Šiandien prisijungusiųŠiandien prisijungusių64
Vakar prisijungusiųVakar prisijungusių96
Iš viso apsilankėIš viso apsilankė755401

Seimo kontrolierių pažymos

Pradžia Pradžia Paieška Paieška
PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ LIETUVOS RESPBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJĄ

SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius gavo Lietuvos Respublikos Seimo nario, Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto Sveikatos stiprinimo ir tausojimo reikalų pakomitečio pirmininko, Algimanto Kirkučio persiųstą VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninei (toliau vadinama ir – Ligoninė) atstovaujančio direktoriaus, Gydymo tarybos pirmininko, X (toliau vadinama – Pareiškėjas) ir grupės Ligoninės Gydymo tarybos narių (toliau vadinama – Pareiškėjai) skundą dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau vadinama – Ministerija) pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai netinkamai išnagrinėjus prašymus dėl pritarimo leisti įsigyti medicinos įrangą Respublikinės Klaipėdos ligoninės reikmėms, bei galimai nepagrįstų sprendimų nepritarti medicinos įrangos įsigijimui priėmimo (toliau vadinama – Skundas).

2. Pareiškėjai Skunde pateikia toliau nurodytą informaciją:  

2.1. „Ligoninė 2017-05-15 raštu Nr. (1.27)-53-429 [toliau vadinama – Prašymas-1] kreipėsi Ministeriją prašydama pritarimo įsigyti kompiuterinį tomografą. Prašymas pateiktas, planuojant įsigyti šią įrangą vietoje šiuo metu naudojamo kompiuterinio tomografo, kaip nebeatitinkančio įstaigos poreikių. Ministerija, išnagrinėjusi Ligoninės prašymą, savo 2017-06-06 rašte Nr. (93,3-282)10-4774 „Dėl pritarimo brangios medicinos įrangos įsigijimui“ išdėstytu sprendimu [toliau vadinama – Sprendimas-1] nutarė nepritarti Ligoninės prašymui leisti įsigyti kompiuterinį tomografą už ... Eur įstaigos lėšomis. Sprendimas buvo motyvuotas tuo, kad Ligoninės prašymas neatitiko Brangių medicinos prietaisų įsigijimo tikslingumo vertinimo kriterijaus Nr. 6 „Esamų ir (ar) planuojamų įsigyti tos pačios rūšies brangią medicinos prietaisų eksploatavimo vietų teritorinis išsidėstymas Lietuvoje užtikrina paslaugos prieinamumo tolygumą“ [...] 12 m. eksploatavimo amžiaus ribos“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta).

2.2. „Komentuodami šiuos argumentus, norime pabrėžti, jog šiuo metu naudojamas kompiuterinis tomografas SOMATOM SENSATION (gamintojas SIEMENS) yra pagamintas ir įsigytas 2007 metais, t. y., naudojamas jau 10 metų. Toks laiko periodas, vertinant ypač spartų medicininių technologijų vystymąsi ir su tuo susijusias visiškai kitos kokybės ligų diagnostikos, pacientų saugos galimybes, yra visiškai pakankamas kompiuterinio tomografo technologiniam, fiziniam ir moraliniam nusidėvėjimui. Yra savaime suprantama, jog didesnio (senesnio) eksploatacinio amžiaus prietaisai siejami su didesne nepageidaujamų įvykių ir techninių gedimų rizika, atsarginių dalių trūkumu, didesnėmis remonto ir techninės priežiūros išlaidomis, mažesne tyrimų vaizdinimo kokybe, didesne pacientų apšvita jonizuojančiąja spinduliuote.“

2.3. „Taip pat Ligoninė 2016-11-02 raštu Nr. (1.27)-VS3-913 (toliau vadinama –
Prašymas-2) kreipėsi į Ministeriją prašydama pritarimo įsigyti universalią skaitmeninę rentgenodiagnostinę angiografijos įrangą. Nurodytas prašymas buvo pateiktas dėl Ligoninės planuotos infrastruktūros plėtros, siekiant diagnostikos ir gydymo paslaugų kokybės bei prieinamumo gerinimo.

Ministerija, išnagrinėjusi aukščiau minėtą Ligoninės prašymą, savo 2017-06-14 rašte
Nr. (9.3.3-282)10-5103 „Dėl sprendimo priėmimo“ išdėstytu sprendimu [toliau vadinama – Sprendimas-2) nutarė nepritarti Ligoninės prašymui leisti įsigyti universalią skaitmeninę rentgenodiagnostinę angiografijos sistemą už ... Eur įstaigos lėšomis. Sprendimas buvo motyvuotas tuo, kad Ligoninės prašymas neatitiko Brangių medicinos prietaisų įsigijimo tikslingumo vertinimo kriterijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro
2013-05-03 įsakymu Nr. V-457, 3 ir 6 punktų.“

2.4. „Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2017-08-04 įsakymu Nr. V-944 pakeitė Kardiologijos stacionarinių antrinio ir tretinio lygio paslaugų teikimo specialiųjų reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000-11-09 įsakymu Nr. 664 „Dėl Kardiologijos stacionarinių antrinio ir tretinio lygio paslaugų teikimo specialiųjų reikalavimų aprašo patvirtinimo (toliau vadinama – įsakymas dėl Aprašo pakeitimo), 16.2 papunktį. Įsakymu dėl Aprašo pakeitimo Aprašo 16.2 papunktis, numatantis vieną iš kardiologijos stacionarinių tretinio lygio paslaugų teikimo specialiųjų reikalavimų medicinos priemonėms, pakeistas ir išdėstytas taip: „16.2. angiografus;“ (tuo tarpu iki pakeitimo galiojusi šio papunkčio redakcija buvo: „16.2. angiografijos sistemas“). Taigi įsigaliojus įsakymui dėl Aprašo pakeitimo, tarp kardiologijos stacionarinių tretinio lygio paslaugų teikimo specialiųjų reikalavimų buvo numatyta pareiga asmens sveikatos priežiūros įstaigai turėti angiografą. Atitinkamai, angiografo įsigijimas Ligoninei tapo būtinas ne tik dėl poreikio atlikti tyrimus angiografu, bet ir dėl Ligoninės siekio toliau teikti kardiologijos stacionarines tretinio lygio paslaugas, atitinkant šių paslaugų teikimui teisės aktų keliamus reikalavimus.“

2.5. „Atkreiptinas dėmesys, kad nors vienas iš pagrindinių tokio nepritarimo motyvų yra esą pakankamas tokios įrangos kiekis Klaipėdos apskrityje, tačiau kitą Klaipėdoje esančią ligoninę numatoma aprūpinti brangia (KT, MR) įranga, perkant ją iš ES finansavimo lėšų.“

3. Seimo kontrolieriaus prašoma nustatyti, „ar Ministerijos priimtas sprendimas tikrai yra teisingas.“

4. Skundo tyrimui pateikti dokumentai, iš kurių nustatyta:

4.1. Ministerija 2017-10-12 raštu pateikė atsakymą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Dariui Kaminskui ir Ligoninei:

„Prašymai dėl brangios medicinos įrangos įsigijimo buvo nagrinėjami Valstybės investicijų programos, Europos Sąjungos fondų investicijų ir kitos tarptautinės paramos lėšų paskirstymo bei brangių medicinos prietaisų įsigijimo iš įvairių finansavimo šaltinių koordinavimo šalies mastu komisijos [toliau vadinama – Komisija], vadovaujantis Brangių medicinos prietaisų įsigijimo iš įvairių finansavimo šaltinių koordinavimo šalies mastu tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012-10-22 įsakymu Nr. V-947 „Dėl Brangių medicinos prietaisų įsigijimo iš įvairių finansavimo. šaltinių koordinavimo šalies mastu tvarkos aprašo ir Prašymo dėl pritarimo įsigyti brangų medicinos prietaisą formos patvirtinimo“ [toliau vadinama ir – Tvarkos aprašas], ir Brangių medicinos prietaisų įsigijimo tikslingumo vertinimo kriterijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013-05-03 įsakymu Nr. V-457 „Dėl Brangių medicinos prietaisų įsigijimo tikslingumo vertinimo kriterijų patvirtinimo“ [toliau vadinama ir – Vertinimo kriterijai, Kriterijai], nuostatomis. Pažymėtina, kad apie Ministerijos priimtą sprendimą nepritarti kompiuterinio tomografo įsigijimui Ligoninė buvo informuota 2017-06-06 raštu Nr. (9.3.3-282) 10-4774 „Dėl pritarimo brangios medicinos įrangos įsigijimui“, o apie sprendimą nepritarti universalios skaitmeninės rentgenodiagnostinės angiografijos įrangos įsigijimui – 2017-06-14 raštu Nr. (9.3.3-282) 10-5103 „Dėl sprendimo priėmimo“.

[...] Ligoninės prašymas neatitiko Brangių medicinos prietaisų tikslingumo vertinimo šešto kriterijaus „Esamų ir (ar) planuojamų įsigyti tos pačios rūšies brangių medicinos prietaisų eksploatavimo vietų teritorinis išsidėstymas Lietuvoje užtikrina  paslaugos prieinamumo tolygumą“, o Ligoninėje kompiuterinio tomografo prietaisai yra naudojami mažu intensyvumu (iki 7500 tyrimų per metus), todėl rekomenduojamas minėtų prietaisų eksploatavimo amžius yra 12 metų (Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenys [toliau vadinama – VASPVT arba Tarnyba]). Atkreiptinas dėmesys, kad Ligoninėje yra naudojami 2 kompiuteriniai tomografai (2007 ir 2011 m.), kuriais 2016 m. buvo atlikta 4773 (398 tyrimai per mėnesį) ir atitinkamai 3793 (336 tyrimų per mėnesį) tyrimai per metus (vidutinis tyrimų vidurkis 2015 m., VASPVT duomenimis, 5127 tyrimai per metus arba 427 tyrimai per mėnesį). Taip pat paminėtina, kad Klaipėdos regione kompiuterinės tomografijos paslaugas teikia 7 įstaigos, iš kurių 4 įstaigose laukimo eilė gauti kompiuterinės tomografijos paslaugą buvo nuo 0 iki 9 dienų (Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenys), o kompiuterinių tomografų eksploatavimo vietų teritorinis išsidėstymas yra tankiausias būtent Klaipėdos regione (100 tūkst. gyv. teko 3,4 aparato, o bendras Lietuvos vidurkis 100 tūkst. gyv. yra 2,4 aparato).

[...] Ligoninės prašymas dėl universalios skaitmeninės rentgenodiagnostinės angiografijos įrangos neatitiko Brangių medicinos prietaisų tikslingumo vertinimo trečio kriterijaus „Sveikatos priežiūros įstaigos turimo ir (ar) planuojamo įsigyti tos pačios rūšies brangaus medicinos prietaiso apkrova ne mažesnė kaip Lietuvos vidurkis“ (vidutinis tyrimų skaičius vienu angiografijos aparatu per mėnesį yra 158 tyrimai (VASPVT 2015 m. duomenys), o Ligoninė pirmaisiais metais planuoja atlikti apie 130 procedūrų, tik pasiekus optimalų darbo ritmą, ketina atlikti apie 250 procedūrų) ir šešto kriterijaus „Esamų ir (ar) planuojamų įsigyti tos pačios rūšies brangių medicinos prietaisų eksploatavimo vietų teritorinis išsidėstymas Lietuvoje užtikrina paslaugos prieinamumo tolygumą“ (Klaipėdos regione 100 tūkst. gyventojų tenka l,2 angiografijos aparato, o Lietuvos 2015 m. vidurkis 100 tūkst. gyventojų yra 0,9 angiografo, VASPVT 2015 m. duomenys).

Ligoninė 2017-09-06 raštu Nr. (1.27)-S3-782 „Dėl pritarimo brangios medicinos įrangos įsigijimui“ pakartotinai kreipėsi į Ministeriją su prašymu leisti įsigyti universalią skaitmeninę rentgenodiagnostinę angiografijos įrangą įstaigos lėšomis, motyvuodama tuo, kad įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017-08-04 įsakymas Nr. V-944 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000-11-09 įsakymo Nr. V-664 „Dėl Kardiologijos stacionarinių antrinio ir tretinio lygio paslaugų teikimo specialiųjų reikalavimų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo nustatytas specialusis kardiologijos stacionarinių tretinio lygio paslaugų teikimo reikalavimas asmens sveikatos priežiūros įstaigoms turėti angiografus.

[...] šiuo metu Klaipėdos mieste iš viso yra 5 angiografai, iš kurių 3 yra VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninėje (2004, 2008 ir 2011 m.) ir 2 VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (2005 m. ir 2016 m.), o iš 2016 metais atliktų procedūrų skaičiaus matyti, kad Klaipėdos mieste angiografijos prietaisai buvo naudojami mažu ir vidutiniu intensyvumu ir rekomenduojamas angiografų eksploatavimo amžius yra 10–12 metų (VASPVT duomenys), todėl tikslinga atnaujinti esamus prietaisus pagal poreikį ir paslaugas teikti ten, kur jau yra tam sukurta bazė.

[...] Ūminio galvos smegenų insulto diagnostikos ir gydymo insulto gydymo centruose tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014-01-20 įsakymu Nr. V-40 „Dėl Ūminio galvos smegenų insulto diagnostikos ir gydymo insulto gydymo centruose tvarkos aprašo patvirtinimo“ (su visais pakeitimais), tarp asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kuriose veikia ūminio galvos smegenų insulto diagnostikos ir gydymo insulto gydymo centrai, Ligoninė nėra nurodyta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017-08-03 įsakymu Nr. V-940 „Dėl Sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų ūminio miokardo infarkto be ST segmento pakilimo (TLK-10-AM l 21.4) atveju, prieinamumo gerinimo ir šia liga sergančių pacientų srautų valdymo reikalavimų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014-02-17 įsakymu Nr. V-244 „Dėl Sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų ūminio miokardo infarkto su ST segmento pakilimu atveju, prieinamumo gerinimo ir šia liga sergančių ligonių srautų valdymo reikalavimų patvirtinimo“, Ligoninė taip pat nėra priskirta prie perkutaninės koronarinės intervencijos gydymo centrų.

[...] Klaipėdos mieste veikia po vieną kardiologijos ir insulto gydymo centrą. Paminėtina, kad kardiologijos ir insulto gydymo centrų veikla dar labiau suintensyvės ir sustiprės įsigijus numatytą integruotos sveikatos priežiūros centrams įrangą pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014-07-16 įsakymu Nr. V-815 „Dėl Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–2023 m. veiksmų plano patvirtinimo“ patvirtintą Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–2023 m. veiksmų planą, todėl papildomos angiografijos įrangos pirkimas Klaipėdos regione, šiuo atveju Ligoninėje, nenumatomas.“

TYRIMAS IR IŠVADOS

5. Seimo kontrolierius, siekdamas išsiaiškinti Pareiškėjų nurodytas aplinkybes, kreipėsi į Ministeriją, VASPVT, prašydamas pateikti paaiškinimus dėl Skundo teiginių bei atsakyti į Seimo kontrolieriaus klausimus.

