Šiandien prisijungusiųŠiandien prisijungusių60
Vakar prisijungusiųVakar prisijungusių96
Iš viso apsilankėIš viso apsilankė763932

Seimo kontrolierių pažymos

Pradžia Pradžia Paieška Paieška
PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ

SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius gavo Lietuvos Respublikos Seimo nario Algimanto Kirkučio persiųstą UAB „A“ (toliau vadinama ir Pareiškėja), atstovaujamos direktoriaus X, skundą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės (toliau vadinama – Savivaldybė) administracijos pareigūnų galimai biurokratiškų veiksmų (neveikimo), kai, Pareiškėjos nuomone, nesprendžiamas UAB „A“ aktualus klausimas dėl pastatų komplekso vidiniame ūkiniame kieme įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės, dėl kurios egzistavimo yra suvaržytos Pareiškėjos teisės naudotis turimu nekilnojamuoju turtu, panaikinimo.

2. Skunde Pareiškėja nurodė: 2.1. „UAB „A“ nuosavybės teise priklauso pastatas (unikalus Nr. [...]), esantis žemės sklype [...], bei kitas greta esantis pastatas (unikalus Nr. [...]), esantis žemės sklype (unikalus Nr. [...]) [...]. Šie pastatai yra sudėtinė dalis uždaro pastatų komplekso, kuris turi vidinį ūkinį kiemą, suformuotą Lietuvos Respublikai priklausančiame žemės sklype [...].“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta); 2.2. „Nors šis vidinis ūkinis kiemas skirtas viso šio komplekso naudotojų interesų tenkinimui, UAB „A“ negali naudotis šiuo vidiniu kiemu pagal paskirtį, nes jame įrengta ir pažymėta horizontaliu žymėjimu automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje nuolatos yra laikomi automobiliai.“; 2.3. „Vakarinėje UAB „A“ priklausančių pastatų dalyje įrengta rampa, kuri būtina norint tinkamai naudotis minėtais prekybinės paskirties pastatais. Negalint privažiuoti prie šių pastatų, nėra galimybės užtikrinti prekių tiekimą į šiuos pastatus, todėl nėra galimybės naudoti pastatų pagal paskirtį. Pažymėtina, kad tik per šį kiemą galima privažiuoti prie UAB „A“ priklausančių pastatų su sunkiasvorėmis transporto priemonėmis ir atvežti prekes, jokio kito privažiavimo prie šių statinių nėra.“; 2.4. „Dėl tokios padėties UAB „A“ jau penkti metai neturi realios galimybės naudotis arba išnuomoti pastatų, nes potencialūs nuomininkai nesutinka nuomotis prekybinės paskirties pastatų, neturėdami galimybės prie šių pastatų privažiuoti per vidinį kiemą. Taip yra žlugdomos bet kokios UAB „A“ galimybės vykdyti komercinę veiklą ir naudoti savo statinius.“; 2.5. „2006-07-27 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-233 buvo patvirtintas teritorijos prie pastato [...], detalusis planas, pagal kurį automobilių stovėjimo aikštelės numatytos vietos Nr. [...], pravažiavimas Nr. [...], o vidinis kiemas detaliojo plano sprendiniuose pažymėtas Nr. [...], kaip esamas ūkinis kiemas. Be to, 2010-04-14 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-619 buvo patvirtintas žemės sklypų [...], detalusis planas, taip pat šis ūkinis kiemas patenka į formuojamo žemės sklypo Nr. [...] ribas, kurios nustatytos detaliajame plane, patvirtintame Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2011-11-24 sprendimu Nr. T2-353 „Dėl teritorijos tarp [...] detaliojo plano patvirtinimo“. Pagal visus tris Klaipėdos miesto savivaldybės patvirtintus detaliuosius planus minėtų pastatų komplekso vidiniame ūkiniame kieme automobilių stovėjimo aikštelė nenumatyta; vidinis ūkinis kiemas detaliųjų planų sprendiniuose pažymėtas kaip esamas ūkinis kiemas ir skirtas pastatų [...], eksploatavimui.“; 2.6. „UAB „A“ bandė šią problemą spręsti kreipdamasi į teismą ir prašydama įpareigoti UAB „B“ panaikinti automobilių stovėjimo aikštelę, įrengtą pastatų komplekso adresu [...], vidiniame kieme. Klaipėdos miesto apylinkės teismas pripažino, kad yra kliudoma UAB „A“ patekti prie savo pastatų, todėl šį UAB „A“ reikalavimą tenkino ir įpareigojo UAB „B“ nestatyti automobilių vidiniame ūkiniame kieme palei UAB „A“ nuosavybės teise priklausantį pastatą, t. y. prie vakarinės pastato sienos arčiau nei 10 metrų. Tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2015-02-06 nutartimi minėtą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-09-05 sprendimo dalį dėl įpareigojimo UAB „B“ nestatyti automobilių vidiniame kieme palei UAB „A“ nuosavybės teise priklausantį pastatą panaikino, ir, kadangi vidinis ūkinis kiemas yra valstybei priklausančiame sklype, nurodė, jog automobilių stovėjimo aikštelės vidiniame ūkiniame kieme panaikinimo klausimą turėtų spręsti Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.“; 2.7. „Minėta, kad žemės sklypas, kuriame yra vidinis ūkinis kiemas, yra valstybinis, šios žemės patikėtinė yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kurios Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2016-03-04 raštu Nr. 13SD-313-(14.13.104) nurodė, kad paminėtame vidiniame ūkiniame kieme automobilių parkavimas nėra numatytas, kad automobilių vietos jame yra paženklintos savavališkai, todėl pasiūlė spręsti dėl automobilių stovėjimo ženklinimo panaikinimo ir draudžiamaisiais ženklais riboti automobilių parkavimą šioje teritorijoje, kad transporto priemonės, aptarnaujančios prekybos ir kitų paslaugų pastatus, galėtų nekliudomai judėti ūkiniame kieme.“; 2.8. „Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius, siekdamas išspręsti susidariusią situaciją, 2017-01-31 raštu kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją dėl automobilių stovėjimo aikštelės panaikinimo. Pastaroji 2017-02-09 raštu Nr. (4.37.)-R2-408 „Dėl eismo organizavimo tvarkos [...], esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje“ nurodė, kad neplanuoja naikinti automobilių stovėjimo aikštelės žymėjimo [...], kieme, t. y. penkti metai nuosekliai atsisako imtis realių priemonių ir užtikrinti, jog šis vidinis ūkinis kiemas būtų naudojamas laikantis trijuose patvirtintuose ir galiojančiuose detaliuosiuose planuose nustatytų reikalavimų, t. y. kad būtų naudojamas išimtinai pastatų, esančių [...], eksploatavimui, o ne UAB „B“, kuri faktiškai ir įrengė automobilių stovėjimo aikštelės horizontalųjį ženklinimą ir kurios automobiliai iš esmės ir laikomi šioje aikštelėje, automobilių laikymui.“; 2.9. „[...] UAB „A“ 2017-03-22 kreipėsi į Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybą su prašymu spręsti susidariusią situaciją dėl valstybinio žemės sklypo, kurio patikėtinė yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, naudojimo ir valdymo priešingai teritorijų planavimo dokumentų reikalavimams bei vieno ūkio subjekto interesų protegavimo. Vyriausybės atstovo tarnyba pateiktą prašymą persiuntė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, kuri 2017-04-13 raštu Nr. (4.32.)-R2-1102 „Dėl UAB „A“ kreipimosi“ dar kartą nurodė, jog neketina imtis jokių priemonių dėl savavališkai įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės ir horizontaliojo žymėjimo panaikinimo.“

3. Pareiškėja skunde prašo: „[...] padėti išspręsti susidariusią situaciją dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vengimo imtis realių priemonių, siekiant užtikrinti vidinio ūkinio kiemo [...], naudojimą pagal šioje teritorijoje galiojančiuose detaliuosiuose planuose numatytą paskirtį, ir inicijuoti, kad žemės sklype [...], kuriame yra vidinis ūkinis kiemas, ir kuris yra valstybinis, patikėjimo teise valdomas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, būtų panaikinta savavališkai įrengta automobilių stovėjimo aikštelė ir draudžiamaisiais ženklais ribojamas automobilių judėjimas (išskyrus aptarnaujantį transportą) šioje teritorijoje.“

TYRIMAS IR IŠVADOS

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

4. Pareiškėja kartu su skundu taip pat pateikė šiuos dokumentus: 4.1. Savivaldybės tarybos 2006-07-27 sprendimu Nr. T2-233 patvirtinto teritorijos prie [...], detaliojo plano brėžinį (kopiją), iš kurio matyti, kad juo, be kitos teritorijos,  suplanuota teritorija aplink pastatą, adresu [...]. Pastatų komplekso, esančio adresu [...], ūkinis kiemas yra už planuojamos teritorijos ribų; 4.2. Savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-04-14 įsakymu Nr. AD1-619 patvirtinto žemės sklypų [...] (kad. Nr. [...]), Klaipėdoje, detaliojo plano brėžinį (kopiją), iš kurio matyti, jog šiuo detaliuoju planu suprojektuoti žemės sklypai pastatams, esantiems adresu [...]. Vidinio ūkinio kiemo teritorija į minėtojo detaliojo plano ribas nepateko ir detaliojo plano sprendiniais nesuplanuota; 4.3. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2016-03-04 raštą Nr. 13SD-313-(14.13.104.) Pareiškėjai (kopiją), kuriame, be kita ko, nurodoma, jog „[...] Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2015-12-23 raštu Nr. (4.28.)-R2-3893 „Dėl privažiavimo prie UAB „A“ priklausančių pastatų“ [...] nurodė, kad tai (pastaba: ūkio paskirties kiemas) nėra viešo naudojimo teritorija, kurioje savivaldybė galėtų įtakoti transporto priemonių judėjimui ir automobilių stovėjimo tvarkos nustatymui. Darytina išvada, kad automobilių stovėjimo vietos yra pažymėtos savavališkai, todėl manome, kad reikėtų spręsti dėl automobilių stovėjimo ženklinimo panaikinimo [...].“; 4.4. Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos 2016-11-11 raštą Nr. (1.15.)-S13-207 (kopiją) Savivaldybės administracijai, kuriame Savivaldybės administracijos buvo prašoma atsakyti į šiuos klausimus: „– kokiu teisiniu pagrindu Savivaldybės administracija inicijavo ir atliko [...], esančio vidinio ūkinio kiemo automobilių stovėjimo vietų horizontaliojo žymėjimo schemos derinimą; – kas parengė šią schemą, kieno iniciatyva buvo pradėtos procedūros, kokie sprendiniai šiuo klausimu buvo priimti; – pagrįsti, kokiu pagrindu Savivaldybės administracija priėmė sprendimą kreiptis į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurą dėl minėtos automobilių stovėjimo vietų horizontaliojo žymėjimo schemos suderinimo; – kokiu pagrindu Saugaus eismo komisijos 2016-10-06 posėdžio metu buvo priimtas sprendimas horizontalųjį žymėjimą aikštelėje (ūkiniame kieme) palikti, nors Savivaldybės administracijos teikiamuose atsakymuose pareiškėjui pažymima, jog šių klausimų nagrinėjimas nėra priskiriamas savivaldybės kompetencijai bei pareiškėjo nurodyta teritorija nėra viešo naudojimo teritorija, kurioje savivaldybė galėtų įtakoti transporto priemonių judėjimo ar automobilių stovėjimo tvarką.“; 4.5. Savivaldybės administracijos 2017-02-09 raštą Nr. (4.37.)-R2-48 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriui (kopiją), kuriame, be kita ko, buvo nurodyta: „[...] tenka konstatuoti faktą, kad UAB „A“ 2016-11-23 el. paštu pateiktos schemos siūlymai nebuvo priimtini [...]. Savivaldybės administracija, neatsiribodama nuo šio klausimo sprendimo galimybių, užklaususi [...] kiemo naudotojus, ar juos tenkina esantis horizontalus žymėjimas [...] kieme, gavo atsakymus, kad didžiajai daliai kiemo naudotojų iš esmės tinka esama eismo organizavimo tvarka [...] kieme. [...] Savivaldybės administracija apibendrinus pateiktus pasiūlymus, planuoja įrengti kelio ženklus, kurie pagerintų eismo tvarką [...] kieme.“

