Šiandien prisijungusiųŠiandien prisijungusių23
Vakar prisijungusiųVakar prisijungusių97
Iš viso apsilankėIš viso apsilankė805844

Seimo kontrolierių pažymos

Pradžia Pradžia Paieška Paieška
PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ ŠIAULIŲ MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ


SKUNDO ESMĖ

1. Tuometis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius gavo X (toliau vadinama – Pareiškėja) skundą dėl Šiaulių miesto savivaldybės (toliau vadinama – Savivaldybė) administracijos pareigūnų veiksmų, netinkamai sprendžiant klausimus, susijusius su paviršinių nuotekų Šiaulių miesto Medelyno rajone tvarkymu.

2. Pareiškėja skunde nurodė:
2.1. Tuometis Seimo kontrolierius, tirdamas Šiaulių miesto Medelyno rajone paviršinių nuotekų tvarkymo problemą (tuomečio Seimo kontrolieriaus 2017 m. lapkričio 30 d. pažyma Nr. „Dėl X skundo prieš Šiaulių miesto savivaldybės administraciją“; toliau vadinama – 2017 m. lapkričio 30 d. Pažyma), nustatė, kad suinteresuotiems asmenims nebuvo teikiama informacija apie sprendinius. Savivaldybės administracijos teiginys, kad trūkumas buvo pašalintas, neatitinka tikrovės, nes Savivaldybės administracija atmetė prašymą darbus minėtoje atkarpoje atlikti 2019–2020 metais. Tokiu būdu „Panevėžio g. dalis tapo prioritetine iš kito galo“ (šios ir kitų citatų kalba nekeičiama).
2.2. Tuomečio Seimo kontrolieriaus atlikto tyrimo metu išsiaiškinta, kad Savivaldybė nuo 1995 m. buvo apleidusi paviršinių nuotekų sektorių Medelyno rajone – sukanalizuoti grioviai, neperimti planai, sukeltos gatvių sankasos neapskaičiavus, kad vanduo nesusigeria į vejas ir t. t.
2.3. Vanduo į Panevėžio gatvę gali susirinkti iš bet kur: sukanalizuotų griovių, atliekų dėžių ir t. t. Tekėdamas gatve (nuolaidžiu paviršiumi) užsiteršia dulkėmis, medžių lapais, naftos produktais. Pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau vadinama – NVSC) atsakymą, nuo tokio vandens galima užsikrėsti žarnyno infekcija. Tuo tarpu 2017 m. lapkričio 30 d. Pažymos 15 punkte nurodyta: „Pareiškėja neturėtų atmesti ir individualių paviršinių nuotekų tvarkymo alternatyvų, kaip pavyzdžiui, lietaus vandens sukaupimo sistemų įrengimo ir sukaupto vandens panaudojimo želdynų priežiūrai.“
2.4. Dėl Savivaldybės administracijos teiginio „Plėtra negali būti paremta išskirtiniais vieno asmens interesais ir emocijomis, nes tokiu atveju būtų pažeidžiami tiek viešieji, tiek kitų asmenų interesai bei jų turėti lūkesčiai“ atkreiptinas dėmesys, jog prašymą sutvarkyti atkarpą Panevėžio g.–Miško g.–Vijolės upelis pasirašė visi kaimynai, kuriems ši problema aktuali. Jis buvo atmestas. Darbai numatyti 2026 m., jei bus lėšų. „Jokie interesai čia neaktualūs. Tiesiog niekas nežada tvarkyti dėl apleisto sektoriaus (paviršinės nuotekos), paaukštintų gatvių (neapskaičiavus, kad vanduo nesusigeria į vejas) atsiradusių pasekmių.“

3. Pareiškėja prašė Seimo kontrolieriaus:
3.1. „pateikti išsamų paaiškinimą, kodėl turint pakankamai faktų apie aplaidų darbą šioje srityje: a) turiu savo pažeistas teises įrodinėti teismuose, nors esu žemiausia grandis; b) turiu bylinėtis ne vienus metus su institucija, kuri turi rūpintis žmonių problemomis jai priskirtoje teritorijoje; c) turiu eikvoti laiką, sveikatą, lėšas; d) kodėl iš manęs atimama teisė tuos metus gyventi švarioje aplinkoje. Pareiškėja klausia, kokie teisės aktai, Europos Sąjungos reikalavimai pažeidžiami mano atžvilgiu“;
3.2. „tiksliai ir aiškiai nurodyti, kokios mano teisės pažeistos pagal I, II, III, IV dalis atskirai“;
3.3. „atskiru punktu atsakyti, kada galioja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 8 punktas „bendruomenės ir atskirų savivaldybių gyventojų interesų derinimo savivaldybės institucijų priimti sprendimai bendruomenės interesais neturi pažeisti įstatymų garantuotų atskirų gyventojų teisių“;
3.4. „peržiūrėti svetainėje www.lrski.lt/en pateiktą informaciją. Dalį apie trūkumų pašalinimą pakeisti.“

4. Tuometis Seimo kontrolierius pradėjo tyrimą dėl Pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. XIII 1508 Milda Vainiutė paskirta Lietuvos Respublikos Seimo kontroliere savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiklai tirti, Pareiškėjos skundo tyrimą perėmė Seimo kontrolierė M. Vainiutė.