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

6. Ministerija Seimo kontrolierių informavo, pateikė dokumentus bei paaiškinimus, iš kurių nustatyta:

6.1. „[...] prašymai dėl brangios medicinos įrangos įsigijimo buvo nagrinėjami Komisijos [...].“ Pažymėtina, kad Ligoninėje yra naudojami 2 kompiuteriniai tomografai (2007 ir 2011 m.), kuriais 2016 m. buvo atlikta 4773 (398 tyrimai per mėnesį) ir atitinkamai 3793 (316 tyrimų per mėnesį) tyrimai per metus (o tyrimų vidurkis 2015 m., VASPVT duomenimis, yra 5127 tyrimai per metus arba 427 tyrimai per mėnesį). Kompiuterinio tomografo prietaisai Ligoninėje yra naudojami mažu intensyvumu (iki 7500 tyrimų per metus), todėl rekomenduojamas minėtų prietaisų eksploatavimo amžius yra 12 metų (VASPVT duomenimis). Taip pat paminėtina, kad Klaipėdos regione kompiuterinės tomografijos paslaugas teikia 7 įstaigos, iš kurių 4 įstaigose laukimo eilė gauti kompiuterinės tomografijos paslaugą buvo nuo 0 iki 9 dienų (Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis), o kompiuterinių tomografų eksploatavimo vietų teritorinis išsidėstymas yra tankiausias būtent Klaipėdos regione (100 tūkst. gyv. teko 3,4 aparato, o bendras Lietuvos vidurkis 100 tūkst. gyv. yra 2,4 aparato).“

6.2. Remiantis Tvarkos aprašo 11 ir 12 punktais, Komisija, vadovaudamasi Vertinimo kriterijais (t. y., jų visuma, o ne vienu ar keliais kriterijais), įvertina įstaigos prašymą, parengia motyvuotą išvadą dėl pritarimo ar nepritarimo ketinimui įsigyti prietaisą ir ją pateikia sveikatos apsaugos ministrui, o sprendimą dėl pritarimo ar nepritarimo ketinimui įsigyti prietaisą priima sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Komisijos pateiktą išvadą (kuri, kaip jau minėta, teikiama vadovaujantis atitinkamais kriterijais). Kiekvienas iš minėtų kriterijų yra vienodai svarbus, kadangi tik jų visumos pagrindu galima priimti informacija pagrįstą sprendimą dėl pritarimo ar nepritarimo brangaus medicinos prietaiso įsigijimui. Pvz., jeigu esamas brangių medicinos prietaisų eksploatavimo vietų išdėstymas užtikrina paslaugos prieinamumo tolygumą, tai vienareikšmiai rodo tai, kad tokio medicinos prietaiso poreikio nėra, jam įsigyti reikalingos viešosios lėšos būtų panaudotos neracionaliai, todėl nustatytos tokios aplinkybės yra pagrindas nepritarti brangaus medicinos prietaiso įsigijimui. Atsižvelgiant į kompiuterinių tomografų eksploatacijos vietų išsidėstymą Klaipėdos regione, Ligoninės prašymas dėl kompiuterinio tomografo įsigijimo neatitiko Brangių medicinos prietaisų tikslingumo vertinimo 6 kriterijaus „Esamų ir (ar) planuojamų įsigyti tos pačios rūšies brangių medicinos prietaisų eksploatavimo vietų teritorinis išsidėstymas Lietuvoje užtikrina paslaugos prieinamumo tolygumą“.

6.3. „Ligoninė į Ministeriją kreipėsi taip pat ir dėl universalios skaitmeninės rentgenodiagnostinės angiografijos įrangos įsigijimo. Pateiktoje informacijoje teigiama, kad Ligoninė neturi minėtos įrangos, todėl pateikė tik numanomą prietaiso apkrovą, t. y., Ligoninė pirmaisiais metais planuoja atlikti apie 130 procedūrų (pažymėtina, kad vidutinis tyrimų skaičius vienu angiografijos aparatu per mėnesį yra 158 tyrimai (VASPVT 2015 m. duomenimis), o tik pasiekus optimalų darbo ritmą ketina atlikti apie 250 procedūrų. Atkreiptinas dėmesys, kad Klaipėdos regione 100 tūkst. gyventojų tenka 1,2 angiografijos aparato, o Lietuvos 2015 m. vidurkis 100 tūkst. gyventojų yra 0,9 angiografo (VASPVT 2015 m. duomenimis). Kaip jau minėta, remiantis Tvarkos aprašo 11 ir 12 punktais, Komisija, vadovaudamasi sveikatos apsaugos ministro patvirtintais Brangių medicinos prietaisų įsigijimo tikslingumo vertinimo kriterijais (t. y., jų visuma, o ne vienu ar keliais kriterijais), įvertina įstaigos prašymą, parengia motyvuotą išvadą dėl pritarimo ar nepritarimo ketinimui įsigyti prietaisą ir ją pateikia sveikatos apsaugos ministrui, o sprendimą dėl pritarimo ar nepritarimo ketinimui įsigyti prietaisą priima sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Komisijos pateiktą išvadą. Atsižvelgiant į pateiktą numanomą prietaiso apkrovą bei į aparatų išsidėstymą Klaipėdos regione, Ligoninės pateiktas prašymas dėl universalios skaitmeninės rentgenodiagnostinės angiografijos įrangos neatitiko Brangių medicinos prietaisų tikslingumo vertinimo 3 kriterijaus „Sveikatos priežiūros įstaigos turimo ir (ar) planuojamo įsigyti tos pačios rūšies brangaus medicinos prietaiso apkrova ne mažesnė kaip Lietuvos vidurkis“ ir 6 kriterijaus „Esamų ir (ar) planuojamų įsigyti tos pačios rūšies brangių medicinos prietaisų eksploatavimo vietų teritorinis išsidėstymas Lietuvoje užtikrina paslaugos prieinamumo tolygumą“.“

6.4. „[...] rekomenduojamas medicinos prietaiso amžius pagal Brangių medicinos prietaisų įsigijimo tikslingumo vertinimo kriterijus yra kriterijus Nr. 7 „Sveikatos priežiūros įstaigos turimo tos pačios rūšies brangaus medicinos prietaiso eksploatavimo laikas (metais) viršija“ rekomenduojamą, tačiau, jei medicinos prietaisas sugenda, bet yra suremontuojamas ir sėkmingai eksploatuojamas toliau, tokiu atveju į gedimus, ir remontą nėra atsižvelgiama.“

6.5. „Pabrėžiama, kad nagrinėjant prašymus buvo remtasi paskutiniais susistemintais duomenimis, kuriuos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-05-03 įsakymu Nr. V-383 „Dėl medicinos prietaisų instaliavimo, naudojimo ir .priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir VASPVT direktoriaus 2014-07-14 įsakymu Nr. T1-954 „Dėl duomenų apie naudojamus medicinos prietaisus registravimo ir pateikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, renka ir analizuoja VASPVT. Surinkus duomenis apie Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose esančius medicinos prietaisus, VASPVT atlieka galutinę analizę, kurioje išryškėja Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose esančių medicinos prietaisų naudojimo efektyvumas (t. y., apkrovimo vidurkiai), esamas medicinos prietaisų skaičius (t. y., apskaičiuojamas vidutinis medicinos prietaisų skaičius Lietuvos regionuose) bei įvertinamas medicinos prietaisų poreikis atskiruose Lietuvos regionuose.

Atliekant minėtą analizę, papildomai VASPVT remiasi Lietuvos statistikos departamento, Europos statistikos agentūros „Eurostat“, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO/COCIR) ir Kanados radiologų asociacijos rekomendacijomis.

Pažymėtina, kad kasmetinių analizių skaičiai / vidurkiai iš esmės labai mažai kinta arba visai nekinta ir tai nekeistų galutinių sprendimų, kurie buvo grindžiami Klaipėdos regione jau esamais minėtais prietaisais bei jų apkrovimu (pvz., VASPVT 2014 m. duomenimis, Klaipėdos regione kompiuterinių tomografų 100 tūkst. gyv. teko 3,4 aparato, kai bendras Lietuvos vidurkis 100 tūkst. gyv. buvo 2,4 aparato / 2015 m. Klaipėdos regione kompiuterinių tomografų 100 tūkst. gyv. teko taip pat 3,4 aparato, kai bendras Lietuvos vidurkis 100 tūkst. gyv. taip pat buvo 2,4 aparato, t. y., pagal kompiuterinių tomografų ir gyventojų santykinį skaičių, didžiausias rodiklis buvo būtent Klaipėdos regione. Angiografijos aparatų 2014 m. Klaipėdos regione 100 tūkst. gyv. teko 1,2 aparato, kai bendras Lietuvos vidurkis 100 tūkst. gyv. buvo 0,9 aparato (vidutiniškai vienu aparatu buvo atliekama 139,5 tyrimo per mėnesį) / 2015 m. Klaipėdos regione 100 tūkst. gyv. teko 1,2 aparato, kai bendras Lietuvos vidurkis 100 tūkst. gyv. buvo 0,9 aparato (vidutiniškai vienu aparatu buvo atliekama 158 tyrimai per mėnesį). Taip pat pažymėtina, kad remtis naujesniais (pvz., 2016 m. ar 2017 m.) analizės duomenimis nebuvo įmanoma, nes 2016 m. analizė apie Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose esančius medicinos prietaisus ir jų naudojimą VASPVT baigiama tikslinti ir Ministerijai bus teikiama š. m. gruodžio mėn. pabaigoje, o 2017 m. duomenys ir bendra analizė Ministerijai atitinkamai bus pateikta 2018 m. gruodžio mėn. pabaigoje.“

6.6. „Ligoninė Prašymu-1 prašė leisti įsigyti kompiuterinį tomografą už l 000 tūkst. Eur. [...]. Suderinus posėdžio laiką su Komisijos nariais (vadovaujantis Darbo reglamento 8 punktu, posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė Komisijos narių), Komisija Prašymą-l nagrinėjo 2017-05-29 posėdyje ir, atsižvelgus į tai, kad prašymas neatitiko 6 kriterijaus „Esamų ir (ar) planuojamų įsigyti tos pačios rūšies brangių medicinos prietaisų eksploatavimo vietų teritorinis išsidėstymas Lietuvoje užtikrina paslaugos prieinamumo tolygumą“, ir į tai, kad Ligoninėje kompiuterinio tomografo prietaisai yra naudojami mažu intensyvumu, todėl rekomenduojamas prietaiso eksploatavimo amžius yra 12 metų (VASPVT duomenimis), nutarė teikti išvadą sveikatos apsaugos ministrui nepritarti Ligoninės prašymui.

Išvadai Komisijos pirmininkė pritarė 2017-06-05 ir tą pačią dieną minėta išvada perduota sveikatos apsaugos ministrui. Ministerijos galutinis sprendimas priimtas ir Ligoninei pateiktas
2017-06-06 raštu Nr. (9.3.3-282) 10-47743 „Dėl pritarimo brangios medicinos įrangos įsigijimui“.“

6.7. „Ligoninė Prašymu-2 prašė leisti įsigyti universalią skaitmeninę rentgenodiagnostinę angiografijos sistemą įstaigos lėšomis už 800–950 tūkst. Eur. [...]. Suderinus posėdžio laiką su Komisijos nariais (vadovaujantis Darbo reglamento 8 punktu, posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė Komisijos narių), Komisija Prašymą-2 nagrinėjo 2016-11-11 posėdyje ir, vadovaujantis Tvarkos aprašo 10 punktu (Komisija nagrinėja įstaigos prašymą ir prireikus motyvuotai prašo patikslinti teiktą informaciją. Dėl papildomos informacijos arba reikalingos sprendimui priimti informacijos pateikimo Komisija gali kreiptis į Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos arba į kitą reikiamą informaciją turinčią instituciją), nutarė kreiptis papildomos informacijos į Radiologinės pagalbos optimizavimo koordinavimo tarybą (toliau vadinama – Taryba), į Ligoninę bei į VASPVT. Sulaukus Ligoninės (2016-11-14), VASPVT (2016-11-16) ir Tarybos (2016-12-07) prašytos papildomos informacijos, 2016-12-13 posėdyje Prašymas-2 buvo svarstomas pakartotinai. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Tvarkos aprašo 12 punktu, sprendimą dėl pritarimo ar nepritarimo ketinimui įsigyti prietaisą priima sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Komisijos pateiktą išvadą, tačiau, kilus papildomiems klausimams dėl Ligoninėje ketinamų teikti paslaugų nauju perkamu prietaisu, buvo prašoma Ligoninės pateikti išsamesnės informacijos patikslinant ir išsamiai užpildant Prašymo dėl pritarimo įsigyti brangų medicinos prietaisą formos 10 punktą „Įvardyti asmens, sveikatos, priežiūros paslaugas (paslaugos pavadinimas, ambulatorinės / stacionarinės paslaugos, paslaugos lygis), kurioms teikti bus naudojamas planuojamas įsigyti prietaisas“, 11 punktą „Nurodyti, ar tai bus naujos paslaugos; jei taip, nurodyti, ar gautas leidimas teikti naujas stacionarines paslaugas“ ir 15 punktą „Įvardyti profesines kvalifikacijas asmenų, kurie dirbs su planuojamu įsigyti prietaisu. Nurodyti, ar tai bus turimas įstaigos personalas, ar reikia įdarbinti papildomai“ (Ministerijos 2017-01-13 raštas [...]).“

6.8. „Ligoninė 2017-01-17 raštu [...] informavo, kad ketinamu įsigyti aparatu bus teikiamos tretinio lygio paslaugos: radiologijos (stac. / amb.), abdominalinės ir bendrosios chirurgijos (stac. 7 dien. chir.), ginekologijos, urologijos (stac. / dien. chir.), nefrologijos (hemodializės), neurologijos (stac.), neurochirurgijos (stac.), ortopedijos traumatologijos (stac.), pulmonologijos (stac.), otorinolaringologijos (stac.), ir nurodė, kad aparatu dirbs esamas įstaigos medicinos personalas, t. y., gydytojai radiologai (10 gyd. / l0 etatų), abdominalinės chirurgijos gydytojai (6 gyd. / 6 etatai), urologai (l1 gyd. /11 etatų).

