Šiandien prisijungusiųŠiandien prisijungusių61
Vakar prisijungusiųVakar prisijungusių96
Iš viso apsilankėIš viso apsilankė763933

Seimo kontrolierių pažymos

Pradžia Pradžia Paieška Paieška
PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ NACIONALINĘ ŽEMĖS TARNYBĄ PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS

SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius gavo uždarosios akcinės bendrovės „S“ (toliau ir citatose vadinama – Pareiškėja) skundą, pasirašytą direktoriaus Sauliaus Skrebės, dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir citatose vadinama – NŽT) pareigūnų veiksmų (neveikimo), nagrinėjant Pareiškėjos kreipimusis. 

2. Pareiškėjos skunde nurodyta:

2.1. 2017-12-06 buvo gautas NŽT raštas Nr. 1SS-2877-(7.22 E.), kuriame „[...] eilinį kartą nėra pateikta Pareiškėjos 2017-08-21 rašte Nr. 66, 2017-09-25 pakartotiniame prašyme Nr. 73,
2017-10-26 skunde Nr. 84 prašyta informacija“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta);

2.2. „NŽT dar kartą biurokratiškai atsirašė nepateikiant prašytos informacijos: kokie teisės aktai reglamentuoja ir kaip nustatomas ir motyvuojamas valstybinės žemės sklypo, kuriame yra keli, tam pačiam savininkui priklausantys statiniai su skirtinga ekonomiškai pagrįsta statinio naudojimo trukme, nuomos terminas“;

2.3. „[...] NŽT 2017-12-06 raštas Nr. 1SS-2877-(7.22 E.) dar kartą patvirtina, kad NŽT
1. e. p. direktorė A. Račkauskaitė neatlieka tinkamai pareigų, nesilaiko LR viešojo administravimo įstatymo nuostatų, nesivadovauja LR valstybės tarnybos įstatymo 3 str. l d. deklaruotais valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų Veiklos etikos principais, pažeidžia „Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių“ 35 bei 37 punktų reikalavimus.

Tokie sisteminiai, pasikartojantys aplaidūs veiksmai, neatliekant pareigų, ne tik žemina NŽT – valstybinės institucijos prestižą, devalvuoja valstybės pareigūno vardą, bet ir sudaro regimybę, kad NŽT l. e. p. direktorė A. Račkauskaitė galimai dangsto NŽT neteisėtus veiksmus, piktnaudžiavimą sudarant keliais statiniais užstatytos valstybinės žemės nuomos sutartis.“

3. Pareiškėja Seimo kontrolieriaus prašo:

3.1. „[...] kaip galima greičiau ištirti [...] pažeidimus viešojo administravimo, srityje, kurie galimai yra A. Račkauskaitės piktnaudžiavimas tarnyba“;

3.2. „įpareigoti NŽT kuo skubiau pateikti prašomą informaciją, t. y., kokie teisės aktai reglamentuoja ir kaip nustatomas ir motyvuojamas valstybinės žemės sklypo, kuriame yra keli, tam pačiam savininkui priklausantys statiniai su skirtinga ekonomiškai pagrįsta statinio naudojimo trukme, nuomos terminas“;

3.3. „siūlyti Žemės ūkio ministrui, kad NŽT l. e. p. direktorei A. Račkauskaitei būtų skirta drausminė nuobauda už minėtus tęstinius pažeidimus bei galimai piktnaudžiavimą tarnyba.“

TYRIMAS IR IŠVADOS

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

4. Iš dokumentų nustatyta:

4.1. Pareiškėja 2017-04-18 kreipimusi (registracijos Nr. 14) (toliau vadinama – 2017-04-18 kreipimasis) kreipėsi į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją, prašydama pateikti informaciją:

„Kokie teisės aktai reglamentuoja ir kaip nustatomas ir motyvuojamas valstybinės žemės sklypo, kuriame yra keli statiniai su skirtinga ekonomiškai pagrįsta statinio naudojimo trukme, nuomos terminas.“

4.2. Atsakymą į Pareiškėjos 2017-04-18 kreipimąsi Žemės ūkio ministerija pateikė
2017-05-18 raštu Nr. 3JA-162(8.14) (toliau vadinama – 2017-05-18 Raštas), kuriuo, be kitos informacijos, Pareiškėjai buvo pateikta ši:

„[...] išskirtini du šios situacijos variantai: 1) kai žemės sklype yra savarankiškai funkcionuojantis statinys ar įrenginys, kuris Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atskiru objektu (pagrindiniu daiktu) ir priklausinys (ne pagrindinis daiktas); 2) kai žemės sklype esantys visi statiniai ar įrenginiai yra savarankiškai funkcionuojantys ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atskirais objektais (pagrindiniais daiktais).