TYRIMAS IR IŠVADOS

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

5. Informacija, susijusi su tuomečio Seimo kontrolieriaus 2017 metais atliktu tyrimu:
5.1. 2017 m. lapkričio 30 d. Pažymoje konstatuota:
„[...]
15. Seimo kontrolierius paprašė Savivaldybės administracijos pateikti konstruktyvų siūlymą, kaip būtų galima spręsti Pareiškėjos skunde nurodytą paviršinio vandens susikaupimo ties jai priklausančiu sklypu problemą iš esmės.
Atsakyta:
„[...] Turėtų būti vykdoma strategiškai suplanuota infrastruktūros plėtra, ko ir yra siekiama Savivaldybės inicijuotu ir rengiamu Šiaulių miesto paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros specialiuoju planu. [...]
Pareiškėja neturėtų atmesti ir individualių paviršinių nuotekų tvarkymo alternatyvų, kaip pavyzdžiui, lietaus vandens susikaupimo sistemų įrengimo ir sukaupto vandens panaudojimo želdynų priežiūrai. [...].“
[...]
26.1. Pareiškėja kreipėsi į Seimo kontrolierių dėl Savivaldybės administracijos pareigūnų neveikimo, nesprendžiant ties jos Sklypu susikaupiančių paviršinių nuotekų tvarkymo klausimo.
Pareiškėja, 2016 metais informavusi UAB „A“ apie jos Sklype susirenkančias nuotekas, prašė imtis priemonių spręsti šį klausimą [...], bet buvo informuota, kad paviršinių (lietaus) nuotekų sistemos ties Sklypu, kaip ir visame Medelyno rajone, nėra [...];
26.2. Įstatymų leidėjas įpareigoja savivaldybes organizuoti paviršinių nuotekų tvarkymą [...], savivaldybių administracijų direktoriai koordinuoja ir prižiūri paviršinių nuotekų tvarkymą;
26.3. Savivaldybės taryba 2000 m. gruodžio 28 d. sprendimu buvo pavedusi UAB „A“ ne tik eksploatuoti ir prižiūrėti miesto magistralines lietaus kanalizacijos linijas, upelius, griovius, bet ir rūpintis lietaus kanalizacijos sistemos plėtra [...], tačiau 2015 m. gruodžio 28 d. šis sprendimas su visais pakeitimais ir papildymais buvo panaikintas ir UAB „A“ buvo pavesta tvarkyti esamas paviršines nuotekas Savivaldybės teritorijoje [...];
26.4. Savivaldybės administracija pripažino, kad daugelyje Šiaulių miesto gatvių ir rajonų nesant įrengtų lietaus kanalizacijos tinklų, lietaus vanduo nuo gatvių subėga į upelius bei atvirus griovius [...], todėl Aplinkos ministerijos prašė išaiškinti, ar miesto teritorijoje esantys grioviai (įskaitant ir griovius, esančius prie miesto gatvių, kuriose nėra įrengtų paviršinių nuotekų tinklų) priskirtini paviršinei nuotekų sistemai.
Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Savivaldybei kilo abejonių dėl griovių, esančių prie miesto gatvių, kuriose neįrengti paviršinių nuotekų tinklai, statuso, t. y. ar grioviai laikytini paviršinių nuotekų surinkimo sistemos dalimi;
26.5. Šiaulių miesto savivaldybėje iki šiol paviršinių nuotekų tinklai nebuvo inventorizuojami ir teisiškai įregistruojami [...], todėl paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra nėra teisiškai perduota paviršinių nuotekų tvarkytojai UAB „A“;
26.6. Savivaldybės administracijos duomenimis, Sklypo gretimybėse nėra lietaus nuotekų surinkimo infrastruktūros, o Pareiškėjos skunde nurodyta gatvė niekuo neišsiskiria nuo kitų miesto teritorijų; dalyje Šiaulių miesto gatvių ir rajonų nėra įrengtų lietaus kanalizacijos tinklų, nepakankamai išplėtotas paviršinių nuotekų tinklas, todėl sprendimai, susiję su lietaus nuotekų tinklų plėtra, turi būti priimami kompleksiškai. Bet kokia infrastruktūros plėtra turi būti paremta strateginio planavimo bei tvaraus naudingumo sprendiniais, kuriuos buvo numatyta apibrėžti Šiaulių miesto paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros specialiajame plane [...];
26.7. Savivaldybės administracijos duomenimis, sprendžiant paviršinių nuotekų Šiaulių mieste tvarkymo problemą, pradėtas įgyvendinti projektas, finansuojamas pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą „Šiaulių miesto paviršinių nuotekų tvarkymo sistemos inventorizavimas, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros rekonstravimas ir plėtra.“
Įgyvendinus šį projektą iki 2018 m. III ketv. bus inventorizuota ir teisiškai įregistruota apie 180 km paviršinių nuotekų tinklų Savivaldybės (savininko) vardu, kuris tik tada turės galimybę perduoti UAB „A“ juos valdyti nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais;
26.8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovė Šiaulių apskrityje, vykdydama savivaldybių administracinės priežiūros funkciją, patikrino Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio [...] reikalavimų laikymąsi ir pateikė Savivaldybei reikalavimą [...].
Atsižvelgdama į tai, kad Šiaulių miesto paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano rengimo klausimas buvo pristatytas Savivaldybės tarybos Miesto ūkio ir plėtros komiteto posėdyje, bei į tai, kad aiškus jo parengimo terminas, laikyta, kad Taryba įgyvendino Vyriausybės atstovės reikalavimą, ir kontrolės veiksmai Tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. T-83 „Dėl Šiaulių miesto paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano rengimo“ atžvilgiu buvo įvykdyti [...];
26.9. Seimo kontrolierius tyrimo metu prašė Savivaldybės administracijos pateikti konkretų atsakymą į klausimą, ar į Šiaulių miesto paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros specialųjį planą buvo įtraukti darbai ties Sklypu, ar šio plano sprendiniais bus išspręsta ties Pareiškėjos Sklypu susikaupiančio paviršinio vandens pašalinimo problema [...].
Savivaldybės administracijos duomenimis, parengtą Šiaulių miesto paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros specialiojo plano projektą sudaro dvi lietaus nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros koncepcijos (alternatyvos), ir abiejų šių koncepcijų realizavimo atveju ginčo teritorija priskiriama prioritetinių baseinų kategorijai, t. y. juose planuojama paviršinių nuotekų tvarkymo sistemos plėtra.
27. Pagal Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 17 straipsnio 4 dalies nuostatas, skundo tyrimo metu paaiškėjus, kad skundas nagrinėtinas kitoje institucijoje, skundo tyrimas nutraukiamas.
Atsižvelgiant į tai, kad paviršinių nuotekų ties Pareiškėjai priklausančiu Sklypu tvarkymo klausimas spręstinas Šiaulių miesto paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros specialiojo plano sprendinių įgyvendinimo metu [...], vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, šios X skundo dalies tyrimas nutrauktinas.