Pateikta informacija pakartotinai buvo svarstoma 2017-02-22 posėdyje ir, atsižvelgus į tai, kad trūko konkretesnių duomenų apie numatomas teikti paslaugas, bei norėdama prieiti galutinės išvados dėl norimo įsigyti prietaiso, Komisija dar kartą kreipėsi į Ligoninę ir paprašė pateikti papildomą „informaciją, kokio tipo angiografijos paslaugas Ligoninė numato teikti norimu įsigyti prietaisu, kiek numato teikti skubios ir kiek planinės pagalbos paslaugų. Taip pat buvo prašoma išsamiai aprašyti planuojamas teikti procedūras, nurodyti jų preliminarų skaičių ir kas minėtas procedūras atliks (Ministerijos 2017-03-13 raštas [...]).

Ligoninė 2017-04-14 raštu Nr. (1.27)-S3-344 „Dėl numatomų teikti angiografijos paslaugų“ pateikė informaciją apie numatomas angiografinės sistemos naudojimo sritis ir procedūras bei preliminarų planuojamų procedūrų spektrą ir kiekį. Ši informacija buvo pateikta vertinti specialistams iš universiteto ligoninių.

Paminėtina, kad, teikiant (pvz.) apatinių galūnių angiografijos paslaugas, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos 2016 m. atliko 678 procedūras, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos – 1185 procedūras, o Ligoninė nurodo, kad, įsigijus prietaisą, tokių procedūrų planuoja atlikti apie 200. Be to, Ligoninės pateiktoje informacijoje planuojamų atlikti angiografijos procedūrų skaičius siekia tik 895 procedūras per metus (apie 75 procedūras per mėnesį). Atsižvelgiant į tai, tikėtina, kad norimas įsigyti prietaisas nebus pakankamai apkrautas. Taip pat pažymėtina, kad Ligoninės planuojamas atlikti angiografijos procedūras universiteto ligoninės teikia stacionare. Tuo tarpu Ligoninė pateiktame prašyme dėl brangaus medicinos prietaiso įsigijimo nurodė, kad tai nėra naujos paslaugos ir nereikalingas leidimas teikti naujas stacionarines paslaugas.“

6.9. „Komisija pateiktą informaciją svarstė 2017-05-29 posėdyje ir, atsižvelgusi į pateiktus duomenis, nutarė siūlyti (teikti išvadą) sveikatos apsaugos ministrui nepritarti Ligoninės prašymui leisti įsigyti universalią skaitmeninę rentgenodiagnostinę angiografjos sistemą įstaigos lėšomis už 800–950 tūkst. Eur. Išvadai Komisijos pirmininkė pritarė 2017-06-13 ir tą pačią dieną minėta išvada perduota sveikatos apsaugos ministrui. Ministerijos galutinis sprendimas Ligoninei buvo pateiktas 2017-06-14 raštu Nr. (9.3.3-282) 10-5103 „Dėl sprendimo priėmimo“.“

6.10. „Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Tvarkos aprašo 13 punktu sprendimas dėl pritarimo ar nepritarimo ketinimui įsigyti prietaisą turi būti priimtas ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo įstaigos prašymo gavimo Ministerijoje dienos. Tačiau, jei įstaigos buvo paprašyta patikslinti pateiktą informaciją ar dėl papildomos arba reikalingos sprendimui priimti informacijos kreiptasi į Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar į kitą reikiamą informaciją turinčią instituciją, šiame punkte nurodytas Sprendimo priėmimo terminas skaičiuojamas nuo patikslintos ar papildomos informacijos gavimo Ministerijoje dienos. Tai, ar pateikta visa reikiama sprendimui priimti informacija, kompetentinga spręsti Komisija. Šiuo atveju pažymėtina, kad papildomos informacijos buvo kreiptasi į Ligoninę (į Ligoninę papildomos informacijos buvo kreiptasi 3 kartus), į VASPVT ir į Tarybą. Tai, kad gauta visa reikiama sprendimui priimti informacija, Komisija nustatė 2017-05-29 posėdyje. Atsižvelgdama į tai,
2017-05-29 vykusiame posėdyje Komisija nutarė teikti išvadą ministrui dėl nepritarimo, o galutinis priimtas sprendimas Ligoninei pateiktas 2017-06-14, todėl Ministerija nustatytų prašymo nagrinėjimo terminų nepažeidė.“

6.11. „Ligoninė 2017-09-06 raštu [...] (toliau vadinama – Pakartotinis prašymas) pateikė prašymą leisti įsigyti kompiuterinį tomografą už ... Eur ir universalią skaitmeninę rentgenodiagnostinę angiografjos sistemą įstaigos lėšomis, už ... Eur. [...]. Atsižvelgiant į tai, kad Ligoninės analogiški prašymai jau buvo išnagrinėti ankstesniuose minėtuose Komisijos posėdžiuose bei buvo priimti galutiniai sprendimai, pakartotinai pateikti analogiški prašymai Komisijos nagrinėti nebuvo, nes, remiantis tais pačiais pateiktais duomenimis ir aukščiau minėtais kriterijais, galutinių sprendimu tai nekeistų.

Be to, įvertinus tai, kad stacionarinių kardiologijos paslaugų poreikio Klaipėdos TLK [teritorinės ligonių kasos; toliau vadinama ir – TLK] veiklos zonoje nėra, leidimas VšĮ Respublikinei Klaipėdos ligoninei teikti stacionarinės kardiologijos paslaugas suaugusiesiems 2017-11-15 raštu Nr. (1.1.20-283)10-9131 nebuvo suteiktas. Ministerijos pozicija Ligoninei pateikta 2017-10-12 raštu [...].“

6.12. „Ministerija turi įstatymų leidėjo jai suteiktą kompetenciją priimti sprendimus ir nustatyti sveikatos priežiūros sąlygoms keliamus reikalavimus. Įstatymų leidėjo pavestas uždavinys Ministerijai nustatytomis sveikatos priežiūros sąlygomis privalo būti užtikrinta sveikatos priežiūros paslaugų kokybė, jų efektyvumas ir atitiktis besikeičiančiam ir sparčiai progresuojančiam medicinos mokslui bei medicinos etikos reikalavimams, paslaugos turi tenkinti įrodymais pagrįstos medicinos ir pasaulinės medicinos gerosios praktikos reikalavimus, todėl šiuo atveju yra tikslinga atnaujinti esamus prietaisus pagal poreikį ir paslaugas teikti ten, kur jau yra tam sukurta bazė.“

6.13. „2013 m. pabaigoje – 20l4 m. vyko diskusijos apie reikalavimus ir kriterijus insulto gydymo centrams, remiantis Europos insulto organizacijos (ESO), australų, JAV ir kitomis gairėmis. Įvertinus gerąją kitų šalių patirtį, reikalavimus bei kriterijus insulto gydymo centrams, įgyvendinant Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2012-12-13 nutarimu Nr. XII-51 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 260 punktą, siekdama gerinti sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų ūminio galvos smegenų insulto atveju, kokybę ir jų prieinamumą, Ministerijos 2013 m. inicijuota ir 2014 m. pradėta įgyvendinti bei tęsiama Integruotos sveikatos priežiūros strategija insulto srityje (toliau  vadinama – insulto klasterinės paslaugos) jau pademonstravo savo efektyvumą. Tuo metu Klaipėdos teritorinės ligonių kasos aptarnaujamoje zonoje specializuotas smegenų infarkto (išeminio insulto) gydymo (intraveninės trombolizės procedūrų) paslaugas taikė VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė, kurioje dirbo parengti specialistai, buvo reikiama medicinos įranga, atliekamos ir perkutaninės koronarinės intervencijos.“

6.14. „Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014-01-20 įsakymu Nr. V-40 „Dėl Ūminio galvos smegenų insulto diagnostikos ir gydymo insulto gydymo centruose tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyti asmens sveikatos priežiūros įstaigų (greitosios medicinos pagalbos, stacionarinių, ambulatorinių, medicininės reabilitacijos) koordinuoti veiksmai, standartizuotas gydymas, atitinkantis šiuolaikinius įrodymais grįstos medicinos reikalavimus, ūminio galvos smegenų insulto atveju. 2014 m. pradžioje pradėti steigti insulto gydymo centrai dabar sudaro vientisą 6 centrų nacionalinį tinklą, apimantį visą šalies teritoriją, garantuojantį aukščiausios kokybės gydymą visų šalies regionų gyventojams. Ūminio galvos smegenų insulto atveju, kai reikia atlikti specializuotas smegenų infarkto (išeminio insulto) gydymo procedūras (intraveninę trombolizę, mechaninę trombektomiją), skubią pagalbą organizuoja 6 ASPĮ [asmens sveikatos priežiūros įstaigos]:

1. VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė;

2. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos;

3. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos;

4. VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė;

5. VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė;

6. VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė.

Insulto klasterinės paslaugos padeda sumažinti: hospitalinį mirštamumą bei pagerinti neįgalumo rodiklius. Siekiama, kad pagalba pacientams būtų koncentruota, kad būtų mažinami netolygumai, kad visi insultą patyrė pacientai kuo greičiau galėtų gauti šiuolaikinę kvalifikuotą medicinos pagalbą, leidžiančią sumažinti mirtingumą bei neįgalumą.“

6.15. „Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017-08-03 įsakymu Nr. V-940 „Dėl Sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų ūminio miokardo infarkto be ST segmento pakilimo (TLK-10-AM121.4) atveju, prieinamumo gerinimo ir šia liga sergančių pacientų srautų valdymo reikalavimų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro
2014-02-17 įsakymu Nr. V-244 „Dėl Sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų ūminio miokardo infarkto su ST segmento pakilimu atveju, prieinamumo gerinimo ir šia liga sergančių ligonių srautų valdymo reikalavimų patvirtinimo“, Ligoninė nėra priskirta prie perkutaninės koronarinės intervencijos gydymo centrų.

Atkreiptinas dėmesys, kad Klaipėdos mieste veikia po vieną intervencinės kardiologijos ir insulto gydymo centrą. Paminėtina, kad kardiologijos ir insulto gydymo centrų veikla dar labiau suintensyvės ir sustiprės įsigijus numatytą integruotos sveikatos priežiūros centrams įrangą pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014-07-16 įsakymu Nr. V-815 „Dėl Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–2023 m. veiksmų plano patvirtinimo“ patvirtintą Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–2023 m. veiksmų planą, dėl to papildomos angiografijos įrangos pirkimas Klaipėdos regione, šiuo atveju Ligoninėje, nenumatomas.“

6.16. „2014 m. buvo nutarta revizuoti ir optimizuoti visas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, teikiamas ūminio miokardo infarkto su ST segmento pakilimu atveju, siekiant optimizuoti GMP stočių bei respublikos lygmens ir universitetinių ligoninių darbą, siekiant užtikrinti skubią medicininę pagalbą 24 val. per parą ir švenčių bei poilsio dienomis pagal priskirtas teritorijas, siekiant užtikrinti savalaikes „auksinės valandos“ ir visos šalies gyventojams prieinamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ūminio miokardo infarkto atveju.

[...] parengtas „kardiologijos klasteris“, kuris buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014-02-17 įsakymu Nr. V-244 „Dėl Sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų ūminio miokardo infarkto su ST segmento pakilimu atveju, prieinamumo gerinimo ir šia liga sergančių ligonių srautų valdymo reikalavimų patvirtinimo“. Šiuo įsakymu įvardytos 5 šalies asmens sveikatos priežiūros įstaigos kaip perkutaninės koronarinės intervencijos centrai (toliau vadinama – PKI centrai), priskiriant jiems aptarnaujamas šalies teritorijas ir pavedant asmens sveikatos priežiūros paslaugas ūminio miokardo infarkto atveju teikti 24 val. per parą švenčių ir poilsio dienomis. Tuo metu VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos ir VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos jau teikė reikiamas trečio lygio stacionarines kardiologijos paslaugas ir galėjo užtikrinti šių paslaugų teikimo reikalavimus švenčių ir poilsio dienomis, 24 val. per parą, o VšĮ Respublikinės Panevėžio ir Šiaulių ligoninės turėjo pradėti teikti savo regiono gyventojams, padedant minėtoms universitetų ligoninėms.

Tuo metu Ligoninė neteikė intervencinių kardiologijos paslaugų, o Klaipėdos teritorinės ligonių kasos aptarnaujamoje zonoje šias paslaugas teikė VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė. Koordinuoti šią veiklą buvo pavesta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014-02-11 įsakymu Nr. V-223 „Dėl patologijų integruotos sveikatos priežiūros valdymo tarybos, kardiologijos, onkologijos, insulto ir perinatologijos integruotos sveikatos priežiūros valdymo komitetų sudarymo“ patvirtintam Kardiologijos integruotos sveikatos priežiūros valdymo komitetui (toliau vadinama – Kardiologijos komitetas) (pirmininkas prof. R. Žaliūnas). Šio Komiteto tikslas – kardiologijos integruotos sveikatos priežiūros valdymas šalyje. Minėtas Komitetas šiais metais parengė antrą „kardiologijos klasterį“, vadovaudamasis Europos kardiologų draugijos rekomendacijomis, pagal kurias perkutaninę koronarinę intervenciją dėl ūminių sindromų gali atlikti operatoriai, atliekantys mažiausiai 75 procedūras per metus centre, kuriame atliekama mažiausiai 400 perkutaninės intervencijos procedūrų (PKI) per metus (šaltinis: European Heart Journal (2014) 35,
2541-2619. 2014 ESC/EACTS Guidelines on myocardial revascuiarization). Minėtas klasteris buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017-08-03 įsakymu Nr. V-940 „Dėl Sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų ūminio miokardo infarkto be ST segmento pakilimo
(TLK-10-AM I 21.4) atveju, prieinamumo gerinimo ir šia liga sergančių pacientų srautų valdymo reikalavimų patvirtinimo“ (įsakymas įsigaliojo nuo šių [2017] metų lapkričio l d.).“

6.17. „Ligoninė Ministerijai 2017-09-12 raštu Nr. (1.27)-S3-813 pateikė prašymą dėl leidimo teikti stacionarines kardiologijos paslaugas. Minėtas prašymas išnagrinėtas Leidimų teikti naujo profilio stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, išdavimo / atsisakymo išduoti komisijos (toliau vadinama – Leidimų išdavimo komisija) 2017-11-07 posėdyje. Vadovaujantis Leidimų teikti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamas naujo profilio stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas išdavimo / atsisakymo išduoti tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-12-29 įsakymu Nr. V-l 145 „Dėl leidimų teikti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamas naujo profilio stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas išdavinio / atsisakymo išduoti tvarkos aprašo, komisijos nuostatų ir darbo reglamento patvirtinimo“ 7 punkto nuostatomis, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikė Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“ 2016 m. duomenis: kardiologijos paslaugų vartojimo rodiklis Klaipėdos teritorinės ligonių kasos (toliau vadinama – TLK) veiklos zonoje (16,14) yra 1,32 proc. didesnis už šalies rodiklį (15,93). Vadovaujantis Aprašo 7.1.1 papunkčio nuostatomis darytina išvada, kad kardiologijos stacionarinių paslaugų poreikio Klaipėdos TLK veiklos zonoje nėra. Įvertinus tai, kad stacionarinių kardiologijos paslaugų poreikio Klaipėdos TLK veiklos zonoje nėra, leidimas Ligoninei teikti stacionarines kardiologijos paslaugas suaugusiems 2017-11-15 raštu Nr. (1.1.20-283)10-9131 nesuteiktas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Ligoninė, neturėdama leidimo teikti stacionarines kardiologijos paslaugas suaugusiesiems, negali teikti ir PKI centrams numatytų paslaugų, nes:

