Šiandien prisijungusiųŠiandien prisijungusių64
Vakar prisijungusiųVakar prisijungusių96
Iš viso apsilankėIš viso apsilankė755401

Seimo kontrolierių pažymos

Pradžia Pradžia Paieška Paieška
PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ VŠĮ KLAIPĖDOS JŪRININKŲ LIGONINĖS PSICHIATRIJOS DEPARTAMENTĄ ŠVĖKŠNOJE

  SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius gavo X (toliau vadinama - Pareiškėja) skundą dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau vadinama – Komisariatas) ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir Šilutės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmų (neveikimo) bei priimtų sprendimų atliekant ikiteisminį tyrimą, dėl Šilutės rajono apylinkės teismo ir Tauragės rajono savivaldybės (toliau vadinama – Savivaldybė) pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai pažeidusių Lietuvos Respublikos asmens duomenų apsaugos įstatyme įtvirtintas nuostatas, ir dėl VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės Psichiatrijos departamento Švėkšnoje (toliau vadinama – Departamentas) darbuotojų veiksmų (neveikimo), galimai pažeidus Pareiškėjos kaip pacientės įstatymų garantuojamas teises ir laisves, susijusias su Pareiškėjos saugumu ir orumu, antrinės teisinės pagalbos gavimo tvarka, Pareiškėjos naudojimusi telefonu, supažindinimu apie priverstinio hospitalizavimo apskundimo tvarką ir kt.

2. Pareiškėja skunde, be kitų aplinkybių, nurodo:

2.1.   „Aš - X jau kuris laikas esu neįgali, nes sergu psichikos liga, tačiau man veiksnumas nėra apribotas nei vienoje srityje, kadangi liga vaistų pagalba yra kontroliuojama. [...]“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta).

2.2.  „2016-08-11 į mano butą pristatė policijos pareigūnai Mantas Sabaliauskas ir Mindaugas Klymantas, kurie apriboję man laisvę prieš mano valią nuvežė mane pas psichiatrą, kur aš neturėjau galimybės nevažiuoti kartu su policija ar laisvai išvykti iš gydymo įstaigos patalpų. [...].“

2.3.   „[...] 2016-09-26 prie savo namų aš buvau sulaikyta antrą kartą ir vėl buvau nuvežta pas psichiatrą, kuris [...] priėmė sprendimą mane hospitalizuoti į psichiatrijos ligoninę, esančią Švėkšnoje. [...].“

2.4.   „Aš [...] [Departamento] Švėkšnoje nebuvau supažindinta su teise skųsti teismui gydytojo psichiatro sprendimą dėl priverstinio hospitalizavimo.“

2.5.   „Aš [Departamento] Švėkšnoje nebuvau supažindinta su teise gauti antrinę teisinę pagalbą.“

2.6.  „Nėra aiškus mano rašytinio prašymo užfiksuoti mano sužalojimus ir skirti antrinę teisinę pagalbą likimas, nes iki mano paleidimo iš ligoninės galimai nebuvo užfiksuoti mano sužalojimai ant rankų riešų, taip pat nieko negirdėti dėl antrinės teisinės pagalbos skyrimo. [...].“

2.7.  „Patirtas fizinis skausmas [Departamente] mane prievarta tempiant per koridorių yra nesuderinamas su psichikos ligonių teisėmis į saugumą, žeminančio elgesio vengimą psichiatrinėje ligoninėje. [...].“

            2.8.  „Psichiatrijos departamentas Švėkšnoje man nepateikė informacijos apie mano teises psichiatrijos įstaigoje ir psichikos ligonio teises, įtvirtintas LR PSPĮ 7 straipsnyje. Tai, kad ant priverstinio hospitalizavimo informavimo lapo yra liudininkų ne gydytojų psichiatrų parašai, dar neįrodo, kad realiai man buvo pateikta informacija. [...].“

2.9.  „Psichiatrijos departamentas Švėkšnoje galimai pažeidė LR PSPĮ 7 straipsnį, galimai neteisėtai uždrausdamas (telefoną atimant) man naudotis mano asmeniniu telefonu, taip apribojant mano teisę gauti teisinę pagalbą. [...]. [...], mano telefonas galutinai buvo atimtas po to, kai 2016-09-28 teisininkas atvyko pas mane į psichiatrijos ligoninę. [...].“

2.10. „Manytina, kad [Departamente] Švėkšnoje galiojanti tvarka ligoninės bendruoju telefonu tik nuo 18.00 val., t. y. tik po darbo valandų susisiekti su psichikos ligoniais ar psichikos ligoniams susisiekti su jiems reikalingais specialistais, pažeidžia teisines paslaugas teikiančių bei šias paslaugas gaunančių asmenų teises. [...] tokia tvarka galimai pažeidžia psichikos ligonių teisę darbo valandomis susisiekti su atitinkama institucija, nes įprastai iki 18.00 val. institucijos baigia darbą.“

2.11. „Apie priverstinį hospitalizavimą [Departamento] administracija nedelsdama nepranešė mano artimiesiems (mano vaikams), kaip tai reikalaujama LR PSPĮ 28 straipsnyje. [...].“

2.12. „Šilutės rajono apylinkės teismas leido mane privertinai gydyti, bet nenurodė, kad leidžia daryti injekcijas į raumenis (intervencija į mano kūną). [Departamente] buvo daromos injekcijos į raumenis, todėl tai galimai taip pat yra pažeidimas. [...].“

3.    Pareiškėja Seimo kontrolieriaus prašo: „[...] ištirti, ar mano nurodytos aplinkybės pagrįstos ir ar pažeidžia mano kaip psichikos ligonio teises.“

4. Kartu su skundu, be kita ko, pateikta:

4.1. Departamento 2016-09-26 Priverstinio hospitalizavimo informavimo lape (kopija) nurodyta:

            „Aš, X [...] esu [informuota], kad [guldoma] į [Departamentą] prievarta, remiantis LR Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 27-uoju straipsniu, kuris man perskaitytas ir išaiškintas. [...].“

4.2. Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-09-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. ... (kopija) nurodyta:

4.2.1. „Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja [...], išnagrinėjusi [...] [Departamento] prašymą dėl leidimo gydyti [Pareiškėją] prieš jos valią, nustatė: [Departamentas] prašo leisti gydyti [Pareiškėją], [...], prieš jos valią 30 dienų. Nurodo, kad 2016 m. rugsėjo 26 d., 20 val. 30 min., į [Departamento] ligonių priėmimo – skubiosios pagalbos skyrių, [...], atvežta [Pareiškėja]. [...].“

4.2.2. „Pagal Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 16 str. be paciento sutikimo gydymas negali būti skiriamas, išskyrus atvejį, kai pacientas yra priverstinai hospitalizuotas dėl šių įstatymo 27 straipsnyje nurodytų aplinkybių. Šiuo atveju psichiatras informuoja pacientą ir (ar) jo atstovą apie priverstinio gydymo paskyrimą. [...]. Kai pacientas priverstinai hospitalizuojamas, psichiatrijos įstaigos administracija privalo ne vėliau kaip per 2 paras kreiptis į teismą. [...].“

4.2.3. „[...] [Pareiškėjos] psichinė sveikatos būklė šiuo metu bloga, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, jog ji savo veiksmais gali padaryti žalą savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei, dėl to reikalinga leisti ją priverstinai gydyti.“

4.2.4. „Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 291 str., 582 str., nutaria: prašymą patenkinti. Leisti [Departamentui] priverstinai gydyti [Pareiškėją], [...], trisdešimt (30) dienų. [...].“

4.3. Departamento 2016-10-26 pažymoje dėl hospitalizacijos Nr. ... (kopija) nurodyta:

„X, [...], [Departamente] gydėsi nuo 2016-09-26 iki 2016-10-26.“

5. Atkreiptinas dėmesys, jog Seimo kontrolierius, gavęs Pareiškėjos skundą dėl Komisariato ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir Šilutės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmų (neveikimo) bei priimtų sprendimų atliekant ikiteisminį tyrimą, dėl Šilutės rajono apylinkės teismo ir Savivaldybės pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai pažeidusių Lietuvos Respublikos asmens duomenų apsaugos įstatyme įtvirtintas nuostatas, ir dėl Departamento darbuotojų veiksmų (neveikimo), galimai pažeidus Pareiškėjos kaip pacientės įstatymų garantuojamas teises ir laisves, vadovaujantis Seimo kontrolierių įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktais, kuriuose nustatyta, jog Seimo kontrolierius priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą, jeigu padaro išvadą, kad skunde nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso Seimo kontrolieriaus kompetencijai, taip pat, kai padaro išvadą, kad skundą tikslinga nagrinėti kitoje institucijoje ar įstaigoje, priėmė sprendimą atsisakyti tirti Pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybesdėl Komisariato ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir Šilutės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo galimai netinkamų veiksmų (neveikimo) ir priimtų sprendimų atliekant ikiteisminį tyrimą, taip pat aplinkybes, susijusias su Šilutės rajono apylinkės teismo priimtu sprendimu dėl Pareiškėjos priverstinio gydymo bei aplinkybes dėl Šilutės rajono apylinkės teismo ir Savivaldybės pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai pažeidusių Asmens duomenų apsaugos įstatyme įtvirtintas nuostatas ir Pareiškėjos teises ir laisves. Apie tai Seimo kontrolierius informavo Pareiškėją 2016-11-16 raštu Nr. 4D-2016/1-1498/3D-3179, nurodydamas, jog:

5.1. ikiteisminio tyrimo pareigūnų (Komisariato ir Šilutės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo) veiksmai (neveikimas), atliekant ikiteisminį tyrimą, yra laikytini procesiniais veiksmais, o Seimo kontrolierius neturi teisės vertinti ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo. Seimo kontrolierius atkreipė Pareiškėjos dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų atliktus proceso veiksmus ir priimtus nutarimus Pareiškėja gali apskųsti ikiteisminį tyrimą organizuojančiam ir jam vadovaujančiam prokurorui.

5.2. Seimo kontrolierius taip pat pažymėjo, kad neturi teisės peržiūrėti Šilutės rajono apylinkės teismo nutarties dėl priverstinio gydymo, kadangi, vadovaujantis Teismų įstatymo 1 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtintomis nuostatomis, teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, o bylose teismų priimtus sprendimus gali peržiūrėti tik teismas ir tik įstatymų nustatyta tvarka.

