Šiandien prisijungusiųŠiandien prisijungusių60
Vakar prisijungusiųVakar prisijungusių96
Iš viso apsilankėIš viso apsilankė763932

Seimo kontrolierių pažymos

Pradžia Pradžia Paieška Paieška
PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ VALSTYBINĘ MOKESČIŲ INSPEKCIJĄ PRIE FINANSŲ MINISTERIJOS

SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius gavo X (toliau vadinama ir – Pareiškėja) skundą (toliau vadinama – Skundas) dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau vadinama ir – VMI) pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai netinkamai išnagrinėjus jos prašymą.

2. Pareiškėja Skunde pateikia toliau nurodytą informaciją.    2.1. „2011-10-25 Vilniaus m. l apylinkės teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. [...] (toliau vadinama ir – Nutarimas-l) man buvo skirta 2 000 Lt (579,24 Eur) bauda už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK [administracinių teisės pažeidimų kodeksas; toliau vadinama ir – ATPK] 126 str. 4 d., kurios mokėjimas 2011-12-05 Vilniaus m. l apylinkės teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. [...] (toliau vadinama ir – Nutarimas-2) buvo išdėstytas per 2 metų laikotarpį, įpareigojant visą baudą sumokėti iki 2013-10-25, ir nurodytą baudą mokėti į sąskaitą Nr. [...] (baudos įmokos kodas 57813). Kadangi tuo metu buvo susiklosčiusi ypač sunki finansinė padėtis šeimoje (šeima socialiai remtina, mirė sutuoktinis), aš baudą pradėjau mokėti 2016 vasario mėnesį (2016-02-01 – 20 Eur, 2016-02-29 – 20 Eur, 2016-03-31 – 20 Eur, 2016-04-28 – 20 Eur, 2016-05-17 – 20 Eur, 2016-07-01 – 40 Eur, 2016-08-16 – 20 Eur, iš viso: 160 Eur) į sąskaitą Nr. [...] pagal 1001 kodą, kurį nurodė Vilniaus m. l apylinkės teismas (patikslinus pakartotinai prieš pradedant mokėti). Prieš pradėdama mokėti baudą pasiskambinau, o paskui ir nuėjau į Vilniaus m. l apylinkės teismą ir ten man dar kartą patvirtino, kad turiu mokėti įmokos kodu 1001 [...].“ 2.2. „2016 m. vasarą sulaukiau skambučio iš VMI, darbuotoja vardu ir pavarde neprisistatė, ir buvau informuota, kad: „pas mus kabo jūsų vardu“ (tikslios įvardintos sumos neatsimenu), „kokios tai lėšos, permoka?“ Aš atsakiau, kad tai tikrai neįmanoma, nebent gali būti mano mokama bauda už kelių eismo taisyklių pažeidimą pagal Nutarimą Nr. l. VMI darbuotoja atsakė, kad ji nemato jokio pažeidimo, o paskui atsisveikino, ir tuo pokalbis baigėsi. Manęs niekas neįspėjo, neatsiuntė jokio paklausimo ar kitaip neinformavo, kad aš turėčiau sunerimti ir išsiaiškinti šią situaciją.“ 2.3. „2017-04-14 dieną iš antstolių A ir B kontoros [toliau vadinama – Antstolių kontora] [...] gavau 2017-04-06 Nr. S1b-26445 Patvarkymą dėl lėšų arešto ir pervedimo į antstolio sąskaitą, kuriame antstolis nurodo, kad VMI informavo jį, jog aš turiu 160 Eur permoką ir antstolis areštuoja piniginių lėšų sumą – 160 Eur, esančią mano vardu VMI, ir prašo VMI pervesti areštuotas lėšas į depozitinę antstolio sąskaitą. Tą pačią dieną aš paskambinau trumpuoju numeriu 1882 (pokalbis buvo įrašomas) ir paklausiau VMI darbuotojos, kaip suprasti susidariusią situaciją ir kur man kreiptis bei ką daryti. VMI darbuotoja nukreipė mane į Lietuvos kelių policijos tarnybą ir pasakė, kad jie turi parašyti raštą VMI, kad VMI galėtų užskaityti 160 Eur mano už baudą jau sumokėtas pinigines lėšas. Tą pačią dieną aš kreipiausi į Lietuvos kelių policijos tarnybą ir šie paaiškino, jog taip atsitiko, tikėtina, dėl to, kad per laikotarpį nuo tada, kai teismo buvo paskirta mokėti bauda (2011-11 mėn.), iki faktinio baudos mokėjimo termino, t. y., iki 2016 m. vasario, įvyko kažkokie pasikeitimai (mokesčio administratorius keitėsi ar kodai ar pan.), ir kad aš jau ne pirma tokia, tačiau Lietuvos kelių policijos tarnyba niekuo padėti negali, bei nukreipė mane į Vilniaus m. apylinkės teismą, kuris buvo skyręs šią baudą.“ 2.4. „2017-04-26 parašiau prašymą Vilniaus m. l apylinkės teismui ir paprašiau išaiškinti susidariusią situaciją.“ 2.5. „2017-05-06 iš VMI gavau Sprendimą Nr. 331B-35458, kuriuo buvau informuota, kad, vykdant antstolio A 2017-04-06 patvarkymą Nr. 0110/10/03241 areštuoti turtines teises, 2017 04-27 į antstolio depozitinę sąskaitą buvo pervesta 160 Eur VMI administruojamų deklaruojamų mokesčių permoka.“ 2.6. „2017-05-08 gavau iš Vilniaus m. apylinkės teismo 2017-05-02 nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. [...] (toliau vadinama – Nutartis-3), kurioje aiškiai išdėstyta, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 308 str. l d., ATPK 312–316 straipsnius, Vilniaus m. apylinkės teismo 2011-10-25 nutarimu man paskirtą 579,24 Eur dydžio baudą galiu susimokėti iki 2018-10-25. Taip pat teismas šia nutartimi aiškiai išdėstė, kad „baudos surinkimą ir mokėjimų įskaitymus vykdo bei kontroliuoja VMI“ ir kad tai yra VMI kompetencija, o ne teismo. Taip pat teismas nurodė visas VMI bankų sąskaitas, įskaitant ir AB Swedbank sąskaitą Nr. [...], į kurią aš ir vykdžiau mokėjimus.“ 2.7. „2017-05-08 kreipiausi į VMI Klientų aptarnavimo skyrių, pralaukiau eilėje (pagal eilės talonėlio numerį) nuo 14 val. iki 17.25 val., tada priėjusi prie man skirtos darbuotojos buvau iškoneveikta, „kaip aš turėjau sąžinės šitiek laukti, nes jau darbo pabaiga ir jos vaikas dar nepaimtas iš darželio“, tada visiškai nesigilinus į mano situaciją darbuotoja liepė palikti dokumentus, o ji rytoj pasitars su vedėja ir man praneš. Man pareikalavus suregistruoti mano paliekamus raštus buvo pareikšta: „ar turite jūs proto, kitas žmogus po jūsų dar laukia“, ko pasėkoje buvau nustumta į šoną, o prie manęs jau buvo pakviestas sekantis žmogus. Gerai, kad bent jau leido nusifotografuoti paliekamus raštus. Sekančią dieną vėl turėjau eiti į VMI, teko aiškintis susidariusią situaciją su vedėja, kuri nusivedė mane į kitą skyrių ir kartu su savo kolegėmis bandė suprasti, kodėl taip nutiko, ir tai užtruko dar beveik 2 valandas. VMI darbuotojos, reikšdamos nusistebėjimą, nepasitenkinimą ir pasipiktinimą savo kolegų darbu, nusprendė, kad tai VMI klaida, bet, kaip ją ištaisyti, kol kas nežino. Taigi, man pačiai pareikalavus, liepė man parašyti oficialų prašymą išspręsti šitą problemą.“ 2.8. „2017-06-12 gavau iš VMI atsakymą į savo reikalavimą, t. y., 2017-06-07 raštą Nr. (7.2)-46-MPD-6823, ir buvau šokiruota. Rašte lyg niekur nieko išvardinti VMI formalūs veiksmai, ką ir kaip jie darė, jokios atsakomybės už savo veiksmus neprisiima [...]. [...]. VMI rašte pirmą kartą pamačiau, kad teismo paskirtą pagal Nutarimą Nr. l baudą turiu mokėti įmokos kodu 6030, tuo tarpu net ir teismo Nutartyje Nr. l nurodyta, kad šią baudą turiu mokėti įmokos kodu 1001, kaip ir mokėjau. Vien todėl, kad atsakingai ir geranoriškai vykdžiau teismo nurodymus, nors jau seniai buvau visų pamiršta ir „pasimetusi“, pakliuvau į šią situaciją, kurioje iš VMI sužinojau „teisingą“ įmokos kodą po to, kai mano už baudą mokėtos įmokos buvo pervestos antstoliui. Aš tik noriu kaip sąžiningas Lietuvos pilietis susimokėti likusią dalį man skirtos Nutarimu Nr. l baudos [...]. Šiuo metu jokių įmokų neatlieku, nes nepasitikiu jokia institucija ir laukiu kompetentingo išaiškinimo, sprendimo ar konkrečių veiksmų, nes negaliu sau leisti, kad mano sumokėti pinigai būtų naudojami ne pagal paskirtį.“   3. Pareiškėja Skunde prašo: „[...] pateikti kompetentingą išaiškinimą ir sprendimą susidariusioje situacijoje; įpareigoti VMI ištaisyti savo aplaidumo klaidą ir sugrąžinti į mano sąskaitą 160 Eur VMI administruojamų piniginių lėšų sumą, kurie buvo skirti baudos mokėjimui; įpareigoti VMI užskaityti mano jau sumokėtą 160 Eur sumą baudos, skirtos 2011-10-25 d. Vilniaus m. l apylinkės teismo Nutarimu Nr. l už pažeidimą, numatytą [...] ATPK 126 str. 4 d. (visa baudos suma 579,24 Eur (2 000 Lt), kadangi mano šeimai ši suma yra ypač didelė.“