Žemės ūkio ministerija [...] laikytųsi nuomonės, kad pirmuoju atveju žemės sklypo nuomos terminas turėtų būti nustatomas pagal savarankiškai funkcionuojančio statinio ar įrenginio (pagrindinio daikto) ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę [...].

Antruoju atveju, manytina, kad tikslinga būtų valstybinės žemės sklypo nuomos terminą nustatyti [atsižvelgiant] į to statinio ar įrenginio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, kurio terminas yra ilgiausias. [...].“

4.3. Pareiškėja 2017-08-21 raštu Nr. 66 (toliau vadinama – 2017-08-21 kreipimasis) kreipėsi į NŽT prašydama pateikti informaciją:

„[...] ar NŽT pritaria ir laikosi ŽŪM [Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija], kaip institucijos formuojančios politiką, taip pat organizuojančios, koordinuojančios ir kontroliuojančios jos įgyvendinimą žemės tvarkymo srityje, nuostatų, kad nuomojamuose valstybinės žemės sklypuose, kuriuose yra keli savarankiškai funkcionuojantys ir Nekilnojamojo turto registre atskirais objektais įregistruoti statiniai ar įrenginiai, nuomos terminas turi būti nustatomas atsižvelgiant į to statinio ar įrenginio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, kurios terminas yra ilgiausias.“

4.4. Atsakymą į Pareiškėjos 2017-08-21 kreipimąsi NŽT pateikė 2017-09-22 raštu
Nr. 1SS-2395-(7.22E) (toliau vadinama – 2017-09-22 Raštas) informuodama:

4.4.1. „[...] Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad žemės nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, bet ne ilgiau kaip 99 metams. Kai išnuomojama žemės ūkio paskirties žemė, žemės nuomos terminas negali būti ilgesnis kaip 25 metai. Žemės sklypai laikiniems statiniams statyti ir eksploatuoti išnuomojami Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatytam tokių statinių naudojimo terminui. Visais kitais atvejais žemės sklypų, išnuomojamų statiniams ar įrenginiams eksploatuoti arba statyti ir eksploatuoti, nuomos terminas nustatomas atsižvelgiant į ekonomiškai pagrįstą statinio ar įrenginio naudojimo trukmę. Žemės nuomos termino nustatymo motyvai turi būti išdėstyti sprendime išnuomoti valstybinės žemės sklypą“;

4.4.2. „Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Taisyklės), 30 punkte nustatyta, kad, išnuomojant naudojamus žemės sklypus, laikomasi šių reikalavimų: 30.1. Valstybinės žemės nuomos terminas nustatomas ne ilgesnis kaip 99 metams. 30.2. Jeigu pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus žemės sklypą numatyta naudoti visuomenės poreikiams, šis žemės sklypas išnuomojamas tik iki tol, kol bus pradėtas naudoti šiems tikslams. 30.3. Jeigu žemės sklypas išnuomojamas valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, žemės nuomos terminas gali būti nustatomas ne ilgesnis kaip iki šių statinių ar įrenginių nuosavybės teisės perleidimo dienos. 30.4. Žemės sklypai, kurių reikia asmenų nuomojamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. 30.5. Kitais atvejais žemės nuomos terminas nustatomas atsižvelgiant į valstybės interesus pagal žemės sklype esančio statinio ar įrenginio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, kuri nustatoma pagal patvirtintus statinio ar įrenginio statybos projekto dokumentus, vadovaujantis statybos techniniais reglamentais, pagal kuriuos nustatoma statinių gyvavimo trukmė, o statinių ar įrenginių, pastatytų iki 1996-01-01 – pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodytus statinio ar įrenginio nusidėvėjimo duomenis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtinta pastatų, statinių ir įrenginių, pastatytų iki 1996-01-01, saugaus naudojimo termino nustatymo tvarka. Jeigu valstybinės žemės sklype esančio statinio ar įrenginio nustatytas ekonomiškai pagrįsto naudojimo trukmės terminas suėjęs, tačiau statinys neišregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro, arba nėra kitų duomenų apie statinio žuvimą (nugriovimą, sugriovimą, sunykimą, sudegimą ir panašiai), valstybinės žemės nuomos sutartis gali būti sudaroma terminui, ne ilgesniam nei viena dešimtoji dalis nustatytos statinio ar įrenginio ekonomiškai pagrįsto naudojimo trukmės. 30.6. Nuomotojas sprendime dėl valstybinės žemės sklypo išnuomojimo privalo nurodyti valstybinės žemės sklypo nuomos termino nustatymo motyvus“;