5. Seimo kontrolierius, atsižvelgdamas į 1-4 paragrafuose nurodytas aplinkybes, kreipėsi į: 5.1 Savivaldybės administraciją, prašydamas: nurodyti, kodėl Savivaldybės administracijos Saugaus eismo komisijos 2016-10-06 posėdyje, svarstant klausimą dėl [...] kieme esančios automobilių eismą reguliuojančios tvarkos panaikinimo, nebuvo atsižvelgta į tai, kad žemės sklype atliktas horizontalus žymėjimas nebuvo suderintas su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kuri Žemės įstatymo pagrindu patikėjimo teise valdo Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kuriame yra ūkinis kiemas; jei, Savivaldybės administracijos nuomone, toks Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimas nebuvo reikalingas, pateikti teisės aktų nuostatomis paremtą tokios Savivaldybės administracijos nuomonės pagrindimą; paaiškinti, kokios konkrečiai teisės aktų nuostatos suteikia teisę Savivaldybės administracijai spręsti dėl automobilių eismo reguliuojančios tvarkos nustatymo pastatų komplekso vidiniame ūkiniame kieme; pateikti teisės aktų nuostatomis paremtą Savivaldybės administracijos nuomonę, ar Savivaldybės administracijos Saugaus eismo komisijos 2016-10-06 posėdyje duotas leidimas [...] ūkiniame kieme palikti horizontalųjį žymėjimą nesąlygojo savavališkai įrengtos transporto priemonių stovėjimo aikštelės, kaip ji apibrėžta Kelių eismo taisyklėse, įteisinimą de facto, nors automobilių stovėjimo aikštelė gali būti įrengiama tik teisės aktų nustatyta tvarka suformuotame ir įregistruotame žemės sklypuose, kai ji suplanuota pagal galiojantį teritorijos planavimo dokumentą ir įrengiama pagal parengtą techninį projektą; jei, Savivaldybės administracijos nuomone, [...] ūkiniame kieme nėra savavališkai įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės, nurodyti, kokiai teritorijai (keliui, kiemui, bendro naudojimo teritorijai ar kt.) priskirtinas žemės sklypas, kurį pastatuose, esančiuose adresu [...], įsikūrusios įmonės naudoja bendrai; paaiškinti, ar ūkinės paskirties kiemas, į kurį turi galėti patekti įmones aptarnaujantis sunkiasvoris transportas, priskirtinas eismo zonai, kaip tai apibrėžia Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių nuostatos ir jam taikomi tie patys reikalavimai dėl eismo jame organizavimo tvarkos nustatymo kaip ir daugiabučių namų kiemuose; nurodyti, ar, Savivaldybės nuomone, dabar [...] ūkiniame kieme esantis ir Savivaldybės administracijos Saugaus eismo komisijos 2016-10-06 posėdyje paliktas galioti horizontalus žymėjimas nepažeidžia Kelių eismo taisyklių 150.10 punkto, kai sustojusios transporto priemonės trukdo įvažiuoti į teritoriją sunkiasvorėms transporto priemonėms, norinčioms patekti prie Pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio pastato; pateikti Savivaldybės administracijos nuomonę, ar galima [...] ūkiniame kieme įrengtas technines eismo reguliavimo priemones (ženklinimą) laikyti teisėtomis, jei tokių techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimui Savivaldybės administracija nebuvo išdavusi leidimo, kaip tai draudžia Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių nuostatos; atsižvelgiant į tai, kad Eismo ribojimo priemonių įrengimo Klaipėdos mieste tvarkos aprašo nuostatuose techninė eismo reguliavimo priemonė – kelių ženklinimas – kaip viena iš eismo ribojimo priemonių nenumatyta, informuoti, ar fiziniams ar juridiniams asmenims norint suderinti teritorijoje eismo reguliavimo tvarką, kai automobilių stovėjimo vietos nurodomos horizontaliuoju žymėjimu, taikomos Eismo ribojimo priemonių įrengimo Klaipėdos mieste tvarkos aprašo nuostatos; jei ne – nurodyti teisės aktą (-us), kurie reglamentuoja kitų techninių eismo reguliavimo priemonių (kelio ženklų, kelio ženklinimo ir kt.) įrengimo tvarką Klaipėdos mieste; informuoti, kokius kelio ženklus, kurie pagerintų eismo tvarką [...] kieme, ir kokiu teisiniu pagrindu Savivaldybės administracija planuoja įrengti, kaip tai ji nurodė savo 2017-02-09 rašte Nr. (4.37.)-R2-48 Pareiškėjai; informuoti, kokių veiksmų šiuo metu imasi (jei imasi) Savivaldybės administracija dėl Pareiškėjai aktualaus klausimo išsprendimo; pateikti Savivaldybės administracijos nuomonę dėl galimo Pareiškėjai aktualaus klausimo (galimybės privažiuoti prie jai nuosavybės teise priklausančio pastato [...]) sprendimo būdo (išskyrus siūlymą kiemo naudotojams susitarti dėl naudojimosi tvarkos nustatymo); 5.2. Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau vadinama ir NŽT), prašydamas: pateikti teisės aktų nuostatomis pagrįstą institucijos nuomonę, ar adresu [...], esančiame komercinių pastatų ūkinės paskirties kieme, kuriuo naudojasi pastatuose įsikūrusios įmonės, gali būti eksploatuojama automobilių stovėjimo aikštelė, nors pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus tokia automobilių stovėjimo aikštelė nėra numatyta; pateikti teisės aktų nuostatomis pagrįstą institucijos nuomonę, ar Savivaldybės administracijos Saugaus eismo komisija, 2016-10-06 posėdyje svarstydama klausimą dėl [...] kieme esančios automobilių eismą reguliuojančios tvarkos panaikinimo, turėjo pati kreiptis ar įpareigoti kitą subjektą kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrių dėl sutikimo [...] vidinį ūkinį kiemą naudoti kaip automobilių stovėjimo aikštelę su tam tikra eismo organizavimo tvarka gavimo; informuoti, kokių veiksmų Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ar jos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius ėmėsi gavus neigiamą Savivaldybės atsakymą į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2017-01-31 raštą Nr. 13SD-187-(14.13.7.); pateikti Nacionalinės žemės tarnybos nuomonę dėl galimo Pareiškėjai aktualaus klausimo (lygiateisiškai su kitais [...] vidinio ūkinio kiemo naudotojais naudotis žemės sklypu [...]) sprendimo būdo; remiantis Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatuose suteiktais įgaliojimais, atlikti žemės naudojimo patikrinimą dėl žemės sklypo Nr. [...], esančio adresu [...], suformuoto Teritorijos tarp [...] detaliuoju planu (Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2011-11-24 sprendimas Nr. T2-353 „Dėl teritorijos tarp [...] detaliojo plano patvirtinimo“) naudojimo, tikslu išsiaiškinti, ar minėtasis žemės sklypas naudojamas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, teritorijos planavimo dokumentuose numatytų sprendinių, Pareiškėjos interesų; 5.3. Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau vadinama ir Klaipėdos apskrities VPK), be kita ko, prašydamas informuoti, kada Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo gautas prašymas dėl automobilių statymo [...] ūkiniame kieme schemos suderinimo ir koks subjektas minėtąjį prašymą pateikė; informuoti, kokie dokumentai buvo pateikti Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui kartu su prašymu dėl automobilių statymo [...] kieme schemos suderinimo; paaiškinti, ar Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio vyresnysis specialistas G. Kučinskas turėjo įgaliojimus ir galėjo vienasmeniškai suderinti horizontaliojo žymėjimo ir automobilių statymo schemą; pateikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nuomonę, ar Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio vyresniojo specialisto G. Kučinsko atliktas automobilių statymo [...] kieme schemos suderinimas buvo atliktas pagal nustatytą procedūrą ir tai reglamentuojančias teisės aktų nuostatas; 5.4. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją, prašydamas pateikti institucijos nuomonę: remiantis saugaus eismo organizavimą reglamentuojančiais teisės aktais, kokiai teritorijai (keliui, kiemui, automobilių stovėjimo aikštelei, bendro naudojimo teritorijai ar kt.) priskirtinas žemės sklypas, kuriuo naudojasi pastatuose, esančiuose adresu [...], [...], įsikūrusios įmonės ir kuris yra skirtas patekti transporto priemonėms, aptarnaujančioms pastatų naudotojus; nurodyti konkrečių tai reglamentuojančių teisės aktų nuostatas; ar, remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, Savivaldybės administracija galėjo spręsti dėl automobilių eismo reguliavimo tvarkos nustatymo komercinių pastatų komplekso, esančio adresu [...], vidiniame ūkiniame kieme; ar žemės sklype, esančiame adresu [...], įrengtoje automobilių stovėjimo aikštelėje esantis horizontalusis ženklinimas priskirtinas prie eismo ribojimo priemonių, kaip jas apibrėžia Eismo ribojimo priemonių įrengimo Klaipėdos mieste tvarkos aprašo nuostatos.

