Created jtemplate joomla templates

Šiandien prisijungusiųŠiandien prisijungusių12
Vakar prisijungusiųVakar prisijungusių95
Iš viso apsilankėIš viso apsilankė832664

Seimo kontrolierių pažymos

Pradžia Pradžia Paieška Paieška
PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ NACIONALINĘ ŽEMĖS TARNYBĄ PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS

SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius gavo sodininkų bendrijos „A“ (toliau vadinama – Pareiškėja, Bendrija) skundą, pateiktą Bendrijos valdybos pirmininko X, dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau vadinama – NŽT) pareigūnų netinkamų veiksmų, nagrinėjant klausimus, susijusius su valstybinės žemės sklypo nuoma.

2. Pareiškėja skunde nurodė:
2.1. Bendrija 2019 m. kovo 29 d. pateikė NŽT Vilniaus rajono skyriui (toliau vadinama – Skyrius) 2019 m. kovo 21 d. motyvuotą prašymą išnuomoti Bendrijai bendriems poreikiams 50 metų laikotarpiui bendro naudojimo žemės sklypą <...> (kadastro Nr. <...>) (toliau vadinama – Sklypas).
NŽT Skyrius raštu informavo Bendriją, kad Sklypo nuomos klausimas bus sprendžiamas, tik pateikus Bendrijos narių susirinkimo sprendimą dėl bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypo išsinuomojimo.
2.2. Bendrija 2019 m. liepos 15 d. pateikė NŽT Skyriui pakartotinį 2019 m. liepos 14 d. prašymą dėl bendro naudojimo žemės sklypo nuomos su priedais (įskaitant ir Bendrijos pakartotinio visuotinio narių 2019 m. birželio 8 d. susirinkimo, kurio metu priimtas sprendimas nuomotis nurodytą Sklypą, protokolą).
2.3. 2019 m. spalio 7 d. Bendrija pateikė NŽT 2019 m. spalio 1 d. skundą „Dėl biurokratizmo, prašymo neišnagrinėjimo“, kuriame nurodė teisės aktų bei Bendrijos teisių pažeidimus. Šiuo raštu, be kita ko, trečią kartą paprašyta išnuomoti Sklypą, kuris priskirtas Bendrijai, bei prašyta paaiškinti, kodėl pažeisti prašymų nagrinėjimo terminai.
2.4. NŽT Skyrius raštu informavo Bendriją, kad negali priimti sprendimo dėl Sklypo nuomos, nes neišnagrinėtas 2019 m. liepos 30 d. piliečių skundas dėl nuosavybės teisės atkūrimo natūra į dalį Sklypo.
2.5. Bendrija vienija virš 600 narių, dar 1989 m. lapkričio 30 d. prašomas išnuomoti Sklypas buvo skirtas Bendrijai, be to, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnyje nurodyta, kad žemė privalo būti naudojama pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Įsakymu Nr. 48FPĮ-43-(14.48.123.) nustatytas ir Nekilnojamojo turto registre registruotas Sklypo naudojimo būdas – sodininkų bendrijų bendro naudojimo žemė. Tačiau NŽT Skyrius kažkodėl teikia pirmenybę vėliau besikreipusio fizinio asmens skundo nagrinėjimui, nenagrinėdamas iš esmės Bendrijos daugkartinių prašymų ir tuo sąmoningai pažeisdamas teisę į teisminę gynybą.

3. Bendrija prašo Seimo kontrolieriaus:
3.1. apginti teisę į gerą viešąjį administravimą, užtikrinantį teises ir laisves“;
3.2. atlikti tyrimą NŽT Skyriaus atžvilgiu ir pripažinti šį skundą pagrįstu.

