Šiandien prisijungusiųŠiandien prisijungusių6
Vakar prisijungusiųVakar prisijungusių96
Iš viso apsilankėIš viso apsilankė793433

Seimo kontrolierių pažymos

Pradžia Pradžia Paieška Paieška
PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ AUDITO, APSKAITOS, TURTO VERTINIMO IR NEMOKUMO VALDYMO TARNYBĄ PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS

SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2019-01-11 gavo [...] uždarosios akcinės bendrovės „A“ (toliau vadinama ir – Bendrovė) direktoriaus X (toliau vadinama – Pareiškėjas) skundą dėl Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau vadinama ir – Tarnyba) pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai nepagrįstai delsiant priimti sprendimą dėl bankroto administratoriaus veiklos patikrinimo atlikimo pagal Pareiškėjo pateiktus skundus.

2. Pareiškėjas skunde, be kitų aplinkybių, nurodo:
2.1. „[...] 2018 m. rugpjūčio 14 d. kreipiausi skundu į [Tarnybą] [...] dėl bankroto administratoriaus veiksmų civilinėje byloje [...]. Bankroto administratoriaus [...] įgaliotas asmuo [...] savavališkai, nesant įsiteisėjusiai teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, pradėjo vykdyti bendrovės turto administravimo procedūras, todėl pateikiau skundą dėl tokių veiksmų“ (šių ir kitų citatų kalba netaisyta).
2.2. „Nesulaukęs jokio atsakymo 2018 m. rugsėjo 7 d. kreipiausi į Tarnybą prašymu dėl papildomos medžiagos prijungimo prie skundo dėl bankroto administratoriaus veiksmų.“
2.3. „Tiktai 2018 lapkričio 8 d. gavau Tarnybos raštą, kad nusprendė atlikti neplaninį bankroto administratoriaus [...] veiklos patikrinimą dėl skunduose keliamų klausimų. [...].“
2.4. „2018 m. gruodžio 28 d. kreipiausi į Tarnybą prašymu dėl [...] papildomos medžiagos prijungimo prie skundų dėl bankroto administratoriaus veiksmų.“
2.5. „[...] 2019 m. sausio 2 d. pats paskambinau Tarnybos direktoriui [...]. Pokalbio metu paklausiau direktoriaus, kodėl yra tokie ilgi terminai nuo skundo gavimo iki patikrinimo pradžios praėjo beveik 3 mėnesiai [...]. Direktorius atsakė, kad tai įvyko dėl darbuotojo aplaidumo, tada paklausiau ar jam už tai skirta nuobauda ir direktorius atsakė, kad neskirta. [...].“

3. Pareiškėjas prašo Seimo kontrolieriaus išsiaiškinti dėl skunde nurodytų aplinkybių.

4. Kartu su skundu Pareiškėjas, be kita ko, pateikė šių dokumentų kopijas:
4.1. Tarnybai pateiktą savo 2018 m. rugpjūčio 14 d. skundą dėl bankroto administratoriaus veiksmų, kuriame, be kita ko, nurodomos aplinkybės, galimai patvirtinančios bankroto administratoriaus UAB „B“ ir jo įgalioto asmens padarytus imperatyvių Įmonių bankroto įstatymo ir bankroto administratorių elgesio kodekso nuostatų pažeidimus, ir prašoma „atlikti neplaninį bankroto administratoriaus UAB „B“ [...] ir jo įgalioto asmens – bankroto administratorės [...] veiklos patikrinimą [...]“;
4.2. Tarnybai pateiktą savo 2018 m. rugsėjo 7 d. kreipimąsi dėl papildomos medžiagos prijungimo prie skundo dėl bankroto administratoriaus veiksmų;
4.3. Tarnybai pateiktą savo 2018 m. gruodžio 28 d. kreipimąsi dėl naujo bankroto administratoriaus atrankos civilinėje byloje Nr. [...] dėl bankroto iškėlimo [...] UAB „A“ ir „dėl papildomos medžiagos prijungimo prie skundo dėl bankroto administratoriaus veiksmų“;
4.4. Tarnybos 2018 m. lapkričio 8 d. raštą Nr. (10.4) D2-2348, kuriame, be kita ko, nurodyta: „Tarnyba, vadovaudamasi Tarnybos direktoriaus 2016-08-30 įsakymu Nr. V1-341 patvirtintų Planinių ir neplaninių bankroto administratorių veiklos patikrinimų taisyklių (toliau – Taisyklės) 20.2 papunkčiu, nusprendė atlikti neplaninį bankroto administratoriaus UAB „B“ veiklos patikrinimą dėl Skunduose keliamų klausimų.“

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

5. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 ir 20 straipsniais, Seimo kontrolierius kreipėsi į Tarnybą.