1. Stacionarinių kardiologijos paslaugų poreikio Klaipėdos TLK aptarnaujamoje zonoje nėra;

2. Ligoninė neatitinka Sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų ūminio miokardo infarkto be ST segmento pakilimo (TLK-10-AM 121.4) atveju, prieinamumo gerinimo ir šia liga sergančių pacientų srautų valdymo reikalavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
ministro 2017-08-03 įsakymu Nr. V-940 „Dėl Sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų ūminio miokardo infarkto be ST segmento pakilimo (TLK-10-AM I 21.4) atveju, prieinamumo gerinimo ir šia liga sergančių pacientų srautų valdymo reikalavimų patvirtinimo“ nustatytų PKI centrų reikalavimų (5 p.);

3. Klaipėdos regione intervencines kardiologines paslaugas pacientams su miokardo infarktu su ST segmento pakilimu teikia VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė, ir pažymėtina, kad steigti kelis PKI centrus viename Lietuvos mieste nėra ekonomiškai racionalu, kai šių paslaugų poreikis tenkinamas. [...]. Taip pat informuojame, kad 2014–2020 metų Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) fondų investicijos planuojamos ir skiriamos vadovaujantis Stebėsenos komiteto patvirtintais projektų atrankos kriterijais, kurie yra nacionalinio strateginio dokumento – Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–2023 m. veiksmų plano (toliau vadinama – Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–2023 m. veiksmų planas), patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014-07-16 įsakymu Nr. V-815 „Dėl Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–2023 m. veiksmų plano patvirtinimo“, papunkčiai.“

6.18. „Pagal Sergamumo ir pirmalaikio mirtingumo nuo galvos smegenų kraujotakos ligų mažinimo krypties aprašą, investicijos numatomos: VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninei, kuri pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014-01-20 įsakyme Nr. 40 „Dėl Ūminio galvos smegenų insulto diagnostikos ir gydymo insulto gydymo centruose tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatytus reikalavimus vykdo insulto gydymo centro funkcijas ir taiko specializuotą smegenų infarkto (išeminio insulto) gydymą (pagal įsakyme nustatytas teritorijas).

Pagal šią kryptį įstaigai skirtos lėšos įgyvendinant projektą Nr. 08.1.3-CPVA-V-603-01 „Galvos smegenų kraujotakos ligų profilaktikos, diagnostikos ir gydymo paslaugų prieinamumo bei kokybės plėtojimas ir tobulinimas“, kurio veikla yra aukštos kokybės diagnostinės ir gydymo įrangos, skirtos teikti skubiosios (būtinosios) pagalbos paslaugas sergantiesiems ūminiu galvos smegenų insultu, įsigijimas. Taip pat pagal šią kryptį VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninei numatoma skirti lėšas įstaigos teikiamų tretinio lygio stacionarinės medicininės reabilitacijos paslaugų galvos smegenų kraujotakos ligomis sergantiems pacientams, infrastruktūrai modernizuoti (šioms paslaugoms teikti skirtų patalpų rekonstrukcija ir remontas, reikalingos įrangos bei priemonių įsigijimas).“

6.19. „Pagal Tuberkuliozės profilaktikos, diagnostikos ir gydymo efektyvumo didinimo krypties aprašą planuojama, kad projektą įgyvendins VšĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė, kurio metu numatomas infrastruktūros, skirtos tuberkuliozės diagnostikos ir gydymo paslaugų kokybei gerinti, modernizavimas.“

6.20. „Pagal Vaikų sveikatos stiprinimo, ligų profilaktikos bei efektyvaus
gydymo užtikrinimo krypties aprašą, VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninė įgyvendina projektą
Nr. 08.1.3-CPVA-V-612-01 „Specializuotų paslaugų vaikams kokybės gerinimas VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninėje“, kuriuo modernizuojama infrastruktūra, skirta ambulatorinių paslaugų prieinamumo ir kokybės gerinimui.“

6.21. „Pagal Sergamumo ir pirmalaikio mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų mažinimo  krypties aprašą investicijos numatomos VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninei, kuri pagal sveikatos apsaugos ministro 2014-02-17 įsakyme Nr. V-244 „Dėl Sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų ūminio miokardo infarkto su ST segmento pakilimo atveju, prieinamumo gerinimo ir šia liga sergančių ligonių srautų valdymo reikalavimų patvirtinimo“ bei sveikatos apsaugos ministro
2017-08-03 įsakyme Nr. V-940 „Dėl Sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų ūminio miokardo infarkto be ST segmento pakilimo (TLK-10-AMI 21.4) atveju, prieinamumo gerinimo ir šia liga sergančių pacientų srautų valdymo reikalavimų patvirtinimo“ nustatytus reikalavimus vykdo perkutaninės koronarinės intervencijos centro funkcijas ir teikia pagalbą esant ūminiam miokardo infarktui, užtikrinant skubią intervencinę pagalbą 24 val. per parą, švenčių ir poilsio dienomis. Įgyvendinant projektą įstaiga numato įsigyti medicininę įrangą, reikalingą minėtoms paslaugoms teikti.“

6.22. „Įgyvendinant projektą Nr. 08.1.3-CPVA-V-604-01-0001 „Greitosios medicinos pagalbos ir pacientų transportavimo paslaugų prieinamumo pagerinimas sveikatos netolygumais pasižyminčiuose Lietuvos rajonuose“ įstaigoms buvo nupirkti šie GMP tipo automobiliai: VšĮ Klaipėdos universitetinei ligoninei (Rietavo savivaldybės pacientams transportuoti) – A tipo GMP automobilis; VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninei – C tipo GMP automobilis, skirtas pacientams tikslinėse teritorijose transportuoti į insultų gydymo centrus, traumų centrus, į asmens sveikatos priežiūros įstaigas, kuriose atliekama perkutaninė vainikinių arterijų intervencija, ir kitoms būtinoms GMP paslaugoms teikti.“

6.23. „Įvertinus tai, kad Ministerija nuo 2014 m. optimizavo gyvybiškai svarbių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą visos šalies gyventojams, t. y., pradėjo funkcionuoti kardiologijos ir insulto klasteriai įsteigiant brangiai kainuojančius centrus, kuriuose sutelkta brangiausia medicininė įranga paslaugoms teikti ir paslaugas teikia aukštos kvalifikacijos gydytojai specialistai, visų paslaugų teikimas reglamentuojamas aukščiau minėtais ir kitais teisės aktais, akivaizdu, kad ir kitos asmens sveikatos gydymo įstaigos išreiškia norą taip pat teikti minėtas gydymo paslaugas pacientams, tačiau, siekiant užtikrinti šių paslaugų kokybę esamuose centruose, jos turi atitikti teisės aktų nustatytus europinius reikalavimus, keliamus ne tik asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, bet ir specialistams. Be to, Ministerija aktyviai dalyvauja šių gydymo procesų valdyme planuodama, koordinuodama ir kontroliuodama šių paslaugų teikimą (tam įsteigti klasterių priežiūros komitetai, atskaitingi sveikatos apsaugos ministrui). Pažymėtina ir tai, kad minėta įstaiga, būdama Ministerijos pavaldumo respublikos lygmens asmens sveikatos priežiūros įstaiga, gali vystyti kitas aukštos kvalifikacijos asmens sveikatos priežiūros paslaugas Klaipėdos TLK aptarnaujamoje zonoje.“

6.24. „Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Seimo kontrolierių kompetenciją tirti skundus nustato Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 12 straipsnio l dalis – Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje. Tai, kas laikytina biurokratizmu ir piktnaudžiavimu, apibrėžta Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 2 straipsnyje. Tuo tarpu šiuo atveju Pareiškėjas nenurodo jokių veiksmų, kuriuos jis laiko Ministerijos piktnaudžiavimu ar biurokratizmu, dar daugiau – pareiškėjas apskritai nesiskundžia dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių (paminėtina, kad pareiškėjas yra ne fizinis, o juridinis asmuo). Kaip matyti iš pareiškėjo skundo, jis prašo įvertinti, ar Ministerijos priimtas sprendimas yra teisingas, o tai, ar sprendimas yra teisingas, ginčo teisenos tvarka gali įvertinti teismas (toks klausimas Seimo kontrolieriaus kompetencijai nepriskirtinas).

Remiantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 17 straipsnio l dalimi, Seimo kontrolierius priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą, jeigu skunde nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso Seimo kontrolieriaus kompetencijai. Jeigu skundo tyrimo metu paaiškėja minėto 17 straipsnio l dalyje nurodytos aplinkybės, skundo tyrimas nutraukiamas (Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 17 straipsnio 4 dalis), todėl, atsižvelgdami į tai, prašome pareiškėjo skundo tyrimą nutraukti.“

6.25. Ligoninė į Ministerijos papildomą paklausimą „pateikti informaciją, dėl kokių priežasčių numatoma ketinamo įsigyti prietaiso apkrova nurodoma 130 tyrimų per mėnesį“,
2016-11-14 el. laišku atsakė, kad „buvo turima omenyje tyrimų skaičius pirmaisiais metais po įsigijimo, kuris būtų pats minimaliausias dėl įvairių suprantamų veiksnių (įrangos įdiegimas, įsisavinimas, mokymosi kreivė, paslaugos organizavimas, pacientų srautų susiformavimas ir t. t.). Pasiekus optimalų darbo ritmą, planuotume dvigubai didesnį tyrimų skaičių: 250 tyr. / mėn. ir 3000 tyr. / metus.“

6.26. Radiologinės pagalbos optimizavimo koordinavimo taryba 2016-12-07 raštu Komisiją informavo, kad „Ligoninė yra tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti įstaiga, todėl iš esmės angiografijos paslaugos galėtų būti joje teikiamos. [...] Tarybos nuomone, iš esmės pritartina Ligoninės prašymui įsigyti angiografą, jeigu yra šių paslaugų poreikis.“

6.27. VASPVT pateikė angiografijos įrangos pasiskirstymo Klaipėdos apskrityje analizę:  „vidutinis angiografijos įrangos eksploatacinis amžius Klaipėdos apskrityje / mieste [...] 2015 m. buvo 9 metai. Iš 4 angiografų net 2 senesni nei 10 metų, 1 angiografas artėja prie šios ribos. Pagal eksploatacinį amžių Klaipėdos apskrityje / mieste esanti angiografijos įranga neatitinka Radiologinės ir elektromagnetinės pramonės Europos Koordinavimo komiteto (COCIR) rekomendacijų. Pagal COCIR: 60 proc. ir daugiau prietaisų turi būti 0–5 m. eksploatacinio amžiaus. Klaipėdos apskrityje šio kriterijaus nesiekia (25 proc.), [...]. Iki 30 proc. prietaisų – 6–10 metų. Klaipėdos apskritis šio kriterijaus nesiekia (25 proc.). Iki 10 proc. – eksploatuojamų ilgiau kaip 10 m. Pagal šį kriterijų tarp apskričių ženklaus skirtumo nėra. Klaipėdos apskrityje šis kriterijus siekia 50 proc. [...]. Klaipėdos apskrityje rekomenduotina atnaujinti turimą angiografijos įrangą.“

6.28. Komisija 2016-12-13 posėdyje (protokolas Nr. IKK-44), apsvarsčiusi papildomai gautą informaciją, nutarė pritarti Ligoninės prašymui leisti įsigyti universalią skaitmeninę rentgeno diagnostinę angiografijos sistemą iki ... Eur įstaigos lėšomis.“

6.29. Ministerija 2017-01-13 raštu Ligoninės paprašė: „patikslinti ir išsamiai užpildyti Prašymo dėl pritarimo įsigyti brangų medicinos prietaisą formos 10 punktą „Įvardyti asmens sveikatos priežiūros paslaugas (paslaugos pavadinimas, ambulatorinės / stacionarinės paslaugos, paslaugos lygis), kurioms teikti bus naudojamas planuojamas įsigyti prietaisas“, 11 punktą „Nurodyti, ar tai bus naujos paslaugos, jeigu taip, nurodyti ar yra gautas leidimas teikti naujas stacionarines paslaugas“, 15 punktą „Įvardinti profesines kvalifikacijas asmenų, kurie dirbs su planuojamu įsigyti prietaisu. Nurodyti, ar tai bus turimas įstaigos medicinos personalas, ar reikia įdarbinti papildomai.“ Ligoninė 2017-01-17 raštu pateikė patikslintą prašymą.

6.30. Komisija 2017-02-22 posėdyje (protokolas Nr. IKK-9) svarstė Ligoninės patikslintą prašymą. Protokole nurodoma, kad „Komisijos nariai nagrinėjo 2016-12-13 komisijos posėdyje ir nutarė pritarti Ligoninės prašymui leisti įsigyti universalią skaitmeninę rentgeno diagnostinę angiografijos sistemą iki ... Eur įstaigos lėšomis. Atsakymo projektas dėl Komisijos priimto sprendimo buvo teikiamas pasirašyti sveikatos apsaugos ministrui, tačiau, iškilus konkretesnės informacijos poreikiui dėl norimos įsigyti angiografijos sistemos, minėtas projektas buvo sustabdytas ir dar kartą kreiptasi į Ligoninę 2017-01-13 raštu dėl papildomų duomenų pateikimo-patikslinimo. Ligoninė 2017-01-17 raštu informavo, kad ketinamu įsigyti aparatu bus teikiamos tretinio lygio paslaugos: [...]. Komisijos nariai diskutavo ir įvertinę pateiktą informaciją [...] nutarė šiame posėdyje nepriimti sprendimo ir prašyti Ligoninės pateikti papildomą informaciją, kokio tipo angiografijos paslaugas Ligoninė numato teikti, kiek numato teikti skubios ir kiek planinės pagalbos paslaugų. [...].“

Ministerija 2017-03-13 raštu paprašė papildomos informacijos; Ligoninė 2017-04-14 raštu pateikė prašytą papildomą informaciją.

