Tuometis LR Seimo kontrolierius Augustinas Normantas ištyrė 2021 m. pateiktą pareiškėjo skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT) Vilniaus rajono skyriaus pareigūnų veiksmų nagrinėjant pareiškėjo pranešimą apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Jis konstatavo, kad pagal teisės aktus, reglamentuojančius žemės ūkio paskirties žemės įsigijimą (toliau – teisės aktai), asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti žemės ūkio paskirties žemę, savo sutikimą (sprendimą) pirkti / atsisakyti pirkti žemę turi pateikti NŽT ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo. Kai turintys pirmumo teisę asmenys atsisako pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą arba nustatytu laiku nepateikia sutikimo (sprendimo) pirkti parduodamą žemės sklypą, NŽT teritorinis padalinys, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, galėjo pateikti sutikimą (sprendimą) jį pirkti, pasibaigimo dienos, išduoda Pažymą dėl siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti.
Skundo tyrimo metu Seimo kontrolierius pažymėjo, kad iki šiol galioję teisės aktai nereglamentuoja, kada NŽT pranešimas apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir kt., siunčiamas registruotu paštu (t. y. siunta), yra laikomas gautu, jeigu siuntos nepavyksta įteikti adresatui, pavyzdžiui, kai jis yra išvykęs ir jam yra pristatytas Lietuvos pašto pranešimas apie adresato vardu gautą registruotą siuntą. Taigi nebuvo aišku, kaip skaičiuojamas terminas, ar nuo pranešimo apie adresato vardu gautą siuntą pristatymo, ar nuo siuntos atsiėmimo dienos. Praktikoje, nesant aiškaus reglamentavimo, kyla ginčų dėl terminų skaičiavimo, o žemės sklypų savininkai, suinteresuoti parduoti savo žemės sklypus, reiškia pagrįstus skundus.
Seimo kontrolierius taip pat pažymėjo, kad NŽT, išduodama reikalingas pažymas, ne tik įgyvendina teisės aktuose nustatytus tikslus, tokius kaip užkirsti kelią žemės ūkio paskirties žemės spekuliacijai ir išsaugoti tradicines ūkininkavimo formas, bet ir derina atskirų asmenų interesus, t. y. žemės sklypo savininko interesą parduoti turtą naudingiausiu sau būdu ir asmens, kuriam įstatymu suteikta pirmumo teisė, interesą parduodamą turtą įsigyti.
Atsižvelgdamas į skundo tyrimo metu nustatytas aplinkybes, Seimo kontrolierius NŽT rekomendavo spręsti klausimą dėl teisės aktų papildymo, nustatant, nuo kada registruota siunta yra laikoma gauta, jeigu siuntos nepavyksta įteikti adresatui (pvz., kai adresatas yra išvykęs) ir jam yra pristatytas Lietuvos pašto pranešimas apie adresato vardu gautą registruotą siuntą, t. y. nuo pranešimo apie adresato vardu gautą siuntą pristatymo adresatui dienos ar nuo siuntos atsiėmimo dienos.
Įvertinęs Seimo kontrolieriaus pateiktą rekomendaciją, NŽT direktorius priėmė atitinkamų teisės aktų pakeitimus (papildymus), t. y. 2022-09-19 įsakymu Nr. 1P-220-(1.3 E.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. sausio 10 d. įsakymo Nr. 1P-(1.3.)-5 „Dėl Pažymos dėl parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeisto Pažymos dėl parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos aprašo 7 punkte ir 2022-09-12 įsakymu Nr. 1P-212-(1.3 E.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. 1P-63-(1.3 E.) „Dėl Pažymos dėl parduodamos privačios miškų ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeisto Pažymos dėl parduodamos privačios miškų ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos aprašo 6 punkte nustatė, kad laikoma, jog asmuo pranešimą apie pirmumo teisę pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą gavo, praėjus 3 darbo dienoms nuo asmeniui pristatyto Lietuvos pašto pranešimo apie adresato vardu gautą siuntą.
Susijusios naujienos