6. Savivaldybės administracijos Seimo kontrolieriui pateiktuose paaiškinimuose dėl Pareiškėjos skundo aplinkybių nurodyta: „Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktu ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau - SEAKĮ) 10 straipsnio 8 dalies 3 ir 4 punktais, rūpintis vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, saugaus eismo sąlygų užtikrinimu ir eismo organizavimu miestuose yra įpareigotos savivaldybės. SEAKĮ 10 straipsnio 8 dalies 3 punkte reglamentuota, kad, užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius sprendžia eismo organizavimo klausimus miestų ir kaimų gyvenamosiose vietovėse, vietinės reikšmės keliuose. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 13 straipsnyje nurodoma, kad keliuose ir jų apsaugos zonose, kelių juostose ir jų apsaugos zonose dirbti įvairius darbus be kelio savininko leidimo draudžiama. Technines eismo reguliavimo priemones suderinusios su policija įrengia kelius prižiūrinčios įmonės. Nė viename paminėtame teisės akte nėra numatyta, kad kelio savininkas (šiuo atveju savivaldybė), rūpindamasis vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, saugaus eismo sąlygų užtikrinimu ir eismo organizavimu miestuose privalo suderinti su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, o Nacionalinei žemės tarnybai nėra pavesta tokių derinimų atlikti. [...] [...] kiemo aikštelė buvo įrengta statant [...] pastatų ir priklausinių kompleksą ir tai nėra savavališka statyba. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos saugaus eismo komisijos 2016 m. spalio 6 d. posėdžio nutarimas palikti galioti horizontalų žymėjimą [...] vidiniame kieme buvo teisingas, nes automobilių statymo vietų pažymėjimas gerina eismo saugumą. [...] [...] vidiniame kieme kelio ženklų, leidžiančių į jį patekti tik įmones aptarnaujantį sunkiasvorį transportą, nėra, todėl, vadovaujantis Kelių eismo taisyklių reikalavimais, kiemu gali naudotis bet kurie asmenys, atvažiuojantys į šią teritoriją. Klaipėdos mieste, ypač pietinėje miesto dalyje (kurioje yra ir [...] ūkinis kiemas), susiduriama su transporto priemonių statymu kiemuose. Vienas iš priimtiniausių šios problemos sprendinio būdas - horizontaliuoju būdu pažymėti automobilių stovėjimo vietas. Atlikus žymėjimą pastebėtina, kad žymiai pagerėja transporto priemonių stovėjimas, išvengiama chaotiško statymo būdo, taip pat pagerėja eismo sąlygos. Atsižvelgdami į tai, manome, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos saugaus eismo komisijos 2016 m. spalio 6 d. posėdžio nutarimas palikti galioti horizontalų žymėjimą [...] vidiniame kieme buvo teisingas. [...] Eismo ribojimo priemonių įrengimo Klaipėdos mieste tvarkos aprašas (toliau -Aprašas), kaip ir nurodyta Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 7 d. įsakyme Nr. AD1-2381 „Dėl Eismo ribojimo priemonių įrengimo Klaipėdos mieste tvarkos aprašo tvirtinimo“, parengtas vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktu ir 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu, SEAKĮ 10 straipsnio 8 dalies 3 ir 4 punktais ir 11 straipsnio 1 ir 7 dalimis, Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T2-40, 25 punktu, 32.8 ir 32.15 papunkčiais ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. T2-211 (2014 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. T2-23 redakcija) „Dėl Vietinės rinkliavos už leidimo atlikti kasinėjimo darbus Klaipėdos miesto savivaldybės viešojo naudojimo teritorijoje (gatvėse, vietinės reikšmės keliuose, aikštėse, žaliuosiuose plotuose), atitverti ją ar jos dalį arba apriboti eismą joje nuostatų patvirtinimo“. Aprašas reglamentuoja eismo ribojimo priemonių įrengimą tik bendrojo naudojimo teritorijoje, t. y. tik toje teritorijoje, kurioje pagal SEAKĮ organizuoti eismą yra savivaldybės ir savivaldybės administracijos direktoriaus pareiga. Tai reiškia, kad Aprašas nereglamentuoja eismo ribojimo priemonių įrengimo ir priežiūros privačiose, nuomojamose arba kitu teisėtu pagrindu suteiktose kitiems asmenims teritorijose (Aprašo 5 p.). Pažymėtina, kad Aprašas nustato eismo ribojimo priemones, kurios nurodytos Aprašo 3.2 papunktyje (tik kelio užtvaras, pakeliamasis kelio užtvaras, specializuotos automobilių ir dviračių stovėjimo vietų priemonės (užraktas, įtaisas, stulpeliai ir kt.), gėlinės ir kitos priemonės, kurios riboja eismą keliuose). Kitų techninių eismo reguliavimo priemonių (taip, kaip jos suprantamos pagal Kelių įstatymo 2 straipsnio 20 punktą), t. y. ir kelio ženklinimo, Aprašas nereglamentuoja. Techninių eismo reguliavimo priemonių (kaip ir reikalavimus keliams, jų projektavimui, tiesimui ir priežiūrai, kelio statiniams, įrenginiams ir su tuo susijusias kelių savininkų bei kitų institucijų pareigas) įrengimą Klaipėdoje, kaip ir visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, nustato Kelių įstatymas (SEAKĮ 1 straipsnio 2 dalis, Kelių įstatymo 1 straipsnis). Kelių įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad keliuose, kelių juostose ir jų apsaugos zonose dirbti įvairius darbus be kelio savininko leidimo draudžiama, o technines eismo reguliavimo priemones, suderinusios su policija, įrengia kelius prižiūrinčios įmonės. Tai reiškia, kad norint įrengti technines eismo reguliavimo priemones, yra būtinas tiek kelio savininko leidimas, tiek ir suderinimas su policija. Pažymėtina, kad informacijos, ar buvo gautas kelio savininko, t. y. aikštelės savininko, leidimas atlikti horizontalųjį žymėjimą ir kas jį atliko, nėra. Jau atliktą horizontalųjį žymėjimą suderino policija. [...] Siūlymus dėl eismo organizavimo [...] kieme tiek UAB „A“, tiek kieme esančių pastatų savininkams el. paštu teikė Miesto ūkio departamento Transporto skyriaus vedėjas Rimantas Mockus. Išnagrinėjus [...] kieme esančių pastatų savininkų pasiūlymus dėl eismo organizavimo tvarkos [...] kieme, paaiškėjo, kad esama tvarka iš esmės tenkino daugumą į užklausimą atsiliepusių pastatų savininkų, todėl ji buvo palikta galioti. Iš jų (pastaba: susirašinėjimų) matyti, kad dauguma įmonių pritaria esamai schemai: - UAB „C“ skundžiasi statymo vietų trūkumu ir prašo išskirtinių sąlygų savo įmonės automobiliams. Tokios sąlygos mieste nėra suteikiamos. - UAB „D“ pageidavo, kad nebūtų užstatyta rampa prie parduotuvės lengvaisiais automobiliais. Siūlymas nebuvo nagrinėtas, nes parduotuvė nebevykdo veiklos. - UAB „E“ pageidavo drausti automobilių statymą įvažiuojamajame kelyje į [...] pastatų komplekso kiemą. Draudimas palengvintų įvažiavimą, bet būtų prarasta apie 16 stovėjimo vietų. Toks didelis stovėjimo vietų sumažėjimas, kai šiame kvartale labai jaučiamas stovėjimo vietų trūkumas, sukeltų dar daugiau problemų. Įvažiuojamajame kelyje vyksta gana intensyvus automobilių ir pėsčiųjų eismas, bet jame stovintys automobiliai natūraliai sumažina transporto priemonių judėjimo greitį. Transportui judant mažesniu greičiu susidūrimo pasekmės kur kas švelnesnės. - UAB „F“ siūlė paryškinti horizontalųjį žymėjimą ir prie įvažiavimo į kiemą įrengti kelio ženklą, nurodantį, kokiems automobiliams skirtas kiemas. Dėl horizontalaus žymėjimo atnaujinimo pritarta, o siūlymui įrengti kelio ženklą, nurodantį, kokiems automobiliams skirtas kiemas, nebuvo pritarta, nes kiemo statusas yra bendro naudojimo. - UAB „G“ tenkino esama eismo tvarka, įmonė pasiūlė atnaujinti stovėjimo vietų žymėjimą. - UAB „B“ pritarė esamai eismo organizavimo tvarkai bei pažymėjo, kad nepasitenkinimą reiškia viena įmonė - UAB „A“, kuri jokios ūkinės veiklos nevykdo nuo 2006 metų. [...] Klaipėdos miesto savivaldybės administracija laikosi nuomonės, kad UAB „A“ jokių pretenzijų dėl [...] vidinio kiemo reikšti neturėtų, nes 2006 m. detaliajame plane minimas UAB „A“ vidinis kiemas yra už detaliojo plano galiojimo ribos. Mūsų nuomone, [...] kieme horizontaliuoju būdu pažymėtos automobilių stovėjimo vietos tenkina daugumą naudotojų ir tik pagerina eismo sąlygas, todėl esamos eismo tvarkos neplanuojama keisti.“

7. Taip pat iš Savivaldybės administracijos Seimo kontrolieriui pateiktos informacijos ir dokumentų buvo nustatyta: 7.1. Savivaldybės tarybos 2011-11-24 sprendimu Nr. T2-353 patvirtintame Teritorijos tarp [...] detaliajame plane, be kitos teritorijos, suprojektuotos žemės sklypo, esančio prie pastatų, adresu  [...] ir [...], ribos (žemės sklypas pažymėtas Nr. [...]). Pastatų, adresu [...] ir [...], vidinio kiemo teritorija priskirta komercinės paskirties objektų teritorijai; 7.2. Savivaldybės administracija savo 2016-04-04 rašte Nr. (4.28.)-R2-989 Pareiškėjai atstovaujančiam advokatui L buvo nurodžiusi: „[...] vidinis kiemas (asfalto dangos aikštelė) pagal Teritorijos tarp [...] detaliojo plano, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2011-11-24 sprendimu Nr. T2-353, yra priskirtas pastatų kompleksui [...] ir [...] eksploatavimui, bet nėra išnuomotas pastatų savininkams, pažymėtas indeksu [...]. Dar kartą akcentuojame, kad greta esantiems pastatams [...] ir [...] D šis kiemas detaliuoju planu nėra priskirtas, taip pat nėra numatytas servitutas suteikiantis teise naudotis vidinio kiemo dalimi gretimų žemės sklypų naudotojams. Taip pat UAB „A“ nuosavybės teise priklausančio pastato [...] eksploatavimui suformuotam žemės sklypui nėra nustatytas servitutas suteikiantis teisę naudotis esamu vidiniu kiemu nei Žemės sklypų [...] detaliajame plane, patvirtintame 2010-04-14 įsakymu Nr. ADJ-619, nei Teritorijos prie [...] detaliajame plane, patvirtintame 2006-07-27 sprendimu Nr. T2-233 (toliau - 2006 detalusis planas). Atkreipiame dėmesį, kad 2006 detaliajame plane minėtas vidinis kiemas yra už detaliojo plano galiojimo ribos ir yra pažymėtas specifikacijoje kaip esamas objektas, kaip ir kiti nurodyti greta esantys objektai - pastatai, statiniai ir kt. [...]“; 7.3. Savivaldybės administracijos 2016-12-09 rašte Nr. (4.28.)-R2-3405 Pareiškėjai (kopija Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybai), kurio rengėjas Savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Transporto skyriaus vedėjas Rimantas Mockus, nurodyta „[...] Taip pat informuojame, kad duomenų, jog horizontalųjį žymėjimą atliko Klaipėdos miesto savivaldybė neturime. Vienas kiemo naudotojų pateikė informaciją, kad žymėjimą atliko UAB „M“.“; 7.4. Savivaldybės administracijos Saugaus eismo komisijos 2016-10-06 posėdyje (protokolas Nr. 632), kuriame buvo nagrinėtas Pareiškėjos prašymas panaikinti [...] aikštelėje automobilių eismą reguliuojančią tvarką, nutarta „[...] Horizontalųjį žymėjimą aikštelėje (ūkiniame kieme) palikti. Naudotojams susitarti kaip naudotis šiuo kiemu.“; 7.5. Savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Transporto skyriaus vedėjas R. Mockus raštu apklausė ūkinio kiemo [...] naudotojus, kurie dėl vidiniame kieme nustatytos eismo organizavimo tvarkos tenkinimo/netenkinimo nurodė: 7.5.1. UAB „C“ 2017-01-23 rašte (be registracijos) nurodė, jog „[...] dabartinė eismo organizavimo tvarka netenkina, nėra kur statyti automobilių.“ Pastebėtina, kad raštą pasirašė ne įmonės vadovas, o vadybininkas K; 7.5.2. UAB „N“ direktorė P, atstovaujanti UAB „D“ interesus, 2017 01-26 el. laiške nurodė, kad „Mes turime problemų dėl prekybos centro rampos užstatymo lengvaisiais automobiliais. Atvyksta spec. transportas su prekėmis ir negali prisiparkuoti prie rampos, gaištamas laikas. [...]“; 7.5.3. UAB „E“ direktorius S 2017-01-23 rašte (be registracijos) nurodė, jog „[...] pats eismas vidiniame kieme mūsų įmonei darbo netrikdo. [...] Esminės vidinio kiemo problemos susidaro patenkant ir išvažiuojant iš kiemo [...] į vidinį [...] kiemą važiuoja daugybė sunkiasvorių automobilių išsikrauti prekes [...]“; 7.5.4. UAB „F“ Klaipėdos filialo vadovas R 2017-01-23 el. laiške nurodė, kad „[...] Mūsų įmonės darbuotojai naudojasi rampa atvežtų ar išvežamų krovinių iškrovimui ir pakrovimui, tačiau prie jos dažnai stovi kažkieno automobiliai ir mums tai apsunkina veiklą.“; 7.5.5. UAB „G“ direktorius O 2017-01-30 el. laiške nurodė, jog „[...] mus tenkina dabartinė eismo tvarka [...] kieme.“; 7.5.6. UAB „B“ administracijos direktorius Ž 2017-01-24 rašte Nr. 01-01-08 nurodė: „[...] Įmonė savo lėšomis įrengė apie 20 automobilių stovėjimo vietų prie [...] pastatų. Šiomis vietomis naudojasi įmonės klientai, darbuotojai, gyventojai, poliklinikos pacientai ir kitų aplinkui esančių įmonių klientai. [...] vidinis kiemas yra skirtas to komplekso įmonėms, klientams ir darbuotojams atvažiuoti į darbą, atvežti prekes, išlaipinti ir įsodinti keleivius. [...] Esama tvarka mus tenkina [...]“.

