Šiandien prisijungusiųŠiandien prisijungusių19
Vakar prisijungusiųVakar prisijungusių96
Iš viso apsilankėIš viso apsilankė755260

Seimo kontrolierių pažymos

Pradžia Pradžia Paieška Paieška
PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ KRETINGOS RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ IR NACIONALINĖS ŽEMĖS TARNYBOS PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS KRETINGOS SKYRIŲ

I. SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius gavo X (toliau vadinama pareiškėja) skundą dėl Kretingos rajono savivaldybės (toliau vadinama – Savivaldybė) administracijos ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Kretingos rajono žemėtvarkos skyriaus (dabar – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius; toliau vadinama – Tarnybos Kretingos skyrius) pareigūnų veiksmų, netinkamai sprendžiant klausimus, susijusius su nuosavybės teisių į žemę atkūrimu, teritorijų planavimu.

2. Pareiškėja skunde nurodė: 2.1. Jos tėvas A 1991-12-23 kreipėsi dėl nuosavybės teisių į jo tėvo (pareiškėjos senelio) B iki nacionalizacijos Kretingos rajone [...] turėtos 0,648 ha žemės grąžinimo, o mirus A, pareiškėja liko vienintelė pretendentė į senelio turėtą žemę. Tačiau 20 metų trukęs susirašinėjimas su Savivaldybės administracija, valstybės įmone Valstybės turto fondu, Klaipėdos apskrities viršininko administracija, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Kretingos rajono žemėtvarkos skyriumi ir kitomis įstaigomis buvo bergždžias, nes per tiek laiko nebuvo atliktas joks konkretus veiksmas, kad kuo skubiau būtų atkurtos nuosavybės teisės. 2.2. Nors B turėta žemė buvo priskiriama valstybės išperkamai žemei, kaip [...] pagalbinės mokyklos–internato pastatų eksploatacijai reikalinga žemė, mokyklai priklausę mažaverčiai apgriuvę pastatai (lauko tualetas ir pagalbinis pastatas) niekieno nenaudojami. 2.3. Vietoj valstybės išperkama įvardintos B [...] turėtos žemės pareiškėjai buvo pasiūlytas kitas šalia B iki nacionalizacijos [...] turėtos žemėvaldos esantis žemės sklypas, besiribojantis su pareiškėjai priklausančiu žemės sklypu, kuriame yra namas. Pareiškėjai žadėta, kad Savivaldybės tarybai patvirtinus Savivaldybės administracijos pateiktą ... detalųjį planą, bus suformuotas A vardu galimas grąžinti neatlygintinai naujas žemės sklypas individualiai statybai bei parengtas šio sklypo planas ir Kretingos skyrius parengs reikiamus dokumentus Klaipėdos apskrities viršininko sprendimui priimti dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo. Su šiuo pasiūlymu pareiškėja sutiko ir 2005-11-14 pateikė prašymą tvarkyti dokumentus bei perduoti jai kitą sklypą, esantį tarp seneliui priklausiusios ir dabartinės jos žemės. Tačiau parengtų nuosavybės teisių atkūrimo dokumentų į turėtą nuosavybę nesulaukė iki šios dienos. Savivaldybės administracija 2006-07-24 raštu Nr. (6.23.)D3-3070 informavo pareiškėją, kad detaliojo plano rengimas užsitęsė ir nėra galimybės atsakyti, kada suformuoto žemės sklypo dokumentai bus pateikti Žemėtvarkos skyriui. 2.4. [...] C 2007-02-15 įsigijo buvusios mokyklos–internato pastatus ir išsinuomojo 0,2763 ha žemės, į kurią įeina ir pareiškėjos seneliui priklausiusi žemė, ir valdininkų pagalba organizavo šio žemės sklypo detalųjį planavimą (planavimo tikslas – žemės sklypo naudojimo paskirties keitimas, numatant mažaaukščių gyvenamųjų namų statybą, prijungiant laisvą valstybinę žemę). 2.5. Sužinojusi, kad C savo lėšomis rengia žemės sklypo, ... detalųjį planą, kreipėsi į Savivaldybės administraciją su prašymu leisti prisidėti savo lėšomis, kad būtų greičiau parengtas žadamos grąžinti žemės detalusis planas. Tačiau „man žodžiu buvo pasakyta, kad nesivarginčiau, nes C planuoja prisijungti ir statyti namus ne tik mano senelio, bet ir man žadamoje grąžinti žemėje, nors Kretingos r. savivaldybės administracija 2007-11-27 raštu Nr. (6.23.)D3-5060 man atsakė, kad sklypo, esančio ..., savininkai nepretenduoja į mano tėvui priklausiusį 0,0648 ha žemės sklypą“. Pateikus skundus Klaipėdos apskrities viršininko administracijai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovui Klaipėdos apskrityje, detalusis planas tvirtinti nebuvo pateiktas. 2.6. 2007-03-07 kreipusis į valstybės įmonę Valstybės turto fondas ir tuometę Klaipėdos apskrities viršininko administraciją su prašymu išnuomoti pažadėtą žemės sklypą taip, kaip buvo išnuomota C, 2007-05-05 gautas neigiamas atsakymas. 2.7. Kretingos skyriaus 2008-08-01 raštu Nr. R7-418-(3.2) buvo informuota, kad jos prašomas žemės sklypas nėra B iki nacionalizacijos turėtos žemės vietoje, todėl nėra galimybės jo perduoti pareiškėjai. 2.8. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareigūnai, gerai išmanydami teisės aktus, apgavo pareiškėją, pasiūlę pateikti prašymą grąžinti sklypą, besiribojantį su šiuo metu pareiškėjos valdomu žemės sklypu. Tokiu būdu gali būti nepagrįstai traktuojama, kad ji pasirinko kitą nuosavybės teisių atkūrimo būdą, nei natūrinis žemės grąžinimas. 2.9. 2012 metų birželio mėnesį sulaukė Savivaldybės administracijos pareigūnės V. Beniušienės skambučio, kurio metu buvo liepta kreiptis į Žemėtvarkos skyrių su prašymu perduoti lygiavertį žemės sklypą kitoje vietoje.

3. Pareiškėja prašo Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus: 3.1. „patenkinti mano 1991-12-23 prašymą dėl nuosavybės teisių į mano senelio B nuosavybės teisėmis iki 1940 metų valdytą 0,648 ha žemės sklypą, ...“; 3.2. priversti valdininkus sutvarkyti dokumentus, informuojant, kokius veiksmus ji turėtų atlikti, kad būtų grąžintas seneliui B priklausęs žemės sklypas; 3.3. „priversti pasiaiškinti visų minėtų institucijų valdininkus, kodėl pažeidinėdami įstatymus, nuo 1991 metų vilkino ir netenkino mano prašymo grąžinti mano seneliui B priklausiusį žemės sklypą, vilkino bei nerengė detaliojo plano, o skubiai ir pažeidinėdami įstatymus, skubėjo patvirtinti detalųjį planą mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai, prijungiant laisvą valstybinę žemę, taip tenkindami C interesus“; 3.4. „kodėl 0,2763 ha žemės sklypas C buvo išnuomotas mažaaukščių namų statybai, o man buvo atsisakyta tai padaryti“; 3.5. „kokiu pagrindu pardavinėjama mano seneliui priklausiusi žemė“; 3.6. „jei man žemės sklypas nebus grąžintas, užtikrinti, kad joks privatus asmuo be mano, kaip pirmumo teisę turinčio asmens atkurti nuosavybės teisę, sutikimo jos negalėtų išsinuomoti kokiai nors veiklai, parduoti, pirkti iš valstybės, ar kitaip įsigyti nuosavybėn.“

4. Vadovaujantis 2010-06-10 Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. XI-897 „Dėl Augustino Normanto paskyrimo Seimo kontrolieriumi“, pareiškėjų skundus dėl savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiklos nagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius Augustinas Normantas, o Lietuvos Respublikos Seimo 2013-04-23 nutarimu Nr. XII-257 „Dėl Raimondo Šukio paskyrimo Seimo kontrolieriumi“ šių skundų tyrimas perduotas Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui Raimondui Šukiui.