28. Pažymėtina, kad žalos pobūdžio bei dydžio nustatymo klausimai priskirti teismų kompetencijai [...].
[...]
29.1. Pareiškėja raštu yra kreipusis raštu į UAB „A“ ir Savivaldybės administraciją, prašydama spręsti ties jai priklausančiu Sklypu susikaupiančių paviršinių nuotekų tvarkymo klausimą, pateikti informaciją ir dokumentus, susijusius su ties jos Sklypu esančiais grioviais [...];
29.2. Dėl Pareiškėjos teiginio, kad nesuteikiama informacija, ar ties jos Sklypu yra paviršinio vandens surinkimo sistema [...], pažymėtina, kad konkretus atsakymas šiuo klausimu Pareiškėjai buvo pateiktas UAB „A“ 2016 m. rugpjūčio 29 d. rašte [...];
29.3. Pareiškėja buvo informuota apie nepakankamai išplėtotą Šiaulių miesto paviršinių nuotekų tinklą, pažymint, kad dalyje gatvių ir rajonų lietaus kanalizacijos tinklų nėra, bei nurodant problemos sprendimo būdą – rengiamą specialiojo planavimo dokumentą (Šiaulių miesto paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros specialųjį planą) [...];
29.4. Savivaldybės administracijoje gauti Pareiškėjos kreipimaisi vertintini kaip prašymai priimti administracinius sprendimus, ir kaip prašymai suteikti informaciją [...];
29.5. Pagal teisinį reglamentavimą, kiekvienam viešojo administravimo subjektui yra nustatyta pareiga priimti prašymus ir juos nagrinėti pagal įgaliojimus [...]. Įstatymų leidėjas prašymo nagrinėjimą apibrėžęs kaip institucijos veiklą, apimančią asmens prašymo priėmimą, įregistravimą, esmės nustatymą bei atsakymo asmeniui parengimą. Įstatymų leidėjas įpareigoja pareiškėjui pateikti prašymo turinį atitinkančią informaciją;
29.6. Asmenų prašymų suteikti informaciją nagrinėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas [...];
29.7. Savivaldybės pareigūnų teiginys dėl Medelyno rajono gyventojų savavališko paviršinio vandens surinkimo ir nubėgimo griovių užpylimo arba be leidimų kanalizavimo Pareiškėjai teiktame rašte [...] nebuvo pagrįstas objektyviais duomenimis;
29.8. Savivaldybės pareigūnų teiginys, kad Savivaldybės administracija draudžia/neleidžia savavališkai užpilti griovių Pareiškėjai pateiktame rašte [...] nepagrįstas konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, t. y. nenurodytas teisinis šio draudimo pagrindas.
Tik po pakartotinio Pareiškėjos kreipimosi dėl Savivaldybės raštuose nurodytą draudimą gyventojams užpilti griovius patvirtinančių įrodymų pateikimo [...] buvo pripažinta, kad gyventojų savavališkai užpilami grioviai nebuvo užfiksuoti administracinių pažeidimų aktais, ir Savivaldybė neturi dokumentų, įrodančių savavališko griovių užpylimų faktus [...];
29.8. Savivaldos institucijų veiklai taikytinas teisėtumo principas reikalauja priimamus sprendimus ir oficialius raštus, veiklą pagrįsti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis ir objektyviais duomenimis [...].
30. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra pabrėžęs atsakingo valdymo principą [...], kuris yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje [...], numatant, jog valdžia tarnauja žmonėms.
31. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, tenka konstatuoti, kad nėra pagrindo teigti, jog Savivaldybės administracijoje gauti Pareiškėjos kreipimaisi buvo išnagrinėti, laikantis teisės aktų reikalavimų [...], atsakingo valdymo principo [...]. Todėl darytina išvada, kad buvo pažeista Pareiškėjos teisė į tinkamą viešąjį administravimą [...]. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, X skundo dalis dėl teisės į tinkamą viešąjį administravimą pažeidimo pripažintina pagrįsta. [...].“;
5.2. 2017 m. lapkričio 30 d. Pažymos 35.1 punkte rekomenduota:
„35.1. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriui – užtikrinti, kad:
35.1.1. Pareiškėja būtų raštu informuota, ar bus sprendžiamas ties jai priklausančiu Sklypu susikaupiančių paviršinių (lietaus) nuotekų tvarkymo klausimas; kada, kokio dokumento pagrindu, kokiomis konkrečiomis teisės aktų nuostatomis vadovaujantis bus sprendžiamas šis klausimas;
35.1.2. Savivaldybės administracijoje būtų laikomasi Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo [...] reikalavimų, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių [...] reikalavimų.“;
5.3. Savivaldybės administracijos 2017 m. gruodžio 22 d. rašte Nr. S-3995 tuomečiam Seimo kontrolieriui (kopiją teikiant Pareiškėjai) buvo nurodyta:
„Atsakydami į raštą, informuojame, kad, vadovaujantis Savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. T-83 „Dėl Šiaulių miesto paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano rengimo“; Savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. T-409 „Dėl Šiaulių miesto paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūras plėtros specialiojo plano planavimo sąlygų sąvado rengimo“, yra rengiamas Šiaulių miesto paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialusis planas.
Paaiškiname, kad yra sudaryta 2016 m. liepos 18 d. specialiojo plano rengimo paslaugos sutartis Nr. SŽ-946 su specialiojo plano rengėja UAB „B“. Specialiojo plano parengimo darbai turėtų būti baigti iki 2017 m. gruodžio 28 d. Rengėjams dėl motyvuotų priežasčių bei siekiant kuo geresnio rezultato nebaigus specialiojo plano, Užsakovas, t. y. Savivaldybės administracijos direktorius, darbų atlikimo terminą gali pratęsti. Minima Sutartis galioja 2 metus, todėl iki 2018 m. liepos 17 d. Planas turi būti patvirtintas Savivaldybės taryboje. Informuojame, kad 2017 m. gruodžio 7 d. Savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-426 yra pritarta Šiaulių miesto paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano koncepcijos II alternatyvai, kurioje numatomas kompleksinis paviršinių nuotekų infrastruktūros išvystymas visoje Savivaldybės teritorijoje. Tuo tikslu reikės rekonstruoti esamus paviršinių nuotekų tinklus, pastatyti paviršinių nuotekų tinklus esamose užstatytose teritorijose.
Vadovaujantis patvirtinta koncepcija, Jums aktuali Panevėžio g. dalis patenka tarp prioritetinių plėtojamų paviršinių nuotekų surinkimo baseinų, kuriuose planuojama paviršinių nuotekų tvarkymo sistemos naujų tinklų plėtra. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad koncepcijos stadijoje nėra duomenų apie tai, kada vienokie ar kitokie sprendiniai bus įgyvendinami. Tai priklausys nuo tam tikslui miesto biudžete skiriamų lėšų.“