6. Iš Tarnybos pateiktų paaiškinimų ir dokumentų nustatyta:
6.1. „[...]. [...] skundai, prašymai bei kiti gauti raštai, kuriais pateikiama informacija apie galimai netinkamus bankroto administratorių veiksmus (toliau - skundai), vertinami vadovaujantis Planinių ir neplaninių bankroto administratorių veiklos patikrinimų taisyklėmis (toliau - Taisyklės), patvirtintomis Tarnybos direktoriaus 2016-08-30 įsakymu Nr. V1-341, [...]. [...]. Neplaninis patikrinimas Tarnybos vadovo sprendimu gali būti atliekamas esant nors vienam iš Taisyklių 20 punkte nurodytų pagrindų. Vienas iš šių pagrindų - skundo gavimas (Taisyklių 20.2 papunktis). Tarnyba, gavusi skundą, įvertina jame keliamus klausimus (ar jų nagrinėjimas priskirtinas Tarnybos kompetencijai, ar jie nebuvo nagrinėti teismo ar Tarnybos anksčiau, ar pastaruoju atveju asmuo pateikė naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą, ar nurodomi pažeidimai nėra mažareikšmiai, kt.) bei priima sprendimą dėl neplaninio bankroto administratoriaus veiklos patikrinimo pradėjimo ar nepradėjimo, kuris įforminamas teikimu, tvirtinamu Tarnybos direktoriaus.“
6.2. „2018-08-16 (registracijos Nr. D1-16689) gautas [Bendrovės] [...], atstovaujamos [Pareiškėjo], 2018-08-14 skundas (toliau – Skundas 1), 2018-09-07 (registracijos Nr. D1-183379) – 2018-09-07 prašymas (toliau – Skundas 2) [...].“
6.3. „Skundas l ir Skundas 2 buvo nagrinėjami iš esmės, t. y., buvo įvertintos juose nurodytos aplinkybės (nurodomi pažeidimai (jų tikėtinumas, baigtumas, reikšmingumas ir pan.), ar jų nagrinėjimas priskirtinas Tarnybos kompetencijai, galimo patikrinimo aktualumas (skuba) ir kt.), vėliau - neplaninio bankroto administratoriaus UAB „B“ (toliau - Administratorius) veiklos patikrinimo metu Skunde 1 ir Skunde 2 nurodytos aplinkybės įvertintos detaliau, t. y., patikrinimo metu surinktos informacijos, atliktos teisės aktų analizės pagrindu.“
6.4. „Sprendimas atlikti neplaninį Administratoriaus veiklos patikrinimą priimtas 2018 10 30, įforminant šį sprendimą teikimu [...], patvirtintu Tarnybos direktoriaus.“
6.5. „Skundas 1 ir Skundas 2 buvo įvertinti teisės aktų nustatyta tvarka. Gavus tiek Skundą 1, tiek Skundą 2, jų nagrinėjimas nedelsiant buvo įvertintas kaip neprioritetinis, kadangi buvo skundžiami konkretaus laikotarpio bankroto administratoriaus veiksmai, nurodomi pažeidimai buvo pasibaigę. [Bendrovė] nebuvo bankrutuojanti. [...]. Tarnyba laikosi paties Tarnybos direktoriaus patvirtintose Taisyklėse nustatytų procedūrų (terminų), tačiau, atliekant bankroto administratorių priežiūrą, visų pirma atsižvelgiama į šios priežiūros, neplaninių patikrinimų tikslus (įtvirtinti atitinkamai Tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2015 11-23 įsakymu Nr. 1K-344, 8.4 papunktyje; Taisyklių 19 punkte), taip pat [...] į [...] [Viešojo administravimo įstatyme] įtvirtintus planavimo ir rizikos vertinimo principus, kuriais vadovautasi ir nagrinėjamu atveju.“
6.6. „Sprendimas pradėti neplaninį Administratoriaus veiklos patikrinimą įformintas 2018 m. metų spalio mėn. pabaigoje dėl objektyvių aplinkybių, t. y., dėl 2018 metų viduryje ir antroje jų pusėje padidėjusio darbo krūvio bei veiklų prioretizavimo būtinumo [...]. Tarnyba prioritetą skyrė svarbiausiems darbams, reikšmingiems patikrinimams, kurie 2018 m. liepos - rugsėjo mėn. ir užėmė didelę darbo laiko dalį, pavyzdžiui: Nemokumo administravimo patikrinimų skyriaus iniciatyva vykstant Įmonių restruktūrizavimo ir bankroto informacinės sistemos (toliau – ĮRBIS) modernizavimui ir siekiant standartizuoti bei optimizuoti patikrinimų procedūras, pagerinti administratorių veiklos, šios veiklos priežiūros rezultatų analizės galimybes, vyko intensyvus pasiruošimas visų šio skyriaus naudojamų dokumentų šablonų pritaikymui ir perkėlimui į ĮRBIS; įgyvendinant STT rekomendacijas, pateiktas atlikus korupcijos prevencijos analizę administratorių veiklos priežiūros srityje, rengti pasiūlymai dėl teisinio reglamentavimo, veiklos tobulinimo korupcijos prevencijos srityje, šios analizės metu STT nuolat teikti įvairūs 2016-2018 m. laikotarpio dokumentai, duomenys, paaiškinimai: įgyvendinant atlikto Tarnybos vidaus audito rekomendacijas, rengtos rizikos valdymo priemonės, patvirtintos Rizikos valdymo 2018 m. plane; rengtos pastabos, pasiūlymai dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo projekto, sisteminta ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijai teikta reikalinga informacija; nagrinėta informacija dėl nesąžiningo tam tikrų administratorių elgesio siekiant netinkamomis priemonėmis pasigerinti savo atrankos rodiklius, kt.“