  II. TYRIMAS IR IŠVADOS

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

5. Su skunde nurodytų aplinkybių tyrimu susijęs nekilnojamasis turtas ir nuosavybės teisės į jį registruotos Nekilnojamojo turto registre: 5.1. 0,2763 ha kitos paskirties žemės sklypas (kadastro Nr. ...; naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos; užstatyta teritorija – 0,1357 ha), ..., nuo 2003-07-01 yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, patikėjimo teise nuo 2003-07-01 iki 2006-07-01 valdyta Klaipėdos apskrities viršininko administracijos (kaip įregistravimo pagrindas nurodytas 2003-06-19 įsakymas Nr. 13.6-1999), nuo 2006-07-01 iki 2007-06-06 – valstybės įmonės Valstybės turto fondo (kaip įregistravimo pagrindas nurodytas kitas juridinis dokumentas, 2006-06-01, Nr. 13.1-2053-(4.2-3.7), asmens prašymas, 2006-06-20), nuo 2007-06-06 iki 2010-07-01 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos (kaip įregistravimo pagrindas nurodytas 2007-05-15 apskrities viršininko įsakymas Nr. 4-2682-(1.3), o nuo 2010-07-01 valdomas Tarnybos (kaip įregistravimo pagrindas nurodytas 2010-06-18 Žemės įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. XI-912)). Žemės sklypas suformuotas, atliekant kadastrinius matavimus (kadastro duomenų nustatymo data 2003-06-19). Dėl šio žemės sklypo 2007-06-06 sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N56/2007-0081. Prie specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, taikytinų žemės sklypui, nurodyta, kad šiam sklypui taikytini Nacionaliniams ir regioniniams parkams nustatyti apribojimai. Prie juridinių faktų, susijusių su nekilnojamuoju daiktu, pažymėta, kad mokymo dirbtuvės ir žemės sklypas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje) (kaip įregistravimo pagrindas nurodytas 1995-01-31 raštas Nr. 01-7-127). Šiame sklype buvo registruoti statiniai (kaip įregistravimo pagrindas nurodyta 2007-03-21 sutartis Nr. 14-2957; 2007-03-29 priėmimo–perdavimo aktas): sandėlis (pažymėjimas plane – …; unikalus Nr. ...; statybos pabaigos metai – 1985; pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio; būklė – sunaikintas; statusas – išregistruotas; šis pastatas nuo 1998-07-07 iki 2002-12-17 buvo patikėjimo teise valdoma valstybės nuosavybė (kaip įregistravimo pagrindas nurodytas 1997-07-25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 830, 1998-02-09 priėmimo–perdavimo aktas; kaip išregistravimo pagrindas nurodyta 2002-11-08 statybos inspekcijos tarnybos pažyma Nr. 02-254), mokymo dirbtuvės (pažymėjimas plane – …; unikalus Nr. ...; statybos pabaigos metai – 1986; pagrindinė naudojimo paskirtis – gamybos, pramonės; fizinio nusidėvėjimo procentas – 70 procentų; mokymo dirbtuvės (pažymėjimas plane – ...; unikalus Nr. ...; statybos pabaigos metai – 1986; pagrindinė naudojimo paskirtis – gamybos, pramonės; fizinio nusidėvėjimo procentas – 51 procentas; sandėlis (pažymėjimas plane – ...; unikalus Nr. ...; statybos pabaigos metai – 1974; pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio; fizinio nusidėvėjimo procentas – 70 procentų; šiltnamis (pažymėjimas plane – ...; unikalus Nr. ...; statybos pabaigos metai – 1985; pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio; fizinio nusidėvėjimo procentas – 64 procentai; šiltnamis (pažymėjimas plane – ...; unikalus Nr...; statybos pabaigos metai – 1985; pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio; fizinio nusidėvėjimo procentas – 64 procentai; šiltnamis (pažymėjimas plane – ...; unikalus Nr. ...; statybos pabaigos metai – 1988; pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio; fizinio nusidėvėjimo procentas – 55 procentai; kiemo statiniai – šulinys, tvora, lauko tualetas, kiemo aikštelė (un. Nr. ...); statybos pabaigos metai – 1985; pagrindinė naudojimo paskirtis – kiti inžineriniai statiniai (kiemo įrenginiai); fizinio nusidėvėjimo procentas – 70 procentų. Šių statinių, priklausiusių valstybei, savininkas nuo 2007-04-03 iki 2014-01-16 buvo C, o nuo 2014-01-16 juos nupirko uždaroji akcinė bendrovė. 5.2. 0,1022 ha žemės sklypo (kadastro Nr. ...), ..., bendraturtė kartu su kitu asmeniu yra X (tenkanti žemės sklypo dalis – 582/1022; nuo 1995-04-04; kaip įregistravimo pagrindas nurodyta 1995-04-03 valstybinė žemės pirkimo–pardavimo sutartis Nr. P56/95-0095).

6. 1991-12-23 A prašymo grafoje, kurioje nurodoma pretendento valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, matyti, kad grafoje, pavadintoje „susigrąžinti žemę buvusioje vietoje“, pažymėta „taip“, prirašant frazę „žemę gauti [...]“.

7. 1995-05-23 tuometės Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ... specialiosios internatinės mokyklos direktoriaus D pažymoje Nr. 123, adresuotoje tuometei Kretingos žemėtvarkos tarnybai, užfiksuota: „... specialioji internatinė mokykla sutinka perduoti mokyklos naudojamą 6,5 a žemės sklypą A (jo nuosavybės paveldėtojai dukrai X).“

8. 1995-05-23 tuometės Lietuvos Respublikos Kretingos rajono valdybos Žemėtvarkos tarnybos vadovo K. Krusos pasirašytoje pažymoje Nr. 106, adresuotoje ... miesto seniūnui E, užfiksuota: „Pažymime, kad B ... g. iki 1940-07-22 valdė 648 m2 žemės sklypą (pagrindas Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1994-08-01 pažymėjimas Nr. T-742-B). Prašymą grąžinti šią žemę pateikė sūnus A, kuris ... mirė. Po jo mirties sklypą paveldi X.“

9. 1999-03-09 tuomečio Klaipėdos apskrities viršininko L. Kavaliausko raštu Nr. V-6žod. pareiškėja buvo informuota, kad A [...] valdyta 648 kv. m žemė yra priskirta valstybės išperkamai, už kurią jis pageidavo gauti naują žemės sklypą [...], pažymint: „[...] kai Savivaldybė parengs ... teritorijos, kurioje numatoma atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, detaliuosius planus, nustatyta tvarka bus sudaryta eilė. Apie eiliškumą Jūs būsite informuota. Tuo pačiu paaiškiname, kad pasirinkti sklypo vietą galima tik tuo atveju, jei nuosavybės teisės atkuriamos turėtos žemės vietoje, kai šie sklypai yra numatyti detaliajame plane. Kitais atvejais piliečiams nauji žemės sklypai individualiai statybai ar kitai paskirčiai perduodami neatlygintinai nuosavybėn pagal Lietuvos Respublikos 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057 37 punkte nustatytą eiliškumą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, nuosavybės teisės bus atkurtos mirusiojo A vardu. Iki bus parengtas ir patvirtintas detalusis planas, Jūs turite pirmumo teisę toliau nuomoti norimą susigrąžinti nuosavybėn sklypą.“

10. Galimybė susigrąžinti laisvą (neužstatytą) žemę mieste pretendentams į buvusių savininkų iki nacionalizacijos turėtą žemę natūra Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (toliau – Atkūrimo įstatymas) įtvirtinta po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-04-02 nutarimo patvirtinus Atkūrimo įstatymo 5, 12, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo 2002-04-02 įstatymą Nr. IX-832, įsigaliojusį 2002-04-19, bei atitinkamų Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos nuostatų pakeitimus (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-09-19 nutarimas Nr. 1475 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos „Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ pakeitimo, įsigaliojusio 2002-09-26). Nuo 2002-04-19 įsigaliojusio Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad grąžinama natūra laisva (neužstatyta) žemė turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Pagal Atkūrimo įstatymo nuostatas laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybių tarybos (pagal nuo 2003-04-10 įsigaliojusią pataisą – savivaldybės administracijos direktorius).

11. 2002-08-22 Kretingos rajono apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. ... nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad X senelis B, miręs ..., iki žemės nacionalizacijos valdė 0,648 ha žemės sklypą, esantį [...], Kretingos rajone. 2003-07-01 Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. ... nutarta ištaisyti 2002-08-22 sprendimo klaidą, nurodant kad B valdė 0,0648 ha žemės sklypą, ...

12. 2005-11-14 pareiškėja pateikė Kretingos skyriaus vedėjui prašymą vietoj buvusio savininko turėto sklypo skirti žemės sklypą individualiai statybai, ... gatvėje, [...], Kretingos rajone.

13. 2006-04-20 tuomečio Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 13.6-1814 patvirtintame Piliečių, kuriems suteikiami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai [...], sąraše A įtrauktas pirmu numeriu (prašymo padavimo data – 91-12-23, sklypo dydis – 0,0648 ha).

14. 2006-04-24 tuometės Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kretingos rajono Žemėtvarkos skyriaus vedėjas Dalius Vitkus raštu Nr. (3.5)R5-490 kreipėsi į Savivaldybės administracijos direktorių, prašydamas parengti ... teritorijos detalųjį planą žemės sklypo grąžinimui.