5.3. Kas sietina su Pareiškėjos skunde nurodytomis aplinkybėmis dėl Šilutės rajono apylinkės teismo ir Savivaldybės pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai pažeidžiančių Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatas, Seimo kontrolierius, įvertinęs skunde nurodytų klausimų aktualumą Pareiškėjai, vadovaudamasis Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 21 dalies nuostatomis, persiuntė Pareiškėjos skundą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, prašydamas pagal kompetenciją įvertinti skunde nurodytas aplinkybes dėl Šilutės rajono apylinkės teisme ir Savivaldybėje galimai pažeidžiamų Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatų bei Pareiškėjos teisių ir laisvių, prireikus imtis priemonių galimiems pažeidimams išsiaiškinti ir pašalinti bei pateikti Pareiškėjai motyvuotą bei teisės aktų nuostatomis pagrįstą atsakymą.

5.4. Pareiškėjos skundo dalis dėl Departamento darbuotojų veiksmų (neveikimo), galimai pažeidusių Pareiškėjos kaip pacientės įstatymų garantuojamas teises ir laisves, priimta ir Seimo kontrolieriaus  tiriama.

TYRIMAS IR IŠVADOS

             Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

6. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 ir 20 straipsniais, Seimo kontrolierius dėl Pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių kreipėsi į Departamentą,

Tauragės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą ir į VšĮ Tauragės rajono pirminės sveikatos priežiūros centrą.

7. Departamento pateiktų paaiškinimų ir dokumentų nustatyta:

            7.1.    „[...]. [...]  [Pareiškėja] į [Departamentą] 2016 m. rugsėjo 26 d. 20 val. 30 min. atlydėta Tauragės AVPK policijos pareigūno, su Tauragės PSPC gydytojo psichiatro siuntimu. Policijos pareigūnai [Pareiškėją] į priėmimo skyrių atvedė su ant rankų uždėtais antrankiais. Pagal gautą anamnezę sužinota, kad [Pareiškėja] buvo priverstinai gydyta Rokiškio psichiatrijos ligoninėje nuo 2014-11-13 iki 2015-11-27. Po šio gydymo reguliariai vartojo vaistus, tačiau vaistų vartojimą nutraukė savo nuožiūra. Po to jos psichinė sveikatos būklė pablogėjo, elgesys pradėjo kelti realų pavojų aplinkinių ir jos pačios sveikatai bei gyvybei. Esant tokiai [Pareiškėjos] sveikatos būklei ir LR Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 27 straipsnyje nurodytiems pagrindams, teikiant būtinąją pagalbą, vadovaujantis Klaipėdos jūrininkų ligoninės Psichiatrijos departamento paslaugų teikimo priėmimo - skubiosios pagalbos skyriuje tvarkos aprašu, patvirtintu VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktoriaus 2013-11-04 įsakymu Nr. 2-703, Vidaus tvarkos taisyklių (PACIENTAMS) aprašu (toliau - Vidaus taisyklės), patvirtintu VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktoriaus 2015-01-14 įsakymu Nr. 2-41, tuo metu dirbusios gydytojos-psichiatrės ... priimtu sprendimu, [Pareiškėja] 2016-09-26 d. 20 val. 30 min. priverstinai hospitalizuota į [Departamento] Bendrą ūmių būklių skyrių [...].“

            7.2. „Kadangi [Pareiškėja] hospitalizuota priverstinai, vadovaudamiesi LR Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo ir LR Civilinio proceso kodekso nuostatomis, [Departamentas] 2016-09-27 Šilutės rajono apylinkės teismui pateikė prašymą Nr. PD2-737 leisti 30 dienų priverstinai gydyti [Pareiškėją]. Kartu su prašymu buvo pateikti priverstinio gydymo būtinumą pagrindžiantys dokumentai. 2016-09-27 Šilutės rajono apylinkės teismas (toliau - Teismas) nutartimi [Departamento] prašymą patenkino ir leido [Pareiškėją] gydyti priverstinai 30 dienų“.

            7.3.  „Bylos dėl teismo leidimo išdavimo priverstiniam gydymui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso 582 straipsnio nuostatomis, nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. Visi įrodymai, pagrindžiantys priverstinio gydymo būtinumą, Teismui buvo pateikti kartu su Departamento pateiktu prašymu. Teismui nekilo abejonių ir Departamentas negavo jokių įpareigojimų dėl papildomų įrodymų pateikimo. [Pareiškėją] Teisme atstovavo advokatas ..., kuris ir užtikrino informacijos pateikimą Pacientei dėl byloje jos turimų teisių ir pareigų. Teismo nutartys, kuriomis išduodami leidimai priverstinai suteikiantys teisę gydyti pacientą atitinkamą terminą, ne daugiau kaip 30 dienų, vadovaujantis LR CPK 582 str. 6 d., yra neskundžiamos.“

            7.4. „Priverstinai hospitalizavus pacientus visada yra informuojami jų artimieji ar kiti asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka, turintys teisę gauti konfidencialią informaciją apie paciento sveikatos būklę. Nagrinėjamu atveju, [Pareiškėją] į Departamentą atgabeno policijos pareigūnai po jos sulaikymo. Pačiame Departamente, priverstinai hospitalizavus [Pareiškėją], artimieji nedelsiant nebuvo informuoti, kadangi Paciento informavimo lape, pačios [Pareiškėjos] nurodytu sutuoktinio telefono numeriu ... niekas neatsiliepė. Pacientus, teismo leidimu priverstinai gydant Departamente, kitos jų teisės ir laisvės, tame tarpe netrukdomas bendravimas su artimaisiais telefonu, nepažeidžiant Vidaus taisyklėse nurodytos tvarkos, neribojamos. [Pareiškėją], jos gydymo metu, nuolatos lankė jos artimieji.“

             7.5. „[...] vadovaujantis galiojančiais LR teisės aktais, pacientas yra asmuo, kuris naudojasi sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis, nepaisant to, ar jis sveikas, ar ligonis. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos turi pareigą teikti pacientui medicinines paslaugas, kurios yra prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos. Šios medicininės paslaugos kiekvienam pacientui teikiamos tinkamu laiku, tinkamoje vietoje ir jas teikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį (metodikas, rekomendacijas), atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami. Ligos gydymas, t. y. visų reikalingų priemonių, neišskiriant peroralinių, invazinių ir intervencinių, paremtų šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo rekomendacijomis visetas, skirtas paciento sveikatos būklės stabilizavimui ir/ar atstatymui. Teismai nutartimi suteikė leidimą [Pareiškėją] priverstinai gydyti 30-ies dienų terminui, t. y. [Departamentui] skirta pareiga taikyti visas būtinas gydymo, slaugos priemones ar procedūras jų atskirai neišskiriant. Gydymo taktiką ir metodiką, tam reikalingus medikamentus ar kitas priemones, pacientui rekomenduoja, parenka ir/ar skiria, o priverstinio gydymo atveju taiko, pacientą gydantis gydytojas arba gydytojų konsiliumas. Konsiliumas - ne mažiau kaip trijų gydytojų pasitarimas, kurio tikslas - įvertinti paciento sveikatos būklę, diagnozuoti ligą, išsiaiškinti ir nustatyti gydymo galimybes. Visa paciento gydymo eiga, skiriami vaistai, procedūros yra chronologine tvarka surašomi į ligos istoriją, kurios išrašas pateikiamas pacientui baigus gydymą.

             7.6.   „Pacientės gydymui buvo skirti sekantys vaistai:

           

/duomenys neskelbtini/

               7.7. „[Departamentas], atsiradus būtinumui, organizuoja kreipimąsi dėl antrinės teisinės pagalbos gavimo pacientams, tikslu užtikrinti jų teises į tinkamą atstovavimą civilinėse bylose dėl priverstinio gydymo skyrimo. Tokiais atvejais [Departamentas] su prašymu dėl gynėjo paskyrimo atstovauti teisme pacientą kreipiasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrių. Prašymas į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrių teikiamas el. p. klaipedosskyrius@vgtpt.lt.

              7.8. „[Pareiškėja] žodžiu buvo supažindinta su jos teisėmis ir pareigomis, vidaus tvarkos taisyklėmis, tačiau pasirašyti ant informavimo lapo atsisakė. Vėliau, [Pareiškėjai] atsisakius pačiai gydytis, pastaroji buvo supažindinta, kad dėl jos tolimesnio gydymo bus kreipiamasi į Teismą. Buvo informuota, kad teisme jos teises atstovaus advokatas, kurį paskirs, pagal [Departamento] prašymą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius teisės aktų nustatyta tvarka. Po įvykusio 2016-09-27 Teismo posėdžio su priimta nutartimi dėl leidimo gydyti priverstinai [Pareiškėja] supažindinta buvo nedelsiant. Pacientai apie galimybę gauti jiems aktualią teisinę pagalbą yra supažindinami medicinos personalo.“

               7.9. „[Pareiškėjai] nagrinėjamu laikotarpiu buvo diagnozuota /duomenys neskelbtini/, kelianti grėsmę jos pačios ir aplinkinių sveikatai ir gyvybei. Dėl savo sveikatos būklės [Pareiškėja] neadekvačiai vertino situaciją ir aplinką

, t. y. negalėjo savo veiksmais savarankiškai įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas. Esant šioms aplinkybėms ir vadovaujantis LR Psichikos sveikatos priežiūros įstatyme, LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme bei LR Civiliniame kodekse numatytais pagrindais, 2016-09-27 Prašymu (Nr. PD2-737) kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrių dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo [Pareiškėjai] teisme nagrinėjant bylai dėl jai priverstinio gydymo taikymo. 2016-09-28 d. [Pareiškėja] pateikė savo prašymą (2016-09-28 reg. Nr. 49-35-3), kad jai būtų suteikta antrinė teisinė pagalba, 2016-09-27 Teismo nutarties dėl leidimo ją priverstinai gydyti apskundimo. [Pareiškėjai] buvo paaiškinta, kad ši Teismo nutartis yra neskundžiama. Sekančią dieną 2016-09-29, po minėto [Pareiškėjos] prašymo pateikimo, gautas jos atstovo advokato padėjėjo ... skundas, į kurį raštu (2016-09-29 reg. Nr. P2-173) atsakyta tą pačią dieną.“

             7.10. „Visi pacientų skundai ir/ar prašymai [Departamente] nagrinėjami vadovaujantis 2014-12-10 VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktoriaus įsakymu Nr. 2-806 patvirtintu Paciento (jo atstovo) skundų ir prašymų nagrinėjimo tvarkos aprašu. 2016-09-27 [Pareiškėją] pristačius policijos pareigūnams su ant jos rankų uždėtais antrankiais į [Departamentą], apžiūrint Skubiosios pagalbos skyriuje, ant [Pareiškėjos] plaštakų buvo matyti „smulkios mėlynės“. Apie tai buvo užfiksuota ligos istorijoje. Vėliau, gydymo metu, pati [Pareiškėja] kelis kartus teikė žodinius prašymus dėl minėtų sužalojimų fiksavimo ir jai paaiškinus bei parodžius ligos istorijoje esančius įrašus, tam tikrą laikotarpį nurimdavo.“

             7.11. „Hospitalizuojant [Pareiškėją] į Bendrą ūmių būklių skyrių, jokia prievarta jai taikoma nebuvo. [Pareiškėja] sutiko eiti pati, nesipriešino, sanitarai ją tik palydėjo į skyrių.“

             7.12. „Atvykus [Pareiškėjai], buvo supažindinta su jos teisėmis ir pareigomis gydantis [Departamente]. Pateiktas Vidaus tvarkos taisyklių pacientams tvarkos aprašas, kuriame nurodytos paciento teisės, pareigos ir kt., tačiau, ji atsisakė pasirašyti Paciento informavimo lape.“

             7.13. „[Departamento] Vidaus tvarkos taisyklėse nurodyta, kad apie galimybę pacientams naudotis telefonu sprendžia gydantis gydytojas. Tačiau [Pareiškėjai] pradėjus pažeidinėti Vidaus taisyklėse nustatytą tvarką, t. y. mobiliojo ryšio telefonu filmuoti medicinos personalą, kitus pacientus ir tuo juos dirginti, iš jos buvo laikinai paimtas mobilusis telefonas, suteikiant galimybę [Pareiškėjai] skambinti, kai ji to prašydavo, prižiūrint medicinos personalui. Pagerėjus [Pareiškėjos] būklei, jai telefonas buvo grąžintas. Apie tai pažymėta [Pareiškėjos] gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. ... .