6.31. Komisija 2017-05-29 posėdyje (protokolas Nr. IKK-21) svarstė Ligoninės Prašymą-2 ir papildomai pateiktus (Ministerijai paprašius) dokumentus. Protokole nurodoma:

„Ligoninė 2017-04-14 raštu [...] pateikė informaciją apie numatomas angiografinės sistemos naudojimo sritis ir procedūras bei preliminarų planuojamų procedūrų spektrą ir kiekį. Ši informacija buvo pateikta vertinti specialistams iš universiteto ligoninių. Paminėtina, kad, teikiant (pvz.) apatinių galūnių angiografijos paslaugas, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos 2016 m. atliko 678 procedūras, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos – 1185 procedūras, o Ligoninė nurodo, kad, įsigijus prietaisą, tokių procedūrą planuoja atlikti apie 200. Taip pat pažymėtina, kad, VASPVT 2015 m. duomenimis, vidutinis tyrimų skaičius vienu angiografijos aparatu per mėnesį yra 158 tyrimai (Ligoninė pirmaisiais metais planuoja atlikti apie 130 procedūrų, o pasiekus optimalų darbo ritmą ketina atlikti apie 250 procedūrų. Be to, Ligoninės 2017-04-14 raštu pateiktoje informacijoje planuojamų atlikti angiografijos procedūrų skaičius siekia tik 895 procedūras per metus (apie 75 procedūras per mėnesį). Atsižvelgiant į tai, tikėtina, kad norimas įsigyti prietaisas nebus pakankamai apkrautas.

Be to, Ligoninės planuojamas atlikti angiografijos procedūras universiteto ligoninės teikia stacionare. Tuo tarpu Ligoninė pateiktame prašyme dėl brangaus medicinos prietaiso įsigijimo nurodė, kad tai nėra naujos paslaugos ir nereikalingas leidimas teikti naujas stacionarines paslaugas.

Paminėtina, kad šiuo metu Klaipėdos mieste iš viso yra 5 angiografai, iš kurių 3 yra VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninėje (2004, 2008 ir 2011 m.) ir 2 VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (2005 m. ir 2016 m.) o pagal 2016 metais atliktų procedūrų skaičių, Klaipėdos mieste angiografijos prietaisai buvo naudojami mažu ir vidutiniu, intensyvumu ir rekomenduojamas angiografų eksploatavimo amžius yra 10–12 metų (VASPVT duomenys), todėl tikslinga atnaujinti esamus prietaisus pagal poreikį ir paslaugas teikti ten, kur yra tam jau sukurta bazė. Be to, Klaipėdos regione 100 tūkst. gyventojų tenka 1,2 angiografijos aparato (tikėtina, kad rodiklis 100 tūkst. gyventojų bus dar didesnis, nes Klaipėdos regione buvo įsigytas papildomas angiografijos aparatas 2017 m.), kai tuo tarpu Lietuvos 2015 m. vidurkis 100 tūkst. gyventojų yra 0,9 angiografo.

Komisijos nariai diskutavo ir atsižvelgdami į tai, kad Ligoninės prašymas neatitinka Brangių medicinos prietaisų tikslingumo vertinimo kriterijaus Nr. 2 „Sveikatos priežiūros įstaigos turimo ir (ar) planuojamo įsigyti tos pačios rūšies brangaus medicinos prietaiso apkrova ne  mažesnė kaip Lietuvos vidurkis“, t. y., VASPVT duomenimis, 2015 m. vidutinis tyrimų skaičius 1 angiografu per mėnesį yra 158 tyrimai, o įstaiga ketina atlikti 75 tyrimus, bei kriterijaus Nr. 6 „Esamų ir (ar) planuojamų įsigyti tos pačios rūšies brangių medicinos prietaisų eksploatavimo vietų teritorinis išsidėstymas Lietuvoje užtikrina paslaugos prieinamumo tolygumą“, t. y., 2015 m. Lietuvoje 100 tūkst. gyv. teko 0,9 angiografijos aparato, o Klaipėdos apskrityje 100 tūkst. gyv. teko 1,2 angiografijos aparato (tikėtina, kad rodiklis 100 tūkst. gyventojų bus dar didesnis, nes Klaipėdos regione buvo įsigytas papildomas angiografijos aparatas 2017 m.), ir į tai, kad Klaipėdos regione angiografijos prietaisai buvo naudojami mažu ir vidutiniu intensyvumu, todėl tikslinga atnaujinti esamus prietaisus pagal poreikį ir paslaugas teikti ten, kur yra tam jau sukurta bazė, nutarė nepritarti Ligoninės prašymui leisti įsigyti universalią skaitmeninę rentgeno diagnostinę angiografijos sistemą už ... Eur įstaigos lėšomis.“ Ministerija apie savo sprendimą nepritarti Prašymui-2 informavo 2017-06-14 raštu, išaiškino sprendimo apskundimo tvarką.

6.32. Ministerija 2017-06-06 raštu Ligoninę informavo dėl Prašymo-1 nagrinėjimo ir priimto sprendimo, išaiškino sprendimo apskundimo tvarką. Rašte nurodoma: „Prašymas buvo nagrinėjamas Komisijos 2017-03-28 ir 2017-05-16 posėdžiuose [...]. Ministerija, atsižvelgdama į tai, kad Ligoninės prašymas neatitinka Brangių medicinos prietaisų tikslingumo vertinimo kriterijaus Nr. 6, [...] nutarė nepritarti Ligoninės prašymui leisti įsigyti kompiuterinį tomografą už ... Eur įstaigos lėšomis.“

7. VASPVT Seimo kontrolieriui pateikė informaciją:

„Duomenis apie brangias sveikatos priežiūros technologijas Akreditavimo tarnyba renka, kaupia ir analizuoja vadovaudamasi sveikatos apsaugos ministro 2010-05-03 įsakymu Nr. V-383 „Dėl medicinos priemonių (prietaisų) naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ bei Akreditavimo tarnybos direktoriaus 2014-07-14 įsakymu Nr. T l-954 „Dėl duomenų apie naudojamas medicinos priemones (prietaisus) registravimo ir pateikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (iki tol galiojo 2011-03-17 Akreditavimo tarnybos direktoriaus įsakymas Nr. Tl-224 „Dėl duomenų apie naudojamus medicinos prietaisus registravimo ir pateikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“). Nuo 2010 m. įstaigoms numatyta prievolė nustatyta tvarka (kas ketvirtį) teikti duomenis apie (9 rūšių) brangias sveikatos priežiūros technologijas. Nuo 2016 m. įstaigos duomenis apie brangias sveikatos priežiūros technologijas teikia per sveikatos priežiūros technologijų vertinimo ir valdymo informacinę sistemą TechnoMedTas flittps://techmed.vaspvt.gov.lt/).

Akreditavimo tarnyba, išanalizavusi įstaigų pateiktus duomenis, kasmet sveikatos apsaugos ministrui teikia brangių sveikatos priežiūros technologijų analizes su išvadomis ir rekomendacijomis.

2017-02-24 Akreditavimo tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. T1-283 „Dėl brangių sveikatos priežiūros technologijų naudojimo intensyvumo vertinimo rodiklių“ patvirtinti galimi brangių sveikatos priežiūros technologijų naudojimo intensyvumo lygiai bei rekomenduojamas eksploatavimo laikas (metais). Atkreipiame dėmėsi, kad Akreditavimo tarnyba negavo informacijos apie Ligoninės kompiuterinio tomografo SOMATOM SENSATION (2007 m.) gedimus, o analizuojant įstaigos pateiktus kompiuterinio tomografo duomenis nestebimas su šiuo prietaisu atliktų tyrimų skaičiaus mažėjimas, tačiau stebimas kito kompiuterinio tomografo SOMATOM Emotion (2011 m.) atliktų tyrimų skaičiaus mažėjimas, lyginant su 2015 m. duomenimis. [...]. Brangių sveikatos priežiūros technologijų analizės atliekamos už praeitus metus, gavus paskutinius įstaigų duomenis tik sekančių metų I ketvirtį. Paskutiniai duomenys apie 2017 m. brangias sveikatos priežiūros technologijas bus gauti 2018 m. I ketvirtį ir tada bus pradėta rengti 2017 m. brangių sveikatos priežiūros technologijų analizė. Remiantis 2016 m. brangių sveikatos priežiūros technologijų analizės skaičiavimais, Ligoninėje eksploatuojamas 2007 m. kompiuterinis tomografas SOMATOM SENSATION atliko 3793 tyrimus per metus, vidutiniškai po 316 tyrimų per mėnesį. O šalyje vidutiniškai su l kompiuteriniu tomografu buvo atliekami 399 tyrimai per mėnesį. Skaičiavimai atliekami naudojantis informacinės sistemos TechnoMedTas duomenų apdorojimo posistemės PivotTable pagalba.“

2016 m. brangių sveikatos priežiūros technologijų (kompiuterinių tomografu) analizės duomenys prie rašto yra pridėti.

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

8. Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai

8.1. Viešojo administravimo įstatyme (toliau vadinama – VAĮ) reglamentuojama:

8.1.1. 2 straipsnis – „14. Prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. 15. Skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti.“

8.1.2. 8 straipsnis – „1. Individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. 2. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. 3. Individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu. Kai individualus administracinis aktas priimamas naudojantis valstybės informacinėmis sistemomis, jo pasirašymui ir patvirtinimui antspaudu prilyginamas patvirtinimas (autorizavimas) valstybės informacinėje sistemoje. 4. Kiekvienam asmeniui, kuriam individualus administracinis aktas yra skirtas arba kurio teisėms ir pareigoms šis individualus administracinis aktas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio akto priėmimo raštu pranešama apie individualaus administracinio akto priėmimą, kartu pridedant individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Kai individualus administracinis aktas priimamas naudojantis valstybės informacinėmis sistemomis, vietoj individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintos kopijos gali būti pridedamas individualaus administracinio akto išrašas.“

8.2. Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintose Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėse (toliau vadinama – Prašymų nagrinėjimo taisyklės) (2015-08-26 nutarimo
Nr. 913 redakcija, galiojanti nuo 2015-09-01) nustatyta: „2. Taisyklių nustatyta tvarka taip pat nagrinėjami asmenų kreipimaisi į institucijas, kai išdėstoma asmens nuostata tam tikru klausimu, pranešama apie institucijos veiklos pagerėjimą ar trūkumus ir pateikiami pasiūlymai, kaip juos ištaisyti, informuojama apie pareigūnų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų (toliau – valstybės tarnautojas), piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, nesusijusius su konkretaus asmens teisėtų interesų ir teisių pažeidimu, atkreipiamas dėmesys į tam tikrą padėtį, kitokie asmenų kreipimaisi į instituciją, išskyrus asmenų skundus ir pranešimus, kurie nagrinėjami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. [...]. 4. Taisyklėse vartojamos sąvokos: 4.1. Asmens prašymo nagrinėjimas – institucijos veikla, apimanti asmens prašymo priėmimą, įregistravimą, esmės nustatymą ir atsakymo asmeniui parengimą. 4.2. Atsakymas – atsižvelgiant į prašymo turinį, žodžiu ar raštu asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka suteikiama administracinė paslauga, įteikiama prašomo administracinio akto kopija, nuorašas ar išrašas, išdėstoma institucijos nuomonė apie asmens kritiką, pasiūlymus ar pageidavimus. [...] 8. Asmenų prašymai nagrinėjami pagal institucijos kompetenciją. [...] 47. Atsakymai parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį: [...] 47.2. į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 47.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar nustatyta tvarka kitą nustatytos formos dokumentą, kuriame išreikšta institucijos valia, – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 47.4. į kreipimąsi, kuriame išdėstoma asmens nuostata tam tikru klausimu, pranešama apie institucijos veiklos pagerėjimą ar trūkumus ir pateikiami pasiūlymai, kaip juos ištaisyti, atkreipiamas dėmesys į tam tikrą padėtį, pranešama apie valstybės tarnautojų piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, nesusijusius su konkretaus asmens teisėtų interesų ir
teisių pažeidimu, ar kitokį asmens kreipimąsi atsakoma laisva forma. [...] 50. Atsakyme, kuriame nurodomos atsisakymo suteikti prašomą administracinę paslaugą, informaciją, priimti administracinį sprendimą priežastys, arba institucijos siunčiamame, vadovaujantis Taisyklių 12, 38, 39–42 punktais, pranešime apie asmens prašymo nenagrinėjimo priežastis nurodoma tiksli atsakymo apskundimo tvarka ir institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimas (-ai) ir adresas (-ai), taip pat terminas (-ai), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas. [...].“ 

8.3. Sveikatos apsaugos ministro 2012-10-22 įsakymu  Nr. V-947 patvirtintame  Brangių medicinos prietaisų įsigijimo iš įvairių finansavimo šaltinių koordinavimo šalies mastu tvarkos apraše (Tvarkos aprašas) reglamentuojama: „3. Prietaisų įsigijimą iš įvairių finansavimo šaltinių šalies mastu koordinuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – ministerija). [...] 6. Įstaiga, ketindama įsigyti prietaisą, privalo gauti ministerijos pritarimą. 7. Įstaiga turi pateikti ministerijai užpildytą sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos Prašymą dėl pritarimo įsigyti brangų medicinos prietaisą (toliau – prašymas). Kartu su prašymu, kai steigėjas yra ne ministerija, įstaiga turi pateikti steigėjo raštą – pritarimą. 8. Įstaigos prašymą svarsto Brangių medicinos prietaisų įsigijimo iš įvairių finansavimo šaltinių koordinavimo šalies mastu komisija (toliau – Komisija). 9. Komisijos personalinę sudėtį, jos darbo reglamentą tvirtina sveikatos apsaugos ministras. 10. Komisija nagrinėja įstaigos prašymą ir prireikus motyvuotai prašo patikslinti teiktą informaciją. Dėl papildomos arba reikalingos sprendimui priimti informacijos pateikimo Komisija gali kreiptis į Valstybinę ligonių kasą arba į kitą reikiamą informaciją turinčią instituciją. 11. Komisija, vadovaudamasi sveikatos apsaugos ministro patvirtintais Brangių medicinos prietaisų įsigijimo tikslingumo vertinimo kriterijais, įvertina įstaigos prašymą, parengia motyvuotą išvadą dėl pritarimo ar nepritarimo ketinimui įsigyti prietaisą ir ją pateikia sveikatos apsaugos ministrui. 12. Sprendimą dėl pritarimo ar nepritarimo ketinimui įsigyti prietaisą priima sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Komisijos pateiktą išvadą. 13. Sprendimas dėl pritarimo ar nepritarimo ketinimui įsigyti prietaisą turi būti priimtas ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo įstaigos prašymo gavimo ministerijoje dienos. Jei įstaigos buvo paprašyta patikslinti pateiktą informaciją ar dėl papildomos arba reikalingos sprendimui priimti informacijos kreiptasi į Valstybinę ligonių kasą ar į kitą reikiamą informaciją turinčią instituciją, šiame punkte nurodytas sprendimo priėmimo terminas skaičiuojamas nuo patikslintos ar papildomos informacijos gavimo ministerijoje dienos. 14. Apie priimtą sprendimą pritarti ar nepritarti ketinimui įsigyti prietaisą informuojama įstaiga, pateikusi prašymą. Sveikatos apsaugos ministro sprendimas nepritarti įstaigos ketinimui įsigyti prietaisą įstaigai yra privalomas.“