6.7. „2018-11-08 pradėtas patikrinimas (Administratoriui išsiųstas pranešimas dėl patikrinimo pradėjimo ir informacijos Tarnybai pateikimo). Tą pačią dieną apie patikrinimą informuotas ir Pareiškėjas [Bendrovė], 2018-11-20 Tarnyba gavo Administratoriaus paaiškinimą. 2018-12-28 Tarnyba gavo iš [Bendrovės] papildomus paaiškinimus ir dokumentus. 2019-01-10 baigtas patikrinimas. Nustatyta, kad [Bendrovės] skundai yra nepagrįsti. 2018-07-31 Kauno apygardos teismo nutartimi [Pareiškėjo] prašymu [Bendrovei] buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas Administratorius. Ši nutarties dalis (dėl bankroto administratoriaus paskyrimo) įsiteisėjo iš karto, tačiau paties [Pareiškėjo] prašymu 2018-08-10 buvo apskųsta kita nutarties dalis (dėl bankroto bylos iškėlimo), 2018-08-29 nutartimi Kauno apygardos teismas panaikino savo 2018-07-31 nutartį ir nusprendė klausimą dėl bankroto bylos [Bendrovei] iškėlimo nagrinėti žodinio proceso tvarka. [...]. Patikrinimo metu nustatytos tokios aplinkybės, kaip Administratoriaus 2018-08-08 skambutis [Pareiškėjui], kuriuo buvo prašoma nevežti turto iš [Bendrovės] parduotuvių ar SMS jam žinutės, nesudaro pagrindo teigti, kad Administratorius, neįsiteisėjus minėtos nutarties daliai dėl bankroto bylos iškėlimo, buvo pradėjęs vykdyti savo kaip bankroto administratoriaus, funkcijas [Bendrovės] bankroto byloje. Pareiškėjas apie patikrinimo rezultatus informuotas [...]. Tarnybos sprendimo neskundė.“
6.8. „Neplaninis Administratoriaus veiklos patikrinimas [šiuo metu yra] baigtas. [...]. [...], Tarnyba nesprendžia ginčų tarp asmenų, skundų vertinimui ir nagrinėjimui neplaninio patikrinimo metu netaikomas rungimosi principas (priešingai nei teismuose), o tik patikrinama gauta informacija. Jos patikrinimui į pareiškėjus paprastai nesikreipiama, jų nereikalaujama teikti papildomos informacijos, reikalinga informacija surenkama iš prižiūrimų subjektų, kuriuos vienus tik ir liečia Tarnybos sprendimai ir kuriems suteikiama teisė pateikti savo poziciją, taip pat savo renkamos ir kaupiamos informacijos, viešų šaltinių, kt. [...].“
6.9. „[...], Pareiškėjas vieno iš telefoninių pokalbių metu buvo informuotas apie tai, kad atsakymo pateikimas dėl jo pateiktos informacijos įvertinimo gali užtrukti.“
6.10. „Tarnyba pirmiau minėtu laikotarpiu, siekiant didesnio priežiūros efektyvumo, rengė ir teikė pasiūlymus dėl nemokumo administratorių priežiūros sistemos tobulinimo (teikti Lietuvos Respublikos finansų ministerijai), vienas iš kurio pagrindų yra galimybė planuoti savo veiklą ir būti mažiau priklausomiems nuo skundų srautų, galimai perteklinių reikalavimų juos vertinant ir atsakant pareiškėjams. Paminėtina, kad atlikus daugumą svarbių, prioritetinių užduočių, jų atlikimo metu, taip pat ir vėliau gauti skundai (kurie buvo likę neįvertinti) operatyviai baigti įvertinti dar 2018 m. spalio ir lapkričio mėn., patikrinimai atlikti (kai buvo nuspręsta pradėti patikrinimą).“
6.11. Tarnybos 2019-01-17 rašte Nr. (10.4)D2-156, be kita ko, adresuotame Pareiškėjui (kopija), nurodyta:
„Siunčiame [Tarnybos] direktoriaus 2019-01-16 įsakymo „Dėl bankroto administratoriaus UAB „B“ neplaninio veiklos patikrinimo“ Nr. V4-24 nuorašą ir 2019-01-10 išvados „Dėl neplaninio bankroto administratoriaus UAB „B“ veiklos patikrinimo“ Nr. D4-47 nuorašą [...].“
6.12. Tarnybos direktoriaus 2019-01-16 įsakyme „Dėl bankroto administratoriaus UAB „B“ neplaninio veiklos patikrinimo“ Nr. V4-24 (kopija) nurodyta:
„Vadovaudamasis [...] [Taisyklių] 20.2 papunkčiu ir Tarnyboje 2018-08-16 (registracijos Nr. D1-16889) bei 2018-09-07 (registracijos Nr. D1-18337) gautais [Bendrovės] 2018-08-14 skundu [...] ir 2018-09-07 skundu [...], priėmiau sprendimą atlikti neplaninį bankroto administratoriaus [...] patikrinimą. Susipažinęs su 2019-01-10 išvada (registracijos Nr. D4-47), nusprendžiu, kad bankroto administratorius [...] savo veiksmais nepažeidė bankrotą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų.
Priimtas sprendimas gali būti apskųstas Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Skundas gali būti pateiktas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo Tarnybos sprendimo įteikimo dienos.“

