Šiandien prisijungusiųŠiandien prisijungusių60
Vakar prisijungusiųVakar prisijungusių96
Iš viso apsilankėIš viso apsilankė763932

Seimo kontrolierių pažymos

Pradžia Pradžia Paieška Paieška
PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ VILNIAUS PATAISOS NAMUS

SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius gavo X(toliau vadinama – Pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus pataisos namų (toliau vadinama – Vilniaus PN) pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai nepagrįstai perkeliant Pareiškėją iš a būrio į b, nesuteikiant psichologinės pagalbos, neleidžiant susitikti su artimaisiais ir gynėju (toliau vadinama – Skundas).

2. Pareiškėjas Skunde nurodė:

2.1. „2017-01-25 d. Vilniaus pataisos namų Direktoriaus nutarimu buvau perkeltas iš 5-to būrio į 3-čią būrį, nutarime nurodant „Dėl daromos neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems“, net nepateikdami svarių argumentų, kokią neigiamą įtaką darau kitų nuteistųjų atžvilgiu“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta);

2.2. „Iš psichologų tarnybos, kai kreipiausi raštu 2017-01-26 d. pagalbos, dėmesio sulaukiau 2017-02-06 d. ir tik po eilę prašymų, pareiškimų Direktoriui“;

2.3. „2017 m. sausio mėnesį pateikiau prašymą, kad man būtų pakeistas ilgalaikis pasimatymas į du trumpalaikius pasimatymus [...]. 2017-02-01 d. atvykus artimiesiems nebuvo leista pasimatyti, nes melagingai pranešė, kad atsisakiau pakeisti ilgalaikį pasimatymą“;

2.4. „[...] nebuvo įleistas mano gynėjas ginantis mano interesus [...]. [...]. 2017-01-25 d. ryte 9 valandą [gynėjas] atvyko į pataisos įstaigą atstovauti ir apginti mano interesus, bet po ilgų bendravimų su įstaigos darbuotojais buvo pareikšta, kad nėra tokio įstatymo, leidžiančio ar draudžiančio atstovauti kažkieno interesus baudimo ar perkėlimo komisijoje.“

3. Pareiškėjas prašo ištirti Skunde nurodytas aplinkybes.

TYRIMAS IR IŠVADOS

4. Atsižvelgiant į Skunde aprašytas aplinkybes, tyrimas bus atliekamas ir išvados bus pateikiamos dėl kiekvienos iš šių dalių atskirai:

4.1. dėl Vilniaus PN pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai nepagrįstai perkeliant Pareiškėją į kitą būrį;

4.2. dėl Vilniaus PN pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai Pareiškėjui neužtikrinant psichologinės pagalbos;

4.3. dėl Vilniaus PN pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai nepagrįstai neleidus Pareiškėjui pasimatyti su artimaisiais;

4.4. dėl Vilniaus PN pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai nepagrįstai neleidus Pareiškėjui susitikti su gynėju.

Dėl Vilniaus PN pareigūnų veiksmų (neveikimo),

galimai nepagrįstai perkeliant Pareiškėją į kitą būrį

Skundo dalies tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

5. Seimo kontrolierius 2017 m. vasario 21 d. raštu Nr. 4D-2017/1-171/3D-505 kreipėsi į Vilniaus PN prašydamas paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes. 2017 m. kovo 22 d. Seimo kontrolierius gavo 2017 m. kovo 20 d. Vilniaus PN raštą „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau vadinama – Vilniaus PN atsakymas). Šiame rašte ir prie jo pridėtuose dokumentuose nurodoma:

5.1. 2017 m. sausio 19 d. Vilniaus PN buvo gautas Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro persiųstas pareiškimas dėl Pareiškėjo naudojimosi mobiliuoju ryšiu ir internetu;