              7.14. „[Pareiškėjai] nebuvo apribota teisė ir galimybė susisiekti su jai reikalingomis institucijomis. Tai patvirtina jai atstovaujančio advokato padėjėjo ... 2016-09-29 pateiktame skunde „Dėl pacientės X“ nurodyta aplinkybė, kad 2016-09-27 [Pareiškėja] jam skambino telefonu. Taip pat [Pareiškėja] pati informavo savo seserį apie gydymąsi [Departamente].

              7.15. „[Pareiškėja] serga /duomenys neskelbtini/ liga. Diagnozė - /duomenys neskelbtini/

              7.16. Pareiškėjos 2016-09-28 kreipimesi, adresuotame Departamentui Švėkšnoje (kopija), nurodyta:

              7.16.1. „[Departamento] prašau sudaryti man galimybę gauti antrinę teisinę pagalbą, kad galėčiau apskųsti psichiatro sprendimą dėl priverstinio hospitalizavimo.“

              7.16.2. Sekančiai prašau sudaryti galimybę ir užtikrinti mano teisę užfiksuoti ant mano kūno atsiradusius sužalojimus“.

8. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktų paaiškinimų ir dokumentų nustatyta:

8.1. „[...] 2016-08-08 Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. ..., pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 145 str. 2 d., dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimo.“

8.2. „Tyrimo metu nustatyta, kad [Pareiškėja] terorizavo žmogų, tai yra, nuo 2016 m. gegužės mėn. 17 d. iki 2016 m. rugpjūčio 11 d. sistemingai baugino Y, naudodama psichinę prievartą, o būtent: 2016 m. gegužės 7-8 dienomis, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, atėjusi į Y butą, grasino Y, kad ji nukentės. Be to, ji tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2016 m. gegužės mėn. 17 d., ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, iš savo mobiliojo ryšio telefono Nr. ... paskambinusi Y grasino sakydama, kad Y patvarkys, padės į vietą. Be to, ji, tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2016 m. gegužės 18 d. apie 18 val., atėjo į Y butą ir jai pagrasino, kad ji atsiims, bus parašytas pareiškimas, kad ją iškoliojo. Be to, ji, tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2016 m. birželio mėn. pradžioje, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, grasino Y, kad su ja susidoros ir ją patvarkys. Be to, ji tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2016 m. rugpjūčio 23 d., apie 13 val., ..., Tauragės r., girdint Y garsiai išrėkė, kad visas tris pakas po žeme. Be to ji, tęsdama savo nusikalstamą veiką, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ..., Tauragės r., grasino Y [...], grasino susidorojimu bei sutvarkymu, ką nukentėjusioji Y tiesiogiai suprato kaip realų grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą.

                Be to, ji, tęsdama savo nusikalstamą veiką, nuo 2016 m. gegužės mėn. 20 d. iki 2016 m. rugpjūčio 11 d., sistemingai baugino Z, naudodama psichinę prievartą, o būtent: nuo 2016 m. gegužės mėn. 20 d. iki 2016 m. rugpjūčio 11 d., vaikščiodama po Z buto langais, nukentėjusiosios manymu, ją atvirai sekė ir po to rašė pareiškimus, kaltindama Z, kad ji ją iškoliojo. Be to ji, tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2016 m. birželio 8 d. ..., Tauragės r., grasino Z, kad jai kils baudžiamoji atsakomybė, ką nukentėjusioji Z tiesiogiai suprato kaip realų grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, taip grasindama padaryti pavojingas gyvybei, sveikatai veikas, terorizavo ir sistemingai baugino nukentėjusiąsias Y, Z, naudodama psichinę prievartą, todėl buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.

                [Pareiškėja] šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145 str. 2 d. Pranešimas apie įtarimą šiame ikiteisminiame tyrime pateiktas ir įtariamąja apklausta [Pareiškėja].

8.3. „2016-08-30 Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr.

..., pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. l d., dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Tyrimo metu nustatyta, kad 2016-08-29 apie 08.15 val. ... Tauragės r., [Pareiškėja] viešoje vietoje, demonstruodama nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, matant pašaliniams asmenims, elgdamasi įžūliai, sudavė vieną kartą A į kairę ausį, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam A fizinį skausmą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. l d. Pranešimas apie įtarimą šiame ikiteisminiame tyrime pateiktas ir įtariamąja apklausta [Pareiškėja].“

8.4. „2016-08-31 Tauragės apskrities VPK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. ... pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. l d., dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Tyrimo metu nustatyta, kad 2016-08-29 apie 08.15 val., adresu ..., Tauragės r., A viešoje vietoje buvo užpultas [Pareiškėjos] [...],  kuri savo įžūliu elgesiu bei vandališkais veiksmais trenkė pareiškėjui per veidą, vadino necenzūriniais žodžiais. Šiame ikiteisminiame tyrime pranešimas apie įtarimą nebuvo pateiktas [Pareiškėjai], kadangi buvo gauta specialistų išvada, jog su [Pareiškėja] negalima atlikti tyrimo veiksmų ir kviesti ją į teismą.“

8.5. „2016-08-30 gautas raštas Nr. 85-G-22874 iš VšĮ Tauragės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos centro, kuriame nurodyta, kad [Pareiškėjai] Tauragės psichikos sveikatos centro psichiatro ir priklausomybės ligų gydytojo paslaugos buvo teiktos. /duomenys neskelbtini/. Dėl aukščiau minėtos diagnozės [Pareiškėjos] atžvilgiu buvo priimta Tauragės rajono apylinkės teismo nutartis dėl ambulatorinės teismo psichiatrinės ekspertizės skyrimo. [Pareiškėja] 2016-09-16 buvo pristatyta į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Klaipėdos teismo psichiatrijos skyrių pakaltinamumo klausimo sprendimui. Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus specialistų pateiktoje išvadoje nurodyta, kad [Pareiškėjai] nusikaltimo padarymo metu ir šiuo metu konstatuojamas psichikos sutrikimas - /duomenys neskelbtini/. [Pareiškėja] nusikaltimo padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu [Pareiškėja]  negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Su [Pareiškėja] negalima atlikti tyrimo veiksmų ir kviesti ją į teismą. [Pareiškėja] pagal esamą psichikos būseną yra socialiai pavojinga, jai reikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones - stacionarinį gydymą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje bendro tipo stebėjimo sąlygomis.“

8.6. „2016-10-17 Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūra priėmė nutarimą sujungti ikiteisminius tyrimus Nr. ..., ..., ... į vieną ikiteisminį tyrimą, paliekant Nr. ... . 2016-10-20 Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūra, vadovaudamasi LR BPK 397 str. 1 d. 2 p., priėmė sprendimą ikiteisminį tyrimą Nr. ... perduoti į Tauragės rajono apylinkės teismą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo.“

8.7. „2016-09-25 registruotas pranešimas ROIK 01160000544694, kad ..., moteris su peiliu vaikšto po teritoriją, kurioje žaidžia vaikai, juos gąsdina. Dėl šio įvykio buvo nuspręsta nepradėti administracinės teisės pažeidimo bylos teisenos. 2016-09-25 gautas pranešimas iš gyventojų, kad ... bute gyvenanti psichikos sutrikimų turinti moteris [Pareiškėja], kuri ne kartą gydyta įvairiose psichiatrijos ligoninėse, tačiau po gydymo praėjus keliems mėnesiams ji vėl užgaulioja namo gyventojus, grasina įvairiais būdais susidoroti, terorizuoja žmones.“

8.8. „2016-08-30 buvo kreiptasi į VšĮ Tauragės rajono pirminės sveikatos priežiūros centrą ir prašoma [Pareiškėjos] atžvilgiu priimti sprendimą dėl jos hospitalizavimo, pateiktas atsakymas, kad raštas perduotas gydytojui psichiatrui. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą informaciją, 2016-09-26 raštu Nr. 85-S-28865 buvo pakartotinai kreiptasi į VšĮ Tauragės rajono pirminės sveikatos priežiūros centrą ir, vadovaujantis LR psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 1995 m. birželio 6 d. Nr. 1-924, 27 str. 2 p., kuriame nurodyta, kad asmuo sergąs sunkia psichikos liga ir atsisakąs hospitalizavimo, gali būti hospitalizuojamas prievarta tik jeigu yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminę žalą aplinkinių sveikatai, gyvybei, buvo prašoma pakartotinai spręsti klausimą dėl [Pareiškėjos]  hospitalizavimo. 2016-09-26 [Pareiškėjai] buvo išduotas siuntimas vykti į [Departamentą] Švėkšnoje. Į [Departamentą] Švėkšnoje [Pareiškėją] nuvežė policijos pareigūnai.“

8.9. „[...] [Pareiškėjos] atžvilgiu ankščiau buvo pradėtos kelios administracinės teisenos bei pravestas prevencinis pokalbis, tačiau teigiamo rezultato tai nedavė.“

9. VšĮ Tauragės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro pateiktų paaiškinimų ir dokumentų nustatyta:

9.1. „[...] [Pareiškėjai] diagnozuotas /duomenys neskelbtini/. Dėl to nustatytas 40 proc. darbingumo lygis.“