8.4 Sveikatos apsaugos ministro 2013-05-03 įsakymu  Nr. V-457 patvirtintuose Brangių medicinos prietaisų įsigijimo tikslingumo vertinimo kriterijuose (Kriterijai) nustatyta: „1. Brangaus medicinos prietaiso įsigijimo poreikis atitinka sveikatos srities strateginių dokumentų nuostatas. 2. Lietuvoje esamų tos pačios rūšies brangių medicinos prietaisų skaičius 1 mln. gyventojų neviršija Europos Sąjungos šalių vidurkio (Europos Komisijos duomenų bazės Eurostat duomenimis)*. 3. Sveikatos priežiūros įstaigos turimo ir (ar) planuojamo įsigyti tos pačios rūšies brangaus medicinos prietaiso apkrova ne mažesnė kaip Lietuvos vidurkis. 4. Brangiu medicinos prietaisu numatomos teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugos atitinka mokslo įrodymais pagrįstus poreikius. 5. Numatytas kvalifikuotas sveikatos priežiūros personalas dirbti su planuojamu įsigyti brangiu medicinos prietaisu. 6. Esamų ir (ar) planuojamų įsigyti tos pačios rūšies brangių medicinos prietaisų eksploatavimo vietų teritorinis išsidėstymas Lietuvoje užtikrina paslaugos prieinamumo tolygumą. 7. Sveikatos priežiūros įstaigos turimo tos pačios rūšies brangaus medicinos prietaiso eksploatavimo laikas (metais) viršija rekomenduojamą. Sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka gautas leidimas asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, kurioms teikti bus naudojamas planuojamas įsigyti prietaisas. * taikoma kompiuteriniam tomografui (kompiuterinės tomografijos rentgeno įrangai), magnetinio rezonanso tomografui (magnetinio rezonanso tomografijos įrangai), angiografui (specializuotai angiografijos rentgeno įrangai), gama kamerai (gama spindulių kamerai), litotriptoriui.“

Tyrimui reikšminga teismų praktika

9. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika

9.1. Konstitucinis Teismas 2004-12-13 nutarime, priimtame byloje Nr. 51/01-26/02-19/03-22/03-26/03-27/03, konstatavo:

„[...] Valstybės tarnyba turi veikti paklusdama tik Konstitucijai ir teisei. Kiekviena valstybės ar savivaldybės institucija, per kurią vykdomos valstybės funkcijos, kiekvienas valstybės tarnautojas turi paisyti teisėtumo reikalavimų. Valstybės tarnautojai turi nepiktnaudžiauti jiems nustatytomis galiomis, nepažeisti teisės aktų reikalavimų. Konstitucinis Teismas
2000-06-30 nutarime konstatavo, kad valstybės institucijos, pareigūnai turi saugoti, ginti žmogaus teises ir laisves; ypač svarbu, kad, vykdydami jiems patikėtas funkcijas, jie patys nepažeistų žmogaus teisių ir laisvių [...]. [...] Konstitucinis Teismas 2004-07-01 nutarime ir 2004-11-05 išvadoje konstatavo, kad Konstitucijoje yra įtvirtintas atsakingo valdymo principas. Valdžios atsakomybė visuomenei – teisinės valstybės principas, kuris įtvirtintas Konstitucijoje nustačius, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms [...] (Konstitucinio Teismo 1999-05-11 nutarimas, 2004-11-05 išvada) [...].“

9.2. Konstitucinis Teismas savo 2003-12-30 nutarime, be kita ko, yra konstatavęs:

„[...]. Konstitucijos 29 straipsnyje yra įtvirtintas visų asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams principas. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad tai yra formalios asmenų lygybės principas. Aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnio turinį Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad šio principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant. Šis principas įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pačius faktus savavališkai vertinti skirtingai.

Visų asmenų lygybės principas reiškia ir tai, kad atitinkamos rūšies santykių subjektams – visiems vienodais požymiais pasižymintiems asmenims (jų grupėms) turi būti taikomas tas pats įstatymas ar kitas teisės aktas – tas pats vienodas, visiems tos kategorijos subjektams bendras, lygus matas. Vienodai turi būti taikomos tiek materialiosios, tiek proceso teisės normos.

Konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeidžiamas, jei tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisintinas (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d. nutarimas). [...].“

9.3. Konstitucinis Teismas savo 2011-06-23 sprendime, be kita ko, yra konstatavęs:

„[...]. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinio teisinės valstybės principo negalima aiškinti kaip įtvirtinto tik Konstitucijos preambulėje; neatsiejami konstitucinio teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas; konstitucinis proporcingumo principas yra vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas (inter alia Konstitucinio Teismo 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2010 m. gegužės 28 d., 2010 m. lapkričio 9 d. nutarimai). [...].“

9.4. Konstitucinis Teismas savo 2004-12-13 nutarime yra konstatavęs:

„[...]. Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams: teisėkūros subjektai teisės aktus gali leisti tik neviršydami savo įgaliojimų; teisės aktuose nustatyti reikalavimai turi būti grindžiami bendro pobūdžio nuostatomis (teisės normomis ir principais), kurias įmanoma taikyti visiems numatytiems atitinkamų teisinių santykių subjektams; diferencijuotas teisinis reguliavimas turi būti grindžiamas tik atitinkamais teisės aktais reguliuojamų visuomeninių santykių subjektų padėties objektyviais skirtumais; kad teisinių santykių subjektai galėtų žinoti, ko iš jų reikalauja teisė, teisės normos turi būti nustatomos iš anksto, teisės aktai turi būti oficialiai skelbiami, jie turi būti vieši ir prieinami; įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius; kad teisinių santykių subjektai galėtų savo elgesį orientuoti pagal teisės reikalavimus, teisinis reguliavimas turi būti santykinai stabilus; teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų (lex non cogit ad impossibilia); teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas (lex retro non agit), nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (lex benignior retro agit); [...].“

9.5. Konstitucinis Teismas 2013-05-16 nutarime yra konstatavęs:

„[...]. Konstituciniai sveikatos apsaugos pagrindai yra įtvirtinti Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta: „Valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką.“

Žmogaus ir visuomenės sveikata yra viena svarbiausių visuomenės vertybių (inter alia Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 11 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2011 m. birželio 21 d. nutarimai). Aiškindamas konstitucinę nuostatą, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata, Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog žmonių sveikatos apsauga yra konstituciškai svarbus tikslas, viešasis interesas, o rūpinimasis žmonių sveikata – tai valstybės funkcija (inter alia Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2011 m. birželio 21 d. nutarimai).

Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalies nuostata, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata, yra išreikštas konstitucinis principas, įvairiais aspektais atsispindintis ir kitose Konstitucijos nuostatose (pirmiausia kitose tos pačios dalies nuostatose, bet ne tik jose), kuriuo turi būti grindžiama visa su žmonių sveikata susijusi valstybės veikla.

Konstitucinę valstybės priedermę rūpintis žmonių sveikata, inter alia apimančią valstybės pareigą užtikrinti medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus, lemia nuo žmogaus orumo ir teisės į gyvybę neatsiejama prigimtinė žmogaus teisė į kuo geresnę sveikatą ir socialinė teisė į sveikatos priežiūrą. Žmogaus gyvybė ir orumas yra ypatingos, žmogaus vientisumą ir jo nepaprastą esmę išreiškiančios vertybės (Konstitucinio Teismo 1998 m. gruodžio 9 d. nutarimas), kurias valstybė yra konstituciškai įpareigota saugoti ir ginti. [...]. Įgyvendinant konstitucinę valstybės priedermę rūpintis žmonių sveikata, inter alia užtikrinti medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus, turi būti sukurta veiksminga sveikatos apsaugos sistema, sudarytos deramos sąlygos jai veikti. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad valstybė turi pareigą saugoti asmenis nuo grėsmių sveikatai (sumažinti sveikatai keliamą pavojų, o tam tikrais atvejais, kai tai įmanoma, užkirsti jam kelią), pagerinti žmogaus, visuomenės gebėjimą įveikti kilusį pavojų sveikatai, susirgus užtikrinti medicininių paslaugų prieinamumą (Konstitucinio Teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimas). Taigi valstybė privalo sudaryti teisines ir organizacines prielaidas veikti tokiai sveikatos apsaugos sistemai, kuri užtikrintų kokybišką ir visiems prieinamą sveikatos priežiūrą (ne tik expressis verbis laiduojamą medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus, inter alia nemokamą medicinos pagalbą piliečiams valstybinėse gydymo įstaigose, bet ir kitas asmens bei visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas), taip pat kitą sveikatinimo veiklą (kaip antai farmacinę), būtiną tam, kad būtų galima realiai, veiksmingai įgyvendinti prigimtinę žmogaus teisę į kuo geresnę sveikatą.

Vykdydamos šią konstitucinę funkciją valstybės sveikatos politiką formuojančios ir įgyvendinančios valstybės institucijos, be kita ko, turi: imtis priemonių visuomenės poreikiui turėti pakankamą kiekį aukštos profesinės kvalifikacijos sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų patenkinti, inter alia prognozuoti jų poreikį ateityje ir skirti jiems rengti būtinas valstybės lėšas; sudaryti sąlygas, kad sveikatos priežiūros paslaugos būtų visiems realiai prieinamos, taigi kad būtų sukurta reikiama infrastruktūra ir veiktų tiek ir taip paskirstytų įvairias sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų (tarp jų valstybinių) ir vaistinių, kad veiksmingą medicinos pagalbą bei kitas sveikatos priežiūros paslaugas būtų galima gauti laiku; prižiūrėti sveikatinimo veiklą, [...].

Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nemokamos medicinos pagalbos piliečiams valstybinėse gydymo įstaigose garantija, įpareigojanti valstybę užtikrinti jai įgyvendinti būtinas sąlygas, t. y. ne tik sukurti reikiamą valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų tinklą, bet ir iš valstybės biudžeto lėšų apmokėti šios pagalbos teikimo išlaidas. Taigi, įgyvendindamas savo diskreciją formuoti valstybės sveikatos politiką ir pasirinkti sveikatos priežiūros finansavimo modelį, įstatymų leidėjas negali nepaisyti to, kad tam tikra sveikatos priežiūros paslaugų dalis, būtent piliečiams garantuota nemokama medicinos pagalba, privalo būti finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų. [...].“

9.6. Konstitucinis Teismas 2014-05-09 nutarime yra konstatavęs:

„Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalies nuostata, jog valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, aiškintina inter alia kartu su Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata. Aiškindamas Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalį, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad žmogaus ir visuomenės sveikata yra viena svarbiausių visuomenės vertybių (Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 11 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2009 m. rugsėjo 2 d., 2011 m. birželio 21 d. nutarimai), taip pat kad žmonių sveikatos apsauga yra konstituciškai svarbus tikslas, viešasis interesas, o rūpinimasis žmonių sveikata – tai valstybės funkcija (Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2009 m. rugsėjo 2 d., 2011 m. birželio 21 d. nutarimai).“

10. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika

10.1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau vadinama ir – LVAT) 2012-03-01 nutartyje (administracinė byla Nr. A502-1605/2012), be kita ko, nurodyta:

„[...]. Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai, 2004 m. lapkričio 5 d. išvada). Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-655/2005). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 1 straipsnyje, apibrėžiančiame aptariamo įstatymo paskirtį, nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.).“

10.2. LVAT 2016-09-16 apžvalgoje (Administracinė jurisprudencija. 2016, 30), be kita ko, nurodyta:

„Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija gerą administravimą įvardija kaip pagrindinęteisę. [...]. Administracinės taisyklės turi svarbią reikšmę įgyvendinant teisę, įskaitant ir teisę, susijusią su pagrindinių žmogaus teisių apsauga. Administracinė teisė savaime yra svarbus teisių apsaugos veiksnys. Antai, teisė būti išklausytam ir pareiga surinkti pakankamai informacijos (prieš priimant sprendimą) yra neatsiejama įvairių materialiųjų teisių, laiduojamų nacionalinių konstitucijų ir įstatymų, įgyvendinimo dalis. Todėl šios taisyklės gali veikti kaip priemonė tikslui - materialiųjų teisių įgyvendinimui konkrečioje situacijoje - pasiekti. [...] Geras administravimas, įtvirtintas kaip asmenų subjektinė teisė, viešojo administravimo subjektus ne tik įpareigoja paisyti teisinių reikalavimų, bet taip pat suteikia asmenims šios teisės įgyvendinamumo garantiją jų santykiuose su administraciniais organais (Wakefield 2007, 58-59). [...].“

10.3. „Viešojo administravimo subjektų veiksmai turi būti aiškūs, nedviprasmiški. Viešojoje teisėje veikiantys įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems yra suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, plečiamas valdymo institucijų kompetencijos aiškinimas yra negalimas (LVAT 2009-04-09 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-476/2009; 2009-12-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1505/2009). „Priimant sprendimą dėl konkretaus prašymo (arba kitokio pobūdžio kreipimosi, nepriklausomai nuo tokio dokumento formos) turi būti veikiama paisant pagrindiniame šalies įstatyme – Konstitucijoje – įtvirtinto, atkartojamo ir

Viešojo administravimo įstatyme, principo, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“ (2013-03-05 nutartis administracinėje byloje  Nr. A556-439/2013)“

11. LVAT praktikos apibendrinimas, taikant sveikatos apsaugą reglamentuojančias teisės normas (LVAT 2017 m. lapkričio 14 d. praktikos apžvalga. Administracinė jurisprudencija. 2017, 32, p. 391–484):

Sveikatos sistemos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, jog reguliuojant sveikatinimo veiklą, turi būti vadovaujamasi, be kita ko, asmens sveikatos priežiūros prieinamumo ir tinkamumo principais. Teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A146-24/2014 pabrėžė pagrindines Sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintas sąvokas: sveikatos priežiūros priimtinumas – valstybės nustatyta tvarka pripažįstamos sveikatos priežiūros sąlygos, užtikrinančios sveikatos priežiūros paslaugų ir medicinos mokslo principų bei medicinos etikos reikalavimų atitiktį; sveikatos priežiūros prieinamumas – valstybės nustatyta tvarka pripažįstamos sveikatos priežiūros sąlygos, užtikrinančios asmens sveikatos priežiūros paslaugų ekonominį, komunikacinį ir organizacinį priimtinumą asmeniui ir visuomenei; sveikatos priežiūros tinkamumas - tai valstybės nustatyta tvarka pripažįstamos sveikatos priežiūros sąlygos, užtikrinančios sveikatos priežiūros paslaugų bei patarnavimų kokybę ir efektyvumą4  (2014 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-24/2014). [...].

