte, kodėl pareigūnai nurodo nepagrįstus motyvus ir veikia biurokratiškai, neekonomiškai bei neoperatyviai.

 

3. Pareiškėjas prašė ištirti Skunde nurodytas aplinkybes.

 

TYRIMAS IR IŠVADOS

 

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

 

4. Seimo kontrolierė 2025 m. birželio 2 d. raštu Nr. SE-1051 kreipėsi į LKT, prašydama paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes.

LKT 2025 m. birželio 13 d. atsakymu Nr. 1S-4419 Seimo kontrolierę informavo:

4.1. „Nurodome, jog nėra galimybės pateikti nuteistojo E. V. (toliau – pareiškėjas) 2025 m. gegužės 14 d. prašymo kopijos, kadangi šis prašymas pareiškėjui buvo grąžintas, prašant pateikti du atskirus kreipimusis. Pareiškėjas 2025 m. gegužės 15 d. pateikė pakartotinius prašymus, kurių kopijas pridedame. Atsakymai į šiuos prašymus rengti nebuvo, kadangi prašymai tą pačią dieną buvo įvykdyti.“

4.2. „Informuojame, jog 2025 m. gegužės 14 d. apie 10.20 val., rytinio apėjimo metu, Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo (toliau – Vilniaus kalėjimas) Resocializacijos skyriaus specialistė (kontaktinė pareigūnė) priėjo prie kameros Nr. …, kurioje bausmę atlieka pareiškėjas. Pokalbio metu nuteistasis pateikė keletą prašymų ir uždavė klausimų, į kuriuos pareigūnė atsakė. Grįžus į tarnybines patalpas, buvo pastebėta, kad viename iš prašymų nuteistasis prašo išsiųsti du atskirus prašymus el. ryšio priemonėmis: vieną – Lietuvos kalėjimų tarnybai, kitą – Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimui. Atsižvelgiant į tai, kad prašymai buvo adresuoti skirtingiems adresatams (t. y. Lietuvos kalėjimų tarnybai ir konkrečiam Lietuvos kalėjimų tarnybos struktūriniam padaliniui), jų turinys buvo skirtingas, taip pat vadovaujantis Vilniaus kalėjime nusistovėjusia praktika, 2025 m. gegužės 14 d. apie 11.44 val. kontaktinė pareigūnė pakartotinai priėjo prie kameros Nr. … ir informavo nuteistąjį, kad tokiais atvejais būtina pateikti atskirus prašymus Vilniaus kalėjimo viršininkui dėl kiekvieno prašymo išsiuntimo. Pareiškėjas su pateikta informacija nesutiko, todėl pasiėmė dokumentus atgal. Kitą dieną, t. y. 2025 m. gegužės 15 d., nuteistasis pakartotinai pateikė du atskirus prašymus dėl jų išsiuntimo minėtais adresais, kurie buvo užregistruoti.“

4.3. „Pareiškėjo 2025 m. gegužės 15 d. prašymuose nurodyti dokumentai pateiktais adresatais buvo išsiųsti tą pačią dieną, t. y. 2025 m. gegužės 15 d.“

4.4. „Nurodome, jog šiuo atveju nėra galimybės atsakyti į rašte pateiktą klausimą „<…>
kokiais atvejais viename prašyme galima kelti tik vieną klausimą“ (cit. kalba netaisyta), atsižvelgiant į kalėjime teikiamų prašymų bei keliamų klausimų skaičių bei skirtingą jų pobūdį. Kiekvienu atveju gavus prašymus klausimai sprendžiami individualiai, pvz., nuteistajam pateikus prašymą, kuriame keliami skirtingo pobūdžio klausimai dėl informacijos pateikimo, atskirų prašymų teikti nebūtų prašoma ir būtų rengiamas vienas atsakymas. Šiuo atveju pagal Vilniaus kalėjime esamą praktiką nuteistieji, pageidaujantys išsiųsti skirtingo turinio prašymus skirtingoms įstaigoms / adresatams, turi pateikti atskirus prašymus Vilniaus kalėjimo viršininkui dėl dokumentų išsiuntimo. Pabrėžiame, jog šiuo atveju siunčiamų dokumentų turinys buvo skirtingas.“

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

 

5. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 2 straipsnio „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ 1 dalis“ – „Biurokratizmas – tokia pareigūno veika, kai vietoj reikalų sprendimo iš esmės laikomasi nereikalingų ar išgalvotų formalumų, nepagrįstai atsisakoma spręsti pareigūno kompetencijai priklausančius klausimus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas bei kitaip blogai ar netinkamai valdoma (atsisakoma informuoti asmenį apie jo teises, sąmoningai pateikiamas klaidinantis ar netinkamas patarimas ir t. t.). Biurokratizmu taip pat laikomas toks pareigūnų darbas, kai nevykdomi arba blogai vykdomi įstatymai ar kiti teisės aktai.“

 

6. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau ir – VAĮ):

3 straipsnis „Viešojo administravimo principai“ – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais“:

„[…] 3) efektyvumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas ir įgyvendindamas sprendimus, jam skirtus išteklius naudoja kuo mažesnėmis sąnaudomis ir siekia geriausio rezultato;

4) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais;

[…]

 

7) naujovių ir atvirumo permainoms. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas turi ieškoti naujų ir veiksmingų būdų, kaip geriau spręsti problemas, iškylančias vykdant viešąjį administravimą, taip pat nuolat tobulinti savo veiklą taikydamas pažangiausius metodus, modelius, technologijas, priemones ar gerosios patirties pavyzdžius;

[…]

10) proporcingumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus;[…].“

 

7. Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – Taisyklės):

17 punktas – „Prašymas ar skundas, teikiamas žodžiu, gali būti išdėstomas institucijos darbuotojui asmenų aptarnavimo padalinyje, arba institucijos darbuotojui, kuriam pavesta atlikti Taisyklių 11 punkte nustatytas funkcijas, arba kitam institucijos darbuotojui, kuris pagal jam nustatytą kompetenciją gali spręsti asmenims rūpimus klausimus.“

18 punktas – „Prašymai ar skundai, pateikti žodžiu, į kuriuos galima atsakyti arba kuriais galima išspręsti asmeniui rūpimus klausimus iš karto arba ne vėliau kaip artimiausią institucijos darbo dieną, nepažeidžiant asmenų ar institucijos interesų, institucijoje gali būti neregistruojami, jeigu institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo nenustato kitaip. Asmenys, kurie kreipiasi su tokiais prašymais ar skundais, nepažeidžiant asmenų ar institucijos interesų, prašymą ar skundą priimančio institucijos darbuotojo sprendimu gali būti neidentifikuojami, jeigu institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo nenustato kitaip. Į tokius prašymus ar skundus turi būti atsakoma iš karto arba ne vėliau kaip artimiausią institucijos darbo dieną. Jeigu į žodžiu pateiktą prašymą ar skundą negalima atsakyti iš karto arba ne vėliau kaip artimiausią institucijos darbo dieną, asmeniui turi būti sudaroma galimybė išdėstyti prašymą ar skundą raštu arba, jeigu institucija sudaro galimybę, priimti prašymą ar skundą žodžiu, užfiksuoti ir saugoti jo turinį panaudojant garso ar garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo ir įrašymo priemones.“

42 punktas – „Į prašymą ar skundą paprastai atsakoma tokiu būdu, kokiu buvo pateiktas prašymas ar skundas.“

45 punktas – „Į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį:

45.1. į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti;

45.2. į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti;

45.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka. […]“.

47 punktas – „Atsakyme į prašymą ar skundą arba institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis asmuo turi būti informuojamas apie tokio atsakymo ar pranešimo apskundimo tvarką, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsniu, nurodant konkrečios institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-us) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas.“

 

8. Lietuvos kalėjimų tarnybos kalėjimų Resocializacijos skyrių veiklos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2024 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. V-446, (toliau – Aprašas), 21 punktas – „Kontaktinis pareigūnas:

[…]

21.4. suimtojo/nuteistojo pateiktus išsiųsti laiškus adresuotus gynėjui (advokatui ar advokato padėjėjui), valstybės ir savivaldybių institucijoms ir tarptautinėms organizacijoms, kurių jurisdikciją ar kompetenciją priimti Lietuvoje bausmes atliekančių nuteistųjų pareiškimus yra pripažinusi Lietuvos Respublika, apskaito specialiame žurnale ir duoda suimtajam/nuteistajam pasirašyti“.