9.2. „2016 m. rugsėjo 26 d. Tauragės rajono savivaldybės meras S. Mičiulis telefonu kreipėsi į gydytoją psichiatrą ... informuodamas, kad Tauragės rajono savivaldybės taryba gavo gyventojų skundą dėl [Pareiškėjos] netinkamo elgesio. Tą pačią dieną policijos pareigūnai atvežė [Pareiškėją] į VšĮ Tauragės rajono PSPC psichikos sveikatos centrą.“

9.3. „Vadovaudamasis 1995 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo ir Pirminio asmens psichikos būklės patikrinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1996 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 133, gydytojas psichiatras ... įvertino [Pareiškėjos] psichikos sveikatos būklę. Konsultacijos metu [Pareiškėjos] elgesys buvo neadekvatus, grasino su visais susidoroti, padaryti taip, kaip padarė kaimynas, t. y. susprogdinti namą, taip pat ir visą Tauragę, kalbėjo, kad pati susisprogdins, išeis iš namų. Gydytojas psichiatras ... nukreipė [Pareiškėją] stacionariniam gydymui. VšĮ Tauragės rajono PSPC psichikos sveikatos centre [Pareiškėjos] teisės ir laisvės nebuvo pažeistos.“

9.4. „2016 m. rugsėjo 27 d. VšĮ Tauragės rajono PSPC psichikos sveikatos centras gavo Tauragės rajono savivaldybės mero 2016 m. rugsėjo 27 d. raštą Nr. 19-4248 „Dėl X“. [...].“

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

10.   Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai:

            10.1.      Įstatymai:

            10.1.1.   Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje nustatyta:

             5 straipsnio 1 dalis –

„Kiekvienas žmogus turi teisę į laisvę ir asmens neliečiamybę. Niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip šiais atvejais ir pagal įstatymo nustatytą tvarką: [...]; e) [...] kai sulaikomi psichiškai nesveiki asmenys, [...]; [...].“

10.1.2. Seimo kontrolierių įstatyme nustatyta:

            191 straipsnio 1 dalis

– „Seimo kontrolierių įstaiga yra laikoma nacionaline prevencijos institucija pagal Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą fakultatyvų protokolą.“

            191 straipsnio 3 dalis

– „Laisvės apribojimo vieta yra bet kuri Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausanti ar jos kontroliuojama vieta, kurioje asmenų laisvė yra arba gali būti apribota, vadovaujantis valdžios įstaigos sprendimu ar jai paraginus arba su jos pritarimu ar sutikimu. Laisvės apribojimo vietomis laikytinos: [...]; 4) psichiatrijos įstaigos; [...].“

            20 straipsnio 1 dalis

– „Pareigūnai privalo Seimo kontrolierių reikalavimu nedelsdami pateikti jiems informaciją, dokumentus ir kitą medžiagą, būtinus jų funkcijoms atlikti.“

10.1.3.   Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nustatyta:

3 straipsnis

– „1. Pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. [...]. 3. Pacientas turi teisę į savo garbės ir orumo nežeminančias sąlygas ir pagarbų sveikatos priežiūros specialistų elgesį. [...]. Pacientas turi teisę būti prižiūrimas [...] pagarboje.“

23 straipsnis

– „[...]. 2. Pacientas, manydamas, kad yra pažeistos jo teisės, sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje, jo manymu, buvo pažeistos jo teisės, turi teisę pateikti skundą, laikydamasis šiame įstatyme nustatyto pacientų skundų nagrinėjimo tvarkos turinio ir formos reikalavimų. 3. Skundą pateikti gali pacientas arba jo atstovas. Nagrinėjami tie skundai, kurie yra paciento pasirašyti, nurodytas jo vardas ir pavardė, faktinė gyvenamoji vieta ir duomenys ryšiui palaikyti, išdėstyta skundo esmė. Jeigu skundą pateikia paciento atstovas, nurodomas atstovo vardas ir pavardė, gyvenamoji vieta, atstovavimą liudijantis dokumentas ir pacientas, kurio vardu jis kreipiasi. Neįskaitomi, šioje dalyje nurodytų reikalavimų neatitinkantys skundai grąžinami pacientui ir nurodoma grąžinimo priežastis. 4. Pacientas skunde privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Kai toks skundas siunčiamas paštu ar per pasiuntinį, prie jo turi būti pridėta notaro ar pacientui atstovaujančio advokato patvirtinta pareiškėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija. Paciento atstovas, kreipdamasis dėl tokios informacijos, pateikia tapatybę ir atstovavimą liudijantį dokumentą. 5. Pacientas turi teisę pareikšti skundą ne vėliau kaip per vienus metus, kai sužino, kad jo teisės pažeistos, bet ne vėliau kaip per trejus metus nuo teisių pažeidimo dienos. 6. Į pacientų skundus nagrinėjančias valstybės institucijas pacientai turi teisę kreiptis tik nepatenkinti skundų nagrinėjimu sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje, jų manymu, jų teisės buvo pažeistos.“

10.1.4. Psichikos sveikatos priežiūros įstatyme nustatyta:

1 straipsnio 4 dalis –

Paciento atstovas (atstovas) – atstovas pagal įstatymą, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.744 straipsniu, ar atstovas pagal pavedimą. Atstovą pagal pavedimą pasirenka pacientas. Atstovo pagal pavedimą įgaliojimai turi būti įforminami Civilinio kodekso nustatyta tvarka.“

3 straipsnis

– „Psichikos ligoniai turi visas politines, ekonomines, socialines ir kultūrines teises. Psichikos ligoniai negali būti diskriminuojami dėl jų psichikos sveikatos sutrikimų. Asmuo, praeityje sirgęs psichikos liga, negali būti dėl šios priežasties diskriminuojamas. [...].“

7 straipsnis

– „Hospitalizuoti pacientai turi teisę: 1) bendrauti su kitais asmenimis (tarp jų ir su kitais pacientais), naudotis telefonu, telegrafu, paštu ir kitomis ryšio priemonėmis; 2) reguliariai susitikti su lankytojais, atstovu be pašalinių asmenų; 3) siųsti bei gauti visokius privačius ar viešus pareiškimus, laiškus, kurie neturi būti kitų asmenų skaitomi ir cenzūruojami; [...]; 10) užsiimti veikla, kuri atitiktų jų socialinę padėtį ir kultūros lygį, padėtų reabilitacijai ir jų grįžimui į visuomenę. Sąlygos šiems reikalavimams įgyvendinti numatomos psichiatrijos įstaigos vidaus tvarkos taisyklėse. Šiame straipsnyje nustatytos pacientų teisės psichiatro sprendimu gali būti apribotos tik tuo atveju, jei kyla reali grėsmė pačiam pacientui arba aplinkiniams. Apribojimai turi būti įrašomi į ligos istoriją. [...].“

10 straipsnis

– „Pacientai turi teisę į priimtiną, prieinamą ir tinkamą sveikatos priežiūrą. [...].“

11 straipsnis

– „Psichikos sveikatos (ambulatorinė ar stacionarinė) priežiūra pagal gyvenamąją vietą yra vykdoma psichikos sveikatos centruose, taip pat kitose psichiatrijos, globos ir rūpybos įstaigose. [...].“

13 straipsnis

– „Pacientų sveikatos priežiūros sąlygas nustato psichiatras, atsižvelgdamas į tai, kad gydymo ir slaugos sąlygos mažiausiai varžytų. Psichikos ligonio veiksmai gali būti ribojami tik tuo atveju, jei yra šio įstatymo 27 straipsnyje nurodytos aplinkybės. Apie tai turi būti nedelsiant įrašyta į ligos istoriją.“

16 straipsnis

– „Be paciento sutikimo gydymas negali būti skiriamas, išskyrus atvejį, kai pacientas yra priverstinai hospitalizuotas dėl šio įstatymo 27 straipsnyje nurodytų aplinkybių. Šiuo atveju psichiatras informuoja pacientą ir (ar) jo atstovą apie priverstinio gydymo paskyrimą. Ši informacija įrašoma į medicinos dokumentus. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais paciento priverstiniam gydymui turi būti gautas leidimas šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka. Kol bus gautas teismo leidimas, pacientas gali būti priverstinai gydomas dviejų psichiatrų ir vieno psichiatrijos įstaigos administracijos atstovo – gydytojo sprendimu ne ilgiau kaip dvi paras. Pacientas gali būti priverstinai gydomas tik tuo atveju, jeigu jis yra priverstinai hospitalizuotas į stacionarinę psichiatrijos įstaigą.“

18 straipsnis

– „Psichikos ligoniams gali būti skiriami tik Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyta tvarka aprobuoti gydymo metodai. [...].“

23 straipsnis

– „Pirminį asmens psichikos būklės patikrinimą ir įvertinimą psichiatras gali atlikti pagrįstai įtardamas sunkią psichikos ligą, kurios požymiai yra nurodyti šio įstatymo 27 straipsnyje. Pirminis asmens psichikos patikrinimas atliekamas Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Dėl asmens pirminio apžiūrėjimo gali kreiptis gydytojas, paciento atstovas, artimieji, policija.“

27 straipsnis

– „Asmuo, sergąs sunkia psichikos liga ir atsisakąs hospitalizavimo, gali būti hospitalizuojamas prievarta tik jeigu yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminę žalą: 1) savo sveikatai, gyvybei; 2) aplinkinių sveikatai, gyvybei.“

28 straipsnis

– „Esant šio įstatymo 27 straipsnyje nurodytoms aplinkybėms, pacientas gali būti priverstinai hospitalizuotas ir priverstinai gydomas psichiatrijos įstaigoje ne ilgiau kaip dvi paras be teismo leidimo. Jeigu per dvi paras teismas leidimo neduoda, priverstinis hospitalizavimas ir priverstinis gydymas turi būti nutraukti. Apie priverstinį hospitalizavimą psichiatrijos įstaigos administracija nedelsdama praneša paciento atstovui. Kai pacientas priverstinai hospitalizuojamas, psichiatrijos įstaigos administracija privalo ne vėliau kaip per 2 paras kreiptis į teismą. Teismas, apsvarstęs psichiatrų rekomendacijas, turi teisę priimti sprendimą dėl paciento priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo pratęsimo, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui nuo priverstinio hospitalizavimo pradžios. [...]. Kai sprendžiami sunkiomis psichikos ligomis sergančių pacientų priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo klausimai, psichiatrijos įstaigos administracija privalo kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos pacientui suteikimo, jei tokiam pacientui neatstovauja jo atstovas.“

30 straipsnis

– „Priverstinai hospitalizuojamas ligonis turi pasirašyti, jog yra psichiatrijos įstaigos administracijos informuotas apie priverstinį hospitalizavimą bei teises psichiatrijos įstaigoje. Jeigu ligonis atsisako arba nesugeba pasirašyti, tai jo informavimą apie priverstinį hospitalizavimą raštu patvirtinta du liudininkai, kurie gali būti ir psichiatrijos įstaigos darbuotojai, tačiau ne psichiatrai.“

10.1.5. Teisėkūros pagrindų įstatyme nustatyta:

  3 straipsnio 2 dalis

– „Teisėkūroje vadovaujamasi šiais principais: [...]; 3) pagarbos asmens teisėms ir laisvėms, reiškiančiu, kad teisės aktų nuostatos turi užtikrinti ir negali paneigti Konstitucijoje, Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų asmens teisių ir laisvių, teisėtų interesų; 6) aiškumo, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas; 7) sistemiškumo, reiškiančiu, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams, įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina.