Skundo tyrimui reikšmingi teisės aktai

7. Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai:
7.1. Įstatymai:
7.1.1. Seimo kontrolierių įstatyme nustatyta:
12 straipsnio 1 dalis – „Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje.“
7.1.2. Viešojo administravimo įstatyme nustatyta:
362 straipsnis – „Ūkio subjektų veiklos priežiūra atliekama vadovaujantis šiais principais: [...]; 3) planavimo. Šis principas reiškia, kad ūkio subjektų veiklos priežiūra turi būti planuojama. Planavimo reikalavimas taikytinas šio įstatymo 361 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytoms veiklos rūšims. Šio įstatymo 361 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta veikla ir šios veiklos rodikliai (poveikio priemonių skaičius, dydis, vertė) negali būti planavimo objektas; [...]; 7) rizikos vertinimo. Šis principas reiškia, kad priežiūrą atliekančių subjektų veiksmai pirmiausia nukreipiami didžiausios rizikos atvejams šalinti, riziką siejant su žalos teisės normų saugomoms vertybėms atsiradimo tikimybe ir šios žalos dydžiu bei mastu.“
7.1.3. Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta:
5 straipsnio 1 dalis – „Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.“

7.2. Vyriausybės teisės aktai:
7.2.1. Finansų ministro 2015-11-23 įsakymu Nr. 1K-344 patvirtintuose Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatuose reglamentuojama:
8 punktas – „Tarnybos veiklos tikslai – įgyvendinti valstybės politiką: [...]; 8.4. nemokumo – įmonių bankroto ir restruktūrizavimo, fizinių asmenų bankroto – srityje, siekiant, kad, laikantis bankrutuojančių ar bankrutavusių asmenų ir jų kreditorių interesų pusiausvyros principo arba sudarant sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems veiklos, išsaugoti ir plėtoti veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, būtų užtikrintas bankroto arba restruktūrizavimo procesų efektyvumas.“
9 punktas – „Tarnyba atlieka šias funkcijas: [...]; 9.4.4. vykdo bankroto administratorių ir restruktūrizavimo administratorių veiklos priežiūrą; [...].“
14 punktas – „Tarnybos direktorius: 14.1. vadovauja Tarnybai, sprendžia Tarnybos kompetencijos klausimus ir yra atsakingas už Tarnybos funkcijų atlikimą, siekiant Tarnybos veiklos tikslų; 14.2. organizuoja Tarnybos darbą; 14.3. užtikrina įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, finansų ministro įsakymų ir kitų teisės aktų įgyvendinimą; [...]; 14.6. koordinuoja ir kontroliuoja Tarnybos struktūrinių padalinių veiklą; [...].“
7.2.2. Finansų ministro 2016-07-05 įsakymu Nr. 1K-270 patvirtintose Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklėse reglamentuojama:
3 punktas – „Administratorių veiklos priežiūros tikslas – tikrinti, kaip laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių administratorių veiklą, reikalavimų ir (arba) užkirsti kelią galimiems pažeidimams atsirasti.“
19 punktas – „Patikrinimo rezultatai išdėstomi išvados dėl administratoriaus veiklos tikrinimo projekte (toliau – išvados projektas).“
30 punktas – „Priežiūros institucijos sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
7.2.3. Tarnybos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V1-341 patvirtintose Planinių ir neplaninių bankroto administratorių veiklos patikrinimų taisyklėse (Taisyklės) reglamentuojama:
1 punktas – „Planinių ir neplaninių bankroto administratorių veiklos patikrinimų taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja planuojamų tikrinti asmenų, turinčių teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas (toliau – administratorius), veiklos patikrinimo sąrašo (toliau – Planinių patikrinimų planas) sudarymo kriterijus, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Priežiūros institucija) atliekamų planinių ir neplaninių administratorių veiklos patikrinimų atlikimo pagrindus, tvarką bei trukmę.“
3 punktas – „Administratorių veiklos patikrinimai gali būti planiniai ir neplaniniai (toliau kartu – patikrinimai).“
19 punktas – „Neplaninio administratoriaus veiklos patikrinimo (toliau – neplaninis patikrinimas) tikslas – įvertinti faktus ar aplinkybes, dėl kurių buvo inicijuotas neplaninis patikrinimas, užkirsti kelią naujiems teisės aktų pažeidimams atsirasti.“
20 punktas – „Neplaninis patikrinimas Priežiūros institucijos vadovo sprendimu gali būti atliekamas: [...]; 20.2. Priežiūros institucijai gavus asmenų pareiškimą, ar kitą dokumentą (toliau – skundas) dėl administratoriaus veiklos, turint informacijos ar kilus kitų pagrįstų įtarimų dėl administratoriaus veiksmų ar neveikimo, kurie gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų nustatytų reikalavimų; [...].“
21 punktas – „Priežiūros institucija, gavusi asmenų prašymą (skundą), jį įvertina, ir per 20 darbo dienų nuo jo gavimo, priima sprendimą pradėti ar nepradėti neplaninį patikrinimą ir apie priimtą sprendimą raštu informuoja prašymą (skundą) pateikusį asmenį. Priežiūros institucijos vadovas, prašymą (skundą) vertinančio Priežiūros institucijos valstybės tarnautojo (-ojų) ar darbuotojo (-ojų), dirbančio (-ančių) pagal darbo sutartį, motyvuotu prašymu, šį terminą gali pratęsti, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų.“
25 punktas – „Neplaninio patikrinimo trukmė – ne ilgiau kaip 2 mėnesiai. Tikrintojo (-ų) motyvuotu prašymu šis terminas Priežiūros institucijos vadovo sprendimu gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 1 mėnesį. Į neplaninio patikrinimo laiką neįskaičiuojamas terminas, suteiktas administratoriaus paaiškinimams pateikti, taip pat laikotarpis, per kurį administratorius vėlavo teikti paaiškinimus, tarp jų ir papildomus, juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat laikotarpis, per kurį pateikiama valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių ar fizinių ir privačių juridinių asmenų informacija ir dokumentų kopijos, dėl kurių gavimo patikrinimo metu kreipėsi Priežiūros institucija.“
29 punktas – „Tikrintojas (-ai), atlikęs (-ę) patikrinimą, parengia išvados projektą dėl patikrinimo rezultatų (toliau – išvados projektas), [...].“
32 punktas – „Išvados projektas, [...], pateikiamas Priežiūros institucijos vadovui. [...].“
7.2.4. Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintose Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse reglamentuojama:
25 punktas – „Prašymai, išskyrus prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tą pačią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos. Administracinės procedūros atliekamos laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje nustatytų terminų.“