4. Iš Skundo tyrimui pateiktų dokumentų nustatyta: 4.1. Antstolių kontora 2017-04-06 patvarkymu Nr. S1b-26445 areštavo piniginių lėšų sumą 160 Eur, esančią VMI žinioje, priklausančią Pareiškėjai ir paprašė VMI areštuotas lėšas pervesti į Antstolių kontoros depozitinę sąskaitą. Apie patvarkymą informuota Pareiškėja, išaiškinta patvarkymo apskundimo tvarka. 4.2. Vykdant 2017-04-06 Antstolių kontoros patvarkymą Nr. S1b-26445, VMI 2017-04-26 sprendimu Nr. 331B-35458 nuspręsta (sprendimu) Pareiškėjos „mokesčio ir (arba) baudos už administracinį nusižengimą (toliau – bauda už AN) permoka (skirtumu) ar išieškota suma grąžinti neįskaitytą prašomos grąžinti sumos permokos (skirtumo) likutį 160,00 Eur į sąskaitą Nr. [...]“. Sprendime išaiškinta jo apskundimo tvarka. 4.3. VMI Pareiškėją 2017-04-28 raštu informavo apie 160,00 Eur pervedimą į Antstolių kontoros depozitinę sąskaitą. Pateikta sprendimo kopija. 4.4. VMI 2017-06-07 raštu Pareiškėją informavo: „[...] Mokesčių apskaitos informacinėje sistemoje X vardu buvo suformuota mokesčio permoka įmokos kodu 1001 [...]. VMI duomenų apie Pareiškėjai skirtas baudas neturėjo. VMI Mokesčių apskaitos departamentas (toliau vadinama – VMI MAD) informavo Antstolių kontorą apie Pareiškėjos vardu esamą 160,00 Eur mokesčio permoką. [...]. VMI MAD informavo, kad VMI apskaitos kortelėje Pareiškėjos vardu neapmokėtų baudų prievolės 2017-04-26 datai nėra ir nebuvo. [...].“ 4.5. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011-10-25 raštu pateikė 2011-10-25 Nutarimo-1 kopiją bei išaiškino paskirtos baudos mokėjimo terminus bei tvarką (VMI sąskaitą, įmokos kodą 57813). Šiame rašte „įmokos kodas 57813“ užbrauktas  ir  parašyta „1001“.

TYRIMAS IR IŠVADOS   5. Seimo kontrolierius, siekdamas išsiaiškinti Pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos, Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau vadinama – Policijos departamentas), Informatikos ir ryšių departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau vadinama – Informatikos departamentas), prašydamas pateikti paaiškinimus dėl Skundo teiginių bei atsakyti į Seimo kontrolieriaus klausimus.