10.2. Vyriausybės ir kiti teisės aktai:

10.2.1. Departamento direktoriaus 2017-03-13 įsakymu Nr. 2-154 patvirtintame Vidaus tvarkos taisyklių (pacientams) apraše reglamentuojama:

17 punktas

– „Į [Departamentą] hospitalizuojami: 17.1. psichikos sveikatos sutrikimų turintys pacientai po gydytojo psichiatro apžiūros, priėmus sprendimą hospitalizuoti pagal nustatytas indikacijas: 17.1.1. be siuntimų: 17.1.2. atvežti greitosios medicinos pagalbos transportu; 17.1.3. atvyksta patys; 17.1.4. su šeimos gydytojo ar gydytojų specialistų siuntimais.“

            18 punktas

– „Pacientas, sergąs sunkia psichikos liga ir atsisakąs hospitalizavimo, gali būti hospitalizuojamas priverstiniam gydymui (vadovaujantis Klaipėdos jūrininkų ligoninės psichiatrijos departamento konsiliumo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu 2012 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. 2-481) tik jeigu yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminę žalą savo sveikatai, gyvybei ar aplinkinių sveikatai, gyvybei. Tuo atveju pacientas gali būti priverstinai hospitalizuotas ir priverstinai gydomas psichiatrijos departamente ne ilgiau kaip dvi paras be teismo leidimo. Apie priverstinį hospitalizavimą psichiatrijos departamento administracija nedelsdama praneša paciento atstovui.“

            21 punktas

– „Priverstinai hospitalizuojamas pacientas turi pasirašyti, jog yra informuotas apie priverstinį hospitalizavimą bei teises psichiatrijos įstaigoje. Jeigu pacientas atsisako arba nesugeba pasirašyti, tai jo informavimą apie priverstinį hospitalizavimą raštu patvirtinta du liudininkai, kurie gali būti ir psichiatrijos įstaigos darbuotojai, tačiau ne psichiatrai.“

23 punktas

– „Jei pacientas neturi įstatyminių atstovų, jis informuojamas apie galimybę kreiptis antrinės teisinės pagalbos į Klaipėdos VGTP tarnybą, Herkaus Manto g. 37, Klaipėda tel./faks. (8~46) 256 176, el. p.

kl.vgtpt@infolex.lt.“

26 punktas

– „Psichiatrijos departamentas teikia: 26.1. asmens sveikatos priežiūros paslaugas: 26.1.1. pirminio ir antrinio lygio ambulatorines; 26.1.2. antrinio lygio psichiatrijos ir priklausomybės ligų stacionarines.“

30 punktas

– „Pacientas turi teisę: [...]; 30.2. gauti informaciją apie teikiamas paslaugas ir galimybę jomis pasinaudoti; 30.3. gauti informaciją apie savo sveikatos būklę, ligos diagnozę, medicininio tyrimo duomenis, gydymo metodus ir gydymo prognozę; [...]; 30.7. bendrauti su kitais asmenimis (tarp jų ir su kitais pacientais), naudotis telefonu (jei gydantis gydytojas nenustatė kitų režimo sąlygų); 30.8. reguliariai susitikti su lankytojais, atstovu be pašalinių asmenų tam skirtuose poilsio kambariuose; […]; 30.14. skųstis dėl teikiamų paslaugų kokybės [...]: 30.14.1. žodžiu; 30.14.2. raštu; [...].“

50 punktas – „Informacija apie pacientą teikiama tik tiems asmenims, kuriuos pacientas nurodė Paciento informavimo lape.“

51 punktas

– „Pacientas, įrašydamas duomenis dėl informacijos teikimo į ligoninės patvirtintus dokumentus, suteikia sveikatos priežiūros specialistams teisę teikti informaciją apie jo sveikatos būklę nurodytiems asmenims.“

10.2.2. VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktoriaus 2014-12-10 įsakymu Nr. 2-806 patvirtintame Paciento (jo atstovo) skundų ir prašymų nagrinėjimo tvarkos apraše reglamentuojama:

1 punktas

– „Šis tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja pacientų skundų ir prašymų registravimo, nagrinėjimo ir atsakymo į skundą ar prašymą, pateikimo tvarką.“

2 punktas

– „Aprašas skirtas užtikrinti, kad pacientų skundai ir prašymai būtų registruojami, analizuojamos neatitiktys, tiriamos priežastys, atliekami korekciniai ir/ar prevenciniai veiksmai, laiku pateikiamas atsakymas pareiškėjui.“

18 punktas

– „Užregistruotą rašytinį skundą ar prašymą vyriausioji specialistė perduoda direktoriui.

            28 punktas

– „Direktorius atsako už skundo ar prašymo įvertinimą, atsakingų asmenų skundo ar prašymo nagrinėjimui paskyrimą bei pirminio atsakymo pacientui parengimą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, o galutinio atsakymo parengimą - ne vėliau kaip per 20 darbo dienų.“

Tyrimui reikšminga teismų praktika

11. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika

11.1. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000-05-08 nutarime, be kita ko, yra konstatavæs, jog:

            „[...] visuotinai pripaþinta, kad þmogaus teisës ir laisvës gali bûti ribojamos esant bûtinybei ir tik ástatymu nustaèius tvarkà bei ribas. Tokia pat prasmë iðreikðta ir Konstitucijos 28 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad, „ágyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvëmis, þmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir ástatymø, nevarþyti kitø þmoniø teisiø ir laisviø. [...].“

11.2. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo 2001-07-12 nutarime, be kita ko, yra konstatavęs, jog:

           „[...]. Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas yra universalus, juo grindžiama visa teisės sistema ir pati Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teisinės valstybės principo turinys atsiskleidžia įvairiose Konstitucijos nuostatose ir yra aiškintinas neatsiejamai nuo Konstitucijos preambulėje skelbiamo atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės siekio. Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir tai, kad turi būti užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės, kad visos valstybės valdžią įgyvendinančios bei kitos valstybės institucijos turi veikti remdamosi teise ir paklusdamos teisei, kad Konstitucija turi aukščiausią juridinę galią ir kad įstatymai, Vyriausybės nutarimai bei kiti teisės aktai turi atitikti Konstituciją (Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 23 d. nutarimas). [...].

            Vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinio saugumo principas. Jis reiškia valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus bei teisėtus lūkesčius. Principo paskirtis – laiduoti asmens pasitikėjimą savo valstybe ir teise. [...].“

11.3.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo 2004-12-13 nutarime, be kita ko, yra konstatavæs, jog:

            „[...]. Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams: teisėkūros subjektai teisės aktus gali leisti tik neviršydami savo įgaliojimų; teisės aktuose nustatyti reikalavimai turi būti grindžiami bendro pobūdžio nuostatomis (teisės normomis ir principais), kurias įmanoma taikyti visiems numatytiems atitinkamų teisinių santykių subjektams; diferencijuotas teisinis reguliavimas turi būti grindžiamas tik atitinkamais teisės aktais reguliuojamų visuomeninių santykių subjektų padėties objektyviais skirtumais; kad teisinių santykių subjektai galėtų žinoti, ko iš jų reikalauja teisė, teisės normos turi būti nustatomos iš anksto, teisės aktai turi būti oficialiai skelbiami, jie turi būti vieši ir prieinami; įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius; kad teisinių santykių subjektai galėtų savo elgesį orientuoti pagal teisės reikalavimus, teisinis reguliavimas turi būti santykinai stabilus; teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų (lex non cogit ad impossibilia); teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas (lex retro non agit), nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (lex benignior retro agit); [...].

             [...] pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu. [...].“

11.4. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo 2011-06-23 sprendime, be kita ko, yra konstatavęs, jog:

            „[...]. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinio teisinės valstybės principo negalima aiškinti kaip įtvirtinto tik Konstitucijos preambulėje; neatsiejami konstitucinio teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas; konstitucinis proporcingumo principas yra vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas (inter alia Konstitucinio Teismo 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2010 m. gegužės 28 d., 2010 m. lapkričio 9 d. nutarimai). [...].“

Tyrimo iðvados

12. Atsižvelgus į šio tyrimo metu nustatytas aplinkybes (pažymos 1–9 punktai), į teisinį reglamentavimą, nurodytą pažymos 10 punkte, ir į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką, nurodytą pažymos 11 punkte, konstatuotina:

12.1. Pareiškėja skundu kreipėsi į Seimo kontrolierių dėl

Komisariato ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir Šilutės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmų (neveikimo) bei priimtų sprendimų atliekant ikiteisminį tyrimą, dėl Šilutės rajono apylinkės teismo ir Savivaldybės pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai pažeidusių Asmens duomenų apsaugos įstatyme įtvirtintas nuostatas, ir dėl Departamento darbuotojų veiksmų (neveikimo), galimai pažeidus Pareiškėjos kaip pacientės įstatymų garantuojamas teises ir laisves, susijusias su Pareiškėjos saugumu ir orumu, supažindinimu apie priverstinio hospitalizavimo apskundimo tvarką, antrinės teisinės pagalbos gavimo tvarka, Pareiškėjos naudojimusi telefonu ir kt.

12.2. Atsižvelgiant į tai, ir

vadovaujantis Seimo kontrolierių įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktais, kuriuose nustatyta, jog Seimo kontrolierius priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą, jeigu padaro išvadą, kad skunde nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso Seimo kontrolieriaus kompetencijai, taip pat, kai padaro išvadą, kad skundą tikslinga nagrinėti kitoje institucijoje ar įstaigoje, Seimo kontrolierius priėmė sprendimą atsisakyti tirti Pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes dėl Komisariato ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir Šilutės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo galimai netinkamų veiksmų (neveikimo) bei priimtų sprendimų atliekant ikiteisminį tyrimą, taip pat aplinkybes, susijusias su Šilutės rajono apylinkės teismo priimtu sprendimu dėl Pareiškėjos priverstinio gydymo bei aplinkybes dėl Šilutės rajono apylinkės teismo ir Savivaldybės pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai pažeidusių Asmens duomenų apsaugos įstatyme įtvirtintas nuostatas ir Pareiškėjos teises ir laisves. Apie tai Seimo kontrolierius informavo Pareiškėją 2016-11-16 raštu Nr. 4D-2016/1-1498/3D-3179.