8. NŽT, atsakydama į Seimo kontrolieriaus paklausime išdėstytus klausimus, 8.1. paaiškino: „[...] Žemės sklypo prie pastatų, esančių [...], ribos suprojektuotos detaliajame plane (žemės sklypo Nr. [...]), patvirtintame Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T2-353 „Dėl teritorijos tarp [...] detaliojo plano patvirtinimo“. Šis žemės sklypas suprojektuotas pastatų, esančių [...], eksploatavimui, nustatyta pagrindinė naudojimo paskirtis - kita, naudojimo būdas - komercinės paskirties objektų teritorijos. [...] Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų nustatyta, kad žemės sklype Nr. [...] yra registruoti statiniai: pastatas - prekybos centras (unikalus Nr. [...]), pastatas - prekybos centras (unikalus Nr. [...]), pastatas - prekybos centras (unikalus Nr. [...]). [...] žemės sklypui Nr. [...] nustatyta pagrindinė naudojimo paskirtis - kita, naudojimo būdas - komercinės paskirties objektų teritorijos ir šiame žemės sklype yra pastatai, kurių naudojimo paskirtis prekybos. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo, Žemės įstatymo bei kitų galiojančių teisės aktų nuostatas, reglamentuojančių žemės sklypų formavimą, žemės sklypas gali būti formuojamas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Pažymėtina, kad nors teisės aktuose nėra apibrėžta sąvoka „ūkinio kiemo naudojimas“, manome, kad pastatų, esančių [...], savininkai/naudotojai, naudodami ūkinį kiemą automobilių statymui, nepažeidžia žemės sklypo Nr. [...] detaliajame plane nustatyto teritorijos tvarkymo ir režimo ir šis ūkinis kiemas gali būti naudojamas esamiems statiniams eksploatuoti ir šių statinių/naudotojų ūkinei veiklai vystyti. Norėtume paminėti, kad suformavus valstybinės žemės sklypą Nr. [...] ir įregistravus Nekilnojamojo turto registre bei pastatų savininkams/naudotojams teisės aktų nustatyta tvarka sudarius šio valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis, kiekvieno nuomininko valdoma ir naudojama valstybinės žemės sklypo dalis, būtų aptarta sudarytoje valstybinės žemės sutartyje. [...] manome, kad dėl sutikimo [...], ūkinį kiemą naudoti kaip automobilių stovėjimo aikštelę su tam tikra eismo organizavimo tvarka gavimo, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Saugaus eismo komisija ar kitas subjektas neprivalėjo kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrių (toliau - Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius), nes automobilių stovėjimo vietų nužymėjimas nėra priskiriamas prie statybos darbų. Taip pat paminėtina, kad Nacionalinei žemės tarnybai teisės aktų nustatyta tvarka nepriskirta funkcija - išduoti sutikimus dėl vidinių kiemų naudojimo, t. y. Nacionalinė žemės tarnyba tokios administracinės paslaugos neteikia. [...] Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2017-01-31 raštu Nr. 13SD-187-(14.13.7.) „Dėl stovėjimo aikštelės ženklinimo panaikinimo“, atsižvelgdamas į daugkartinius UAB „A“ prašymus padėti išspręsti susidariusią problemą dėl vidinio kiemo naudojimo, esančio prie pastatų [...], kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją prašydamas panaikinti automobilių aikštelės žymėjimą, kad krovininis transportas galėtų nekliudomai naudotis ūkiniu kiemu. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2017-02-09 raštu Nr. (4.37.)-R2-408 „Dėl eismo organizavimo tvarkos [...], esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje“ informavo Klaipėdos miesto ir Neringos skyrių, kad Klaipėdos miesto savivaldybė neplanuoja naikinti automobilių stovėjimo aikštelės žymėjimo [...], tik nusprendė įrengti kelio ženklus, kurie pagerintų eismo tvarką [...], kieme. [...] Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 36 straipsniu, Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“, 2017-09-26 atliko teritorijos prie pastatų, esančių [...], naudojimo valstybinę kontrolę ir parengė 2017-09-27 Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 13ZN-123-(14.13.73.). Šio patikrinimo metu nustatyta, kad „[...] Vidiniame kieme yra asfaltuota aikštelė, kurioje yra laikomi automobiliai. [...] Automobilių stovėjimo aikštelė (minėtasis žymėjimas) teritorijų planavimo dokumente nėra numatyta, pažeidimų pagal ANK priskirtus straipsnius nenustatyta“; 8.2. pateikė: NŽT 2017-02-22 raštą Nr. 1SS-451-(9.5.) Pareiškėją atstovaujančiam advokatui L (kopiją), kuriuo buvo atsakoma į Pareiškėjos 2017-01-04 pateiktą prašymą įregistruoti valstybinės žemės sklypą prie pastatų [...] ir [...]. Šiame NŽT rašte Pareiškėjai, be kita ko, buvo nurodyta: „[...] Paaiškiname, kad priimant Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio vadovo sprendimą patvirtinti nustatytus žemės sklypo Nr. [...] kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą), taip pat būtų šiam žemės sklypui nustatomas servitutas (tarnaujantis daiktas), suteikiantis teisę tiesti, aptarnauti ir naudoti požemines ir antžemines komunikacijas, kuris numatytas detaliajame plane, patvirtintame Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T2-353 „Dėl teritorijos tarp [...] detaliojo plano patvirtinimo“, bet tai Jums kaip būsimam žemės sklypo, esančio [...], nuomininkui, nesuteiktų teisės eiti, važiuoti per šį žemės sklypą. Pažymėtina, kad Žemės įstatymo 23 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės patikėtiniai turi teise sudaryti sandorius dėl valstybinės žemės servituto tais atvejais, kai servitutai negali būti nustatyti administraciniu aktu. Paaiškiname, kad suformavus ir Nekilnojamojo turto registre įregistravus žemės sklypą Nr. [...], Jums sudarius su Nacionaline žemės tarnyba valstybinės žemės, esančios [...], nuomos sutartį, Jūs kaip viešpataujančio daikto naudotojas (nuomininkas) galėtumėte kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį dėl servituto, suteikiančio teisę eiti, privažiuoti prie nuomojamo žemės sklypo, esančio [...], nustatymo sandoriu. [...]“