15. 2006-05-02 tuomečio Klaipėdos apskrities viršininko Vytauto Rinkevičiaus raštu Nr. GS-299-(33-32) pareiškėja buvo informuota: „B turėtas žemės sklypas yra įjungtas į ... pagalbinės mokyklos–internato pastatų eksploatacijai suformuotą žemės sklypą ir yra valstybės išperkamas. Už valstybės išperkamą žemę Jūs pageidaujate gauti neatlygintinai naują žemės sklypą individualiai statybai [...]. Žemėtvarkos skyrius 2006-04-24 raštu Nr. 3.5.(R5-490) perdavė Savivaldybės administracijai medžiagą, susijusią su nuosavybės teisių atkūrimu A vardu ir paprašė suformuoti 0,0648 ha ploto naują žemės sklypą individualiai statybai [...]. [...] Kai Savivaldybės taryba patvirtins Savivaldybės administracijos pateiktą ... detalųjį planą, kuriuo suformuos A vardu galimą perduoti neatlygintinai naują žemės sklypą individualiai statybai, bei parengs šio sklypo planą, Žemėtvarkos skyrius parengs reikiamus dokumentus apskrities viršininko sprendimui priimti dėl nuosavybė teisių atkūrimo į žemę.“

16. Valstybės įmonės Valstybės turto fondo Turto valdymo direktoriaus Raimondo Sedlevičiaus 2007-03-09 raštu pareiškėja buvo informuota: „Valstybės įmonė Valstybės turto fondas 2007-02-15 viešame aukcione pardavė patikėjimo teise valdomus pastatus, esančius ..., su teise išsinuomoti šiam privatizavimo objektui priskirtą 0,2763 ha žemės sklypą (kadastro Nr. ...). Papildomai pažymime, kad 0,648 ha žemės sklypas, kurį Jūs pageidaujate išsinuomoti, mūsų žiniomis tik ribojasi su 0,2763 ha žemės sklypu, suformuotu prie privatizavimo objekto, todėl sprendimą dėl jo nuomos gali priimti Klaipėdos apskrities viršininkas.“

17. 2007-05-05 tuomečio Klaipėdos apskrities viršininko V. Rinkevičiaus raštu Nr. 2.1-179-(1.14) pareiškėja buvo informuota, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 28 punktu, nėra teisinio pagrindo išnuomoti pageidaujamą žemės sklypą. Pareiškėja tuo pačiu raštu informuota, kad ji nepateikusi dokumento, įrodančio turtinių teisių paveldėjimą.

18. 2007-07-24 tuomečio Klaipėdos apskrities viršininko V. Rinkevičiaus rašte Nr. 2-2-2804-(12.24) Savivaldybės administracijos direktoriui pažymėta: „Klaipėdos apskrities viršininko administracija sutinka, kad būtų rengiamas detaliojo plano ... sav., projektas (kadastrinis Nr. ...), kurio tikslas žemės sklypo ribų keitimas, didinimas laisvos valstybinės žemės sąskaita, pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, išduoto projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus, atsižvelgiant į gretimybes (gretimų sklypų tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdus, ir/ar pobūdžius) bei trečiųjų asmenų pagrįstų teisių apsaugą, susijusią su planavimo tikslais.“

19. 2007-08-29 tuomečio Savivaldybės administracijos direktoriaus Valerijono Černeckio įsakymu Nr. A1-496 „Dėl planavimo organizavimo ir apmokėjimo sutarties sudarymo“ inicijuotas 0,2763 ha žemės sklypo (kadastro Nr. ...), esančio ..., detalųjį planavimą. Planavimo tikslas – žemės sklypo naudojimo paskirties keitimas, numatant mažaaukščių gyvenamųjų namų statybą, prijungiant laisvą valstybinę žemę. Šis įsakymas buvo papildytas 2008-04-15 Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-236 (žr. pažymos 22 punktą).

20. 2007-09-28 Kretingos rajono apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. ... nustatė juridinę reikšmę turintį faktą palikimo priėmimo reikalu, kad X po tėvo ... mirties priėmė palikimą. 2007-11-10 Žemėtvarkos skyriuje buvo gautas pareiškėjos 2007-11-05 kreipimasis, kuriame nurodyta, jog pateikiamas teismo sprendimas ir prašoma dokumentus rengti X vardu. „Pageidauju, kad būtų grąžintas šalia namų, su namų valda besiribojantis, laisvas valstybinės žemės sklypas, kuris nuosavybės teise priklausė mano seneliui, vėliau mano tėvui.“

21. 2007-11-27 tuomečio Savivaldybės administracijos direktoriaus V. Černeckio raštu Nr. (6.23.)-D3-5060 pareiškėja buvo informuota: „Savivaldybė pažymi, kad sklypo, esančio ..., savininkai nepretenduoja į Jūsų tėvui priklausiusį 0,0648 ha žemės sklypą, esantį ... g., [...]. Siunčiame Jums patvirtintą ... generalinio plano ištrauką.“ Pridėtoje ištraukoje pažymėti trys atskiri žemės masyvai, įvardinant: „0,0648 ha“, „0,2763 ha“, „0,1700 ha planuojama prijungti laisvą valstybinę žemę“.

22. 2008-04-15 tuomečio Savivaldybės administracijos direktoriaus V. Černeckio įsakymu Nr. A1-236 buvo papildytas 2007-08-29 įsakymas Nr. A1-496, nurodant: „[...] Planavimo tikslas – žemės sklypo naudojimo paskirties keitimas, numatant mažaaukščių gyvenamųjų namų statybą, prijungiant laisvą valstybinę žemę ir padalijimas į tris sklypus.“

23. Savivaldybės administracija Seimo kontrolierių informavo, kad „Pagal pateiktą poreikį, ... reikėjo suformuoti vieną naują žemės sklypą. Dėl planinės medžiagos nuosavybės teisėms į žemę atkurti natūra [...] parengimo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius nesikreipė. 2007 m. Savivaldybės biudžete numačius lėšas, buvo parengtas ... pietrytinės dalies detalusis planas, kuriame suformuoti 36 nauji žemės sklypai nuosavybės teisėms atkurti.“

24. 2008-06-26 Savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-175 patvirtintas ... pietrytinės dalies, Kretingos r., 15 ha teritorijos detalusis planas. Planavimo tikslas – suformuoti žemės sklypus mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai.

25. Pareiškėja, kaip A įpėdinė, gavusi 2009-01-12 kvietimą Nr. R7-17-(3.2) dalyvauti 2009-01-27 9 val. Žemėtvarkos skyriaus patalpose organizuojamame susirinkime dėl neatlygintinai suteikiamų žemės sklypų vietos parinkimo detaliajame plane (kvietime pažymėta: „Dalyvavimas būtinas. Jums neatvykus, žemės sklypai bus perduodami kitiems pretendentams, įrašytiems į eilę žemės sklypams gauti neatlygintinai. Jūsų neatvykimas bus traktuojamas kaip atsisakymas nuo siūlomų sklypų), 2009-01-19 pateikė Žemėtvarkos skyriaus vedėjui prašymą skubiai informuoti, ar 2009-01-27 bus nagrinėjamas sklypo skyrimo klausimas adresu ..., [...], Kretingos rajone, dėl kurio pareiškimas į nuosavybės grąžinimą A vardu buvo pateiktas dar 1991 metais. Jeigu šio sklypo skyrimo klausimas nebus svarstomas, prašė nurodyti priežastis. 2009-01-26 Žemėtvarkos skyriaus vedėjo raštu Nr. R7-35-(3.2) pareiškėja informuota, kad pretendentams 2009-01-27 bus siūlomi sklypai ... pietrytinėje dalyje: [...] gatvėse. Minėti sklypai suformuoti detaliuoju planu, patvirtintu Savivaldybės tarybos 2008-06-26 sprendimu Nr. T2-175. Jūsų minimo žemės sklypo ... detaliojo plano Savivaldybė nėra pateikusi.

26. 2009-02-11 Žemėtvarkos skyrius raštu Nr. R5-157-(3.5) kreipėsi į Savivaldybės administracijos direktorių, prašydamas informuoti, dėl kokių priežasčių, rengiant ... detalųjį planą, nebuvo atsižvelgta į Žemėtvarkos skyriaus ir pareiškėjos prašymus šalia minėtos teritorijos suformuoti 0,0648 ha žemės sklypą individualiai statybai ar kitai paskirčiai, grąžintiną neatlygintinai pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymą.