4.4.3. „[...] nustatant valstybinės žemės nuomos terminą NŽT, kaip viešojo administravimo subjektas, vykdydamas jai priskirtas funkcijas, veikia vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, t. y., žemės teisinius klausimus sprendžia vadovaudamasi šiuos teisinius santykius reglamentuojančiais teisės aktais“;

4.4.4. „[...] NŽT nesuteikta teisė revizuoti kitų institucijų sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo.“

4.5. Pareiškėja 2017-09-25 kreipimusi Nr. 73 (toliau vadinama – 2017-09-25 kreipimasis) kreipėsi į NŽT prašydama pateikti informaciją:

„Kokie teisės aktai reglamentuoja ir kaip nustatomas ir motyvuojamas valstybinės žemės sklypo, kuriame yra keli, tam pačiam savininkui priklausantys, statiniai su skirtinga ekonomiškai pagrįsta statinio naudojimo trukme, nuomos terminas.“

4.6. Pareiškėja 2017-10-26 kreipimusi Nr. 84 (toliau vadinama – 2017-10-26 skundas) kreipėsi į NŽT prašydama:

„Imtis priemonių, kad Jūsų vadovaujama įstaiga nedelsiant pateiktų informaciją į Pareiškėjos 2017-09-25 pakartotinį prašymą Nr. 73, reg. Nr. 1GP-1408.“

„Informuoti, kokiu pagrindu remiantis NŽT nesilaiko LR [Lietuvos Respublikos] viešojo administravimo įstatymo.“

4.7. Atsakymą į Pareiškėjos 2017-09-25 kreipimąsi ir 2017-10-26 skundą NŽT pateikė 2017-12-06 raštu Nr. 1SS-2877-(7.22E.) (toliau vadinama – 2017-12-06 Raštas), informuodama:

4.7.1. NŽT 2017-09-22 Raštu „[...] Jums buvo pateikta, informacija, kad valstybinės žemės nuomos terminas nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi ir Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-0 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau –  Taisyklės), 30 punktu. Atkreipiame dėmesį, kad valstybinės žemės sklypai išnuomojami ne aukciono būdu esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę paskirtį jų gyvavimo terminui“;

4.7.2. „[...] NŽT yra visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės patikėtinė, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams. Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 1 ir 4 punktuose nustatyta, kad NŽT įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje, išnuomoja valstybinės žemės sklypus“;

4.7.3. „[...] jeigu Jūs pageidaujate išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, pagal turto buvimo vietą turėtumėte kreiptis į valstybinės žemės nuomos procedūras vykdančią instituciją – NŽT teritorinį padalinį, kuris išnagrinėjęs Jūsų pateiktus dokumentus konkrečiu atveju galės spręsti klausimą dėl valstybinės žemės nuomos sudarymo teisės aktų nustatyta tvarka. Kokius dokumentus turi pateikti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę išsinuomoti savo naudojamus žemės sklypus be aukciono, valstybinės žemės sklypo patikėtiniui – NŽT teritoriniam padaliniui, reglamentuoja Taisyklių 34 punktas.

Sprendimas išnuomoti žemės sklypą ar jo dalį, taip pat sprendimas atsisakyti nuomoti gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, kaip numatyta Taisyklių 29 punkte“;

4.7.4. „[...] pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus NŽT kompetencijai nepriskirtas teisės aktų nuostatų ir jų taikymo oficialus aiškinimas. Atkreipiame dėmesį, kad Jūsų NŽT pateiktame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2017-05-18 rašte Nr. 3JA-162(8.14) „Dėl prašymo“ yra akcentuota, kad šiame rašte išdėstyta Žemės ūkio ministerijos nuomonė dėl valstybinės žemės nuomos termino nustatymo nėra privaloma ir nesukuria privalomų vykdyti įsipareigojimų institucijoms ir asmenims“;

4.7.5. „[...] Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio l dalyje nustatyta, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, o 3 dalyje, kad į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimuose ir nutartyse pateikiamus įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia valstybės ir kitos institucijos, kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus“;

4.7.6. „[...] 2017-09-25 prašymo nagrinėjimas užtruko dėl NŽT darbuotojams tenkančio didelio darbo krūvio ir bei kitų faktorių (atostogų, specialistų nedarbingumo, darbuotojų trūkumo ir pan.). [...]. Norėtume pažymėti, kad NŽT gauna daug piliečių ir juridinių asmenų skundų, prašymų, paklausimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kitų valstybinės žemės perleidimo klausimų ir kt. Dažniausiai skundai yra sudėtingi, didelės apimties ir reikalaujantys nemažų darbo laiko sąnaudų jiems išnagrinėti ir atsakymams į juos parengti“;