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

6. VMI Seimo kontrolierių informavo, pateikė dokumentus bei paaiškinimus, iš kurių nustatyta: 6.1. „Nuo 2015-07-01 iš esmės pasikeitė baudų, paskirtų už administracinius teisės pažeidimus, administravimo procesas. VMI pradėjo administruoti baudas, paskirtas nuo 2015-07-01, t. y., tvarkyti šių baudų apskaitą, vykdyti jų įskaitymą asmens turima permoka, spręsti baudų sumokėjimo atidėjimo / išdėstymo klausimus ir inicijuoti jų priverstinį išieškojimą. Baudos už administracinius teisės pažeidimus, paskirtos iki 2015-06-30, turėjo būti administruojamos ir išieškomos iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka.“ 6.2. „Iki 2015-06-30 VMI vykdė tik kitų institucijų paskirtų sumokėtų baudų surinkimą ir paskirstymą valstybės ir savivaldybės biudžetams. Iki 2015-06-30 nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolė buvo pavesta nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui), jeigu nutarimą priima teismai ar administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų – protokolą surašiusiam organui (pareigūnui). Klausimus, susijusius su nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymu, turėjo spręsti nutarimą priėmęs organas (pareigūnas), jeigu nutarimą priima teismai ar administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų – protokolą surašęs organas (pareigūnas).“ 6.3. „Mokesčių, rinkliavų ir kitų įmokų, mokamų į VMI biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, kodų sąraše baudoms už administracinius teisės pažeidimus, paskirtoms iki naujos baudų administravimo tvarkos įsigaliojimo, mokėti buvo numatytas atskiras 6030 įmokos kodas (administracinės baudos, paskirtos pagal policijos pareigūnų surašytus administracinių teisės pažeidimų protokolus, neįskaitant baudų už greičio viršijimą, užfiksuotą stacionaria fiksavimo įranga valstybinės reikšmės keliuose (iki 2015-06-30)), o baudos, paskirtos įsigaliojus naujai baudų administravimo tvarkai, turėjo būti mokamos bendru 1001 įmokos kodu (VMI administruojami deklaruojami mokesčiai ir nuo 2015-07-01 paskirtos baudos už administracinius nusižengimus, mokami vienu įmokos kodu). Informacija apie naują baudų, paskirtų už administracinius pažeidimus, sumokėjimo tvarką buvo ir šiuo metu yra skelbiama elektroniniu adresu https://www.ird.lt/administraciniu-nusizengimu-registras-gyentojams-anr-gwentoiams, http://www.vmi.lt/cms/baudos; http://www.vmi.lt/cms/biudzeto-pajamu-surenkamoji-saskaita.   Taip pat ši informacija VMI 2015-12-03 raštu Nr. (23.4-08) R-8901 ir 2015-12-31 raštu Nr. (20.2-06)R-9589 buvo pateikta valstybės ir savivaldybių institucijoms.“ 6.4. „Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjai Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutarimu 2000 Lt (579, 24 Eur) bauda už administracinį teisės pažeidimą buvo paskirta 2011-10-25 ir šio teismo 2011-12-05 nutarimu 2 metams buvo išdėstytas jos sumokėjimo terminas, įpareigojant visą baudą sumokėti iki 2013-10-25, ji turi būti vykdoma iki įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka, t. y., ji turėjo būti sumokėta iki teismo nustatyto termino teismo nurodytu įmokos kodu 57813, o jos sumokėjimą turėjo kontroliuoti protokolą surašęs organas (pareigūnas).“ 6.5. „Pažymėtina, kad, pagal iki 2015-06-30 galiojusią tvarką, jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų (toliau vadinama – ATPK) kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, protokolą surašęs organas (pareigūnas) šį nutarimą siunčia antstoliui vykdyti, todėl, Pareiškėjai nesumokėjus teismo paskirtos bei išdėstytos baudos iki teismo nurodyto termino, protokolą surašiusiam organui (pareigūnui) atsirado pareiga nutarimą perduoti antstoliui vykdyti.“ 6.6. „Kai 2016 m. vasario mėnesį Pareiškėja pradėjo mokėti 2011-10-25 paskirtą baudą, jau buvo pasikeitę baudų, paskirtų už administracinius teisės pažeidimus, įmokų kodai. Bauda Pareiškėjai buvo paskirta iki 2015-06-30, todėl ji turėjo būti mokama ne bendru įmokos kodu 1001, kaip nurodė Pareiškėja, o įmokos kodu 6030. Apie tai Pareiškėja buvo informuota 2017-04-14 VMI telefonu 1882 jai suteiktos konsultacijos metu ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau vadinama – Vilniaus AVMI) Mokestinių prievolių departamento Vilniaus gyventojų skyriaus 2017-06-07 raštu Nr. (7.2)-46-PD-6823 (toliau vadinama – Raštas).“ 6.7. „[...] anksčiau nurodytos konsultacijos metu Pareiškėja buvo informuota apie VMI mokesčių apskaitos sistemoje (toliau – MAIS) esančią 160 Eur permoką. Kadangi Pareiškėja teigė, kad tai lėšos, skirtos 2011 m. baudos prievolei padengti, sumokėtos teismo nurodytu 1001 įmokos kodu, konsultaciją suteikusi VMI darbuotoja informavo Pareiškėją, kad VMI neturi duomenų apie nurodytos baudos prievolę, nes bauda už administracinį teisės pažeidimą yra paskirta iki įsigaliojo nauja baudų administravimo tvarka ir ji turi būti mokama 6030 arba 6010 įmokos kodu. Pareiškėjai buvo pasiūlyta kreiptis į įstaigą, surašiusią protokolą, t. y., į Lietuvos kelių policijos tarnybą [toliau vadinama ir – LKPT), kad būtų tiksliai nurodyta, kokiu įmokos kodu turi būti mokama pagal šį protokolą paskirta bauda. Taip pat buvo paaiškinta, kad tik pagal Pareiškėjos prašymą įskaičius 1001 įmokos kodu sumokėtas įmokas teisingu, LKPT nurodytu, įmokos kodu, policija matys šias įmokas ir bus pagrindas kreiptis į policiją dėl priverstinio baudos išieškojimo sustabdymo.“ 6.8. „Kadangi iki 2017-04-26 Pareiškėja nebuvo pateikusi prašymo grąžinti (įskaityti) mokesčio ar baudos už administracinį nusižengimą permoką (skirtumą), kurio pateikimo tvarka nustatyta Mokesčio ir baudos už administracinį nusižengimą permokos (skirtumo) ar nepagrįstai išieškotų sumų grąžinimo (įskaitymo) taisyklių 10 punkte, VMI, vykdydama antstolio A 2017-04-06 patvarkymą „Dėl lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą“ Nr. [...] (toliau vadinama – Antstolio patvarkymas) ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso [CPK] 749 straipsnio nustatyta tvarka, 2017-04-26 priėmė sprendimą Nr. 331B-35458 pervesti Pareiškėjos turimą 160 Eur permoką į antstolio A depozitinę sąskaitą. Apie mokesčio permokos pervedimą VM1 prie FM 2017-04-28 raštu Nr. (20.21-06) RMA-6653 informavo Pareiškėją. Atsižvelgiant į tai, kad VMI, vykdydama Antstolio patvarkymą, Pareiškėjos įmokos kodu 1001 sumokėtus 160 Eur pervedė į antstolio patvarkyme nurodytą depozitinę sąskaitą, nėra galimybės įskaityti šią sumą baudai, paskirtai Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011-10-25 nutarimu, padengti.“ 6.9. „Pareiškėja visą baudos sumą turi mokėti į VMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 6030, kaip jai buvo paaiškinta anksčiau minėtos konsultacijos metu bei kaip ji buvo informuota raštu.“ 6.10. „Pareiškėja 2016 m. į VMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT [...] sumokėjo iš viso 160 Eur (2016-02-01 – 20 Eur; 2016-02-29 – 20 Eur; 2016-03-31 – 20 Eur; 2016-04-28 – 20 Eur; 2016-05-17 – 20 Eur; 2016-07-01 – 40 Eur; 2016-08-16 – 20 Eur) įmokos kodu 1001. Kadangi įmokos kodu 1001 yra mokamos ne tik baudos už administracinius teisės pažeidimus, paskirtos po 2015-07-01, bet ir kiti VMI administruojami deklaruojami mokesčiai, o Pareiškėja nebuvo deklaravusi mokėtinų mokesčių, jai nebuvo priskaičiuota mokėti mokėjimo prievolių, ji neturėjo kitų mokestinių nepriemokų, kurias privaloma mokėti įmokos kodu 1001. MAIS apskaitos kortelėje susidarė 160 Eur mokesčių permoka, kurios susidarymo pagrįstumą vertino Vilniaus AVMI, vykdant Antstolio patvarkymą. [...]. Pažymėtina, kad Mokesčių administratoriui įstatymais nėra nustatyta pareigos informuoti mokesčių mokėtoją apie jo turimą permoką ir ji gali būti grąžinama tik mokesčių mokėtojo rašytiniu prašymu. Pareiškėja apie jos turimą permoką buvo informuota 2017-04-14, kai ji kreipėsi į VMI dėl konsultacijos.“ 6.11. „Konsultacijos metu jai taip pat buvo paaiškinta, kad, norint įskaityti klaidingai sumokėtas įmokos kodu 1001 įmokas, reikia pateikti VMI Prašymą grąžinti (įskaityti) mokesčio ar baudos už administracinį nusižengimą permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas (toliau vadinama –Prašymas), kurio pateikimo tvarka nustatyta Mokesčio ir baudos už administracinį nusižengimą permokos (skirtumo) ar nepagrįstai išieškotų sumų grąžinimo (įskaitymo) taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004-12-07. įsakymu Nr. VA-186, 10 punkte.“ 6.12. „Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėja skunde nepateikė pakankamai informacijos apie 2016 m. vasarą „sulauktą skambutį iš VMI“ ir apie jai skambinusią VMI darbuotoją, o VMI yra įrašomi tik pokalbiai konsultavimo telefonu 1882, nustatyti, kokia VMI darbuotoja, kokiu tikslu ir kieno pavedimu skambino, nėra galimybės.“ 6.13. „[...] kadangi rašte nebuvo nurodyta, iš kokio telefono numerio 2017-04-14 buvo skambinta konsultuotis, todėl Mano VMI buvo rastas Pareiškėjos kontaktinis telefono numeris [...]. Patikrinus nurodytos dienos skambučius, pagal šį telefono numerį buvo rasti du pokalbiai. Pirmo pokalbio metu Pareiškėja kreipėsi dėl turimos permokos, apie kurią informavo antstolis. Konsultantė patikrino sistemoje ir patvirtino, kad yra susidariusi 160 Eur permoka. Kadangi Pareiškėja sakė, kad turėjo mokėti atidėtą baudą, o MAIS baudos prievolės užregistruota nebuvo, konsultantė Pareiškėją sujungė su bendrosios informacijos konsultante. Antro pokalbio metu Pareiškėja pasakė, kad bauda buvo paskirta prieš 3 ar 4 metus, su mokėjimo atidėjimu metams ar dvejiems, Pareiškėja baudos sumą pradėjo mokėti pernai. Paminėjo, kad baudą skyrė policija „už teisių netekimą“. Konsultantė paaiškino, kad baudų surinkimo tuo metu, kai Pareiškėjai buvo paskirta bauda, VMI neadministravo (administruoti pradėjo nuo 2015-07-01) ir VMI šios baudos išieškoti antstoliui neperdavė. Konsultantė Pareiškėjai pasiūlė kreiptis į policiją ir išsiaiškinti visą informaciją. Pareiškėja pasakė, kad mokėjo baudos sumą kodu 1001, nes Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nutartyje parašytas įmokos kodas 1001. Specialistė MAIS patikrino pareiškėjos duomenis ir informavo, kad baudos prievolės nėra, t. y., VMI neturi duomenų apie šią baudos prievolę, nes protokolas tikriausiai surašytas pagal seną tvarką (kai VMI neadministravo baudų), taip pat pasakė, kad mato Pareiškėjos sumokėtas įmokas kodu 1001. Konsultantė patarė susižinoti, kokiu įmokos kodu, ar 6030, ar 6010, reikėjo mokėti įmokas, o susižinojus užpildyti prašymą įskaityti įmokas, sumokėtas įmokos kodu 1001, teisingu kodu. Kai įmokos bus įskaitytos, policija matys tas įmokas. Konsultantė paaiškino, kad Pareiškėja su mokėjimo kvitais turėtų kreiptis į instituciją, surašiusią protokolą, kad būtų stabdomi išieškojimo veiksmai. Pareiškėja dar kartą pasitikslino, ar turi kreiptis į policiją ir ar jie viską ir turėtų sutvarkyti dėl išieškojimo perdavimo antstoliui. Konsultantė tai patvirtino.“ 6.14. „Pareiškėja 2017-05-08 kreipėsi į Vilniaus AVMI Mokestinių prievolių departamento Vilniaus gyventojų skyrių. VMI numato atlikti išsamų aplinkybių, nurodytų rašto 2.7 punkte, įvertinimą bei spręsti klausimą dėl mokesčių mokėtojų aptarnavimo gerinimo. Siekiant užtikrinti, kad VMI gaunami asmenų prašymai būtų vertinami greitai, o juose nurodytos problemos sprendžiamos ne tik suteikiant konsultaciją, o iš esmės, vadovaujantis „vieno langelio principu“, numatoma keisti asmenų aptarnavimo VMI procesą bei paprastinant prašymų pateikimo tvarką. Esant reikalui, numatoma spręsti klausimą dėl atitinkamų teisės aktų pakeitimų inicijavimo.“ 6.15. „Pareiškėjos 2017-05-09 prašymas (reikalavimas) Vilniaus AVMI buvo nagrinėjamas vadovaujantis Asmenų aptarnavimo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje taisyklėmis. Buvo išsamiai tiriamos Pareiškėjos MAIS užregistruotos prievolės bei jų vykdymas. Tačiau, kaip paminėta aukščiau, šios taisyklės atsižvelgiant į šio tiriamo įvykio aplinkybes ir siekiant pagerinti mokesčių mokėtojo aptarnavimą artimiausiu metu bus keičiamos.“ 6.16. „2017-04-26 MAIS turimais duomenimis, Pareiškėjos vardu buvo užregistruota 160 Eur mokesčio permoka, sumokėta įmokos kodu 1001, o neapmokėtų baudų prievolių ji neturėjo. Vilniaus AVMI, vykdydama antstolio patvarkymą, parengė išvadą, kurios pagrindu buvo priimtas sprendimas minėtą permoką pervesti į antstolio nurodytą depozitinę sąskaitą. Apie tai Pareiškėjai buvo pranešta raštu. Ji taip buvo informuota, kokiu įmokos kodu turėjo ir turi mokėti paskirtą baudą. Atkreiptinas dėmesys, kad prašymas pateiktas po VMI 2017-04-26 priimto sprendimo Nr. 331B-35458 grąžinti permokos (skirtumo) likutį 160 Eur į antstolio A sąskaitą ir 2017-04-28 VMI jai pateiktos informacijos dėl mokesčių permokos pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą. Todėl Pareiškėja turėjo galimybę pasinaudoti teise apskųsti VMI prie FM veiksmus teismui.“ 6.17. VMI 2015-12-03 raštu „Institucijoms“ (pagal pridedamą sąrašą) informavo, kad „Nuo 2015-07-01 įsigaliojus Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų registro įstatymui, pradėjo veikti Administracinių teisės pažeidimų registras (toliau – ATPR). [...]. ATPR registruotas baudas už ATP [administraciniai teisės pažeidimai] nuo 2015-07-01 administruoja VMI Mokesčių apskaitos informacinėje sistemoje. [...].“ 6.18. VMI 2015-12-31 raštu (pagal pridedamą sąrašą) institucijas informavo, kad „baudos už administracinius teisių pažeidimus, paskirtos nuo 2015-07-01, toliau mokamos į VMI biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas [...]. Baudos už ATP sumokamos atskiru mokėjimo nurodymu už kiekvieną pažeidimą, Mokėjimo nurodyme būtina nurodyti: [...]; įmokos kodą 1001, [...].“ 6.19. Pareiškėja 2017-05-09 reikalavimu VMI prašė (reikalavo): „susigrąžinti iš Antstolių kontoros 2017-04-27 į antstolio depozitinę sąskaitą pervestą 160 Eur VMI administruojamų piniginių lėšų sumą; užskaityti 160 Eur piniginių lėšų sumą kaip jau sumokėtą dalį baudos, skirtos 2011-10-25 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutarimu [...]; aiškiai nurodyti ir išdėstyti, į kokią tiksliai banko sąskaitą ateityje turiu mokėti likusią baudos dalį, koks turi būti teisingas įmokos kodas, kas turi būti nurodoma mokėjimo paskirtyje, kad ateityje išvengtume tokių nesusipratimų [...].“ VMI 2017-06-07 raštu pateikė Pareiškėjai atsakymą: „VMI Mokesčių apskaitos informacinėje sistemoje X vardu buvo suformuota mokesčio permoka įmokos kodu 1001 (VMI administruojami deklaruojami mokesčiai ir nuo 2015-07-01 paskirtos baudos už administracinius nusižengimus, mokami vienu įmokos kodu). VMI duomenų apie X skirtas baudas neturėjo. [...]. VMI 2017-04-11 iš Antstolių kontoros gavo 2017 04 06 Patvarkymą dėl lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą Nr. [...], kuriame nurodoma areštuoti X (gim. [...]) 160,00 Eur piniginę lėšų sumą. [...]. VMI MAD informavo, kad VMI mokesčių apskaitos kortelėje X vardu neapmokėtų baudų prievolės 2017-04-26 datai nėra ir nebuvo. Pagal gautą Patvarkymą Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamentas 2017-04-24 pateikė VMI Mokesčių apskaitos departamentui (toliau – VMI MAD) išvadą pervesti į antstolio A sąskaitą X vardu esančią mokesčio permoką ir VMI MAD 2017-04-26 parengė sprendimą bei 2017-04-27 pervedė į antstolio sąskaitą mokesčio permoką. [...]. Informuojame, kad mokėjimo paskirtis yra nepildoma. X 2011 10 25 Vilniaus m. apylinkės teismo paskirtą baudą turėjo / turi mokėti įmokos kodu 6030 (administracinės baudos, paskirtos pagal policijos pareigūnų surašytus administracinių teisės pažeidimų protokolus, neįskaitant baudų už greičio viršijimą, užfiksuotą stacionariąja fiksavimo įranga valstybinės reikšmės keliuose (iki 2015-06-30)).“