27. 2009-02-13 tuomečio Klaipėdos apskrities viršininko Arūno Burkšo raštu Nr. 2.1-44-(1.14) pareiškėja buvo informuota: „[...] Už nuosavybės teise turėtą žemę A pageidavo gauti naują žemės sklypą individualiai statybai [...], ... gatvėje. 1995 metais buvo parengti grąžintino žemės sklypo kadastriniai matavimai bei Savivaldybės 1995-09-25 potvarkiu Nr. 274 patvirtinti žemės sklypo duomenys, tačiau nesant teritorijų planavimo dokumento, minėtas žemės sklypas A nebuvo įteisintas. [...]“

28. 2009-02-19 Savivaldybės administracijos direktoriaus V. Černeckio raštu Nr. (6.23)-D3-890 Žemėtvarkos skyrių informavo: „Duomenų, kad šalia sklypo ..., esanti žemė yra buvusio savininko B, Savivaldybei teisės aktų nustatyta tvarka nesate pateikę. Manome, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija sutikimus rengti detaliuosius planus, siekiant pasididinti žemės sklypus valstybinio fondo sąskaita išduoda, tik įvertinusi nuosavybės teisių atkūrimo galimybę bei žemės naudojimo priklausomybės atvejus.“

29. 2009-02-27 tuometės Klaipėdos apskrities viršininko administracijos raštu Nr. 2.1-59-(1.14) pareiškėja buvo informuota: „Žemės sklypo, ..., [...], Kretingos rajone detalusis planas (kad. Nr. ..., ... kv. v.), kurio planavimo organizatorius Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius, buvo patikrintas 2009-02-09 Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. PL-51-(14.16). Patikrinimo išvada – neigiama, patikrinimo apibendrinimas: 1. Žemės sklypas yra ... parke. Nėra ... parko direkcijos derinimo; 2. Valstybinės žemės prijungimas ir atidalijimas atskiru sklypu prieštarauja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies reikalavimams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalimi, detalusis planas tvirtinti neteikiamas, jeigu valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijos išvada dėl detaliojo plano tvirtinimo yra neigiama.“

30. 2009-03-04 Žemėtvarkos skyriaus vedėjas raštu Nr. R7-95-(3.2) pareiškėją informavo: „Žemėtvarkos skyrius, gavęs Savivaldybės atsakymą į 2009-02-11 raštą Nr. R5-157-(3.5), informuoja, kad teritorija, kurioje Jūs pageidaujate gauti neatlygintinai naują žemės sklypą individualiai statybai, (šalia žemės sklypo ...) yra įrašyta į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. [...] Siūlome Jums pasirinkti kitą nuosavybės teisių atkūrimo būdą už B iki nacionalizacijos valdytą 0,0648 ha žemės plotą [...], priskiriamą valstybės išperkamai žemei. Primename, kad už valstybės išperkamą žemę valstybė piliečiams atlygina Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalyje numatytais būdais.“

31. 2012-02-15 Tarnybos Kretingos skyriaus vedėjo D. Vitkaus raštu Nr. 14SD-(14.14.104.)-515 pareiškėja buvo informuota apie naujas Atkūrimo įstatymo nuostatas, susijusias su galimybe iki 2012-06-01 pakeisti valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę atlyginti pinigais. Pareiškėjai pažymėta: „Informuojame, kad tuo atveju, jeigu pageidaujate pasinaudoti Įstatyme numatyta galimybe pakeisti valią ir už mieste turėtą valstybės išperkamą žemę prašyti atlyginti pinigais, prašome Žemėtvarkos skyriui nuo 2012-02-01 iki 2012-06-01 pateikti prašymą dėl valios pakeitimo ir atlyginimo pinigais.“

32. 2012-03-29 Žemėtvarkos skyriuje buvo gautas pareiškėjos kreipimasis, kuriame pareiškiama, jog ji nesutinka už mieste turėtą žemę būtų atlyginta pinigais. Pareiškėja pažymėjo: „Mano tėvui, A priklausiusi žemė [...] nėra parduota ar kaip kitaip prarasta, nėra kaip kitaip panaudota miesto reikmėms. Žemė tik yra išnuomota C su ant jos esančiais mažaverčiais pastatais, t. y. nusenusia šiltnamio konstrukcija ir lauko tualetu. Yra visos galimybės man grąžinti tėvui nuosavybės teise turėtą žemę natūra, arba atiduoti besiribojantį sklypą, kuriuo aš ir dabar naudojuosi.“

33. 2012-06-11 Tarnybos Kretingos skyriaus vedėjo D. Vitkaus raštu Nr. 14SD-(14.14.104.)-1115 pareiškėja buvo informuota: „Atsakydami į Jūsų 2012-03-25 pareiškimą, informuojame, kad šiai dienai neturi reikiamo dydžio naujo žemės sklypo individualiai statybai [...], kurį galėtume Jums, A įpėdinei, pasiūlyti už B valdytą žemę [...]. [...] Piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į miestuose esančius žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi savivaldybės administracijos direktoriaus  pateiktais individualiai statybai ir kitai paskirčiai suprojektuotų privatizuotinų žemės sklypų miestuose detaliaisiais planais. [...] siūlome Jums savo pageidavimus dėl detaliojo plano rengimo pateikti Savivaldybės administracijai. Gavę iš Savivaldybės detalųjį planą, nedelsiant kviesime Jus pasirinkti naują žemės sklypą individualiai statybai ar kitai paskirčiai.“

34. 2012-07-20 Savivaldybės administracijos direktorės Jolitos Vaickienės raštu Nr. (6.23)-D3-3340 Žemėtvarkos skyrius informuotas; „Savivaldybė susipažino su Jūsų pateikta informacija apie vykdomą žemės sklypų grąžinimą piliečiams Kretingos bei [...]. Informuojame, kad atsižvelgdami į sklypų poreikį [...] yra pradėtos procedūros dėl detaliojo plano rengimo. Kadangi eilėje piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai [...] įrašyti – du, Savivaldybė su pretendentais aptarė sklypų projektavimo vietas. Tačiau siūlomos teritorijos A įpėdinės netenkino. Šiemet Savivaldybė naujų žemės sklypų individualiai statybai projektavimui lėšų nėra numačiusi. Į Tarybą dėl lėšų poreikio teritorijos ... g. ([...]) planavimui kreipsimės ateinančiais metais. Paminėtina, kad teritorija bus planuojama, atsižvelgiant į tai, kad joje detaliaisiais planais numatytas vien gyvenamasis kvartalas. Savivaldybė detaliajame plane numatys komercinių, visuomeninių bei kitos paskirties sklypų, kurie būtini darniam teritorijos vystymui. Numatomų projektuoti naujų sklypų skaičius netenkins visų piliečių, pageidaujančių lygiaverčių sklypų mieste, todėl prašome siūlyti piliečiams esamus suprojektuotus sklypus. Ateityje dėl laisvos valstybinės žemės trūkumo sklypų individualiai statybai projektuoti nebenumatoma.“

35. Seimo kontrolieriui paprašius Tarnybos informuoti, kada buvo parengta pažyma dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, buvo pateikta 2012-08-06 Kretingos skyriaus pažyma Nr. 14PAŽ-38, kurioje nurodyta, kad A turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,0648 ha buvusio savininko B [...], ..., Kretingos apskrityje (pagal dabartinį administracinį suskirstymą – Klaipėdos apskrities [...]) iki nacionalizacijos turėtos žemės. Pažyma parengta pagal dokumentus: Kretingos rajono apylinkės teismo 2002-08-22 sprendimas civ. Byla Nr. ..., Kretingos rajono apylinkės teismo 2003-07-01 nutartis civ. b. Nr. ..., giminystės ryšį įrodantys dokumentai.

36. Atsižvelgiant į pareiškėjos teiginį dėl detaliojo planavimo B turėtos žemėvaldos ribose, Seimo kontrolierius paprašė Savivaldybės administracijos pateikti informaciją, ar ginčijamoje teritorijoje (B turėtos žemėvaldos ribose ir teritorijoje, kurioje pareiškėja pageidavo gauti naują sklypą šalia jai priklausančio žemės sklypo) buvo ar yra vykdomas detalusis planavimas, detaliajam prilyginamas teritorijų planavimas, specialusis teritorijų planavimas. Teigiamo atsakymo atveju prašyta pateikti informaciją apie rengimą, derinimą, tvirtinimą. Savivaldybės administracijos pateiktais duomenimis: „Parengtų teritorijų planavimo dokumentų ... g., [...], nėra. Savivaldybė informuota, kad B iki nacionalizacijos valdyta žemė patenka į 2003 m. kadastriniais matavimais suformuoto žemės sklypo ... (un. Nr. ...), ribas. [...] Tiek B turėta žemė, tiek žemė už sklypo ..., [...], patenka į kultūrinių vietovių sąrašą, todėl šioje dalyje sklypas nuosavybės teisėms atkurti negali būti formuojamas. Teritorija Kretingos rajono savivaldybės teritorijos ir jos dalies – Kretingos miesto bendrajame plane pažymėta, kaip kultūros vertybių teritorija.“