5.2. 2017 m. sausio 20 d. atlikus Pareiškėjo gyvenamosios vietos kratą, draudžiamų daiktų nerasta, tačiau situacijai išsiaiškinti nuspręsta 2017 m. sausio 25 d. Pareiškėją išsikviesti pokalbiui į Vilniaus PN drausmės komisiją (toliau vadinama – Drausmės komisija);

5.3. 2017 m. sausio 25 d. Pareiškėjas buvo iškviestas pokalbiui į Drausmės komisiją, kuri nutarė siūlyti pataisos įstaigos direktoriui perkelti nuteistąjį iš a būrio į b (2017 m. sausio 25 d. Drausmės komisijos posėdžio protokolas Nr. 41-19(1), sprendimas Nr. 56-103(1)) dėl neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems;

5.4. 2017 m. sausio 25 d. Vilniaus PN direktorius, vadovaudamasis Drausmės komisijos sprendimu, įsakymu Nr. 7-33 perkėlė Pareiškėją iš a būrio į b;

5.5. 2017 m. sausio 25 d. Pareiškėjas pateikė prašymą izoliuoti jį nuo kitų nuteistųjų;

5.6. 2017 m. sausio 25 d. 18.40 val. Pareiškėjas atėjo į budėtojų tarnybines patalpas ir pareiškė, kad atsisako vykdyti pataisos namų administracijos nurodymą bausmę atlikti 3-iajame būryje; 2015 m. sausio 25 d. paaiškinime Nr. 50-153(1) Pareiškėjas nurodė, kad atsisako eiti į jam paskirtą būrį, nes „negali ten būti“;

5.7. 2017 m. sausio 26 d. buvo priimtas pataisos įstaigos direktoriaus nutarimas
Nr. 56-109(1) dėl nuteistojo izoliuoto laikymo, kuriuo Pareiškėjas buvo perkeltas penkiolikai parų į kamerų tipo patalpas;

5.8. atlikus tyrimą dėl Pareiškėjo atsisakymo atlikti bausmę b būryje, 2017 m. vasario 6 d. Vilniaus PN kriminalinės žvalgybos išvadoje Nr. 33-31 nebuvo konstatuota, kad Pareiškėjas b būryje galėtų su kuo nors iš nuteistųjų konfliktuoti; taip pat nėra duomenų, kad bausmės atlikimo vietoje Pareiškėjo sveikatai arba gyvybei grėstų bet kokio pobūdžio pavojus; dėl šios priežasties išvadoje buvo nurodyta nutraukti Pareiškėjo izoliavimą;

5.9. 2017 m. vasario 7 d. Pareiškėjas atsisakė eiti atlikti bausmę į b būrį;

5.10. 2017 m. vasario 8 d. teikimu Nr. 40-47(1) Drausmės komisija, įvertinusi 2017 m. vasario 7 d. Pareiškėjo padarytą pažeidimą, nusprendė „apsiriboti pokalbiu bei pervesti į 5 būrį“.

Skundo dalies tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau vadinama ir – BVK):

6.1. 10 straipsnio „Nuteistųjų teisinė padėtis“ 1 dalis – „Bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis“;

6.2. 12 straipsnis „Bendrosios nuteistųjų pareigos“ – „1. Nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. 2. Nuteistieji privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. [...]“;

6.3. 70 straipsnis „Nuteistųjų atskiras arba izoliuotas laikymas pataisos įstaigose“
„1. Nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslas yra: 1) atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems; 2) palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją; 3) padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą; 4) padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų. [...]. 4. Pataisos įstaigos administracija turi teisę laikyti izoliuotus nuo kitų nuteistųjų buvusius ar esamus valstybės tarnautojus, nuteistus užsieniečius, neįgaliuosius, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, sergančius AIDS nuteistuosius, ribotai pakaltinamus asmenis, doro elgesio ir dirbančius nuteistuosius, taip pat režimą pažeidinėjančius nuteistuosius. 5. [...]. 6. Jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos administraciją dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti šį nuteistąjį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais. Laiką, kuriam nuteistasis perkeliamas į kamerų tipo patalpas, nustato pataisos įstaigos direktorius. Toks nuteistojo perkėlimas į kamerų tipo patalpas nėra nuobauda. [...]“;