4.7.7. „[...] pagal NŽT nuostatus [...] NŽT yra priskirtos vykdyti ir kitos funkcijos, t. y., piliečių, kitų asmenų, įstaigų ir institucijų pateiktų prašymų, paklausimų, pareiškimų ir skundų nagrinėjimas bei atsakymų į juos rengimas yra tik viena funkcija iš daugiau kaip 35 funkcijų, nurodytų [...] NŽT nuostatuose, kuriais privalo vadovautis NŽT.“    

4.8. NŽT interneto svetainės (www.nzt.lt) skyriuje „Paslaugos“ nurodyta, kad NŽT teikia šias viešąsias ir administracines paslaugas: „Asmenų prašymų nagrinėjimas, informacijos ir dokumentų kopijų teikimas; Pažymėjimų išdavimas ir pažymėjimus turinčių asmenų veiklos priežiūra; Kontrolės vykdymas; Paslaugos, susijusios su valstybinės žemės valdymu, naudojimu ir disponavimu; Paslaugos, susijusios su privačios žemės valdymu, naudojimu ir disponavimu; Žemės sklypų kadastro duomenų tikrinimas ir patvirtinimas;  Nuosavybės teisių į žemę atkūrimas; Paslaugos, susijusios su žemėtvarka; Žemės paėmimas visuomenės poreikiams; Žemės servitutų nustatymas.“

NŽT interneto svetainėje nurodyta, kad NŽT, teikdama administracinę paslaugą – „Asmenų prašymų nagrinėjimas, informacijos ir dokumentų kopijų teikimas“, priima asmenų prašymus ir skundus bei teikia į juos atsakymus; teikia informaciją apie NŽT veiklą, vykdomas funkcijas ir teikiamas administracines paslaugas; parengia dokumentų kopijas; sudarius sutartis teikia valstybinių georeferencinių erdvinių duomenų rinkinius, georeferencinio pagrindo žemėlapius bei kartografinę ir geodezinę medžiagą.

NŽT interneto svetainėje skelbiama informacija apie NŽT teikiamas administracines paslaugas:

4.8.1. Asmenų prašymų ir skundų priėmimo NŽT ir atsakymų į juos teikimo aprašyme nurodyta, kad teikiant šią paslaugą NŽT: priima ir registruoja visus NŽT adresuotus prašymus, skundus, gautus paštu, elektroniniu būdu (pasirašyti elektroniniu parašu), per pasiuntinį, įteiktus asmeniui atvykus į NŽT. NŽT gauti prašymai turi būti išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo jų gavimo dienos. Šį terminą NŽT direktorius ar jo įgaliotas asmuo turi teisę pratęsti dar iki 20 darbo dienų. Administracinė procedūra turi būti baigta ir sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios. Šį terminą NŽT direktorius ar jo įgaliotas asmuo turi teisę pratęsti dar iki 10 darbo dienų. Parengti atsakymai į prašymus, skundus teikiami asmeniui atvykus į NŽT, paštu ar elektroniniu būdu“;

4.8.2. Informacijos apie NŽT veiklą, vykdomas funkcijas ir teikiamas administracines paslaugas teikimo aprašyme nurodyta, kad teikiant šią paslaugą NŽT: teikia informaciją asmeniui apie NŽT veiklą, vykdomas funkcijas ir teikiamas administracines paslaugas NŽT bendruoju telefonu, NŽT teritorinių skyrių telefonų numeriais, elektroniniu paštu, užregistravus klausimą interneto svetainėje ir atvykus į vietą.

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

5. Lietuvos Respublikos įstatymai

5.1. Viešojo administravimo įstatymo:

5.1.1. 2 straipsnis – „14. Prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. 15. Skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti. [...]. 17. Administracinė paslauga – viešojo administravimo subjekto veiksmai, apimantys [...] asmenų konsultavimą viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais [...]“;

5.1.2. 14 straipsnis – „1. Prašymų ir skundų nagrinėjimo [...] taisykles tvirtina Vyriausybė“;