Tyrimui reikšminga teismų praktika

8. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004-12-13 nutarime (byla Nr. 51/01-26/02-19/03-22/03-26/03-27/03), be kita ko, nurodyta:
„[...] Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir tai, kad turi būti užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės, kad visos valstybės valdžią įgyvendinančios ir kitos valstybės ir savivaldybių institucijos, visi pareigūnai turi veikti remdamiesi teise, paklusdami Konstitucijai ir teisei, kad Konstitucija turi aukščiausią teisinę galią ir kad visi teisės aktai turi atitikti Konstituciją. [...].
[...] valstybės tarnybos lojalumo Lietuvos valstybei konstitucinis imperatyvas valstybės tarnybai kelia ypatingus reikalavimus. Valstybės tarnautojai ne tik privalo patys nepažeisti Konstitucijos ir teisės, bet ir turi pareigą imtis visų reikalingų pozityvių veiksmų saugant Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką.“

9. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika
9.1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-01 nutartyje (administracinė byla Nr. A502-1605/2012), be kita ko, nurodyta:
„[...]. Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai, 2004 m. lapkričio 5 d. išvada). Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-655/2005). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 1 straipsnyje, apibrėžiančiame aptariamo įstatymo paskirtį, nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.).“
9.2. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-10-08 sprendime (administracinė byla Nr. A502-940/2013), be kita ko, nurodyta:
„[...]. Atsakovas, nepriimdamas administracinio sprendimo pažeidė teisės aktų reikalavimus, kuriais viešojo administravimo subjektui nustatomi procedūriniai terminai sprendimo priėmimui, tokie terminai yra skirti užtikrinti, kad administracinis procesas nebūtų pernelyg užtęsiamas, o viešojo administravimo subjektai įvykdytų jiems pavestą kompetenciją. Minėtų terminų pažeidimas nedaro administracinio sprendimo negaliojančiu ar neatleidžia viešojo administravimo subjektą nuo pareigos priimti administracinį sprendimą, tačiau sprendimo nepriėmimo atveju, suinteresuotam asmeniui suteikia teisę kreiptis į teismą su skundu dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo priimant administracinį sprendimą, [...]. [...].“
9.3. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, taikant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo normas (Pritarta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2016 m. birželio 1 d. pasitarime), be kita ko, nurodyta:
„[...]. [...] praleidus įstatyme ar kitame teisės akte nustatytą administracinio sprendimo priėmimo terminą, galima konstatuoti viešojo administravimo subjekto neveikimą, tai suteikia teisę asmeniui ginti savo teises kreipiantis su skundu dėl neveikimo (šiais aspektais žr. 2012 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2327/2012; 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-110/2012; [...]). Minėtų terminų pažeidimas neatleidžia viešojo administravimo subjektą nuo pareigos priimti administracinį sprendimą (žr. 2013 m. spalio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-1189/2013). [...].“
9.4. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-01-31 nutartyje (administracinė byla Nr. A552 -241/2013), be kita ko, nurodyta:
„[...]. Piliečiai, nurodydami valstybės tarnautojų galimai padarytus pažeidimus, gali inicijuoti tarnybinių patikrinimų atlikimą, tačiau neturi teisės apskųsti tarnybinių patikrinimų išvadų ar vadovų, turinčių teisę skirti tarnybines nuobaudas, sprendimų. Asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo pricipus įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus. [...].“


Tyrimo išvados

10. Pareiškėjas 2019-01-11 skundu kreipėsi į Seimo kontrolierių dėl Tarnybos pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai nepagrįstai delsiant priimti sprendimą dėl bankroto administratoriaus veiklos patikrinimo atlikimo pagal Pareiškėjo pateiktus skundus.
Dėl Pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių Seimo kontrolierius kreipėsi į Tarnybą.