6.4. 110 straipsnis „Specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos“ – „1. Laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo: 1) [...]; 2) vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus; [...].“

7. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau vadinama – PĮVTT):

65 punktas

– „Pataisos namų, laisvės atėmimo vietų ligoninės, nepilnamečių pataisos namų ir kalėjimų direktoriai įsakymais sudaro komisijas, kurios nuteistuosius, pirmą kartą po nuosprendžio įsiteisėjimo iš kardomojo kalinimo vietos atvykusius į šias pataisos įstaigas, jiems dalyvaujant, priskiria paprastosioms grupėms, taip pat suskirsto į būrius, skyrius ir kameras. Skirstant nuteistuosius į būrius, skyrius, kameras atsižvelgiama į jų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, kitas asmenines savybes, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos rekomendacijas ir laikantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytų

nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimų.“

Skundo dalies tyrimo išvados

8. Pareiškėjas nurodo, kad 2017 m. sausio 25 d. Vilniaus PN direktorius jį perkėlė iš a į b būrį, tačiau šiame būryje Pareiškėjas bausmės atlikti negali dėl asmeninių priežasčių. Pareiškėjo manymu, Vilniaus PN pareigūnai į šią aplinkybę neatsižvelgia ir verčia jį bausmę atlikti b būryje, t. y., nesudaro jam tinkamų (saugių) sąlygų gyventi paskirtame būryje.

9. Seimo kontrolieriaus atlikto Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Vilniaus PN direktoriaus 2017 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. Nr. 7-33 Pareiškėjas buvo perkeltas iš ... gyvenamosios patalpos į ... gyvenamąją patalpą, t. y., iš a būrio į b. Tai buvo padaryta siekiant apsaugoti kitus a būrio nuteistuosius nuo Pareiškėjo daromos neigiamos įtakos (pažeisdamas teisės aktų nustatytus draudimus naudojosi mobiliuoju ryšiu ir internetu) bei palengvinti jų socialinę reabilitaciją. 2017 m. sausio 25 d. ir 2017 m. vasario 7 d. Pareiškėjas atsisakė atlikti bausmę b būryje.

Pažymėtina, jog dėl šio fakto buvo atliktas tyrimas (šios pažymos 4.8 punktas), kurio metu nebuvo nustatyta, kad Pareiškėjas b būryje galėtų su kuo nors iš nuteistųjų konfliktuoti. Vilniaus PN pareigūnai taip pat neturi duomenų, kad bausmės atlikimo vietoje Pareiškėjo sveikatai arba gyvybei grėstų bet kokio pobūdžio pavojus, todėl jam buvo nurodyta eiti į Vilniaus PN administracijos paskirtą b būrį, tačiau jis šio nurodymo nevykdė. Toks nuteistojo elgesys buvo įvertintas kaip teisėtų Vilniaus PN administracijos nurodymų nevykdymas.

10. BVK 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas šalies piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kurie numatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose ir teismo nuosprendyje. Šio kodekso 12 straipsnio 1 ir 2 dalyse reglamentuota, jog nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte imperatyviai nustatyta laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų pareiga vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Įstatymu numatyta, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų nesilaikymą nuteistiesiems gali būti skiriamos įstatymu numatytos nuobaudos (šios pažymos 5.1, 5.2, 5.4 punktai).