5.1.3. 15 straipsnis – „1. Administracinės paslaugos yra: 1) leidimų, licencijų išdavimas; 2) dokumentų, kuriais patvirtinamas tam tikras juridinis faktas, išdavimas; 3) deklaracijų priėmimas ir tvarkymas; 4) asmenų konsultavimas viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais; 5) įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto informacijos teikimas asmenims; 6) administracinės procedūros vykdymas.. 2. Administracines paslaugas teikia tik viešojo administravimo subjektai. Viešojo administravimo subjektas turi sudaryti savo teikiamų administracinių paslaugų sąrašą ir, [...] patvirtinti administracinių paslaugų teikimo aprašymus. [...]. 3. Viešojo administravimo subjektas turi patvirtintus administracinių paslaugų teikimo aprašymus paskelbti [...] savo interneto svetainėje pateikti nuorodą į šioje sistemoje paskelbtą administracinės paslaugos teikimo aprašymą“;

5.1.4. 19 straipsnis – „1. Administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą“;

5.1.5. 22 straipsnis – „1. Administracinę procedūrą pradeda viešojo administravimo subjekto vadovas arba jo įgaliotas pareigūnas ar valstybės tarnautojas arba viešojo administravimo subjekto vadovo sudaryta komisija rašytiniu pavedimu (įsakymu, potvarkiu, rezoliucija) per 3 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos‘;

5.1.6. 34 straipsnis – „1. Administracinė procedūra baigiama administracinės procedūros sprendimo priėmimu. Asmeniui, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo administracinės procedūros sprendimo priėmimo dienos raštu pranešama apie priimtą administracinės procedūros sprendimą ir nurodomos faktinės aplinkybės, nustatytos skundo nagrinėjimo metu, teisės aktai, kuriais vadovaujantis priimtas administracinės procedūros sprendimas, ir sprendimo apskundimo tvarka. [...].“

5.2. Seimo kontrolierių įstatymo:

12 straipsnis

– „ 1. Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje.“

6. Kiti teisės aktai

6.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintų  Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau vadinama – Prašymų nagrinėjimo taisyklės):

6.1.1. 35 punktas – „Atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį: 35.1. į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 35.2. į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 35.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 35.4. į kitus prašymus – atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys“;

6.1.2. 37 punktas – „Į skundus atsakoma laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytos tvarkos.“

6.2. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001-06-14 nutarimu Nr.194 patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų (toliau vadinama – NŽT nuostatai):

6.2.1. 2 punktas – „Nacionalinė žemės tarnyba savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymais, kitais teisės aktais ir šiais nuostatais“;

6.2.2. 7 punktas – „Nacionalinė žemės tarnyba, vykdydama jai pavestus uždavinius atlieka šias funkcijas: 7.1. rengia ir dalyvauja rengiant teisės aktų projektus, teikia siūlymus dėl teisės aktų projektų pagal Nacionalinės žemės tarnybos kompetenciją; [...] 7.30. rengia atsakymus į fizinių bei juridinių asmenų prašymus, skundus bei paklausimus, priskirtus Nacionalinės žemės tarnybos kompetencijai, ir juos konsultuoja; [...].“

Tyrimui reikšminga teismų praktika

7. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017-08-23 nutartyje (administracinė byla
Nr. eAS-732-662/2017) konstatavo:

„Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. 

[...]. Dėl pareiškėjo prašymo įvertinti susidariusią situaciją ir esamo teisinio reguliavimo kontekste suteikti konsultaciją, kokius dar papildomus veiksmus Asociacija turi atlikti įgyvendinant šį privalomąjį nurodymą, atsakovas ginčijamame sprendime pažymėjo, jog pagrindinė Asociacijos funkcija ir tikslas būtent ir yra įvykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas elektros ir elektros įrangos atliekų tvarkymo užduotis, o kartu ir ieškoti šių užduočių įvykdymo būdų.

[...]. Ginčijamoje sprendimo dalyje (konsultacijoje) yra nurodytos teisės aktų nuostatos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aktuali Asociacijos veiklai, tačiau jame pareiškėjo atžvilgiu nėra imperatyviai suformuluotų jam privalomų elgesio taisyklių, jo teisių ar pareigų. Net jei atsakovas ginčijamame akte būtų nurodęs konkrečius veiksmus, kuriuos siūlytina atlikti, tai nesuvaržytų pareiškėjo teisės pasirinkti veikti kitokiu būdu, kadangi konsultacija nėra įpareigojančio pobūdžio nurodymas. Be to, tai, kad viešojo administravimo subjektas konsultacija asmeniui pasiūlo tam tikrą elgesio modelį, savaime nereiškia, kad toks modelis yra teisėtas ir juo pasekusiam pareiškėjui nekils atitinkamos neigiamos pasekmės. Neveltui Viešojo administravimo įstatymo 363 straipsnyje yra numatyta atsakomybės taikymo, kai netinkamą teisės aktų vykdymą lėmė klaidinga konsultacija, tvarka.