12.3. Kas sietina su Pareiškėjos skunde nurodytomis aplinkybėmis dėl Šilutės rajono apylinkės teismo ir Savivaldybės pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai pažeidusių Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatas, Seimo kontrolierius, įvertinęs skunde nurodytų klausimų aktualumą Pareiškėjai, vadovaudamasis Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 21 dalies nuostatomis, 2016-11-16 raštu Nr. 4D-2016/1-1498/3D-3179 persiuntė Pareiškėjos skundą nagrinėti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, prašydamas pagal kompetenciją įvertinti skunde nurodytas aplinkybes dėl Šilutės rajono apylinkės teisme ir Savivaldybėje galimai pažeidžiamų Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatų bei Pareiškėjos teisių ir laisvių, prireikus imtis priemonių galimiems pažeidimams išsiaiškinti ir pašalinti bei pateikti Pareiškėjai motyvuotą bei teisės aktų nuostatomis pagrįstą atsakymą (pažymos 5 punktas).

12.4. Pareiškėjos skundo dalis dėl Departamento darbuotojų veiksmų (neveikimo), galimai pažeidusių Pareiškėjos kaip pacientės įstatymų garantuojamas teises ir laisves, priimta ir Seimo kontrolieriaus  tiriama. Dėl su tuo susijusių Pareiškėjo

s skunde nurodytų aplinkybių Seimo kontrolierius kreipėsi į Departamentą, Tauragės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą ir į VšĮ Tauragės rajono pirminės sveikatos priežiūros centrą.

13. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 1 dalies e punkte įtvirtinta kiekvieno žmogaus teisė į laisvę ir asmens neliečiamybę. Niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip pagal įstatymo nustatytą tvarką, pavyzdžiui, kai sulaikomi psichiškai nesveiki asmenys.

            Psichikos

sveikatos priežiūros įstatymo 27 straipsnyje įtvirtintos teisės normos, kuriomis remiantis, asmuo, sergąs sunkia psichikos liga ir atsisakąs hospitalizavimo, gali būti hospitalizuojamas prievarta tik jeigu yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminę žalą: savo sveikatai, gyvybei, taip pat aplinkinių sveikatai, gyvybei. Savo turiniu panaši nuostata įtvirtinta ir Vidaus tvarkos taisyklių (pacientams) aprašo (toliau vadinama – Aprašas) 18 punkte (pažymos 10.2.1 punktas). Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 13 straipsnyje reglamentuojama, kad pacientų sveikatos priežiūros sąlygas nustato psichiatras, atsižvelgdamas į tai, kad gydymo ir slaugos sąlygos mažiausiai varžytų, o psichikos ligonio veiksmai gali būti ribojami tik tuo atveju, jei yra šio įstatymo 27 straipsnyje nurodytos aplinkybės. Atitinkamai, be paciento sutikimo gydymas negali būti skiriamas, išskyrus atvejį, kai pacientas yra priverstinai hospitalizuotas dėl šio įstatymo 27 straipsnyje nurodytų aplinkybių. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais paciento priverstiniam gydymui turi būti gautas teismo leidimas Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka. Kol bus gautas teismo leidimas, pacientas gali būti priverstinai gydomas dviejų psichiatrų ir vieno psichiatrijos įstaigos administracijos atstovo – gydytojo sprendimu ne ilgiau kaip dvi paras (Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 16 straipsnis). Vadovaujantis Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 23 straipsnio nuostatomis, pirminį asmens psichikos būklės patikrinimą ir įvertinimą psichiatras gali atlikti pagrįstai įtardamas sunkią psichikos ligą, kurios požymiai yra nurodyti šio įstatymo 27 straipsnyje. Pirminis asmens psichikos patikrinimas atliekamas Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, o dėl asmens pirminio apžiūrėjimo gali kreiptis gydytojas, paciento atstovas, artimieji, policija. Remiantis Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 28 straipsnio nuostatomis, esant šio įstatymo 27 straipsnyje nurodytoms aplinkybėms, pacientas gali būti priverstinai hospitalizuotas ir priverstinai gydomas psichiatrijos įstaigoje ne ilgiau kaip dvi paras be teismo leidimo. Kai pacientas priverstinai hospitalizuojamas, psichiatrijos įstaigos administracija privalo ne vėliau kaip per 2 paras kreiptis į teismą. Teismas, apsvarstęs psichiatrų rekomendacijas, turi teisę priimti sprendimą dėl paciento priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo pratęsimo, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui nuo priverstinio hospitalizavimo pradžios.

  Kaip nurodyta Aprašo 26 punkte, Departamente yra teikiamos šios asmens sveikat

os priežiūros paslaugos: pirminio ir antrinio lygio ambulatorinės bei antrinio lygio psichiatrijos ir priklausomybės ligų stacionarinės. Vadovaujantis Aprašo 17.1.4 punkte įtvirtintomis teisės normomis, į Departamentą hospitalizuojami psichikos sveikatos sutrikimų turintys pacientai po gydytojo psichiatro apžiūros, priėmus sprendimą hospitalizuoti pagal nustatytas indikacijas su šeimos gydytojo ar gydytojų specialistų siuntimais.

             

14. Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo

30 straipsnyje nurodyta, jog priverstinai hospitalizuojamas ligonis turi pasirašyti, jog yra psichiatrijos įstaigos administracijos informuotas apie priverstinį hospitalizavimą bei teises psichiatrijos įstaigoje. Aprašo 21 punkte taip pat įtvirtinta savo turiniu panaši nuostata, jog priverstinai hospitalizuojamas pacientas turi pasirašyti, kad yra informuotas apie priverstinį hospitalizavimą bei teises psichiatrijos įstaigoje. Jeigu pacientas atsisako arba nesugeba pasirašyti, tai jo informavimą apie priverstinį hospitalizavimą raštu patvirtinta du liudininkai, kurie gali būti ir psichiatrijos įstaigos darbuotojai, tačiau ne psichiatrai (Aprašo 21 punktas).

             Remiantis tyrimo metu surinkta informacija, 2016-09-26

Tauragės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojo psichiatro siuntimu Pareiškėja Tauragės AVPK policijos pareigūno buvo atlydėta į Departamentą, kuriame gydytojos-psichiatrės ... priimtu sprendimu Pareiškėja tą pačią dieną priverstinai hospitalizuota į Departamento Bendrą ūmių būklių skyrių (pažymos 7.1 punktas).

   

         Pareiškėja skunde Seimo kontrolieriui nurodė, jog „Aš [...] [Departamento] Švėkšnoje nebuvau supažindinta su teise skųsti teismui gydytojo psichiatro sprendimą dėl priverstinio hospitalizavimo“ (pažymos 2.4 punktas). Seimo kontrolieriui tyrimo metu pateiktuose paaiškinimuose Departamentas abstrakčiai nurodė tik tai, kad „[Pareiškėja] žodžiu buvo supažindinta su jos teisėmis ir pareigomis, vidaus tvarkos taisyklėmis, tačiau pasirašyti ant informavimo lapo atsisakė“ (pažymos 7.8 punktas). Seimo kontrolierius pažymi, iš Departamento tyrimo metu pateiktos informacijos neaišku, kur konkrečiai yra skelbiamos pirmiau minėtos vidaus tvarkos taisyklės, ar jos pacientams (jų atstovams) yra prieinamos laisvai. Seimo kontrolierius pažymi, kad, vadovaujantis Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, pareigūnai privalo Seimo kontrolierių reikalavimu nedelsdami pateikti jiems informaciją, dokumentus ir kitą medžiagą, būtinus jų funkcijoms atlikti. Siūlytina Departamentui imtis priemonių, kad ateityje, Departamentui pagal kompetenciją teikiant informaciją Seimo kontrolieriui, būtų tinkamai teikiama visa teiktina informacija, taip pat, jog informacija Seimo kontrolieriui būtų teikiama tiksliai ir pagrindžiant ją patvirtintomis dokumentų kopijomis.

           

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat atkreipiant dėmesį į Pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes, kad „[Departamentas] Švėkšnoje man nepateikė informacijos apie mano teises psichiatrijos įstaigoje ir psichikos ligonio teises, įtvirtintas LR PSPĮ 7 straipsnyje. Tai, kad ant priverstinio hospitalizavimo informavimo lapo yra liudininkų ne gydytojų psichiatrų parašai, dar neįrodo, kad realiai man buvo pateikta informacija“ (pažymos 2.8 punktas), darytina išvada, jog Pareiškėja nebuvo tinkamai supažindinta su savo kaip paciento teisėmis, kas vertintina kritiškai.

Tyrimo metu taip pat nustatyta, jog

Pareiškėja buvo hospitalizuota priverstinai, todėl Departamentas 2016-09-27 Šilutės rajono apylinkės teismui pateikė prašymą Nr. PD2-737 leisti 30 dienų priverstinai gydyti Pareiškėją. 2016-09-27 Šilutės rajono apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. ... Departamento prašymą patenkino ir leido Pareiškėją gydyti Departamente priverstinai 30 dienų (pažymos 4.2 ir 7.2 punktai).

15. Vadovaujantis

Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 28 straipsnio nuostatomis, kai sprendžiami sunkiomis psichikos ligomis sergančių pacientų priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo klausimai, psichiatrijos įstaigos administracija privalo kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos pacientui suteikimo, jei tokiam pacientui neatstovauja jo atstovas. Kaip nurodyta Aprašo 23 punkte, jei pacientas neturi įstatyminių atstovų, jis informuojamas apie galimybę kreiptis antrinės teisinės pagalbos. Šiame kontekste Seimo kontrolierius visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad Psichikos sveikatos priežiūros įstatyme yra vartojama atstovo sąvoka, kuri reiškia, kad atstovasgali būtiir pagal įstatymą (vadovaujantis Civilinio kodekso 6.744 straipsniu), ir pagal pavedimą (pažymos 10.1.4 punktas). Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtintas sistemiškumo principas, reiškiantis, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams, įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina.Pažymėtina, kad Departamento direktoriaus 2017-03-13 įsakymu Nr. 2-154, kuriuo patvirtintas Aprašas, nustatytas reglamentavimas, o būtent – Aprašo 23 punkto nuostata, susiaurinanti atstovo sampratą, įtvirtintą Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje, numatant tik įstatyminius atstovus, neatitinka teisinės valstybės ir teisės aktų hierarchijos principų. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Departamentui tobulinti Apraše įtvirtintą teisinį reglamentavimą, tikslinant jame vartojamas su atstovavimu susijusias sąvokas.