Pažymėtina, jog nuteistųjų atskiras arba izoliuotas laikymas pataisos įstaigose reglamentuojamas BVK 70 straipsnyje. Šiame straipsnyje yra apibrėžti nuteistųjų laisvės atėmimu klasifikavimo paskirtis, teisiniai, biologiniai ir kiti klasifikavimo kriterijai. Laisvės atėmimo vietos administracija, skirstydama nuteistuosius į būrius, taip pat atsižvelgia į šiuos kriterijus bei klasifikavimo tikslus. Pažymėtina, kad teisės aktuose nenumatyta nuteistojo teisės rinktis lokalinį sektorių, būrį ar gyvenamąją vietą. Nuteistajam būrys arba miegamajame esanti lova gali būti skiriami atsižvelgiant į jo sveikatą, fizinį išsivystymą ar kitas išimtines aplinkybes (šios pažymos 5.3 punktas).

PĮVTT 65 punkte numatyta, kad skirstant nuteistuosius į būrius, skyrius, kameras atsižvelgiama į jų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, kitas asmenines savybes, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos rekomendacijas ir laikantis BVK nustatytų nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimų (šios pažymos 6 punktas).

Taip pat pažymėtina, kad BVK 70 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, jei nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos administraciją dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti tokį nuteistąjį į kamerų tipo patalpas ir toks perkėlimas nėra nuobauda. Pažymėtina, jog tuo atveju, jei atlikti bausmę paskirtame būryje atsisakoma nenurodant to priežasčių arba tiesiog abstrakčiai jas paminint, tačiau konkrečiai neįvardijant, tai traktuojama kaip drausmės pažeidimas, už kurį gali būti skiriama nuobauda, sukelianti tam tikras teisines pasekmes (šios pažymos 6.3 punktas).

11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šios pažymos 8, 9 punktuose, darytina išvada, jog Vilniaus PN pareigūnai vadovaudamiesi teisės aktais (BVK 70 straipsniu ir PĮVTT 65 punktu) perkėlė Pareiškėją iš a būrio į b, Pareiškėjas nenurodė konkrečių atsisakymo gyventi paskirtame būryje priežasčių, jų nebuvo nustatyta ir šios pažymos 4.8 punkte nurodyto tyrimo metu, Vilniaus PN pareigūnai neturi duomenų, kad bausmės atlikimo vietoje Pareiškėjo sveikatai arba gyvybei grėstų bet kokio pobūdžio pavojus, todėl jam pagrįstai nurodyta eiti į Vilniaus PN direktoriaus paskirtą b būrį, t. y., PN pareigūnai ėmėsi veiksmų, kad Pareiškėjui būtų sudarytos tinkamos (saugios) sąlygos gyventi paskirtame būryje, ir jiems neatsirado pareiga užtikrinti Pareiškėjui kitokias, išskirtines, bausmės atlikimo sąlygas – gyventi jo pasirinktame būryje.

Taigi Seimo kontrolierius nenustatė, kad Vilniaus PN pareigūnai, atlikdami savo veiksmus, būtų piktnaudžiavę, elgęsi biurokratiškai arba jų veiksmais būtų buvusios kitaip pažeistos žmogaus teisės ir laisvės viešojo administravimo srityje, todėl Skundą dėl Vilniaus PN pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai nepagrįstai perkeliant Pareiškėją iš a būrio į b, vertina kaip nepagrįstą.

Dėl Vilniaus PN pareigūnų veiksmų (neveikimo),

galimai Pareiškėjui neužtikrinant psichologinės pagalbos

Skundo dalies tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

12. Vilniaus PN atsakyme ir prie jo pridėtuose dokumentuose nurodoma:

12.1. 2017 m. sausio 24 d. buvo gautas Pareiškėjo prašymas Nr. 29(5)-94, kuriuo jis „dėl dvasinių išgyvenimų, asmeninių problemų bei jaučiamo psichologinio spaudimo prašė sudaryti sąlygas konsultuotis su įstaigos psichologais“;

12.2. po 2017 m. sausio 25 d. įvykusio Drausmės komisijos posėdžio psichologui pastebėjus Pareiškėjo būseną – reakciją į jam pateiktą žinią, kad jis bus perkeltas iš a būrio į b, tą pačią dieną Pareiškėjas buvo pakviestas į pokalbį su įstaigos psichologu;

12.3. papildomai Pareiškėjas pas psichologą lankėsi 2017 m. vasario 3 dieną.