[...]. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teisminio nagrinėjimo dalyku negali būti ginčijamos konsultacijos turinys, t. y. negali būti sprendžiamas klausimas, ar neoficiali atsakovo nuomonė dėl atitinkamų teisės aktų taikymo, kuri pateikta ginčijamoje konsultacijoje ir kuri pareiškėjui nėra privaloma, atitinka aukštesnės galios teisės aktų turinį, ar ne. Šiuo atveju nebent galėtų būti vertinama, ar nebuvo pažeista pareiškėjo teisė nustatyta tvarka ir būdu gauti konsultaciją, tačiau byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas prašytą konsultaciją gavo. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjo skundas yra nenagrinėtinas teismų ir todėl nepriimtinas (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).“

Tyrimo išvados

8. Atsižvelgiant į tyrimo metu analizuotą informaciją, teisinį reglamentavimą, išvados bus pateikiamos išskiriant šias dalis:

8.1. dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) teikiant konsultacijas;

8.2. dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant skundą.

Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareigūnų veiksmų (neveikimo)

teikiant konsultacijas

9. Atsižvelgiant į informaciją, išdėstytą pažymos 4 punkte, teisinį reglamentavimą, pacituotą pažymos 5–6 punktuose, teismų praktiką (pažymos 7 punktas), susijusius su NŽT pareigūnų veiksmais (neveikimu) teikiant konsultacijas, konstatuotina:

9.1. institucijos, kaip viešojo administravimo subjektai, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktu, konsultuoja asmenis viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais (pažymos 5.1.1 papunktis). Pagal Prašymų nagrinėjimo taisyklių 35 punkto nuostatas, atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jų turinį (pažymos 6.1.1 papunktis). NŽT nuostatų 7 punkte reglamentuota, kad NŽT, vykdydama jai pavestus uždavinius, konsultuoja fizinius bei juridinius asmenis pagal nustatytą kompetenciją (pažymos 6.2.2 papunktis).

Taigi, NŽT, vadovaujantis pirmiau minėtomis teisės aktų nuostatomis, teikia konsultacijas asmenims NŽT kompetencijos klausimais.

Pagal Prašymų nagrinėjimo taisyklių 35 punkto nuostatas, atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jų turinį: į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; į prašymą priimti administracinį sprendimą – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; į kitus prašymus – atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (pažymos 6.1.1 papunktis).

Taigi, į prašymus, kuriais: nėra prašoma išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, suteikti institucijos veikloje užfiksuotą informaciją, priimti administracinį sprendimą, vadovaujantis pirmiau minėtu Prašymų nagrinėjimo taisyklių 35 punktu, atsakoma laisva forma;

9.2. Pareiškėja 2017-08-21, 2017-09-25 kreipimosi raštuose NŽT prašė pateikti informaciją: ar NŽT pritaria ir laikosi ŽŪM nuostatų (ŽŪM 2017-05-18 Rašte pateikė nuomonę) dėl valstybinės žemės sklypo, kuriame yra keli savarankiški, Nekilnojamojo turto registre atskirais objektais įregistruoti, statiniai ar įrenginiai, nuomos sutarties termino nustatymo (pažymos 4.3 punktas);  „Kokie teisės aktai reglamentuoja ir kaip nustatomas ir motyvuojamas valstybinės žemės sklypo, kuriame yra keli, tam pačiam savininkui priklausantys, statiniai su skirtinga ekonomiškai pagrįsta statinio naudojimo trukme, nuomos terminas“ (pažymos 4.5 punktas).

Nors Pareiškėjos 2017-08-21, 2017-09-25 kreipimosi raštuose prašoma suteikti informaciją, vis dėlto, įvertinus minėtų kreipimųsi turinį, darytina išvada, kad Pareiškėja
2017-08-21, 2017-09-25 kreipimaisi prašė suteikti konsultaciją NŽT kompetencijos klausimu (pažymos 4.3, 4.5 punktai);

9.3. NŽT 2017-09-22 Rašte, pateiktame atsakant į Pareiškėjos 2017-08-21 kreipimąsi, nurodė: konkrečias teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomos termino nustatymą, nuostatas (pažymos 4.4.1, 4.4.2 papunkčiai); ir tai, kad NŽT nesuteikta teisė revizuoti kitų institucijų, t. y., Žemės ūkio ministerijos, sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo (pažymos 4.4.4 papunktis).