7. Policijos departamentas informavo, kad „administracinio teisės pažeidimo, kurį padarė Pareiškėja, duomenys į Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registrą buvo suvesti 2011-08-06 [...]. 2015-07-01 reorganizuojant Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registrą į Administracinių teisės pažeidimų registrą visi duomenys buvo perkelti į Administracinių teisės pažeidimų registrą (nuo 2017-01-01 – Administracinių nusižengimų registras). [...]. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-02 nutartyje buvo paaiškinta ne tik baudos sumokėjimo tvarka, tačiau buvo išaiškinta ir teisinės aplinkybės, susijusios su nuobaudos vykdymu.“

8. Informatikos departamentas pranešė, kad „administracinis teisės pažeidimas, padarytas Pareiškėjos, į Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registrą buvo įregistruotas 2011 08 06 [...]. Pažymime, kad 2015-07-01, vykdant Vyriausybės 2014-12-10 nutarimą Nr. 1408 [...], reorganizuojant Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registrą į Administracinių teisės pažeidimų registrą, visi duomenys buvo perkelti į Administracinių teisės pažeidimų registrą (nuo 2017-01-01 – Administracinių nusižengimų registras). Atkreipiame dėmesį į tai, kad vadovaujantis VMI viršininko ir Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2003-02-25 įsakymu Nr. V-57/1B-160 (2016-09-01 įsakymo Nr. VA-113/1B-707 redakcija) [...] administracinės baudos (paskirtos iki 2015-06-30), paskirtos pagal policijos pareigūnų surašytus administracinių teisės pažeidimų protokolus, mokamos į VMI sąskaitą įmokos kodu 6030.“