6. Pareiškėja 2017 m. sausio 2 d. raštu kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją:
„Šiaulių Medelyno mikrorajone gyvena apie 6200 žmonių. Rajono rytinė dalis pagal geležinkelį skirta pramonei, likusi teritorija užstatyta mažaaukščiais gyvenamaisiais namais [...]. Ištisus dešimtmečius buvo leista primityvią griovių sistemą užpilti, sukanalizuoti [...]. Šiai dienai visame Medelyno mikrorajone paviršinių (lietaus) nuotekų sistemos nėra [...].
Logiška manyti, kad dalis vandens suteka į šulinius [...] ir gali būti naudojamas maistui, higienai, želdynams (įskaitant ir sodus, daržus). Prašau atsakyti:
1) Kokiomis ligomis galima užsikrėsti naudojant tokį vandenį buityje?;
2) Kokia tokių susirgimų tikimybė?
3) Jei negalite atsakyti, prašau nurodyti konkrečią priežastį bei pateikti kompetentingų organizacijų kontaktus.“

7. Sveikatos apsaugos ministerijos Dokumentų valdymo ir asmenų priėmimo skyriaus 2018 m. sausio 9 d. raštu Nr. (1.1.36-11)4-100 NVSC buvo persiųstas Pareiškėjos kreipimasis, prašant išnagrinėti ir atsakyti jai.
NVSC Šiaulių departamento 2018 m. sausio 31 d. rašte Nr. (6-134.80)2-3645 Pareiškėjai nurodyta:
„[...]
Informuojame, kad pagal 2017 m. Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos duomenis, užkrečiamųjų ligų atvejų, susijusių su Medelyno teritorijoje vartotu šachtinių šulinių vandeniu, nėra ir šachtinių šulinių vandens mikrobiologinių tyrimų atlikimas neorganizuotas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. V-669 „Dėl apsinuodijimų nitritais ir nitratais diagnostikos ir profilaktikos“ Šiaulių departamentas tiria šachtinių šulinių, kurių vandenį maistui vartoja nėščiosios ir kūdikiai iki 6 mėnesių amžiaus, vandens kokybę dėl nitritų ir nitratų, 2017 m. Šiaulių m. buvo ištirta 40 šulinių, kurių vandenį vartoja nėščiosios ir kūdikiai iki 6 mėnesių amžiaus. Padidinta nitritų/nitratų koncentracija rasta 18 vandens mėginių, iš jų – Medelyno teritorijoje: Bijotės g., Bielskio g., Grafo Zubovo g., Sodų g.
Atsakydami į Pareiškėjo prašymą dėl užkrečiamųjų ligų plitimo rizikos, vartojant galimai užkrečiamųjų ligų sukėlėjais užkrėstą vandenį, pažymime, jeigu su lietaus nuotekomis per nesandarius šachtinių šulinių ritinius patektų fekalijos (pvz.: paukščių ir gyvulių, naminių augintinių išmatos, lauko tualetų, nuotekų kaupimo rezervuarų, šiukšliadėžių turinys, kt.), tokiu atveju, yra galima užteršimo patogeniniais mikroorganizmais (virusai, bakterijos, pirmuonys, kirminų kiaušinėliai) tikimybė. Tai gali būti įvairių ligų, dažniausiai ūmių žarnyno infekcijų, plintančių per maistą ir vandenį, priežastimi. Pagrindinė užsikrėtimo sąlyga – užkrato kiekis, patenkantis su vandeniu į žmogaus organizmą. Jei į žmogaus organizmą su vandeniu patenka pakankamas ligai sukelti ligos sukėlėjų kiekis, t. y. koncentracija vandenyje difuziškai didelė, žmogus gali susirgti.
Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad su lietaus nuotekomis ir ypač tirpstant sniegui, paviršinis užterštas vanduo gali patekti į nehermetiško šachtinio šulinio vandenį. Todėl labai svarbi tinkama kasmetinė šulinio priežiūra bei vandens laboratorinių tyrimų atlikimas l kartą metuose dėl cheminės ir mikrobiologinės taršos nustatymo.
Primename, kad gyventojai vandeniu apsirūpinantys individualiai, patys turi pasirūpinti geriamojo vandens sauga ir kokybe, tinkamu šachtinių šulinių įrengimu ir eksploatavimu, saugant juos nuo taršos. Rekomenduojama dėl šachtinių šulinių įrengimo ir priežiūros (valymas, dezinfekcija, kt.) kreiptis į tai veiklai licenciją turinčias įmones.
Geriamojo vandens saugą ir kokybę užtikrintų centralizuotai tiekiamas geriamasis vanduo, kuris yra giluminis ir atitinka tarptautinių standartų reikalavimus.
Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 8 dalimi, persiuntėme Jūsų prašymo dalį apie šachtinių šulinių vandens naudojimą nagrinėjimui pagal kompetenciją Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ir prašėme informuoti Jus ir Šiaulių departamentą apie prašymo dalies nagrinėjimą ir priimtus sprendimus.
Asmuo, nesutinkantis su atsakymu į jo prašymą (skundą) ne vėliau kaip per l mėnesį nuo šio rašto gavimo dienos turi teisę paduoti skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka administraciniam teismui.“

8. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko –valstybinio veterinarijos inspektoriaus Arūno Teišerskio 2018 m. kovo 23 d. rašte Nr. 57S-(57.5)-174 NVSC Šiaulių departamentui ir Pareiškėjai nurodyta:
„Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad 2018 m. kovo 20 d. iš Pareiškėjos (gyvenančios [...]), atrinktas geriamojo vandens mėginys iš šachtinio šulinio.
Pagal 2018 m. kovo 21 d. tyrimų protokolą Nr. [...] ir 2018 m. kovo 22 d. tyrimų protokolą Nr. [...], rezultatai atitinka Lietuvos higienos normos HN43:2005 Šuliniai ir versmės: įrenginio ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. V-513 „Dėl Lietuvos higienos normos HN43:2005 „Šuliniai ir versmės: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“ patvirtinimo“, 40 punkto reikalavimus. [...].“

9. 2018 m. birželio 11 d. raštu Pareiškėja kreipėsi į Savivaldybės administracijos direktorių, nurodydama:
„Pagal Jūsų LR Seimo kontrolieriui pateiktą 2017 m. gruodžio 22 d. atsakymą Nr. S-3995 atkarpa Birutės g.–Panevėžio g.–Vijolės upelis patenka tarp prioritetinių.
Prašome paviršinių nuotekų tvarkymo planą šioje teritorijoje įgyvendinti I-ame etape (2019–2020 m.).“

10. Savivaldybės administracijos 2018 m birželio 22 d. rašte Nr. SG-604-(6.30) Pareiškėjai nurodyta:
„Atsakydami į Jūsų prašymą dėl „paviršinių nuotekų tvarkymo planą atkarpoje Birutės g.–Panevėžio g.–Miško g.–Vijotės upelis įgyvendinti I–ame etape (2019–2020 m.)“, pažymime, kad rengiamo Šiaulių miesto paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano sprendiniai numato surinkti paviršines nuotekas nuo pagrindinių Šiaulių miesto gatvių bei galimai teršiamų teritorijų nelaidžių paviršių (vadovaujantis Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento nuostatomis (patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193, su vėlesniais pakeitimais)). Vystant Šiaulių miesto plėtrą numatoma pakloti magistralinius paviršinių nuotekų nuotakynus, kurių tiesimas turi būti vykdomas kartu su gatvių, kurių kategorijos yra B ir C, statyba ir/ar rekonstravimu. Jūsų prašyme paminėtose pagrindinėse miesto gatvėse (Birutės g. ir Panevėžio g.) yra numatytas centralizuotas paviršinių nuotekų surinkimas, kurių įgyvendinimas planuojamas III–ajame etape (po 2026 m.), t. y. Jūsų prašymas yra atmestas dėl šių priežasčių:
1) Siekiant apsaugoti aplinką nuo taršos paviršinėmis nuotekomis specialiajame plane yra numatyti šie Šiaulių miesto paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros prioritetai: sumažinti paviršinių nuotekų susidarymą ir (ar) surinkimą; sumažinti susidarančių paviršinių nuotekų užterštumą; užtikrinti, kad paviršinės nuotekos būtų tvarkomos atskirai nuo buitinių, komunalinių ir gamybinių nuotekų; rezervuoti teritorijas paviršinių nuotekų tvarkymo sistemos (paviršinių nuotekų nuotakynui, nuotekų išleidimo į aplinką įrenginiams, srauto uždarymo (valdymo) įrenginiams ir pan.) objektų statybai; plėtoti centralizuotą paviršinių nuotekų tinklų infrastruktūrą;
2) Šiaulių miesto paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą numatoma vystyti etapais, kurie išdėstyti prioriteto tvarka: 1) inventorizuoti ir įregistruoti esamus paviršinius nuotekų tinklus; 2) rekonstruoti prasčiausios techninės būklės paviršinių nuotekų tinklų atkarpas; 3) suformuoti žemės sklypus paviršinių nuotekų valymo įrenginiams arba kitoms priemonėms, kurių valymo efektyvumas atitiktų teisės aktuose nustatytus reikalavimus; 4) pastatyti nuotekų valymo įrenginius ar įrengti kitas priemones, kurios užtikrintų paviršinių nuotekų išvalymo efektyvumą; 5) vykdyti paviršinių nuotekų tinklų plėtrą. T. y. pagrindinė Šiaulių miesto paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano nuostata yra sveikos ir švarios aplinkos gyventojams užtikrinimas, specialiuoju planu yra numatyta taikyti Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamente įtvirtintus reikalavimus dėl paviršinių nuotekų infrastruktūros plėtros – pirmiausia inventorizuoti esamus tinklus, išspręsti prasčiausią techninę būklę turinčios infrastruktūros klausimus bei sumažinti susidarančių paviršinių nuotekų užterštumą ir tik paskui investuoti į paviršinių nuotekų tinklų plėtrą;
3) Atsižvelgiant į nustatytus prioritetus, sudarytas paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros įgyvendinimo planas nuo 2018 metų. Plane numatytos priemonės kasmet turi būti įgyvendinamos tokia apimtimi, koks yra skiriamas finansavimas, t. y.:
– atsižvelgiant į patvirtintą finansavimą Savivaldybės biudžete;
– atsižvelgiant į paviršinių nuotekų tvarkytojui patvirtintos paviršinių nuotekų paslaugų kainos struktūroje investicijoms numatytą lėšų dalį;
– atsižvelgiant į galimybes pasinaudoti ES struktūrinių fondų parama.
Atsiradus lėšoms planavimo darbai nurodytoje teritorijoje galės būti pradėti vykdyti ir anksčiau, prioritetą teikiant problematiškiausioms teritorijoms, kuriose nėra įrengtos paviršinių nuotekų infrastruktūros.
Šis atsakymas gali būti skundžiamas:
1. Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo nustatyta tvarka Šiaulių miesto savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai. Skundas (prašymas) administracinių ginčų komisijai paduodamas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo skundžiamo administracinio akto paskelbimo arba individualaus akto įteikimo ar pranešimo apie administracijos (tarnautojo) veiksmus (neveikimą) suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi reikalavimo įvykdymo terminas. Tais atvejais, kai administracija (tarnautojas) nevykdo savo pareigų ar vilkina priimti sprendimą, toks neveikimas (vilkinimas) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi klausimui išspręsti nustatytas laikas. (Vasario 16-osios g. 62, Šiauliai).
2. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka Administraciniam teismui. Skundas (prašymas) paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto įteikimo (Dvaro g. 80, Šiauliai).“