 

Lietuvos Respublikos teismų praktika

 

9. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau ir – LVAT), be kita ko, yra konstatavęs:

„[…]. Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą […]. Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-655/2005). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 1 straipsnyje, apibrėžiančiame aptariamo įstatymo paskirtį, nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, […], taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje. […]. […] kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.)“ (2012 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012).

 

Tyrimo išvados

 

10. Pareiškėjas nurodė, kad kreipėsi į Vilniaus kalėjimo pareigūnę su prašymu elektroninėmis ryšio priemonėmis išsiųsti du jo prašymus į Šiaulių kalėjimą ir Lietuvos kalėjimų tarnybą. Pareigūnė prašymo neregistravo ir grąžino, paaiškindama, kad dėl kiekvieno prašymo išsiuntimo jis turi teikti atskirą prašymą.

 

11. Skundo tyrimo metu LKT patvirtino, kad Pareiškėjas 2025 m. gegužės 14 d. įteikė vieną prašymą dėl dviejų atskirų prašymų išsiuntimo elektroninėmis ryšio priemonėmis Lietuvos kalėjimų tarnybai ir Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimui. Resocializacijos skyriaus specialistė, pastebėjusi, kad prašomų išsiųsti raštų turinys buvo skirtingas, informavo nuteistąjį, kad tokiais atvejais būtina pateikti atskirus prašymus Vilniaus kalėjimo viršininkui dėl kiekvieno prašymo išsiuntimo. Pareiškėjas 2025 m. gegužės 15 d. pakartotinai pateikė du atskirus prašymus dėl raštų išsiuntimo. Raštai buvo užregistruoti ir tą pačią dieną išsiųsti.

LKT paaiškino, kad, pagal Vilniaus kalėjime esamą praktiką, nuteistieji, pageidaujantys išsiųsti skirtingo turinio prašymus skirtingoms įstaigoms (adresatams), turi pateikti atskirus prašymus Vilniaus kalėjimo viršininkui dėl dokumentų išsiuntimo.

 

12. Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinti efektyvumo, naujovių ir atvirumo permainoms, proporcingumo principai, reiškiantys, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas ir įgyvendindamas sprendimus, jam skirtus išteklius naudoja kuo mažesnėmis sąnaudomis ir siekia geriausio rezultato, taip pat turi ieškoti naujų ir veiksmingų būdų, kaip geriau spręsti problemas, iškylančias vykdant viešąjį administravimą, taip pat nuolat tobulinti savo veiklą taikydamas pažangiausius metodus, modelius, technologijas, priemones ar gerosios patirties pavyzdžius, o priimami sprendimai ir jų įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus.

Seimo kontrolieriai, gindami žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, skatina kiek įmanoma mažinti biurokratizmo apraiškas institucijų veikloje. Biurokratizmas – tokia pareigūno veika, kai vietoj reikalų sprendimo iš esmės laikomasi nereikalingų ar išgalvotų formalumų, nepagrįstai atsisakoma spręsti pareigūno kompetencijai priklausančius klausimus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas bei kitaip blogai ar netinkamai valdoma.

Pareiškėjo Seimo kontrolierei pateiktas Skundas ir tyrimo metu gauta informacija parodo, kad šiuo tiriamu atveju, kai dėl kiekvieno rašto išsiuntimo reikalauta pateikti atskirą prašymą, nors prašymo turinys yra tapatus – išsiųsti dokumentus elektroninėmis ryšio priemonėmis, – yra sukurta biurokratiška, neefektyvi, neproporcinga ir papildomu darbu tiek pareiškėjus, tiek pareigūnus apkraunanti procedūra.

 

13. Atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis Taisyklių nuostatomis, prašymai ar skundai gali būti pateikiami ir žodžiu, jeigu į juos galima atsakyti arba galima išspręsti asmeniui rūpimus klausimus iš karto arba ne vėliau kaip artimiausią institucijos darbo dieną, nepažeidžiant asmenų ar institucijos interesų. Šiuo tiriamu atveju nuteistasis įteikė rašytinį prašymą, kad jo raštai elektroninėmis ryšio priemonėmis būtų išsiųsti atitinkamoms institucijoms, tačiau iš Pareiškėjo buvo pareikalauta pateikti atskirus prašymus dėl kiekvieno rašto išsiuntimo. Kaip matyti iš pateiktos informacijos, Pareiškėjui pateikus atskirus prašymus, jie buvo užregistruoti, o dokumentai tą pačią dieną išsiųsti atitinkamoms institucijoms. Vadinasi, nuteistojo prašymai išsiųsti raštus buvo išspręsti iš karto, atsakymas Pareiškėjui nebuvo teikiamas, todėl neaišku, kodėl raštų išsiuntimo klausimas negalėjo būti išspręstas žodžiu, o vyko netgi priešingai – vietoj vieno prašymo buvo pareikalauta pateikti du.