NŽT 2017-12-06 Rašte, parengtame atsakant į Pareiškėjos 2017-09-25 kreipimąsi, nurodė:  teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios valstybinės žemės nuomos termino nustatymą, jau buvo nurodytos NŽT 2017-09-22 Rašte (pažymos 4.7.1 papunktis); dėl valstybinės žemės sklypo išnuomojimo Pareiškėja turėtų kreiptis į NŽT teritorinį padalinį, kuris, išnagrinėjęs pateiktus dokumentus, konkrečiu atveju galės spręsti klausimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo teisės aktų nustatyta tvarka; informavo, kad NŽT teritorinio padalinio sprendimas išnuomoti žemės sklypą ir (arba) atsisakyti nuomoti gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (pažymos 4.7.3 papunktis); Žemės ūkio ministerija 2017-05-18 Rašte pateikė nuomonę, kuri nėra privaloma ir nesukuria privalomų vykdyti įsipareigojimų institucijoms ir asmenims (pažymos 4.7.4 papunktis);

9.4. viešojo administravimo subjektas, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teikia šias administracines paslaugas: 1) leidimų, licencijų išdavimas; 2) dokumentų, kuriais patvirtinamas tam tikras juridinis faktas, išdavimas; 3) deklaracijų priėmimas ir tvarkymas; 4) asmenų konsultavimas viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais; 5) įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto informacijos teikimas asmenims; 6) administracinės procedūros vykdymas. Viešojo administravimo subjektas, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi, turi patvirtinti savo teikiamų administracinių paslaugų sąrašą bei šių paslaugų teikimo aprašymus, kurie turi būti paskelbti viešo administravimo subjekto interneto svetainėje (pažymos 5.1.3 papunktis).

Įvertinus NŽT interneto svetainėje (

www.nzt.lt) paskelbtą informaciją apie teikiamas administracines paslaugas (šios pažymos 4.8 punktas), nustatyta, kad NŽT į teikiamų paslaugų sąrašą nėra įtraukusi Viešojo administravimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos administracinės paslaugos – asmenų konsultavimas viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais (pažymos 5.1.3 papunktis) bei nėra nurodžiusi šios paslaugos teikimo aprašymo.

10.Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, į tai, kad:

10.1. NŽT į teikiamų paslaugų sąrašą nėra įtraukusi administracinės paslaugos – asmenų konsultavimas viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais – bei nėra nurodžiusi šios paslaugos teikimo aprašymo (pažymos 9.4 punktas);

10.2. į prašymą, kuriuo nėra prašoma išduoti dokumentą (kopiją), išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, suteikti institucijos veikloje užfiksuotą informaciją, priimti administracinį sprendimą, vadovaujantis Prašymų nagrinėjimo taisyklių 35 punktu, atsakoma laisva forma  (pažymos 9.1 punktas);

10.3.

pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teismų praktiką,              “ negali būti ginčijamas konsultacijos turinys, t. y., negali būti sprendžiamas klausimas, ar neoficiali atsakovo nuomonė dėl atitinkamų teisės aktų taikymo, kuri pateikta ginčijamoje konsultacijoje ir kuri pareiškėjui nėra privaloma, atitinka aukštesnės galios teisės aktų turinį, ar ne“ (pažymos 7 punktas);

nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad NŽT nesuteikė Pareiškėjai konsultacijos, nes, kaip minėta pirmiau, NŽT 2017-09-22, 2017-12-06 raštuose buvo nurodyti Pareiškėjai aktualūs teisės aktai, išaiškinant, jog dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo reikia kreiptis į NŽT teritorinį padalinį, privalantį nagrinėti konkrečią situaciją, dokumentus ir priimti sprendimą, kuris gali būti skundžiamas teisės aktų nustatyta tvarka; Pareiškėjai taip pat buvo paaiškinta, kad Žemės ūkio ministerijos 2017-05-18 Rašte pateikta neoficiali nuomonė nėra privaloma, kadangi nesukuria jokių teisių ar pareigų (pažymos 9.2, 9.3 punktai), todėl skundo dalis dėl NŽT pareigūnų veiksmų (neveikimo) teikiant konsultacijas atmestina.

Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareigūnų veiksmų (neveikimo)  nagrinėjant skundą

11. Atsižvelgiant į informaciją, išdėstytą pažymos 4 punkte, teisinį reglamentavimą, pacituotą pažymos 5–6 punktuose, susijusius su NŽT pareigūnų veiksmais (neveikimu), nagrinėjant skundą, konstatuotina:

11.1. Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje reglamentuota, kad skundas – tai asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės (teisėti interesai), ir prašoma juos apginti (pažymos 5.1.1 papunktis). Administracinė procedūra, pagal Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, tai viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių (teisėtų interesų) pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą (pažymos 5.1.4 papunktis). Pagal Viešojo administravimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalį, administravimo subjekto vadovas (jo įgalioti asmenys) rašytiniu pavedimu pradeda administracinę procedūrą, kuri vadovaujantis minėto įstatymo 34 straipsnio 1 dalimi baigiama administracinės procedūros sprendimo priėmimu (pažymos 5.1.4, 5.1.5 papunkčiai).