11. Vadovaujantis Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų (toliau vadinama – Nuostatai) 8.4 punkte įtvirtintomis nuostatomis, vienas iš pagrindinių Tarnybos veiklos tikslų yra įgyvendinti valstybės politiką nemokumo (įmonių bankroto) srityje. Nuostatų 9.4.4 punkte reglamentuojama, jog Tarnyba, be kitų funkcijų, vykdo bankroto administratorių veiklos priežiūrą. Remiantis Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklių 3 punkto nuostatomis, bankroto administratorių veiklos priežiūros tikslas yra tikrinti, kaip laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių administratorių veiklą, reikalavimų ir (arba) užkirsti kelią galimiems pažeidimams atsirasti. Pareiškėjo skundo tyrimui taip pat aktualios ir Planinių ir neplaninių bankroto administratorių veiklos patikrinimų taisyklės (toliau vadinama – Taisyklės), kurios reglamentuoja Tarnybos atliekamų bankroto administratorių veiklos patikrinimų atlikimo pagrindus, tvarką, trukmę ir pan. (pažymos 7.2.3 punktas).
Taisyklių 3 punkte nurodyta, kad bankroto administratorių veiklos patikrinimai gali būti planiniai ir neplaniniai. Neplaninio bankroto administratoriaus veiklos patikrinimo tikslas yra įvertinti faktus ar aplinkybes, dėl kurių buvo inicijuotas neplaninis patikrinimas bei užkirsti kelią naujiems teisės aktų pažeidimams atsirasti (Taisyklių 19 punktas). Atkreiptinas dėmesys, jog toks neplaninis patikrinimas Tarnybos vadovo sprendimu gali būti atliekamas Tarnybai gavus asmenų pareiškimą (skundą) dėl administratoriaus veiklos, turint informacijos ar kilus kitų pagrįstų įtarimų dėl administratoriaus veiksmų ar neveikimo, kurie gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų nustatytų reikalavimų (Taisyklių 20.2 punktas).
Iš tyrimo metu Seimo kontrolieriui pateiktų paaiškinimų (dokumentų) nustatyta, jog:
11.1. Tarnyba 2018-08-16 gavo Bendrovės, atstovaujamos Pareiškėjo, 2018-08-14 skundą ir 2018-09-07 skundą dėl galimai netinkamos bankroto administratoriaus veiklos (pažymos 6.2 punktas);
11.2. Tarnyba 2018-10-30 priėmė sprendimą atlikti neplaninį bankroto administratoriaus veiklos patikrinimą pagal 2018-08-14 ir 2018-09-07 skunduose nurodytas aplinkybes, įforminant minėtą sprendimą Tarnybos direktoriaus patvirtintu teikimu (pažymos 6.4 punktas);
11.3. Tarnyba 2018-11-08 pradėjo neplaninį bankroto administratoriaus patikrinimą, apie tai 2018-11-08 raštu Nr. (10.4) D2-2348 informavo Pareiškėją (pažymos 4.4 ir 6.7 punktas);
11.4. 2018-12-28 Tarnyba gavo iš Pareiškėjo (Bendrovės) papildomus paaiškinimus (dokumentus), susijusius su 2018-08-14 ir 2018-09-07 skundais (pažymos 6.7 punktas);
11.5. Tarnyba 2019-01-10 baigė bankroto administratoriaus neplaninį veiklos patikrinimą, 2019-01-10 surašyta patikrinimo išvada Nr. D4-47;
11.6. Tarnybos direktorius 2019-01-16 priėmė įsakymą Nr. V4-24, kuriuo buvo nuspręsta, kad bankroto administratorius savo veiksmais nepažeidė bankrotą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų (pažymos 6.12 punktas);
11.7. Tarnyba 2019-01-17 raštu Nr. (10.4)D2-156 informavo Pareiškėją apie pirmiau minėto patikrinimo rezultatus, pridėdama 2019-01-10 išvados Nr. D4-47 ir Tarnybos direktoriaus 2019-01-16 įsakymo Nr. V4-24 nuorašus. Šiame kontekste atkreiptinas Pareiškėjo dėmesys į tai, kad Seimo kontrolieriaus kompetencijai nepriskirtina vertinti Tarnybos priimtų sprendimų (įtraukiant ir Tarnybos direktoriaus 2019-01-16 sprendimą Nr. V4-24) teisėtumo bei pagrįstumo. Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Atitinkamai, Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklių 30 punkte nurodyta, kad Tarnybos (priežiūros institucijos) sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Taigi, jeigu Pareiškėjas įžvelgia savo teisių pažeidimą, gali pirmiau minėtą 2019-01-16 sprendimą Nr. V4-24 skųsti pačiame sprendime nurodyta tvarka (pažymos 6.12 punktas), pateikiant administraciniam teismui visus nesutikimo su priimtu sprendimu motyvus.