               

Pareiškėja skunde Seimo kontrolieriui nurodė, jog „Aš [Departamento] Švėkšnoje nebuvau supažindinta su teise gauti antrinę teisinę pagalbą“ (pažymos 2.5 punktas). Remiantis tyrimo metu Seimo kontrolieriui pateikta Departamento informacija, Departamentas organizuoja kreipimąsi dėl antrinės teisinės pagalbos gavimo pacientams tam, jog būtų užtikrintos jų teises į tinkamą atstovavimą civilinėse bylose dėl priverstinio gydymo skyrimo. Tokiais atvejais Departamentas su prašymu dėl gynėjo paskyrimo atstovauti teisme pacientą kreipiasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrių. Departamentas Seimo kontrolieriui pateiktoje informacijoje taip pat nurodė, kad pacientai apie galimybę gauti jiems aktualią teisinę pagalbą yra supažindinami medicinos personalo. Konkrečiu Pareiškėjos atveju, Departamentas pažymėjo, kad Pareiškėja buvo informuota apie tai, jog teisme jos teises atstovaus advokatas, kurį pagal Departamento prašymą teisės aktų nustatyta tvarka paskirs Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius (pažymos 7.7 ir 7.8 punktai). Šiame kontekste pažymėtina, jog iš Departamento pateiktos informacijos neaišku, kokiu konkrečiu būdu (žodžiu, raštu) pacientai supažindinami apie galimybę gauti antrinę teisinę pagalbą. Iš tyrimo metu Seimo kontrolieriui pateiktų duomenų taip pat neaišku, kokiu būdu (žodžiu ar kitaip) Pareiškėja buvo informuota apie tai, jog teisme jos teises atstovaus advokatas. Departamentas pažymėjo, kad 2016-09-27 raštu (Nr. PD2-737) kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrių dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo Pareiškėjai teisme nagrinėjant bylą dėl jai priverstinio gydymo taikymo (pažymos 7.9 punktas), tačiau atkreiptinas dėmesys, jog Departamentas nepateikė Seimo kontrolieriui minėto rašto kopijos, patvirtinančios kreipimosi raštu į teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrių faktą, taip pat nepateikė Seimo kontrolieriui informacijos, kad Pareiškėja būtų buvusi supažindinta su šiuo kreipimusi. Atsižvelgiant į tai, bei atkreipiant dėmesį į Pareiškėjos skunde Seimo kontrolieriui nurodytas aplinkybes, jog „nėra aiškus mano rašytinio prašymo užfiksuoti mano sužalojimus ir skirti antrinę teisinę pagalbą likimas, nes iki mano paleidimo iš ligoninės galimai nebuvo užfiksuoti mano sužalojimai ant rankų riešų, taip pat nieko negirdėti dėl antrinės teisinės pagalbos skyrimo (pažymos 2.6 punktas), darytina išvada, kad Pareiškėja galimai nebuvo tinkamai informuota apie antrinės teisinės pagalbos skyrimą.

                Remiantis tyrimo metu surinkta informacija, Pareiškėja 2016-09-28 Departamentui pateikė prašymą raštu, kad jai būtų sudaryta galimybė gauti antrinę teisinę pagalbą (pažymos 7.16.1 punktas), ir kad būtų sudaryta galimybė (užtikrinta Pareiškėjos teisė) užfiksuoti „ant [Pareiškėjos] kūno atsiradusius sužalojimus“ (pažymos 7.16.2 punktas).

                 Pacientų skundų ir prašymų registravimo, nagrinėjimo ir atsakymo į skundą ar prašymą, pateikimo Departamente tvarką reglamentuoja Paciento (jo atstovo) skundų ir prašymų nagrinėjimo tvarkos aprašas (toliau vadinama – Tvarkos aprašas) (pažymos 10.2.2 punktas).Šis teisės aktas skirtas užtikrinti, kad pacientų skundai ir prašymai būtų registruojami, analizuojamos neatitiktys, tiriamos priežastys, atliekami korekciniai ir/ar prevenciniai veiksmai, laiku pateikiamas atsakymas pareiškėjui (Tvarkos aprašo 1 punktas). Vadovaujantis Tvarko aprašo 19 punkto nuostatomis, užregistruotą rašytinį skundą ar prašymą vyriausioji specialistė perduoda direktoriui. Direktorius yra atsakingas  už skundo ar prašymo įvertinimą, atsakingų asmenų skundo ar prašymo nagrinėjimui paskyrimą bei pirminio atsakymo pacientui parengimą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, o galutinio atsakymo parengimą - ne vėliau kaip per 20 darbo dienų (Tvarkos aprašo 28 punktas).

              Kas sietina su minėto Pareiškėjos 2016-09-28 prašymo nagrinėjimu, Seimo kontrolieriui pateiktuose paaiškinimuose Departamentas nurodė, jog „[Pareiškėja] pateikė savo prašymą (2016-09-28 reg. Nr. 49-35-3), kad jai būtų suteikta antrinė teisinė pagalba, 2016-09-27 Teismo nutarties dėl leidimo ją priverstinai gydyti apskundimo“, ir kad „[Pareiškėjai] buvo paaiškinta, kad ši Teismo nutartis yra neskundžiama“ (pažymos 7.9 punktas). Seimo kontrolieriui pateiktuose paaiškinimuose Departamentas taip pat pažymėjo, kad 2016-09-27 Pareiškėją pristačius policijos pareigūnams į Departamentą, apžiūrint ją Skubiosios pagalbos skyriuje, ant Pareiškėjos plaštakų buvo matyti „smulkios mėlynės“, apie tai buvo užfiksuota ligos istorijoje, ir kad Pareiškėjai „parodžius ligos istorijoje esančius įrašus, tam tikrą laikotarpį [Pareiškėja] nurimdavo“ (pažymos 7.10 punktas). Visgi, pažymėtina, jog iš tyrimo metu surinktos informacijos nenustatyta, jog Departamentas būtų teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais atsakęs į aukščiau minėtą Pareiškėjos 2016-09-28 kreipimąsi raštu.

                Pareiškėja Seimo kontrolieriui skundėsi, jog patyrė fizinį skausmą, kai ji galimai prievarta buvo tempiama per koridorių į Bendrą ūmių būklių skyrių (pažymos 2.7 punktas). Paaiškindamas apie tai Seimo kontrolieriui pateiktoje informacijoje Departamentas nurodė, kad hospitalizuojant Pareiškėją į Departamento Bendrą ūmių būklių skyrių jokia prievarta taikoma nebuvo, ir kad „[Pareiškėja] sutiko eiti pati, nesipriešino, sanitarai ją tik palydėjo į skyrių“ (pažymos 7.11 punktas). Šių aplinkybių, susijusių su Departamento darbuotojų veiksmais,hospitalizuojant Pareiškėją į Bendrą ūmių būklių skyrių (lydint Pareiškėją į minėtą skyrių), Seimo kontrolierius negali nei patvirtinti, nei paneigti.

               Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Departamento veiksmai, sietini su Pareiškėjos informavimu apie jos galimybę gauti antrinę teisinę pagalbą ir Pareiškėjos 2016-09-28 kreipimosi nagrinėjimu, skundo tyrimo atveju laikytini buvę nepakankamais. Siūlytina Departamentui imtis papildomų priemonių, jog ateityje priverstinai hospitalizuojami ligoniai būtų tinkamai supažindinami su visomis jų, kaip pacientų, teisėmis (įtraukiant ir teisę gauti antrinę teisinę pagalbą). Seimo kontrolieriaus nuomone, Departamentui taip pat tikslinga imtis papildomų priemonių tam, jog ateityje atsakymai į pacientų kreipimusis būtų teikiami laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos bei terminų.

16. Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 7 straipsnyje reglamentuojamos pagrindinės hospitalizuotų pacientų teisės, kurios, be kita ko, yra: bendrauti su kitais asmenimis (tarp jų ir su kitais pacientais), naudotis telefonu, telegrafu, paštu ir kitomis ryšio priemonėmis; reguliariai susitikti su lankytojais, atstovu be pašalinių asmenų; siųsti bei gauti visokius privačius ar viešus pareiškimus, laiškus, kurie neturi būti kitų asmenų skaitomi ir cenzūruojami; užsiimti veikla, kuri atitiktų jų socialinę padėtį ir kultūros lygį, padėtų reabilitacijai ir jų grįžimui į visuomenę. Šiame straipsnyje nustatytos pacientų teisės psichiatro sprendimu gali būti apribotos tik tuo atveju, jei kyla reali grėsmė pačiam pacientui arba aplinkiniams. Apribojimai turi būti įrašomi į ligos istoriją. Savo turiniu panašios nuostatos įtvirtintos ir Aprašo 30 punkte (pažymos 10.2.1 punktas).

               Pareiškėja skunde Seimo kontrolieriui nurodė, jog „[Departamentas] Švėkšnoje galimai pažeidė LR PSPĮ 7 straipsnį, galimai neteisėtai uždrausdamas (telefoną atimant) man naudotis mano asmeniniu telefonu“, ir kad „mano telefonas galutinai buvo atimtas po to, kai 2016-09-28 teisininkas atvyko pas mane į psichiatrijos ligoninę“ (pažymos 2.9 punktas). Aprašo 30.7 punkte reglamentuojama, kad pacientas turi teisę naudotis telefonu, jei gydantis gydytojas nenustatė kitų režimo sąlygų. Seimo kontrolieriui tyrimo metu pateiktoje informacijoje Departamentas nurodė, jog Pareiškėjai pradėjus mobiliojo ryšio telefonu filmuoti „medicinos personalą, kitus pacientus ir tuo juos dirginti“, iš jos buvo laikinai paimtas mobilusis telefonas, paliekant galimybę Pareiškėjai skambinti, „kai ji to prašydavo, prižiūrint medicinos personalui“, o kai Pareiškėjos sveikatos būklė pagerėjo, Departamento teigimu, jai telefonas buvo grąžintas, apie tai pažymėta Pareiškėjos gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. ... (pažymos 7.13 punktas). Iš Departamento tyrimo metu Seimo kontrolieriui pateiktos informacijos neaišku, kokios konkrečios priemonės gali būti taikomos už teisės aktuose įtvirtintų draudimų pacientams nesilaikymą. Be to, Departamentas savo pateiktų paaiškinimų nepagrindė jokiais dokumentais (pavyzdžiui, nepateikė aukščiau minėtos ligos istorijos Nr. ... išrašo (kopijos), kas vertintina kritiškai.