Skundo dalies tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

13. Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2006 m. sausio 11 d. priimtos rekomendacijos šalims narėms Nr. (2006)2 „Dėl Europos kalinimo taisyklių“:

103.5

punktas – „Nuteistų kalinių rėžimas taip pat gali numatyti socialinį darbą, medicininį aptarnavimą ir psichologinę pagalbą.“

Skundo dalies tyrimo išvados

14. Skunde nurodoma, kad dėl psichologo konsultacijos Pareiškėjas kreipėsi 2017 m. sausio 26 d., tačiau susitikti su psichologu pavyko tik 2017 m. vasario 6 dieną.

15. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą nuteistiesiems turi būti sudarytos sąlygos gauti psichologo pagalbą. Pareiga užtikrinti šios teisės įgyvendinimą tenka laisvės atėmimo vietų (nagrinėjamu atveju – Vilniaus PN) pareigūnams.

Skundo tyrimo metu nustatyta, kad 2017 m. sausio 24 d. buvo gautas Pareiškėjo prašymas Nr. 29(5)-94, kuriuo jis prašė sudaryti sąlygas konsultuotis su įstaigos psichologais; po 2017 m. sausio 25 d. įvykusio Drausmės komisijos posėdžio psichologui pastebėjus Pareiškėjo būseną – reakciją į jam pateiktą žinią, kad jis bus perkeltas iš a būrio į b, tą pačią dieną Pareiškėjas buvo pakviestas į pokalbį su įstaigos psichologu; papildomai Pareiškėjas pas psichologą lankėsi 2017 m. vasario 3 dieną.

Atsižvelgus į šias aplinkybes teigtina, kad Vilniaus PN pareigūnai stebėjo Pareiškėjo savijautą, nedelsiant reagavo į jo nusiskundimą pablogėjusia sveikata, suteikė reikalingą psichologinę pagalbą.

16 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Skundo dalis dėl Vilniaus PN pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai Pareiškėjui neužtikrinant psichologinės pagalbos, yra nepagrįsta.

Dėl Vilniaus PN pareigūnų veiksmų (neveikimo),

galimai nepagrįstai neleidus Pareiškėjui pasimatyti su artimaisiais

Skundo dalies tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

17. Vilniaus PN atsakyme ir prie jo pridėtuose dokumentuose nurodoma:

17.1. 2017 m. sausio 20 d. Vilniaus PN buvo gautas Pareiškėjo kreipimasis Nr. 29(5)-83, kuriuo buvo prašoma pakeisti ilgalaikį pasimatymą į du trumpalaikius; šis prašymas buvo patenkintas;

17.2. vadovaujantis BVK 70 straipsnio 6 dalimi, 2017 m. sausio 26 d. buvo priimtas pataisos įstaigos direktoriaus nutarimas Nr. 56-109(1) dėl nuteistojo izoliuoto laikymo, kuriuo Pareiškėjas buvo perkeltas penkiolikai parų į kamerų tipo patalpas;

17.3. 2017 m. vasario 1 d. į trumpalaikį pasimatymą atvykusiems asmenims buvo paaiškinta, kad su Pareiškėju pasimatyti nepavyks, nes jis šiuo metu (nuo 2017 m. sausio 25 d. iki 2017 m. vasario 6 d.) atlieka bausmę kamerų tipo patalpose, todėl, vadovaujantis BVK 145 straipsnio nuostatomis, Pareiškėjas neturi teisės į pasimatymą;

17.4. atlikus tyrimą dėl Pareiškėjo atsisakymo atlikti bausmę b būryje, 2017 m. vasario 6 d. Vilniaus PN kriminalinės žvalgybos išvadoje Nr. 33-31 nebuvo konstatuota, kad Pareiškėjas b būryje galėtų su kuo nors iš nuteistųjų konfliktuoti; taip pat nėra duomenų, kad bausmės atlikimo vietoje Pareiškėjo sveikatai arba gyvybei grėstų bet kokio pobūdžio pavojus; dėl šios priežasties išvadoje buvo nurodyta nutraukti Pareiškėjo izoliavimą.