12. Pareiškėjas skunde Seimo kontrolieriui nurodė, jog, „tiktai 2018 lapkričio 8 d. gavau Tarnybos raštą, kad nusprendė atlikti neplaninį bankroto administratoriaus [...] veiklos patikrinimą dėl skunduose keliamų klausimų“ (pažymos 2.3 punktas), ir kad „[...] nuo skundo gavimo iki patikrinimo pradžios praėjo beveik 3 mėnesiai“ (pažymos 2.5 punktas).
Seimo kontrolierius akcentuoja, jog, vadovaujantis Taisyklių 21 punkte įtvirtintomis nuostatomis, Tarnyba, gavusi asmenų prašymą (skundą), turi jį įvertinti ir per 20 darbo dienų nuo jo gavimo priimti sprendimą pradėti ar nepradėti neplaninį patikrinimą ir apie priimtą sprendimą raštu informuoti prašymą (skundą) pateikusį asmenį. Šis terminas Tarnybos vadovo gali būti pratęstas prašymą (skundą) vertinančio Tarnybos valstybės tarnautojo (darbuotojo) motyvuotu prašymu, tačiau ne ilgiau kaip 10 darbo dienų.
Iš tyrimo metu Seimo kontrolieriui pateiktos informacijos (dokumentų) nustatyta, kad Tarnybos sprendimas atlikti neplaninį bankroto administratoriaus veiklos patikrinimą pagal Pareiškėjo 2018-08-14 skunde ir 2018-09-07 skunde nurodytas aplinkybes buvo priimtas pažeidžiant pirmiau minėtą 20 darbo dienų terminą, t. y., tik 2018-10-30 (pažymos 6.4 punktas). Tai, jog Tarnybos vadovas būtų pratęsęs pirmiau minėtą terminą dar 10 darbo dienų, iš tyrimo metu Seimo kontrolieriui pateiktos informacijos (dokumentų) nenustatyta. Pagal tyrimo metu Seimo kontrolieriui pateiktą informaciją, beveik tris mėnesius nuo 2018-08-14 pirminio skundo pateikimo Tarnybai dienos, t. y., iki 2018-11-08 Tarnyba rašto Nr. (10.4) D2-2348 Pareiškėjui pateikimo, jam nebuvo žinoma oficiali Tarnybos pozicija dėl bankroto administratoriaus veiklos patikrinimo pagal skunduose išdėstytas aplinkybes atlikimo, kas vertintina kritiškai atsakingo valdymo, gero administravimo principų prasme. Tyrimo metu Tarnyba paaiškino Seimo kontrolieriui, jog 2018-08-14 ir 2018-09-07 skundų „nagrinėjimas nedelsiant buvo įvertintas kaip neprioritetinis, kadangi buvo skundžiami konkretaus laikotarpio bankroto administratoriaus veiksmai, nurodomi pažeidimai buvo pasibaigę“, ir kad buvo atsižvelgta į „[...] į [...] [Viešojo administravimo įstatyme] įtvirtintus planavimo ir rizikos vertinimo principus, kuriais vadovautasi ir nagrinėjamu atveju“ (pažymos 6.5 punktas). Šie Tarnybos paaiškinimai rodo, kad Tarnybai nebuvo kliūčių priimti sprendimą dėl bankroto administratoriaus neplaninio patikrinimo (ar jis bus atliekamas ir, jeigu bus, tai taip pat nuspręsti ir dėl patikrinimo pradžios datos). Pabrėžtina, jog Viešojo administravimo įstatymo 362 straipsnio 1 dalies 3 ir 7 punktuose reglamentuojami planavimo bei rizikos vertinimo principai (pažymos 7.1.2 punktas) neatleidžia Tarnybos nuo pareigos laikytis ir kituose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, taip pat ir tų, kurie susiję su asmenų skundų (pareiškimų) nagrinėjimo terminais. Taikant teisės analogiją, šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje buvo konstatuota, kad „[...] terminai yra skirti užtikrinti, kad administracinis procesas nebūtų pernelyg užtęsiamas, o viešojo administravimo subjektai įvykdytų jiems pavestą kompetenciją“, ir kad „[...] praleidus įstatyme ar kitame teisės akte nustatytą administracinio sprendimo priėmimo terminą, galima konstatuoti viešojo administravimo subjekto neveikimą, tai suteikia teisę asmeniui ginti savo teises kreipiantis su skundu dėl neveikimo“ (pažymos 9.2 ir 9.3 punktai). Seimo kontrolierius taip pat pažymi, kad, jeigu Taisyklių 21 punkte Tarnybai yra įtvirtinta imperatyvi pareiga per 20 darbo dienų terminą nuo skundo (pareiškimo) gavimo datos priimti sprendimą pradėti ar nepradėti neplaninį patikrinimą pagal skunde (pareiškime) nurodytas aplinkybes (su galimybe pratęsti pirmiau minėtą terminą 10 darbo dienų), tai šios pareigos turi būti laikomasi.
Seimo kontrolieriaus įsitikinimu, Tarnybai gavus asmenų skundą (pareiškimą) ir priimant sprendimą dėl bankroto administratoriaus veiklos patikrinimo (ne)atlikimo pagal skunde (pareiškime) nurodytas aplinkybes, svarbu sistemiškai taikyti teisės aktuose įtvirtintas aktualias nuostatas, susijusias su bankroto administratorių veiklos patikrinimų atlikimo tvarka. Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 25 punkte reglamentuojama, jog prašymai turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos. Taigi, Tarnyba, gavusi Pareiškėjo pirminį 2018-08-14 skundą, turėjo pareigą per 20 darbo dienų jį išnagrinėti ir informuoti Pareiškėją apie priimtą sprendimą dėl jo skundo (ne)nagrinėjimo Tarnyboje, jeigu toks sprendimas būtų priimtas (pateikti tarpinį atsakymą), tačiau to padaryta nebuvo. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad „asmenys, inicijavę [...] patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo pricipus įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus [...] patikrinimo rezultatus“ (pažymos 9.4 punktas).
Tyrimo metu Seimo kontrolieriui pateiktuose paaiškinimuose Tarnyba taip pat nurodė, jog „sprendimas pradėti neplaninį Administratoriaus veiklos patikrinimą įformintas 2018 m. metų spalio mėn. pabaigoje dėl objektyvių aplinkybių, t. y., dėl 2018 metų viduryje ir antroje jų pusėje padidėjusio darbo krūvio bei veiklų prioretizavimo būtinumo“ (pažymos 6.6 punktas). Seimo kontrolierius atkreipia į Nuostatų 14.1, 14.2, 14.3 ir 14.6 punktuose įtvirtintas nuostatas, kuriomis vadovaujantis, Tarnybos direktorius vadovauja Tarnybai, sprendžia Tarnybos kompetencijos klausimus ir yra atsakingas už Tarnybos funkcijų atlikimą, siekiant Tarnybos veiklos tikslų, taip pat organizuoja Tarnybos darbą, koordinuoja ir kontroliuoja Tarnybos struktūrinių padalinių veiklą ir užtikrina įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, finansų ministro įsakymų ir kitų teisės aktų įgyvendinimą. Taigi, pirmiau minėtos Tarnybos žmogiškųjų išteklių (didelio darbo krūvio) problemos neatleidžia Tarnybos nuo pareigos laikytis teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, taip pat ir tų, kurie susiję su procedūriniais terminais.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Tarnybai tikslinga imtis priemonių tam, kad ateityje Tarnybos pareigūnų darbas būtų organizuojamas taip, jog sprendimai dėl neplaninio bankroto administratorių veiklos patikrinimo (ne)atlikimo pagal gautus asmenų skundus (pranešimus), būtų priimami laikantis Taisyklėse nustatytų terminų, ir kad pareiškėjams į jų prašymus (skundus) būtų atsakoma laiku.