11.2. Pareiškėja 2017-10-26 skunde NŽT prašė: imtis priemonių, kad NŽT nedelsiant pateiktų atsakymą į jos 2017-09-25 kreipimąsi; informuoti, kokiu pagrindu remiantis NŽT nesilaiko Viešojo administravimo įstatymo nuostatų (pažymos 4.6 punktas).

NŽT, atsakydama į 2017-10-26 skundą, 2017-12-06 Raštu Pareiškėją informavo, kad jos 2017-09-25 kreipimosi nagrinėjimas užtruko dėl NŽT darbuotojams tenkančio didelio darbo krūvio, nes, be kreipimųsi, skundų nagrinėjimo, atsakymų į juos teikimo, NŽT vykdo ir kitas NŽT nuostatuose nustatytas funkcijas (pažymos 4.7.6, 4.7.7 papunkčiai).

Įvertinus 2017-10-26 skundo turinį, darytina išvada, kad Pareiškėja 2017-10-26 skundu į NŽT kreipėsi dėl savo pažeistų teisių gynimo, t. y., dėl per teisės aktuose nustatytą terminą nepateikto atsakymo. Atsižvelgiant į tai, NŽT vadovas (jo įgaliotas asmuo), vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies, 34 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nagrinėdamas Pareiškėjos 2017-10-26 skundą turėjo pradėti administracinę procedūrą bei priimti administracinės procedūros sprendimą. Įvertinus NŽT 2017-12-06 Rašto turinį nustatyta, kad NŽT nepriėmė jokio administracinės procedūros sprendimo (pvz.: Pareiškėjos teisės, nagrinėjant 2017-09-25 kreipimąsi, buvo / nebuvo pažeistos), o tik nurodė priežastis, dėl kurių Pareiškėjos 2017-09-25 kreipimasis nebuvo išnagrinėtas per teisės aktuose nustatytą terminą.

12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šios pažymos 11.1, 11.2 punktuose, skundo dalis dėl NŽT pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant skundą pripažintina pagrįsta.

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAI

13. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia:

UAB „S“

skundo dalį dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), teikiant  konsultacijas, atmesti.

14. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia:

UAB „S“

skundo dalį dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), nagrinėjant skundą, pripažinti pagrįsta.

SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS

15. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14, 17 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius rekomenduoja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriui Laimonui Čiakui:

15.1. atkreipti dėmesį į tai, kad į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto svetainės skyriuje „Paslaugos“ skelbiamą administracinių paslaugų sąrašą nėra įrašyta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta administracinė paslauga – asmenų konsultavimas viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais – bei nėra pateiktas šios paslaugos teikimo tvarkos aprašymas;

15.2. užtikrinti, kad administracinė paslauga – asmenų konsultavimas viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais – būtų įtraukta į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teikiamų administracinių paslaugų sąrašą, kad būtų patvirtintas šios paslaugos teikimo aprašymas ir paskelbtas institucijos interneto svetainėje;

15.3. atkreipti dėmesį į tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, nagrinėdama Pareiškėjos 2017-10-26 skundą, pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies, 34 straipsnio 1 dalies nuostatas, nepradėjo administracinės procedūros bei nepriėmė administracinio sprendimo, bei užtikrinti, kad ateityje tokie pažeidimai nepasikartotų;

15.4. pakartotinai, teisės aktų nustatyta tvarka, išnagrinėti Pareiškėjos 2017-10-26 skundą.

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašytume informuoti Pareiškėją ir Seimo kontrolierių (Seimo kontrolieriui pateikti informaciją pagrindžiančius dokumentus).

Seimo kontrolierius                                                      Augustinas Normantas




Informacija apie dokumentą

Dokumento numeris 4D-2017/1-1766
Seimo kontrolierius Augustinas Normantas
Data {date_added_value}

Atsisiųsti

Gedimino pr. 56, 01110 Vilnius
+370 706 65105 (tel.)
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Valstybės biudžetinė įstaiga
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 191759894

 

© Seimo kontrolierių įstaiga
Publikuojant svetainės medžiagą būtina nuoroda į šaltinį