9. Klaipėdos apskrities VPK 2018-02-07 rašte Nr. 30-S-4029(4.68E) Seimo kontrolieriui pateikė tyrimui reikšmingus: 9.1. šiuos paaiškinimus: „[...] Kelių eismo sąlygų kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 5-V-671 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugsėjo 9 d. įsakymo Nr. 5-V-797 redakcija) 2 punkte nurodyta, kad juridiniai ar fiziniai asmenys privalo suderinti su policijos pareigūnais techninių eismo organizavimo priemonių įrengimo projektus; su eismu susijusių statinių projektus; išorinės reklamos, kurias planuojama statyti arčiau kaip 30 m nuo gatvių ir 150 m nuo kelio ne gyvenvietėse, įrengimus. Klaipėdos apskr. VPK Kelių policijos tarnyba yra atsakinga už techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo suderinimą Klaipėdos apskrities centre, magistraliniuose ir krašto keliuose. 2014 m. rugsėjo 10 d. Klaipėdos apskr. VPK Kelių policijos biuro Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio vyresnysis specialistas G. Kučinskas suderino kiemo, esančio adresu [...], horizontaliojo ženklinimo schemą. Nuo 2014-10-01 vyresnysis specialistas G. Kučinskas Klaipėdos apskr. VPK nebedirba. 2016-10-06 vyresniojo specialisto G. Kučinsko 2014-09-10 suderinta kelio horizontaliojo ženklinimo schema buvo atšaukta, kadangi joje numatyta eismo organizavimo tvarka neatitiko Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-533 numatytų reikalavimų. 2016-10-06 raštu Nr. 30-8-77585(16.60) apie tai buvo informuota UAB „A“. G. Kučinskas žodžiu yra paaiškinęs, kad jam minėtą eismo schemą elektroniniu paštu atsiuntė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Transporto skyrius, jokių papildomų dokumentų jam pateikta nebuvo. Duomenų, patvirtinančių, kas, kada ir kokiu būdu G. Kučinskui pateikė kelio horizontaliojo ženklinimo schemą, neturime. Klaipėdos apskr. VPK Kelių policijos biuro Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio vyresnysis specialistas G. Kučinskas turėjo įgaliojimus ir galėjo vienasmeniškai suderinti horizontaliojo žymėjimo ir automobilių statymo schemą. [...] G. Kučinskui 2014-09-10 derinant aikštelės horizontaliojo ženklinimo schemą adresu [...], ši administracinė paslauga Klaipėdos apskr. VPK reglamentuota nebuvo. Administracinė paslauga reglamentuota 2014 m. lapkričio 17d. Klaipėdos apskr. VPK viršininko įsakymu Nr. 30-V-977 „Dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato struktūrinių padalinių teikiamų administracinių paslaugų aprašymų patvirtinimo“. Kadangi prie suderintos eismo schemos nėra jokių papildomų dokumentų, todėl neaišku, kas tuo metu buvo aikštelės savininkas (ai), ar gautas jų sutikimas dėl eismo organizavimo, kas parengė minėtą schemą. Be to, pati eismo organizavimo tvarka, numatyta suderintoje schemoje, neatitinka Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“ numatytų reikalavimų.“; 9.2. šiuos dokumentus: 9.2.1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016-12-02 įsakymą Nr. 30-V-732 „Dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato struktūrinių padalinių teikiamų administracinių paslaugų aprašymų patvirtinimo“ (kopiją), kuriuo patvirtinta Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos teikiama administracinė paslauga „Objektų, kurių atitiktį saugaus eismo reikalavimas kontroliuoja policija, projektų derinimas“. Šios Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos teikiamos administracinės paslaugos aprašyme nurodyta, jog „asmenų įteikti, atsiųsti Klaipėdos apskr. VPK Kelių policijos tarnyboje gauti [...] automobilių kelių ir gatvių eismo organizavimo (techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo) projektai [...] derinami Klaipėdos apskr. VPK Kelių policijos tarnybos pareigūno, pažymint apie tai projektų derinimo lapuose bei ant brėžinių. Apie suderintus projektus pažymima „Techninių reguliavimo priemonių, reklamos ir projektų derinimo apskaitos žurnale“ arba „Projektų derinimo, projektavimo techninių sąlygų nustatymo registre“. Taip pat minėtosios administracinės paslaugos aprašyme numatyta, kad prašymas Klaipėdos apskr. VPK Kelių policijos tarnybos viršininkui, projektinė dokumentacija ir derinimo lapai yra ta informacija ir tie dokumentai, kuriuos turi pateikti asmuo, teikdamas prašymą dėl projekto suderinimo; 9.2.2. Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos UAB „A“ adresuotą 2016-10-06 raštą Nr. 3-S-77585(16.60) „Dėl kelio horizontaliojo žymėjimo schemos“ (kopiją), kuriame, be kita ko, nurodyta: „2016-04-12 (pastaba: nurodyta neteisinga data, turėjo būti 2014-09-10) Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio (toliau – Klaipėdos AVPK KPB VOPP) pareigūnas suderino aikštelės horizontaliojo ženklinimo schemą adresu [...]. Nustatyta, kad pateiktoje schemoje buvo atvaizduota iki to meto jau buvusi vietos situacija, kuri neatitinka statybos techniniuose reglamentuose nustatytų reikalavimų. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, Klaipėdos AVPK KPB VOPP pareigūno 2014-09-10 kelio horizontaliojo ženklinimo schemos suderinimas atšaukiamas.“

10. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, teikdama institucijos nuomonę, dėl Seimo kontrolieriaus iškeltų klausimų nurodė: „Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau - Kelių eismo taisyklės) 3.7 papunktyje nustatyta, kad kelias - eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį (toliau - važiuojamoji dalis), sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas. Atsižvelgdami į tai, manome, kad teritorija, esanti [...], galėtų būti laikoma keliu, tiek kiek savo paskirtimi atitinka minėtą kelio sąvoką. [...] Saugaus eismo keliais įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad kelio savininkas (valdytojas) privalo: 1) užtikrinti, kad kelias būtų tinkamas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų teisės aktų reikalavimus; 2) organizuoti eismą ir užtikrinti kėliojo inžinerinių statinių ir techninių eismo organizavimo priemonių priežiūrą taip, kad ji atitiktų kelių priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus; 3) užtikrinti, kad nedelsiant būtų panaikintos kliūtys, trukdančios eismui ir keliančios pavojų, o jei to padaryti neįmanoma, užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo organizavimo priemonės tol, kol šios kliūtys bus panaikintos; 4) tobulinti eismo organizavimą, atsižvelgiant į eismo įvykių kelyje priežastis ir aplinkybes; 5) atlyginti žalą asmenims, atsiradusią dėl teisės aktų nustatyta tvarka neatliktų kelio savininko pareigų. Pažymėtina, kad Susisiekimo ministerija, pagal kompetenciją, negali vienareikšmiškai atsakyti į klausimą ar savivaldybės administracija galėjo spręsti dėl automobilių eismo reguliavimo tvarkos nustatymo komercinių pastatų komplekso, esančio adresu [...], vidiniame ūkiniame kieme, kadangi Seimo kontrolieriaus rašte nėra pakankamai informacijos, pagal kurią būtų galima nustatyti, kas yra šio kiemo (statinio ar pastatų komplekso) savininkas. [...] Kelių eismo taisyklių 8 punkte nustatyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Kelių eismo taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kelių eismo taisyklių 3 priedo l punkte nustatyta, kad horizontalusis ženklinimas (linijos, strėlės, užrašai, ir kitokie simboliai ant važiuojamosios dalies) nustato tam tikrą eismo režimą ir tvarką. „Siaura ištisinė linija“, nurodyta Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1 papunktyje gali žymėti eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, arba transporto priemonių stovėjimo vietų ribas. Todėl, minėtas nuostatas atitinkantis, horizontalusis ženklinimas (nubraižytos transporto priemonių stovėjimo ribos) priskirtinas eismo ribojimo priemonėms. [...]“

11. Pareiškėjos skundo tyrimo metu nustatyta, kad dėl automobilių stovėjimo aikštelės [...] kieme panaikinimo bei kitų reikalavimų Pareiškėja su ieškiniu buvo kreipusis į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, kuris 2014-09-05 sprendimu (civilinė byla Nr. [...]) Pareiškėjos ieškinį tenkino iš dalies ir, be kita ko, įpareigojo atsakovę UAB „B“ nestatyti automobilių vidiniame (ūkiniame) kieme palei Pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį pastatą, esantį adresu [...], t. y. prie vakarinės pastato sienos arčiau nei 10 metrų. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs Pareiškėjos ir UAB „B“ apeliacinius skundus, panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo dalį dėl UAB „B“ įpareigojimo nestatyti automobilių palei Pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį pastatą, ir 2015-02-06 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. [...], konstatavo: „[...] Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo panaikinti įrengtą automobilių stovėjimo aikštelę. Teismas, iš esmės analizuodamas aikštelės įrengimą, nustatė naudojimosi tvarką ja, nors ieškovė nenurodė jokių aplinkybių kaip ta tvarka turėtų būti nustatyta. Iš šalių apeliacinių skundų akivaizdu, kad teismas neįsigilino į bylos esmę šiuo klausimu ir sprendė klausimą dėl kurio šalys neteikė savo paaiškinimų, t. y. neįrodinėjo naudojimosi kiemu aplinkybių ir neprašė nustatyti naudojimosi juo tvarkos. Sutiktina su atsakove, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų. Akivaizdu, kad iš esmės ieškovės tikslas panaikinti aikštelę, kuri trukdo jai naudotis pastatu. Pati ieškovė ieškinyje nurodė, jog aikštelė įrengta kieme, kuris nepriklauso nė vienam pastato savininkui ir juo naudotis be kliūčių gali bet kuris suinteresuotas asmuo. Ieškovės reikalavimas panaikinti aikštelę, kuri yra padaryta kieme, nuosavybės teise priklausančiam valstybei, reiškia tai, kad ji nori uždrausti naudotis kiemu, kuriuo gali naudotis visi ir kuris nuosavybės teise priklauso valstybei (pastatas yra ant žemės sklypo nuosavybės teise priklausančio Lietuvos Respublikai [...]. Ieškovė 0,0215 ha žemės sklypą nuomoja (nuomos sutartis įregistruota 2003-06-04). Vadinama aikštelė yra vidinis kiemas su automobilių stovėjimo vietomis ir ja naudojasi ne vien atsakovė, tačiau ir kitos įmonės bei namo gyventojai. Pažymėtina, kad ieškovė, gindama savo pažeistą teisę – negalėjimą be kliūčių patekti į pastatą dėl atsakovės statomų automobilių, turėtų ginti kitais pagrindais, t. y. siekti, kad būtų nustatyta naudojimosi kiemu tvarka. Pažymėtina, kad panaikinus automobilių stovėjimo žymėjimą kieme, juo vis tiek galėtų naudotis visi. Be to, sutiktina su atsakove, jog reikalavimą panaikinti neteisėtai įrengtą automobilių stovėjimo aikštelę turi teisę reikšti kiemo savininkas, tuo tarpu ieškovė nėra šio kiemo savininkė. [...]“

12. Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų (registro Nr. [...]) duomenimis nustatyta, kad: 12.1. pastate – prekybos centre (unikalus Nr. [...]), adresu [...], yra šios patalpos, kurios nuosavybės teise priklauso: Z. B. ir B. B. [vardas ir pavardė Seimo kontrolieriui žinomi], nuomos sutarties pagrindu suteikta naudotis UAB „AB“; E. L. [vardas ir pavardė Seimo kontrolieriui žinomi], nuomos sutarties pagrindu suteikta naudotis D. I., O. D., G. D., L. T., A. P., V. S. [vardai ir pavardės Seimo kontrolieriui žinomi]; R. R. [vardas ir pavardė Seimo kontrolieriui žinomi], nuomos sutarties pagrindu suteikta naudotis UAB „AA“; UAB „AC“, subnuomos pagrindu suteikta naudotis UAB „D“, UAB „AD“, UAB „AE“, UAB „AF“; nuomos sutarties pagrindu suteikta naudotis UAB „AG“, G. D., G. A. [vardai ir pavardės Seimo kontrolieriui žinomi], nuomos sutarties pagrindu suteikta naudotis UAB „E“; D. G. [vardas ir pavardė Seimo kontrolieriui žinomi], nuomos sutarties pagrindu suteikta naudotis UAB „AJ“; 12.2. UAB „A“ priklausantis pastatas – tualetas (unikalus Nr. [...]), remiantis registro Nr. [...] išrašu, yra pastate adresu [...]; 12.3. pastate – prekybos centre (unikalus Nr. [...]), adresu [...], yra šios patalpos, kurios nuosavybės teise priklauso: UAB „AI“; UAB „AK“; AB „AL“; S. M. [vardas ir pavardė Seimo kontrolieriui žinomi] bei AB „AM“; M. A., V. A., J. A. [vardai ir pavardės Seimo kontrolieriui žinomi], nuomos sutarties pagrindu suteikta naudotis UAB „AO“; Klaipėdos miesto savivaldybei; UAB „AR“, nuomos sutarties pagrindu suteikta naudotis UAB „AS“; UAB „AP“; D. G. [vardas ir pavardė Seimo kontrolieriui žinomi], nuomos sutarties pagrindu suteikta naudotis UAB „AŽ“; K. M., Š. M. [vardai ir pavardės Seimo kontrolieriui žinomi], nuomos sutarties pagrindu suteikta naudotis UAB „AZ“; R. U., A. U.; UAB „G“; UAB „AN“; 12.4. žemės sklypas (unikalus Nr. [...]), adresu [...], nuosavybės teise priklauso UAB „AH“, nuomos sutarties pagrindu išnuomotas UAB „G“; žemės sklypas (unikalus Nr. [...]), adresu [...], kuriame stovi UAB „A“ priklausantis pastatas - parduotuvė (unikalus Nr. [...]), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai; žemės sklypas (unikalus Nr. [...]), adresu [...], nuosavybės teise priklauso UAB „B“.