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

9. Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai 9.1.  Viešojo administravimo įstatyme (toliau vadinama – VAĮ) reglamentuojama: 9.1.1. 2 straipsnis – „14. Prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. 15. Skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti.“ 9.1.2. 19 straipsnis – „1. Administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. 2. Administracinės procedūros dalyviai: asmuo, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, ir viešojo administravimo subjektas, kuris dėl gauto skundo pradėjo administracinę procedūrą.“ 9.1.3. 34 straipsnis – „1. Administracinė procedūra baigiama administracinės procedūros sprendimo priėmimu. Asmeniui, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu pranešama apie priimtą administracinės procedūros sprendimą ir nurodomos faktinės aplinkybės, nustatytos skundo nagrinėjimo metu, teisės aktai, kuriais vadovaujantis priimtas administracinės procedūros sprendimas, ir sprendimo apskundimo tvarka.“ 9.2. Administracinių nusižengimų registro įstatyme reglamentuojama: 9.2.1. 2 straipsnis – „1. Registras sukuriamas reorganizuojant Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių žinybinį registrą, jį pertvarkant į valstybės registrą. 2. Registro nuostatus tvirtina ir Registro veiklos pradžią nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė), priimdama nutarimą.“ 9.2.2. 5 straipsnis – „1. Registro valdytoja yra Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. [...].“ 9.3. Mokesčių administravimo įstatyme (MAĮ) reglamentuojama: 9.3.1. 2 straipsnis – „4. Baudų už administracinius nusižengimus administravimas – mokesčių administratoriaus funkcijų, susijusių su nutarimų ir (ar) administracinių nurodymų skirti baudas už administracinius nusižengimus vykdymu, įgyvendinimas atliekant šių baudų apskaitą, įskaitymą, sumokėjimo atidėjimą ar išdėstymą, priverstinio išieškojimo inicijavimą, priverstinio išieškojimo priežiūrą, priverstinio išieškojimo sustabdymą, priverstinai išieškotų baudų paskirstymą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, šio Įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. [...]. 14. Mokesčių administratorius – už mokesčių administravimą atsakinga valstybės įstaiga ar institucija, turinti įstatymų suteiktus įgaliojimus veikti mokesčių administravimo srityje. 15. Mokesčių administravimas – mokesčių administratoriaus funkcijų įgyvendinimas, taip pat mokesčių ir kituose įstatymuose nustatytų mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo pareigų vykdymas ir teisių įgyvendinimas. 16. Mokesčių administravimo procedūra – mokesčių administratoriaus veiksmai, atliekami įgyvendinant jo funkcijas, taip pat mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo veiksmai, atliekami vykdant pareigas ir naudojantis teisėmis, nustatytomis mokesčių įstatymuose. 17. Mokesčių mokėtojas – asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį. Mokesčių mokėtoju pagal šį Įstatymą laikomas ir mokestį išskaičiuojantis asmuo, tai yra šio Įstatymo nuostatos minėtam asmeniui taikomos taip pat kaip ir mokesčių mokėtojui, išskyrus tiesiogiai numatytus specialius atvejus. Muitų atžvilgiu mokesčių mokėtoju laikomas asmuo, privalantis sumokėti skolą muitinei (skolininkas).“ 9.3.2. 14 straipsnis – „7. Už administracinius nusižengimus Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka paskirtų baudų administravimui ir išieškojimui tiesiogiai taikomi šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 12 punktas, 105 straipsnio 3 dalis, 106 straipsnio 2 dalis, 107 straipsnio 6 dalis, 113 straipsnio 2 ir 5 dalys ir mutatis mutandis yra taikytini šio Įstatymo 26 straipsnis (išskyrus 1 dalies 9 punktą), 84, 85 straipsniai, 87 straipsnio 1 ir 5 dalys, 88 straipsnio 1, 2 ir 7 dalys, 108–112 straipsniai, 113 straipsnio 3 ir 4 dalys, IX, X skyriai, o asmenims, kuriems paskirtos baudos už administracinius nusižengimus, šioje dalyje nurodytų šio Įstatymo straipsnių nuostatos taikomos taip pat kaip ir mokesčių mokėtojams.“ 9.3.3. 26 straipsnis – „7. Už administracinius nusižengimus Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka paskirtų baudų administravimui ir išieškojimui tiesiogiai taikomi šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 12 punktas, 105 straipsnio 3 dalis, 106 straipsnio 2 dalis, 107 straipsnio 6 dalis, 113 straipsnio 2 ir 5 dalys ir mutatis mutandis yra taikytini šio Įstatymo 26 straipsnis (išskyrus 1 dalies 9 punktą), 84, 85 straipsniai, 87 straipsnio 1 ir 5 dalys, 88 straipsnio 1, 2 ir 7 dalys, 108–112 straipsniai, 113 straipsnio 3 ir 4 dalys, IX, X skyriai, o asmenims, kuriems paskirtos baudos už administracinius nusižengimus, šioje dalyje nurodytų šio Įstatymo straipsnių nuostatos taikomos taip pat kaip ir mokesčių mokėtojams.“ 9.3.4. 87 straipsnis – „7. Jei atitinkamo mokesčio įstatyme nenustatyta kitaip, mokesčių administratorius privalo grąžinti mokesčių mokėtojui mokesčio permoką tokia tvarka: 1) mokesčio permoka grąžinama per 30 dienų po rašytinio prašymo grąžinti mokesčio permoką gavimo dienos. Tais atvejais, kai mokesčių administratorius paprašo mokesčių mokėtoją pateikti papildomus dokumentus, 30 dienų terminas skaičiuojamas nuo kitos dienos po pareikalautų dokumentų gavimo dienos. [...].“ 9.3.5. 105 straipsnis – „3. Teisę priverstinai išieškoti laiku nesumokėtą baudą už administracinį nusižengimą mokesčių administratorius įgyja kitą dieną po to, kai pasibaigia Administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnyje numatytas baudos sumokėjimo terminas. Tuo atveju, kai baudos už administracinį nusižengimą mokėjimas buvo atidėtas ar išdėstytas šio Įstatymo ar Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, teisę priverstinai išieškoti laiku nesumokėtą baudą už administracinį nusižengimą mokesčių administratorius įgyja kitą dieną po to, kai nutraukiama mokestinės paskolos sutartis arba pasibaigia baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo, atidėjimo ar išdėstymo terminas.“ 9.3.6. 106 straipsnis – „2. Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka priimti nutarimai skirti baudas priverstine tvarka vykdomi pagal Administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnyje nustatytas procedūras. [...].“ 9.3.7. 107 straipsnis – „6. Baudų už administracinius nusižengimus priverstinio išieškojimo senaties terminas nustatytas Administracinių nusižengimų kodekso 672 straipsnyje.“ 9.3.8. 113 straipsnis – „5. Nesumokėta bauda ar jos dalis pakartotinai gali būti perduota antstoliui priverstinai išieškoti Administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnyje nustatytais atvejais ir tvarka. [...].“ 9.3.9. 144 straipsnis – „Mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą.“ 9.4. Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 309 straipsnyje reglamentuojama: 1) (redakcija, galiojusi iki 2015-06-30): „Klausimus, susijusius su nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymu, sprendžia nutarimą priėmęs organas (pareigūnas), o jeigu nutarimą priima teismai ar administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų, – protokolą surašęs organas (pareigūnas). Nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolė pavedama nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui), o jeigu nutarimą priima teismai ar administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų, – protokolą surašiusiam organui (pareigūnui)“; 2) (redakcija, galiojusi nuo 2015-07-01): „Klausimus, susijusius su nutarimo skirti administracinę nuobaudą (išskyrus nutarimo skirti baudą) vykdymu, sprendžia nutarimą priėmęs organas (pareigūnas), o jeigu nutarimą priima teismai ar administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų, – protokolą surašęs organas (pareigūnas). Klausimus, susijusius su nutarimo skirti baudą vykdymu, išskyrus numatytuosius šio kodekso 307 straipsnyje ir 313 straipsnio ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija. Nutarimo skirti administracinę nuobaudą (išskyrus nutarimo skirti baudą) vykdymo kontrolė pavedama nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui), o jeigu nutarimą priima teismai ar administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų, – protokolą surašiusiam organui (pareigūnui). Nutarimo skirti baudą vykdymo, išskyrus kiek tai susiję su šio kodekso 307 straipsnyje ir 313 straipsnio ketvirtojoje ir penktojoje dalyse numatytais veiksmais, kontrolė pavedama Valstybinei mokesčių inspekcijai. [...] vadovaujantis 2013 11 19 įstatymu Nr. XII-601 (Žin., 2013, Nr. 124-6280) nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015 07 01) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka.“ 9.5. Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintose Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėse (toliau vadinama – Prašymų nagrinėjimo taisyklės) (2015-08-26 nutarimo Nr. 913 redakcija, galiojusi nuo 2015-09-01 iki 2017-11-23) buvo nustatyta: „2. Taisyklių nustatyta tvarka taip pat nagrinėjami asmenų kreipimaisi į institucijas, kai išdėstoma asmens nuostata tam tikru klausimu, pranešama apie institucijos veiklos pagerėjimą ar trūkumus ir pateikiami pasiūlymai, kaip juos ištaisyti, informuojama apie pareigūnų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų (toliau – valstybės tarnautojas), piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, nesusijusius su konkretaus asmens teisėtų interesų ir teisių pažeidimu, atkreipiamas dėmesys į tam tikrą padėtį, kitokie asmenų kreipimaisi į instituciją, išskyrus asmenų skundus ir pranešimus, kurie nagrinėjami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. [...] 4. Taisyklėse vartojamos sąvokos: 4.1. Asmens prašymo nagrinėjimas – institucijos veikla, apimanti asmens prašymo priėmimą, įregistravimą, esmės nustatymą ir atsakymo asmeniui parengimą. 4.2. Atsakymas – atsižvelgiant į prašymo turinį, žodžiu ar raštu asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka suteikiama administracinė paslauga, įteikiama prašomo administracinio akto kopija, nuorašas ar išrašas, išdėstoma institucijos nuomonė apie asmens kritiką, pasiūlymus ar pageidavimus. [...] 8. Asmenų prašymai nagrinėjami pagal institucijos kompetenciją. [...] 47. Atsakymai parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį: [...] 47.2. į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 47.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar nustatyta tvarka kitą nustatytos formos dokumentą, kuriame išreikšta institucijos valia, – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 47.4. į kreipimąsi, kuriame išdėstoma asmens nuostata tam tikru klausimu, pranešama apie institucijos veiklos pagerėjimą ar trūkumus ir pateikiami pasiūlymai, kaip juos ištaisyti, atkreipiamas dėmesys į tam tikrą padėtį, pranešama apie valstybės tarnautojų piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, nesusijusius su konkretaus asmens teisėtų interesų ir teisių pažeidimu, ar kitokį asmens kreipimąsi atsakoma laisva forma. [...]. 50. Atsakyme, kuriame nurodomos atsisakymo suteikti prašomą administracinę paslaugą, informaciją, priimti administracinį sprendimą priežastys, arba institucijos siunčiamame, vadovaujantis Taisyklių 12, 38, 39–42 punktais, pranešime apie asmens prašymo nenagrinėjimo priežastis nurodoma tiksli atsakymo apskundimo tvarka ir institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimas (-ai) ir adresas (-ai), taip pat terminas (-ai), per kurį(-iuos) gali būti pateiktas skundas. [...].“ 9.6. Vyriausybės 2014-12-10 nutarime Nr. 1408 „Dėl administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro reorganizavimo ir administracinių teisės pažeidimų registro nuostatų patvirtinimo“ nustatyta: „1. Reorganizuoti žinybinį registrą – Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registrą, jį pertvarkant į valstybės registrą – Administracinių teisės pažeidimų registrą (toliau – Registras), keičiant registro valdytoją ir tvarkytojus. […] 4. Pavesti: 4.1. Informatikos ir ryšių departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kartu su Policijos departamentu prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iki šio nutarimo 3.1 papunktyje nurodytos Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro reorganizavimo pabaigos perkelti į Registrą Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenis, tvarkomus vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro nuostatais, patvirtintais Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 5-V-28 „Dėl Policijos registruojamų administracinių teisės pažeidimų, išskyrus kelių eismo taisyklių pažeidimus, registro bei Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir eismo įvykių registro reorganizavimo į Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registrą, Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro nuostatų patvirtinimo ir registro veiklos pradžios nustatymo.“ Šiuo Vyriausybės nutarimu patvirtintuose nuostatuose reglamentuota (redakcija, galiojusi iki 2016-12-28): „8. Registro valdytojas yra Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. 9. Registro tvarkytojai yra: 9.1. Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Informatikos ir ryšių departamentas); 9.2. Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas); 9.3. teritorinės ir specializuotos policijos įstaigos (toliau – policijos įstaigos); [...].“ 9.7. Vyriausybės 2016-12-28 nutarimu Nr. 1278 patvirtintuose Administracinių nusižengimų registro nuostatuose (redakcija, galiojanti nuo 2017-01-01) reglamentuojama: „8. Registro valdytojas yra Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. 9. Registro tvarkytojai yra: 9.1. Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Informatikos ir ryšių departamentas); 9.2. Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas); 9.3. apskričių vyriausieji policijos komisariatai, Lietuvos kelių policijos tarnyba, Lietuvos kriminalinės policijos biuras (toliau – policijos įstaigos); [...] 14. Registro objektai yra Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka užfiksuoti administraciniai nusižengimai. Registro objektais taip pat laikomi administraciniai teisės pažeidimai, padaryti iki Administracinių nusižengimų kodekso įsigaliojimo, kurie neperkvalifikuoti į administracinius nusižengimus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka. [...].“ 9.8. VMI viršininko 2003-02-26 įsakymu Nr. V-57/1B-160 patvirtintame Mokesčių, rinkliavų ir kitų įmokų, mokamų į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, kodų sąraše nustatyta: „Administracinės baudos (paskirtos iki 2015 m. birželio 30 d.). Administracinės baudos paskirtos pagal policijos pareigūnų surašytus administracinių teisės pažeidimų protokolus (neįskaitant baudų už greičio viršijimą, užfiksuotą stacionariąja fiksavimo įranga valstybinės reikšmės keliuose) 6030.“ 9.9. VMI viršininko 2004-12-07 įsakymu Nr. VA-186 patvirtintose Mokesčio ir baudos už administracinį teisės pažeidimą permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) taisyklėse (toliau vadinama – Įskaitymo taisyklės; redakcija, galiojusi iki 2015-06-30) nustatyta: „10. Prašymas teikiamas tais atvejais, kai norima: 10.1. VMI administruojamų mokesčių ir (arba) baudų už AN permoka (skirtumu) įskaityti [...]; 10.1.4. VMI neadministruojamus mokesčius, baudas paskirtas pagal MAĮ ar kitus mokesčių įstatymus ar ATP baudas, paskirtas iki 2015 m. birželio 30 dienos (imtinai), kurių įskaitymas Įskaitymo taisyklių nustatyta tvarka automatiškai nevykdomas, ir kitas įmokas, mokamas į VMI biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas; [...]; 10.7. kad būtų grąžintos VMI neadministruojamų, bet į jos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas per didelės ar klaidingai sumokėtos mokesčių ir įmokų sumos. [...].“ 9.10. VMI viršininko 2007-12-17 įsakymu Nr. VA-77 patvirtintose Asmenų aptarnavimo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje taisyklėse (toliau vadinama – Taisyklės) (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2013-11-21) reglamentuojama: „Prašymas – tai raštu, žodžiu, elektroniniu paštu asmens išdėstytas kreipimasis į vadovybę, į valstybės tarnautoją ar darbuotoją, nesusijęs su konkretaus asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu, prašant administracinės paslaugos – išduoti dokumentą ar jo kopiją (nuorašą), patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, nustatytąja tvarka pateikti VMI turimą informaciją, priimti administracinį sprendimą – įsakymą, nurodymą ar kitos formos dokumentą, kuriame išreiškiama VMI valia, atlikti kitus administracinius veiksmus (išskyrus prašymus pateikti informaciją apie save), išdėstant asmens norą, pageidavimą, nuostatą tam tikru klausimu; pranešant apie VMI veiklos privalumus ar trūkumus, valstybės tarnautojų ar darbuotojų piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, kurie susiję su valstybės ar daugelio žmonių, o ne konkretaus asmens, interesų ir teisių pažeidimu; pateikiant pasiūlymus ką nors pagerinti viešojo administravimo srityje, atkreipiant dėmesį į tam tikrą padėtį ir siūlant ką nors patobulinti, pakeisti, nuveikti ar susilaikyti nuo veiklos. [...] 5. Valstybės tarnautojai ir darbuotojai, aptarnaudami asmenis, nagrinėdami prašymus/pranešimus/skundus, privalo vadovautis pagarbos žmogaus teisėms, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo, taip pat įstatymo viršenybės, objektyvumo, nešališkumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, tarnybinio bendradarbiavimo, efektyvumo, subsidiarumo ir „vieno langelio“ principais [...]. 37. Atsakymai dėl išnagrinėtų asmenų prašymų priimti individualų administracinį aktą, išduoti dokumentą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, ar atlikti kitus administracinius veiksmus turi būti įforminami įsakymais, nurodymais, raštais ar kitokiais dokumentais, atitinkančiais prašymo esmę.“ 9.11. VMI viršininko 2007-10-09 įsakymu Nr. VA-66 patvirtintose Konsultacijų ir atsakymų į paklausimus teikimo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje taisyklėse (aktuali redakcija; toliau vadinama – Konsultacijų ir atsakymų taisyklės) nustatyta: „3.2. Bendro pobūdžio informacija ir / ar konsultacija – informacija ir/ar konsultacija, nesietina su informacija (duomenimis) apie paklausėją, kurios laikymą paslaptyje Valstybinė mokesčių inspekcija privalo užtikrinti. 3.3. Informacija – paklausėjui žodžiu ar raštu pateikiamas atsakymas dėl galiojančių mokesčių teisės aktų nuostatų (pvz.: taikomų lengvatų, numatytų mokesčių tarifų ir t. t.) bei kita informacija, reikalinga mokestinėms prievolėms tinkamai vykdyti (pvz.: teisės aktuose išdėstyta mokesčių, apmokestinimo, apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo tvarka, kitos mokestinių procedūrų taikymo nuostatos, taip pat pateiktų dokumentų statusai, būsenos, mokesčių mokėtojų apskaitos kortelės duomenys, informacija iš trečiųjų šaltinių bei informacija apie turimas nepriemokas ir t. t.). [...]. 3.4. Informuojantis padalinys –  VMI prie FM ir/ar AVMI administracijos padalinys, atliekantis mokestinių prievolių administravimą. 3.5. Konsultacija – žodinis (telefonu) ar rašytinis individualaus pobūdžio paaiškinimas dėl asmens paklausime pateikto (-ų) klausimo (-ų), kuris (-ie) susijęs (-ę) su konkretaus paklausėjo mokamų (numatomų mokėti) mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo, mokėjimo ar kitų mokestinių procedūrų, mokesčių teisės aktų ir kitų teisės aktų pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos kompetenciją nuostatų taikymo klausimais. 3.6. Konsultuojantis padalinys –  VMI prie FM administracijos padaliniai, teikiantys konsultacijas paklausėjams. [...] 5. Paklausimus Valstybinei mokesčių inspekcijai paklausėjai gali pateikti tokiais būdais: 5.1. pateikti raštu: 5.1.1. per Mano VMI, užpildę elektroninių paklausimų formą; 5.1.2. atsiųsti paštu (per pašto paslaugų teikėjus); 5.1.3. tiesiogiai VMI prie FM; 5.2. paskambinę konsultavimo telefonais; 5.3. atvykę į AVMI; [...] 7. Visos Mokesčių informacijos centre konsultavimo telefonu teikiamos konsultacijos turi būti įrašomos ir saugomos einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus. 8. Telefonu teikiama tik bendro pobūdžio konsultacija ir informacija. Konsultacija ir informacija, kurios laikymą paslaptyje Valstybinė mokesčių inspekcija privalo užtikrinti, teikiama Taisyklių 11 punkte nustatyta tvarka. 9. Paklausėjo, pageidaujančio konsultacijos telefonu, turi būti prašoma nurodyti savo vardą, pavardę, gyvenamosios vietos adresą (jeigu paklausėjas fizinis asmuo) arba pavadinimą, identifikacinį numerį (kodą), buveinės adresą (jeigu paklausėjas juridinis asmuo). Esant reikalui (kai pagal nustatytą paklausėjų registravimo Valstybinės mokesčių inspekcijos informacinėse sistemose tvarką reikalingas paklausėjo fizinio asmens mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris (kodas)), valstybės tarnautojas ar darbuotojas gali paprašyti paklausėjo identifikacinio numerio (kodo). 10. Paklausėjui pageidaujant, turi būti sudarytos sąlygos išklausyti/gauti jo pokalbio, kuris įvyko per einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, įrašą. Paklausėjas dėl pageidavimo išklausyti/gauti pokalbio įrašą turi kreiptis telefonu į Mokesčių informacijos centrą ir nurodyti, kurios AVMI informuojančiame padalinyje jis pageidauja išklausyti/gauti pokalbio įrašą. AVMI informuojančio padalinio valstybės tarnautojas ar darbuotojas turi susisiekti su paklausėju ir sudaryti sąlygas išklausyti/gauti jo pokalbio įrašą. Pokalbio įrašo popierinė kopija gali būti pateikta tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais, kai tai būtina jų funkcijoms atlikti, arba paklausėjui raštu sutikus ar paprašius. [...] 12. Jeigu paklausėjui iškart suteikti konsultacijos ir/ar informacijos telefonu nėra galimybės (trūksta papildomos informacijos, reikia išsiaiškinti tam tikras aplinkybes arba paklausimas yra sudėtingas, reikalaujantis detalesnės analizės, tyrimo, papildomų duomenų rinkimo), Mokesčių informacijos centro valstybės tarnautojas ar darbuotojas paklausėjui turi pasiūlyti pateikti rašytinį paklausimą dėl konsultacijos pateikimo vienu iš Taisyklių 5.1 punkte nustatytų būdų ir į jį turi būti atsakyta Taisyklių III skyriuje „Konsultacijų teikimas raštu“ nustatyta tvarka. 13. Paklausėjai, kurių gauta konsultacija telefonu netenkina, konsultacijos raštu gali kreiptis vienu iš Taisyklių 5. 1 punkte nurodytų būdų. Rašte turi būti nurodyta tiksli kreipimosi telefonu data, laikas ir telefono numeris, iš kurio buvo skambinta, taip pat argumentai, kodėl netenkina gauta konsultacija telefonu.“