18. 2017 m. gruodžio 22 d. Seimo kontrolierius raštais Nr. 4D-2017/1-171/3D-3795, Nr. 4D-2017/1-171/3D-3796 kreipėsi į Žmogaus teisių stebėjimo institutą ir Lietuvos teisės institutą prašydamas pateikti savo kompetentingą nuomonę, ar tokiu atveju, kai asmuo yra izoliuojamas ne dėl drausmės pažeidimo, tačiau jam yra taikomi tokie jo teisių ribojimai kaip ir minėtą pažeidimą padarius, yra pagrįstai ribojamos šio asmens teisės – nagrinėjamu atveju teisė palaikyti ryšius su šeima ir draugais? 2018 m. sausio 5, 16 dienomis minėtos institucijos pateikė savo atsakymus (raštai Nr. IS-XIII-1 ir Nr. 2R-20-(1.9)) į Seimo kontrolieriaus paklausimus. Tiek Žmogaus teisių stebėjimo institutas, tiek Lietuvos teisės institutas laikosi pozicijos, kad savo noru dėl svarbių priežasčių atskirai nuo kitų nuteistųjų laikomo asmens teisė palaikyti ryšius su šeima ir draugais ribojama nepagrįstai.

Skundo dalies tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

19. BVK:

19.1. 70 straipsnis „Nuteistųjų atskiras arba izoliuotas laikymas pataisos įstaigose“ – „6. Jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos administraciją dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti šį nuteistąjį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais. Laiką, kuriam nuteistasis perkeliamas į kamerų tipo patalpas, nustato pataisos įstaigos direktorius. Toks nuteistojo perkėlimas į kamerų tipo patalpas nėra nuobauda. [...]“;

19.2. 145 straipsnis „Nuteistųjų laikymo sąlygos kamerų tipo patalpose“ – „1. Nuteistieji, atliekantysšio Kodekso 142 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą nuobaudą, kamerų tipo patalpose laikomi po vieną, o jeigu nėra tokios galimybės, – po du ir į darbą nevedami. Perkelti į kamerų tipo patalpas nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų, siųsti laiškų (išskyrus atvejus, kai jie įgyvendina šio Kodekso 100, 109 ir 183 straipsniuose nurodytas teises), taip pat paskambinti telefonu. Jiems neleidžiama apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, išskyrus higienos reikmenų įsigijimą, turėti maisto produktų ir kitų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytų daiktų. Šioje dalyje nurodytiems nuteistiesiems leidžiama skaityti knygas, žurnalus, laikraščius ir kitą literatūrą, kasdien vieną valandą, o nepilnamečiams, neįgaliesiems, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ligoniams (pagal gydytojo išvadą) – dvi valandas pasivaikščioti. [...].“

Skundo dalies tyrimo išvados

20. Pareiškėjas teigia, kad 2017 m. vasario 1 d. jam buvo neleista susitikti su artimaisiais, nors tokiam draudimui nebuvo teisinio pagrindo.

21. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje yra nustatyta, jog kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas. Šio straipsnio turinį papildo Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau vadinama – EŽTT) jurisprudencija. Pagal EŽTT praktiką, asmens sulaikymas ar įkalinimas savo prigimtimi yra privataus ir šeimos gyvenimo ribojimas, tačiau toks ribojimas negali paneigti pačios teisės esmės. Dėl šios priežasties kalinčio asmens teisės į šeimos gerbimą būtinoji dalis yra tai, kad įkalinimo įstaigos administracija padėtų palaikyti veiksmingą bendravimą su artimais šeimos nariais.