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

13. Lietuvos Respublikos įstatymai 13.1. Seimo kontrolierių įstatymo: „3 straipsnis. Seimo kontrolierių veiklos tikslas Seimo kontrolierių veiklos tikslas – ginti žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, užtikrinantį žmogaus teises ir laisves, prižiūrėti, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms. [...]“

13.2. Vietos savivaldos įstatymo: „4 straipsnis. Vietos savivaldos principai 1. Pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos savivalda, yra: [...] 6) savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo. Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus; [...]; 10) veiklos skaidrumo. Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla turi būti aiški ir suprantama savivaldybės gyventojams, kurie tuo domisi, jiems sudaromos sąlygos gauti paaiškinimus, kas ir kodėl daroma; [...] 6 straipsnis. Savarankiškosios savivaldybių funkcijos Savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos: [...]; 32) savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas; [...]“

13.3. Kelių įstatymo: „2 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos [...] 5. Kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme. [...] 20. Techninės eismo reguliavimo priemonės – kelio ženklai, šviesoforai, atitvarai, kelių ženklinimas ir kitos techninės priemonės eismui reguliuoti. [...] 3 straipsnis. Kelių suskirstymas pagal reikšmę. […] 3. Vietinės reikšmės keliai skirstomi į: 1) viešuosius kelius. Tai keliai, jungiantys rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, taip pat gatvės gyvenamosiose vietovėse ir kiti keliai, nepriskirti valstybinės reikšmės keliams; 2) vidaus kelius. Tai fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių (toliau – fiziniai ar juridiniai asmenys) reikmėms naudojami keliai (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams); 4 straipsnis. Kelių suskirstymas pagal nuosavybės formas [...] 3. Vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims; [...]“

13.4. Žemės įstatymo: „2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos [...] 11. Žemės naudotojas – žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu. [...] 7 straipsnis. Valstybinės žemės valdymas, naudojimas ir disponavimas ja patikėjimo teise 1.Valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektai (patikėtiniai) yra: 1) Nacionalinė žemės tarnyba – visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams; [...] 21 straipsnis. Žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigos Žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo: 1) naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą; 2) laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų reikalavimų; [...] 7) savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų; [...]“

14. Kiti teisės aktai 14.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintose Kelių eismo taisyklėse numatyta: „3. Taisyklėse vartojamos sąvokos: [...] 3.7. Kelias – eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį (toliau – važiuojamoji dalis), sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas. [...] 3.16. Transporto priemonių stovėjimo aikštelė (toliau – stovėjimo aikštelė) – teritorija, skirta ar pritaikyta transporto priemonėms stovėti. [...]“

14.2. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017-07-27 sprendimu Nr. T2-185 patvirtintose Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklėse numatyta: „3. Taisyklėse vartojamos sąvokos: [...] 3.2. Eismo zonos – keliai, kiemai, gatvės, sankryžos, tiltai, viadukai, estakados, pėsčiųjų, dviračių takai, aikštės, skverai ir parkai. 3.3. Faktiškai naudojama teritorija – pagal teritorijų planavimo dokumentą prie pastato ar jų grupės suplanuotas žemės sklypas, bet neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre arba, jeigu pagal teritorijų planavimo dokumentą prie pastato ar jų grupės nesuplanuotas žemės sklypas, teritorija iki įstatymų nustatyta tvarka suformuoto gretimo sklypo ar faktiškai naudojamos teritorijos, bet ne daugiau kaip 50 metrų nuo pastatų išorinių atitvarų, arba kitu teisėtu pagrindu faktiškai naudojama teritorija. [...] 3.7. Teritorija (tvarkoma teritorija) – žemės sklypas ar faktiškai naudojama teritorija. [...] 5. Asmenys privalo užtikrinti švarą ir tvarką tvarkomose teritorijose veikdami patys arba sudarydami teritorijos tvarkymo paslaugų sutartis, arba per bendrojo naudojimo objektų valdytojus. [...] 37. Klaipėdos miesto teritorijoje, išskyrus tam skirtas vietas, draudžiama: [...] 37.15. eismo zonose įrengti, eksploatuoti ar naudoti technines eismo reguliavimo priemones be leidimo; [...]“

14.3. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-08-07 įsakymu Nr. AD1-2381 patvirtintame Eismo ribojimo priemonių įrengimo Klaipėdos mieste tvarkos apraše numatyta: „3. Apraše vartojamos sąvokos: 3.1. Bendrojo naudojimo teritorija – viešos teritorijos, skirtos miesto gyventojų poreikiams tenkinti (parkai, skverai, aikštės, transporto mazgai, miesto gatvės, kiemai, viešojo naudojimo automobilių stovėjimo aikštelės, viešojo transporto stotelės ir t. t.), kurios nėra išnuomotos arba kitu teisėtu pagrindu suteiktos kitiems asmenims, arba valdomos nuosavybės teise. [...] 3.2. Eismo ribojimo priemonės – kelio užtvaras, pakeliamasis kelio užtvaras, specializuotos automobilių ir dviračių stovėjimo vietų priemonės (užraktas, įtaisas, stulpeliai ir kt.), gėlinės ir kitos priemonės, kurios riboja eismą keliuose.[...] 5. Privačiose, nuomojamose arba kitu teisėtu pagrindu suteiktose kitiems asmenims teritorijose eismo ribojimo priemonių įrengimą ir priežiūrą inicijuoja patys teritorijų savininkai (valdytojai): parengia ir suderina eismo organizavimo projektą su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuru; apie eismo ribojimo priemonių įrengimą valdomojoje teritorijoje informuoja Savivaldybės administraciją. Ši informacija kaupiama Savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamente (toliau – Miesto ūkio departamentas). [...] 9. Eismo ribojimo priemonių įrengimas ir eksploatacija turi atitikti Kelių eismo taisyklių, kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų ir normatyvinių dokumentų reikalavimus. [...] 34. Asmenys negali savavališkai perkelti, uždengti, pašalinti arba įrengti eismo tvarką nustatančių techninių priemonių, užtverti kelio, palikti kelyje kokių nors daiktų ar kitaip trukdyti eismui. Už tokius veiksmus taikoma teisės aktuose numatyta atsakomybė. [...] 36. Savavališkai įrengtos ir (ar) eksploatuojamos eismo ribojimo priemonės šalinamos ir danga atkuriama (jei ji buvo sugadinta, pakeistos jos savybės įrengiant ir (ar) eksploatuojant tokias priemones) Miesto ūkio departamento reikalavimu tokių priemonių savininkų ar šias priemones įrengusių asmenų lėšomis, neatlyginant nuostolių. Jeigu po rašytinio įspėjimo per mėnesį to jie nepadaro patys, savavališkai įrengtų ir (ar) eksploatuojamų eismo ribojimo priemonių šalinimo darbus organizuoja Miesto ūkio departamentas. [...]“

14.4. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-12-24 įsakymu Nr. AD1-2093 (Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-02-04 įsakymo Nr. AD1-363 redakcija) patvirtintuose Saugaus eismo komisijos nuostatuose numatyta: „5. Komisija vykdo šias funkcijas: [...] 5.3. derina eismo organizavimo ir kelio ženklinimo schemas; 5.4. svarsto valstybinio administravimo subjektų, Savivaldybės administravimo subjektų, visuomeninių organizacijų, juridinių ir fizinių asmenų pasiūlymus, prašymus ir skundus, susijusius su saugaus eismo organizavimu mieste; [...] 14. Komisijos sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio. Galutinį sprendimą dėl komisijos sprendimo įgyvendinimo priima Savivaldybės administracijos direktorius, atsižvelgdamas į finansines galimybes ir kitas aplinkybes. [...]“

14.5. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005-10-24 įsakymu Nr. 5-V-671 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015-09-09 įsakymo Nr. 5-V-794 redakcija) patvirtintame Kelių eismo sąlygų kontrolės tvarkos apraše numatyta: „2. Dokumentai ir veikla, kuriuos juridiniai ar fiziniai asmenys privalo suderinti su policijos pareigūnais: 2.1. techninių eismo organizavimo priemonių įrengimo projektai; [...] 3. Šiame Tvarkos apraše nustatytą veiklą kontroliuojantys policijos pareigūnai, gavę paraišką, privalo visapusiškai įvertinti galimą projektuojamo objekto poveikį saugiam eismui, kelio pralaidumui ir, vadovaudamiesi įstatymais, kitais teisės aktais bei norminiais statybos techniniais dokumentais, nustatyti privalomas technines sąlygas, suderinti projektą, leisti arba uždrausti eismą ar su saugiu eismu susijusią veiklą. [...] 6. Nustatant projektavimo technines sąlygas, derinant projektus ir leidžiant prie kelių, gatvių su saugiu eismu susijusią veiklą, turi būti išnagrinėta ir įvertinta: 6.1. ar projektas (veikla) atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus; 6.4. ar numatyti pėsčiųjų, dviračių takai, šaligatviai, stovėjimo aikštelės, kelio apšvietimas, atitvarai, stabdymo ir lėtėjimo juostos, techninės eismo reguliavimo priemonės ir kiti eismo sąlygas gerinantys sprendimai; 6.5. ar nepablogės eismo sąlygos, neiškils saugiam eismui pavojingų situacijų, neatsiras posūkių kairėn išvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą, važiavimų per skiriamąją juostą, pėsčiųjų važiuojamojoje dalyje, transporto priemonių sustojimo bei stovėjimo saugaus eismo požiūriu nepriimtinose vietose ir nesudarys kliūčių eismui. [...]“

15. Lietuvos teismų praktika: 15.1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2009: „Valstybinės žemės savininkė yra Lietuvos valstybė, valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės servitutų Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus. Teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatyminė teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis, Civilinio kodekso XXIX skyrius, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas [...], kiti specialieji įstatymai). Žemės įstatymo 2 straipsnio 11 punktas pateikia žemės naudotojo sąvoką: žemės naudotojas – žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu. [...] Žemės naudojimo teisė, kaip savarankiška teisė, reiškia, kad privačios ar valstybinės žemės naudotojas, kuriam suteikta teisė naudotis žeme, gali naudoti ją ūkinei ar kitokiai veiklai, gauti iš jos pajamas įstatyme, sutartyje ar kitame akte, kuriuo nustatyta naudojimo teisė, nustatyta tvarka. [...]“

15.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-05-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2016: „[...] teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga statiniams eksploatuoti, visų pirma kyla iš įstatymo. CK 6.394 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį. Pagal CK 6.394 straipsnio 3 dalį, kai nekilnojamasis daiktas, esantis ne jo savininko žemės sklype, parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas. [...]“