37. Tarnybos direktoriaus Vito Lopinio 2012-09-28 rašte Nr. 1SS-(7.5)-1821 Seimo kontrolieriui pažymėta: „[...] Atsižvelgiant į tai, kad palikimo priėmimo faktas nusistatytas tik 2007-09-28, darytina išvada, kad pareiškėja iki Kretingos rajono apylinkės teismo 2007-09-28 sprendimo neturėjo teisės atstovauti savo tėvo A interesams dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Kadangi A (mirė ...) Kretingos rajono ... apylinkės agrarinės reformos tarnybai 1991-12-23 pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko B iki nacionalizacijos valdytą žemę, ..., [...], Klaipėdos apskrityje, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą, [...] ir kitų prašymų pakeisti valią dėl būdo iki 2003-04-01 nebuvo pateikta, nuosavybės teisės bus atkuriamos atsižvelgiant į 1991-12-23 prašymu išreikštą valią. [...] Kokie teritorijų planavimo dokumentai reikalingi atskiroms miesto dalims (kvartalams) tvarkyti ir kada rengti detaliuosius bei kitus specialiuosius planus sprendžia savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius. Taigi, tik savivaldybei patvirtinus žemės sklypų individualiai statybai detaliuosius planus ir parengus šių žemės sklypų kadastrinių matavimų planus bus sprendžiamas klausimas dėl A nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą. Savivaldybė 2008-06-26 sprendimu Nr. T2-175 patvirtino teritorijos – 15 ha pietrytinės ... dalies Kretingos r. detalųjį planą, kuriame suformuoti 37 žemės sklypai, numatyti perduoti neatlygintinai nuosavybėn piliečiams pagal patvirtintą eilę. Šiuo metu yra 15 likusių piliečių nepasirinktų žemės sklypų, tačiau mažiausias turimas žemės sklypas yra 1561 kv. m dydžio. Kadangi A turi teisę atkurti nuosavybės teises į 648 kv. m B iki nacionalizacijos turėtos žemės plotą ir pareiškėja Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kretingos rajono žemėtvarkos skyriui pateiktu 2009-01-07 raštu atsisakė siūlomo detaliuoju planu suformuoto 648 kv. m dydžio žemės sklypo, o šiuo metu mažiausias žemės sklypas yra 1561 kv. m, – Skyrius neturi galimybės pareiškėjai pasiūlyti rinktis naują žemės sklypą individualiai statybai. [...] Kadangi buvusio savininko B iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytas 0,0648 ha žemės plotas yra užimtas pastatams eksploatuoti reikalingais žemės sklypais, ši žemė pagal įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą yra priskirta valstybės išperkamai žemei.

38. Seimo kontrolierius paprašė Tarnybos „informuoti, ar visa B iki nacionalizacijos [...] turėtos žemėvaldos teritorija yra užstatyta, būtina esamų statinių eksploatacijai; jei ne visa šioje teritorijoje esanti žemė užstatyta, kodėl nesprendžiamas žemės sklypo sumažinimo klausimas, paliekant tik statinių eksploatacijai reikalingą plotą. Tarnybos direktoriaus Vito Lopinio 2012-09-28 rašte Nr. 1SS-(7.5)-1821 Seimo kontrolieriui pažymėta: „[...] vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Skyrius informavo, kad buvusio žemės savininko B iki nacionalizacijos valdyta žemė [...] yra užstatyta C nuosavybės teise priklausančiais pastatais (sandėliai, mokymo dirbtuvės, šiltnamiai) ir statiniais (šulinys, tvora, lauko tualetas, kiemo aikštelė), esančiais adresu ..., [...]. Šiems pastatams ir statiniams eksploatuoti yra suformuotas 0,2763 ha dydžio žemės sklypas, kuris 2007-06-06 valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. N56/2007-0081 išnuomotas C. Remdamiesi valstybės įmonės Registrų centro centrinio duomenų banko 2012-09-18 išraše esančiais duomenimis, informuojame, kad pastatais ir statiniais užstatytos teritorijos plotas sudaro 682 kv. m C išnuomoto 0,2763 ha žemės sklypo ploto. Pagal Lietuvos Respublikos Seimo 2009-07-07 priimtą Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo ir jį keitusių pripažinimo netekusiais galios įstatymą, kuris įsigaliojo 2010-07-01 buvo likviduotos Lietuvos Respublikos apskričių viršininkų administracijos ir panaikintos apskričių viršininkų pareigybės, o jų funkcijos perduotos kitoms valstybės institucijoms, tarp jų ir Tarnybai. Todėl Tarnyba negali pateikti informacijos, kodėl 2007-06-06 pasirašant sutartį su C nebuvo sprendžiamas klausimas dėl C nuosavybės teise turimiems pastatams ir statiniams eksploatuoti reikalingo žemės ploto sumažinimo. Informuojame, kad pirmiau minėtos valstybinės žemės nuomos sutarties 3 punkte yra nurodyta galimybė keisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį, nurodant paskirtį, būdą ir (ar) pobūdį, numatytus pagal savivaldybės ar jos teritorijos (miesto, miestelio) bendrąjį ar specialųjį planą.“ Tarnybos direktoriaus Vito Lopinio 2012-10-24 rašte Nr. 1SS-(7.5)-2004 Seimo kontrolieriui pažymėta: „Buvusio savininko A [taip – dokumente, nors teismai konstatavo, kad buvęs savininkas – B] iki 1940 metų nacionalizacijos valdytos žemės dalis pateko į ... specialiosios internatinės mokyklos pastatų eksploatacijai panaudos teise naudojamą 0,2763 ha kitos paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. ...), naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorija (2003-08-25 panaudos sutartis Nr. PN-56/2003-0091, galiojusi iki 2006-06-12). Nuo 2007-03-21 šių pastatų savininkas C, su kuriuo 2007-06-06 sudaryta valstybinės žemės sklypo (0,2763 ha) nuomos sutartis Nr. N56/2007-0081 (iki 2066-05-06). Likusi buvusio savininko iki 1940 nacionalizacijos valdytos žemės dalis patenka į 3,2319 ha kitos paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. ...), naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos, kuris iki 2110-09-09 perduotas panaudos teise Savivaldybei (2011-09-09 panaudos sutartis Nr. 14SUN-21/V7-25). [...] buvusio savininko A iki 1940 metų nacionalizacijos valdyta žemė yra priskirta valstybės išperkamai žemei.“

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

39. Pagal 1994-07-07 Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 (2008-09-15 įstatymo Nr. X-1722 redakcija su pakeitimais) nuostatas: 4 straipsnio 1 dalies 6 ir 12 punktai: „Pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos savivalda, yra: [...] 6) Savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo. Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus.“ „12) žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo ir gerbimo. Savivaldybės institucijų ar valstybės tarnautojų priimami sprendimai turi nepažeisti žmogaus orumo, jo teisių ir laisvių, lygių galimybių.“ 6 straipsnio 1 dalies 19 punktas: „1. Savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos: [...] 19) teritorijų planavimas, savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas.“

40. Pagal 2007-02-15 viešame aukcione privatizuotiems statiniams priskirtos 0,2763 ha valstybinės žemės nuomos sutarties 2007-06-06 sudarymo metu galiojusias 1994-04-26 Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 (2004-01-27 įstatymo Nr. IX-1983 redakcija su pakeitimais) nuostatas: 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas: „6. Valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu: 1) ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.“

41. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas: 2 straipsnio 2 dalis: „2. Jeigu šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis.“ 5 straipsnio 2 dalies 3 punktas: „Nuosavybės teisės į žemę, iki 1995-06-01 buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos: [...] 3) perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą, Vyriausybei patvirtinus jo dydį tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė, išskyrus Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, arba piliečių pageidavimu mieste, kuriame jie gyvena (išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono miestus ir Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją). Miestų teritorijų dalyse, kurios įrašytos į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (kultūros vietovių sąrašą), nauji žemės sklypai individualiai statybai bei kitai paskirčiai nuosavybėn neperduodami (išskyrus atvejus, kai šioje teritorijoje pagal teritorijų planavimo dokumentus piliečiui nuosavybės teise turėtoje žemėje numatoma individuali statyba); neatlygintinai nuosavybėn perduodami naudojami žemės sklypai tik tiems asmenims, kuriems šiose miestų teritorijų dalyse nuosavybės teise priklauso gyvenamieji namai arba kiti pastatai. Piliečiui atsisakius jam perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo Vyriausybės nustatyta tvarka įrengto arba neįrengto (pasirinktinai) žemės sklypo individualiai statybai, jam pageidaujant, kompensuojama vidutinė Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo tame mieste vertės pinigų suma pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Šią pinigų sumą nustato Vyriausybė.“ 12 straipsnis „Žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji: [...] 2) kaimo vietovėje ir po 1995-06-01 miestams priskirtoje teritorijoje pagal įstatymus yra užimta: namų valdų (sodybų) sklypų; valstybinių įstaigų ir organizacijų bei visuomeninės paskirties pastatams ir įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų sklypų, išskyrus poilsiaviečių pastatų ir statinių užimtus žemės sklypus; kitų visuomenės poreikiams naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių, vandenviečių, paplūdimių ir kt.); yra suteikta individualių gyvenamųjų namų statybai. Šių žemės sklypų (teritorijų) plotai ir ribos nustatomi žemėtvarkos projektuose; 3) iki 1995-06-01 buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje.“ 16 straipsnio 9 dalis: „9. Už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius valstybė piliečiams atlygina šiais būdais: [...] 4) perduodama neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai miestuose ir kaimo vietovėse, kur buvo turėtoji žemė, lygiavertį turėtajam žemės sklypą prie nuosavybės teise turimų pastatų (nepaisant turėtos žemės vietos). Vyriausybės nustatyta tvarka piliečio pageidavimu lygiavertis turėtajam naujas žemės sklypas individualiai statybai gali būti perduotas neatlygintinai nuosavybėn kituose, negu buvo turėtas žemės sklypas, miestuose bei kaimo vietovėse, išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono ir Neringos miestus; [...] 8) pinigais – piliečiams, atsisakiusiems jiems perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai miestuose, kompensuojant Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo tame mieste vidutinės vertės sumą, kurią nustato Vyriausybė; 21 straipsnio 2-3 dalys: „2. Piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995-06-01 nustatyta tvarka priskirtą miestų teritorijoms, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, iki 2012-06-01 gali pakeisti valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę atlyginti pinigais. 3. Tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.“

42. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057 nuostatas: „3. Nustatyti, kad iki 2003-04-01 piliečiai, kuriems nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą. Iki nurodytosios datos nepakeitus valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, sprendimai priimami pagal paskutiniame prašyme nurodytą nuosavybės teisių atkūrimo būdą. Kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (toliau prireikus vadinama – šis įstatymas) arba nurodytuoju būdu pagal šį įstatymą negalima atkurti nuosavybės teisių, prašymus nagrinėjančios institucijos privalo raštu iki 2003-03-01 pasiūlyti piliečiui kitus šiame įstatyme numatytus nuosavybės teisių atkūrimo būdus. Kai iki 2003-04-01 pilietis nepareiškia valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, nuosavybės teisės atkuriamos prašymus nagrinėjančios institucijos parinktu būdu.“

43. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos nuostatas: „[...] 106. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas [...] sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams naują žemės sklypą individualiai statybai, taip pat daržui, sodui ir kitoms panašioms reikmėms, priima pagal miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus, piliečiams pasirinkus žemės sklypą pagal nustatytąją eilę. [...] Piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į miestuose esančius žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja žemėtvarkos skyriai, vadovaudamiesi: šios tvarkos 12 punkte nurodytais dokumentais; nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byla, kai piliečiai prašo grąžinti šį žemės sklypą natūra turėtoje vietoje arba perduoti nuosavybėn neatlygintinai; savivaldybės administracijos direktoriaus pateiktais individualiai statybai ir kitai paskirčiai suprojektuotų privatizuotinų žemės sklypų miestuose detaliaisiais planais ar žemės sklypo planais, prilyginamais detaliojo teritorijų planavimo dokumentams; savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais žemės sklypų planais, kai piliečiams grąžinama natūra laisva (neužstatyta) žemė, iki 1995-06-01 buvusi miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose. 1061. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. balandžio 20 d. nutarimo Nr. 457 (nuo 2011 m. balandžio 24 d.) (Žin., 2011, Nr. 48-2305) redakcija Atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995-06-01 buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje privaloma vadovautis toliau nurodyta tvarka. Savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo pagal nustatytąja tvarka patvirtintus miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus pateikia žemėtvarkos skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai nepatvirtinti arba jų nėra, – apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas. Žemėtvarkos skyrius, gavęs informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, per mėnesį šioje kartografinėje medžiagoje pažymi savininko turėto žemės sklypo ribas, remdamasis turima (išlikusia) arba kartografuota planine medžiaga. [...]

44. Pagal 1999-03-09 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (2011-04-27 nutarimo Nr. 494 redakcija su pakeitimais) nuostatas: „28. Vadovaujantis Taisyklėmis išnuomojami Taisyklių 2.1, 2.2 ir 2.4 punktuose nurodyti naudojami žemės sklypai, užstatyti šiuose punktuose nurodytais asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui. [...]. 29. Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypus priima: 29.1. savivaldybės taryba – valstybinės žemės sklypus, nustatytąja tvarka perduotus savivaldybei valdyti patikėjimo teise; 29.2. Valstybės turto fondo vadovas – valstybinės žemės sklypus, priskirtus privatizuotiems statiniams ir įrenginiams, valstybinės žemės sklypus, naudojamus akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių valstybei nuosavybės teise priklausę kontroliniai akcijų paketai buvo privatizuoti, ir valstybinės žemės sklypus, reikalingus valstybei svarbiems ekonominiams projektams, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažino Lietuvos Respublikos Seimas arba Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kurių valdymą Lietuvos Respublikos Seimas arba Lietuvos Respublikos Vyriausybė pavedė Valstybės turto fondui, įgyvendinti; 29.3. Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas – visus kitus valstybinės žemės sklypus.“

45. Pagal Žemės ūkio ministro 2001-06-14 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų reikalavimus: „6. Svarbiausieji Nacionalinės žemės tarnybos uždaviniai yra: 6.1. dalyvauti formuojant ir įgyvendinti valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimo, valstybinės žemės perleidimo, perdavimo naudotis ir kitose žemės reformos, žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro, apskaitos, georeferencinio pagrindo kadastro, geodezijos, kartografijos ir valstybinių georeferencinių erdvinių duomenų rinkinių  rengimo, Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros kūrimo srityse; 6.2. užtikrinti žemės santykių teisinio reglamentavimo įgyvendinimą. [...]. 7. Nacionalinė žemės tarnyba, vykdydama jai pavestus uždavinius, atlieka šias funkcijas: [...]; 7.4. [...] išnuomoja  valstybinės žemės sklypus [...]; 7.5. nagrinėja prašymus ir priima sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, mišką ir vandens telkinius; [...]; 7.30. rengia atsakymus į fizinių bei juridinių asmenų prašymus, skundus bei paklausimus, priskirtus Nacionalinės žemės tarnybos kompetencijai, ir juos konsultuoja. [...]. 13. Nacionalinės žemės tarnybos direktorius: 13.1. organizuoja Nacionalinės žemės tarnybos darbą, kad būtų tinkamai įgyvendinti Nacionalinei žemės tarnybai iškelti uždaviniai ir deleguotos funkcijos; 13.2. užtikrina Lietuvos Respublikos įstatymų [...], Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, [...], kitų teisės aktų, [...] vykdymą.“

Teismų praktika

46. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004-12-13 nutarime byloje Nr. 51/01-26/02-19/03-22/03-26/03-27/03 konstatavo: „[...] Valstybės tarnyba turi veikti paklusdama tik Konstitucijai ir teisei. Kiekviena valstybės ar savivaldybės institucija, per kurią vykdomos valstybės funkcijos, kiekvienas valstybės tarnautojas turi paisyti teisėtumo reikalavimų. Valstybės tarnautojai turi nepiktnaudžiauti jiems nustatytomis galiomis, nepažeisti teisės aktų reikalavimų. Konstitucinis Teismas 2000-06-30 nutarime konstatavo, kad valstybės institucijos, pareigūnai turi saugoti, ginti žmogaus teises ir laisves; ypač svarbu, kad, vykdydami jiems patikėtas funkcijas, jie patys nepažeistų žmogaus teisių ir laisvių [...]. […] Konstitucinis Teismas 2004-07-01 nutarime ir 2004-11-05 išvadoje konstatavo, kad Konstitucijoje yra įtvirtintas atsakingo valdymo principas. Valdžios atsakomybė visuomenei – teisinės valstybės principas, kuris įtvirtintas Konstitucijoje nustačius, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms [...].“