11. Šiaulių miesto paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialusis planas buvo patvirtintas Savivaldybės tarybos 2018 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. T-346 „Dėl Šiaulių miesto paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano patvirtinimo ir pripažinimo Šiaulių miesto bendrojo plano sudedamąja dalimi“.

12. Savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus 2019 m. kovo 12 d. pateiktais duomenimis:
„Vykdant Šiaulių miesto paviršinių nuotekų tinklų plėtrą, numatoma pakloti magistralinius paviršinių nuotekų nuotakynus, kurių tiesimas turi būti vykdomas kartu su gatvių, kurių kategorijos yra B ir C, statyba ir/ar rekonstravimu. Informuojame, kad Birutės g. ir Panevėžio g. yra numatytas centralizuotas paviršinių nuotekų surinkimas, kurių įgyvendinimas planuojamas III-ajame etape (po 2026 m.) (6.5.2. lentelė. Specialiojo plano sprendinių įgyvendinimo planas nuo 2018 m.) (Šiaulių miesto paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano 6.5. punktas).
[...]
Informuojame, kad 2019 m. kovo 8 d. 9 val. 30 min. apžiūrėtas sklypas, esantis [...]. Apžiūros metu tiek sklypo viduje, tiek teritorijoje prie [...] už tvoros iš gatvės pusės, nepastebėta užtvindymo vandeniu. Padarytos faktą patvirtinančios foto nuotraukos (patikrinimo aktas Nr. VKIF-90 ir nuotraukos, 17 lapų). Kiek daugiau vandens susikaupia gausesnio lietaus metu, kaip ir kitose miesto teritorijose.“

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

13. Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto
2 straipsnis
„1. Kiekviena valstybė, šio Pakto Šalis, įsipareigoja tiek savo pastangomis, tiek pasinaudodama tarptautine pagalba ir bendradarbiavimu, ypač ekonomikos ir technikos srityse, imtis, kiek daugiausia leidžia jos ištekliai, visų atitinkamų, svarbiausia, teisinių priemonių, kad šiame Pakte pripažįstamos teisės palaipsniui būtų visiškai įgyvendintos.“
12 straipsnis
„1. Valstybės, šio Pakto Šalys, pripažįsta kiekvieno žmogaus teisę turėti kuo geriausią fizinę ir psichinę sveikatą.
2. Priemonės, kurių valstybės, šio Pakto Šalys, imasi šiai teisei visiškai įgyvendinti, turi apimti priemones, kurių reikia siekiant užtikrinti:
[...]
b) kad visais aspektais gerėtų aplinkos ir gamybos higiena; […].“

14. Lietuvos Respublikos Konstitucijos:
5 straipsnis:
„[...]
Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.“

15. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo:
6 straipsnis. Savarankiškosios savivaldybių funkcijos
„Savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos:
[...]
30) šilumos ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas; [...].“;

16. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo:
13 straipsnis. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas:
„1. Geriamojo vandens tiekimą, nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymą savivaldybės teritorijoje ir viešojo geriamojo vandens tiekimo regione organizuoja savivaldybių institucijos.
2. Savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje, nustatytoje pagal šio įstatymo 12 straipsnio nuostatas, viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų (išskyrus paviršines nuotekas) tvarkymą vykdo viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas. [...].
3. Savivaldybės teritorijoje paviršines nuotekas savivaldybės tarybos sprendimu tvarko viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas arba kita savivaldybės kontroliuojama įmonė. Paviršinės nuotekos tvarkomos vadovaujantis Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentu. Paviršinių nuotekų tvarkytojai turi atitikti šiuos reikalavimus:
1) teisės aktų nustatyta tvarka turėti leidimą tvarkyti paviršines nuotekas;
2) nuosavybės teise ar kitaip teisėtai valdyti ir (arba) naudoti paviršinių nuotekų tvarkymui reikalingą infrastruktūrą toje savivaldybės teritorijoje, kurioje planuoja teikti paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas.“

17. Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo:
15 straipsnis. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro kompetencija
„Nacionalinis visuomenės sveikatos centras:
[...]
2) pagal asmenų prašymus, pranešimus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems viešojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą kontroliuojamų sričių sąrašą; [...].“