Tyrimo išvados

16. Iš Pareiškėjos skunde Seimo kontrolieriui išdėstyto prašymo (pažymos 3 punktas) matyti, jog Pareiškėja, skųsdama Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmus (neveikimą), siekia, kad būtų išspręsta susidariusi situacija, kai dėl pastatų, esančių adresu [...] ir [...], vidiniame kieme įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės Pareiškėja negali naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu pastatu – parduotuve ir jame vykdyti veiklą. Pareiškėjos įsitikinimu, būtent dėl Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų, kai Savivaldybės administracijos Saugaus eismo komisijos 2016-10-06 sprendimu pastatų [...] vidiniame kieme buvo paliktas horizontalusis žymėjimas, ši teritorija (kiemas) naudojamas tik automobiliams statyti, taip užkertant kelią Pareiškėjai patekti iki jai priklausančio pastato – parduotuvės. Būtent šios Pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės ir yra vertinamos skundo tyrimo metu, turint tikslą nustatyti galimai (ne)buvus Savivaldybės administracijos tarnautojų netinkamus veiksmus ar neveikimą ir atkreipti dėmesį į šią padėtį reglamentuojančias teisės aktų nuostatas. Pirmiausia Seimo kontrolierius pažymi, jog nagrinėjamu atveju situacijos sprendimo galimybės yra neatsiejamai susijusios su aiškiu tam tikrų sąvokų išsiaiškinimu. Turima omeny tai, kad tiek Pareiškėja, tiek institucijos, į kurias dėl skundo aplinkybių kreipėsi Seimo kontrolierius, skirtingai traktuoja teritorijos, sudarančios pastatų [...] ir [...] vidinį kiemą, statusą, o taip pat šios teritorijos priskyrimą skirtingiems subjektams. Remiantis Pareiškėjos nuomone, teritorija šalia pastatų [...] ir [...] yra vidinis ūkinis kiemas, suformuotas Lietuvos Respublikai priklausančiame žemės sklype (pažymos 2.1 punktas). Tuo metu Savivaldybės administracijos pozicija, remiantis šios pažymos 6 punkte išdėstytais paaiškinimais, nėra aiški. Minėtąją teritoriją ji įvardina ir keliu, kuris priklauso Savivaldybei, ir automobilių stovėjimo aikštele, kurios savininkas nėra žinomas. Tačiau pabrėžtina, kad nurodydama vidinio kiemo naudojimo paskirtį Savivaldybės administracija savo 2016-04-04 rašte (pažymos 7.2 punktas) akcentuoja, jog vidinis kiemas yra priskirtas pastatų komplekso [...] ir [...] eksploatavimui. Remiantis NŽT nuomone, ginčo teritorija yra žemės sklypas, skirtas pastatų [...] ir [...] eksploatavimui (pažymos 8.1 punktas) ir nėra viešo naudojimo teritorija (pažymos 4.3 punktas). Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos nuomonę, teritorija, esanti [...], galėtų būti laikoma keliu, tiek kiek savo paskirtimi atitinka minėtą kelio sąvoką (pažymos 10 punktas). Taigi, Seimo kontrolieriaus įsitikinimu, būtent dėl skirtingo teritorijos prie pastatų [...] ir [...] komplekso statuso aiškinimo susidarė situacija, kuri lėmė tam tikrus Savivaldybės administracijos tarnautojų veiksmus bei priimtus sprendimus, tačiau kurie visiškai neatitiko Pareiškėjos įsitikinimų bei turimų interesų dėl šio vidinio kiemo naudojimo. Tam, kad vienareikšmiai apibrėžti teritorijos prie pastatų [...] ir [...] komplekso statusą pirmiausia reikia įvertinti faktinę padėtį bei nekilnojamojo turto, esančio ginčo teritorijoje, teisinį statusą ir priklausomybę. 17. Remiantis tyrimo metu surinktais dokumentais (pažymos 2.5, 4.1, 4.2, 7.1, 7.2, 8.1 punktai), teritorija prie pastatų [...] yra suplanuota detaliaisiais planais. Žemės sklypas pastatui [...] suprojektuotas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2006-07-27 sprendimu Nr. T2-233 patvirtintu detaliuoju planu. Žemės sklypai pastatams [...] suprojektuoti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2010-04-14 direktoriaus įsakymu Nr. AD1-619 patvirtintu detaliuoju planu. Minėtieji 3 žemės sklypai yra suformuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (pažymos 12.4 punktas). Tuo metu žemės sklypas, skirtas pastatų [...] ir [...] eksploatavimui, yra suprojektuotas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2011-11-24 sprendimu Nr. T2-353 patvirtintu detaliuoju planu, tačiau nėra suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas. Šios aplinkybės svarbios tuo, kad nors, Pareiškėjos ir kitų vidinio kiemo naudotojų nuomone (pažymos 2.2 punktas ir 7.5.6 papunktis), ūkinis kiemas yra skirtas visų pastatų komplekso ([...]) naudotojų interesų tenkinimui, tačiau Seimo kontrolierius daro išvadą, kad, remiantis tiek NŽT išvadomis (pažymos 8 punktas), tiek Savivaldybės administracijos išdėstyta pozicija (pažymos 7.2 punktas), tiek aukščiau paminėtų detaliųjų planų sprendiniais, ginčo ūkinis kiemas yra priskirtas tik pastatų [...] ir [...] eksploatavimui. Pastatams [...], kaip minėta, žemės sklypai buvo suprojektuoti kitų detaliųjų planų pagrindu. Ir nors de facto vidiniu ūkiniu kiemu [...] naudojasi visų pastatų [...] savininkai/ naudotojai, tačiau de jure galimybę naudotis šio kiemo teritorija turi tik pastatų [...] ir [...] savininkai/ naudotojai. Svarbu pažymėti ir tai, jog, nepaisant įvairių šio tyrimo metu pateiktų nuomonių, remiantis Kelių įstatymo, Kelių eismo taisyklių, Eismo ribojimo priemonių įrengimo Klaipėdos mieste tvarkos aprašo nuostatomis (pažymos 13.3, 14.1, 14.3 punktai), vidinis ūkinis kiemas prie pastatų [...] ir [...] nelaikytinas nei keliu, nei bendro naudojimo teritorija. Taip pat vidinis kiemas nelaikytinas automobilių stovėjimo aikštele, nors dėl nežinomo subjekto atlikto, o Savivaldybės administracijos palikto galioti, horizontaliojo žymėjimo šis vidinis pastatų kiemas nepagrįstai galėjo būti laikomas automobilių stovėjimo aikštele (pažymos 6, 7.3, 7.4 punktai). Šias išvadas patvirtina tiek Žemės įstatyme įtvirtinta žemės naudotojo sąvoka (pažymos 13.4 punktas), tiek Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklėse apibrėžtos faktiškai naudojamos teritorijos bei tvarkomos teritorijos sąvokos (pažymos 14.2 punktas). Būtent šios teisės aktų nuostatos paaiškina teritorijų planavimo dokumentu prie pastato ar jų grupės suplanuoto žemės sklypo (nors ir neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre) statusą ir jo panaudojimo paskirtį. Vadinasi, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2011 11-24 sprendimu Nr. T2-353 patvirtintu detaliuoju planu suprojektuotas žemės sklypas pastatams [...] ir [...] eksploatuoti turi aiškią savo paskirtį ir gali būti naudojamas ūkinei pastatų [...] ir [...] savininkų/naudotojų veiklai vykdyti. Akcentuotina, kad ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje dėl valstybinės žemės naudojimo teisės įgyvendinimo (pažymos 15.1 ir 15.2 punktai) taip pat konstatuojama, jog teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, yra įstatyminė teisė, o tai užtikrina valstybinės žemės naudotojų (ne tik valstybinės žemės nuomininkų) teisę naudoti jam suteiktą valstybinės žemės sklypą savo veiklai ir gauti iš jo pajamas. Įvertinęs tai, Seimo kontrolierius pabrėžia, kad nepaisant to, jog nagrinėjamu atveju žemės sklypas prie pastatų [...] ir [...] nėra suformuotas bei įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, tai nepaneigia šio žemės sklypo tikslinės naudojimo paskirties (pastatų [...] ir [...] eksploatavimui) bei sąlygoja galimybes jį naudoti tik pastatų [...] ir [...] savininkams/naudotojams pagal poreikius ir jų vykdytiną ūkinę veiklą, tarp jų ir automobilių statymui (pažymos 8.1 punktas). 18. Vertindamas Savivaldybės administracijos tarnautojų veiksmus nagrinėjant Pareiškėjos prašymus panaikinti automobilių statymo tvarką [...] vidiniame kieme, Seimo kontrolierius atkreipia dėmesį, jog Savivaldybės administracija ėmėsi veiksmų susidariusiai situacijai įvertinti bei dėjo pastangas ją spręsti, tačiau akivaizdu, kad tai darė netinkamai, o institucijos sprendimai buvo priimti neturint tam teisinio pagrindo. Tai teigtina remiantis tuo, jog, kaip jau minėta šioje pažymoje, pastatų [...] ir [...] eksploatavimui priskirtas žemės sklypas negalėjo būti laikomas bendrojo naudojimo teritorija, kurioje Savivaldybės administracija, vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymo bei Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatomis (pažymos 6 punktas), galėtų rūpinti saugaus eismo sąlygų užtikrinimu ir savo iniciatyva, nesant pastatams [...] ir [...] priskirto žemės sklypo naudotojų prašymo ir(ar) sutikimo, kieme įrengti eismo ribojimo priemonę – horizontalųjį žymėjimą. Tačiau tyrimo metu nustatyta, kad Savivaldybės administracija ne tik nekreipė dėmesio į neaiškų ir, tikėtina, neteisėtą, Eismo ribojimo priemonių įrengimo Klaipėdos mieste tvarkos aprašo nuostatų (pažymos 14.3 punktas) neatitinkantį, eismo ribojimo priemonių įrengimą vidiniame pastatų [...] kieme, bet ir jį įteisino, palikdama galioti esantį horizontalųjį žymėjimą. Atkreiptinas dėmesys, kad Savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Transporto skyrius atliko kai kurių [...] savininkų/nuomininkų, kurie naudojasi pastatams [...] ir [...] priskirtu vidiniu kiemu, apklausą (pažymos 7.5 punktas su papunkčiais). Tačiau pabrėžtina, kad, remiantis tyrimo metu surinkta informacija (pažymos 12.1 – 12.3 punktai), pastatuose [...] ir [...] esamų patalpų savininkų (nuomininkų) yra daug daugiau, o jų nuomonė dėl vidinio kiemo naudojimo nebuvo išsiaiškinta ir nebuvo įvertinta. Priešingai, buvo pasiremta kiemo naudotojų, kurie net nėra patalpų, esančių pastatuose [...] ir [...], savininkai, išreikštomis pozicijomis. Be to, minėtoji Savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Transporto skyriaus apklausa buvo atlikta jau po Savivaldybės administracijos Saugaus eismo komisijos 2016-10-06 priimto sprendimo ūkiniame kieme palikti horizontalųjį žymėjimą (pažymos 7.4 punktas). Pastebėtina ir tai, kad, Savivaldybės administracijos teigimu, egzistuojanti eismo organizavimo [...] kieme tvarka tenkino daugumą vidinio kiemo naudotojų interesus (pažymos 6 punktas), tačiau tyrimo metu nustatyta, jog iš tikro esama tvarka tenkino tik 2 iš 6 įmonių (kiemo naudotojų) (pažymos 7.5.1 – 7.5.6 papunkčiai). 19. Seimo kontrolierius pažymi, kad Savivaldybės administracijos Saugaus eismo komisijos 2016-10-06 posėdyje priimtas sprendimas pats savaime yra kvestionuotinas, nes, nors pasiūlyta kiemo naudotojams patiems susitarti dėl kiemo naudojimo tvarkos, tačiau tuo pačiu pastatų [...] ir [...] kieme nuspręsta palikti horizontalųjį žymėjimą, kuris nustatė tam tikrą, bet ne pačių kiemo naudotojų priimtą, naudojimosi juo tvarką. Ir nors, skundžiamos institucijos nuomone, Savivaldybės administracijos Saugaus eismo komisijos 2016-10-06 priimtas sprendimas buvo teisingas, nes juo buvo pagerintos eismo sąlygos kieme, išvengta chaotiško automobilių statymo (pažymos 6 punktas), tačiau, Seimo kontrolierius įsitikinimu, Savivaldybės administracija privalėjo vadovautis Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintais savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo, o taip pat veiklos skaidrumo principais (pažymos 13.2 punktas), o ne taikyti „mažesnės blogybės“ principą ir tenkinti tik tam tikrų subjektų (ūkinio kiemo naudotojų) interesus. Pažymėtina, kad Seimo kontrolierius sutinka, jog automobilių parkavimo problema teritorijoje prie pastatų [...] ir [...], kaip ir visoje Klaipėdos miesto teritorijoje, yra labai aktuali, tačiau tai jokiu būdu negali būti pagrindu Savivaldybės administracijai spręsti šią problemą veiksmais ir priemonėmis, kurie teisės aktų pagrindu konkrečiu atveju skundžiamai institucijai nėra leistini. Kitas nagrinėjamam atvejui svarbus aspektas yra tai, jog pastatų [...] ir [...] kieme Savivaldybės administracijos paliktas galioti horizontalusis žymėjimas galiojo tik Savivaldybės administracijos Saugaus eismo komisijos 2016-10-06 priimto sprendimo pagrindu, o Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo, kuriuo būtų buvę pritarta tokiam Savivaldybės administracijos Saugaus eismo komisijos sprendimui, nebuvo priimta. Pažymėtina tai, kad Savivaldybės administracijos Saugaus eismo komisijos nuostatuose (pažymos 14.4 punktas) yra aiškiai nurodyta, jog Savivaldybės administracijos Saugaus eismo komisijos sprendimai yra tik rekomendacinio pobūdžio, o galutinį sprendimą dėl Saugaus eismo komisijos sprendimo įgyvendinimo priima Savivaldybės administracijos direktorius. Pastebėtina, kad Savivaldybės administracija Seimo kontrolieriui nepateikė, o ir iš tyrimo metu surinktos medžiagos nebuvo nustatyta, kad Savivaldybės administracijos direktorius būtų priėmęs įsakymą, kuriuo Savivaldybės administracijos Saugaus eismo komisijos 2016-10-06 posėdyje priimtam sprendimui palikti horizontalųjį žymėjimą būtų pritarta. Taigi, nesant priimto minėtojo Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo, Pareiškėjai ir kitiems pastatų [...] ir [...] kiemo naudotojams, kurie nesutiko su nežinomo subjekto nustatyta eismo organizavimo tvarka, buvo užkirstas kelias tokį Savivaldybės administracijos sprendimą įstatymų nustatyta tvarka apskųsti teismui. Dėl šios priežasties Pareiškėja negalėjo ginti savo manomai pažeistas teises teismine tvarka, o buvo priversta problemos sprendimo būdų ieškoti kreipiantis į NŽT bei Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybą (pažymos 2.8, 2.9, 4.4 punktai). Seimo kontrolierius atkreipia dėmesį, kad, remiantis Eismo ribojimo priemonių įrengimo Klaipėdos mieste tvarkos aprašo 5 punkte įtvirtintomis nuostatomis (pažymos 14.3 punktas), privačiose, nuomojamose arba kitu teisėtu pagrindu suteiktose kitiems asmenims teritorijose eismo ribojimo priemonių įrengimą ir priežiūrą inicijuoja patys teritorijų savininkai (valdytojai): parengia ir suderina eismo organizavimo projektą su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuru; apie eismo ribojimo priemonių įrengimą valdomojoje teritorijoje informuoja Savivaldybės administraciją. Tai patvirtina, kad būtent patys teritorijos, šiuo atveju pastatų [...] ir [...] savininkai, turėjo inicijuoti eismo organizavimo projektą, jį suderinti su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuru ir informuoti Savivaldybės administraciją apie tokių eismo ribojimo priemonių įrengimą. Tačiau tyrimo metu nustatyta, kad techninių eismo organizavimo priemonių įrengimo schemą, galimai, parengė ir su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuru derino pati skundžiama institucija - Savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Transporto skyrius (pažymos 9.1 punktas). Tai dar kartą patvirtina, kad Savivaldybės administracija, neturėdama tam teisinio pagrindo, ėmėsi veiksmų, kurie nagrinėjamu atveju teisės aktų nuostatomis jai nebuvo priskirti. Seimo kontrolieriaus įsitikinimu, jau vien tai sąlygoja išvadą, jog priemonės, kurių ėmėsi Savivaldybės administracija, buvo perteklinės. Taigi, aukščiau paminėtos aplinkybės patvirtina, kad pastatų [...] ir [...] vidiniame kieme esantis horizontalusis žymėjimas, kaip eismo ribojimo priemonė, nėra teisiškai galiojanti, nes buvo įrengta netinkamo subjekto bei nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų. Juo labiau, remiantis tyrimo metu Klaipėdos apskrities VPK pateiktais paaiškinimais bei dokumentais nustatyta, kad dar 2016-10-06 [...] ir [...] vidinio kiemo horizontaliojo ženklinimo schema, pagal kurią statomi automobiliai, buvo atšaukta kaip neatitinkanti Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“ numatytų reikalavimų (pažymos 9.1 punktas). 20. Pareiškėjos skundo tyrimo metu nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad šiuo metu pastatų [...] ir [...] vidiniame kieme esanti eismo organizavimo tvarka neatitinka pastatų [...] ir [...] savininkų interesų ir nėra teisėta. Todėl Seimo kontrolierius konstatuoja, kad, nors pagal Eismo ribojimo priemonių įrengimo Klaipėdos mieste tvarkos aprašo nuostatas savavališkai įrengtas ir (ar) eksploatuojamas eismo ribojimo priemones šalina tokių priemonių savininkai ar šias priemones įrengę asmenys (pažymos 14.3 punktas), tačiau nagrinėjamu atveju tokio asmens (-ų) nenustačius, Savivaldybės administracija, kaip institucija, savo sprendimu palikusi galioti nežinomo subjekto [...] ir [...] kiemo įrengtą horizontalųjį žymėjimą, turi šią eismo ribojimo priemonę pašalinti savo lėšomis. Tai įgyvendinus, pastatų [...] ir [...] savininkams bus užtikrinta teisė savo iniciatyva ir pagal savo poreikius spręsti klausimą dėl vidinio ūkinio kiemo panaudojimo bei galimybės įsirengti eismo ribojimo priemones pagal bendrą sutarimą. 21. Remiantis Pareiškėjos skunde Seimo kontrolieriui suformuluotu prašymu padėti išspręsti susidariusią situaciją, kad būtų panaikinta savavališkai įrengta automobilių stovėjimo aikštelė ir draudžiamais ženklais ribojamas automobilių judėjimas (išskyrus aptarnaujantį transportą) pastatų [...] ir [...] vidiniame kieme, Seimo kontrolierius pažymi, kad, nors Pareiškėja skundėsi dėl jai apribotų galimybių per vidinį ūkinį kiemą patekti prie jai nuosavybės teise priklausančio pastato [...] (unikalus Nr. [...]), tačiau, remiantis aukščiau pateiktomis išvadomis, konstatuotina, jog naudotis ūkiniu kiemu ir kartu su kitais pastatų [...] savininkais spręsti dėl ūkinio kiemo panaudojimo Pareiškėja gali tik kaip pastato– tualeto (unikalus Nr. [...]), esančio adresu [...], savininkė. Tuo metu vertinant Pareiškėjos, kaip pastato [...] savininkės, galimybes patekti per pastatų [...] ir [...] vidinį kiemą iki jai priklausančio pastato [...], pažymėtina, kad tokia Pareiškėjos teisė galėtų būti užtikrinama tik su NŽT sudarius sandorį dėl servituto nustatymo, kaip tai buvo paaiškinta Pareiškėjai NŽT 2017-02-22 rašte Nr. 1SS-(451-(9.5.) (pažymos 8.2 punktas).