Sveikatos apsaugos ministerija yra valstybės politiką sveikatos apsaugos srityje organizuojanti viešojo administravimo institucija. Sveikatos apsaugos ministerijos veiklos tikslai – formuoti valstybės politiką asmens sveikatos priežiūros srityje, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 

926 (2010 m. spalio 13 d. nutarimo Nr. 1443 redakcija) 9.1 p.). [...].

Atsižvelgdamas į Sveikatos apsaugos ministerijos veiklos tikslus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog Sveikatos apsaugos ministerija, įgyvendindama minėtus tikslus, privalo vykdyti 

Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą konstitucinę valstybės priedermę rūpintis žmonių sveikata (išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-7-552/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 30, 2015, p. 48–103).

Administracinėje byloje Nr.

el-6-502/2017 išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, jog siekiant tinkamai įvykdyti konstitucinę priedermę užtikrinti prieinamą, tinkamą ir priimtiną asmens sveikatos priežiūrą (asmens sveikatos priežiūros paslaugas) bei veiksmingai garantuoti asmens teisės į kokybišką sveikatos priežiūrą realizavimą, Sveikatos apsaugos ministerijai, kaip viešojo administravimo subjektui, šiuo atveju vykdančiam administracinio reglamentavimo veiklą (viešojo administravimo subjekto veiklą, apimančią norminių administracinių aktų priėmimą įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti) taikomi bendrieji konstituciniai principai (inter alia atsakingo valdymo, teisinės valstybės, teisingumo, teisės viršenybės (teisėtumo), teisėtų lūkesčių apsaugos, proporcingumo), kurie, be kita ko, įtvirtinti ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme. Šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytais principais yra grindžiamas geras administravimas, kuris teisėkūros veikloje neatsiejamas nuo konstitucinio atsakingo valdymo principo.

Tinkamo 

Konstitucijos ir įstatymų suteiktų įgaliojimų vykdymo kontekste apžvelgiamoje byloje pirmiausia akcentuotas konstitucinis proporcingumo reikalavimas, taip pat konstitucinis teisėtų lūkesčių apsaugos principas. Tinkamas diskrecijos naudojimasis nustatant teisinį reguliavimą, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, neatsiejamas ir nuo kitų reikalavimų teisėkūrai, inter alia teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo imperatyvų. Šiame kontekste pažymėta, kad vykdant reglamentavimo veiklą teisės aktuose yra įtvirtintos procedūrinės galimybės teisėkūros subjektui nustatyti priimamo teisinio reguliavimo prielaidas (faktines situacijos aplinkybes, šias aplinkybes patvirtinančius tam tikrus duomenis), visapusiškai įvertinti priimamų teisės normų (teisės akto projekto) teigiamas ir neigiamas pasekmes, ir tai pateikti teisės akto projekto lydimuosiuose dokumentuose ar pačiame teisės akte (jo prieduose). Šių procedūrinių galimybių išnaudojimas teisėkūros procese, atsižvelgiant į konkrečią reglamentavimo sritį ir nustatomų teisės normų pobūdį, sudaro prielaidas ne tik priimti teisėtus inter alia proporcingus, objektyvius ir aiškius norminius administracinius aktus, bet ir užtikrina, jog atsižvelgiant į teisėkūros subjekto pateiktą priimamo teisinio reguliavimo pagrindimą, bus galima tinkamai atlikti priimtų teisinio reguliavimo nuostatų teisėtumo teisminę patikrą. Taigi teisėkūros subjekto diskrecija, kad ir esanti labai plati, negali būti aiškinama, kaip paneigianti viešojo administravimo subjekto pareigą apskritai pagrįsti savo priimamus sprendimus, todėl, priimant konkretų norminį administracinį aktą (nustatant konkrečias teisės normas), turi būti aiškūs faktai, argumentai, teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi. Nustatomo teisinio reguliavimo pagrindimas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Tokio pagrindimo stoka apsunkina administracinio teismo atliekamą tokių aktų teisėtumo patikrą, ypač kai administracinis aktas, kurio teisėtumas yra tiriamas, reglamentuoja specialių žinių reikalaujančią sritį. Viešojo administravimo subjektui tenkanti pareiga pagrįsti savo priimamus sprendimus negali būti perkelta teisingumą vykdančiai institucijai. Todėl dėl specifinės, specialių žinių reikalaujančios reglamentavimo srities teisminei kontrolei ir patikros apimčiai esant sudėtingai, iš teisėkūros subjekto, atsižvelgiant į konkrečios teisinės priemonės (priimamų teisės normų) pobūdį ir reglamentavimo sritį, gali būti reikalaujama pakankamai detaliai paaiškinti priimamas teisines priemones, pateikiant objektyviais ir pakankamais duomenimis (faktais) apibūdintą reglamentuojamos srities situacijos analizę, kuri atskleistų priimamo teisės akto (teisės normų) teisines bei faktines prielaidas, numatomo teisinio reguliavimo poveikį reglamentuojamiems santykiams. Šios pareigos, priimant teisėkūros aktus, tinkamas vykdymas turėtų būti toks, kad teismas, atliekantis norminio teisės akto teisėtumo patikrą inter alia proporcingumo, teisėtų lūkesčių apsaugos, kitais aspektais, galėtų patikrinti, ar teisėkūros subjektas tinkamai pasinaudojo savo diskrecija. [...].“

Tyrimo išvados

12. Atsižvelgus į šio tyrimo metu nustatytas aplinkybes bei į teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, konstatuotina:

12.1. Skundas nagrinėjamas tik VAĮ, Prašymų nagrinėjimo taisyklių taikymo, Tvarkos aprašo (pažymos 8.3 punktas) taikymo aspektu. Seimo kontrolieriai nesprendžia ginčų dėl teisės. Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 12 straipsnio nuostatomis, Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje. Šio tyrimo metu Seimo kontrolierius nevertino Ministerijos priimtų Sprendimo-1 ir Sprendimo-2 pagrįstumo ir teisėtumo, kadangi jie yra skundžiami teismui (apie tai Pareiškėjas buvo informuotas Seimo kontrolieriaus 2017-11-17 raštu „Dėl skundo“, sprendimų apskundimo tvarka išaiškinta). Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 1, 2, 3 straipsnių nuostatas, teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai.

12.2. Seimo kontrolieriaus kompetencijai priskirta tirti skundus dėl pareigūnų biurokratizmo ir piktnaudžiavimo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 73 straipsnis). Vadovaujantis Seimo kontrolierių įstatymo 2 straipsnio nuostatomis, biurokratizmas – tokia pareigūno veika, kai vietoj reikalų sprendimo iš esmės laikomasi nereikalingų ar išgalvotų formalumų, nepagrįstai atsisakoma spręsti pareigūno kompetencijai priklausančius klausimus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas bei kitaip blogai ar netinkamai valdoma (atsisakoma informuoti asmenį apie jo teises, sąmoningai pateikiamas klaidinantis ar netinkamas patarimas ir t. t.). Biurokratizmu taip pat laikomas toks pareigūnų darbas, kai nevykdomi arba blogai vykdomi įstatymai ar kiti teisės aktai. Piktnaudžiavimas – tokie pareigūno veiksmai ar neveikimas, kai jam suteikti įgaliojimai naudojami ne pagal įstatymus bei kitus teisės aktus arba savanaudiškais tikslais ar dėl kitokių asmeninių paskatų (naudojimosi tarnybine padėtimi, keršto, pavydo, karjerizmo, neteisėtų paslaugų teikimo ir t. t.), taip pat tokie pareigūno veiksmai, kai viršijami suteikti įgaliojimai ar savavaliaujama.

  12.3. Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalies nuostata, jog valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, aiškintina inter alia kartu su Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata (Konstitucinio Teismo 2014-05-09 nutarimas) (pažymos 9.6 punktas).

Ministerija yra valstybės politiką sveikatos apsaugos srityje organizuojanti viešojo administravimo institucija. Sveikatos apsaugos ministerijos veiklos tikslai – formuoti valstybės politiką asmens sveikatos priežiūros srityje, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą. Taigi, Ministerija, įgyvendindama veiklos tikslus, privalo vykdyti konstitucinę valstybės priedermę rūpintis žmonių sveikata.

12.4. nagrinėjamu atveju darytinos išvados:

12.4.1. dėl Prašymo-1 nagrinėjimo ir Sprendimo-1 priėmimo:

1) Ligoninė Prašymą-1 (pažymos 2.1 punktas) Ministerijai pateikė 2017-05-15. Vadovaujantis Tvarkos aprašo nuostatomis, Komisija (taip informavo Ministerija) posėdyje
(2017-05-29) svarstė Ligoninės parašymą leisti įsigyti kompiuterinį tomografą įstaigos lėšomis ir nutarė teikti sveikatos apsaugos ministrui išvadą nepritarti Ligoninės prašymui. Sveikatos apsaugos ministras priėmė sprendimą (nepritarti Prašymui-1), kuris 2017-06-06 pateiktas Ligoninei;

2) pažymėtina, kad Sprendimas-1 yra individualus administracinis aktas. Individualiam administraciniam aktui keliami reikalavimai numatyti VAĮ (pažymos 8.1.2 punktas). Individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Įvertinus pateiktą Ministerijos paaiškinimą, kelia abejonių Sprendime-1 nurodytos faktinės aplinkybės bei tai, ar Prašymas-1 tikrai buvo svarstomas Komisijoje (Seimo kontrolieriui protokolas nepateiktas), nes Sprendime-1 yra visai kitos Komisijos posėdžių datos, t. y., nurodyta, kad Prašymas-1 buvo nagrinėjamas Komisijos 2017-03-28 ir 2017-05-16 posėdžiuose, bet ne 2017-05-29, kaip nurodo Ministerija (pažymos 6.6, 6.32 punktai);

12.4.2. dėl Prašymo-2 nagrinėjimo ir Sprendimo-2 priėmimo:

1) Ligoninė Prašymą-2 (pažymos 2.3 punktas) Ministerijai pateikė 2016-11-02. Sprendimas-2 nepritarti Ligoninės prašymui priimtas 2017-06-14. Prašymas-2 buvo svarstomas Komisijos 4-iuose posėdžiuose, Komisija teikė išvadas, tačiau, įvertinus pateiktus paaiškinimus, dokumentus, laikytina, kad, svarstant Ligoninės prašymą, galimai buvo pažeistos Tvarkos aprašo nuostatos, t. y.:

- pagal Tvarkos aprašo nuostatas (pažymos 8.3 punktas), Komisija, vadovaudamasi sveikatos apsaugos ministro patvirtintais Brangių medicinos prietaisų įsigijimo tikslingumo vertinimo kriterijais, įvertina įstaigos prašymą, parengia motyvuotą išvadą dėl pritarimo arba nepritarimo ketinimui įsigyti prietaisą ir ją pateikia sveikatos apsaugos ministrui. Sveikatos apsaugos ministras priima sprendimą.

Pažymėtina, kad Komisija 2016-12-13 posėdyje (pažymos 6.28 punktas) pritarė Prašymui-2 ir pateikė sveikatos apsaugos ministrui išvadą, būtiną sprendimo priėmimui. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Komisijai tuo metu neprireikė papildomos informacijos, ji nebuvo priėmusi sprendimo prašyti Ligoninės patikslinti / papildyti informaciją (pagal Tvarkos aprašo nuostatas, Komisija nagrinėja įstaigos prašymą ir prireikus motyvuotai prašo patikslinti teiktą informaciją). Taip pat pažymėtina, kad 2016-12-13 Komisijos priimta išvada nėra atšaukta / pripažinta negaliojančia.

Pažymėtina, kad sveikatos apsaugos ministras sprendimo nepriėmė (motyvuoto paaiškinimo nėra pateikta), nėra aišku, kam ir kodėl „kilo papildomi klausimai“ (pažymos 6.7 punktas), nes Komisijai, kuri nagrinėja prašymus ir sprendžia, ar reikia tikslinti jau turimą informaciją ar ne, pakako informacijos išvadai pateikti;

- pagal Tvarkos aprašo nuostatas, Komisija (kuri sveikatos apsaugos ministro įsakymu yra sudaroma iš kompetentingų asmenų) nagrinėja ir vertina įstaigos prašymą; todėl nėra aišku, kuo vadovaujantis, dėl kokių priežasčių (kokiu tikslu) Ligoninės 2017-04-14 raštu pateikta papildoma (trečią kartą) informacija (pažymos 6.8, 6.31 punktai) buvo pateikta vertinti „specialistams iš universiteto ligoninių“;

- pagal Tvarkos aprašą, sprendimas dėl pritarimo ar nepritarimo ketinimui įsigyti prietaisą turi būti priimtas ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo įstaigos prašymo gavimo ministerijoje dienos. Jei įstaigos buvo paprašyta patikslinti pateiktą informaciją arba dėl papildomos arba reikalingos sprendimui priimti informacijos kreiptasi į Valstybinę ligonių kasą ar į kitą reikiamą informaciją turinčią instituciją, šiame punkte nurodytas sprendimo priėmimo terminas skaičiuojamas nuo patikslintos ar papildomos informacijos gavimo ministerijoje dienos.

Pažymėtina, kad, pagal Seimo kontrolieriui pateiktą informaciją, Ligoninė patikslintą papildomą informaciją (trečią kartą) pateikė 2017-04-14 raštu. Sprendimas-2 priimtas tik 2017-06-14, t. y., pažeidžiant Tvarkos apraše nustatytus terminus.

„Viešojo administravimo subjektui praleidus įstatyme ar kitame teisės akte nustatytą administracinio sprendimo priėmimo terminą, galima konstatuoti viešojo administravimo subjekto neveikimą, tai suteikia teisę asmeniui ginti savo teises kreipiantis su skundu dėl neveikimo (2012 m. gegužės 24 d. nutartį administracinė- je byloje Nr. A520-2327/2012; 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-110/2012).

12.4.3. atkreiptinas dėmesys:

1) Prašymas-2 buvo svarstomas 7 mėnesius, tris kartus Ligoninės buvo prašyta tikslinti informaciją, taigi  po Komisijos išvadų pritarti Prašymui-2 galimai buvo vilkinama priimti sprendimą. Tokioje Ministerijos veikloje įžvelgtini ne tik biurokratizmo, bet ir galimo piktnaudžiavimo požymiai.

Tvarkos apraše nėra numatytas terminas

, kiek laiko ilgiausiai galėtų būti nagrinėjami įstaigų prašymai.