Tyrimui reikšminga teismų praktika

10. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika 10.1. Konstitucinis Teismas savo 2011-06-23 sprendime, be kita ko, yra konstatavęs: „[...]. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinio teisinės valstybės principo negalima aiškinti kaip įtvirtinto tik Konstitucijos preambulėje; neatsiejami konstitucinio teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas; konstitucinis proporcingumo principas yra vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas (inter alia Konstitucinio Teismo 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2010 m. gegužės 28 d., 2010 m. lapkričio 9 d. nutarimai). [...].“ 10.2. Konstitucinis Teismas 2004-12-13 nutarime, priimtame byloje Nr. 51/01-26/02-19/03-22/03-26/03-27/03, konstatavo: „[...] Valstybės tarnyba turi veikti paklusdama tik Konstitucijai ir teisei. Kiekviena valstybės ar savivaldybės institucija, per kurią vykdomos valstybės funkcijos, kiekvienas valstybės tarnautojas turi paisyti teisėtumo reikalavimų. Valstybės tarnautojai turi nepiktnaudžiauti jiems nustatytomis galiomis, nepažeisti teisės aktų reikalavimų. Konstitucinis Teismas 2000-06-30 nutarime konstatavo, kad valstybės institucijos, pareigūnai turi saugoti, ginti žmogaus teises ir laisves; ypač svarbu, kad, vykdydami jiems patikėtas funkcijas, jie patys nepažeistų žmogaus teisių ir laisvių [...]. [...] Konstitucinis Teismas 2004-07-01 nutarime ir 2004-11-05 išvadoje konstatavo, kad Konstitucijoje yra įtvirtintas atsakingo valdymo principas. Valdžios atsakomybė visuomenei – teisinės valstybės principas, kuris įtvirtintas Konstitucijoje nustačius, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms [...] (Konstitucinio Teismo 1999-05-11 nutarimas, 2004-11-05 išvada) [...].“

11. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika 11.1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau vadinama – LVAT) 2017-11-29 nutartyje (administracinė byla Nr. eA-2004-442/2017) konstatuota: „ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalis nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. [...]. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-170/2004). Pagal minėtas procesines teisės normas administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-146-391/2009). Taigi administracinėje byloje ginčo dalyku gali būti ne kiekvienas viešojo administravimo subjekto priimtas aktas, o tik toks administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-934-575/2016; 2017 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-550-525/2017). Mokesčių administravimo įstatymo (toliau ir MAĮ) 144 straipsnyje yra numatyta, kad mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas MAĮ 144 straipsnį, yra nurodęs, kad šiame Mokesčių administravimo įstatymo straipsnyje įtvirtinta mokesčių mokėtojo teisė apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą ta apimtimi, kiek tai susiję su mokesčių mokėtojo teise į teisminę gynybą, turi būti aiškinama sistemiškai atsižvelgiant į Administracinių bylų teisenos įstatymo [...] nuostatas. Aiškinant šias įstatymų nuostatas sisteminiu teisės aiškinimo metodu, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 17 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1238/2011)“; 11.2.  LVAT 2016-09-16 apžvalgoje (Administracinė jurisprudencija. 2016, 30), be kita ko, nurodyta: „Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija gerą administravimą įvardija kaip pagrindinę teisę. [...]. Administracinės taisyklės turi svarbią reikšmę įgyvendinant teisę, įskaitant ir teisę, susijusią su pagrindinių žmogaus teisių apsauga. Administracinė teisė savaime yra svarbus teisių apsaugos veiksnys. Antai, teisė būti išklausytam ir pareiga surinkti pakankamai informacijos (prieš priimant sprendimą) yra neatsiejama įvairių materialiųjų teisių, laiduojamų nacionalinių konstitucijų ir įstatymų, įgyvendinimo dalis. Todėl šios taisyklės gali veikti kaip priemonė tikslui - materialiųjų teisių įgyvendinimui konkrečioje situacijoje - pasiekti. [...] Geras administravimas, įtvirtintas kaip asmenų subjektinė teisė, viešojo administravimo subjektus ne tik įpareigoja paisyti teisinių reikalavimų, bet taip pat suteikia asmenims šios teisės įgyvendinamumo garantiją jų santykiuose su administraciniais organais (Wakefield 2007, 58-59). [...].“  „Viešojo administravimo subjektų veiksmai turi būti aiškūs, nedviprasmiški. Viešojoje teisėje veikiantys įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems yra suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, plečiamas valdymo institucijų kompetencijos aiškinimas yra negalimas (LVAT 2009-04-09 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-476/2009; 2009-12-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1505/2009). „Priimant sprendimą dėl konkretaus prašymo (arba kitokio pobūdžio kreipimosi, nepriklausomai nuo tokio dokumento formos) turi būti veikiama paisant pagrindiniame šalies įstatyme – Konstitucijoje – įtvirtinto, atkartojamo ir Viešojo administravimo įstatyme, principo, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“ (2013-03-05 nutartis administracinėje byloje  Nr. A556-439/2013).“