Būtina pažymėti ir tai, kad vadovaujantis Aprašo 21 punkto nuostatomis, kontaktinis pareigūnas suimtojo (nuteistojo) pateiktus išsiųsti laiškus, adresuotus gynėjui (advokatui ar advokato padėjėjui), valstybės ir savivaldybių institucijoms ir tarptautinėms organizacijoms, kurių jurisdikciją ar kompetenciją priimti Lietuvoje bausmes atliekančių nuteistųjų pareiškimus yra pripažinusi Lietuvos Respublika, apskaito specialiame žurnale ir duoda suimtajam (nuteistajam) pasirašyti. Ši nuostata užtikrina, kad visi nuteistųjų ir suimtųjų įteikti išsiųsti prašymai, skundai ar dokumentai bus apskaityti, tai savo parašu patvirtina raštus ar dokumentus įteikęs nuteistasis ar suimtasis. Tokiu būdu užtikrinama raštų įteikimo ir išsiuntimo kontrolė. Be to, pabrėžtina, kad nei Apraše, nei kituose teisės aktuose nėra reikalavimo, kad nuteistasis kartu su įteikiamais išsiųsti dokumentais turėtų įteikti ir rašytinį prašymą dėl dokumentų išsiuntimo, todėl toks reikalavimas laikytinas pertekliniu ir teisiškai nepagrįstu.

Pastebėtina, kad Seimo kontrolieriai prižiūri, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms. Iš konstitucinio imperatyvo, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, kildinamas gero administravimo principas. Šis principas yra teisinės sistemos pamatinis principas, viešojo sektoriaus subjektai yra saistomi jo reikalavimų. Gero administravimo principas labai platus, be kita ko, reiškiantis, kad valdžios įstaigos turi pareigą imtis aktyvių veiksmų, padėti, reikalus tvarkyti teisingai, per kiek įmanoma trumpesnį laiką, elgtis atidžiai, apdairiai, rūpestingai ir pan.

Seimo kontrolierė ragina vengti papildomos biurokratinės naštos kūrimo bei siūlo kiek įmanoma dažniau kilusius klausimus spręsti taikant teisės aktuose reglamentuotą žodinių prašymų nagrinėjimo procedūrą, tuo pačiu užtikrinant Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintų efektyvumo, proporcingumo principų įgyvendinimą.

 

14. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Vilniaus kalėjimo administracijos reikalavimas pateikti atskirus prašymus dėl vienu metu įteiktų kreipimųsi išsiuntimo skirtingoms institucijoms laikytinas teisiškai nepagrįstu, nesuderinamu su efektyvumo, proporcingumo bei gero viešojo administravimo principais, biurokratiniu ir nepagrįstai didinančiu administracinę naštą, todėl Skundas pripažįstamas pagrįstu.

 

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS

 

15. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X skundą dėl Vilniaus kalėjimo pareigūnų veiksmų, susijusių su reikalavimu pateikti papildomus prašymus, pripažinti pagrįstu.

 

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJA

 

16. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė LKT direktoriui rekomenduoja imtis priemonių užtikrinti, kad ateityje LKT pareigūnai, spręsdami klausimą dėl nuteistųjų prašymų, dokumentų ir kitų raštų išsiuntimo elektroninėmis ryšio priemonėmis, kiek įmanoma dažniau taikytų žodinių prašymų nagrinėjimo procedūrą ir nesukurtų papildomos, teisės aktuose nenumatytos administracinės naštos pareiškėjams.

 

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašoma informuoti Pareiškėją ir Seimo kontrolierę (rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus ir juos pagrindžiančius dokumentus Seimo kontrolierei pateikti per E. pristatymo informacinę sistemą ar el. p. [email protected]).

 

 

Seimo kontrolierė                                                                                               Erika Leonaitė