22. Atsižvelgiant į tyrimo metu nustatytas aplinkybes ir į pažymos 16-20 punktų išvadas, Seimo kontrolierius konstatuoja, kad, spręsdama klausimą dėl eismo organizavimo tvarkos nustatymo pastatų [...] ir [...] vidiniame kieme, Savivaldybės administracija viršijo vietos savivaldos institucijoms teisės aktuose suteiktus įgaliojimus eismo organizavimo srityje ir tuo pažeidė pastatų [...] ir [...] savininkų teises bei teisėtus jų interesus. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 3 straipsniu ir 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Pareiškėjos skundas pripažintinas pagrįstu.

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS

23. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius pripažįsta UAB „A“ skundą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų, sprendžiant klausimą dėl pastatų komplekso vidiniame kieme įrengtos eismo ribojimo priemonės panaikinimo, pagrįstu.

SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS

24. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui Sauliui Budinui rekomenduoja: 24.1. įpareigoti atsakingų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių tarnautojus imtis visų būtinų veiksmų bei priemonių, kad pastatų [...] ir [...] vidiniame kieme nedelsiant būtų panaikinta eismo ribojimo priemonė - horizontalusis žymėjimas; 24.2. pavesti atsakingam (-iems) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos struktūriniam (-iams) padaliniui (-iams) informuoti pastatuose [...] ir [...] esančių patalpų savininkus dėl galimybių (poreikio) priimti bendrą sprendimą dėl naudojimosi vidiniu kiemu tvarkos nustatymo; 24.3. tuo atveju, jei dauguma pastatuose [...] ir [...] esančių patalpų savininkų pageidautų nustatyti tam tikrą eismo organizavimo tvarką pastatų [...] ir [...] vidiniame kieme ar įrengti tam tikras eismo ribojimo priemones, pavesti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Saugaus eismo komisijai tarpininkauti šio klausimo nagrinėjime, padedant pastatuose [...] ir [...] esančių patalpų savininkams surasti tinkamiausią sprendimo variantą.

Primename, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Seimo kontrolierius        Raimondas Šukys




Informacija apie dokumentą

Dokumento numeris 4D-2017/2-812
Seimo kontrolierius Raimondas Šukys
Data {date_added_value}

Atsisiųsti

Gedimino pr. 56, 01110 Vilnius
+370 706 65105 (tel.)
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Valstybės biudžetinė įstaiga
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 191759894

 

© Seimo kontrolierių įstaiga
Publikuojant svetainės medžiagą būtina nuoroda į šaltinį