Tyrimui reikšminga teismų praktika

18. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracinę bylą dėl įpareigojimo atsakovui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai parengti gatvių, tinkamų sunkiojo transporto eismui, įrengimo (tiesimo) techninius projektus ir šias gatves nutiesti, išanalizavęs Kelių įstatymo, Vietos savivaldos įstatymo nuostatas, 2014 m. gegužės 15 d. (administracinė byla Nr. A858-266/2014) sprendime konstatavo:
„[...] pareiškėjo įvardinti teisės aktai numato būtent atsakovo funkciją suprojektuoti ir nutiesti jo nurodomas gatves, be to, byloje atsakovas nekvestionuoja šios jo funkcijos, t. y. kad pareiškėjo įvardintų gatvių projektavimas ir tiesimas yra priskirtinas būtent jo kompetencijai.
Kita vertus, pažymėtina, jog atsakovas nurodo aplinkybes dėl negalimumo šiuo metu suprojektuoti ir nutiesti pareiškėjo įvardintas gatves, t. y. kad nesant pakankamai finansinių išteklių šiuo metu prioritetas yra skiriamas jau esančių pagrindinių gatvių remontui ir rekonstravimui, o ne naujų gatvių tiesimui.
[...] Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo [...] 10 straipsnio 8 dalies 4 punktas numato, jog užtikrindamas eismo saugumą savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu [...]. Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 5 punktas iš esmės patvirtina šį reguliavimą, numatydamas, kad savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos nustatyta tvarka administruoja savivaldybės biudžeto asignavimus ir kitus piniginius išteklius, organizuoja savivaldybės biudžeto vykdymą ir atsako už savivaldybės ūkinę ir finansinę veiklą, administruoja savivaldybės turtą, tuo tarpu pagal 7 punktą, jis koordinuoja ir kontroliuoja viešąsias paslaugas teikiančių subjektų darbą, atlieka kitas pagal įstatymus ir savivaldybės tarybos sprendimus jam priskirtas savivaldybės juridinių asmenų valdymo funkcijas.
[...] nagrinėjamu atveju [...] teisės aktais, įtvirtinančiais atsakovo funkciją tiesti gatves, bet juose nėra numatyta jokių konkrečių terminų dėl gatvių tiesimo, jie nenumato jokio laiko momento, iki kada nurodyti veiksmai turi būti atliekami, kuriam praėjus būtų galima teigti, kad atsakovas pažeidė jam priskirtas funkcijas. Pareiškėjas taip pat nenurodė ir nepagrindė to, kad teisės aktuose yra numatyti terminai rekomenduojamų pagalbinių gatvių tiesimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, teisės aktai nesukuria pareiškėjui subjektinės teisės reikalauti konkrečiu metu nutiesti konkretų kelią, iš esmės sukuria tik tam tikrą atskaitomybę, kad klausimai dėl kelių tiesimo būtų svarstomi ir įvertinami.“