Lietuvos Respublikoje įkalinimo įstaigos pareigūnai, siekdami užtikrinti įkalintų asmenų veiksmingą bendravimą su artimaisiais, vadovaujasi nuteistųjų teisę pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis reglamentuojančiais teisės aktais. Tiesiogiai nuteistųjų teisė pasimatyti yra įtvirtinta BVK 73,

74, 75, 79, 80, 85, 91 ir 152 straipsniuose.

Pagal BVK 145 straipsnyje nustatytą teisinį reglamentavimą, ši teisė gali būti ribojama, jei nuteistasis atlieka nuobaudą kamerų tipo patalpose.

22. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad 2017 m. sausio 20 d. Vilniaus PN buvo gautas Pareiškėjo kreipimasis Nr. 29(5)-83, kuriuo buvo prašoma pakeisti ilgalaikį pasimatymą į du trumpalaikius; šis prašymas buvo patenkintas; vadovaujantis BVK 70 straipsnio 6 dalimi, 2017 m. sausio 26 d. buvo priimtas pataisos įstaigos direktoriaus nutarimas Nr. 56-109(1) dėl nuteistojo izoliuoto laikymo, kuriuo Pareiškėjas buvo perkeltas penkiolikai parų į kamerų tipo patalpas;
2017 m. vasario 6 d.
Pareiškėjo izoliavimas buvo nutrauktas. Tai reiškia, kad nuo 2017 m. sausio 26 d. iki 2017 m. vasario 6 d. Pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpose, tačiau toks jo perkėlimas į kamerų tipo patalpas nebuvo nuobauda(šios pažymos 17.1 punktas), todėl pagal nustatytą teisinį reglamentavimą (šios pažymos 19 punktas) Pareiškėjas šiuo laikotarpiu turėjo teisę pasimatyti su artimaisiais.

Pažymėtina, kad tapačios pozicijos kaip ir Seimo kontrolierius laikosi Žmogaus teisių stebėjimo ir Lietuvos teisės institutai (šios pažymos 18 punktas).

23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus PN pareigūnai 2017 m. vasario 1 d. į trumpalaikį pasimatymą atvykusiems asmenims nepagrįstai neleido susitikti su Pareiškėju.

Vilniaus PN direktoriui Arvydui Ižičkai rekomenduotina imtis priemonių, kad ateityje nebūtų ribojama nuteistųjų, izoliuotų pagal BVK 70 straipsnio 6 dalį, teisė pasimatyti su artimaisiais.

Dėl Vilniaus PN pareigūnų veiksmų (neveikimo),

galimai nepagrįstai neleidus Pareiškėjui susitikti su gynėju

Skundo dalies tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

24. Vilniaus PN atsakyme ir prie jo pridėtuose dokumentuose nurodoma:

24.1. 2017 m. sausio 25 d. į Vilniaus PN atvyko Pareiškėjo gynėjas advokato padėjėjas
A. S. [Seimo kontrolieriui asmens vardas ir pavardė yra žinomi]; Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė su juo susitikti; tai Pareiškėjas patvirtino savo parašu;

24.2. advokato padėjėjui A. S. nebuvo leista ginti Pareiškėjo interesus tą dieną vykusiame Drausmės komisijos posėdyje;

24.3. 2017 m. sausio 25 d. Drausmės komisijos posėdžio metu buvo siekiama išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su gauta informacija, kad Pareiškėjas naudojasi mobiliuoju ryšiu ir internetu, bei buvo sprendžiamas klausimas dėl Pareiškėjo perkėlimo iš vieno būrio į kitą.