Tyrimo išvados

12. Atsižvelgus į šio tyrimo metu nustatytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, konstatuotina: 12.1. šio tyrimo metu Seimo kontrolierius nevertino Antstolių kontoros 2017-07-06 patvarkymo Nr. S1b-26445, taip pat VMI 2017-04-26 sprendimo Nr. 331B-35458 pagrįstumo ir teisėtumo. Antstolio procesinių veiksmų bei VMI sprendimo apskundimo tvarka buvo išaiškinta Pareiškėjai minėtuose dokumentuose (pažymos 4.1, 4.2 punktai), Pareiškėja šia teise nepasinaudojo. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 1, 2, 3 straipsnių nuostatas, teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai.  Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK (Civilinio proceso kodeksas) 585 str. 1 dalyje nustatyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti baudas. Jeigu antstolio reikalavimo nevykdo juridinis asmuo, baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui (CPK 585 str. 3 d.). „Pagal CPK 749 str. 4 d. antstolis turi teisę įpareigoti [...] per nustatytą terminą pranešti, kokiu pagrindu ir kokio dydžio turtinė teisė priklauso skolininkui, iš kurio vykdomas išieškojimas ar į kurio turtines teises kiti asmenys reiškia pretenzijas, ar teisme vyksta bylų nagrinėjimas dėl turtinių teisių, ar yra išieškoma iš turtinių teisių. Taigi antstolis gali įpareigoti [...] pranešti, kokiu pagrindu ir kokio dydžio turtinė teisė priklauso skolininkui. Vadovaudamiesi CPK 749 str., antstoliai VMI teikia patvarkymus areštuoti skolininkams priklausančias turtines teises į jiems išmokėtinas mokesčių permokas (šie patvarkymai prilyginami turto arešto aktui). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad antstoliui areštavus skolininko turtines teises į mokesčio permoką, mokesčių administratorius turi teisę tik patikrinti faktinį prievolės įvykdymą, t. y. atlikti patikrinimą mokesčių permokos egzistavimui ir jos realiam dydžiui patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-617/2013)“ (Vilniaus apygardos teismo nutartis 2017-10-03, civ. byla Nr. 2S-810-258/2017). Pažymėtina, kad Seimo kontrolieriai nesprendžia ginčų dėl teisės; 12.2. Seimo kontrolieriaus kompetencijai priskirta tirti skundus dėl pareigūnų biurokratizmo ir piktnaudžiavimo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 73 straipsnis). Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 12 straipsnio nuostatomis, Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje. Vadovaujantis Seimo kontrolierių įstatymo 2 straipsnio nuostatomis, biurokratizmas – tokia pareigūno veika, kai vietoj reikalų sprendimo iš esmės laikomasi nereikalingų ar išgalvotų formalumų, nepagrįstai atsisakoma spręsti pareigūno kompetencijai priklausančius klausimus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas bei kitaip blogai ar netinkamai valdoma (atsisakoma informuoti asmenį apie jo teises, sąmoningai pateikiamas klaidinantis ar netinkamas patarimas ir t. t.). Biurokratizmu taip pat laikomas toks pareigūnų darbas, kai nevykdomi arba blogai vykdomi įstatymai ar kiti teisės aktai. Piktnaudžiavimas – tokie pareigūno veiksmai ar neveikimas, kai jam suteikti įgaliojimai naudojami ne pagal įstatymus bei kitus teisės aktus arba savanaudiškais tikslais ar dėl kitokių asmeninių paskatų (naudojimosi tarnybine padėtimi, keršto, pavydo, karjerizmo, neteisėtų paslaugų teikimo ir t. t.), taip pat tokie pareigūno veiksmai, kai viršijami suteikti įgaliojimai ar savavaliaujama; 12.3. nagrinėjamu atveju: 12.3.1. Pareiškėja skundžiasi VMI pareigūnų veiksmais, kurie, jos teigimu, „neįspėjo, neatsiuntė jokio paklausimo ar kitaip neinformavo, kad turėčiau sunerimti“, ir 160 Eur, skirtų baudai apmokėti, pervedė į Antstolių kontoros depozitinę sąskaitą; 12.3.2. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011-10-25 Nutarimu-1 Pareiškėjai administracinio teisės pažeidimo byloje buvo skirta 2000 Lt bauda, kurios mokėjimas to paties teismo 2011-12-05 Nutarimu-2 buvo išdėstytas dviejų metų laikotarpiui (pažymos 2.1 punktas), t. y., iki 2013-10-25. Pareiškėja šią baudą pradėjo mokėti tik 2016 metų vasario mėnesį (pažymos 2.1 punktas) ir iki 2016 metų rugsėjo mėnesio sumokėjo 160 Eur pagal 1001 įmokos kodą. Kaip teigia Pareiškėja, prieš pradėdama mokėti, Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme išsiaiškino, kokiu kodu mokėti baudą, ir būtent teisme jai nurodė, kad mokant baudą reikia nurodyti įmokos kodą 1001. Seimo kontrolierius negali nei paneigti, nei patvirtinti šios informacijos (pažymos 2.1, 4.5 punktai) bei to, kas ir kodėl Pareiškėjai nurodė, kad baudą reikia mokėti pagal 1001 įmokos kodą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad per laikotarpį nuo 2011-10-25 iki 2013-10-25 Pareiškėja nė vieno mokėjimo neatliko (nepateikta informacija, ar ji apie tai informavo protokolą surašiusį pareigūną). Pirmos Pareiškėjos įmokos buvo gautos tik 2016 m. vasario mėnesį. Per tą laikotarpį (nuo 2011 m. iki 2016 m.) pasikeitė ir baudų įmokų kodai, ir baudų administravimo tvarka: 1) iki 2015-06-30 priimtų nutarimų skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolė buvo pavesta nutarimą priėmusiam pareigūnui; jeigu nutarimą priima teismai – protokolą surašiusiam pareigūnui (pažymos 9.4 punktas). VMI vykdė tik kitų institucijų paskirtų ir sumokėtų baudų surinkimą bei paskirstymą valstybės ir savivaldybių biudžetams; 2) tik nuo 2015-07-01 už administracinės teisės pažeidimus paskirtos baudos yra administruojamos (tvarkoma apskaita, vykdomas jų įskaitymas asmens turima permoka, sprendžiami baudų atidėjimo / išdėstymo klausimai, sprendžiama dėl jų priverstinio išieškojimo) per VMI Mokesčių apskaitos informacinę sistemą (pažymos 9.4 punktas); 12.3.3. VMI: 1) gavusi Antstolių kontoros 2017-02-14 patvarkymą „Dėl informacijos suteikimo“ su prašymu „patikrinti ir informuoti ar skolininkai, nurodyti pridėtame faile, [...] turi VMI mokesčių ir/ ar kitų rinkliavų permoką“, 2017-03-17 raštu prašomą informaciją pateikė. Gavusi Antstolių kontoros 2017-04-06 patvarkymą „Dėl lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą“ su prašymu „pervesti areštuotas lėšas į antstolio [...] depozitinę sąskaitą [160 Eur]“, 2017-04-26 priėmė sprendimą turimą 160 Eur permoką pervesti į Antstolių kontoros depozitinę sąskaitą. Apie priimtą sprendimą Pareiškėja informuota 2017-04-28 raštu, jai pateikta sprendimo kopija. Pažymėtina, kad VMI, vadovaujantis CPK 585, 749 straipsnių nuostatomis, privaloma vykdyti antstolių patvarkymus. Vadovaujantis MAĮ 144 straipsniu, mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą, taigi Pareiškėja turėjo teisę apskųsti VMI sprendimą teisės aktų nustatyta tvarka (sprendime išaiškinta apskundimo tvarka); 2) gavusi Pareiškėjos 2017-05-09 reikalavimą (pažymos 6.19 punktas), jį išnagrinėjo vadovaujantis Taisyklių nuostatomis (pažymos 9.10 punktas), 2017-06-07 raštu Pareiškėjai pateikė atsakymą (pažymos 6.19 punktas), kuriame paaiškino, kokį kodą Pareiškėja turi nurodyti mokėdama paskirtą baudą. Pažymėtina, kad Pareiškėja prašė priimti sprendimą, t. y., įskaityti 160 Eur piniginių lėšų sumą kaip jau sumokėtą dalį baudos, skirtos 2011-10-25 Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo Nutarimu-1. Vadovaujantis Prašymų nagrinėjimo taisyklių nuostatomis (pažymos 9.5 punktas), jeigu atsisakoma priimti administracinį sprendimą, nurodoma tiksli atsakymo apskundimo tvarka. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, pagal Prašymų nagrinėjimo taisyklių 47 punktą, atsakymai parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį. Teiktina rekomendacija. 12.3.4. dėl VMI teiktų konsultacijų: 1) Pareiškėjai telefonu (Pareiškėjos kontaktiniu numeriu vyko 2 pokalbiai) 2017-04-14 buvo pateikta informacija apie susidariusią 160 Eur permoką, paaiškinta, kad 1001 įmokos kodu sumokėtas įmokas įskaityti teisingu kodu galima tik esant Pareiškėjos prašymui, policija „matys“ įmokas, ir t. t. (pažymos 6.7, 6.13  punktai). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vadovaujantis MAĮ 87 straipsnio, Įskaitymo taisyklių nuostatomis (pažymos 9.3.4, 9.9 punktai), prašymas teikiamas, kai norima įskaityti ATP baudas, paskirtas iki 2015-06-30 dienos (imtinai), kurių įskaitymas Įskaitymo taisyklių nustatyta tvarka automatiškai nevykdomas. Kaip nustatyta, Pareiškėja prašymo iki 2017-04-26 (iki Antstolių kontoros patvarkymo) nepateikė. Tokį reikalavimą (prašymą) ji pateikė tik 2017-05-09, t. y., kai Antstolių kontoros patvarkymu piniginės lėšos (160 Eur suma) buvo areštuotos; 2) dėl Pareiškėjos pateiktų duomenų apie 2016 metų vasarą „sulauktą skambutį iš VMI“ trūkumo VMI negalėjo nustatyti, kokia VMI darbuotoja galimai skambino Pareiškėjai  (pažymos 6.12 punktas) dėl esamos permokos. Seimo kontrolierius negali nei patvirtinti, nei paneigti tiek Pareiškėjos (pažymos 2.2 punktas), tiek VMI pateiktos informacijos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisės aktais mokesčių administratoriui nėra nustatyta pareiga asmeniškai (raštu) informuoti mokesčių mokėtojus apie turimas (susidariusias) permokas. Pažymėtina, kad per e. VMI portalo elektroninių paslaugų sritį Mano VMI prisijungęs mokesčių mokėtojas gali peržiūrėti (pasitikrinti) savo sumokėtas įmokas, priskaičiuotas prievoles ir t. t.; 3) dėl 2017-05-08 Vilniaus AVMI Mokestinių prievolių departamento Vilniaus gyventojų skyriuje 2017-04-14 galimai įvykusio incidento (pažymos 2.7 punktas) VMI atliks aplinkybių tyrimą, numato spręsti klausimą dėl atitinkamų teisės aktų pakeitimo, tikslinti asmenų aptarnavimo VMI procesą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinis Teismas ne kartą savo nutarimuose yra konstatavęs, kad kiekvienas valstybės tarnautojas turi paisyti teisėtumo reikalavimų, valstybės tarnautojai turi nepiktnaudžiauti jiems nustatytomis galiomis, nepažeisti teisės aktų reikalavimų, valstybės institucijos, pareigūnai turi saugoti, ginti žmogaus teises ir laisves, ypač svarbu, kad, vykdydami jiems patikėtas funkcijas, jie patys nepažeistų žmogaus teisių ir laisvių (pažymos 10 punktas). Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija gerą administravimą pripažįsta pagrindine teise. Teisė būti išklausytam ir pareiga surinkti pakankamai informacijos (prieš priimant sprendimą) yra neatsiejama įvairių materialiųjų teisių, laiduojamų nacionalinių konstitucijų ir įstatymų, įgyvendinimo dalis (pažymos 11.2 punktas). Pažymėtina ir tai, kad VMI Taisyklėse nurodyta, jog valstybės tarnautojai ir darbuotojai, aptarnaudami asmenis, nagrinėdami prašymus / pranešimus / skundus, privalo vadovautis pagarbos žmogaus teisėms, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo, taip pat įstatymo viršenybės, objektyvumo, nešališkumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principais. Teiktina su tuo susijusi rekomendacija.