TYRIMAS IR IŠVADOS

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

4. Bendrijos valdybos pirmininko X 2019 m. kovo 21 d. kreipimesi Nr. 70 NŽT Skyriui nurodyta:
„Prašome išnuomoti Bendrijos bendriems poreikiams sklypą <...> (<...>), kurį Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka Bendrija buvo išpirkusi iš valstybės, o teismo nutartimi – atimtas. Šis sklypas pagal generalinį planą ir suderintą bei patvirtintą aplinkinę ribą patenka į Bendrijos teritoriją. Šį bendro naudojimo žemės sklypą Bendrija savo lėšomis (kainavo apie 2700 Eur) suprojektavo, atliko kadastrinius matavimus ir jį įregistravo Registre. Iki 2013 m. mokėjo nuomos mokesčius, sumokėjo apie 10000 Eur.
Sklypą sudaro apie 2 ha ploto ežero apsauginė juosta, beveik 4,5 ha valstybinis miškas, kuriame vyrauja įvairūs lapuočiai medžiai; baltieji alksniai, pavieniai beržai, lazdynai, karklai. Likusi 8,9 ha ploto sklypo dalis – apsauginė zona yra stataus kalno šlaitas (aukščiausia vieta 15 m virš ežero paviršiaus, yra sumanymų panaudoti gamtines galimybes sukuriant neparkartojamas emocijų atrakcijas) ir apie l ha ploto pelkėtas griovys.
Jau nuo 2009 metų išrinkta nauja valdyba rūpinosi, kad toje teritorijoje galėtų poilsiauti sodininkai ir kiti gyventojai. Jau anksčiau buvo duomenų, kad ši teritorija bus atiduota suinteresuotiems asmenims kaip perkelta žemė iš kitur (iš kito Lietuvos rajono) – Bendrija sutrukdė šiems planams. Tačiau panaikinus Bendrijos <...> sklypo nuosavybę, buvusi grėsmė atiduoti tiems patiems suinteresuotiems asmenims (užsakiusiems ir užsukusiems teismų maratoną) atsinaujino ir išlieka.
Bendradarbiaujant su Vilniaus r. savivaldybe, mūsų siūlymu, <...> bendrajame plane numatytas dviračių takas ir poilsinės zonos (Vilniaus r. savivaldybės raštai: 2013 m. rugsėjo 6 d. Nr. A33 (18) 1532 ir 2017 m. rugsėjo 26 d. Nr. A33 (1)-6372, juos pridedame). Dviračių takas ties ežeru yra numatytas patvirtintame visos Bendrijos pertvarkymo projekte.
Visą laiką Bendrijos buvo prižiūrima ežero pakrantė, šalinami nereikalingi medžiai (to patvirtinimui pridedami 5 Vilniaus r. savivaldybės leidimai). Privatizavus <...> sklypą 2017 m. iš jo teritorijos buvo pašalinta apie 500 m3 bendros krūmynų masės tūrio.
Jau 2016 metais, kai išsipirkome <...> sklypą, paruošėme palankiausios poilsiui teritorijos sutvarkymo projektą, kuriame numatyta įvairių statinių ir vietų, pritaikytų poilsiui (pateikiame keletą ištraukų iš projekto, kuris kainavo 3800 Eur., dalį topografinių matavimų – kainavo 700 Eur., suderintų su savivaldybe ir kitomis tarnybomis). Išsinuomojus sklypą <...> mes palaipsniui siektume užsibrėžtų tikslų ir projekto sprendinių įgyvendinimo.
Nesuprojektuotoje sklypo dalyje esame numatę konkrečių sprendinių, tinkamų poilsiui. Pavyzdžiui, patvirtintame pirminiame gen. plane lygiausioje vietoje buvo numatytas stadionas (pridedame ištrauką – situaciją iš gen. plano, tai 100 m x 4 m – 0,4 ha plotas). Dalį to stadiono teritorijos prieš keletą metų (apie 2005 metus) užėmė, tikėtina, dabartinių teismų organizatoriai, sugebėję suprojektuoti naujus sklypus ir juos įteisinti (atrodytų – neįmanomus dalykus). Pridedamas „leidimo“ (tai, matomai, atlikta pagal architektės sutikimą leisti padidinti tiktai sklypų dydį, kurie yra įvairiose Bendrijos vietose, bet ne ežero apsauginėje zonoje – jų čia nebuvo) suprojektuoti naujus sklypus pagrindas.