Skundo dalies tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

25. BVK:

101 straipsnis „Nuteistųjų teisė gauti teisinę pagalbą“

– „1. Advokatų lankymasis pas nuteistuosius neribojamas. Susitikimai su advokatu į pasimatymų skaičių neįskaitomi. 2. Kiekvienas susitikimas su advokatu vyksta pataisos įstaigos administracijos nustatytu laiku ir negali tęstis ilgiau kaip aštuonias valandas. 3. Nuteistųjų susitikimų su advokatu tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.“

Skundo dalies tyrimo išvados

26. Skunde nurodoma, kad Pareiškėjui nebuvo sudarytos sąlygos susitikti su gynėju; be to, gynėjui atvykus į Vilniaus PN, jam buvo uždrausta ginti Pareiškėjo interesus 2017 m. sausio 25 d. vykusiame Drausmės komisijos posėdyje.

27. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą nuteistieji turi teisę neribotą kiekį kartų susitikti su savo gynėjais ir šie susitikimai į pasimatymų skaičių neįskaičiuojami. Kiekvienas susitikimas su gynėju vyksta pataisos įstaigos administracijos nustatytu laiku ir negali tęstis ilgiau kaip aštuonias valandas.

Skundo tyrimo metu nustatyta, kad 2017 m. sausio 25 d. į Vilniaus PN atvyko Pareiškėjo gynėjas advokato padėjėjas A. S.; Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė su juo susitikti; tai Pareiškėjas patvirtino savo parašu. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad Vilniaus PN pareigūnai nepažeidė Pareiškėjo teisės susitikti su gynėju.

28. Kaip minėta, Pareiškėjas abejoja, ar Vilniaus PN pareigūnai nepažeidė jo teisės į gynybą, kai neleido jo gynėjui dalyvauti 2017 m. sausio 25 d. vykusiame Drausmės komisijos posėdyje.

Pažymėtina, kad 2017 m. sausio 25 d. Drausmės komisijos posėdžio metu buvo siekiama išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su gauta informacija, kad Pareiškėjas naudojasi mobiliuoju ryšiu ir internetu, bei buvo sprendžiamas klausimas dėl jo perkėlimo iš vieno būrio į kitą, t. y., šio posėdžio metu jokie kaltinimai ar įtarimai dėl nusižengimo Pareiškėjui nebuvo pateikiami ir priimtas sprendimas (dėl jo perkėlimo iš vieno būrio į kitą) nepablogino Pareiškėjo teisinės padėties. Kadangi nagrinėjamu atveju advokato padėjėjui A. S. nebuvo reikalinga atlikti su gynyba susijusių veiksmų, vertintina, kad Pareiškėjo teisė į gynybą nebuvo pažeista.

29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Skundo dalis dėl Vilniaus PN pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai nepagrįstai neleidus Pareiškėjui susitikti su gynėju, yra nepagrįsta.

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAI

30. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia X Skundo dalį dėl Vilniaus PN pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai nepagrįstai perkeliant šį asmenį į kitą būrį, atmesti.

31. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia X Skundo dalį dėl Vilniaus PN pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai neužtikrinant jam psichologinės pagalbos, atmesti.

32. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia X Skundo dalį dėl Vilniaus PN pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai nepagrįstai neleidus jam pasimatyti su artimaisiais, pripažinti pagrįsta.

33. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia X Skundo dalį dėl Vilniaus PN pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai nepagrįstai neleidus jam susitikti su gynėju, atmesti.

SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJA

34. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius Vilniaus PN direktoriui Arvydui Ižičkai rekomenduoja imtis priemonių, kad ateityje nebūtų ribojama nuteistųjų, izoliuotų pagal BVK 70 straipsnio 6 dalį, teisė pasimatyti su artimaisiais.

34. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Seimo kontrolierius                                                                                            Augustinas Normantas




Informacija apie dokumentą

Dokumento numeris 4D-2017/1-171
Seimo kontrolierius Augustinas Normantas
Data {date_added_value}

Atsisiųsti

Gedimino pr. 56, 01110 Vilnius
+370 706 65105 (tel.)
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Valstybės biudžetinė įstaiga
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 191759894

 

© Seimo kontrolierių įstaiga
Publikuojant svetainės medžiagą būtina nuoroda į šaltinį