Seimo kontrolieriaus tyrimai

47. Seimo kontrolierius, gavęs daugiabučio namo savininkų bendrijos „X“ skundą prieš Palangos miesto savivaldybės administraciją, analizavo situaciją, kai sprendimas dėl žemės priskyrimo daugiabučio namo eksploatacijai buvo pripažintas neteisėtu tuo aspektu, kad nesant visuomenės poreikio dalis daugiabučiui priskirtos žemės buvo traktuota kaip valstybės išperkama, nors ji nebuvo užstatyta, todėl turėjo būti sprendžiamas žemės grąžinimo buvusio savininko pretendentams natūra klausimas. Seimo kontrolieriaus 2014-03-24 pažymoje Nr. 4D-2012/2-1265 „Dėl daugiabučio namo savininkų bendrijos „X“ skundo prieš Palangos miesto savivaldybės administraciją“ konstatuota: „[...] Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, patenkinęs [...] apeliacinį skundą, 2003-11-05 sprendimu administracinėje byloje Nr. ... panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2003-09-26 sprendimą, o Bendrijos skundą dėl Savivaldybės tarybos 2003-06-13 sprendimo Nr. 65 panaikinimo atmetė. Teismas konstatavo: „[...] Byloje surinkti įrodymai, o taip pat ir Europos žmogaus teisių teismo 2003-03-06 sprendimas patvirtina, jog pareiškėja turi teisę į nuosavybės teisės į žemę, iki nacionalizacijos buvusią Palangos miesto centrinės dalies detaliajame plane kvartale ... suformuoto sklypo Nr. ... ribose, atkūrimą. Nuosavybės teisės atkūrimo būdas priklauso nuo to, ar nurodytoje vietoje esanti žemė gali būti pripažįstama laisva (neužstatyta) žeme (Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnis). Jei žemė yra laisva (neužstatyta), ji grąžinama natūra. Savivaldybės tarybos 2000-05-25 sprendimo Nr. 32 „Dėl Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano patvirtinimo“ 1-uoju punktu patvirtinto Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano dalis dėl kvartale ... - suformuoto sklypo Nr. ..., kurio dalis šioje byloje ginčijamu sprendimu įvardijama kaip laisva (neužstatyta) žemė (plane pažymėta žaliai), pažeidė [...] nuosavybės teises, garantuojamas Konstitucijos 23 straipsniu, nes jau tuo metu pareiškėjo naudojamam žemės sklypui priskyrus žemę, buvusią laisva (neužstatyta) neteisėtai nacionalizuota žeme, kurią susigrąžinti pretendavo [...], tokie viešojo administravimo veiksmai, vertinant juos teritorijų planavimą bei nuosavybės teisių atkūrimo procesą reglamentuojančių teisės normų sisteminio taikymo aspektu, buvo priešingi Konstitucijai. Iki 2001-04-04 galiojusi Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis numatė, kad laisva (neužstatyta) žemė negrąžinama natūra, jei pilietis neturi gyvenamojo namo ar kito pastato prie nuosavybės teise turėtos žemės. Todėl galima teigti, jog įvertinusi faktą, kad [...] neturėjo pastatų prie nuosavybės teise turėtos žemės, o tokiu atveju žemė natūra negalėjo būti grąžinama, Savivaldybė žemę prijungė prie pareiškėjui [Bendrijai] naudojimui formuojamo sklypo. Tačiau paminėtoji Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostata prieštaravo Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatytoms nuosavybės paėmimo sąlygoms, ką konstatavo Konstitucinis Teismas 2001-04-02 nutarime, – be realaus pagrįsto visuomenės poreikio savininko interesų sąskaita buvo patenkinti pareiškėjo interesai, todėl Savivaldybės tarybos 2000-05-25 sprendimo Nr. 32 „Dėl Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano patvirtinimo“ 1-uoju punktu patvirtinto Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano dalis dėl kvartale ... suformuoto sklypo Nr. ... neteisėta ir pagrįstai panaikinta ginčijamu sprendimu. Paminėtos faktinės aplinkybės bei argumentai dėl teisės taikymo leidžia padaryti išvadą, kad Savivaldybės tarybos 2003-06-13 sprendimas Nr. 6 yra neteisėtą aktą naikinantis teisės aktas, o dėl to įprastinės detaliojo plano sprendinių keitimo procedūros netaikytinos, todėl pirmosios instancijos teismo motyvai dėl teritorijų planavimo procedūrų pažeidimų nepagrįsti. Atmestini ir pareiškėjo argumentai dėl žemės naudojimo teisių pažeidimo. Žemė, sklypo plane pažymėta žalia spalva, prijungta pareiškėjo formuojamam sklypui be realaus pagrįsto visuomenės poreikio, kaip Konstitucijoje numatytos nuosavybės paėmimo sąlygos, t. y. neteisėtai savininko interesų sąskaita tenkinti pareiškėjo interesai, todėl pareiškėjo teisės į minimą žemę, įtvirtintos detaliojo planavimo dokumentuose, susiformavo be teisėto pagrindo, todėl negali būti ginamos.“

48. Su pareiškėjos skunde nurodytu klausimu galima susieti ir kitų asmenų Seimo kontrolieriui pateiktame kreipimesi nurodyto klausimo sprendimą. Į Seimo kontrolierių kreipėsi asmenys dėl Tarnybos teritorinio padalinio pareigūnų veiksmų, atsisakant spręsti žemės grąžinimo natūra klausimą, argumentuojant ginčo teritorijoje esančios žemės nuoma. Seimo kontrolieriaus prašymu išnagrinėti žemės savininko turėtos žemėvaldos ribose esančios statinių eksploatacijai išnuomotos žemės dalies grąžinimą natūra galimybes, Tarnyba 2013-12-13 sprendime Nr. 1T-(7.5)-99 konstatavo: „[...] Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, siekiant realizuoti pretendentų teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į žemę natūra, aplinkybė – ar valstybinė žemė yra išnuomota – esminės reikšmės neturi, nes žemės nuoma pati savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad tokia žemė pagal Įstatymą yra valstybės išperkama ir į ją nėra galimybės atkurti nuosavybės teisių. Valstybinė žemė gali būti pripažįstama valstybės išperkama tik tada, kai ji atitinka Įstatymo 12 straipsnyje numatytas sąlygas. Tarp šių sąlygų kaip savarankiškų sąlygų žemės nuoma nėra numatyta. Ta aplinkybė, kad žemės sklypas yra išnuomotas uždarajai akcinei bendrovei, negali būti pagal Įstatymą priežastimi priskirti tokį žemės sklypą valstybės išperkamai žemei. Tai, kad žemė yra išnuomota, nėra Įstatymo nustatyta kliūtis, dėl kurios nuosavybės teisės į žemę natūra negalėtų būti atkurtos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-06-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A10-640/2007). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2011 formuojamą teismų praktiką, jeigu asmuo nustatytu laiku ir tvarka padavė prašymą atkurti nuosavybės teises, negalima vertinti, jog tai yra laisvos valstybinės žemės fondas, ir tol, kol nuosavybės teisių atkūrimo klausimas nėra iki galo išspręstas, šis turtas yra ginčo objektas ir negali būti perleistas kitiems asmenims. Kadangi ieškovės nuosavybės teisių klausimas nėra išspręstas, taip pat nėra tinkamai išspręstas klausimas dėl atsakovo – valstybinės žemės nuomininko – teisėtai pastatytiems pastatams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo ploto ir dėl jam suteiktino nuomoti žemės sklypo dydžio. Šie nagrinėjamam ginčui reikšmingi klausimai turi būti sprendžiami kompleksiškai, derinant ieškovės, kaip pretendentės atkurti nuosavybės teises į ginčo žemės sklypo dalį, ir atsakovo interesus. Atsižvelgiant į tai, kad šie klausimai nėra išspręsti, darytina išvada, jog teismai pagrįstai tenkino ieškinį ir pripažino neteisėtais administracinius aktus, kuriais ginčo žemės sklypas, pažeidžiant ieškovės teises, neišsiaiškinus galimybių suderinti suinteresuotų asmenų teisėtus interesus, buvo suformuotas ir išnuomotas atsakovui. Siekiant suderinti suinteresuotų asmenų teisėtus interesus, tikslinga įvertinti, ar visas [...] žemės sklypas [...] pagal Įstatymo 12 straipsnį priskirtinas valstybės išperkamai žemei, t. y. nustatyti, ar statiniams , esantiems šiame žemės sklype, eksploatuoti reikalingas visas [...] ha žemės plotas, nustatytas [...] valdybos [...] sprendimu [...].“ Pirmiau nurodytu Tarnybos sprendimu Tarnybos teritorinio skyriaus vadovas buvo įpareigotas: 1. Atlikti žemės sklypo, [...], naudojimo valstybinę kontrolę; 2. Nustačius, kad statiniams (įrenginiams) eksploatuoti naudojamas ne visas žemės sklypas: 2.1. identifikuoti valstybinės žemės sklypo kadastro duomenų byloje esančiame žemės sklypo plane šio žemės sklypo dalis, reikalingas savarankiškai funkcionuojantiems statiniams (įrenginiams) su priklausiniais (jeigu tokie yra) eksploatuoti pagal NTR įregistruotą paskirtį; 2.2. spręsti klausimą dėl galimybės atkurti nuosavybės teises natūra pretendentams į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko [...] valdytą žemę.“

Išvados

49. Pareiškėja kreipėsi į Seimo kontrolierių dėl pareigūnų veiksmų, netinkamai sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo klausimus.