Įdomu, kodėl tada nebuvo ginamas viešasis interesas, kaip kad <...> sklypo teisminėje byloje. Sodininkams, mūsų atveju, buvo parduota tik 53 arai (sulyginimui, naujai apsauginėje zonoje, anksčiau atsiradę sklypai yra 1,2 ha bendro ploto), kurie turėjo teisę tik tą teritoriją tvarkyti, prižiūrėti – nebuvo suteikta jiems teisė apsitverti, o tuo labiau užsiimti statybomis, jų teritorija išlieka bendro naudojimo, kaip ir viso <...> sklypo. Pagal galiojančius teisės aktus žemės naudojimo būdą gali pakeisti savivaldybė, pritarus sodininkų visuotiniam susirinkimui (pridedame savivaldybės 2017 m. rugpjūčio 3 d. raštą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 1101).
Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) atstovai teisme mus kaltino apgaule, teigė, kad Bendrija nuslėpė apie planuojamą dalį išpirktos bendro naudojimo žemės parduoti sodininkams, teigė, jeigu būtų žinoję, nebūtų pardavę“. Mes neplanavome pardavinėti, skubėjome rengti projektą ir išsipirkti, kad, turintys ryšių su žemėtvarkos ir kitomis tarnybomis, negalėtų perkelti žemės į mūsų teritoriją (jau buvo pavyzdžių ir pakankamai motyvuotų gandų). Parduoti sodininkams ryžomės tik tuomet, kai Vilniaus susivienijimo „B“ organizuotuose seminaruose Žemės ūkio ministerijos vadovai, viceministrai, Žemės politikos departamento vadovas ir kiti atsakingi vadovai ragino skubėti ruošti projektus, patikino, kad susirinkimų sprendimu turėsime teisę disponuoti išpirkta žeme, o taip pat ir parduoti sodininkams. Seminaruose dalyvaudavo ir centrinės NŽT vadovai, Žemėtvarkos skyriaus vadovai, kurie irgi tam pritarė, nes neprieštaravo.
NŽT Skyriaus vadovė netgi nurodė Bendrijos pirmininkui parduoti arba išnuomoti įvardintiems sodininkams (pridedami raštai). Mano žiniomis, vadovė nurodymą gavo iš centrinės NŽT, kadangi sodininkas C kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimą, skųsdamas mane, kad Bendrija jam neparduoda <...> sklypo dalies – buvau pakviestas pasiaiškinimui, kodėl nevykdau Sodininkų bendrijų įstatymo 15 str. 15 dalies. Tad kyla klausimas – kas apgavikas – Bendrija ar NŽT? Pardavimus vykdė daugelis bendrijų, kadangi tam veiksmui draudžiančio įstatymo nėra, priešingai – įstatymas leidžia. Dėl mums galimai numanomų priežasčių tik mūsų Bendrija niokojama ir žlugdoma.
Tačiau, nežiūrint į užimtą rekreacijai numatytą projektinę vietą, atlikus nemažai vietovės formavimo, pertvarkymo darbų, būtų galima suformuoti ir įrengti stadioną pagal pirminį projektą. Jame galėtų būti rengiami ne tik sportiniai renginiai, varžybos, treniruotės, žaidimai, bet ir įvairios šventės.
Planuojame miško plote, suderinę su miškotvarkininkais, organizuotume talkas kartu su sodininkais, kurių metu teritoriją išvalytume nuo gausybės griuvenų, puvėkų, sunkiai įveikiamų šabakštynų, paruoštume takelius, tinkamus pasivaikščiojimams.
Galiu užtikrinti, kad didelė (650 narių) Bendrija pajėgtų tinkamai prižiūrėti visą <...> sklypą ir jį, kaip ir visą laiką planavo ir ruošėsi, besąlygiškai naudotų rekreaciniams tikslams, sodininkų poilsiui, todėl prašome jį išnuomoti 50 metų.“