Pažymėtina, kad Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijoje nustatyta kiekvieno asmens teisė į gerą administravimą, kuri reiškia, kad institucijos reikalus turėtų tvarkyti nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką (Pagrindinių teisių chartijos 41 str. 1 d.). Terminai suteikia stabilumo, aiškumo teisiniuose santykiuose. „Terminai sprendimo priėmimui yra skirti užtikrinti, kad administracinis procesas nebūtų pernelyg ilgai užtęsiamas, o viešojo administravimo subjektai įvykdytų jiems pavestą kompetenciją. (2013 m. spalio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-1189/2013)“.

Tvarkos apraše nėra numatyta

Komisijos išvados atšaukimo / pripažinimo negaliojančia tvarka, taip pat papildomos, patikslintos, informacijos (Komisijai jau priėmus išvadą)  prašymo tvarka.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisėkūros principais vadinami tam tikri imperatyvūs reikalavimai, keliami teisėkūroje dalyvaujantiems subjektams, siekiant sukurti vientisą, nuoseklią, darnią ir veiksmingą teisės sistemą. Pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatas, teisėkūroje vadovaujamasi šiais principais: pagarbos asmens teisėms ir laisvėms – reiškiančiu, kad teisės aktų nuostatos turi užtikrinti ir negali paneigti Konstitucijoje, Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų asmens teisių ir laisvių, teisėtų interesų; efektyvumo – reiškiančiu, kad rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės, turi būti skelbiami ir įvertinami dėl teisinio reguliavimo gauti pasiūlymai, o teisėkūros veiksmai atliekami per protingus terminus; aiškumo – reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas.

Konstitucinio Teismo 2004-12-13 nutarime konstatuota: „Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams: teisėkūros subjektai teisės aktus gali leisti tik neviršydami savo įgaliojimų; teisės aktuose nustatyti reikalavimai turi būti grindžiami bendro pobūdžio nuostatomis (teisės normomis ir principais), kurias įmanoma taikyti visiems numatytiems atitinkamų teisinių santykių subjektams; diferencijuotas teisinis reguliavimas turi būti grindžiamas tik atitinkamais teisės aktais reguliuojamų visuomeninių santykių subjektų padėties objektyviais skirtumais; kad teisinių santykių subjektai galėtų žinoti, ko iš jų reikalauja teisė, teisės normos turi būti nustatomos iš anksto, teisės aktai turi būti oficialiai skelbiami, jie turi būti vieši ir prieinami; įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios.“

Seimo kontrolieriaus nuomone, Tvarkos aprašo nuostatos neatitinka teisėkūros principų, todėl teiktina rekomendacija dėl Tvarkos aprašo nuostatų tobulinimo;

2) Sprendimas-2 priimtas (tai pažymėta ir Komisijos protokole; pažymos 6.31 punktas), motyvuojant, kad Ligoninės norimas įsigyti prietaisas „tikėtina nebus pakankamai apkrautas“, nurodant, jog „Klaipėdos mieste angiografijos prietaisai buvo naudojami mažu ir vidutiniu intensyvumu“; tačiau kartu informuojama, jog 2017 metais Klaipėdos regione buvo įsigytas papildomas angiografijos aparatas (pažymos 6.31 punktas).

Taigi, Prašymo-2 svarstymo metu Ministerija priėmė sprendimą leisti įsigyti prietaisą kitai sveikatos priežiūros įstaigai Klaipėdos regione (esant Komisijos pritarimui dėl Prašymo-2). Ministerija paaiškinimų, informacijos šiuo klausimu nepateikė (kada priimtas sprendimas, kodėl kitai sveikatos priežiūros įstaigai leista įsigyti prietaisą, kai buvo Komisijos išvada leisti Ligoninei, ar turėjo ir kokią įtaką priimtas sprendimas (leisti kitai įstaigai įsigyti prietaisą) statistinei informacijai dėl ginčo paslaugų teikimo tolygumo ir koncentracijos, apkrovos bei priimant Sprendimą-2). Tokioje Ministerijos veikloje įžvelgtini ne tik biurokratizmo, bet ir galimo piktnaudžiavimo požymiai.

Pažymėtina, kad Sprendimas-2 yra individualus administracinis aktas. Individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.

Ministerijos pateikta informacija kelia abejonių dėl sprendimų – neleisti Ligoninei įsigyti medicininę įrangą, bet leisti tai įsigyti kitai sveikatos priežiūros įstaigai – skaidrumo ir objektyvumo. 

Taigi, apibendrinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog sprendimai (Sprendimas-1 ir Sprendimas-2) priimti galimai pažeidus VAĮ 8 straipsnio 1 d. nustatytą reikalavimą, priimant individualų administracinį aktą, vadovautis objektyviais duomenimis (pažymos 8.1.2 punktas). Kaip žinia, sveikatos apsaugos ministro priimti sprendimai nepritarti ketinimui įsigyti prietaisą yra privalomi;

12.4.4. dėl pakartotinio Ligoninės prašymo nagrinėjimo:

1) Ligoninė 2017-09-06 raštu pateikė pakartotinį prašymą (pažymos 6.11 punktas) leisti įsigyti kompiuterinį tomografą ir universalią skaitmeninę rentgenodiagnostinę angiografijos sistemą įstaigos lėšomis. Komisijai šis prašymas nebuvo perduotas nagrinėti, kadangi šie klausimai jau buvo išnagrinėti ir dėl jų priimti sprendimai. Taigi, šis prašymas turėjo būti nagrinėjamas vadovaujantis VAĮ ir Prašymų nagrinėjimo taisyklių nuostatomis.

Ministerija Ligoninei (kartu ir Seimo nariui D. Kaminskui) 2017-10-12 pateikė atsakymą (pažymos 4.1 punktas);

2) vadovaujantis Prašymų nagrinėjimo taisyklių nuostatomis (pažymos 8.2 punktas), atsakymai parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį, o atsisakyme, kuriame nurodomos atsisakymo priimti administracinį sprendimą priežastys, nurodoma tiksli atsakymo apskundimo tvarka. Ministerija, atsisakydama iš naujo vertinti Ligoninės pateiktą informaciją ir priimti sprendimą, 2017-10-12 rašte neišaiškino savo sprendimo apskundimo tvarkos;

3) „Konstitucijoje yra įtvirtintas atsakingo valdymo principas. Valdžios atsakomybė visuomenei – teisinės valstybės principas, kuris įtvirtintas Konstitucijoje nustačius, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Konstitucinio Teismo 1999-05-11 nutarimas, 2004-11-05 išvada) [...].

Konstitucijos 29 straipsnyje yra įtvirtintas visų asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams principas. Aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnio turinį Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad šio principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant. Šis principas įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pačius faktus savavališkai vertinti skirtingai.  Visų asmenų lygybės principas reiškia ir tai, kad atitinkamos rūšies santykių subjektams – visiems vienodais požymiais pasižymintiems asmenims (jų grupėms) turi būti taikomas tas pats įstatymas ar kitas teisės aktas – tas pats vienodas, visiems tos kategorijos subjektams bendras, lygus matas. Vienodai turi būti taikomos tiek materialiosios, tiek proceso teisės normos“ (pažymos 9 punktas).

„Viešojo administravimo subjektų veiksmai turi būti aiškūs, nedviprasmiški. Viešojoje teisėje veikiantys įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems yra suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, plečiamas valdymo institucijų kompetencijos aiškinimas yra negalimas (LVAT
2009-04-09 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-476/2009; 2009-12-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1505/2009). „Priimant sprendimą dėl konkretaus prašymo (arba kitokio pobūdžio kreipimosi, nepriklausomai nuo tokio dokumento formos) turi būti veikiama paisant pagrindiniame šalies įstatyme – Konstitucijoje – įtvirtinto, atkartojamo ir

Viešojo administravimo įstatyme, principo, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“ (2013-03-05 nutartis administracinėje byloje  Nr. A556-439/2013)“ (pažymos 10 punktas).

13. Apibendrinus pateiktas išvadas, konstatuotina, kad nagrinėjant, svarstant ir vertinant Ligoninės prašymus leisti įsigyti medicininę įrangą bei teikiant atsakymus buvo pažeistos VAĮ, Tvarkos aprašo, Prašymų nagrinėjimo taisyklių nuostatos, taigi ši Pareiškėjų skundo dalis pripažintina pagrįsta.

14. Atkreiptinas Ministerijos dėmesys į tai, kad:

14.1. vadovaujantis Seimo kontrolierių įstatymo 12 straipsnio nuostatomis, Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje. Pareiškėjas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris kreipiasi į Seimo kontrolierių pateikdamas skundą dėl pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo. Pažymėtina, kad Skundą Seimo kontrolierių įstaigai pateikęs asmuo (pateikę asmenys) atitinka pareiškėjo sąvoką, numatytą Seimo kontrolierių įstatyme;

14.2. vadovaujantis Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 21 punktu, Seimo kontrolieriai turi teisę pasisakyti (teikti siūlymus ar pastabas) dėl viešojo administravimo gerinimo net ir klausimais nepriskirtais Seimo kontrolieriaus kompetencijai;

14.3. vadovaujantis Seimo kontrolierių įstatymo 192 straipsnio nuostatomis, Seimo kontrolierių įstaiga yra nacionalinė žmogaus teisių institucija (NŽTI). Svarbiausi NŽTI tikslai – pasisakyti įvairiais žmogaus teisių klausimais ir, bendradarbiaujant su visuomene, kelti aktualias žmogaus teisių problemas, atlikti kitas pagrindines NŽTI funkcijas, apibrėžtas JT Generalinės Asamblėjos priimtoje rezoliucijoje. 

14.4. Sveikata dažnai vadinama didžiausiu turtu, o žmogaus sveikatos apsauga – viena pagrindinių visuomenės vertybių. Dėl to rūpinimasis žmogaus sveikata yra prioritetinė valstybės funkcija. Sveikatos apsaugos ministerija yra valstybės politiką sveikatos apsaugos srityje organizuojanti viešojo administravimo institucija. Sveikatos apsaugos ministerijos veiklos tikslai – formuoti valstybės politiką asmens sveikatos priežiūros srityje, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą.

Konstitucinis Teismas

ne kartą yra konstatavęs, kad „sveikatos priežiūros įstaigų veikla susijusi su vienos svarbiausių prigimtinių žmogaus teisių įgyvendinimu, todėl ji turi būti valstybės reguliuojama ir prižiūrima. Pagal Konstituciją valstybė privalo ūkinę veiklą šioje srityje reguliuoti taip, kad, nepaneigdama konstitucinių vertybių užtikrintų deramą savo konstitucinės funkcijos rūpintis žmonių sveikata vykdymą ir tinkamą prigimtinės žmogaus teisės į kuo geresnę sveikatą ir teisės į sveikatos priežiūrą įgyvendinimą.“ (pažymos 9.5 punktas). Taigi, vykdydama šią konstitucinę funkciją, Ministerija privalo užtikrinti, kad valstybėje nuolat veiktų pakankamas tinklas tinkamai paskirstytų įvairias sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų.

„Siekiant tinkamai įvykdyti konstitucinę priedermę užtikrinti prieinamą, tinkamą ir priimtiną asmens sveikatos priežiūrą (asmens sveikatos priežiūros paslaugas) bei veiksmingai garantuoti asmens teisės į kokybišką sveikatos priežiūrą realizavimą, Sveikatos apsaugos ministerijai, kaip viešojo administravimo subjektui, šiuo atveju vykdančiam administracinio reglamentavimo veiklą (viešojo administravimo subjekto veiklą, apimančią norminių administracinių aktų priėmimą įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti) taikomi bendrieji konstituciniai principai (inter alia atsakingo valdymo, teisinės valstybės, teisingumo, teisės viršenybės (teisėtumo), teisėtų lūkesčių apsaugos, proporcingumo), kurie, be kita ko, įtvirtinti ir Lietuvos Respublikos 

viešojo administravimo įstatyme. Šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytais principais yra grindžiamas geras administravimas, kuris teisėkūros veikloje neatsiejamas nuo konstitucinio atsakingo valdymo principo.“( administracinėje byla Nr. el-6-502/2017).

Seimo kontrolieriaus nuomone, Ministerijos priimami teisės aktai ir sprendimai turi būti aiškūs, suprantami, nekeliantys asmenims abejonių, reguliuojant sveikatinimo veiklą, turi būti vadovaujamasi asmens sveikatos priežiūros prieinamumo ir tinkamumo principais, užtikrinama kokybiška ir visiems prieinama sveikatos priežiūra, nepamirštamos žmogaus teisės į kuo geresnę sveikatą ir sveikatos priežiūrą. Ministerija, kaip viešojo administravimo institucija, yra saistoma bendrųjų teisės principų – objektyvumo, teisėtumo, gero administravimo, atsakingo valdymo (pažymos 10.1 punktas). Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra pasisakęs, kad valstybės tarnyba turi paklusti tik Konstitucijai ir teisei, valstybės tarnautojai patys turi nepažeisti teisės aktų reikalavimų (pažymos 9.1 punktas).

15. Atkreiptinas Pareiškėjų dėmesys į tai, kad Ministerijos priimti sprendimai dėl nepritarimo leisti įsigyti medicininę įrangą skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, t. y. teismui.

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS

16. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia Pareiškėjų skundo dalį dėl Sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), nagrinėjant, svarstant ir vertinant Ligoninės prašymus leisti įsigyti medicininę įrangą bei teikiant atsakymus, pripažinti pagrįsta.

SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS

17. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 8,  17 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius Sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai rekomenduoja atkreipti dėmesį į pažymos išvadas ir:

17.1. imtis priemonių, kad priimant sprendimus dėl sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir tinkamumo būtų deramai užtikrinamas konstitucinės funkcijos rūpintis žmonių sveikata vykdymas ir tinkamas prigimtinės žmogaus teisės į kuo geresnę sveikatą ir teisės į sveikatos priežiūrą įgyvendinimas;

17.2. imtis priemonių, kad teisės aktai ir administraciniai sprendimai būtų priimami vadovaujantis teisinės valstybės principu „valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“, teisėkūros principais, būtų aiškūs, suprantami, neprieštaringi, teisės aktų formuluotės būtų tikslios;

17.3. spręsti klausimą dėl Brangių medicinos prietaisų įsigijimo iš įvairių finansavimo šaltinių koordinavimo šalies mastu tvarkos aprašo nuostatų tikslinimo;

17.4. imtis priemonių, kad atsakymai asmenims būtų teikiami vadovaujantis teisės aktų nuostatomis.

Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašytume pranešti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Seimo kontrolierius      Augustinas Normantas




Informacija apie dokumentą

Dokumento numeris 4D-2017/1-1587
Seimo kontrolierius Augustinas Normantas
Data {date_added_value}

Atsisiųsti

 

Gedimino pr. 56, 01110 Vilnius
+370 706 65105 (tel.)
+370 706 65138 (faks.)
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Valstybės biudžetinė įstaiga
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 191759894

 

 

© Seimo kontrolierių įstaiga
Publikuojant svetainės medžiagą būtina nuoroda į šaltinį