Tyrimo išvados

19. Atsižvelgiant į tyrimo metu gautą informaciją, atkreiptinas dėmesys į šiuos momentus:
19.1. Pareiškėja kreipėsi į tuometį Seimo kontrolierių dėl Savivaldybės administracijos pareigūnų neveikimo, nesprendžiant paviršinių nuotekų tvarkymo klausimo.
19.2. Pirminio Pareiškėjos skundo tyrimo objektas buvo Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmai (neveikimas), nesprendžiant ties jos sklypu susikaupiančių paviršinių nuotekų tvarkymo klausimo, nesuteikiant informacijos dėl paviršinių nuotekų infrastruktūros tvarkymo, netinkamai nagrinėjant kreipimusis (žr. pažymos 5.1 punktą).
Tuomečiam Seimo kontrolieriui atlikus Pareiškėjos skundo tyrimą, 2017 metais konstatuota, kad paviršinių nuotekų sistemos ties Pareiškėjai priklausančiu žemės sklypu nėra. Savivaldybė pripažino, kad neinventorizavus ir neregistravus paviršinių nuotekų tinklų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra nėra perduota paviršinių nuotekų tvarkytojai UAB „A“. Savivaldybės administracija informavo, kad sprendžiant paviršinių nuotekų Šiaulių mieste tvarkymo problemą, pradėtas įgyvendinti projektas, finansuojamas pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą „Šiaulių miesto paviršinių nuotekų tvarkymo sistemos inventorizavimas, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros rekonstravimas ir plėtra.“
Tuometis Seimo kontrolierius, 2017 metais atlikęs tyrimą Pareiškėjos skunde nurodytu klausimu, rekomendavo Savivaldybės administracijos direktoriui užtikrinti informacijos apie planuojamą susikaupiančių paviršinių nuotekų ties jai priklausančiu žemės sklypu tvarkymo klausimų sprendimą (žr. pažymos 5.2 punktą).
Savivaldybės administracijos 2017 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. S-3995 Pareiškėja buvo informuota, kad jai aktuali Panevėžio g. dalis patenka tarp prioritetinių plėtojamų paviršinių nuotekų surinkimo baseinų, kuriuose planuojama paviršinių nuotekų surinkimo sistemos naujų tinklų plėtra (žr. pažymos 5.3 punktą).
19.3. Jau po tuomečio Seimo kontrolieriaus atlikto tyrimo Pareiškėja pateikė Savivaldybės administracijai prašymą paviršinių nuotekų tvarkymo planą Birutės g.–Panevėžio g.–Vijolės upelis teritorijoje įgyvendinti I-ame etape, t. y. 2019-2020 m. (žr. pažymos 9 punktą). Tačiau šis prašymas buvo atmestas (žr. pažymos 10 punktą), nurodant tokio sprendimo apskundimo galimybę ir tvarką.
19.4. Pakartotiniame skunde Seimo kontrolieriui Pareiškėja reiškė nesutikimą su Savivaldybės administracijos neigiamu sprendimu, teiravosi, kokios teisės pažeidžiamos, klausė, kodėl ji turi eiti į teismus ir pan. (žr. pažymos 2 punktą).
19.5. Viena iš pagrindinių visuomenės normalaus gyvenimo ir vystymosi sąlygų yra tinkama gyventi, kokybiška ir saugi gamtinė aplinka. Valstybė privalo garantuoti kiekvienam žmogui visų prigimtinių teisių įgyvendinimą, įskaitant ir prigimtinę teisę gyventi saugioje aplinkoje.
[...]
Visuomenės teisės į saugią aplinką turinys apima tris pagrindinius elementus: 1) teisę gyventi ir vystytis neužterštoje bei kokybės reikalavimus atitinkančioje aplinkoje; 2) teisę reikalauti iš kompetentingų valstybės institucijų įgyvendinti reikiamas aplinkosaugos priemones; 3) teisę į administracinį arba teisminį pažeistos teisės ar teisėto intereso gynimą.
[...]
Teisine prasme aplinka pripažįstama kokybiška ir saugi tuomet, kai gamtos išteklių naudojimas ir teršalų išleidimas į aplinką bei jų koncentracija aplinkoje neviršija tarptautinėse sutartyse, Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktuose nustatytų normatyvų, standartų ir kitų aplinkosaugos teisės aktų reikalavimų. Tai ir yra pagrindiniai teisiniai aplinkos kokybės ir saugumo vertinimo kriterijai.
19.6. Pareiškėja kėlė netvarkomų paviršinių nuotekų keliamos grėsmės sveikatai klausimą, piktinosi Savivaldybės administracijos pateiktu siūlymu įsirengti individualią lietaus vandens sukaupimo sistemą ir sukauptą lietaus vandenį naudoti želdynų priežiūrai (žr. pažymos 2.3 punktą). 2018 m. kovo 20 d. atlikus geriamojo vandens iš šachtinio šulinio Pareiškėjos žemės sklype mėginio tyrimą, konstatuota, jog rezultatai atitinka nustatytus higienos normos reikalavimus (žr. pažymos 8 punktą).
19.7. Pagal Vietos savivaldos įstatymą savivaldybės privalo organizuoti geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą bei turi užtikrinti, kad viešosiomis paslaugomis galėtų naudotis visi savivaldybės gyventojai (žr. pažymos 15 punktą).
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas numato, kad savivaldybės teritorijoje geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio plėtra vykdoma vadovaujantis vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planu, kurį rengia savivaldybė (žr. pažymos 16 punktą).
19.8. Tarptautinio ekonominių, socialių ir kultūrinių teisių pakte nustatyta, kad valstybės narės pripažįsta kiekvieno žmogaus teisę turėti kuo geriausią fizinę ir psichinę sveikatą, bei turi imtis priemonių užtikrinti, kad visais aspektais gerėtų aplinkos ir gamybos higiena (žr. pažymos 13 punktą).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Tarptautinio ekonominių, socialių ir kultūrinių teisių pakto nuostatos leidžia valstybėms socialines–ekonomines teises įgyvendinti laipsniškai, atsižvelgiant į šalies turimus išteklius ir paliekant joms diskrecijos teisę nuspręsti, per kiek laiko jos įvykdys savo įsipareigojimus.
19.9. Savivaldybės administracija yra 2018 m birželio 22 d. raštu informavusi Pareiškėją, kad jos nurodytoje teritorijoje centralizuoto paviršinių nuotekų surinkimo įrengimo klausimus numatyta spręsti (žr. pažymos 10 punktą). Savivaldybės administracija nurodė, kad vystant Šiaulių miesto plėtrą, numatoma pakloti magistralinius paviršinių nuotekų nuotakynus, kurių tiesimas turi būti vykdomas kartu su gatvių, kurių kategorijos yra B ir C, statyba ir/ar rekonstravimu. Birutės ir Panevėžio gatvėse centralizuotas paviršinių nuotekų surinkimas numatytas po 2026 m.
19.10. Analogiška šioje pažymoje nagrinėtai situacija su lėšų skyrimu savivaldybėse susiklosčiusi ir vietinės reikšmės kelių įrengimo srityje.
Seimo kontrolierių įstaigoje ne kartą nagrinėti klausimai, susiję su savivaldybėse sprendžiamais lėšų skyrimo vietinės reikšmės kelių tiesimui klausimais.
Teismų praktikoje suformuota pozicija, kad galiojantis teisinis reglamentavimas nesukuria subjektinės teisės reikalauti konkrečiu metu nutiesti konkretų kelią, tačiau savivaldybės yra atskaitingos svarstyti ir vertinti klausimus dėl konkrečių kelių tiesimo (žr. pažymos 18 punktą).

20. Pagal Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 17 straipsnio 4 dalies nuostatas, skundo tyrimo metu paaiškėjus, kad skundas nagrinėtinas kitoje institucijoje, skundo tyrimas nutraukiamas.
Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjos skunde nurodytas paviršinių nuotekų tinklų plėtros klausimas spręstinas nustatyta tvarka (žr. pažymos 10, 12 ir 19 punktus), o Savivaldybės administracijos atsisakymas paviršinių nuotekų įrengimo klausimą Pareiškėjos nurodytoje teritorijoje spręsti 2019-2020 metais ginčytinas teismo tvarka (žr. pažymos 10 punktus), vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, X skundo tyrimas nutrauktinas.

21. Savivaldybės administracijos direktoriui rekomenduotina užtikrinti, kad tokie siūlymai, kaip paviršinių nuotekų vandens panaudojimo gyventojų asmeninėms reikmėms būtų teikiami, įsitikinus jų saugumu, įgyvendinant atsakingo valdymo principą (žr. pažymos 14 punktą).

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS

22. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia:
X skundo tyrimą nutraukti.

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJA

23. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė rekomenduoja
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriui – užtikrinti, kad tokie siūlymai, kaip paviršinių nuotekų vandens panaudojimo gyventojų asmeninėms reikmėms būtų teikiami, įsitikinus jų saugumu, įgyvendinant atsakingo valdymo principą (žr. pažymos 14 punktą).


Seimo kontrolierė Milda Vainiutė




Informacija apie dokumentą

Dokumento numeris 4D-2018/2-1031
Seimo kontrolierius Milda Vainiutė
Data {date_added_value}

Atsisiųsti

Gedimino pr. 56, 01110 Vilnius
+370 706 65105 (tel.)
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Valstybės biudžetinė įstaiga
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 191759894

 

© Seimo kontrolierių įstaiga
Publikuojant svetainės medžiagą būtina nuoroda į šaltinį