5. NŽT Skyriaus rašte (be datos ir pilno registracijos numerio, atsakingo asmens parašo), kuriame pažymėta, jog juo atsakoma į Bendrijos 2019 m. kovo 29 kreipimąsi Nr. 48JP-1356, nurodyta:
„NŽT Skyrius nagrinėja Bendrijos prašymą (Skyriuje 2019 m. kovo 26 d., reg. Nr. 48JP-1356) dėl 8,9356 ha ploto žemės ūkio paskirties sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypo (kadastro Nr. <...>), esančio <...> (toliau – Žemės sklypas), nuomos.
Pažymime, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“ patvirtintų Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių 45.4 papunktyje yra numatyta, kad sodininkų bendrija, pageidaujanti išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, teritoriniam padaliniui pagal valstybinės žemės sklypo buvimo vietą turi pateikti sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimą dėl bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypo išnuomojimo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta prašome NŽT Skyriui pateikti Bendrijos narių susirinkimo sprendimą dėl bendrojo naudojimo valstybinės Žemės sklypo išnuomojimo; pateikus minėtus dokumentus, Skyriuje bus sprendžiamas Žemės sklypo nuomos klausimas. [...].“

6. Bendrijos 2019 m. liepos 14 d. prašyme Nr. 86 „Dėl bendrojo naudojimo žemės sklypo nuomos“ NŽT Skyriui nurodyta:
„Prašome išnuomoti Bendrijai bendriems poreikiams bendro naudojimo žemės sklypą <...> (k. n. <...>).
Šį prašymą prašau prijungti prie motyvuotų argumentų, aprašytų 2019 m. kovo 21 d. rašte Nr. 70, reg. Nr. 48JP-1356, 2019 m. kovo 29 d.“

7. NŽT Skyriaus rašte (be datos ir pilno registracijos numerio, atsakingo asmens parašo), kuriame pažymėta, jog juo atsakoma į Bendrijos 2019 m. liepos 15 kreipimąsi ir 2019 m. spalio 2 d. skundą, nurodyta:
„NŽT Skyriuje buvo gautas Bendrijos prašymas „Dėl bendro naudojimo žemės sklypo nuomos“ (Skyriuje reg. Nr. 2019 m. liepos 15 d. Nr. 48JP-3365) ir skundas „Dėl biurokratizmo, prašymo neišnagrinėjimo“ (Skyriuje reg. Nr. 2019 m. spalio 2 d. Nr. 48GS-68).
Informuojame, kad NŽT yra nagrinėjamas 2019 m. liepos 30 d. piliečių skundas dėl nuosavybės teisės atkūrimo natūra į dalį žemės sklypo (kadastro Nr. <...>), esančio <...> (toliau vadinama – Žemės sklypas). Paaiškiname, kad šiuo metu NŽT Skyrius negali priimti sprendimo dėl Žemės sklypo nuomos, kadangi nėra išnagrinėtas aukščiau minėtas piliečių skundas. NŽT išnagrinėjus skundą dėl nuosavybės teisės atkūrimo natūra, Skyriuje bus priimtas sprendimas dėl Žemės sklypo nuomos, apie kurį būsite informuoti atskiru Skyriaus raštu.
Atsiprašome, dėl didelio darbo krūvio ir NŽT gauto piliečių skundo nagrinėjimo didelės apimties ir sudėtingumo, atsakymas į Bendrijos prašymą, dėl Žemės sklypo nuomos nebuvo pateiktas teisės aktų numatytais terminais. [...].“

8. NŽT Skyriaus 2019 m. lapkričio 27 d. pateiktais duomenimis, 2019 m. lapkričio 26 d. buvo sudaryta Valstybės žemės nuomos sutartis Nr. 48SŽN-65-(14.48.55.) dėl Sklypo nuomos Bendrijai.

9. Bendrijos valdybos pirmininkas X 2019 m. lapkričio 29 d. pranešė, kad skunde nurodytas valstybinės žemės nuomos klausimas išspręstas iš esmės, t. y. Sklypas išnuomotas Bendrijai 25 metams.

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos:
5 straipsnis:
„[...]
Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.“

11. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo:
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
„[...]
15. Skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti.“
3 straipsnis. Viešojo administravimo principai
„[...]
13) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. [...].“
14 straipsnis. Prašymų ir skundų nagrinėjimas
„1. Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Vyriausybė.
[...]
3. Skundai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ar administracinių sprendimų nagrinėjami šio įstatymo trečiajame skirsnyje nustatyta tvarka.
4. Draudžiama persiųsti skundą nagrinėti viešojo administravimo subjektui, jo administracijos padaliniui arba perduoti nagrinėti pareigūnui, valstybės tarnautojui ar darbuotojui, kurių veiksmai yra skundžiami.“
19 straipsnis. Administracinė procedūra ir jos dalyviai
„1. Administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą.“
22 straipsnis. Administracinės procedūros pradžia
„1. Administracinę procedūrą pradeda viešojo administravimo subjekto vadovas arba jo įgaliotas pareigūnas ar valstybės tarnautojas arba viešojo administravimo subjekto vadovo sudaryta komisija rašytiniu pavedimu (įsakymu, potvarkiu, rezoliucija) per 3 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos.“
31 straipsnis. Administracinės procedūros terminai
„Administracinė procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinė procedūra negali būti baigta, administracinę procedūrą pradėjęs viešojo administravimo subjektas gali ją pratęsti, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie administracinės procedūros termino pratęsimą per 2 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti administracinės procedūros terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.“

12. Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875:
„1. Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja prašymų ir skundų nagrinėjimą ir asmenų aptarnavimą viešojo administravimo subjektuose (toliau – institucijos). Nagrinėjant prašymus ir skundus, Taisyklių nuostatos taikomos tiek, kiek tų klausimų nereglamentuoja specialieji įstatymai, tiesiogiai taikomi Europos Sąjungos teisės aktai, ratifikuotos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ar jų pagrindu priimti teisės aktai.
[...]
5. Prašymus ir skundus raštu galima pateikti tiesiogiai asmeniui ar jo atstovui atvykus į instituciją, atsiuntus prašymą ar skundą paštu arba elektroninėmis priemonėmis: elektroniniu būdu per specialiai tam sukurtą informacinę sistemą, faksu ar elektroniniu paštu.
[...]
25. Prašymai, išskyrus prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tą pačią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos. Administracinės procedūros atliekamos laikantis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje nustatytų terminų.
26. Jeigu prašymo nagrinėjimas susijęs su komisijos sudarymu, posėdžio sušaukimu ar kitais atvejais, dėl kurių atsakymo pateikimas asmeniui gali užtrukti ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo prašymo ir visų reikiamų dokumentų gavimo institucijoje dienos, institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę pratęsti šį terminą dar iki 20 darbo dienų. Pratęsus Taisyklių 25 punkte nustatytą prašymo nagrinėjimo terminą, institucija per 2 darbo dienas nuo institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens tokio sprendimo priėmimo dienos išsiunčia asmeniui pranešimą raštu ir nurodo prašymo nagrinėjimo pratęsimo priežastis.
27. Jeigu prašymui išnagrinėti būtina informacija ir dokumentai, kuriuos privalo pateikti asmuo, kuris kreipiasi, ir institucija tokios informacijos ir dokumentų pati gauti negali, per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos ji kreipiasi į asmenį raštu, prašydama pateikti šią informaciją ir dokumentus, ir praneša, kad prašymo nagrinėjimas stabdomas, iki bus pateikta prašymui išnagrinėti būtina informacija ir dokumentai. Kai per institucijos nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 5 darbo dienos, prašymui išnagrinėti būtina informacija ir dokumentai negaunami, prašymas nenagrinėjamas, per 3 darbo dienas nuo institucijos nustatyto termino suėjimo dienos dokumentų originalai grąžinami asmeniui ir nurodoma grąžinimo priežastis. Institucija pasilieka prašymo ir gautų dokumentų kopijas.
[...]
32. Į prašymus atsakoma [...] tokiu būdu, kokiu buvo pateiktas prašymas, arba tokiu būdu, kuris buvo nurodytas prašyme. [...]
33. Atsakymas į prašymus, siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, turi būti pasirašytas institucijos vadovo arba jo įgalioto asmens kvalifikuotu elektroniniu parašu, arba suformuotas elektroninėmis priemonėmis, kurios leidžia užtikrinti teksto vientisumą ir nepakeičiamumą, išskyrus atvejus, kai atsakoma į Taisyklių 20 punkte nustatytu atveju institucijoje neregistruotus prašymus.
[...]
35. Atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį:
35.1. į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys;
35.2. į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys;
35.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys;
35.4. į kitus prašymus – atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys.
[...]
37. Į skundus atsakoma laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytos tvarkos.
38. Atsakyme, kuriame nurodomos atsisakymo suteikti prašomą administracinę paslaugą, informaciją, priimti administracinį sprendimą priežastys, arba institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis asmuo ar jo atstovas turi būti informuojamas apie tokio atsakymo apskundimo tvarką, nurodant institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-aus) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas. Persiunčiant prašymą ar skundą nagrinėti kitai kompetentingai institucijai ir informuojant apie tai asmenį ar jo atstovą, pranešime asmeniui nurodyti minėtos apskundimo tvarkos nereikia.“

13. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 (nuo 2010 m. liepos 1 d. nauja redakcija su pakeitimais):
„[...]
6. Svarbiausieji Nacionalinės žemės tarnybos uždaviniai yra:
6.1. [...] įgyvendinti valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, [...], valstybinės žemės perleidimo, perdavimo naudotis ir kitose žemės reformos, žemėtvarkos planavimo, [...] srityse;
[...]
7. NŽT, vykdydama jai pavestus uždavinius atlieka šias funkcijas:
[...]
7.4. perduoda neatlygintinai naudoti, išnuomoja valstybinės žemės sklypus, [...];
[...]
7.30. rengia atsakymus į fizinių bei juridinių asmenų prašymus, skundus bei paklausimus, priskirtus NŽT kompetencijai, ir juos konsultuoja; [...].“

Tyrimo išvados

14. Atsižvelgiant į tyrimo metu gautą informaciją, atkreiptinas dėmesys į šiuos momentus:
14.1. Bendrija kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių dėl NŽT pareigūnų veiksmų, netinkamai sprendžiant klausimus, susijusius su valstybinės žemės nuoma;
14.2. Bendrija nurodė, kad pateikusi NŽT Skyriui prašymą išnuomoti Sklypą (žr. pažymos 4 punktą), buvo informuota apie trūkstamą dokumentą klausimo sprendimui iš esmės (žr. pažymos 5 punktą). Tačiau po pakartotinai NŽT Skyriui pateikto prašymo spręsti valstybinės žemės nuomos klausimą (žr. pažymos 6 punktą), NŽT Skyrius informavo, kad Sklypo nuomos klausimas galės būti sprendžiamas, kai bus išnagrinėtas trečiųjų asmenų skundas (žr. pažymos 7 punktą);
14.3. Įstatymų leidėjas yra nustatęs, kad valstybinės žemės nuomos klausimų sprendimas yra NŽT funkcija (žr. pažymos 13 punktą);
14.4. Seimo kontrolierius kreipėsi į NŽT, prašydamas pateikti skunde nurodytų aplinkybių ištyrimui reikalingą informaciją;
14.5. 2019 m. lapkričio 27 d. NŽT Skyriaus pateiktais duomenimis, Bendrijos skunde nurodytas klausimas dėl Sklypo nuomos buvo išspręstas iš esmės (žr. pažymos 8 punktą).

15. Pagal Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 3 dalies nuostatas, skundo tyrimas nutraukiamas, jei tarpininkaujant Seimo kontrolieriui, skunde keliamos problemos išsprendžiamos gera valia.
Atsižvelgiant į tai, kad Bendrijos skunde nurodytas klausimas buvo išspręstas iš esmės (žr. pažymos 8 ir 14.5 punktus), o Bendrijos valdybos pirmininkas pateikė Seimo kontrolieriui prašymą nutraukti tyrimą (žr. pažymos 9 punktą), vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, skundo tyrimas nutrauktinas.

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS

16. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia sodininkų bendrijos „A“ skundo tyrimą nutraukti.


Seimo kontrolierių Augustiną Normantą pavaduojanti
Seimo kontrolierė Milda Vainiutė




Informacija apie dokumentą

Dokumento numeris 4D-2019/1-1269
Seimo kontrolierius Milda Vainiutė
Data {date_added_value}

Atsisiųsti

Gedimino pr. 56, 01110 Vilnius
+370 706 65105 (tel.)
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Valstybės biudžetinė įstaiga
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 191759894

 

© Seimo kontrolierių įstaiga
Publikuojant svetainės medžiagą būtina nuoroda į šaltinį