13. Apibendrinant, konstatuotina, jog Tarnybos pareigūnų veiksmai (neveikimas), susiję su Tarnybos direktoriaus 2019-01-16 sprendimo Nr. V4-24 pagal Pareiškėjo pateiktus skundus priėmimu, skundo tyrimo atveju laikytini buvę netinkamais, dėl to buvo pažeista Pareiškėjo teisė į gerą viešąjį administravimą ir Pareiškėjo skundas dėl Tarnybos pareigūnų veiksmų (neveikimo), delsiant priimti sprendimą dėl bankroto administratoriaus veiklos patikrinimo atlikimo pagal Pareiškėjo pateiktus skundus, pripažintinas pagrįstu.

14. Papildomai atkreiptinas dėmesys, jog Pareiškėjas skunde Seimo kontrolieriui nurodė, jog „2019 m. sausio 2 d. pats paskambinau Tarnybos direktoriui [...]“, „pokalbio metu paklausiau direktoriaus, kodėl yra tokie ilgi terminai nuo skundo gavimo iki patikrinimo pradžios praėjo beveik 3 mėnesiai [...]“, ir kad „direktorius atsakė, kad tai įvyko dėl darbuotojo aplaidumo, tada paklausiau ar jam už tai skirta nuobauda ir direktorius atsakė, kad neskirta“ (pažymos 2.5 punktas). Tarnyba tyrimo metu Seimo kontrolieriui pateiktuose paaiškinimuose nurodė, jog „Pareiškėjas vieno iš telefoninių pokalbių metu buvo informuotas apie tai, kad atsakymo pateikimas dėl jo pateiktos informacijos įvertinimo gali užtrukti“ (pažymos 6.9 punktas).
Pažymėtina, jog šių aplinkybių, susijusių su Tarnybos pareigūnų (Tarnybos direktoriaus) informacijos Pareiškėjui apie jo skundų nagrinėjimo eigą telefonu teikimu, Seimo kontrolierius negali nei patvirtinti, nei paneigti, jos nevertintos.


SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS

15. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia:
[...] uždarosios akcinės bendrovės „A“ direktoriaus X skundą dėl Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su sprendimo dėl bankroto administratoriaus veiklos patikrinimo atlikimo pagal Pareiškėjo pateiktus skundus priėmimu, pripažinti pagrįstu.

SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS

16. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktu, Seimo kontrolierius Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriui rekomenduoja:
16.1. imtis priemonių tam, jog ateityje Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareigūnų darbas būtų organizuojamas taip, jog sprendimai dėl neplaninio bankroto administratorių veiklos patikrinimo (ne)atlikimo pagal gautus asmenų skundus (pranešimus), būtų priimami laikantis Planinių ir neplaninių bankroto administratorių veiklos patikrinimų taisyklėse nustatytų terminų;
16.2. imtis priemonių tam, jog ateityje Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos gavus asmenų prašymus (skundus), atsakymai į juos būtų pateikiami laiku.

Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašytume pranešti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y., ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.


Seimo kontrolierius Augustinas Normantas




Informacija apie dokumentą

Dokumento numeris 4D-2019/1-45
Seimo kontrolierius Augustinas Normantas
Data {date_added_value}

Atsisiųsti

Gedimino pr. 56, 01110 Vilnius
+370 706 65105 (tel.)
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Valstybės biudžetinė įstaiga
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 191759894

 

© Seimo kontrolierių įstaiga
Publikuojant svetainės medžiagą būtina nuoroda į šaltinį