13. Apibendrinus pateiktas išvadas, konstatuotina, kad: 13.1. paskirtų baudų mokėjimo kontrolę VMI vykdo tik nuo 2015-07-01, t. y., administruoja tik baudas, paskirtas nuo 2015-07-01; baudų paskirtų, iki 2015-06-30, mokėjimo kontrolę vykdė / vykdo protokolą surašęs pareigūnas (pažymos 9.4 punktas). Kadangi Pareiškėjai bauda paskirta 2011-10-25 (turėjo būti sumokėta iki 2013-12-05), VMI MAIS nebuvo duomenų apie Pareiškėjos vardu nesumokėtų baudų prievolę ir todėl sistemoje Pareiškėjos vardu suformuota permoka. Pareiškėja laiku nepateikė VMI prašymo įskaityti permoką kaip jau sumokėtą dalį baudos; 13.2. vykdyti Antstolių kontoros patvarkymus VMI įpareigojama CPK nuostatomis (pažymos 12.1 punktas); 13.3. VMI konsultavo Pareiškėją  telefonu, išnagrinėjo jos prašymą (reikalavimą) ir pateikė atsakymą; 13.4. Antstolių kontoros patvarkymo, kuriuo buvo areštuotos piniginės lėšos (160 Eur), ir VMI sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimai nagrinėtini tik teisme. Teisės aktais VMI nėra suteikta teisė panaikinti Antstolių kontoros piniginėms lėšoms uždėtą areštą. Seimo kontrolieriui pagal kompetenciją Seimo kontrolierių įstatymu nesuteikta teisė vertinti / panaikinti Antstolių kontoros patvarkymą bei VMI sprendimą, kartu ir įpareigoti VMI panaikinti savo sprendimą. Taigi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 17 straipsnio 1 dalies punkto („skundą nagrinėti tikslinga kitoje institucijoje), šio straipsnio 4 dalies nuostatomis („jeigu skundo tyrimo metu paaiškėja šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, skundo tyrimas nutraukiamas“), Pareiškėjos skundo tyrimas nutrauktinas.

14. Šio tyrimo metu nustatyta, kad: 14.1. Pareiškėjai iki 2013-12-05 nesumokėjus Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Nutarimu-1 paskirtos baudos, protokolą surašęs pareigūnas / institucija nesiėmė priemonių, kad bauda būtų išieškota priverstinai (pažymos 9.3.5–9.3.8 punktai). Pagal tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatas, iki 2015-06-30 paskirtų baudų mokėjimo kontrolę turėjo / turi vykdyti protokolą surašęs pareigūnas. Policijos departamentui teiktina su tuo susijusi rekomendacija; 14.2. VMI MAI sistemoje yra fiksuojamos baudos už administracinės teisės pažeidimus (VMI jas administruoja nuo 2015-07-01), paskirtos tik nuo 2015-07-01, taigi teisė administruoti baudas už administracinius pažeidimus, paskirtas iki 2015-06-30, jai teisės aktais nesuteikta. VMI teiktina su tuo susijusi rekomendacija.

15. Atkreiptinas Pareiškėjos dėmesys į tai, kad: 15.1. aprašyta situacija susidarė dėl galimo Pareiškėjos neveikimo, laiku nesumokėjus teismo 2011-10-25 Nutarimu-1 paskirtos bei 2011-12-05 Nutarimu-2 išdėstytos mokėti per 2 metų laikotarpį baudos ir apie tai laiku neinformavus protokolą surašiusio pareigūno; 15.2. teisės aktais VMI nėra suteikta teisė permoką įskaityti kaip dalį sumokėtos baudos, nesant Pareiškėjos prašymo (pateikto iki Antstolių kontoros patvarkymo) tuo klausimu; 15.3. vadovaujantis MAĮ nuostatomis, mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą; 15.4. Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

 SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS

16. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia X skundo dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) tyrimą nutraukti.

SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS

17. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14, 17 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius rekomenduoja:

17.1. Policijos generaliniam komisarui atkreipti dėmesį į pažymos išvadas bei tyrimo metu nustatytas aplinkybes, motyvuotai informuoti, kokių veiksmų buvo imtasi, vykdant X 2011-10-25 Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nutarimu paskirtos baudos (2011-12-05 nutarimu išdėstytos sumokėti per 2 metų laikotarpį) mokėjimo kontrolę; kokių veiksmų buvo imtasi Pareiškėjai nesumokėjus baudos; jeigu nebuvo imtasi veiksmų, kodėl, nurodyti motyvuotas priežastis;

17.2. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininkui: 17.2.1. vykdant teisės aktais priskirtas funkcijas vadovautis „gero administravimo, atsakingo valdymo“ principais; 17.2.2. informuoti, ar buvo atliktas Pareiškėjos nurodomų aplinkybių dėl galimai netinkamo jos aptarnavimo 2017-05-08 Vilniaus AVMI Mokestinių prievolių departamento Vilniaus gyventojų skyriuje tyrimas bei vertinimas; jeigu buvo, pateikti išvadas; jeigu nebuvo, kada numatoma tai atlikti; atlikus tyrimą, pateikti išvadas; 17.2.3. atkreipti dėmesį į pažymos išvadas, tobulinti mokesčių mokėtojų aptarnavimo procesą VMI (tikslinant atitinkamus teisės aktus), spręsti klausimą dėl klaidingai įmokėtų įmokų lėšų tvarkymo procedūrų supaprastinimo; 17.2.4. informuoti, kokios priežastys lėmė, kad iki 2015-06-30 skirtos baudos už administracinius teisės pažeidimus nebuvo priskirtos (pasikeitus teisės aktams) administruoti VMI ir nėra matomos MAIS; ar numatoma spręsti šį klausimą iš esmės ir perimti baudų, paskirtų iki 2015-06-30, administravimą; jeigu numatoma, kada, kokių veiksmų šiuo klausimu imtasi (imamasi).

Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašytume pranešti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y., ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

 

Seimo kontrolierių Augustiną Normantą pavaduojantis

Seimo kontrolierius                Raimondas Šukys




Informacija apie dokumentą

Dokumento numeris 4D-2017/1-1661
Seimo kontrolierius Raimondas Šukys
Data {date_added_value}

Atsisiųsti

Gedimino pr. 56, 01110 Vilnius
+370 706 65105 (tel.)
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Valstybės biudžetinė įstaiga
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 191759894

 

© Seimo kontrolierių įstaiga
Publikuojant svetainės medžiagą būtina nuoroda į šaltinį