               Pareiškėja Seimo kontrolieriui taip pat skundėsi, jog „[Departamente] Švėkšnoje galiojanti tvarka ligoninės bendruoju telefonu tik nuo 18.00 val., t. y. tik po darbo valandų susisiekti su psichikos ligoniais ar psichikos ligoniams susisiekti su jiems reikalingais specialistais, pažeidžia teisines paslaugas teikiančių bei šias paslaugas gaunančių asmenų teises“ ir „tokia tvarka galimai pažeidžia psichikos ligonių teisę darbo valandomis susisiekti su atitinkama institucija, nes įprastai iki 18.00 val. institucijos baigia darbą“ (pažymos 2.10 punktas). Atsižvelgiant į tai, tyrimo metu Seimo kontrolierius 2017-01-09 raštu Nr. 4D-2016/1-1498/3D-70 prašė Departamento pateikti informaciją, kokia yra nustatyta pacientų (psichikos ligonių) bendravimo su kitais asmenimis telefonu Departamente Švėkšnoje bendra tvarka, taip pat pateikti motyvuotus paaiškinimus dėl aukščiau nurodytų Pareiškėjos teiginių (pažymos 2.10 punktas). Pažymėtina, jog Departamentas tyrimo metu nepateikė Seimo kontrolieriui informacijos apie tai, kokia yra nustatyta pacientų (psichikos ligonių) bendravimo su kitais asmenimis telefonu Departamente Švėkšnoje bendra tvarka (įtraukiant ir informaciją apie konkretų laiką (valandas), kada pacientai gali naudotis bendruoju telefonu). Departamentas Seimo kontrolieriui tik paaiškino, jog „Pareiškėjai nebuvo apribota teisė ir galimybė susisiekti su jai reikalingomis institucijomis“, kaip pavyzdžius pateikdama faktus, jog Pareiškėja telefonu skambino jai atstovaujančiam advokato padėjėjui ... ir savo seseriai (pažymos 7.14 punktas). Pastebėtina, kad Apraše taip pat nedetalizuojama, kaip ir kokia tvarka pacientai gali įgyvendinti savo teisę naudotis telefonu.

               Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Seimo kontrolieriaus nuomone, Departamentui tikslinga tobulinti Apraše nurodytą teisinį reglamentavimą, įtvirtinant nuostatas, numatančias, kaip ir kokia tvarka pacientai gali įgyvendinti savo teisę naudotis tiek bendruoju, tiek asmeniniu telefonu.

17. Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 28 straipsnyje reglamentuojama, jog apie priverstinį hospitalizavimą psichiatrijos įstaigos administracija nedelsdama turi pranešti paciento atstovui. Aprašo 50 punkte nurodyta, kad informacija apie pacientą teikiama tik tiems asmenims, kuriuos pacientas nurodė Paciento informavimo lape. Taip pat pažymėtina, kad Pacientas, įrašydamas duomenis dėl informacijos teikimo į ligoninės patvirtintus dokumentus, suteikia sveikatos priežiūros specialistams teisę teikti informaciją apie jo sveikatos būklę nurodytiems asmenims (Aprašo 51 punktas).

              Pareiškėja skunde Seimo kontrolieriui nurodė, kad „apie priverstinį hospitalizavimą [Departamento] administracija nedelsdama nepranešė mano artimiesiems (mano vaikams), kaip tai reikalaujama LR PSPĮ 28 straipsnyje“ (pažymos 2.11 punktas). Teikdamas paaiškinimus dėl šių Pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių, Departamentas paaiškino, jog priverstinai hospitalizavus Pareiškėją, jos artimieji nedelsiant nebuvo informuoti, kadangi Paciento informavimo lape Pareiškėjos nurodytu „sutuoktinio telefono numeriu ... niekas neatsiliepė“ (pažymos 7.4 punktas). Nors teisės aktai tokios imperatyvios pareigos nenumato, atsižvelgiant į susiklosčiusią probleminę situaciją, Seimo kontrolieriaus nuomone, Departamentui šiuo atveju būtų buvę tikslinga papildomai žodžiu kreiptis į Pareiškėją, informuojant ją apie tai, jog telefonu negalima susisiekti su jos sutuoktiniu, ir pasiūlant (paprašant) Pareiškėjos nurodyti kitą jai artimą asmenį, kurį būtų galima informuoti apie priverstinį Pareiškėjos hospitalizavimą Departamente, tačiau dėl Seimo kontrolieriui nežinomų priežasčių Departamentas to neatliko. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog šiuo atveju Departamentas, siekdamas įgyvendinti Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 28 straipsnyje įtvirtintą pareigą pranešti paciento atstovui apie priverstinį hospitalizavimą, neišnaudojo visų realių galimybių, kas vertintina kritiškai.

18. Apibendrinant, konstatuotina, kad Departamento darbuotojų veiksmų (neveikimas), susiję su Pareiškėjos  kaip pacientės teisės aktų garantuojamų teisių ir laisvių užtikrinimu, skundo tyrimo atveju laikytini buvę nepakankamais, dėl to Pareiškėjos skundo dalis dėl Departamento darbuotojų veiksmo (neveikimo), užtikrinant Pareiškėjos, kaip pacientės, įstatymų garantuojamas teises ir laisves, pripažintina pagrįsta.

19. Taip pat papildomai pažymėtina, kad, kaip minėta aukščiau, Šilutės rajono apylinkės teismas 2016-09-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. ... nutarė leisti Departamentui priverstinai gydyti Pareiškėją trisdešimt (30) dienų (pažymos 4.2 punktas). Taigi, Šilutės rajono apylinkės teismas nutartimi davė Departamentui leidimą priverstinai gydyti Pareiškėją, atskirai nedetalizuojant konkrečių būtinų gydymo, slaugos priemonių (procedūrų).

               Pareiškėja Seimo kontrolieriui skundėsi, jogŠilutės rajono apylinkės teismas leido ją privertinai gydyti, tačiau teismas „nenurodė, kad leidžia daryti injekcijas į raumenis (intervencija į mano kūną)“, o „[Departamente] buvo daromos injekcijos į raumenis“ (pažymos 2.12 punktas).

               Vadovaujantis Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 18 straipsnio nuostatomis, psichikos ligoniams gali būti skiriami tik Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyta tvarka aprobuoti gydymo metodai. Remiantis to paties teisės akto 16 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, pacientas gali būti priverstinai gydomas tik tuo atveju, jeigu jis yra priverstinai hospitalizuotas į stacionarinę psichiatrijos įstaigą. Seimo kontrolieriui tyrimo metu pateiktuose paaiškinimuose Departamentas nurodė, kad visa paciento (šiuo konkrečiu atveju – Pareiškėjos) gydymo eiga, skiriami vaistai, procedūros yra chronologine tvarka surašomi į ligos istoriją, kurios išrašas pateikiamas pacientui baigus gydymą (pažymos 7.5 punktas), taip pat Seimo kontrolieriui pateikė informaciją apie Pacientės gydymui skirtus vaistus (pažymos 7.6 punktas). Atkreiptinas Pareiškėjos dėmesys, kad sveikatos paslaugų kokybės ginčai yra sprendžiami specialiąja įstatymų nustatyta tvarka.

              Vadovaujantis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintomis teisės normomis, pacientas arba jo atstovas, manydamas, kad yra pažeistos jo (atstovaujamo asmens) teisės, sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje, jo manymu, buvo pažeistos paciento (atstovaujamo asmens) teisės, turi teisę pateikti skundą, laikydamasis šiame įstatyme nustatyto pacientų skundų nagrinėjimo tvarkos turinio ir formos reikalavimų. Remiantis to paties straipsnio 5 dalies nuostatomis, pacientas turi teisę pareikšti skundą ne vėliau kaip per vienus metus, kai sužino, kad jo teisės pažeistos, bet ne vėliau kaip per trejus metus nuo teisių pažeidimo dienos. Į pacientų skundus nagrinėjančias valstybės institucijas pacientai turi teisę kreiptis tik nepatenkinti skundų nagrinėjimu sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje, jų manymu, jų teisės buvo pažeistos (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į tai, jeigu Pareiškėja mano, kad galimai buvo pažeistos jos teisės gydytojui psichiatrui Departamente taikant Pareiškėjai gydymo būdus (skiriant konkrečius vaistus), Pareiškėja VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninei gali pateikti skundą. Nesutikdama su atsakymu (ar jo negavusi), Pareiškėja tokią ligoninės veiklą gali skųsti Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai pirmiau nurodyta tvarka.

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS

              20. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Seimo kontrolierius nusprendžia:

              X skundo dalį dėl VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės Psichiatrijos departamento Švėkšnoje darbuotojų veiksmų (neveikimo), pažeidus Pareiškėjos kaip pacientės įstatymų garantuojamas teises ir laisves, pripažinti pagrįsta.

SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS

              21.  Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 8 ir 17 punktais, Seimo kontrolierius VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktoriui rekomenduoja:

21.1. imtis priemonių, kad ateityje, VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės Psichiatrijos departamentui Švėkšnoje pagal kompetenciją teikiant informaciją Seimo kontrolieriui, būtų tinkamai teikiama visa teiktina informacija, taip pat, jog informacija Seimo kontrolieriui būtų teikiama tiksliai ir pagrindžiant ją patvirtintomis dokumentų kopijomis;

21.2.   imtis papildomų priemonių, jog ateityje pacientai VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės Psichiatrijos departamente Švėkšnoje būtų tinkamai supažindinami su visomis jų kaip pacientų teisėmis (įtraukiant ir teisę gauti antrinę teisinę pagalbą);

21.3.  imtis papildomų priemonių tam, jog ateityje VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės Psichiatrijos departamente Švėkšnoje atsakymai į pacientų kreipimusis būtų teikiami laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos bei terminų;

   21.4. tobulinti Vidaus tvarkos taisyklių (pacientams) apraše nurodytą teisinį reglamentavimą:

21.4.1. įtvirtinant nuostatas, numatančias, kaip ir kokia tvarka pacientai gali įgyvendinti savo teisę naudotis tiek bendruoju, tiek asmeniniu telefonu;

21.4.2. tikslinant šiame teisės akte vartojamas su atstovavimu susijusias sąvokas;

             Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašome pranešti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Seimo kontrolierius                                                                                            Augustinas Normantas




Informacija apie dokumentą

Dokumento numeris 4D-2016/1-1498
Seimo kontrolierius Augustinas Normantas
Data {date_added_value}

Atsisiųsti

 

Gedimino pr. 56, 01110 Vilnius
+370 706 65105 (tel.)
+370 706 65138 (faks.)
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Valstybės biudžetinė įstaiga
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 191759894

 

 

© Seimo kontrolierių įstaiga
Publikuojant svetainės medžiagą būtina nuoroda į šaltinį