50. Iš tyrimo metu surinktos informacijos matyti, kad nuosavybės teisių į B iki nacionalizacijos ... turėtą žemę atkūrimo klausimai neefektyviai sprendžiami nuo 1995 metų: 50.1. prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo pateiktas 1991 metais (žr. pažymos 6 punktą); 50.2. 1995 metais inicijuotas žemės sklypo suformavimo ir perdavimo nuosavybėn klausimas nebuvo baigtas spręsti dėl teritorijų planavimo dokumento nebuvimo (žr. pažymos 26 punktą); 50.3. kaip kompensaciją už ... specialiosios internatinės mokyklos naudojamą žemę 2005 metais sutikusi gauti tuometės Klaipėdos apskrities viršininko administracijos pasiūlytą žemės sklypą (žr. pažymos 12, 14 ir 27 punktus), 2006 buvo informuota, kad šio klausimo sprendimas galimas, Savivaldybės tarybai patvirtinus ... detalųjį planą (žr. pažymos 15 punktą); 50.4. tik 2009 metais pareiškėjai buvo pasiūlyta pasirinkti kitą nuosavybės teisių atkūrimo būdą, nes teritorija, kurioje pareiškėja pageidavo gauti sklypą, įrašyta į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (žr. pažymos 29 punktą); 50.5. nors jau 1995 raštuose pareiškėja įvardinta kaip A paveldėtoja (žr. pažymos 7 ir 8 punktus), tik 2007 pareiškėja buvo informuota apie turtinių teisių paveldėjimą patvirtinančių dokumentų nepateikimą (žr. pažymos 17 punktą); 50.6. nebuvo laiku parengtas dokumentas, patvirtinantis, jog yra visi dokumentai, suteikiantys teisę konkrečiam asmeniui pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą – pažyma dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų parengta, tik Seimo kontrolieriui paprašius pateikti šio dokumento kopiją (žr. pažymos 35 punktą); 50.7. paaiškėjus, kad negali būti sprendžiamas klausimas dėl naujo žemės sklypo šalia esamos namų valdos žemės statybai perdavimo (žr. pažymos 30 punktą), pareiškėja kategoriškai nesutiko su galimybe už turėtą žemę gauti piniginę kompensaciją, bei pareiškė pretenzijas dėl nepagrįsto atsisakymo grąžinti neužstatytą (laisvą) žemę buvusio savininko iki nacionalizacijos turėtoje vietoje (žr. pažymos 32 punktą);

51. Apibendrinant tyrimo informaciją, susijusią su nuosavybės teisių į B iki nacionalizacijos ... turėtą žemę atkūrimo klausimo sprendimu ir teritorijos planavimu, atkreiptinas dėmesys į sekančius momentus: 51.1. abejotini yra tuometės Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ir Tarnybos teiginiai dėl pretendento A pareikštos valios už B iki nacionalizacijos ... turėtą žemę gauti naują žemės sklypą [...] (t. y. ne turėtoje vietoje) (žr. pažymos 27 ir 37 punktus), nes pirminio prašymo grafoje, kurioje fiksuojama pretendento valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, yra korekcijų, nenurodant nei korekcijos darymo datos, nei ją dariusio asmens (žr. pažymos 6 punktą); 51.2. jau 1995 metais ... specialiosios internatinės mokyklos rašte tuometei Kretingos žemėtvarkos tarnybai užfiksuotas sutikimas perduoti 6,5 arų žemės A (žr. pažymos 7 punktą) rodė, kad visas mokyklai skirtos žemės plotas mokyklos funkcijų įgyvendinimui nebuvo reikalingas. Be to, šiame rašte nurodyta formuluotė neabejotinai liudija pretendento į nuosavybės teisių atkūrimą norą susigrąžinti žemę B turėtoje vietoje. Priešingu atveju net nebūtų jokio pagrindo analizuoti buvusio savininko turėtos žemės grąžinimo galimybės; 51.3. nors pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis matyti, kad 0,2763 ha ploto žemės sklypas buvo suformuotas viešame aukcione parduotiems patikėjimo teise valdomiems statiniams (žr. pažymos 16 punktą), atkreiptinas dėmesys į tai, kad buvusios ... specialiosios internatinės mokyklos statiniais, vėliau privatizuotais C ir perduotais uždarosios akcinės bendrovės nuosavybėn, užstatyta teritorija žemės sklype, ..., sudaro mažiau nei pusę viso žemės sklypo ploto (žr. pažymos 5.1 punktą); 51.4. Nuo 2007 metų dokumentuose fiksuota informacija (žr. pažymos 18 punktus) rodo, detaliojo plano rengimo tikslas buvo nurodytas žemės sklypo naudojimo paskirties keitimas, numatant mažaaukščių gyvenamųjų namų statybą, prijungiant laisvą valstybinę žemę, ir padalijimas į tris sklypus (žr. pažymos 21 punktą), todėl kyla abejonių dėl statinių žemės sklype, ..., reikšmės visuomenei.

52. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tenka konstatuoti, kad netinkamai buvo sprendžiami ir teritorijos, kurioje buvo turėta žemė, planavimo klausimai (teritorijų planavimas pažymoje nurodytu lygmeniu yra savivaldybių funkcija (žr. pažymos 18, 19, 29 ir 39 punktus), ir nuosavybės teisių atkūrimo klausimai (prašymų dėl nuosavybės teisių atkūrimo nagrinėjimas buvo priskirtas apskričių viršininkų administracijų, vėliau – Tarnybos teritoriniams padaliniams). Dėl pažeistos teisės į tinkamą nuosavybės teisių atkūrimą bei nesilaikyto Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto atsakingo valdymo principo, numatančio, kad valdžia tarnauja žmonėms (žr. pažymos 46 punktą), vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, X skundas pripažintinas pagrįstu. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skunde nurodytų klausimų sprendimas sietinas su daugiau kaip prieš dešimtmetį vykdytais veiksmais, pareigūnų atsakomybės klausimo kėlimas netikslingas.

53. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į teismų praktiką (žr. pažymos 47–48 punktus), pagrįstai gali būti keliamas klausimas, ar identifikavus valstybinės žemės sklypo, ..., dalis, būtinas statiniams (žr. pažymos 5.1 punktą) eksploatuoti (žr. pažymos 40 punktą), nebūtų galima spręsti nuosavybės teisių į B ... iki nacionalizacijos turėtą žemę atkūrimo klausimą, grąžinant žemę natūra arba perduodant nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai buvusio savininko turėtos žemėvaldos ribose.

54. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės politiką žemėtvarkos, geodezijos, kartografijos, nekilnojamojo turto kadastro srityse formuoja, šios valstybės politikos įgyvendinimą organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, šiai institucijai tikslinga siūlyti pateikti išvadą dėl efektyvaus pažymoje nurodytos problemos sprendimo būdo (įvertinus visas pažymos 50–53 punktuose nurodytus pastebėjimus). Sprendžiant pirmiau nurodytus klausimus, atkreiptinas dėmesys į Tarnybos poziciją, sprendžiant statinių eksploatacijai išnuomotos žemės dalies grąžinimo pretendentams į nuosavybės teisių atkūrimą klausimą.

  III. SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAI

54. Vadovaujantis Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia X skundą pripažinti pagrįstu.

IV. SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJA

55. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 6 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius siūlo: – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrui prof. Vigilijui Juknai – pasiūlyti efektyvų šioje pažymoje nurodytos problemos sprendimo būdą, įvertinant ir valstybinės žemės nuomos sutarties peržiūrėjimo galimybę (nustačius statinių žemės sklype, ..., eksploatacijai būtinos žemės plotą), bei laisvos (neužstatytos) žemės buvusio savininko B iki nacionalizacijos ... turėtos žemėvaldos ribose grąžinimo galimybę (pateikti išvadą, kokia tvarka, kieno iniciatyva ir lėšomis turėtų būti sprendžiamas nuosavybės teisių atkūrimo klausimas).

Apie rekomendacijos nagrinėjimo rezultatus Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių ir X informuoti iki 2014-04-30.

Seimo kontrolierius        Raimondas Šukys




Informacija apie dokumentą

Dokumento numeris 4D-2012/2-1121
Seimo kontrolierius Raimondas Šukys
Data {date_added_value}

Atsisiųsti

 

Gedimino pr. 56, 01110 Vilnius
+370 706 65105 (tel.)
+370 706 65138 (faks.)
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Valstybės biudžetinė įstaiga
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 191759894

 

 

© Seimo kontrolierių įstaiga
Publikuojant svetainės medžiagą būtina nuoroda į šaltinį